K. Būgos laiškai lenkų kalbininkui Janui Rozwadowskiui

Вчера отправил Вам I выпуск моего ”Lietuvių kalbos žodynas”, о котором будьте добры сообщить Вашим Коллегам лингвистам. Цена I выпуска в Ковне 12 литов (= 1 амер. доллар 20 ц.) без пересылки. Пересылка I экз. заказною бандеролью 1 лит. 44 цента. Об этом уже писал проф. E. Lidén’у и H. Petersson’у. Второй выпуск словаря выйдет из печати вскоре после пасхи. Всего наилучшего! К. Būga14 PAAIŠKINIMAI 1 Žodis patamologija turėtų būti skliaustuose. Žr. Būga K. Upių vardų studijos ir aisčių bei slovenų senovė // Tauta ir žodis. K., 1923. T. 1. P. 1–44 (= Būga K. Rinktiniai raštai. T. 3. V., 1961. P. 493–550). 2 Torbjörnsson T. Die gemeinslavische Liquidamethese. 1–2. Upsala, 1901; 1903 (= Upsala Universitets Årsskrift, 1902; 1904). 3 Turėtų būti Slawisches. 4 Žr. Būga K. Rinktiniai raštai. T. 2. V., 1959. P. 151–153, 214–223. 5 Plačiau apie šias ir kitas rekonstrukcijas žr. Būga K. Rinktiniai raštai. T. 3. P. 493–550, 741 tt. 6 Šio laiško data (birželio 2 d.) yra neteisinga, kadangi tai atsakymas į birželio 23 d. T. Torbiörnssono laišką. 7 Du kartus pakartota получил. 8 Turėtų būti Lautsubstitution. 9 Turėtų būti Трусман, žr. Трусман Ю. Ю. Чудско-литовские элементы в новгородских пятинах. Часть первая. Ревель, 1897. 10 Rodos, trūksta ženklo ||. 11 Du kartus pakartota (♀ =. 12 Laiške svarstomos problemos nagrinėtos K. Būgos straipsniuose, žr. Būga K. Rinktiniai raštai. T. 3. P. 493–550, 741 tt. ir kt. 13 Šio laiško pabaigoje nurodyta, kad tai atviras laiškas, taip pat duoti T. Torbiörnssono (Schweden/Herrn Dr. Tore Torbiörnsson / Upsala, Universität) ir K. Būgos (Abs. Prof. K. Būga. Kaunas, D. Vilniaus gatvė N 2. Litauen) adresai. 14 Šis laiškas parašytas antrojoje atviruko pusėje. Pirmoje pusėje yra T. Torbiörnsson ir K. Būgos adresai, data (6–II–24). Pastaba. Po šios publikacijos išspausdinimo K. Būgos laiškų T. Torbiörnssonui nuorašai bus atiduoti Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriui. Bonifacas Stundžia K. BŪGOS LAIŠKAI LENKŲ KALBININKUI JANUI ROZWADOWSKIUI Lenkijos Mokslų akademijos archyve Krokuvoje tarp daugelio laiškų, rašytų žymių ir mažiau žinomų žmonių iš įvairių pasaulio kraštų lenkų kalbininkui prof. Janui Rozwadowskiui, yra ir lietuvių kalbos mokslui, kultūros istorijai svarbios korespondencijos. J.Rozwadowskis (1867–1935) – vienas iš didžiausių lenkų kalbininkų, klasikinių kalbų mokovas, žymus slavistas, indoeuropeistas ir baltistas. Jis 177 – Krokuvos universiteto profesorius ir rektorius, Lenkijos Mokslų akademijos akademikas ir prezidentas, daugelio Europos nacionalinių akademijų ir draugijų, tarp jų ir Lietuvių mokslo draugijos (nuo pat jos įkūrimo 1907 m.), garbės narys. J.Rozwadowskis puikiai mokėjo lietuviškai, tyrė lietuvių tarmes, narpliojo jų ryšius su kontaktuojančiomis slavų kalbomis. Yra išlikusių jo gerai užrašytų Sudargo (Šakių raj.) ir Zietelos (Baltarusijos Gardino srt. Diatlovo raj.) šnektų tekstų. Lietuvių kalbininkams patys įdomiausi minėtame archyve yra turiningi Kazimiero Būgos (1879–1924) laiškai. Tarp J.Rozwadowskio rankraščių rasti penki K.Būgos laiškai, rašyti 1912–1913 m. Vienas jų – ištisa kalbinė studija, o keturi — atvirlaiškiai. Bendroji pastarųjų signatūra K. III – 84 (Archiwum Polskiej akademii nauk Oddział w Krakowie, Jan Rozwadowski). Atvirlaiškiai, rašyti 1913 m. yra rankraščių fonde – Korespondencja Jana Rozwadowskiego na l. B. Nº45 (byla). O laiškas, rašytas 1912 m., rastas didelėje J.Rozwadowskio rankraščių dėžėje, kurią laikė prof. J.Safarewiczus (1904–1992), rengęs J.Rozwadowskio raštus spaudai. Po jo mirties ta dėžė perduota į archyvą prie kitų J.Rozwadowskio rankraščių. Deja, tos dėžės turinys dar nesutvarkytas ir rankraščiai nesunumeruoti. Ten pat rasta ir K.Būgos ranka sudaryta jo paties iki 1912 m. spausdintų darbų (iš viso 29) bibliografija. K.Būgos laiškai rašyti iš kelių vietų: du atvirlaiškiai iš Peterburgo, kur tuo metu studijavo, vienas iš savo gimtojo krašto — Dusetų, o didysis (pirmasis) laiškas (1912) ir vienas atvirlaiškis (1913) iš Laižuvos, kur tuo metu kunigavo nuo 1903 m. aktyviai K.Būgai ir E.Volteriui talkino Juozas Tumas Vaižgantas. Be K.Būgos, prof. J.Rozwadowskiui lietuviškai laiškus dar yra rašę Lietuvos patriarchas Lietuvių mokslo draugijos steigėjas ir pirmininkas Jonas Basanavičius (1911 ir 1912 m. iš Vilniaus rašyti laiškai), tos draugijos pirmasis sekretorius, Peterburgo universiteto docentas Eduardas Volteris (1907 m. iš Peterburgo rašytas atvirlaiškis), kalbininkas Jonas Jablonskis (1911 m. iš Austrijos kurorto Elsterio rašytas atvirlaiškis), lietuvių kartografijos pradininkas Antanas Macijauskas (1911 m. iš Rygos rašytas atvirlaiškis) ir žodynininkas Jurgis Šlapelis (1928 m. iš Vilniaus rašytas laiškas). Lenkiškai J.Rozwadowskiui laiškus rašė vėliau pasižymėję lietuvių kultūros veikėjai Jurgis Šaulys (1912 m.), Juozas Albinas Herbačiauskas (1912 m.), Mykolas Biržiška (1913 m.). 1918 m. rašytame laiškelyje Gervėčių kunigas A.Dalinkevicius nurodė, kuriuose Gervėčių parapijos kaimuose dar kalbama lietuviškai. J.Rozwadowskio rankraščių fonde yra išlikęs Kleofo Jurgelionio lenkiškai rašytas trumpas Panemunėlio šnektos fonetikos aprašas (be datos) ir kt. Čia chronologiškai pateikiama Kazimiero Būgos rašyta korespondencija Janui Rozwadowskiui. Laiškų kalba netaisyta. Laižuva (Lajżewo), 1912 m. gruodžio (XII) mėn. 18 (31) d. Garbūsius Mokytojau! Visupirmiausia atsiprašau Tamstą už pavėlavimą su atsakymu į malonų Sveiko laišką. Ruošiausi seniai atsakyti bet niekaip nesusiruošiau. Mat iš manęs esama, kaip ir Jauniaus nabošninko, ilgös ruošos! Ką padarysi! Esmi kaltas ir prašau dovanoti. Kada magistruosiuos dar ir pats nieko tikra nežinau. Manau, kad magiste- 178 rio egzaminam prisiruošti reikės padėti laiko ben pusantrų metų. Disertacijai jau turiu parinkęs nebemažą medžiagos (materijolo). Disertacijoje kalbėsiu apie slavų kalbos intaką (wpływ) į lietuvių kalbą. Tema labai aktyva ir pamokoma. Tenai bus mano kalbama ir apie skolintųjų žodžių kirtį (ударение ir priegaidę (интонация). Lietuviai greta su bažnyčia (latvių baznīca!) turi ir seklyčių -yčios ”свѣтлица”, greta su birkaus (latvių bīrkaus!) ir šīkas. Yra keletas tokių pavardžių netik lietuvių, bet ir latvių kalboje. Priegaidžių (intonacijų) įvairovę terandame tik vysuseniauos žodžiuose. Paskiau skolintieji žodžiai, beveik visi, turi ≃; pavyzdžiui teese: шūba > šūba, šūbos, ”мытра” ~ miėrg. Kárdas (< lenk. kord), žinoma, yra naujas padaras, cf. liet. kárdau, -dyti. Tamstos straipsnius gavau prieš pat išvažiuojant iš Peterburgo. Dėkui! Skaičiau gėrėdamasis (žem. gėrėdamos). Savo nuomonės apie baltų ir slavų kalbų giminumo santykius dar neturiu. Man irgi priešais Jauniaus išvadžiojimams, rodėsi, kad slavų ir baltų kalbos terpu savęs yra gana artimos. Giliau netyrinėjus, man rodosi, kad šitų kalbų giminumas galimas yra aiškinti ir kaimynumų (blizkie sąsiedztwo). Baltai nuo neatmenamų laikų bus buvę slavų kaimynai iš šiaurės vakarų. Palygink Tamsta Ptolemajaus žodžius: užu Venedy į rytus gyvenę Galindai ir Sudinai. Kaimynų kalbose, kad ir nevienos giminės būtų, randame daug bendrų dalykų. Latvių ir lybių fonetika mažai kuo tesiskiria. Rytiečių lietuvių fonetika yra artima su gudų (bialarusin) fonetika. Panašių pavyzdžių galėtume labai daug pririnkti. Daug fonetikos ypatybių bendrųjų slavams ir baltams gali visai nerodyti tų kalbų didesnio artimumo. Tos ypatybės duodasi aiškinamos ir kaimynumu. Baltai šiuo tuo fonetikoje skiriasi nuo slavų. Liet. rš, kš — slav. rx, x (iš *ka), bet liet. us, is, o slavijų ux, ix. Blusà: bląża, saūsas : suzą, opsi-tausyti : tušīti || tuça, mušìa : muça, pìsa || paisyti: pązati, liéssas : lix, ir d.k. Jūšė tam neprieštarauja. Jūšė kaip ir ušės tėra tik žodis Prūsų Lietuvoje vartojamas. Abu tuo žodžiu yra skolintu iš prūsų kalbos. Prūsų žodis iuse V 377 ”juche” yra kilęs iš baltiško *jušje. Prūsų prokalbėje iš *jušjē arba *jušiē turėjo gimti *jušē ir paskiau *jušė. Iš lyties (forma) *jušē ir bus Prūsų lietuviai pasiskolinę savo žodį jušė. Ušės ”Wochen der Kindbetterin” (Ruhig II 404) iš praprūsų *ušēs < *ušjēs (i-eur. ukʰ-). Kad Prūsų lietuviai yra šį tą pasiskolinę iš senobės prūsų kalbos, rodo ne tik ušės (= liet. šešės), bet ir pas-sevaitė. Kriáušė arba kriáušia (Mielcke II 99) irgi yra žodis tepažįstamas tiktai prūsų Lietuvoj. Kriáušia būtų paskolinta iš prūsų žodžio kriąušjā (šį ir sį). Maišas, riešutas ir vėtušas tesuprantami yra iš sk. Lietuvių -išk iš -isk- nieko bendro neturi su slavų -ix-: čia į niekuo nekaltas. Netik -isk- virsta į -išk- bet ir -ašk-, -ešk-, -ūšk-. Pavyzdžiui teesie: pūškas ”pūslelė, spuogas”, прыщъ = lenk pyşk || pycha, reškìu, teškìu, braškėti, traškėti, táušku, páuškiu, pliauškėti, čiauškėti, vaš̌kas = воскъ, traškana. Tokių žodžių yra devynios galybės. ”Vocalis + zg” niekados nevirsta į žg, todėl ir sakoma yra: pleizgānės (kanapės) ”посконь”, vizgėti, dvóžgia ir daug kitų. Laškuoti yra naujadaras (Neubildung) vietoje *laškuoti (plg. 179 lakštuoti < *lašk-t-), lāzginti. Pleiškanės vietoje pleišk- pagal pleizgānēs su s. Maskatuoti kilęs yra metatezės keliu iš mastakuoti (yra ir taip sakoma); plg. vilkātas iš *viltākas ”Wehrwolf” (ir taip yra sakoma) || vilka-takys. Plaštaka ”dłon” iš *plaškata : slav. plosk, latvių plaskains. Liet. plašk = плоск-; cf. plókščias, ”plaski” iš *plāškčia-. Breško 3 praet. — lenk. brzask. Pūkš-lė < puškė, pā-pauškas ”guz” || pó-pūkš-lė ”волдырь”. Jušk. žodynas I 420ᵈ: pó-puškės 1.c. 40ᵇ || paušk-ulė — lenk. pysk. Lokšnūs ”tkliwy, czuly” (Koszarzewski Lituania 48ᵃ) < *lošk-nùs : slav. łaska || ласить, ластить. Man rodosi, kad iš šitų pavyzdžių ir iš kur-kas daugesnių čia neminėtų eina, jog ”vocalis + sk” lietuvių kalboje virsta į ”voc. + šk”. Pavyzdžiai su -sk- būtų nauji padarai. -skn- > slavų -sn-, bet baltų - kšn-: блѣснж-ти, bet liet. blikšnoti || blyškau || blizgnóti < *blizg-nóti -stl- > slavų -st-, bet baltų -skl- > -kʼśł-: *Vīstlā > sl. Visla, bet senobės prūsų Viksla (iš *Vīsklā < *Vīstlā); plg. Nesselmann’o Thes. 209 - Wixla ir vokiečių Weichsel iš pr. *Vīkslā. Tos pačios veislės kaip ir Vīkslā yra ir liet. paveikslas < *pa-veizdlas > *paveist-tlas > *paveistlas > *paveikslas. Cf. veigžlūs ”видный, ясный” (negerai Baltica 22 sgn.) iš *veizd-lus > *veizglūs > veigžlūs. (Dusetose sako veikslūs < *veizd-tlūs (?)). ”-sk- arba -zg- + conson” slavų kalbose nevirsta in -kʼś- arba -gz +con. Latv. plauskas || plauks-tas, la. blauzga || blaużna, liet. plėkšnės ”breit Rüben” Mielcke II 110 || плоскъ. -bn- > slavų -n-, bet liet. ir latvių -gn- >: dūgnas — дъно || latv. ryt. Dugnoja ”Dubenaa” iš Dubnāja, lūgnos ”розвалыни” Užpaliai = lūbnos Dusetos || lūbos, slav. лубъ. ”ršk + voc” > liet. ršk, bet rzg nevirsta į ržg. Lenkų parskać : liet. parškia, inf. puršk-ti, burzgėti. ”rst + voc” > liet. rst, bet rzd lieka kas buvęs. Mirštu, bet birzdis ”wrzos, Erica vulgaris” || vok. tarm. porst ”Porsch”. Greta su -š-t- lietuvių kalboje paprastai turime -z-d- (čia z yra kilęs iš ž!). Plg. kušti ”szepcę” (Baltica 2) || kuzdù į ausis, kuzda tarp savęs galvas sudėję. Kuzdininkas. Mielcke Wb. II 364. Kušti, inf. kuštėti ”bewegen, rühren judeti, krutėti” (Joniškis) || kuzdù, kuzdėti ”trząść się od zimna” || kušu, kušėti ”judeti, krutėti”. Gruz[d]-nó-ti || grāužiu (žr. Baltica 15). Greta su -š-k- (iš -sk-) terandame tiktai -z-g-: blikš-nóti < blikš- || blizg-nó-ti < blizg-, blizgù, blizgė ”блёстка”. Vikšris ”осока” < *viš-ris || vizgà, g.sg. vizgos ”carex vulpina?”. Skl- žodžio pradžioje, bet viduryje -kʼśł-, plg. sklidinas, sklaidyti, skliaūtai, sklim̃bis, sklęsti, pā-sklitė 3 praet., bet pópūkš-lė || pópuškė, paušk-ulė, pumpótaukšlis (Kvedarna) || pumpótauskis (Palanga) ”Lycoperdon, purchawka”. Rus. блюзгать, блюзготать ”taušk­ti niekus”: lie. bliauž[d]-yti (Baltica 10) || bliauškù, bliaukšti ”bluzgać”. 180 a. брузга || бруздить : tėtīrvnas brūzdulìuoja Koss Litu. 91ᵃ || brūzgu-liuoti Jušk. a. плюскъ : pliaušku taušku vos atbridau Jušk. žod. I 238ᵃ. Rūškanas ”пасмурный, суровый” rūškana dienà < rūš-k-: rūstas. Rūš-k-: rūs-t- — lāis-ka-s: slav. Лис-тъ. Druskà vietoje *drùška su s dėl drążgas. a. плескъ 3 praes. плещеть : pleška, inf. pleškėti. a. лазготать (діал. вм. лозгот-) || лоскотать || лезга || лёскать : lie. lãžginti ”pszymilać się, śnekinti maloniai” Koss. Litu. 106ᵃ || laškúoti ”śpiewać wesoło” su s iš lazgúoti || lakštúoti ”śpiewać, mówić wesoło” iš lašk-t-. R. troskotatъ трещать : traškù, traškėti. Lenk truskać: trùškinu. Drisko etc. yra perdirbtas pagal drążgo. Lietuvių kalbos įstatymai kalbininkams dar nėra prideramai pažįstami, nesa jiems stinga tam reikalingosios medžiagos iš gyvosios kalbos. Tòji medžiaga, kurią turime Kuršaičio raštuose, nėra pakankama: čia gyvosios kalbos, gal koki dešimtoji dalis. Lietuvių kalbos mokslui labai svarbus Juškevičiaus žodynas¹. Bet žodynu mokslo vyrai dar negali naudotis. Jau sukako daugiau ne trys dešimtys metų, kaip pradėtas yra spausdinti Juškevičiaus žodynas. Spausdinimas būtų ėjęs greitai, kad Mokslų Akademija būtų turėjusi pakankamai redaktorių. Lietuvių kalbos žinovų visados stigo. Be Baranausko, Jauniaus ir Jablonsko, kitų kalbos žinovų lietuviai nėra turėję. Aš gavau Juškevičiaus žodyno redaguoti dvi raidi (K- ir L-), kurios yra buvusios Uljanovo² rankose. Uljanovas numirė spaudon tepriruošęs du ar tris lankus. Raides M-, N-, O- ir P- redaguoti gavo gydytojas (daktaras) Jūrgis Šlapelis³ iš Vilniaus. Šlapelio darbas eina nesparčiai: ligi šiolei teišspausdino 6 lankus. Visi žodžiai nuo R- iki Ž- tebėguli Akademijos arkyvė. Vietoje ievà, jėna, jėškau etc. rašau ievą, ieną, ieškau delto, kad vietomis taip ištaria patys lietuviai, o, antra, delto, kad vietoje tarminių žodžių ūoga, uodega etc. rašoma ūoga, uodega. Šių dienų laikraščiai irgi rašo ieną, ieškau, uogą, uodegą. Kur Baranausko rankos raštai, aš nieko tikra nežinau. Bene bus visi Baranausko pal aikai likę Seinų (Sejny, Suwal. gub.) seminarijos kningyne (bibliյotek oje)? Gudų ir lenkų žodžiai, kurie Tamstos nuomone esą paskolinti iš lietuvių ar jotvingų kalbos, buvo man naujiena. Tamstos sąraše nėra Láimos, kurią Federowskis⁴ yra radęs Gārdino gubernijos Guduosė. Raz-šaptáč ar nėra tik giminė su liet. žodžiu šapivolas, v. vilnakarsis, v. karškiškis ”czochracz, głepacz, ten który czochra” (Koss. Litu. 54ᵇ), jei, žinoma, šisai žodis patsai nėra iš kur paskolintas. Bet visgi man žodžių raz-szaptáč ir vašaváč lietuviškumas lieka abejotinas. Žjiva ”kempinė” prasmės žvilgsniu greičiau yra atskirtinas nuo lietuvių žodžio žiẽvė, acc. žiẽvę ”kopa” (rus.). Jotvingų (ЯТВАГЬ) kalba, mano nuomone, yra buvusi artimesnė ne lietuviams, bet prūsams. Tą nuomonę geriausia patvirtina jotvingų vardai iš kronikos, vadinamosios Ипатьевская лѣтопись (Полное собраніе русскихъ 181 лѣтописей. Томъ второй. С. Петербургъ 1908). Čia randame du vardu kur lietuvių garsui ž jotvinų varduose atsako z: Стецюотови. ЗЪБР-овичю, 1227 г. (стр. 751)ir ВЗАШа ЗЛИНОУ. 1273 г. (стр. 870) || Злиньчн. 1251 г. (стр. 810) || горды ГАТВАЗЬ. и Злиньчн и Крисменць и Покѣньць. 1256 г. (стр. 833) ЗъБР- = liet. žebrỹs || žėbras. Злина iš seno-rus. *Зълина; plg. Sudavų žemės sritis (territ-) Silia Scr. r. Pruss. I 143 arba Syllones l.e. I 737. *Зълина yra kilusi iš jotvingų vardo *Zileinā. Čia turime tokį sufiksą kaip ir prūsų vietų varduose. Golteynis, Latheynen, Molseyn, Reteȳen (G.Gerullis, De Prussicis Sambiensium locorum nominibus. Tilsis MCMXII, p. 155) arba ir lietuvių — Resėiniai (miestas Kauno gub.), Traulėiniai (kaimas Kurtuvėnų par., Šiaulių apskrities). Зълина = Zilėnā yra giminė su káimo vardú Žiláičių (Lyduvėnų par) || Žilėnas, pavardė Linkmenų par. || Žilys, pavardė Užpalių par. — Jotvingų žodynas irgi panašus į prūsų žodyną. Plg. Kirsna, Šešupės intakas ”*Czarna” (= liet. kiršna — arba kirkšna-. Baltica. 7) ir Gaila Dorf. bei Oletzko sec. 15 — jetzt B i a l a (Gayl See 1595 Pierson). Jotvingų arba sudavėnų vardų aš turiu nemažą surinkęs. Ипатьевская лѣтопись vardų turi 30, kituose šaltiniuose radau 76. Tokiu būdu yra vardų daugiau ne šimtas. Dar gal pasiseks keletas surinkti. Šių dienų vardų aš nerinkau, nes tiesą pasakius, nė neturėjau ištikimų šaltinių. Vilkaviškio apskrityje tarp jotvingų vardų gali būti ir lietuviškų. Indurós parapijoje, sako, ir dabar dar esą lietuvių. Indurà yra miesto ir upės vardas; plg. upelio vardą Indaus netoli Tilžės (Basanavičius. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. 151, 363), Indrajā, upė Užpalių par. > Pa-indrė, sodžius ant Indrajõs, Indrailis, ežeras netoli Paindrės. Indurą turi tokį sufiksą kaip upelis ties Pabaísku (Kauno gub., Ukmergės apskrities) Vìnt-urà ”Wiktorka” (Draugija №35, p. 299). Vietų ir upių bei ežerų vardų tyrinėjimas gali duoti labai daug šviesos senovės laikams. Bet labai gaila, kad mums trūksta moksliškai surašytų vardų. Todėl labai geistina, kad Tamsta savo vandenų vardų studijas kuo-greičiausiai paskelbtumei. Jatra (lewy dopływ Mołczadzi) be nėra lygi su Aitros vardu (Aitrà, upė Kvedarnos par. Raseinių apskr.). Guj-ka (prawy dopływ Moczyny, lew. dopł. Świsłoczy) < *Guja- liet. Gavjà, latv. Gauja. Lotwa (prawy dopł. Turyi, pow. stucki, par. Kopyl). = Latuvà, Šventosios intakas, Ukmergės apskr. Saswa (dopływ Niemnowej Zelwy. Słown. geogr. X 335) be nėra kilusi iš *Seswa < *Sesava = Šešuvà, latv. Sesava. Prašau dovanoti, kad aš Tamstai visokiais niekais atimu brangų laiką. Rašau visa tai, kas man šiuo metu labiau rūpėjo. Veliju Tamstai daug gero. Sveikas Tamsta sulaukęs Naujųjų Metų. Tamstos tarnas Kaz.Būga Adresas Почт. ст. Лайжево, Ковен. губ. 182 N.Laižuvoji išbūsiu dar visą mėnesį. [2] Laižuvà 1919 II 13 Garbūs Mokytojau! Šiomis dienomis, pagrįžęs iš kelionės į Suvalkų guberniją, radau laiškelį iš Tamstos. Šiuo tarpu negalėjau Rocznikui5 nieko parašyti. Visas laikas reikėjo atidėti Juškevičiaus žodyno perrašinėjimui. Šį pavasarį turbūt neteks nieko parašyti. Po dviejų dienų grįžtu į Peterburgą. Adresas bus toks: М. Дворянская 7, кв. 33. Raidę K (Jušk. žodyno) jau perrašiau visą, belieka L-, su kuria galima bus palaukti. Labų dienų. Tamstos tarnas Kaz. Būga6 [3] Dùsetos, 1913 rugpjūčio (VIII) 19 d. Garbūs Mokytojau! Tamstos laiškelį vos dabar tegavau. Korektūra vargu teks man skaityti. Gal jau išspausdintas mano straipsnis. Jei kas būtų, prašau man rašyti į Peterburgą М. Дворянская 7, кв. 47, kur po 7–8 dienų būsiu nuvažiavęs. Užmokesnio vietoje, žinoma, jei redakcija moka už tokius kaip mano straipsnius, aš velčiau gauti visus ligi šiolei išėjusius RS7 tomus. Pirmojo nereikia, nes turiu jau nusipirkęs. Siunčiu per Tamstą RS redakcijai dvi savo knygelyti. Veiju Tamstai labų dienų. Kaz. Būga [4] Peterburge 7/XI.1913. Gerbiamas Mokytojau! Dėkui už laiškelį. RS. II–V gavau vakar. RS VI irgi prašau atleisti geriausia pašta mano lėšomis (moim kosztem). Rankraščio man nereikia, galima išmesti laukan. Leisti dukterį reiškia ”oddać za mąż”8. ”Ježeli nie oddasz tej córki, umrę dziś”9. Labų dienų Kaz. Būga Adresas: СПб. М. Дворянская 7, кв. 47. [5] С.Петербургъ, М. Дворянская 7, кв. 47. Gerbiamàsis Mokytojau ! Kàs girdėti sù māno stráipsniu (artykul) apie Šachmatovo keltų-slavįų teoriją?10 M. Vasmer’is11 irgi skundžiasi negavęs dar korektūros. 183 ”Kalbų moksle bei mūsų senovėje” — knygelėse, Tamstai nuleistose dar iš Dusetų, Sveikas rasi A.Sobolevskio straipsnio ”Гдѣ жила Литва?” kritiką. Aš čia, remdamasis upių vardais, tvirtinu Smolensko gubernijos šiaurėje kitą kartą gyvenus baltų giminę (plg. голядь). Veliju Tamstai visa gera Kaz. Būga12 PAAIŠKINIMAI 1Turimas omenyje nebaigtas spausdinti (iki N raidės) Antano Juškos (1819—1880) sudarytas Lietuvių kalbos žodynas (su antraštinių žodžių vertimu į rusų ir lenkų kalbas), kurio atskiras dalis yra redagavęs F.Fortunatovas, J.Jablonskis, K.Būga, J.Šlapelis, G.Uljanovas. 2Grigorijus Uljanovas (1895—1912) rusų kalbininkas, pirmasis baltų veiksmažodžio tyrinėtojas, suradęs galis A.Juškos žodyno K raidės lankus. 3Jurgis Šlapelis (1876—1941) žodynininkas, vienas iš paskutiniųjų A.Juškos žodyno spausdintos dalies redaktorių. 4Michalas Federowskis (1853—1923) lenkų etnografas ir tautosakininkas, 8 tomų lenkiškai ir gudiškai užrašytų tarminių tekstų autorius. J.Rozwadowskis, 1901 m. svečiuodamasis M.Federowskio Podolės dvare (nepertoliausiai nuo Zietelos), susipažino su to dvaro tarnaite zieteliške Regina Dargevičiūte (1878—1958) ir iš jos pradėjo užrašinėti Zietelos šnektos tekstus. 5Kalbama apie J.Rozwadowskio iniciatyva 1908 m. Krokuvoje įsteigtą lenkų slavistų žurnalą ”Rocznik slawistyczny” (Slavistikos metraštis). 6Antroje atviruko pusėje ant tvoros sėdinčio P.Višinskio nuotrauka ir užrašas: Povilas Višinskis. 7Raidės RS reiškia žurnalą ”Rocznik slawistyczny”. 8Lenkų kalba: ”atiduoti už vyro”. 9Iš sentimentalijų romanų atėjęs posakis lenkų kalba: ”Jeigu neatiduosi tos dukters, čia pat numirsi”. 10K.Būga užsimena apie savo vokiškai rašytą A.Šachmatovo teorijos kritiką: ”Kann man Keltenspuren auf baltischem Gebiet nachweisen?” (Ar galima baltų gyventoje srityje įrodyti buvus keltų pėdsakų?), paskelbtą ”Rocznik slawistyczny”. T. 6 (1913 m.). 11Maxsas Vasmeris (1886—1912) vokiečių kalbininkas slavistas ir artimas K.Būgos kolega. 12Atvirlaiškis be datos, antspaudo pėdsakai neįskaitomi. Aloyzas Vidugiris 184