Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS IR JŲ TYRINĖJIMAI Albertas ROSINAS SIMONO STANEVIČIAUS TEKSTŲ DAIKTAVARDŽIO LINKSNIAVIMO TIPŲ HIERARCHIJA Jau daugiau kaip prieš 15 metų lingvistinėje literatūroje buvo iškelta mintis, kad lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimas tiek sinchroninio, tiek diachroninio pobūdžio darbuose tiriamas tradicinių lietuvių kalbos linksniuočių tvarka ir kad ta tvarka yra visai nemotyvuota ir sąlyginė, nes neatsižvelgia nei į daiktavardžių gimines, nei į formų panašumą : Kad kalbos sistemoje egzistuoja ne tik sąlyginė, bet ir natūrali linksniavimo tipų tvarka, rodo diachroniniai tyrimai, iš kurių matyti, kad vieni kitiems įtaką daro tik tam tikrų kamienų žodžiai: a kamienas — wu kamienui, ta ir € kamienas — 4 kamienui, tir iš dalies ia kamienas — priebalsiniams kamienams ir t.t. Tačiau nepastebėta, pavyzdžiui, nė mažiausio a ir € kamienų poveikio u ar zu kamienams. Tie linksniavimo tipai, tarp kurių yra diachroninė ir sinchronine sąveika, kalbos sistemoje turi būti greta arba jau bent netoli vienas kito (Girdenis, Rosinas 1977, p. 338]. Priėmus šią prielaidą, darosi aišku, kad patikimiausias kriterijus, leidžiąs nustatyti natūralią linksniavimo tipų klasifikaciją, jų tarpusavio hierarchiją, yra sutampančių galūnių dažnis. Tapačiomis galūnėmis laikomos ne tik visai vienodos galūnės, bet ir tokios, kurios skiriasi automatiška fonologine kaita a: e, a : €, taip pat galūnes, atsiradusios po sisteminio trumpėjimo ir turinčios "senesnį" ir naujesnį fonetinį variantą (pvz., S. Stanevičiaus tekstų (i)a ir € kamieno vardažodžių daugiskaitos naudininko galūnės -uoms (rašoma -om’s) ir -ums) 2. Turedamas tai galvoje, S. Stanevičiaus tekstų daiktavardžių linksniavimo tipų hierarchijai tirti svarbiausiu linksniavimo tipų indikatoriumi pasirinkau sutampančių galūnių skaičių (m) gretimose paradigmose (7 "kamienuose"). Pavyzdžiui, bendrinės kalbos daiktavardžių spiééius ir paupys paradigmose yra 8 sutampantys linksniai — taigi tų paradigmų panašumo indikatorius (m) yra lygus 8. Tačiau toks paprastas indeksas būtų ne visai tikslus, nes: 1) tokios galūnės, kaip daugiskaitos kilmininkas, yra bendros visiems linksniavimo tipams; 2) vienaskaitos šauksmininkas smarkiai įvairuoja, priklauso nuo konkrečių žodžių ar net situacijų; 3) ne visų linksnių dažnis tekste (kartu ji 5 Liačiau žr. (Girdenis, Rosinas, 1977, p. 338]. 2 Šiame darbe galūnės suvokiamos tradiciškai — jos neskaidomos į kamiengalį ("priešgalūnį") ir "tikrąją" galūnę. Apie tokios interpretacijos galimybę žr. [Girdenis, Rosinas, 1977, p. 340]. 112 ir svoris sistemoje) yra vienodas; negalima lyginti tokių centrinių linksnių, kaip vienaskaitos vardininkas, kilmininkas bei galininkas ir tokio periferinio linksnio, kaip daugiskaitos vietininkas, dažnio (ir svorio). Pirmojo ir antrojo netikslumo galima išvengti, eliminuojant iš paradigmų šiuo atžvilgiu anomališkus linksnius — šauksmininką ir daugiskaitos kilmininką. Trečiąjį netiksluma galima sušvelninti, įsivedus tam tikrą pataisą (p;), tiesiog ar netiesiog atspindinčią sutampančių linksnių dažnį rišliame tekste [Girdenis, Rosinas, 1977, p. 339]. Tirdamas S. Stanevičiaus tekstų daiktavardžių linksniavimo tipų hierarchiją, po įvairių bandymų nustačiau, kad tokios pataisos vaidmenį vienaskaitos linksniams gali atlikti trupmena, apytikriai lygi dvigubam atitinkamų linksnių santykiniam dažniui rišliame tekste, o daugiskaitos linksniams — pusei vienaskaitos linksnių atitinkamos pataisos. Be to, natūralius linksnių dažnio duomenis gerokai suapvalinau (žr. 1 lentelę). 1 lentelė S. Stanevičiaus tekstų linksniavimo tipų indeksų panašumo pataisos Vienaskaita Daugiskaita V. 0,50 0,20 K. 0,60 - N. 0,10 0,05 G. 0,50 0,25 In. 0,15 0,05 Vt. 0,15 0,05 Šios pataisos pridedamos prie indekso, rodančio dviejų skirtingiems kamienams priklausančių linksnių galūnės tapatumą. Sutrumpintai šiuos skaičiavimus galima aprašyti formule i=1 kur m — sutampančių linksnių galūnių skaičius, p; — konkretaus linksnio pataisa. ; Linksnių dažnio skaičiavimai atlikti iš šių S. Stanevičiaus teksty: "Szeszes pasakas Symona Stanewiczes” (Wylniuje, 1829, su prakalba, 16 p.), "Daynas zemaycziu” (Wylniuje, 1829, 63 p.), "Apey darima walge ysz kiarpiu islandu” (Wyjlniuy, 1823, 22 p.) ir "Historyia Szwenta” (Wylniuje, 1823, 70 p.). Tekstų apimtis — 171 puslapis. Stilistiniu požiūriu tekstai nevienodi. Juos sudaro originalios kūrybos tekstai, tautosakos, tiksliau liaudies dainų tekstai, dalį tekstų sąlygiškai galima priskirti populiariam moksliniam stiliui. Tai paties autoriaus kurti tekstai (pasakėčių "Prakalba", dainų "Pratarymas"). Du tekstai ("Apey darima 113 walge ysz kiarpiu islandu” ir "Historyia Szwenta”) yra vertimai. Pirmasis iš jų galėtų būti priskirtas mokslo populiarizacijos tekstams, o antrasis — beletristikos. Atlikus linksnių dažnio skaičiavimus, pasirodė, kad dažniausias linksnis S. Stanevičiaus tekstuose yra kilmininkas (vns. kilm. 29%, dgs. kilm. 38%). Antrasis pagal dažnį yra vienaskaitos vardininkas (27%) ir daugiskaitos galininkas (25%). Didelį kilmininko dažnį S. Stanevičiaus tekstuose greičiausiai nulėmė kai kurių tekstų mokslinis pobūdis *. Tiriant S. Stanevičiaus tekstų linksniavimą, iškilo tam tikrų keblumų: 1) S. Stanevičiaus tekstai rašyti pietinių žemaičių vidukliškių šnektos pagrindu; toje šnektoje (kaip visoje žemaičių tarmėje) vardažodžio nekirčiuotosios galūnės yra sutrumpėjusios ir dažnai turi kitos kokybės vokalizma, negu kirčiuotosios; 2) tas trumpėjimas suvienodino kai kurias skirtingos kilmės galūnes ir sukele įvairius morfologinius procesus, dėl kurių susipynė ”baritoniniai” 4 kamieno ir "baritoniniai" é ir 14 kamienų daiktavardžiai; 3) todėl linksniavimo tipus, kur buvo įmanoma, skirsčiau tik pagal "oksitoninius" žodžius, darydamas išimtį zu kamienui, kuris neturi "oksitoninių" formų, ir tiems atvejams, kai "oksitoninių" kurio kamieno formų neužfiksuota S. Stanevičiaus tekstuose; 4) kai kurias linksnių formas pateikiu rekonstruotas pagal S. Stanevičiaus tekstų linksniavimo sistemą. S. Stanevičiaus teksty "oksitoniniai" daiktavardžiai linksniuojami taip: a kamienas 1a] kamienas V. szin's jaway sweczias *swetey K. szina jawū kiala *swecziū N. Diewuy jawams swecziuy *swetéms G. Diewa jawus kiala kialus In. layku jaways keliu klejeys Vt. kalne jawuse kialie kraujuse saz kamienas a kamienas V. zaltis riszey rasa dinas K. *Zalcze sopulu žimos dinu N. žalcziuy *petėms kalbay daynūms G. buri burius žima dinas Įn. buriu peteys kalba mierom’s Vt. burie Zemaycziuse dino kalbose 12a kamienas e kamienas V. paty, zynia paczes dubie žiwes K. žynios kancziu „dubies žiwiu N. paczey *pacziums *dubey gymyniems G. zyne * paczes dube zoles [n. kancze |. marczioms garbe gismiemys 3 Statistiniai skaičiavimai rodo, kad linksnių dažnis priklauso nuo to, kuriam funkciniam stiliui priklauso tekstas. Pavyzdžiui, S. Kliavinios atlikti latvių kalbos linksnių dažnio skaičiavimai rodo, kad mokslinio pobūdžio tekstuose dažniausiai | vartojamas kilmininkas (apie 40%), o grožiniuose tekstuose — vardininkas (apie 37%), (kilmininkas čia tesudaro apie 21%), zr. (Knanuna, 1976, c. 51—52]. 114 Vt. waldžio *kancziose *dubie *dubiese im kamienas ir kamienas V. *dantys žwierys dalys | dalys K. gialžis dantu dalis dalū N. *dancziuy *dantyms *szaley awyms G. žwiery *dantys daly dalys [n. wagymy wagymys ugnymy szalymys Vt. *dantie *dantyse dalie szalyse u kamienas tu kamienas V. sunus sunus waysius waysey K. sunaus sunu waysiaus amziu N. sunuy *sunams karaluy *waysems G. sunu sunus waysiu waysius In. sunumy *sunumys karalum’ *wayseys Vt. dangu *turguse pawoju *pawojuse Cm kamienas Cr kamienas V. wandū wandenys sesu “seserys K. wandens akmenu sesers *seseru N. *pimeniuy pimenyms dukterey *dukteryms tr. akmeni wandenys duktery *dukterys In. wandeniu pimenymys *sesere ~~ *dukterymys Vt. wandenie *wandenuse® *seserie = *dukteryse Binariskai palygines S. Stanevičiaus teksty daiktavardžių linksniavimo visas paradigmas ir atlikęs skaičiavimus, gavau tokius rezultatus (žr. 2 lentelg). Lentelėje skaičiai stulpelių ir eilučių susikirtimo taškuose reiškia atitinkamų kamienų panašumo indeksą. Iš lentelės matyti, kad pagal panašumą linksniavimo tipus galima surikiuoti šia eile: u, ju, a, 101, 102, im, if, Cm, Cf, €, įdūir air skirstyti į tris klases, kurių ribos eitų tarp za ir im, Cry ir € kamienų. Tiksliau išryškinti paradigmų tarpusavio santykius padeda hierarchinio grupavimo metodika. Parankiausias iš trijų galimų būdų yra vadinamasis maksimum ų metodas. Atlikęs pagal šį metodą visas grupavimo procedūras, gavau tokią binarinę S. Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų klasifikaciją (žr. 1 brėžinį). Kaip matyti, S. Stanevičiaus tekstų daiktavardžiai pagal linksniavimo tipų panašumą iš tikrųjų skyla į tris pagrindines klases. Pirmajai priklauso u, zu ir a, ia kamienų daiktavardžiai, antrajai — £ ir priebalsinių kamienų daiktavardžiai, trečiajai — €, įdūir a kamienų daiktavardžiai. Nesunku pastebėti, kad visi pirmosios klasės žodžiai yra vyriškosios giminės, antrosios klasės žodžiai — vyriškosios ir moteriškosios giminės, o trečiosios klasės žodžiai — moteriškosios giminės (išskyrus retas išmtis: dėdė, valkata ir pan.). Vadinasi, S. Stanevičiaus tekstų kalbai būdingi trys pagrindiniai daiktavardžių linksniavimo tipai: I — vyriškasis, II — mišrusis, III — moteriškasis. Kiekvieno 4 Plg. wandenuose StR 331, kuri greičiausiai yra aukštaitybė. 115 + spow „Otwmraedni128 owITIAY fidyy ownartusyul| fiysye) sne! = g'zl oral 1S °S "2919 Į dl Sę TT rot sa 8'9 glL'e 5a'č 15 6 11 tipo viduje išsiskiria du poklasiai: vyriškajame ryški u, iu ir a, 1a kamienų opozicija, mišriajame — tir priebalsinių kamienų opozicija, o moteriškajame — a, tar € kamienų opozicija. 2 lentelė S. Stanevičiaus tekstų linksniavimo tipų panašumo indeksai Tipas a a] 202 a 2a e tm if au wu Cm Cf a REE LH TE TO I OT I 10 45 37 33 0 Tai = 118 15 15 265 2,05 1,15 4,45 60,7 4,45 115 202 — 0 0 1j9 3,75 2,65 4,45 6,8 595 2,65 a — 12,1 62 0 11:.-0 0 0 2,29 ta — 62 0 į 0 0 0 2,25 z = "105 2.5 0 0 115 34 tm = 125 17 1.183 82 if = 0 0 7,2°0779.325 u = 135,140.70 2u = 1,1 0 Cm Ee 10,4 Cf = Atlikti tyrimai leidžia daryti pagrista išvadą, kad S. Stanevičiaus teksty daiktavardžio linksniavimo tipų "medis" iš esmės beveik sutampa su dabartinės bendrinės kalbos atitinkamu "medžiu", tik yra šiek tiek žemesnis ir rodo, kad daiktavardžių linksniavimo tipai S. Stanevičiaus tarmėje dar tik buvo pradėję panašėti. Jeigu būtų atsižvelgta ir į "baritoninius" daiktavardžius, linksniavimo tipų panašumas būtų didesnis. LITERATŪRA Girdenis Rosinas 1977 — Girdenis A.,Rosinas A. Lietuviy kalbos daiktavardzio linksniavimo tipy hierarchija ir pagrindinés jos kitimo tendencijos (bendrinės kalbos ir žemaičių tarmės duomenimis). — Baltistika, 1977, T. 13(2). P. 338—348. Knanuna, 1976 — Kans Bu usa C. II. ConocraBjneHxHne CcTaTHCTHUECKMX XADaKTEDHCTHK MODpĖOOJIOTHYUECKHX KATEDODHĖ B QyHKIMOHAIBHEIX CTH/ISX JIATESIMICKOTO g35IKa. — Valodas sistema. Riga, 1976. Lpp. 49—80. HIERARCHY OF THE DECLENSION TYPES OF THE NOUN IN SIMONAS STANEVICIUS’ TEXTS Summary Statistics indicate that the nouns in S. Staneviéius’ texts fall into three main classes according to the isomorphism of their declension. The first class is represented by masculine nouns, the second — by masculine and feminine and the third — by feminine nouns. It follows that there are three main declension types in the nouns of S. Stanevicius’ texts, i. e. masculine, mixed and feminine, respectively. Each of these three types allows, furthermore, binary subdivision: u, zu :: a, za (the masculine type), i :: consonant themes (the mixed type) and a, ia :: é (the feminine type). | The dendrogram of the declension types almost correlates with the corresponding dendrogram of the contemporary literary language, however, the former being a bit lower; this shows that the inflectional types in S. Stanevicius’ dialect entered the process of mutual assimilation. 117