Senųjų dvigarsių „an“ (>„ą“), „en“ (>„ę“), „in“ (>„į“), „un“ variantai tam tikrų žodžių šaknyse ir formose

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS IR JŲ TYRINĖJIMAI Vytautas VITKAUSKAS 3 SENŲJŲ an (>g), en (>¢), in (>i), un VARIANTAT TAM TIKRU ZODZIU SAKNYSE IR FORMOSE Lyg kokia mįslė yra šių dvigarsiy antrojo sando keitimas balsiais i, u, so- nantais !, r (plg. LD 137, Zinkevičius, 1957, 78). Savaime aišku, tai nėra koks nors tvirtas i ir nuoseklus fonetinis dėsnis, toks reiškinys pastebėtas šitais atvejais. 1. Senieji dvigarsiai an, en, un verčiami dvibalsiais ai, ei, ut: brurišė " kuoja, mekšras" — dėsn. brū:n'č'e Vn, Kv, Pj, Grg (plg. LKŽ 1? 1094) — brgis'e Prk, Sl, Jdr, brūtši Sdr (plg. LKŽ I? 1079), bruišinis BzF 102, bruižis CII224, Plng, LKA I 154 (82 žem.) užfiksuota brūiša, brūišė, bruizé, brunčė, brūnšė, bruūišas (žr. dar Urbutis, 1981, 164—167). drąsūs — desn. drancis Vn, Vdk, Pgr, drui.cus Krš, dré-ncos Tri, Rdn, dra-sus Jrb ir kt. — draisus Dks, Mr) (Labutis 107). drézti "plėšti dėvint, dréksti, plėšti" — dėsn. d¥'é.n'¢t'i Bt, Skdv, Grd, d'r'ė.n'č't'e Rdn, dren’. dt Kim, Kis, dv'é st Grz (v.aukst.) — dreižti "gaišti, vilkinti, plėšti vilkint, Slaistytis” Krs, Ll, Uzv, „Pvn (plg. LKZ II? 679), ple. sakinį: dn! éiZe e si dle. i7 rugs / kd. m tūok'i n'et'ė.kus'i komba.ina pal'é.ida Rdn. gelgsti "galąsti" — deésn. Jlelii-sc Drsk, Rtn, Vs, Rdm — liep. nuos. g'eld.isk "galask” Drsk, Lzd, Rdm, Rtn, Vs, Krks. grąžtas — deésn. grad. čc Nik; Vdk, grun.čc Krš, gro-néc Rdn — grad. stas, graidte lis Mrj, Dkš (Labutis 107—108). grėsti — dėsn. gr'é.n'c't'i Krš, Krtv, LI, Vdk, gr'ėis't'e Akm, Skd, Plng, gr'é- s't Pln, Plt, gr'é-s't'i {gr é st vak. aukšt. — gr'é. isttli ŽTP 9 (Tėvė, i Nemunynas). grezioti “dažnai „gręžti“ — dėsn. gr endžūoti Krš, Krtv, Šauk, gr'en'dž'ūot'e Pj, gr'in'dž'ūot'e Rdn, Pvn, gr'e:ž'6-t vak. aukšt. >> sugr 'eiž'ė-1' Pšl. kąsnis — dėsn. kd. nienis, Vdk, LI, Vn, Pgr, kūn'e'n'is Krš, kū.n'c'n'is Rdn, TI, Pvn — kd.is'n'is Zt, ŽTP 11 (Tove, pė, Nemungnas). kasti — dėsn. kd.n'c't'i Vdk LI, Bt, Vn, kūn'e'ti Krš, ké.n'c't'e Trš, Rdn, TI, Lkv — kdisti (Virne pakdisti Pr t. ŽTP 11 (Tėvė, Isė, Ne munynas). mastyti "spėlioti, svarstyti" J — désn. mon'c'ti-t'e Janapolė, Užv, mūstyti I (kai kuriuose rankraščiuose jo rašyta ir žūsį)'— sumaaistyti Jrb (LKŽ VII 745), maistyti Erž, Skr (ten pat). 107 razytis — dėsn. ré.n'dit'éis Trs, ro.n'džt- tis Pvn, rd.n'di-ti-s Ll, Vdk, rd- Zi is Skn, Grz — raizytis K, Lks, Ig, Plv, KzR, Vrb, Srd (plg. LKZ XI 96). rėšė "toks paukštis" — dėsn. r'é.n'¢i Krš, LI, Ldv, r'ė.n'č'e Rdn, Pj, Kv, Rt (plg. LKZ XI 480) — réisé J. Jabl (LKŽ XI 213). réztis — désn. r'ė.n'č'ti-s Kis, Vdk, Gr, r'ė.n'č't'čis Rdn, Trg, r'é-s't'is 8g, Btg — rėižti K, Zvr, įsirčižti Gs, Jrb, Žvr, KzR, Jrb (plg. LKŽ XI 401 — 402), įsireižimas Alk, įsirčižimas K (LKŽ XI 401), plg. dar r'čišėt'is "ręžtis" Mrj, Dkš, Brt, Lp (LKŽ XI 401). sląstai — dėsn. sld-stai Jd, S| — sld.istai, slaistūkai ZTP 11 (minėtos vieto- ves). spąstai — désn. spd.nctai Vdk, Nmk, spincta: Krs, spo.ncta: Rdn, Tl, Pj — spilistai Mrj, Dkš (Labutis 107). spésti — dėsn. s'p'č. n'e't'i Krš, Sauk, Krtv, s'p'ė.n'c't'e Uzv, Varn, Trš, Eig — spé.isti ZTP 9. spręsti — desn. s'p'r'é. neti Krs, Sauk, Ll, Pgr, s'p'r'ė-n'e't'e Rdn, Tl, Lkv, s'p'r'ė:s't' Škn, Šl, Btg — spré.ist 7T PY (ten pat), s'p'r'é.ist DKS, Pjv, Kbr. žąslai — désn. žūncla: Krs, Sauk, Zd.nclai Prg, Vdk, Ldv, Z¢.ncld- Rdn, Eig, Lkv, Vn, Zd-slai Skn — Zd.isld- Sol zd. isla(i) Rsn, Zd.islai Kbr, Pjv, Plv, Mrj (Labutis 107), plg. Zaisflai MZ II 348, C II 1032, Ns 1826, 1,8 ir kt. Priesdelio sg— dariniai: sąmėžinis — dėsn. sa.n'm'iežlin'is Vn, sd-m'e-Z'inis Pjv, Kbr, Jrb — saim'iein'i Per, Zgé (plg. LKZ XII 149, LD 1366, sd. bmiežliniis Pgr. sąnaris — dėsn. sé-nar'is Rdn, Eig, nr Krš, sanar’t-s Vdk, Gr, Vn — sdinaris Gilija (LKZ XII 14). sgspara — désn. sidncpara Krš, sé.nepara Zr, Rt — sdispara Gilija, Vikv, Kbr, Pjv (plg. LKZ XII 14, LD 137). Įvardžiuotinės formos: baltąjį — dėsn. ba.ltun'ji Krš — bd.ltaini Pgr, Vn” baltąjį“, ba.ltuji Krš, Krtv (išmestas sonantas m, nėpailginųs prieš ėjusio balsio), bd.ltaine "baltąją" Pgr; jeni.je — jei.ne "Jąja" Pgr, Vn; baltam'ė.n'je Pgr, Vn — baltam'en.jie Žv — baltam'ė.in'ie "baltajame" Pgr, Vn, bal- tam'é-jie(ei>e- ) Šv, baltam'i-jie Krš, baltam'é-jie Trš, Rdn, Pp). balt dsias — désn. baltd.n'c'es Vdk, Ll, Sauk, Ki, balté.n'c'es, d'edž'6.n'c'es Tl, Lkv, ands, td's Irb; Jd — andis, tais, gerdisias, baltdisias, didžiaisias ir t.t. Mr} (Labutis 107), Kbr, Pijų, Alvt, Žvr, Lzd, Trs, gražč.is'es, saldž'ė.is'es ŽTP 41 (min. vietovės). Ar su tuo reiš- kiniu tik neturi sąsajų vns. in. su td.i Krš, Krtv, Sauk, Kim, Tt (plg. dar Labutis 107), bet su tūoje Krš, Krtv, so tio je Rdn ir t.t. Bėgta nuo junginio -anj-? Apie įvairias pietų žemaičių perdirbtas įvardžiuotines formas žr. PgrT 51—52; Zinkevičius 1957, 30, 78 ir kt. 2. Dvigarsio sandas n keičiamas kitais sonantais I, r. 108 tėvas "laibas" — dėsn. t'ė.nus Krš, Krtv, t'ė.nus Tl, Eig, Varn, Lkv — t'ė.lųs Jn (Kv), Pj. gėšė — desn. g'é.n'de Rt (plg. g'ė.n'dži Kis) — gėršė K, K 1709; RB, MZ, Kel 1881, 238 (plg. LKZ III 78). tisoti — désn. tinctdot Kr3, tincūot'e Rdn, Varn — tirso-t Ss, Sn (Tursūčių kaimas). vąšas — désn. un.čas Krs, 6rnčas Eig, Rdn, Trš, vé-néas Pvn, Vds, Pj, va: as Skn, Zg, Btg — é-rsos Mzk, Plt, Stk, Brzr (1947 m. Vafniuose M.Untulis yra užrašęs forma va'rišas — ten dabar sakoma beveik vien tiktai w6nčas. Gal tai irgi senas dvigarsis -an- keitimas dvi- balsiu -a1-?) 3. Antrasis mišriojo dvigarsio sandas n viename kokiame žodyje keičiamas įvairiai — £, u, r (šitaip atsirado nemaža sinonimų įvairiose Vakarų Lietuvos ir Žemaičių vietose). ąžuolas — dėsn. dndzi.ls Rdn, Trš, d.ndzi-ls Pj, ūndžu:ls Krš, d.nzu-ls Vdk, Nmk, Vn — aizuolas PrL (LKZ I? 48), drzuolas Dkš, Mrj, Vlkv, Kbr, Pvj, Nm, Sil (plg. LKZ I? 324, LKA II 63, žem. 44), dužuolas K; RD 62, Cp (plg. LKZ I? 518). Taip pat tariami ir išvestiniai zodziai: arZuolynas LKZ I? 324 (J.Slapelio uzr.), arzuolinis Gs, Kbr, Pjv (plg. LKZ I 324), arzuolravis BsMt II 138, arzuoljnas K, Pvj, Kbr; R 111 (LKZ I? 519), auzuolinis K, Pjv; R, RD107, auzuolynée K I 333, auZuolinis R. pasąža “rakstis, pasinas” — désn. paštūndža Krš, pasé.ndza Lk, Trs, Eig, Pvn, pasd.ndza Pasilé (prie Kražių) — pasdiza Up, (paša'ža) Sv, Nmk (LKZ IX 549— 550), pasarza St, Krkn, Rd (LKZ IX 559), pasduza J, Krtv, Pd (LKZ IX 560, plg. kaū<kafi "ka, tatu<tan "tą", katrau<katran "katrą" Pd, Krtv). Dar vienas įdomus faktas: A.Jonaitytės tyrinėtame Šakynos šnektos plote tariama ir pašd'ža ir pašd.iža (Žagarės ir pasd.iza||pasd“za). sąšlavos — dėsn. šūnčlavas Krš, ša.nčlavas Krtv, Pd, Šln, šė.nčlavas Rdn, Trš, šd“šlavas Skn, Zg, Jd — sd.ršlavas Trg, Vn (plg. LKŽ XII 167), saišlavos Rdm, Bd; Bs Mt I 114 (Brt) (LKŽ XII 15), šdišlavos Gilija (LKŽ XIII 395). Priežastys. Nepatogus tarimas, todėl dideliame lietuvių kalbos plote tie vad. nosiniai balsiai buvo pakeisti — pailgintas prieš ėjęs balsis. Pateiktieji čia pavyzdžiai gali rodyti seniai vykusį šį nedėsningo keitimo reiškinį, net prieš an, en, in, un > a‘, e', i“, u'. Geografija rodo tai buvus vakariniame Lietuvos plote. Vadinasi, vakarinė Lietuvos dalis — Žemaičių kunigaikštystė ir prie jos esantys plotai n+s, š, žŽ, j, v, junginius keitė tam tikrais atvejais 1, u, I, t, T, 8, §, v, Z j, o ne ilgino prieš ėjusį balsį. Kaip rodo "Lietuvių kalbos gramatikos" akustiniai tyrinėjimai (LKG I 81, 83, 85, 86), n+s, š, j, Z, v junginį tariant, liežuvis turi keisti padėtį dimetraliai priešingai. Gal to- dėl daugelis vakarinių aukštaičių (Grinaveckienė, 1957, 168, 179) ir žemaičių šnektų apskritai po n negali ištarti s, š, z, ž, o taria c, č, dz, džir šitokiu būdu 109 išvengiama liežuvio sunkoko laužymo; gal dėl to ir buvo ei senieji vad, nosiniai balsiai net Šiaulėnų šnektoje (plg. Karaliiinas, 1992, Šį reiškinį A.Salys (1992, 190) yra-pastebėjęs gana seniai ir laikos kombi- Ai ia A AA BW naciniu fonetikos dėsniu — epenteze, vadinasi, tuo pačiū tarimo sklandumo, patogumo vardu. Toks nedėsningas n keitimas kitais sonantais ir balsiais būvo, nestabilus, įvairavo net vienoje šnektoje (minėtoji pašąža ir pašdiža Šakynos i ir Žagarės apylinkėse). Galima net pagalvoti apie m/énca — mé-sa ||m' eisd buvimo vie- noje kokioje šnektoje (Pajūryje, Vainute, Laūkuvoje) į įvairavimą, atmetant A.Girdenio nuomonę apie m 'Ensal|m'e*nca — mėrncd sonanto n neetimologi- | nę kilmę — į slavizmą įspaustas n kaip | gi. nla, bažn'i.nč'e ir kt. (Girdenis, | 1992, 44). Greta prūsų menso, latvių miesa "kūnas" puikiausiai dera že- maičių, besiribojusiy su skalviais, m'ėncd (arba reikia kokių nors papildomų įrodymų ir faktų). ; Šis epentezės (?) atvejis yra svarbus reiškinys, rodąs kaip formavosi tam tikras dėsnis, bet susiformavo kitaip (kaip kompensacinis balsio ilginimas), o kiti "bandymai" išliko kaip fonetimiai-reliktai. Apskritai, kad yra buvęs (menikų reliktų palikęs) Avilalsių“ i ir dvigarsių tam tikras keitimasis, tarsi rodo tokie pavyzdžiai (plg. Karulis, 1992, 242): baigti (beigti vak. dz.; Pn) — bėžtyti (ž .)y Urbutis, 1981, 95— 104. steigli "stengtis" 7. — stelgti "t. p." Z., sténgti "t.p." ž. ir aukšt. talžyti (vak. Lietuvos; z., vak. aukšt.) — i i Per, Bt (plg. LKZ XV 732) télzti "sunkiai bristi, klampoti” (LKZ XV 1185) — tčižti "t.p." Skdv, Grd, Gr (plg. LKZ XV 1098). . Vérzas "upévardis” Pgg, Plsk — Véizas Ktč, Pgg, Slu, Rsn, VIkS. LITERATURA Girdenis A. Simono Stanevičiaus rašyba ir jo tarmės fonologinė sistema // Aitvarai V., 1992, Nr. 3. P. 34—50. . GrinaveckienéE. Mituvos upyno tarmės fonetika / f. Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 1. V., 1957. P. 119—180." Karalian a s S. Kalbotyros pastabos // Lietuviy kalbotyros klausimai. T. 29. V., 1991. P. 65—79. ; - Kar'ulisJ. Latviesu etimologijas vardnica. T. 1—2. Riga, 1992. f Labutis V. Marijampoliškių epentezinis t (į) // Kalbotyra. T. 42(1). 1993. P. 107—108. i " Salys A. Raštai: T. 4. Rama, 1992. Urbutis V. Baltų etimologijos etiudai. V., 1981. ZinkeviciusZ. Lietuviy kalbos ivardziuotiniy būdvar džių istorijos bruožai. V., 1957. Visi šutrumpinimai kaip LKŽ paskutiniuosiuose onthe, išskyrus ZTP = Ge- . rullis J., Stangas Chr. Žvejų tarmė Prūsuose. K., 1933. 110 ON THE VARIANTS OF DIPHTONGS an (>a), en (>¢), in (>), un IN THE INDIVIDUAL ROOTS AND FORMS Summary That diphtongs are substitute of diphtongs as, al, ar, au, er, il, ir, ui įrregular: kasti (< kansti) — kaisti "bite oft”, sprésti (<sprensti) — spréisii "solve" ; ąžuolas < anžuolas) — dižuolas, driuolas, duzuolas "oak", gerąsias (< gerdnsias).” best" tai. žacc..f:) —.gerdisias:and other. "This phonetic’ pheriomenon is archaic and occuer in that time, when Lithuahian Western dialects search of the-combination n — 5, Aš z n— Z n — j, n — v It is the irregular facts, because phonetic law had been unformed. 111