K. Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ poveikis D. Poškos žodynui „Słownik języka litewskiego, polskiego i łacinskiego“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIII (1995) GRAMATIKA IR LEKSIKOLOGIJA KAZIMIERAS PAKALKA K.SIRVYDO "DICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM?” POVEIKIS D.POŠKOS ŽODYNUI "SLOWNIK JĘZYKA LITEWSKIEGO, POLSKIEGO I LACINSKIEGO” Konstantino Sirvydo (1580—1631) trikalbiu lenkųlotynų-lietuvių kalbų žodynu yra naudojęsi daugelis spausdintų ir rankraštinių lietuvių kalbos žodynų autorių. Kokią įtaką rankraštiniam Dionizo Poškos (1757—1830) lenkų-lietuvių kalbų žodynui turėjo Sirvydo žodynas, iki šiol mažai težinome. Borisas Larinas (1893—1964), palyginęs keturiolika panašių B raidės straipsnių, atsitiktinai paimtų iš abiejų žodynų, teigė, kad Poškos žodynas esąs mažai priklausomas nuo Sirvydo žodyno (Jlapum, 1957 : 135—136). Nuosekliau palyginę 300 žodyno straipsnių minėtu B.Larino teiginiu turime suabejoti. Šiarae straipsnyje norime parodyti, kaip ir kiek Poška naudojosi Sirvydo žodynu, kuriuos žodžius iš jo ėmė, kaip juos atrinko ir pateikė ir kt. Lygindami naudojomės Sirvydo žodyno penktuoju leidimu, kuriuo rėmėsi Poška. | Pats Poška, kaip ir kiti jo amžininkai, Sirvydą laikė dideliu autoritetu, jo žodyną labai vertino, turėjo vieną nuosavą defektuotą "Dictionarium" penktojo leidinio egzempliorių, o kitą — paskolintą iš vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio (1754—1838). Poškos rašomam žodynui turėjo poveikį jo amžininkas — žemaičių poetas Silvestras Valiūnas (1789—1831). Sužinojęs, kad Poška rašo lietuvių kalbos žodyną, 1826 m. jis sukūrė eiliuotą literatūrinį laišką "Rašančiam lietuvišką žodinį". Jame tarsi specialioje instrukcijoje nurodė, koks turėtų būti žodynas. Valiūnas džiaugėsi, jog Poška "nori gelbėti žemaičių liežuvį per rasta”. Įsakmiai ragino "atminti, kad lietuvis ir žemaitis rastu visus žodžius toj knygoj ir radęs suprastų" (Valiūnas, 1957 : 294—295). Matyt, Valiūnui ir kitiems žemaičių inteligentams nepatiko rytietiška Sirvydo tarmė, gausūs naujada- „rai. Reikia manyti, Poškai Valiūno laiškas buvo gerai žinomas ir į Valiūno pageidavimus jis atsižvelgė. Poškos laikais aktualesnis būtų buvęs ne trikalbis (kaip Sirvydo), bet dvikalbis lenkų-lietuvių ar net lietuvių-lenkų žodynas. Tačiau nuo Sirvydo trikalbio žodyno Poška neįstengė nutolti. Tai irgi rodo * didelę Sirvydo įtaką. Poškai, besirengiančiam rašyti lietuvių kalbos žodyną, buvo sunku pasirinkti, kurią lietuvių kalbos tarmę imti žodyno pagrindu. Spręsdamas šį klausimą, Poška savo 1824 m. balandžio mėnesio laiške Vilniaus universiteto profesoriui Ivanui Loboikai (1786—1863) pavyzdine ir tinkamiausia žodynui pripažino savo gimtąją Viduklės tarmę (Poška : 477—478). Poška lietuvių 216 kalbos tarmes skirstė į tris grupes' pagal garsų junginių la, lė tarimą. Nors Poška buvo didelis Viduklės tarmės šalininkas, bet praktikoje savo nuomonės iš dalies atsisakė, jausdamas, kad dialektizmai trukdo plačiau bendrauti. todėl ir žodyne, kaip matysime, stengėsi kiek galėdamas derintis prie kitų tarmių. Žodyne jis pateikė daug savo meto žemaičių dūnininkų ir kitų žemaičių tarmių leksikos, šiek tiek įvairių sričių terminijos.Zigmo Zinkevičiaus nuomone, svarbiausias šaltinis jam buvo gimtoji pietų žemaičių tarmė ir lietuviškoji tautosaka (Z.Zinkevičius, 1990 : 137). Be gimtosios tarmės, svarbūs Poškos žodyno šaltiniai buvo senieji ir ano meto lietuvių raštai. Bene daugiausia Poška pasinaudojo Sirvydo žodyno penktuoju leidimu. Savo žodyno paskirtį Poška suprato gana plačiai: "Dėl jūsų, broliai, rašau žodininką — ir dėl žemaičių, ir lietuvininko” (Poška : 109). Ir pavadino jis ne žemaičių, o lietuvių kalbos žodynu — "Slownik języka litewskiego, polskiego i lacinskiego”. Poška gerai suvokė ir lietuvių kalbos gramatikos reikalingumą, tačiau pirmenybę teikė lietuvių kalbos žodynui. Jis manė, kad iš gero žodyno turėtų išaugti gramatika (Poška : 329). Pasižiūrėkime, kaip Poška, norėdamas, kad jo veikalas tiktų visiems lietuviams, pasinaudojo Sirvydo žodynu. Iš Sirvydo žodyno paimtus žodžius ir žodyno straipsnius sąlygiškai galima skirti į tris grupes: 1) žodžiai ir žodyno straipsniai su nurodytu "Dictionarium" šaltiniu; 2) žodžiai ir žodyno straipsniai be nurodyto "Dictionarium" šaltinio; 3) mišrūs žodyno straipsniai, kuriuose panaudoti pavieniai Sirvydo žodžiai. Poškos žodyno straipsniai (Poškos Žodininkas — PŽ, toliau cituojami originalo tvarka. Kiekvieną žodyno straipsnį pateikiame ištisai tik retkarčiais trumpindami. Kad būtų trumpiau, Sirvydo žodyno (Sirvydo "Dictionarium" — SD) pateikiame tik lietuviškąją žodyno straipsnio dalį. Visus praleidimus žymime trim taškais laužtiniuose skliaustuose. Rašyba mažai keičiama, balsių ilgumą (gal ir kirtį žymintys ženklai praleidžiami. 1. Poškos žodžiai ir žodyno straipsniai su nurodytu "Dictionarium" šaltiniu: Buk, -u m. Fagus. Lit. Eskulus, m. obacz. Dikcionarz Szyrwida (vulgo) Iowaras, m. PZ I 93 [...] Eskulus SD 21 Dla tego adver. Lit. Diel to, todiel (olim) Drin todrin vi. Dikcionarz Szyrwida Fol. 40 PŽ I 163 [...] Delto, drinto, to del, todrin SD 40 Dwukropka, —i. f. Duo Puncta. Lit. Du Punktu, Du Žimiu, Dimin. Du Žimelu in Lit. Prus. Du Spakelu v. Du spatelu. A wedle Synon. Szyrwida Lit. Du Taszkielu Raszitoju. v. Du Taszku PŽ I 217 Kropka pisarska [...] Taszkielis, raszitoiu Taszkas SD 114 į Pirmąją tarmę vadino "lietuvių tarme" (t.y. aukštaičių), antrąją — Pakuršės ir Paprūsės, trečiąją — Žemaičių kunigaikštijos vidurio (t.y. Viduklės) tarme. 217 Filosof, —a. m. Grec. Lat. Philosophus. NB wedle Powszechnie przyjętego zdania uczonych Pol. Mądrošci Milosnik. Lit. Protameylis (tay Jra) Iszminties milietois m. Zupelnie odpowiada temu Polskiemu wyrazowi vi. Slownik X. Szyrwida. RY 1713. Piatey edycyi Foll 53 —i, 1677 4 tej Edycyi [...] Iszminties, nuomuonios miletoias, pratomeylis SD 53 Igram. Broie swawole, Zartuig. Ludo, Iocor, Kuluse, ludiju, Iūkinu, Iūka darau, Žaydžiu. vi. Slownik Lit. X. Szyrwida PŽ I 344 [...] Zaydziu SD 78 BVIISR 1 Igranie, -ia, n. Igraszka, zart, swywola. Lusus Ludus, locus Lit. Iūkinimas, Iūka darimas, m. Žaydimas, žayslas, m. vi. Slownik Lit. X. Szyrwida PŽ I 334. [...] Zaydimas, zayslas SD 78 Igrzysko, -a, n. Ludicrum. Zayslay m. in Plur. vi. Slownik Lit. X. Szyrwida PZ I 334 [...] Zayslay tuli, tekine, mintine, etc. SD 78 Kikut, -a m. Reszta Pozostala odcigtey Rėki, lub Palca odcigtego Lit. Kuksas, m. Kuksa, f. Lat. Trunca manus, Truncus digitus. Sciunklas vi. Slow. X. Szyrwida PZ I 374 [...] Sciunklas SD 89 Klamka, -i f. z Niemiec. Klinke Lit. Uzmeteklis, m. Dimin. uzmeteklelis, m. Lat. Obex. vi. Slow. Szyrwida PZ I 380 [...] AZumeteklis SD 91 Kleryk, -a m. z Greck. i Lacin. Lit. Szwistinis, m. Lat. Clericus, initiatus Sacris (Szyrwid) PZ I 385 [...] Szwistinis SD 93 Monstrancya, -yi, f. Lit. Szwenta Sakramenta Neszikle, f. (Szyrwid) Lat. Sacratheca Eucharistica, PZ I 697 [...] Neszikle SS Sakramento SD 155 Nabycie, zarobek, Zysk. Lit. uzdarbis f. (olim) Gauklas, m. (Szyrwid) [...] PZ 1683 aug [...] Igijamas, aptureimas, gauklas SD 160 į Nadpszyrodzony [...] Aukszcziau už Prigimima yszsikielens, -lenti, Prigiminu Praeynans (Szyrwid) PŽ I 705 [...] Unt prigimimo essus, prigimimu praeius SD 162 Naložnik, -a, m. Lit. (eleganter) Swetmoteris, m. item vi. Dziewiczarz. (vere) vi. Kurewnik (olim) Padriubelis, m. (Szyrwid. w. Diktionarzu Lit.) w Prusach Lit. Bamba—bendris, m. Germ. Ehebrecher (vi. Slownik Lit. Fol. 143. Mielcke.) Pol. Cudzoložnik. Lat. Concubinus, adulter. PŽ I 736 [...] Palayduo, padriubelis SD 165 Obiadowy, -a, -e Lit. Pietu, Pjitu, Paldienia m. et. f. indecl. tam in Singul. guam in Plur. aduerbialiter (olim) Pietuksztis (Szyrwid) Lat. Pransorius PŽ I 856 [...] Pietuksztis SD 197 Ognik, -a m. (owad.) Lit. Petielskie, f. Lat. Pyrausta, Pyralis (vi. Slownik Szyrwida, Fol 220 PŽ I 1000 218 [...] Petielskie SD 220 Osoba, -y, f. Lit. Assaba, f. (Etymol. Essibe. Pol. Istnos¢), Persona, -y, f. Lit. Persuna, f. Lat. Persona vi. Slow. Szyrwida Fol 232 PZ I 1073 [...] Persuna SD 232 Petlice, Plur. u Sukni. Lit. Rubu riediklay, m. in Plur. (olim) Iztugos, f. Plur. (Szyrwid) Lat. Nodi, noduli, Globuli vestium PZ II 51 [...] Iztugos SD 245 Peca, Pecza, Penca, Petca, -y, f. Lit. Putilay, m. in Plur. (Szyrwid) Lat. Lorum in Pedibus avium venaticarum PZ II 42 [...] Putilay SD 244 Pomarancza, -y, f. Lit. Obulis auxinas, m. (Szyrwid w Slown. Lit.) Lat. Malum aureum, Pomum dureum, Hesperium, aurantium malum PZ II 306 [...] Obuolis auxinas SD 272 Puszka do Nayswigtszego Sakramentu. Lit. Indietawe Szweéiausia Sakramenta, f. (vi. Slown. X. Szyrwida) Lat. Pyxis Eucharistice PZ II 736 [...] Indetuwe SS. Sakramento SD 311 Rakusy, Plur. Lit. Panonia, f. (vi. Slown. Szyrwida) Lat. Austria, Panonia PZ II 748 [...] Panonia SD 313 Visame rankraštyje Sirvydo žodynas pažymėtas tik 22 kartus. Nurodyti žodžių šaltinius Poška skatino galbūt Samuelio Bogumilo Lindės (1771—1847) žodynas, iš kurio ėmė lenkiškų žodžių registrą. Lindės vartotos santrupos (Szyrwid — X. Szyrwida dictionarius Pol. Lat. Lithuanie) Poška nesinaudojo, įtraukė naujas, nevienodas. Po pateikto Sirvydo žodžio skliausteliuose rašė: Szyrwid arba vi. Slownik, Dictionarz X. Szyrwida, Slownik Lit. X. Szyrwid, wedle Synon. Szyrwida, Szyrwid w Dictionarium Lit., obacz Dikcionarz Szyrwida. Prieš Sirvydo atitikmenį vartojo ir lotynišką olim. Sirvydo žodyno puslapių paprastai nežymėjo, išimtį sudaro lenkiškų žodžių filozof, ognik, osoba lietuviški atitikmenys. Žodį protameylis Poška išskyrė iš visų kitų. Prie jo nurodė ne tik penktąjį leidimą, bet ir ketvirtąjį. Vien Sirvydo atitikmenimis Poška tenkinosi šiuose žodyno straipsniuose: ‘klamka, kleryk, monstrancya, ognik, pęca, pomarancza, puszka do Najswigtszego Sakramentu, Rakusy. Dažniau Poška Sirvydo atitikmenis vartojo pagrečiui su savo parinktais atitikmenimis, žr. dla tego, igram, igrzysko, kikut, nabycie, nadprzyrodzony, naložnik, obiadowy, osoba. Lenkišką žodį kikut Poška aiškino žemaitišku būdvardžiu kuksas, -a ir panaudojo Sirvydo archaizmą ar dialektizmą sciunklas. Aiškindamas lenkų naložnik, po swelimoteris davė Sirvydo atitikmenį padriubelis ir dar pridėjo iš Christijono Gotlibo Milkaus žodyno paimtą žodį bambabendris. f Sirvydo žodyno skolinį eskulus Poška teikė kartu su lietuvišku iowaras; Sirvydo taszkielis, raszitoiu taszkas pateikė dviskaitos forma: du taszkielu raszitoju (dwukropka). Kai kuriuose straipsniuose Poška plėtė ir tikslino Sirvydo aiškinimus, žr. lenkų antraštinius žodžius igram, igranie, nadprzyrodzony, obiadowy. 219 Kaip ir Sirvydo žodyne, lotynizmas persuna (osoba) papildytas slavizmu asaba; prie slavizmo ižtugos (petlice) pridedamas aprašomasis aiškinimas rubu riediklay. Iš "Dictionarium" straipsnio nabycie, zarobek Poška panaudojo tik vienam Sirvydui žinomą žodį gauklas. Straipsnį ognik (owad) — petielskie Poška persirašė su korektūros klaida; taisyklinga forma turi būti peteliszke. 2. Žodžiai ir žodyno straipsniai, Poškos imti iš "Dictionarium" be nurodyto šaltinio: ji Alchimia. Chimica ars, Chrysopeja. Auxa darima mokslas, m. Žinia f. PŽI8 [...] Auxodarimo žinia, mokslas SD 1 Alchimista, -ty. m. Chimicus, Chrysopaeius. Auxadaris, sydabradaris m. PZ18 [...] Auxadaris, sidabradaris SD 1 Arytmetyka, -i. f. Slowo Greck. Lat. Arithmetica. Nauka Liczby rachunkéw. Lit. Mokslas skaytlaus PZ I 13. Rachmisterska, rachownicza nauka. Arithmetice (es) numerorum disciplina. Skayéiaus mokslas SD 312 Borys, -a. m. Chleb gruby z Posladu Zyta. Panis acerosus. Lit. Dūna Bieralini, f. PZ I 76 [...] Duona beralienie SD 18 Ciesielstwo, -a. n. Ars fabrica, ars mechanica. Lit. Daylidiste, f. PZ I 121 [...] Daylidiste SD 30 Filosofia, -ii, f. z Greck. Philosophia (to iest) madrosci zamilowanie i Pozadanie. Protameyle, f. -lingas m. -ga, f. adjec. — gay. adver. vi. tamze Filozof, Filosofia PZ I 244 Filosofuie. Philosophor. Protameylauju, -auti PZ I 244. [...] Pratomeyle SD 53 Franca, -y. f. Choroba Francuzka wedle Slown. P. Lindego Choroba Dworska, Kanoniczny katar. Lat. Lichen morbus Gallicus, Lues Venerra. Lit. Bratay, Brantay, Bruntay. in Plur. m. (olim) Kauliniczie f. PZ 1247 [...] Bruntay SD 55 Hetman, -a, m. z Niemiec. ein Hauptmann. Woiewoda, Imperator, Ductor, Dux. Kariowedis, m. PZ I 310 [...] Kariawedis SD 71 Jad, -u, m. Trucizna, Venenum, tabes, virus, toxicon, toxicum. Lit. Apipena, f. Niiday, m. in Plur. Sjway apipenu (Pol. Sok Trucizny) m. in Plur. PZ 1314 [...] Apipenay, nuoday SD 73 Jadalnia, -ni f. Lit. Walgituwe, f. Locnatulum cocnitatio PZ I 314 [...] Stolowa izba [...] Walgituwe SD 353 ; WL -y, f. z Greckolacin. Elaesmosina Lit. Elmuzna, f. Substan PZ [...] Elmužna SD 74 220 Jednomyslnosé, -šci, f. Unanimitas, Consensio Studiorum. Sundara, wiena Szirdis, f. Plus vi. Jednakošč PZ I 327. Jednakosé, Jednosé, -šci, f. Unitas. Wienokibe, wienibe, winibe f. PZ I 324 [...] Sundara, wiena szirdis SD 76 Jedwabnik robaczek. Bombyx Szilkine kirmielie, f. [...] PZ I 330 [...] Jedwabnica [...] Szilkine kirmele SD 76 Kamien z Piany morskiej, dziurkowaty. Akmuo ysz putos mares, Skilietas. Pumex, saxum fistulosum, Spongia PZ I 350 [...] Akmuo iz putos mariu, kiauras, skiletas SD 82 Kamienica, -y, f. Lit. Akmeniczia, f., numai akmeniney, plitiney. Domus lapidea, Domus lateritia, Domus caementitia. PZ I 350 [...] Akmeniéia, namay akmeniniey, plitiniey SD 82 Karmnik, -a, m. Penietuwe, f. Vivarium, sagina, saginarium PZ I 358 [...] Penetuwe SD 85 Kazirodztwo, -a, n. Lit. Gadinimas giminies m. Incestum PZ I 367 [...] Gadinimas gimines SD 88 Kapiel, -i, f. Lit. Mauditine, f. Lauatio, Natabulum. Plus. vi. Kapanie sie PZ I 354 [...] Mauditine SD 84 Kielbasa, -y, f., Kielbaska, -i, f. Dimin. Lit. Deszra, Raumenine, f. Dimin. Deszrele. Lat. Lucanica, Botellus [...] PZ I 370 [...] Deszra raumenine SD 89 Klapanogi, -a, -ie, tet nogami Czyniacy. Lit. Tauszkakois, m. -oi f. Lat. Sonipex PZ I 381 [...] Tauszkakois SD 91 Kleynot, -u, m. (z Niemiec. das Kleinod) — ty in Plur. Lit. Riediklay Brangi vi. Bragi vi. Brungi. Lat. Cimelia Plu vi. Kamien drogi PZ I 387 [...] Brungios rediklos SD 93 Kobyla. Lit. Kumele, aszwa, f. [...] PZ 378 [...] Klacza [...] Kumele, aszwa SD 91 Kolodziey, -ieia, m. Stelmach. Lit. Ratadaylis, m. -li, f. Lat. Plaustrarius, Traharius [...] PZ I 405 [...] Ratadaylis SD 99 Kolodzieystwo, -a, n. Lit. Ratadayliste, f. Lat. Carpentaria fablica [...] PZ 1 406 [...] Ratadayliste SD 99 Kompas sloneczny. Lit. Adininkas saulinis. Lat. Solorium, gnomon. Horologium Solare [...] PZ I 409 [...] Adinikas saulinis neszioiamas SD 100 Kosciol, -a, m. wzgledem oséb. Lit. Surinkimas tykru Krikszczioniu. Lat. Eclesia PZ I 424 [...] Surinkimas kri$éioniu tikru SD 107 Kosnica, kostnica, -y, f. Lit. Kauliniczie, f. Lat. Olvarium, Ossuarium PZ I 426 [...] Kauliniczia SD 107 221 Kozodoy, -ia m. Lit. Oszkmelžis, oszkamelžis, m. -ži f. Lat. Caprimulgus PZ 1434 Kozodoy pastucha. Caprimulgus. Oszkamelze SD 110 Kropidlnica, -y, f. Lit. Taszkiniczie, f. Lat. Aquiminale PZ I 452 [...] Taszkiniczia SD 114 Kropidlo, kropidelko, -a, n. Lit. Taszka, Taszkiele Lat. Aspergillum [...] PZ I 452 [...] Taszkiela SD 114 Krzywoprzysiggam, -gaé. Lit. Kreywaysiekin, Neteysey siekiu. Infin. siekti. Lat. Pejero, Perjuro PZ I 464 [...] Krayway, neteysiay siekiu SD 119 Ksiezyca Now. Lit. Mienu Naujas, m. Lat. Lunu nova PZ I 468 [...] Nauias menuo SD 120 Kuchnia, -i, f. Lit. Wirtuwe, f. Lat. Culina, coqvina PZ I 473 [...] Wirtuwe SD 122 Kupowanie chéiwe. Lit. Pyrkingiste, f. Lat.Emacitas PZ I 479 [...] Pirgingiste SD 123 Magnes, magnet, -u, m. Lacin. Lit. Akmu gielzi Traukiens, m. Lat. Magnes, siderites PZ I 552 [...] Akmuo gielaziatraukis SD 140 Malarstwo, -a, n. Lit. Teplone, f. Lat. Ars pictoria PZ I 555 [...] Teplone SD 140 Malarz, -a, m. Lit. Teplotois, m. -toi, f. Lat. Pictor PZ I 555 [...] Teplotoias SD 140 Melankolia, -ii, f. z Greck. Z6lé spalona. Lit. Tulzis sudeginta, f. Lat. Atra bilis PZ I 581 [...] Tulzis pridegusi SD 145 Miednica, -y, f. Lit. Mazgotuwe, praustuwe, f. (olim) Lat. Pelvis, Pelluvium [...] Pz I 593 [...] Lakoszka, mazgotuwe, szraustuwe SD 147 Muszkul, -u, m. z Lacin Myszka, i f. w Ciele zwierzat i Czlowieczym poruszenie czyniaca, Podobno do myszki z Skéry odartey. Lit. Dalis Kuna Pelele wadinama, jog toligi ira Peley nudyrtay. Lat. Musculus torus Plus vi. Mysz, Myszka PZ I 668 [...] Dala kuna pelele wadinama, iog toligij ira peley nudirtay SD 159 Mutant, -a, m. z Lacin. Glos zmieniajacy. Lit. Balsamaynis, m. -ni. f. Subtant. Balsa maynans, m. -anti, f. adjec. Lat. Hirqvitallus PZ I 669 [...] Balsamaynis SD 159 Obarzanek, Obwarzanek, -nka, m. Lit. Grundele, abaranka, f. dimin. Abargkiele f. Lat. Spira. Spirula PZ II 847 [...] Grundele SD 196 Obwolywacz, -a, m. Lit. Apszauktois, apszaukieias, m. -toi, -kiei, f. Lat. Proclamator PZ I 901 [...] Apszauktoias, apszaukieias SD 205 Obyczaiéw ganienie. Lit. Papeyka, f. Lat. Satyra, Censura PZ I 901 [...] Papeyka SD 205 5 222 A) Obyczaiowy, -a, -e. Lit. Budump prigulens, m. — lenti, f. Lat. Moralis PŽ I 902 [...] Budump prigulis SD 205 Odpowiednia, -i, f. Odpowiednica, -y, f.,Wyrocznica. Lit. Atsakitine, f. Lat. Oraculum PZ I 949 [...] Atsakitine SD 214 Odprzysiggam się Lit. Atsysiekiu, -siekti, -siekiau, -sieksiu (Part. Praes.) atsysiekiens, m. -enti f. Lat. Ejuro, abjuro PZ II 954 [...] Atsisiekiu SD 215 Onegday, onegdy, ongi adver. Lit. Unday, Lat. Nudius tertius, nudius quartus etc. PZ I 1028 Onegda [...] Unday SD 226 Onegdayszy, -a, -e Lit. Undayniksztis, m. -ti, f. Lat. Nudus tertius, nudus quartus [...] PZ I 1028 [...] Undayniksztis SD 226 Opatrznosé, -šci, f. Lit. Apweyzda, apwayzda, f. [...] PZ 11035 [...] Apiwayzda SD 227 Opowiadacz, -a, m: Oznaymiacz, oglosiciel. Lit. Apsakitois, m. -toi f. Lat. Praeco, praedicator [...] PZ I 1044 [...] Apsakitoias SD 228 Ostrowid, ostrowidz, -a, m. Lit. Asztrategis, m. — gi, f. [...] PZ I 1080 [...] Asztraregis SD 233 Pasternak, -a, m. z Lacin. Pastinaca. Lit. Pasternokas, m., in Plur. Pasternokay (olim) Burkuntay m. in. Plur. PZ II 32 [...] Pasternokay, burkuntay SD 243 Piekarstwo, -a, n. Dfinininkiste, f. Lat. Opus Pistorium, Panificium PZ IT 64 [...] Duoninikiste SD 247 Pietro, Piatro, -a, n. Lit. (Propr.) Grunda, f. (vulgo) wiRas, m „in Plur. Lat. Contignatio, tabulatum. Plus vi. Gėra nad Budynkami [...] PŽ II 86 [...] Grunda SD 249 Pisania nauka. Lit. Raszima mokslas, m. Lat. Orthographia PŽ II 95 [...] Raszimo mokslas SD 251 Podagryk, -a, m. na Podagrę chorujący. Lit. Sausgila sergans, m. Koju Lyga sergans, m. — serganti, f. Lat. Podagricus, artikularius PŽ II 167 [...] Koiu ligu sergus SD 259 Podskarbstwo, -a, n., zawiadywanie Skarbu Publicznego. Lit. uzweyzdieimas pyningu wysotimia, Lat. questura, questorum officium PZ II 217 [...] AZuweyzdeimas pinigu wisotimes SD 264 Pojedynek, -nku, m. Polyczka pojedynkowe Bitwa sam na sam. Lit. Po wienam musztine, f. Lat. Duellum, monomachia, Singularis Pugna PZ II 252 [...] Powienam muszimasis SD 268 Popielica, -y, f. Lit. Mariu pelie, Pele, f. Lat. Mus ponticus PZ II 329 [...] Mariu pele SD 275 223 Prochownica, -y, f. Lit. Parakauniczie, f. [...] Prochowniczka, i, f. dimin. Lit. Parakauniczikie, Parakaunicziele, f. Lat. Theca pulveris nitrosi PŽ II | 472 [...] Parakauniczie SD 290 Przeklad, -u, m. Przekladanie, Prezeloženie, Przetlumaczenie. Lit. Parguldimas, m. Lat. Interpretatio, vi. Tlumaczenie PŽ II 533 [...] Perguldimas SD 295 Przystuga, -i, f. Lit. Inteyka f., Inteykimas, m. [...] Lat. Gratificatio [...] PŽ II 687 [...] Inteyka SD 307 Przysmak, -u, m. Dobry, Lit. (vulgo) Gardulis, Gardumas, m. Lat. Condimenutum. Przysmak mokry do maczenia potraw Lit. Padaža, f. Lat. Embanima, Plus vi. Lakoč, Lakocie [...] PZ II 687 Przysmak mokry/ sok do potraw [...] Gardulis SD 307 Recepta, -y, f. z Lacin. Opis lekarstwa. Lit. Apraszimas waysta, m. PZ IT 758 [...] Apraszimas waysto SD 314 ; Antrosios grupės pavyzdžiai taip pat rodo didelę Sirvydo žodyno įtaką. | Didžiuma straipsnių Poškos perrašyti ištisai be pakeitimų arba su mažais pa- ; keitimais, žr. alchimia, ciesielstwo, hetman, jadalnia, jalmuzina, kamienica, karmnik, kazirodztwo, kapiel, kobyta, kolodziej, kolodzieystwo, koščiot, košnica, kuchnia, malarstwo, malarz, muszkul, obwolywacz, obyczaidw, ganienie, obyczaiwy, odpowiednia, onegdayszy, opowiadacz, ostrowid, pasternak, piekarstwo, pisania nauka, podskarbstwo, pojedynek, popielica, prochownica. Kai kurie, ypač aprašomuosius, aiškinimus Poška galėjo išsiversti tais pačiais atitikmenimis tiesiog iš Lindės žodyno, pvz.: kamiern z piany morskiej, dziurkowaty; krzymoprzysięjam, kšięžyca now, pisania nauka, podskarbdsiwo, recepta ir kt. Tik nedidelę dalį straipsnių Poška kiek papildė naujais sinonimais, žr. franca, jednomyslnošč, mutant, obarzanek, pietro ir kt. Pagal Sirvydo naujadarą pratomeyte(filozofia) Poška sudarė naują būdvardį protomeylingas, -a; veiksmažodį protameylauiu, -auti; prieveiksmį protameylingay. Sirvydas lenkų kozodoy pastucha aiškino tik moteriškosios giminės forma oszkamelže, o Poška jau pateikia abejų giminių formas. Kadangi Poška prie žodžių dėjo gramatines pažymas, jis pridėjo jas ir prie kai kurių iš Sirvydo paimtų lietuviškų atitikmenų. Prie deszra (kielbasa) pridėta dar ir mažybinė forma deszrele, prie parakauniczia (prochownica) — parakauniczikie, parakaunicziele. Poškai atrodė, jog Sirvydo žodis gardulis (przysmak) esąs liaudiškas, prieš šį žodį jis prirašė vulgo. Akademiniame "Lietuvių kalbos Zodyne” šis žodis pateikiamas tik iš Sirvydo žodyno ir raštų. Poška yra pataisęs ir vieną kitą Sirvydo žodyno korektūros klaidą: vietoje pirgingiste pataisė pyrkingiste (kupowanie). 3. Žodyno straipsniai, į kuriuos įtraukti tik pavieniai Sirvydo žodžiai: Aby raz. Lat. Saltem, semel. Lit. Ben wiena karta, bile tik PŽ I 4 [...] Ben wienu kartu SD 1 224