Lietuviški įrašai viename „Knygos nobažnystės“ egzemplioriuje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS IR JŲ TYRINĖJIMAI Iš archyvų Aus Archiven Zigmas ZINKEVIČIUS LIETUVIŠKI ĮRAŠAI VIENAME "KNYGOS NOBAŽNYSTĖS? EGZEMPLIORIUJE Vilniaus Martyno Mažvydo bib Knygos nobažnystės? egzemplioriuje, turinčiame signatūrą A 1 /653, yra lietuviškai ran- ka įrašytas dviejų maldų tekstas. Jį esu trumpai paminėjęs savo "Lietuvių kalbos Istorijos" IV tome 1. Šiaip jau jis nebuvo kalbininkų plačiau aptartas, panagrinėtas. Pateikiama jo fotokopija ir perrašas ?; liotekoje esančiame » iy : Lok nd nukeslitiu Lacing oj unt Aeernics, Žoriemus tara wa lal Brg: name, laupsinama ir own AR j Širakas : Ces ne id 2 ro Hil vai dis Lier, cūnas umdainišuinėrh a. Feed wnt fou 2evrmides cof este af ede, or "Ja 74 nu per Jove, Lun fing canta, Sn Nos Vlarios med, Js. refint or Warg ay Mudu 7, elnibels A. es Yeyteic J. Diced) @ tHganiterau myfū riengus relaridiiš cs emg berm Yeyp di le gore fost toe, Vaewe ruleffirdeney 7 Tefursisisis “ENN dakretemim. Yu Polit os ria ol 7, . 4 kr bi FAN x: iar a Fieve 17, "Onaey yA (chin iz t 95Y Temfumuma, Din, atti Tei. 3 ERIE. = nega ng Arnama me— lyin kevičius 7. Lietuvių kalbos istorija, IV: Lietuvių kalba XVIII—XIX a. Vilnius: Mokslas, 1990, p. 'R6—187 Dėl techninių spaudos kiūtių vietoj raidės z su skersine šaknelę spausdinama 166 10 15 į nikio J ne clel Jaweg Ley est? ol Fs - fr 2+ , dekdivoiauuo nuo : ; teyntbe mus, Zor cle ey, 10g wnt In wargiriga: conihos ob ‘aula ity bes Dun guises afeits or fi Turns vagigrerinė Ze ce, Kee : loieyvi kuna vr brandi rusu nuoaet arbą, p 2 Se. wa, Jawa Jin negi prin. wefan pat eta. biiwe., bef clel mudu, idant murs ru auc wan; t 3 : mui graugistes tievcy Gaeta Če y! rdant mus "Aaaa as tél, frerney ir i gift pa te per atfeima, [IAT cntiglictn, da, iif pikta alte 5 here, ir nik ena fraflan, I Garba unt auksztibiu Diewuy o pakaius unt ziemes, Zmonemus giara wala. Garbi- name, laupsiname ir [zlowiname tawe di- dis Diewie, Sunus umzinas, umzina Tewa Ponie Jezau Kriste, iog iz Sosta tewi[zka unt tos ziemibes del musu ateiti, ir Ju mu- mis per Sprowg Dwafios Swintos, ifz Pan- nos Marios gimes, [usigretint ir warga musu nuodelnikeis [totis teikieys. Duok Izganitoiau mufu brungus, idant wdzie- czni budami teyp didziu geradeifzcziu Ta- wa, Tawe nuo[zirdziey mitetumim, Ta- wimp duksetumim, Tau tikrey tarnautu- mim, Tawe stropiey [ekiotumim, Tawim pacziu Ziwate ir smerties musu duk[in- gey remtumems; Kurs patsey esi Po- nu, Galwa, Piemeniu, Waldonu, Priweyz- detoju, Izganitoiu Tarpiniku ir Uztaritoiu, A t teyvingus fradey hi, Hpralio fey 167 mums negadnams tarnams tawa ko tobulausiu, Ju Tewu [awa ir Ju Dwafia. S* Diewu unt umžiu pagarbintu. Amen. II 1 Ponie Iezau X**“ Jžganitoiau musu. Tobula teysibe musu,dekawotame nuoszirdziey, tog unt ta warginga Swieta i[z auksztibes Dun- guieifzkos ateiti, ir Ju mumis susigretint tey- 5 kieys: Stoieysi kuna ir krauiu musu nuodel- niku, ne del [awes, nes tureiey garbą pas Te- wg [awa pirm negi pradzia Swieta padeta buwa, bet del musu, idant mums tulose war- guose mufu draugistes wierney padetumbey, 10 idant mus prazuwusius awis ie[zkotumey ir mums grie[znus pakutosp prifzaukt gatetumey. Prafzome Tawe per ateimg tawa unt Swieta, da- rik mus nuodelnikejs Malonies ir brungiausios nuopelnos [awa; Jzganik mums nuog grieka, 15 wifa pikta, galibes [zietona, ir umzina pafkan- dinima. O Didis Pasle umzina Sandoriaus Diewa, Pone Jezau, apding mus teysibe Diews[z- ka, idant uzu teysingus paskeytiti, Karalistey Diewa giwint galetumbim unt umziu Amen "Knygos nobaznysteés” egzempliorius su maldos įrašais į Mažvydo biblio- teką pateko iš Vilniaus evangelikų-reformatų sinodo. Tai rodo net keli sinodo antspaudai ir titulinio lapo antroje pusėje esantis įrašas (kita ranka): Bibl. Synodi Evang.-Reform. Viln. Cat. I. D. N>.777.q. Tame pačiame puslapyje, rodos, dar kita ranka lenkiškai įrašyta: Od Ksiad[z]Ja Kielmeriskiego Zboru Konstantego Thumasa. 1880 r. 15 dnia Marca Kielmy. Taigi Vilniaus sino- das knygą 1880m. kovo 15 d. gavo iš Kelmės reformatų kunigo Konstantino Tumo (Tumaso? 1877—1903 *). Abiejų maldų tekstas įrašytas knygos pabaigoje, kartu įrištuose tuščiuose lapuose. Egzempliorius turi ir daugiau tuščių lapų: prieš spausdintą tekstą jų yra devyni (pirmojo lapo antroje pusėje kažkas rašyta, atrodo, lyg turinio fragmentas, tačiau tarmė kita ir rašė ne tas pats asmuo, kuris įrašė maldas; yra ir daugiau smulkių įrašų, bet lenkiškų), po spausdinto teksto — net 39 tušti lapai. Maldos įrašytos pirmuose po spausdinto teksto dvejuose lapuose. Abi maldas rašė vienas asmuo. Parašytos juodu, dabar jau gerokai iš- blukusiu rašalu. Teksto rašyba gana senoviška, plg. raides [, [s (= 3), ki (= š), ey, uy (=ei, ui). Rašyta rytų aukštaičių tarme. Tautosilabiniai an tipo junginiai susiaurinti, pvz., unt I 1, 2, 6, 20, II 3, 19 ‘ant’, brungus I 10 ‘brangus’, g. sg. f. brungiausios II 13 ‘brangiausios’, Dunguieifzkos II 3—4 ‘dangiskos’; umzinas I 4 ‘amzinas’, g. sg. m. umzina I 4, II 15, 16 ‘amzino’, g. pl. umziu I 20, II 19 ‘amziy’; giwint II 19 ‘gyventi’, 2. sg. imper. apding 3Gruzewski B. Košcidl Ewangelicko-reformowany w Kielmach. Warszawa, 1912, p. 421. | 168 II 17 ‘apdenk’. Tačiau: idant I 10, II 8, 10, 18, g. sg. m. pafkandinima II 15—16 ‘paskandinimo’. Galūniniai ą, ę bei -a, -e, < *-ą, *-¢ nevirte -ų, -į resp. -u, -i, pvz., a. sg. garbą II 6 “garbę', Tewą II 6—7 ‘téva’, Sprowg I 7 “dalyką, reikalą", n. sg. m. gimes I 8 ‘gimes’; i. sg. Galwa I 17, teysibe Diewifzka II 17—18, loc. sg. Ziwate I 15 ‘gyvenimas’. Tai mus orientuoja į šiaurės rytų Lietuvos vietoves tarp Pasvalio ir Vasky. Tokiam sprendimui nepriestarauja, bet ji pa- remia, kietasis ! prieš e tipo vokalizma (a), nekiréiuota galūnė -a < *-a vietoj bendrinės kalbos -o ir ilgojo balsio a buvimas kiréiuotuose vienaskiemeniuose žodžiuose šalia bekirtės galūnės -os (b), taip pat tvirtagalio dvibalsio dėmenų asimiliacija bei žymėjimas raidėmis ey (c), pvz.: a) 2. sg. cond. galetumey II 11 “tu galetum", 1. pl. miletumim I 12 ‘mes myletume’; b) g. sg. m. kuna II 5 ‘kino’, grieka II 14 ‘nuodémeés’, wifa pikta II 15 “viso pikto’, warga I 8 ‘vargo’ ir ta II 3 ‘to’, bet f. brungiausios II 13 ‘brangiausios’; c) patsey I 16 ‘patsai’, tikrey I 13 ‘tikrai’, dukfingey I 15—16 ‘duksingai, su viltimi’, i. pl. m. nuodelnikejs II 13 ‘dalyviais’, n. pl. m. paskeytit: II 18 ‘paskaityti, palaikyti’. Dar plg. a. pl. mums II 11, 14 ‘mus’. Tekste yra archajiškų formų, dabar nurodytame krašte ir apskritai Lietu- voje nebevartojamų, pvz., d. pl. Zmonemus I 2 ‘Zmonems’, all. sg. pakutosp II 11, ad. sg. Tawimp I 12—13, g. sg. f. Danguieifzkos II 4, 2. sg. cond. padetumbey II 9, 1. pl. gatetumbim II 19. Jos orientuoja į XVI— XVII amžių. Virš pirmosios maldos teksto yra lenkiška antraštė (žr. fotokopiją), kurią reikia skaityti taip: Modl(itwa) V na B(ož)e Narodzenie. Taigi ši malda turi penktąjį (romėnų skaitmuo) numerį. "Knygos nobaznystés” maldyne 5-uoju numeriu eina visai kita malda, tuo būdu įrašytoji nėra jos vertimas į rytų aukštaičių tarmę. Tokios maldos, kuri atitiktų rankraštinį tekstą, "Knygo- je nobaznystés” visai nėra. Bet mūsų dėmesį atkreipia šiame egzemplioriuje ranka įrašyti nauji maldų numeriai, tarp kurių nėra 5-ojo. Matyt, tekstas im- tas iš kito maldų rinkinio, turinčio surašytąją maldų numeraciją. Patikrinus 1781 ir 1845 m. evangelikų-reformatų išleistus platesnius maldų rinkinius *, rasta 5-to numerio malda, ta pati, kuri įrašyta "Knygoje nobaznystes”. Pa- nasi ir rašyba: vartojama [ (= s) raidė, vietoj [3 (= š) čia f, vietoj z — §; dvibalsius žyminčios raidės ay, ey, uytėra 1781 m. leidime, o 1845 m. rašoma aj, ej uj. Tariamosios nuosakos formos su -b- teturimos 1781 m. leidime, o 1845 m. rinkinyje rašoma miletumim, duk[etumim, tarnautumim. Kalba bu- dinga viduriniam mūsų senųjų raštų kalbos variantui, taigi šių leidimų tekste rašoma ant, brangus, amjinas, amžių, tikray ir pan. Nurašyta (pakeičiant tarmę!)ne visur pažodžiui, pasitaiko teksto pakeitimų, kurių svarbiausi šie: 4 Maldos krikszczioniszkos, Wi Jokioy Reykmey prigulinczios...Karalaucjuje... MDCCLXXXI (=1781 m.). Naudotasi Vilniaus universiteto bibliotekos egzemplio- riumi sign. Lg 965. O 1845 m. — naudotasi Vilniaus universiteto egzemplioriumi sign. Lg 695. į 169 1781 m. rinkinyje (1845 m. Rankraštyje: skiriasi tik rašyba): jmoniefe giaras pamegumas Žmonemus giera wala Porte mufu JE3au Chryfte Ponie Jezau Kriste iuog if fofta tawo Diewifs- iog i[z Sosta tewi[zka unt ziemibes ka ant žiamibes 3iamifikos o warga ir bedas žmoniu nuo- ir warga musu nuodelnikeis detniku [totis’ teykey [i [totis teykieys tawimp’ tikray duk[etumbim Tawimp duksetumim tawe wiernay [ekiotumbim’, Tawe stropiey [ekiotumim, Tawim tawimi wienu cele žiwatą pacziu Ziwate tobulu ko tobulausiu Antrosios maldos peržiūrėtuose reformatų maldų rinkiniuose visai neap- tikta. Negalime būti tikri, kad ” Knygos nobaznystes” maldų irasytojas naudojosi būtent nurodytais leidiniais. Greičiausiai buvo dar koks kitas neišlikęs maldų rinkinys, galimas dalykas, rankraštinis, parašytas rytų aukštaičių tarme, iš kurio ir nurašyta. Kaip rodo žemiau pateikiami duomenys, grėičiausiai tai padaryta XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pirmoje pusėje. Esamos archajiskos formos, nebūdingos to meto kalbai, galėjo būti tiesiog perrašytos iš senesnio rinkinio. Tarp Varšuvos universiteto bibliotekoje saugomų Kelmės reformatų XVIII—XIXa. rankraščių ° aptikta ta pačia ranka * rašytų pamokslų. Var- šuviškio teksto " rašyba ir kalba (tarmė) ta pati kaip mums rūpimų maldų. Ir čia vartojamos raidės [, [s (= š), [z (= š), ey, uy (= ei, ui). Siaurinami tautosilabinial an tipo junginiai, pvz., unt ‘ant’, a. sg. Dungu ‘dangy’, adv. prideruncziey ‘prideranéiai’, [3indien ‘Siandiena’, bet idant. Galunése ą, ¢ ir -a, -e < *-ą, *-¢ nepakeisti -y, į resp. -u, -1, pvz., a. sg. galwą, priefz Sostą, ape atpirkimg, su meytą ‘su meile’, 1. sg. ziwale ‘gyvenimas’. Kietas ! prieš e tipo vokalizma: [ekle ‘sékla’ (būdinga Siauriniams rytų aukstaic¢iams!), meyle ‘meile’;, Guleja ‘gulejo’, 1. pl. cond. galetumim ‘galetume’. Balsių air o distribucija nurodytose formose tokia pati, plg. g. sg. m. Diewa ‘Dievo’, [wieta ‘pasaulio’, ant zienkla ‘ant Zenklo’ ir ta ‘to’, ja ‘jo’ šalia galūnės -ios. Dar plg. tvirtagalio ai žymėjimą: kursey ‘kursal’, szley ‘Stal’, dayktey ‘daik- tai’, su wiftikleys ‘su vystyklais’, Labey ‘labai’... Gausu archajiškų formų: d. sg. m. kurtamuy ‘kuriam’, ad. sg. Diewsiep, all. sg. Tewop, pl. musump, n. pl. m. Danguieifzki ‘dangiski’, 1. pl. Dunguieifzkose, te eft ‘tebenie’, adv. Todrin ‘todel’, nesang ‘nes’... Nėra abejonės, kad varsuviski tekstą rašė tas pats asmuo, kuris įrašė ”Knygos nobaznystes” abi maldas. Kas buvo tas asmuo, nustatyti nepavyko. Tarp varsuviskiy Kelmės re- formatų rinkinio autorių nurodytas Aleksandras Mociulskis. Greičiausiai tai uos straipsnio autoriaus dėmesį atkreipė istorikė Ingė Lukšaitė. Ji davė pasinaudoti savo padarytais išrašais ir mikrofilmais. Jai širdingai ačiū! 6 Tai patvirtino LTSR Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institutas 1981.10.16 i pazyma Nr. 11—1280. ”, sena signatura 1148, naujoji — 1268. r Esančio tinkinyje, pavadintame ” Zbior kazan polskich i litewskich z lat 1742— 1812 1 niedatowanyc 170 žinomas evangelikų-reformatų leidinių rengėjas Aleksandras Rapolas Močiuls- kis (1790— 1866), gimęs Kelmėje ir kurį laiką ten dirbęs. Buvau linkęs ma- nyti, kad tekstas greičiausiai priklauso būtent jo rankai 8. Tačiau Varšuvos universiteto studentas Pawel’as Wėjcik'as, 1992/1993 m. m. stažavęsis Vil- niaus universitete, mano paprašytas, patikrino varšuviškį rankraščių rinkinį ir nerado jame duomenų, patvirtinančių tokią nuomonę *. Rinkinyje yra teks- tų, rašytų Aleksandro ir Adomo (greičiausiai Adomo Jokūbo, 1749—1832) Močiulskių, taip pat Aleksandro Meškausko (Mieszkowski), tačiau jų visų ra- šysena skiriasi nuo mums rūpimo varšuviškio (kartu ir " Knygoje nobaznystés” įrašytų maldų) teksto. Šiaip ar taip, "Knygos nobaznystés” maldas bus įrašęs asmuo, dirbęs Kel- meje ar bent susijęs su Kelmės evangelikų reformatų bendruomene. Tos bend- ruomenės kunigai dažnai būdavo atkeliami iš Biržų arba vykdavo dirbti į Biržus (abejose vietovėse yra dirbę minėti Aleksandras Rapolas ir Adomas Jokūbas Mociulskiai), taigi tekstas rytų aukštaičių Biržų krašto tarme tarp Kelmės reformatų rankraščių neturety mūsų stebinti. Biržų krašto tarmę XIX a. pradžioje reformatai vartodavo leisdami re- liginio turinio raštus. Tai rodo abi Mykolo Ceraskio **, gimusio apie 1754 m. greičiausiai Nemunėlio Radviliškyje, nuo 1784 m. iki mirties (1824 m.) dirbusio Biržuose, knygeles, išleistos 1803 m. Mintaujoje: ”Kozonis padėka- vones” ir "Senas katekizmas". Pirmosios knygelės pagrindą ištisai sudaro mums rūpima tarmė (su tradicinėmis ano meto raštų kalbos priemaišomis), pvz., wundeni ‘vandenyje’, [zwinti “šventi', ka ‘ko’, ta ‘to’, weykey ‘vaikai’, tie linksmus paukszcziey ‘tie linksmi paukséiai’ (linksmūs).Iš esmės tokia pačia kalba parašyta ir antrosios knygelės įžanga, tačiau poterių ir kitų katekizmo dalykų kalba joje tradicinė, pratęsianti vidurinį XVI— XVII a. raštų kalbos variantą. M. Mažvydo bibliotekoje yra nežinomo autoriaus rankraštinės knygos "Būdas apie vakarienę (rašo vakarine) pono mūsų Jezuso Christuso” (be da- tos) kserokso kopija, kurios teksto tarmė toji pati kaip M. Ceraskio, pvz., wundo ‘vanduo’, pinkiu ‘penkiy’, ku ‘ka’, stalu ‘stala’, giesmi ‘giesme’, ta ‘to’, prastus ‘prasti’ (prastis), rejki ‘reikia’. Rašė ne M. Ceraskis (rašysena skirtinga), bet dar kitas asmuo. Ir joje gausu archaizmų, pvz., nesang ‘nes’, betaig ‘bet’, kiekwienamuy ‘kiekvienam’, idant turetumbime ‘kad turétume’. Juozas Tumelis Vilniuje turi pamokslų ir giesmių pluoštą (gautą 1968 m. iš Leono Gudaičio), kurį į vieną rinkinį 1925—1940 m. sudėjo dailininkas Kazys Šimonis, tuos rankraščius pirkęs Biržuose iš senienų rinkėjo Štreiteno (Štreitono?). Tai didokas, 284 puslapių rankraštinių XVIII— XIX a. refor- matų tekstų rinkinys. Seniausias datuotas tekstas iš 1726 m. Gali būti dar senesnių nedatuotų. Rašę asmenys nežinomi, išskyrus 1813 m. teksto auto- rių — jau minėtą M. Ceraskį. Daugelis šio rinkinio tekstų rašyti tradicine ŠZinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija, IV, p. 187. 2 Reiskiu P. Wojcik’ui padėką uz įdėtą triūsą ir parupintas papildomas teksty opijas. to Manoma, kad tikroji pavardė buvo Vaškys, protėvių išversta i lotynišką Ceraskį, o mūsų bibliografai iš jos buvo padarę Cerauską. 171 raštų kalba, bet su labai gausiais rytų aukštaičių tarmės elementais. Ne- maža ypatybių (ir pačiuose seniausiuose tekstuose) mus orientuoja į šiaurinę Mūšos upyno dalį, ypač Biržų apylinkes, pvz., ja ‘jo’, ta ‘to’, rejki “reikia?, pawerči ‘paveréia’, sekle “sėkla', trumpus ‘trumpi’ (= trumpūs), kitas asz ira ‘as esu kitas'. Gausu senujų raštų kalbos priemaišų, pvz., nopikontoy ‘neapy- kantoje’, dewintam liekam paguldime “devynioliktame skyriuje', [zwetamuy ‘sventam’, kunigamus ‘kunigams’, poniep, mufimpi, dangueie[zkas ‘dangis- kas’, butumbim ‘butume’. Matyt, bent dalis ty tekstų buvo nusirasyta is senesnių rankraščių ar mums nežinomų spausdintų leidinių. 1948 m. Kaune vartydamas Vytauto Didžiojo universiteto biblioteko- je saugomą reformatų Morkūno postilės egzempliorių esu atkreipęs dėmesį į keistą jo įrišimą: nugarėlė buvo apklijuota seno lietuviško rankraščio atraižo- mis. Jų teksto kalba priminė rytinį raštų kalbos variantą. Nusirašiau tokius žodžius: umzi ‘amziy’, baysas ‘baisus’, teyp ‘taip’, kayp ‘kaip’, niey ‘nei’. Gai- la, dabar ty atraizy kalbos ištirti nebegalima: egzempliorius pateko į Vilniaus universiteto biblioteką (nauja jo signatūra Lp 1620) ir buvo restauruotas, o senųjų nugarėlės atraižų nebėra. Kaip žinome, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI— XVII a. kny- gos buvo leidžiamos dviem raštų kalbos variantais: vadinamuoju viduriniu (kuriam pradžią davė ano meto vidurio Lietuvos lygumų — Kėdainių krašto tarmė) ir rytiniu (kilusiu iš Vilniaus ir jo artimų apylinkių tarmės). Katalikų knygos buvo leidžiamos abiem variantais: pirmuoju parašytos buvo skiriamos Žemaičių vyskupystei, antruoju parašytosios — Vilniaus vyskupystės porei- kiams tenkinti. Bet reformatai knygas leido tik viduriniu variantu. Nėra ne tik nė vienos knygos, bet net ir rankraštinio reformatų teksto, XVI-XVII a. parašyto rytiniu raštų kalbos variantu. Si aplinkybė gerokai stebina, nes reformatų (kalvinų) tikybos žmonių tada buvo ne tik vakarų bei vidurio (Že- maičių distriktas), bet ir rytų Lietuvoje, Vilniaus ir Užnerio ** (Biržai, Pa- nevėžys, Naujamiestis, Papilys, Ukmergė, Utena, Zarasai...) distriktuose. Visi šiame straipsnyje pateikti duomenys verčia bent iš dalies revizuoti pažiūrą, kad reformatai iš seno vartojo vien vidurinį raštų kalbos variantą. Matyt, rašė jie ir rytiniu,tik juo parašytų knygų nebuvo išspausdinta ar iš- spausdintų neišliko. ; Matyt, ne be reikalo XIX a. pirmojoje pusėje Biržų reformatų mokyklos mokytojas Kazimieras Kristupas Daukša (gimęs apie 1795 m., miręs 1865 m.) savo rankraštinėje lietuvių kalbos gramatikoje (pirmoji lietuviškai parašyta gramatika!) "Trumpa kalbamokslė liežuvio lietuviško" pagrindu paėmė rytų aukštaičių tarmę, beje, daugiausia rėmėsi būtent Biržų krašto (pats iš tem kilęs) šnekta. Jis kūrė savitą rytų aukštaičių bendrinę rašomąją kalbą 12 Ją, pakoregavęs ir supaprastinęs rašybą, vartojo ir Kazimiero Kristupo sūnus Edvardas Jokūbas Daukša (1836 — apie 1890). Matyt, rytų aukštaitiška bu- vo dar prieš 1860 m. parašyta, bet dingusi Biržų reformatų kunigo Karolio 11 Litwa Zawilejska. Dėl termino ir ploto zr. Wo jt ko wiak Z. Litwa Zawilejska w XV i pierszej polowie XVI w., Poznan, 1980. 1? Plačiaužr. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija, IV, Vilnius, 1990, p. 190—192. 3 172 Selig) i we FELT A Š —* Nerlicho (1808 — 1860) gramatika. Taigi rytų aukštaičių tarmė reformatų raštijoje yra atlikusi kur kas didesnį vaidmenį, negu paprastai manoma. LITHUANIAN INSCRIP TIONS IN A COPY OF "KNYGA NOBAZNYSTES” Summary The article analyses the handwritten text of two prayers found in a copy of "Knyga nobaznystes” kept in the M. Mažvydas Library in Vilnius. It was established that the inscription had been made by an evangelist reformist priest, a native of the district of Biržai, who worked in Kelme. Texts written by the same person can be found in the collection of manuscripts of the reformists of Kelme, at the library of Warszaw University. These texts are supposed to have been copied out of some old prayer book either of the end of the 18th or the begining of the 19th century. This text is written in the East High Lithuanian dialect. The linguistc peculiarities of the Birzai region can be seen easily. The facts presented show that the East High Lithuanian dialect played a much more important role in the writtings of the reformists than it was supposed before. KETURI K. BUGOS LAISKAI TOREI TORBIORNSSONUI 1992 m. gegužės-birželio mėnesį dirbau slavisto ir baltisto T. Torbiorns- sono bibliotekoje bei archyve *, esančiame Lundo universiteto (Švedija) Sla- vistikos katedroje. Čia susipažinau su buvusiu šios katedros darbuotoju Ge- orgu Jaugeliu, kuris vieno pokalbio metu pasisakė nurašęs keturis K. Būgos laiškus T. Torbiornssonui — ketinęs juos publikuoti. Laiškų rusų kalba origi- nalai drauge su kita korespondencija ir rankraščiais kurį laiką buvo saugomi T. Toibiornssono archyve. G. Jaugelis laiškus nurašęs mašinėle, sudėliojęs diakritinius ženkliukus, perkėlęs pabraukimus. Neįrašytas likęs tik jatis (b), kurio rašomojoje maši- nėlėje nebuvo, ir kai kurių rusiškų žodžių lotyniškoji raidė 4. Iki galo užbaigti korektūros nespėta dėl ligos, netrumpam prikausčiusios G. Jaugelį prie lovos. Grįžus iš ligoninės, pasirodė, kad laiškų originalai kažkur dingę (atidžiai per- žiūrėjus T. Torbiornssono archyvą bei Lundo universiteto bibliotekos Rank- raštyno katalogą, ir man jų nepavyko rasti). Originalams neatsiradus, laiškai taip ir liko nebaigti rengti spaudai ir nepaskelbti. Nors laiškų nuorašai nebuvo visiškai parengti publikuoti, jais galima pa- sitikėti (apie vieną kitą dvejotiną dalykėlį žr. Paaiškinimuose). G. Jaugelis buvo laikomas vienu geriausių Slavistikos instituto leidinių korektoriy ir re- daktorių, be to, jis yra pavyzdingai parengęs nemažą pluoštą rusų rašytojų laiškų Lundo slavistams (zr. Slavica Lundensia, 1973. Vol. 1, p. 115—140 ; 1974. Vol. 2, p. 7— 116). Norėčiau padėkoti G. Jaugeliui už leidimą nuorašus nusikopijuoti ir paskelbti Lietuvos spaudoje. * Apie T. Torbiornssono biblioteką bei archyvą zr. Stundžia B. Lituanistika Lundo universitete // Gimtoji kalba, 1992, Nr. 11. P. 21—25. Mokslinį darbą minėtoje bibliotekoje bei archyve Švedų instituto (Svenska Institutet) tarpininkavimu finansavo Šiaurės šalių ministrų taryba (Nordic Council of Ministers), keliones valiutinę dalį sumokėjo Atviros Lietuvos fondas. 173