Lietuvių kalbos instituto kronika. 1993
Full text
LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994)
LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS IR JŲ TYRINĖJIMAI
LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO KRONIKA
1993
Struktūra
6 skyriai: Žodynų (vadovas — doc. dr. V.Vitkauskas), Gramatikos (vadovas — habil. dr. V.Ambrazas), Kalbos kultūros (vadovas — dr. P.Kniūkšta), Terminologijos (vadovas — dr. K.Gaivenis), Vardyno (vadovė — dr. V.Maciejauskienė), Kalbos istorijos ir dialektologijos (vadovas — dr. K.Morkūnas), 2 grupės: Kalbų kontaktų, Leidybos (vedėja — A.Stanislovaitienė).
Instituto direktorius — habil. dr. A.Vanagas
1993 m. pabaigoje Institute dirbo 106 darbuotojai, iš jų 31 mokslininkas (5 habilituoti daktarai ir 26 daktarai).
Į LKI ir VDU kalbotyros krypties doktorantūrą įstojo L.Bilkis ir V.Kuprevičius. Iš viso doktorantūroje mokėsi 4 doktorantai.
Moksliniai tyrimai
Iš Lietuvos Respublikos biudžeto buvo finansuojamos šios mokslinių tyrimų temos:
1) lietuvių kalbos gramatinės sandaros tyrimas (lietuvių k. funkcinė gramatika; lietuvių k. sintaksės tyrinėjimai; periferiniai lietuvių k. kontaktai);
2) lietuvių leksikografija (Lietuvių kalbos žodynas. T. 18, 19);
3) lietuvių onomastika (Lietuvos vietovardžių žodyno parengiamieji darbai; teoriniai lietuvių onomastikos tyrinėjimai; naujos vardyno medžiagos rinkimas);
4) dabartinės lietuvių bendrinės kalbos funkcionavimas ir norminimas (kalbos kultūra; dabartinės kalbos funkcionavimas ir pokyčiai; kalbos tvarkybos informacinės bazės kaupimas);
5) lietuvių terminologija (lietuviškos terminijos ugdymas; mokslo kalbos norminimas);
6) lietuvių kalbos tarmių tyrimas (Lietuvių kalbos atlasas; Europos kalbų atlasas; Rytų Lietuvos tarmių tyrimas);
7) lietuvių kalbos istorija (lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija; lietuvių kalbos vardažodinių daiktavardžių darybos raida; S.Daukanto kalbiniai darbai; lietuvių kalbotyros bibliografija; senųjų raštų leksika).
Iš valstybės mokslo ir studijų fondo lėšų buvo tebevykdoma užsakomoji tema Nr. 92—417/13 — ”Lietuvių kalbos gramatika” anglų kalba.
197
Leidyba
Išleista 14 leidinių (306,8 apsk. leid. 1., 45300 egz.):
Ambrazas S. Daiktavardžių darybos raida. — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. — 293, [1] p. — 1000 egz.
Baltų onomastikos tyrinėjimai (Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 32) / Red. kolegija: V.Maciej auskienė, M.Razmukaitė, A.Vanagas (ats. red.). — V.: ”Bitas”, 1993. — 250 p. — 800 egz.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: Apie 50000 žodžių lizdų / Red. kolegija: St.Keinys (vyr.red.), J.Klimavičius, J.Paulauskas, J.Pikčilingis, N.Sliūžienė, K.Ulvydas, V.Vitkauskas. — 3-čiasis patais. ir papild. leid. — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. — XXIV, 967 p. — 20000 egz.
Daukantas S. Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas. T. 1 : a-m / Parengė [ir įv. str., p. 8–54, parašė] G.Subačius. — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. — 385 p. — 1500 egz.
Jono Jablonskio konferencija: Linksnio kategorija ir linksnių vartojimas (Konferencijos programa ir tezės. Vilnius, 1993 m. spalio 11 d.). — V., 1993. — 20 p. — 100 egz.
Kalbos kultūra / Red. kolegija: V.Ambrazas, V.Drotvinas, K.Gaivenis, P.Kniūkšta, A.Pupkis, K.Ulvydas. Sudarė ir sp. parengė R.Gruodytė, R.Miliūnaitė. — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. Sąs. 64. — 90 p. — 2000 egz.
Kalbos kultūra / Red. kolegija: V.Ambrazas, V.Drotvinas, K.Gaivenis, P.Kniūkšta, A.Pupkis, K.Ulvydas. Sudarė K.Gaivenis. Sp. rengė A.Noreikaitė. — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. Sąs. 65. — 83, [2] p. — 1500 egz.
Kanceliarinės kalbos patarimai / Parengė P.Kniūkšta, R.Mielkuvienė, E.Oginskienė. Ats. red. P.Kniūkšta. — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. — 238 p. — 7000 egz.
Klimas A. Lietuvių kalbos dalyvių vartosena. — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. — 84 p. — 1500 egz.
Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai. Jurgiui Geruliui (1888 08 13 — apie 1945) paminėti (Konferencijos pranešimų tezės. 1993 m. spalio 20–22 d.). — V., 1993. — 34 p. — 200 egz.
Lysius H.J. Mažasis katekizmas / Pagal Berlyno rankr. parengė [ir pratarme, p. 5–6, parašė] P.U.Dini. — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. — 284 p. — 2000 egz.
Periferinės lietuvių kalbos tarmės (Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 30) / Red. kolegija: E.Grinaveckienė, L.Gr umadienė, D.Mikulėnienė, K.Morkūnas (ats. red.), A.V idugiris. — V.: ”Academia”, 1993. — 229 p. — 700 egz.
Sabaliauskas A. Žodžiai keliauja. II pataisytas leidimas. Kaunas, 1993. — 119 p. — 4000 egz.
Sabaliauskas A. We, the Balts. Translated by M.Baškytė-Richardson (JAV). Edited by R.E.Richardson (JAV). With an Introduction by W.R.Schmalstieg (JAV). — V.: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993. — 151 p. — 3000 egz.
198
Dalyvavimas spaudoje
Paskelbti 64 moksliniai (8 – užsienio leidiniuose) ir 132 mokslo populiarinimo straipsniai.
Mokslinės ekspedicijos
Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius surengė 3 ekspedicijas: 1) liepos 1–10 d. dr. G.Subačiaus vadovaujama ekspedicija dirbo Skuodo rajone, Šatėse. Rinkta medžiaga rengiamam Mosėdžio tarmės žodynui (užrašyta 1,5 tūkst. žodžių), atsakyta į ”Kalbos faktų rinkimo programos” 4 anketų, ”Apklauso 1” klausimus. Įrašyta į magnetofono juostą 30 val. tarmės tekstų.
2) liepos 7–15 d. Vilniaus pedagoginio universiteto studentai (vadovė – doc. dr. D.Mikulėnienė) dirbo Leipalingyje (Lazdijų raj.). Atsakyta į ”Europos kalbų atlaso” II-osios programos leksikologijos skyriaus, ”Kalbos faktų rinkimo programos” anketų, ”Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programos”, ”Apklauso 1” klausimus, įrašyta 30 val. trukmės tarmės tekstų.
3) liepos 8–16 d. dr. L.Grumadienės vadovaujama Vilniaus pedagoginio universiteto antro kurso studentų grupė dirbo Mielagėnuose (Ignalinos raj.). Be tradicinių ekspedicijos darbų (žodžių rinkimo, anketų pildymo ir kt.), dar atliktas fonetikos eksperimentas, iš Mielagėnų bažnyčios archyvų persirašyta var dymo medžiaga; surinkta duomenų apie ”Ryto” draugijos veiklą.
Dr. K.Morkūnas vadovavo ir talkino 50 gimtosios tarmės faktus rinkusiems Vilniaus pedagoginio universiteto studentams. Žodyno skyriaus darbuotojai rinko kalbos duomenis savo gimtosiose vietose: V.Vitkauskas – Kuršėnų, Raudėnų, Tryškių, Naujosios Akmenės apylinkėse; A.Rimševičienė – Kaltanėnuose; O.Kažukauskaitė – Teneniuose; A.Rubinas – Švedriškėje, Kazitiškyje, Salake; A.Kaluinienė – Šiluvoje. R. Vitkauskas ir V.Kuprevičius dirbo Kaišiadorių rajone. Iš viso surinkta 4000 žodžių, įrašyta 20 val. trukmės tarmių tekstų.
Konferencijos ir tarptautiniai moksliniai ryšiai
Vasario 5–6 d. Vitebske vykusioje tarptautinėje konferencijoje ”Lyginamoji baltarusų, rusų, lenkų kalbotyra” pranešimus skaitė D.Mikulėnienė (”Lietuvių, baltarusų, lenkų kalbų fonologinių balsių sistemų lietuvių ir baltarusų parib yje lyginimas”) ir L.Grumadienė (”Dabartinio baltų ir slavų paribio antroponimija”).
Kovo 15 d.–rugsėjo 1 d. Varšuvos universiteto Baltų kalbų katedroje stažavosi A.Romančiuk. Studijavo kalbų kontaktų tematiką lenkų kalbotyroje, Varšuvos archyvuose esančią lituanistinę onomastikos medžiagą pildė monografiją ”Tikriniai vardai lietuvių paribio tarmėje”.
Gegužės 21–24 d. Minske vykusioje tarptautinėje konferencijoje ”Baltai ir baltarusų etnogenezė” skaitė pranešimus A.Vanagas (”Baltiškų vieto-
199
vardžių arealas ir slavų protėvynės problema”), D.Mikulėnienė (“Priebalsių *t, *d įtaka lietuvių ir baltarusių paribio lietuvių tarmių fonologinei sistemai”), A.Vidugiris (“Apie kai kuriuos dvikalbystės konvergencinius reiškinius lietuvių ir baltarusių paribyje”).
Birželio 3–4 d. Lietuvos fizikų draugijos ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto XXIX respublikinėje fizikų konferencijoje ”Fizikos mokymas ir studijos” skaitė pranešimus K.Gaivenis (”Fizikos terminų vertinimas”), A.Kaulakienė (”Lietuvos fizikos” rinkinio santraukų kalba”), A.Auksoriūtė, St.Keinys (”Lazerių fizikos terminų tarptautiškumas”).
Spalio 11 d. Kalbos kultūros skyriaus ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros surengtoje Jono Jablonskio konferencijoje ”Linksnių kategorija ir linksnių vartojimas” skaitė pranešimus: L.Grumadienė (”Linksnių vartojimas Punsko šnektoje”), P.Kniūkšta (”Ypatingesnės svetimžodžių formos”), R.Miliūnaitė (”Linksnių vartojimo variantų vertinimas”), A.Valackienė (”Pirminės ir antrinės linksnių funkcijos”), E.Valiulitytė (”Konstrukcijų pro Gal ir per Gal” kiaurai” reikšmė santykis”).
Spalio 20–22 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus surengtoje tarptautinėje konferencijoje ”Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai”, skirtoje Jurgiui Geruliui (1888 08 13 — apie 1945) paminėti, pranešimus skaitė: S.Ambrazas (”Dėl baltų kalbų deminutyvų su determinatyvais *-k-, *-l- paplitimo ir raidos”), V.Ambrazas (”Baltų kalbų infinit yvas sintaksinės rekonstrukcijos požiūriu”), I.Andriukaitienė (”Spalvos sąvoka ir pavadinimai lietuvių kalboje”), N.Čepienė (”Priebalsiai s ir š, s ir z, s ir c, š ir ž, z ir ž skoliniuose iš vokiečių kalbos”), K.Garšva (”Žilių šnekta”), L.Grumadienė (”Pustarmių radimasis”), J.Karaciejus (”J.Gerulio ”Senieji skaitymai”: sudarymo principai ir reikšmė lituanistikai”), A.Kaulakienė (”Iš lietuvių fizikos terminijos istorijos”), P.Kniūkšta (”Nedvibalsinės balsių samplaikos”), V.Maciejauskienė (”Dėl lietuvių pavardžių su priesagomis -avičius, -evičius vertinimo”), D.Mikulėnienė (”Dėl pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių akcentinių paradigmų mišimo”), K.Morkūnas (”M.Daukšos (1595 m.) ir anoniminio (1605 m.) katekizmų lyginamoji morfologija (veiksmažodis)”), M.Norkaitienė (”Vieno naujadaro t(e)ikimas”), V.Pranskūnaitė (”Gandro pavadinimai lietuvių kalbos tarmėse (A.Salio ”Apklauso 1” duomenimis)”), M.Razmukaitė (”Kelios pastabos apie Prūsų Lietuvos priesaginės darybos ir priesaginę oikonimiją”), A.Sabaliauskas (”Keletas smulkmenų Jurgio Gerulio biografijai”), D.Sabaliauskaitė (”Lietuvių kalbos kelių pavadinimai”), B.Stundžia (”Prūsistika K.O.Falko rankraštiniame palikime”), G.Subačius (”Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bendrinės rašomosios žemaičių kalbos projektas”), K.Ulvydas (”Kalbos kultūros aktualumas įvairiais lietuvių tautos gyvenimo etapais”), A.Vanagas (”Kaimo vardas Stabaunỹčius”), A.Vidugiris (”Dėl Zietelos šnektos priklausomybės ir kilmės”).
Lapkričio 5 d. Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros surengtoje tarptautinėje Kazimiero Būgos konferencijoje, skirtoje etimologijos ir onomastikos klausimams, pranešimus skaitė: L.Bilkis (”Helonimai K.Būgos ”Nomina propria” kartotekoje”), J.Karaciejus (”Senųjų lietuvių kalbos socialinių terminų etimologijos K.Būgos raštuose”), S.Karaliūnas (”Prie Lietuvos vardo
200
ir valstybingumo ištakų — nauja interpretacija”), V.Macijauskienė (”Keletas lietuvių pavardžių etimologijų”), A.Vanagas (”Miesto vardas Dėltuva”).
Gruodžio 15—16 d. Vilniaus pedagoginiame universitete vykusioje konferencijoje ”Lietuvių kalba: studijos ir mokymas” pranešimus skaitė L.Grumadienė (”Vertimo į lietuvių kalbą mokymas kalbos kultūros požiūriu”), P.Kniūkšta (”Kalbos kultūros kurso sąsajos su bendruoju kalbos ugdymu”), D.Mikulėnienė (”Kirčiavimo variantai normos ir sistemos požiūriu”), A.Vanagas (”Kalbotyra Lietuvoje”).
Instituto svečiai
Vasario 4 d. lankėsi Kanados ambasados darbuotoja, Caroline Guimond. A.Vanagas supažindino viešnią su LKI veikla, apžvelgė norminamojo pobūdžio lietuvių kalbos mokslo leidinius.
Vasario 24 d. dienraščio ”The Wall Street Journal” etatinį korespondentą Barry Newman priėmė A.Vanagas, V.Ambrazas, A.Sabaliauskas. Žurnalistas domėjosi lietuvių kalba, jos tyrinėjimo istorija, dabartine vartosena.
Vasario 27 d. Barry Newman kartu su A.Sabaliausku ir K.Morkūnu lankėsi Varėnos raj. Čižiūnų km. pas dzūkų tarmės atstovę Zosę Baliukevičienę (g. 1897 m.). Žurnalisto įspūdžiai iš Lietuvos aprašyti str. ”Lithuanian Linguists Are Resisting New Attacks on the Native Tongue” (apie tai plačiau: ”The Wall Street Journal”, 1993 04 12).
Kovo 30 d. ir balandžio 6 d. Potencos universiteto Kalbotyros katedros vadovas prof. dr. Guido Michelini Instituto darbuotojams ir doktorantams lietuviškai skaitė dvi paskaitas apie Simono Vaišnoro ”Margarita theologica” vertimo fenomenologiją ir Jono Bretkūno ”Postilės” žodžių tvarkos ypatybes.
Balandžio 6 d. lankėsi Vokietijos mokslininkai prof. B.Schlerathas ir dr. E.Bukevičiūtė. Svečiai susipažino su tarmių kartotekos sudarymo principais, tarmių tyrimo programa.
Gegužės 6 d. švedų kalbininkas Lars-Gunnar Larsson domėjosi naujausiais lietuvių kalbininkų mokslo darbais, platesnio tarpusavio bendradarbiavimo galimybėmis. Kadangi svečias pirmąkart lankėsi ne tik LKI, bet ir Lietuvoje, jam suorganizuota pažintinė ekskursija po Vilnių ir Trakus.
Liepos 30 d. lankėsi prof. Ikuo Murata iš Japonijos.
Rugsėjo 20 d. su Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojais susitiko žymūs rusų kalbininkai G.Klimovas ir Dž.Edelman.
Rugsėjo 20—22 d. italų mokslininkas Pietro U. Dini domėjosi senosios lietuvių raštijos tyrimais.
Spalio 20—22 d. mokslinėje konferencijoje J.Geruliui paminėti dalyvavo ir skaitė pranešimus baltistai Anatolijus Nepokupnas (Ukraina) ir Raineris Eckertas (Vokietija).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos mokslo tarybos nutarimai
Kovo 17 d. Institutui ir Vytauto Didžiojo universitetui penkeriems me-
201
tams suteikta teisė teikti kalbotyros (baltų kalbotyros) krypties habilituoto daktaro mokslo laipsnį (Vyriausybės nutarimas Nr. 176).
Gegužės 13 d. Lietuvos mokslo taryba ir jos sudaryta nostrifikacijos komisija nostrifikavo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 549 nustatyta tvarka pripažino Lietuvos Respublikos mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus visiems Instituto mokslininkams.
Lapkričio 4 d. Institutui perduotos valstybinės leidyklos ”Mintis” (Z.Sierakausko 15) administracinio pastato 1 ir 3 aukšto (541,77 m2 ) bei ūkinio pastato (57,92 m2 ) patalpos (Vyriausybės potvarkis Nr. 748p).
Instituto tarybos sprendimai
Sausio 12 d. — pritarta ”Dabartinės lietuvių kalbos dažninio žodyno” projektui, Žodyno rengimo grupės vadove paskirta L.Grumadienė; patvirtinta: 1993 m. Atestacijos komisija (A.Sabaliauskas (pirmininkas), I.Andriukaitienė (sekretorė), K.Gaivenis, A.Kaulakienė, P.Kniūkšta, V.Maciejauskienė, D.Mikulėnienė, R.Miliūnaitė, G.Naktinienė, N.Sližienė, K.Vosylytė), ”Kalbos kultūros” leidinio redkolegija (V.Ambrazas, K.Gaivenis, P.Kniūkšta (ats. red.), V.Maciejauskienė, R.Miliūnaitė, G.Naktinienė, A.Pupkis, K.Ulvydas); leidinio ”Terminologijos vagos” redkolegija (K.Gaivenis, A.Kaulakienė, St.Keinys (ats. red.), J.Klimavičius, R.Miliūnaitė).
Vasario 25 d. — patvirtinti spaudai 2 leidiniai (”Kalbos kultūra. Sąs. 65; ”Kanceliarinės kalbos patarimai”); pritarta Žodynų skyriaus siūlymui rengti ”Lietuvių kalbos žodyno papildymus ir taisymus” (numatomi 4 tomai).
Kovo 31 d. — konkurso būdu išrinkti: dr. V.Maciejauskienė — Vardyno sk. vadovė, dr. G.Subačius — Kalbos istorijos ir dialektologijos sk. vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, D.Vainauskienė — Kalbos kultūros sk. asistente.
Gegužės 27 d. — patvirtinti spaudai 3 leidiniai (Lietuvių kalbos žodynas. T. 17; A.Sabaliauskas. Iš kur jie?; Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 33: Gramatika ir leksikologija); nustatyti nauji apmokėjimo tarifai už surinktą leksikologinę, dialektologinę ir vardyno medžiagą.
Rugsėjo 22 d. — patvirtinta spaudai ”Kalbos kultūra”. Sąs. 66; nutarta Lietuvos Respublikos mokslo premijai siūlyti leidinį — Lietuvių pavardžių žodynas. — V.: Mokslas, 1985, T. 1, A-K, 1152p.; 1989, T. 2, L-Ž, 1335 p.; aptartos kalbos duomenų rinkimo 1993 m. problemos.
Lapkričio 23 d. — nutarta teikti Kalbos kultūros sk. vyresniosios mokslinės bendradarbės dr. Ritos Miliūnaitės mokslo darbus Jaunųjų mokslininkų darbų konkursui.
Gruodžio 16 d. — kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos narius korespondentus iškeltas Gramatikos sk. vadovas habil. dr. Vytautas Ambrazas; patvirtintas spaudai leidinys ”Terminologijos vagos” (ats. red. St.Keinys).
Datos ir žmonės
Sausio 9 d. Žodynų sk. vyresniajam moksliniam bendradarbiui dr. Jonui Paulauskui sukako 70 metų.
202
Sausio 20 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius sukvietė kolegas į išplėstinį posėdį, skirtą Boriso Larino (1893 01 17 — 1964 03 26) jubiliejui. K.Morkūnas, A.Vidugiris apžvelgė su lituanistika susijusius mokslininko darbus. A.Sabaliauskas, A.Valackienė, E.Grinaveckienė, K.Pakalka pasidalijo prisiminimais.
Vasario 8 d. Žodynų sk. vyresniajai mokslinei bendradarbei Klementinai Birutei Vosylytei sukako 55 metai.
Vasario 18 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje paminėtos žymaus latvių kalbininko Janio Endzelyno (1873 02 22 — 1961 07 01) 120-osios gimimo metinės. K.Morkūnas aptarė J.Endzelyno nuopelnus baltistikai ir lituanistikai. A.Sabaliauskas plačiai apžvelgė mokslininko gyvenimo kelią, ryšius su Lietuva. Šiltų prisiminimų papasakojo K.Ulvydas, E.Grinaveckienė, A.Vidugiris.
Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Nepaprastasis ir įgaliotasis Latvijos ambasadorius Lietuvoje A.Sarkanis. Veikė J.Endzelyno darbų ir fotografijų ekspozicija.
Balandžio 19 d. paminėta habil. dr. Algirdo Sabaliausko 40 metų darbo Institute sukaktis (pradėjo dirbti 1953 04 16 Dabartinės literatūrinės kalbos ir žodynų sektoriaus redaktoriumi).
Birželio 25 d. Gramatikos skyriaus vyresniajai mokslinei bendradarbei dr. Elenai Valiulytei sukako 60 metų.
Birželio 30 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai prisiminė buvusią savo kolegę Tamarą Meiksinaitę-Buchienę (1923 07 08 — 1970 02 07). Apie mokslininkės asmenybę ir darbus nuoširdžiai kalbėjo K.Morkūnas, Z.Zinkevičius, J.Palionis, V.Ambrazas, A.Vanagas, E.Grinaveckienė, K.Ulvydas. Dalyvavo T.Buchienės sesuo I.Meiksinaitė.
Rugsėjo 1 d. sukako 40 metų, kai Institute dirba habil. dr. Vytautas Ambrazas.
Rugsėjo 24 d. Kalbos kultūros skyriaus vadovui dr. Pranui Kniūkštai sukako 60 metų.
Lapkričio 23 d. Tautos namų tarybos ir Etninės kultūros globos tarybos teikimu 1993 m. valstybinė Jono Basanavičiaus premija paskirta dr. Aloyzui Vidugiriui už kraštotyros darbus.
Gruodžio 14 d. Terminologijos skyriaus mokslinis bendradarbis Jonas Klimavičius apgynė humanitarinių mokslų (kalbotyros) daktaro disertaciją ”Melioracijos terminų sistema” (of. op. habil. dr. A.Sabaliauskas, dr. Z.Babickienė).
Gruodžio 21 d. Gramatikos skyriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė dr. Nijolė Sližienė apgynė humanitarinių mokslų (kalbotyros) habilitacinį darbą ”Lietuvių kalbos veiksmažodžių valentingumas” (Habilitacijos komitetas: habil. dr. V.Ambrazas, prof. habil. dr. J.Palionis, prof. habil. dr. A.Rosinas, habil. dr. A.Sabaliauskas, habil. dr. A.Valackienė, habil. dr. A.Vanagas, prof. habil. dr. Z.Zinkevičius.).
Gruodžio 25 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresniajam moksliniam bendradarbiui dr. Aloyzui Vidugiriui sukako 65 metai.
Irena Andriukaitienė
203