Latvių kalbotyros veikalai Australijoje

nas, kuris daugeliu atvejų yra įdomus bei naudingas ir lietuvių kalbos tyri- nėtojams. Juk jis apibendrina daugelio dešimtmečių latvių kalbos leksikos tyrinėjimus, net ir šio žodyno trūkumai ar klaidos bus akstinas tolesniems tyrinėjimams. Algirdas Sabaliauskas LATVIŲ KALBOTYROS VEIKALAI AUSTRALIJOJE Fennell T. G. The First Latvian Grammar J. G. Rehehusen's "Manuductio ad linguam lettonicam...”. A fac-simile Text with anno- tated translation and commentary. Latvian Tertiary Committee. Melbourne 1982. — 369 p. Seventeenth Century Latvian Grammatical Frag- ments. Text, Translation and Commentary. Latvian Tertiary Committee. Melbourne 1982. — 322 p. Georg Dreszell’s Gantz kurtze Anleitung zur Lettischen Sprache. Text, Translation, Commentary, Concordance. Latvian Tertiary Committee. Melbourne 1984. — 452 p. Australų kalbininkas Trevoras G. Fennellas, vaikystėje bendraudamas su latvių emigrantų vaikais, tikriausiai niekada nepagalvojo, jog ši mokyklos suolo draugystė, pirmosios aktyvios latvių kalbos pamokos nulems jo kaip būsimojo mokslininko karjerą. Turbūt galima teigti, jog per visą latvių kal- botyros istoriją nerasime nė vieno kitos šalies kalbininko, kuris būtų tiek pasidarbavęs latvistikos baruose, kaip T. G. Fennellas. Pakanka prisiminti jo drauge su Latvijos emigrantu Henriku Gelsenu parengtą trijų tomų latvių kalbos vadovėlį "A Grammar of Modern Latvian” (Vol. 1—3, The Hague- Paris-New York, 1980. 1370 Pr daugybe straipsniy latviy kalbos istorijos klausimais. Tačiau ypač daug latvių kalbotyrai T. G. Fennellas nusipelnė publikuodamas ir tyrinėdamas senuosius latvių kalbos paminklus. Su trimis tokiomis publikacijomis čia ir norėtųsi supažindinti. Pirmojoje knygoje publikuojama pirmoji 1644 metais paskelbta latvių kal- bos gramatika — Johano Georgo Rehehuseno "Manuductio ad linguam let- tonicam”, kuri, anot T. G. Fennello, "nepaisant visokeriopų trūkumų, yra labai įdomi mokslininkams, besidomintiems latvių kalbos gramatinės teorijos geneze ir evoliucija". Ši publikacija yra labai svarbi, nes iki šiol yra žinomas išlikęs tik vienas originalo egzempliorius, saugomas Upsalos universiteto bib- liotekoje. Tiesa, 1901 metais Augustas Bylenšteinas šią gramatiką išleido.- Tačiau parengė ją iš atitinkamų nuorašų ir, žinoma, negalėjo išvengti tam tikrų trūkumų. Si kartą skelbiamas faksimilinis gramatikos tekstas greta su anglišku vertimu. Toliau eina labai išsamūs komentarai, visų latviškų žodžių registras. Antraštiniai žodžiai jame pateikiami dabartine latvių rašyba (var- dažodžių vardininkų, veiksmažodžių bendraties formos). Jie taip pat išversti į anglų kalbą, suregistruotos jų formos (pateikiama originalo rašyba). Toks registras kada nors labai pravers būsimiesiems istorinio latvių kalbos žodyno 1 Plg. Blinkena A. Latviešu gramatika cittautiesu skatijuma. — ZA Vėstis, 1982, 4. P. 135—137; Schmalstieg VW. R. (Rec.) — General Linguistics, 1982. V. 22, No. 2. P. 139—142. 188 rengėjams. Knygoje spausdinama ir 1930 m. žurnale "Izglitibas ministrijas ménes- raksts” paskelbto P.Berento straipsnio ”Pirmas latviešu valodas macibas sas- taditajs” fotokopija. Faktiškai tai ligi šiol išsamiausia J. G. Rehehuseno biog- rafija, nors nėra žinoma, kur ir kada jis buvo gimęs, kur ėjo mokslus, kada mirė. Žinoma, jog apie 1628 metus Kurše buvo įšventintas į evangelikų liute- ronų kunigus. Spėjama, jog per žmoną galėjęs būti latvių leksikografo Johano Langijo giminaitis. Šis straipsnis taip pat yra išverstas į anglų kalbą. Drauge su anglišku vertimu knygoje publikuojama ir A. Bylenšteino vokiško straips- nio faksimilė iš 1901 metų J. G. Rehehuseno gramatikos leidimo. Taigi ši taip kruopščiai australų kalbininko parengta knyga yra tartum savotiška pirmosios latvių gramatikos enciklopedija, kurioje vienoje vietoje sukaupta ligi šiol įvairiuose leidiniuose išblaškyta medžiaga, pateikta išsa- mi gramatikos teksto analizė, o vertimai į anglų kalbą labai palengvins šia medžiaga naudotis platesniems tyrinėtojų, besidominčių latvių kultūra ir jų kalbotyros istorija, sluoksniams. Panašiu principu sudaryta ir antroji T. G. Fennello knyga ”Seventeenth Century Latvian Grammatical Fragments”. Šioje knygoje publikuojami du svarbūs su latvių kalbos gramatika susiję XVII amžiaus dokumentai — va- dinamasis "Einhorno sinopsis” (”Declinationum Letticarum ex D. Einhornij contra Rehehusium tractatu Synopsis brevis”) ir ”Biuchnerio fragmentai“. Šalia faksimilinio teksto, angliško vertimo, plačių komentarų, čia skelbia- mi ir A. Bylenšteino, A. Augstkalnio, J. Zėverio ”Einhorno sinopsio” leidimai. "Biuchnerio fragmentai" publikuojami daugiausia remiantis L. Arbuzovo leidimu ("17.g.s. latviešu gramatika bij. Kurzemes hercogu biblioteka Peter- pili”. — Filologu biedribas raksti, 1925, 5, p. 106—125). Drauge su angliškais vertimais čia taip pat skelbiama A. Augstkalnio straipsnio "Veclatviešu raks- tu apskats” (Rakstu krajums, 1930, 20, p. 109—110), J. Zėverio straipsnio "Veci latviešu valodas piemenekli rokrakstos” (Izglitibas ministrijas meneš- raksts, 1937, 5, p. 619—621) ištraukos ir K. Dravinio straipsnis "Latviešu gramatikas materiali Martina Bichnera albuma" (In honorem Endzelini, Chi- cago, 1960, p. 107—113). Trečioji knyga skiriama 1685 metais Rygoje išleistai Georgo Dreselio (Dres- zell) gramatikai ” Gantz kurtze Anleitung zur Lettischen Sprache". Skelbiama faksimilinis gramatikos tekstas, angliškas vertimas, labai platūs (p.147—421) komentarai ir latviškų žodžių registras. Labai malonu, kad Australijoje atsiranda lėšų (The Australian Research Grants Committee) tokiems veikalams leisti, bet, žinoma, svarbiausia, kad ten darbuojasi žmogus, sugebantis tokius veikalus; parengti. Algirdas Sabaliauskas — PAMINKLAS TĖVŲ KALBAI Netikėti likimo vingiai. Kartais tai, kas jau, rodos, amžiams prarasta, vėl netikėtai atgyja ir akimirkai sušvinta visu skaistumu, kad pakiltų naujam 189