Simono Daukanto „strubis“ ir „auklės“

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIY KALBOS TARMES IR JU TYRINEJIMAI Pastabos. Recenzijos Anmerkungen. Rezensionen Giedrius SUBACIUS SIMONO DAUKANTO STRUBIS IR AUKLES Siomis pastabomis norima patikslinti dviejy S. Daukanto vartoty zodziy reiksmes. Pirmasis zodis — s tru bis. Didziojo lietuviy kalbos zodyno (LKZ XIII 997) vyr. giminés daiktavardis strubis teturi vienos eilutés straipsni;: *stribis sm. (2) LKK IV 306 (S. Dauk.) alkine”. Tad jis uzragytas tik i8 vieno Saltinio ”Lietuviy kalbotyros klausimuose” iSspausdinto Jono Kruopo straipsnio ”S. Daukanto leksikografiniai darbai” ir paimtas i8 S. Daukanto *Lenky-lietuviy kalbos zodyno”. J. Kruopo jis pateiktas tarp pasenusiy Zodziy reiksme ”alkiné”. S. Daukanto Zodyne T. 1, p. 639 yra toks straipsnis: ” Lokietek, atkune, strubis. Lokietki, tokcie, atkunes”. J. Kruopo, matyt, zodziai alkuné ir strubis buvo palaikyti sinonimais. Tatiau, kaip rodo visa Daukanto zodyno sandara, taip galéjo buti nurodytos ir skirtingos lenkisko zodzio reikSmés. Savo zodyno lenkisky ZodZiy registra Daukantas nuraginéjo nuo Stanislawo Ropelewskio lenky-pranciizy kalby Zodyno. Tad pagal jj galima atstatyti zodzio reikSmes. : I pranctizy kalba Lokietek Ropelewskis veréia nain ”netizZauga”, pygmée *nykstukas, pigméjas”, bout d’homme ”labai mazZo gio zmogus”. Kadangi LKZ homonimo strubis, -é reikimé is vadinamojo M. Niedermanno Zodyno nurodoma ir ”kas strubas”, o budvardis strubas, -a ”trumpas, -a; mazZas, - a” Zinomas ir is gyvosios kalbos, matyt, deréty Daukanto strubiui nustatyti reikSme ”kas mazo Ugio, neizauga”. Nors Ropelewskio straipsnyje toliau aiskinama: pl. Lokietki, (dim. de Lokcie), petits coudes ”mazos alkiinés”, dar nereiskia, kad Zodis strubis yra turéjes ”alkiinés” reik8me. Tad Daukanto strubis reiksme ”kas maZo Ugio, neiZauga”, o ne reik8Sme *alkine” laikytinas pasenusiu Zodziu, archaizmu. Antrasis Zodis — auklé s. Minétame straipsnyje J. Kruopas tarp pasenusiy Zodziy i8 S. Daukanto Zodyno nurodo ir aukles "batai”. Daukanto straipsnis trumpas: Kamasze, aukles (T. 1. P. 468). LKZ I* 474 pateikia keturias Zodzio auklé reikSmes (greta homonimo auklé ”nesioté, vaiky aukletoja”): 1. ”virvelé naginei ar vyZai prie kojy priristi; apivaras”; 2. ”virve, virvele”: 3. ”kojiné be galvos ar trumpu riegu”; 4. ”autas”. Minétame Ropelewskio zodyne, i kurio Daukantas nusiragé ir Zodi Kamasze, reiksmeé pateikiama viena — guéires ”getrai”. Tad S. Daukantas turbut neturéjo galvoje reikimés ”batai”. Cia ir kitur jo raStuose auklés var185 tojamos treéiaja (i8 cia ”getrai”) ir ketvirtaja LKZ reiksmemis, plg. Daukanto Zodyno Pétkamasze, pisaukles (T. 2. P. 474) — pranc. demiguétres; Nagolenica, aukle. arba karejwio czebatas (T. 2. P. 22) — pranc. cutssard »antslaunis, koja dengianti Sarvo dalis”); taip pat Daukanto ”Budo” sakinj wytoro sau stajbius wilnonomis tejpat joudomis aukliemis nu kétksznii lig pat kéliad (P. 40). Galima palyginti ir su jrau, esantiu Daukanto pastabose del F. Nesselmanno (Nesselmann) zodyno. Aukle, pl. aukles f. (Lietuviy kalbotyros klausimai, 1961. T. 4. P. 313), kur S. Daukantas koregavo tik Nesselmanno pateikta forma Auklys, bet reiksmés netaisé, o reikime Nesselmannas nurodes tokia: blau und schwarz gestreifie wollene Bander, welche die Frauen statt der Striimpfe um ihre Waden wickeln ”mélynai ir juodai dryZuotos juostos, kurias moterys vietoj kojiniy vyniojasi sau apie blauzdas”. Tad Daukanto aukléms nederéty teikti reikimés ”batai”. ETIMOLOGINIS LATVIY KALBOS ZODYNAS 1992 metais Rygos leidykla ” Avots” isleido Konstantino Karulio parengta dviejy tomy latviy kalbos etimologinj zodyna (LatvieSu etimologijos vardnica. L A-O. II. P-Z. Riga ”Avots”). Zodyno mokslinis redaktorius Sankt Peterburgo kalbininkas Nikolajus Andrejevas. Recenzentai vilnietis Simas Karalianas ir maskvietis Vladimiras Toporovas. Veikalas, be kita ko, 1993 metais Rygoje buvo apgintas ir kaip habilituoto daktaro disertacija. Suprantama, tai neeilinis balty kalbotyros ivykis: tokio veikalo jau seniai lauké ne tik latviy, bet ir lietuviy kalbininkai, o apskritai ir kity Saliy baltistai. Ligi siol pats geriausias latviy etimologijy Zaltinis buvo Janio Endzelyno pastabos Karlio Mitilenbacho latviy kalbos Zodyne ir Sio Zodyno papildymuose (Latvie3u valodas vardnica. Red., pap., turpinajis J. Endzelins. I-IV. Riga, 1923—1932; Endzelins J., Hauzenberga E. Papildinajumi un labojumi K. Miilenbacha Latviesu valodas vardnicai. I-II. Riga, 1934— 1946). Trumpa latviy kalbos etimologini zodynéli buvo igleides Nikolajus Lapinis (LatvieSu vardu etimologija. I—HI. Riga,1967—1975). Yra ziniy , jog XIX a. astuntajame desimtmetyje etimologinj latviy kalbos Zodyna rengési rasyti ir pirmosios mokslinés latviy kalbos gramatikos autorius, vokie¢iy kilmés latviy kalbininkas, Duobelés pastorius Augustas BylenSteinas (Bielenstein, 1827—1907). Prie’ Antraji pasaulinj kara zymus latviy leidéjas Ansis Gulbis buvo pasiryzZes leisti etimologini zodyna. Siam darbui atlikti J. Endzelynas buvo net rekomendaves kalbininka Zana Grauda (1896-1971). Pastaraisiais desimtmetiais latviy etimologijos srityje gal sekmingiausiai darbavosi Rygos ir Getingeno universitety aukletinis, veliau déstes Svedijoje ir Jungtinese Amerikos Valstijose Benjaminas Jégeris (Jégers). Taéiau Sis kalbininkas, duona daugiausia pelnesis is germanistikos, atsidéeti vien latviy kalbos etimologijos studijoms, gaila, neturéjo salygySuprantama, ypat gera atrama rasanéiam latviy kalbos etimologini zodynag yra ir E. Fraenkelio ” Lietuviy kalbos etimologinis Zodynas” (Litauisches etymologisches Worterbuch. Heidelberg-Géttingen, 1955—1965). Zmonéms, maziau susipazinusiems su latviy kultura, tam tikra nuostaba 186