Somijas uzvārdu saraksts baltu valodu pētnieka lasījumā

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI OJARS BUŠS SOMIJAS UZVARDU SARAKSTS BALTU VALODU PETNIEKA LASI JUMA ' Ko baltu valodu petnieks var šada saraksta atrast? Bez šaubam, ne parak dardz. Taču, ja jau par baltistikas ievirzes onomastika pétijuma materiala avotu var noderét Berlines telefongramata (ka to savulaik spidoši pierūdija Anatolijs Nepokupnijs), tad relativi pilnigs Somijas uzvardu saraksts var tomer sniegt vismaz tikp>t daudz ievėribas cienigas informacijas. Šobrid gan zinatniekiem, gan citiem interesentiem ir pieejami 3 sadi sa- raksti: Somijas Pensiju parvaldes 1970. gada sagatavotais, ka ari 1985. g. un 1990. g. Iedzivotaju uzskaites centra sagatavotie. Divi pedėjie gan ir jaunaki un acimredzot ari pilnigaki, ta¢u pieejami tikai uz mikrofilmam kopéta al- fabetiska saraksta (ar statistisku papildinformaciju) veida. Turpretim 1970. g. saraksts eksiste 3 variantos 3 biezu kantorgramatu izskata: 1) alfabétiskais saraksts ar frekvences (uzvarda ipasnieku skaita) noradi; 2) uzvardu saraksts frekvences seciba; 3) saraksts inversa alfabéta seciba. Visi minétie saraks- ti glabajas Helsinkos Vietéjo valodu pétniecibas centra (Kotimaisten kielten tutkimuskeskus) Onomastikas nodalas archiva (eit jaizsaka sirsniga pateiciba Sis nodalas vaditajai Dr. Evai-Marijai Nerhi (Eeva-Maria Narhi) par laipnu iepazistinaanu ar nodalas arhivu un palidzibu ta izmantosana). Izstudejot šos uzvardu sarakstus, baltists var iegūt vismaz trejadu sev interesantu informaciju. Pirmkart, tie ir dazadi vérojumi sev interesantu in- formaciju. Pirmkart, tie ir dazadi vérojumi, kas nav ciesi saistiti ar vienas vai otras valodas konkréto specifiku un vairak attiecas uz visparéjo onomastiku (vai ari, būdami saistiti tiesi ar somu valodu, tomer ir interesanti dazadu valodu specialistiem). Otrkart, ir japamana un jafiksé tie somu uzvardi, kas varétu maldinat ar somugristiku nesaistitu baltu valodu pétnieku, resp., tie uzvardi, kas t.s. starpvalodu homonimijas dėl skiet baltiski, tomér patiesiba nav tadi. Un treskart, protams, jaapseko patiesi baltiskie uzvardi, ieklaujot Saja kategorija ari tos, kas ir baltiski tikai no gramatiski morfologiska no- formėjuma viedokla (bet ne saknes morfemas cilmes zipa), piem., Gareckis, Orlavicius. Jagem véra, ka baltiskie uzvardi Somija ka izpétes objekts ir mazak lingvistiska, vairak vesturiska kategorija, un attiecigs pétijums varbi. vairak ieklaujas vésturé neka valodnieciba. ! Raksta pamata Baltijas pétijumu konferencé Stokholma 16.VI.1991. nolasitais referats, kura sagatav šana Helsinkos kluva iespéjama, pateicoties Ziemelvalstu Mi- nistru Padomes pieskirtajai stipendijai. 15 Kas attiecas uz pirmo jautūjumu loku — visparėjo onomastiku — tad vispirms izvirzas jautajums par teritoriali piesaistita antroponimijas kopuma vai sistemas (ja to atzist par sistému) izpetes metodem. Ka labi zinams, tradicionali antroponimija ir petitas etniski piesaistitas vai lingvistiski noro- bezotas sistemas. Sakotniéji ads etniski lingvistisks saistijums bieži vien bija butiba identisks ar teritorialo piesaisti. Taču musdienu pasaulé etniski "tiru” - teritoriju paliek arvien mazak. Somija gan vel joprojam ir valsis ar relativi viendabigu iedzivotaju sastavu (resp., divdabigu, ja ipasi izdalam Somijas zviedriski runajosos). Un tomér ari Sada valsti ir jau krietni daudz tadu pastavigo iedzivotaju, kuru uzvar- di liek atceréties gan vairak vai mazak eksotiskus regionus — Japanu (Aoki, Hawasums, Kono, Nakabe, Nakagawa, Suzuki, Yamakawa), musulmanu vals- tis (Abdulla, Mohammed, Ibrahim, Allchwerdi, Ahmed, Hisa metdin, Salahel- din), Indiju (Chatterjee, Rao), Dienvidaustrumaziju (Phrasithidet, Nguyen, Maung), Kinu (Chao, Chen, Chia-Chi, Tcheng, Wang), gan ari visdazadakas Eiropas valstis - Ungariju (Nagy, Kiss, Szabo, Dométer), Arméniju ( Gaspar- jan, Sarkissian, Aghazarian, Bagdasarian, Kevor kijan, Kchachatouriants), Gruziju (Abaschidze, Revischvili), Angliju (Baskerville, English, England, James, Robinson, Stanley), Griekiju (Athanasakis, Papatheocharis, Polemi- kos), Serbiju un Horvatiju ( Bjelogrlic, Dejanovic), Poliju (Adamezyk, Hawry- luk, Urbanowicz), Rumaniju ( Negrea), Islandi ( Kristjansdottir; tradicionalais islandiesu tevvards — "Kristjana meita” — Somija partapis par uzvardu). Te minéta tikai neliela dala, Somiias uzvardu saraksta var atrast vel daudzus jo daudzus piemérus, parak daudzus, lai tos varetu traktéet tikai ka atseviskus kuriozus®. Turklat viens otrs no minétajiem uzvardiem laulibu rezultata ir ieklavies ari etnisko somu personvardu sistema. Ka redzams, Somijas antro- ponimiska ainava vairs nav iedemajama bez bagatigas citvalodu inkrusiacijas. Vėl jo piesatinataka šūda inkfustacija ir tadas valstis ka Zviedrija vai Vaci- ja, ari Latvija un Igaunija (protams, ar atskirigam inkrustacijas elementu proporcijam). Ka petit adi heterogénu antroponimijas kopumu — uz šo Jautajumu izsmelosa atbilde vel ir mekléjama. Katra zipa škiet skaidrs, ka ar tir lingvistiskam metodem vien Seit parak daudz panakt neizdosies. Un tagad pieversisimies ši raksta galvenajam priekdmetam, proti, somu un baltu uzvardu paralelem. Ko gan teiktu valodnieks, redzot tadus uzvardus ka Vilkas, Kaunas, Raitis, Asie, Bernas, Sarma, Wasara, Saule, 2 Tiesa, daudz sev lietderiga Saja saraksta atrastu ari kuriozu meklétajs — gan mi tu varonu dubultniekus (Toktamesh, Ra, Ajaz, Faust, Sadko, Nasretdin), gan "rakstniekus” (Merime, Puschkin, Turgenev, Chlebnikov, “asternak, Sienkiewicz, Vergilis, Kafjka, Shaw) gan "politikus" ( Churchill, Lincoln, Franklin, Kennedy, Nizon, Remanov, Godunov, Uljanov, Sverdloff, Wrangell, Kalinin, Lukjanow, Sob- tschak, Franco, Moubarak, Hussain), gan sporta pasaules parstavjus (pat gandriz pilnu Holandes izlasi štrslidošana — Schenk, Verkerk, Visser), gan visdazadako citu nozaru slavenibas ( Ferrari, Nobel, Gagarin, Casanova, List). Uzmanibu sev pievérs ari dubultuzvardi ar savstarpéji kontrastéjosiem elementiem (Berg-Ahmed, Ilmonen-Schaworonkoff, Venediktow-Vaskelainen, Singer-Semencff-Tjan-Schans- kij) un uzvardi ar savdabigu cilmes semantiku (Filosof, Appelsin, Aspiranta, Ko- mandiroff, Landwehr, Pikku-Sianoja, ”mazais cūku gravis” J 16 TY Liesma? Ja šis valodnieks būtu lietuvietis vai latvietis, tad vinš bez mazakis saubiSanas uzskatitu šos uzvardus par baltiskiem. Un vigs nepavisam nebūtu pelnijis parmetumus par nekritisku pieeju, jo gandriz vienmeér sim pétniekam būtu pilniga taisniba. Gandriz vienmeér — tatu ne tad, kad adi uzvardi ir atrodami Somijas uzvardu saraksta. Sai pedėja gadijuma tie ir lielakoties tiri somiski uzvardi, un ari tie dazi, kuru somiskums nav gluzi neapsaubams, tomer nekada zina nav baltiski. Aplikosim, pieméram, uzvardu Vilkas, kas 1970. g. Somija ir registréts 90 reizes (tatad 90 Somijas pilsogiem vai pastavigajiem iedzivotajiem ir bijis šads uzvards); vėl 7 reizes ir registréts uzvards Vilka, kas tik parliecinosi izskatas pec latviešu valodas sieviesu dzimtes. Starp citu, ari relativi augsta frek- vence jeb sastopamiba lauj dažos ne gluzi skaidros gadijumos par ticamaku uzskatit somisku interpretaciju. Bet šaja konkrétaja gadijuma, par Vilkas runajot, nekada pamata šaubam par ta somiskumu nav, jo somu valoda ir visparpazistams adjektivs vilkas "mundrs, Zirgts”. Protams, ka Saja tapat ka visos citos Iidzigos gadijumos nevar gluzi kategoriski apgalvot, ka starp visiem Siem somiem ar uzvardu Vilkas nav "nomaskéjies” ari kads lietuvietis Vilkas. Sadu iespejamibu nevar noliegt, parbaudit to ir gruti, kaut ari prin- cipa iespéjami, tacu šadas parbaudes rezultiti nekadi nemaina pamattézi; uzvardam Vilkas Somija ir somiska cilme (varbiitéjais iznemuma gadijums tikai apstiprinas likumu). | sė | Pavérosim vel dažus piemėrus. Uzvards Kaunas, kas gan registrėts ti- kai četras reizes, acimredzot cilmes zina saistams ar somu kauna "naids, launums”, nav izslegts arr saistijums ar somu kaunis "skaists". Tiesa, ši uzvarda ipasnieku nelielais skaits Somija Įauj ari lietuvisku interpretaciju uz- lūkot par ne gluži neiespėjamu. Uzvardam Raitis (51 ipašnieks) savukart nav neka kopėja ar latviešu adjektivu raits vai no ta atvasinato latviešu personvar- du Raitis. Somu valoda ir adjektivs raitis "nenoreibis; svaigs”, un minėtais uzvards neapSaubami saistams ar to. Uzvardam Wasara ir kopéja cilme nevis ar latviešu un lietuviesu apelativu vasara, bet gan ar somu vasara "amurs", kas, ka zinams, pieder pie vienas etimologiskas ligzdas ar latviešu valodas somugrismu veseris. Somija ir ari tadi uzvardi ka Suni un Aste. Kaut gan tie izskatis tik latviški, to cilme tomér visticamak ir atrodama somu valoda. Jo aste ir ne tikai latviešu supa lepnums, bet ari somiski "pakape, grads”. Jaatzist gan, ka vards ar $adu nozimi nevar diez cik labi noderét antroponima motivacijai. Ne jau velti attieciga uzvarda frekvence ir 1 — tatad 1970. g. Somija ir bijis viens vienigs cilveks ar šadu uzvardu. Sis uzvards tomer var būt tiri somisks; starp citu, ir vel daudz citu neapsaubami somisku uzvardu ar tikai vienu ipasnieku, piem., Haulapaakkonen, Hietinen, Hyoétilainen, Ileskinen, Ryssd, Kustaanpotka u.d.c. Uzvarda Aste latviska cilme ir maz ticama ari tapéc, ka latviešu valoda tas nav populars *, kaut gan attiecigais apelativs pieder pie leksikas pamatslana. Varbit ir vérts apsvert ari kadu citu ši uzvarda cilmes 3 V Staltmanes vakuma sada uzvarda vispar nav, bet vienreiz registréts Vilkaste (Cranrmsanmnme B. Jlatounckas amrponommuus. Pascanum. M., 1981, C. 126). 17 iespėju (no germagu valodam?)? Nedaudz savadaka ir situacija ar uzvardiem Bernas (24 registrėjumi), Bamas (16 registrėjumi). Kopa tatad 40 registréjumu, un tas ir parak daudz, lai skaidrotu šos uzvardus ka baltiskus, kaut gan ari somiski tie nav. Tiem nav atbilsmju somu valodas mantotaja apelativaja leksika un nemaz ari ne- var būt jau tiri fonetisku iemeslu del, jo b-skana somu valoda ir ieviesta tikai lidz ar rakstu valodas attistibu. Varbut šie uzvardi ir zviedriski? Zviedrija satopami uzvūrdi* Barne, Bern, Berna, Bernas, ari citi ar šo varda celmu, tomer to frekvence ir stipri neliela (mūs visvairak interesėjošais Bernas ir registréts 4 reizes, bet vispopularakais no šis grupas — Bern — 12 reizes). Un tomer Somijas uzvardu Bernas, Būrnas zviedriska cilme skiet daudz ti- camaka neka baltiska (jo vairak tapėc, ka lietuviesu valoda gan ir apelativs bernas, bet atbilstoss uzvards nav fikséts®). lespéjams, ka tie saistami ar popularo skandinavu personvardu Bjorn? To, ka viena vai otra uzvarda cilme nav mekléjama svesas zemės, var apgalvot ne tikai tad, kad sim uzvardam ir samera liels registrėjumu skaits, bet an tad, kad tas ieklaujas vesela uzvardu virkné, kuri atvasinati no vie- na un ta pasa varda celma. Ta, piem., uzvardam Sarma Somija ir tikai viens vienigs Ipašnieks, ari atbilstods somu valodas apelativs nav tik vieg- h atrodams. Tadéjadi baltiska cilme liktos gluzi iespéjama. Taču jagem vera uzvardu virkne, kas sastav no Sarmas, Sarme, Sarmi, Sarmia, Sarmio, Sarmo, Sarmu, Sarmasto, Sarmavuori u. c. (starp citu, Siem uzvardiem frekvence ir neliela). Šūdas virkues eksistenci var uzlikot par pietiekamu pieradijumu tam, ka visi šie uzvardi, tai skaita ari Sarma (lai kada būtu to konkréta etimologija), tomer galu gala ir somiski. / Un, nobeidzot ši uzvardu fipa (tos varétu saukt par pseidobaltiskiem) isu apskatu, japiemin vel viena ųzvardu virkne: Latva, Latve, Latvela, Latvala, Latvi, Latvio, Latvisto, Latvonen, Latvus, Latvusto, Latvanne, Latvas. Šeit nav nekadu problemu — ir diezgan augsta frekvence (piem., Latvus — 21, „Latvio — 38 un Latva — pat 625 registrejumi), un ari atbilstošo somu valo- das apelativu nav grūti atrast, tas ir latva "lapotne". Tatad šaja gadijuma japienem tikai zinašanai, ka minetajai uzvardu virknei ar Latviju nav nekada saistijuma — gluzi tapat, ka uzvardiem Lieto, Liettu, Lietu — ar Lietuvu (šo uzvardu pamata ir somu Ipašibas vards lieto "maigs"). Nobeiguma — daži apsvérumi par patiesi baltiskajiem uzvardiem Somija. Somu valodniece Pirko Nuolijervi (Pirkko Nuolijarvi) raksta "Monikielinen Suomi" ("Daudzvalodiga Somija”)® ir ieklavusi skaitlus, kas rada Somijas iedzivotaju sadalijumu atbilstoši vinu dzimtajai valodai. Saskana ar Siem skaitliem (kas aizgūti no oficialas statistikas) 1990. g. 1 janvari Somija 4 Zviedrijas uzvardu saraksts ar frenkvences noradém ari pieejams mikrofilmas Helsinku Vietėjo valodu pétr._ecibas centr! Onomastikas nodalas archiva. 5 Skat. Lietuvių pavardžių žodynas / Ats. red. A.Vanagas. V., 1985. T. 1. P. 239 6 1991. g. aprili autore laipni iepazistinija ar sava tobrid vél nepublicéta raksta manuskriptu. y 18 dzivojuši 11 cilveki, kas par savu dzimto valodu atzinuši latviešu valodu, un 10 — lietuviešu (šajos skaitlos nav ieklauti dati par cilvėkiem, kas Somija uzturas pagaidam). Starp citu, abas grupas — gan latviešu, gan lictuvie- šu — sieviesu ir stipri vairak neka vi riešu, tapéc var domat, ka ne visiem 21 ir ari baltiski uzvardi. Tomer to Somijas iedzivotaju skaits, kam ir ne- apSaubami baltiski uzvardi (ieskaitot, ka jau sakuma teikts, ari tikai formas zina baltiskos), ir krietni lielaks — varbut četras reizes, varbut ari piecas, gluzi precizi to nevar pateikt neparvaramo interpretacijas grutibu del. Par lietuviskiem var uzskatit Somijas iedzivotaju uzvardus Abraitis, Gaizulis, Grasutis, Gruzdaitis, Jasbutis, Kairas, Kheimonas (?), Kinaitis, Klimavi- cius, Lydeck, Loleytis, Marganavicius, Matschulaidis, Mikalur.as, Miklowait, Moraitis, Naujoks, Orlavicius, Panteleit, Wischiukal; par lietuviskiem vai latviskiem — Boleckis, Bruklis, Dauksz, Galinis, Gareckis, Norvila, Noravill, Rimeika, par latviskiem — Bebrisch, Behrsin, Behrns (bet sal. jau teikto par Bernas, Barnas), Ziprus, Zihruls, Tchivtschis, Dauguls, Driksna, Dsinnejs, Gribust, Graudums, Kad ik, Kaleij, Kalva (bet sal. somu kalvaa "grauzt”, kalvo "pleve”), Kruming, Kurmis, Leijneck, Mellais, Norrbutts, Ozolins, Pee- balg (1 cilveks, kurs 1990. g. saraksta jau atziméts ka miris), Plattais, Preits-Freimanis, Pukit, Purin, Upmal, Vitol un Vitoll, Zemitis, Zvaigzne (tikai 1990. g. saraksta). Bez tam ir registréta vesela yirkne uzvardu, kuru interpretacija nav drosa, tomer vismaz dalai no tiem acimredzot ir baltis- ka cilme (dazkart ta liek domat nevis valodiski, bet vésturiski apsvérumi) : Abol, Airis, Apala, Ape, Asara, Bemeleit, Bundul, Dreijmann, Dundar, Egli, Eglon-Terho, Elks, Esars, Gabran, Hennieks, Jaaran, Jacobi (ka zinams, šads italiska tipa uzvards sastopams ari starp latviešu pseidoitaliskajiem), Je- ring, Jurasch, Kabata, Kalving, Kamara, Karrasch, Karring, Keyzers, Kerkis un Karkis, Kylkis, Kischis, Klinthe, Kluss, Kupri, Laisma, Lapina, Lej- man, Lohse, Maltusch, Mellen, Nabba, Namdar, Niera, Nykull, Ogle, Otio- Sprunck, Plewe, Presas, Pulkkis, Pundars, Purves, Pusar, Rabeneck, Raini un Rainis, Rieks, Rosenthal, Sarkano, Seme, Silke, Skrivars, Skroderus, Skuj, Sparre un Sparr, Sporis, Staarast, Svidis, Tolkis, Treij, Valkasun Walk, Vaar- nas, Voittis, Zaleman, Zeifer!. Daudzas šaubas te varétu relativi vienkarsi atrisinat ar intervijas metodi, tacu tas prasa vairak laika neka, uzturoties So- mija, bija ši raksta autora riciba. Tas pats jasaka par vėl vienu grupu — uzvar- diem, par kuru varbiteju saistibu ar latviešu valodu varétu domat to izskapas -s dėl. Vairuma gadijumu šūdas saistibas tomer acimredzot nav, tapéc šeit tikai paris pieméru: Adolfs, Arnolds, Daniels, Edmunds, Fhwalds, Henrichs, Herberts, Georgs; Akers, Birgers, Dahls, Gerts, Jagers, Meiners, Sanders, Smulters, Vilsons, Vollmers, Zeitis u.c. Nepieversoties šoreiz augstakminéto baltisko resp. baltiesu uzvardu de- talizétai lingvistiskai analizei, jaatzimé tomér kada to grafikas ipatniba, pro- ti, vairaki latviešu uzvardi ir saglabajusi visai senas (20. gadsimta saku- mam raksturigas) ortografijas ipatnibas, piem., Peebalg (misdienu rakstiba Piebalgs), Behrsin (Bérzins), Plattais (Platais), Zihruls (Cirulis), Kaddik (Kadikis), Kruming (Krumins), Dsinnejs (Dzinéjs). So uzvardu ipasnieki resp. vigu dzimtas tatad Somija dzivo jau sen, vairums no viniem acimre- dzot kops mūsu gadsimta pirmajiem diviem gadu desmitiem. Varétu izteikt 19 hipotėzi, ka lielaka dala no Siem cilvekiem ir izcelojuši no Latvijas tūlit pčc 1905. gada revolūcijas. Veésturisks petijums par to, ka šie cilveki nonakusi Somija un kadas ir bijušas vigu turpmakas liktengaitas kopa ar gimenėm lidz pat mūsu dienam, būtu, bez šaubam, ne tikai interesants, bet ari pamacoss. Varbūt atradisies vesturnieks, kas uznemsies šadu uzdevumu? Personvardu . lingvistiska-analize šai gadijuma veidotu analizes pirmo pakapi. SUOMIŲ PAVARDŽIŲ SĄRAŠAS BALTŲ KALBŲ TYRINĖTOJO AKIMIS Reziumė Straipsnyj teiktų tyrinėjimų duomenys imti iš trijų Suomijos gyventojų pa- ių Irašų, deančių Helsinkio vietinių kalbų tyrimo delitro Onomastikos skyriaus yve. Pagrindinis straipsnio tikslas — suomių ir baltų pavardžių paralelės. Tokios pavardes kaip Vilkas, Kaunas, Aste, Bernas, Sarma, Vasara ir kt. tik iš pirmo žvilgsnio atrodo baltiškos. Iš tikrųjų tai dažniausiai suomiškos pavardės, kilusios iš bendrinės kalbos atitikmenų (pvz.: Vilkas iš suomių būdvardžio vilkas "žvalus, gu- vus”; Kaunas iš suomių apeliatyvo kauna "priešiškumas, blogybė" arba būdvardžio kaunis "gražus"; Vasara iš suomių apeliatyvo vasara "plaktukas"; plg. lat. vaseris, kilusį iš suomiy—ugry kalbų ir t.t. Siek tiek kitokia situacija yra su pavardėmis Bernas ir Būrnas. Suomių apelia- tyvinėje leksikoje jų atitikmenų nėra, o garsas b — įsivestas tik iš raštų. Galimas daiktas, kad šios pavardės sietinos su skandinavų asmenvardžiu Bjorn. Pavardės Latva, Latve, Latvela, Laivala, Latvi, Latvio, Latvisto, Latvonen, Latvus ir kt. iš pirmo žvilgsnio atrodo latviškos kilmės. Vis dėlto nesunkiai randa- mas jy suomiškas apeliatyvas, tai latva "lapai, lapija", taigi šios pavardės su Latvija neturi jokio ryšio. Tas pats ir sy Lieto, Liettu, Lieta (suomių lieto "švelnus"). Reikėtų akcentuoti tai, kad dauguma latvių pavardžių Suomijoje yra išlaikiu- sios tikrai senas (20 amžiaus prūdžiai būdingas) ortografijos ypatybes, pvz.: Peebalg (dabar Piebalgs), Zihruls (Cirulis), Kaddik (Kadikis), Dsinnejs (Dzinéjs) ir kt. es sis