Antano Salio „Kalendoriniai vardai“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS IR JŲ TYRINĖJIMAI Vitalija MACIEJAUSKIENĖ į ANTANO SALIO "KALENDORINIAI VARDAI” Antroponimikai skirti A. Salio darbai paprastai minimi ar cituojami įvai- riomis progomis: kai kalbama apie lietuvių pavardžių susidarymą (str.: "Apie mūsų vardus ir pavardes“, "Mūsų pavardės“, ”Pravardé”, ”Prievardis”, " Tė- vavardziai”!) arba kai svarstoma aktuali šiandien lietuvių pavardžių keitimo ("atlietuvinimo") problema (str.: "Pavardžių problema”, "Pavardžių įsta- tymo belaukiant", "Pavardžių įstatymas Seime”, sąrašas "Vilniaus krašto pavardės"). A. Salys yra nemaža rašęs apie krikščioniškus vardus, jų vie- tą lietuvių vardyne, atėjimą į lietuvių kalbą bei adaptacijos joje raidą ir pan. (str.: "Krikštavardžiai", "Jadvyga", "Jokimas", "Jokūbas", ”Juoza- pas”, "Jurgis", "Justas ir Justinas“, "Kazimieras", "Klemensas", "Kristijo- nas”, "Ona (Anna)”, "Simonas (Simon)”, "Urbonas" ir nemaža kitų). Ne- įsivaizduojama be šio kalbininko ir pažintis su senaisiais dvikamieniais lietu- vių vardais (str.: "Apie mūsų vardus ir pavardes", "Jogaila", "Mažvydas", "Mindaiūigas", studija "Mūsų lietuviškieji vardai"). Pastarojoje aptariami se- niausieji lietuvių (bei prūsų) vardai — senieji dvikamieniai asmenvardžiai ir Ju trumpiniai. Tai daroma pateikiant visus žinomus šių vardų kamienus, ku- riems, kaip teigia A. Salys, "trumpai pažymėtos ir etimologijos“. Bet ne apie ką tik išvardytus asmenvardžiams skirtus A. Salio darbus čia: ketinama kalbėti. Norima tik atkreipti dėmesį į praktinio pobūdžio problemą, susijusią su vardų vartosena. Ty a Tai leidžia padaryti žymiojo kalbininko rengtas vardų sąrašas ”Kalendo- riniai vardai"? .Jame pateikta daug krikščioniškų ir tautinių, t.y. lietuviškos (baltiškos) kilmės, vardų. Pirmuosius yra atrinkęs kunigas Stasys Yla, o ant- ruosius — Antanas Salys (jis taip pat yra peržiūrėjęs, patikslinęs ir daugelio krikščioniškų vardų bei jų trumpinių lytis, rašybą). Visi vardai — ir krikščio- niški, ir tautiniai — priskirti konkrečioms metų dienoms. mn ial CREE Rial na i i tN il Cia bus aptariami tik tautiniai (t.y. balti šio sąrašo vardai, kuriuos vartoti rekomendavo. Antanas Salys. | Minėtoje studijoje "Mūsų lietuviškieji vardai“ A. Salio yra pasakyta: "... tautinių vardų trūkumu mums nėra ko guostis. Turime jų daugiau nei kitos 1 Sie, kaip ir kiti, kurie čia bus paminėti, straipsniai yra išspausdinti:Salys A. Raštai. T. 2 :Tikriniai vardai. Roma, 1983. | ? Ten pat. P. 285—304. 72 tautos. Tik reikia visuomenę su jais suvesti į pažines, juos plačiau paskleis- ti"*. Tai iš dalies daroma ir "Kalendoriniuose varduose", kur pateikti 726 tautiniai vardai?. : Tarp jų daug senųjų dvikamienių asmenvardžių, pvz.: Dargvilė (Darguilé 3s, Daūgilė (Daugilé), Datimanté, Eirimé, Eivilė (Eivlė), Gendvilé (Genduwilé), Gilvilé (Gilvilé), Mingintė, Mintauté, Minvydé, Skirmantė, Rimantė, Taūtmilė (Tautmilė), Vydmanté, Viltautė (moterų vardai) ir Algimantas, Aūrimas, Darvydas, Datgvydas, Daūmantas, Eimantas, Eitautas, Jégintas, Minvydas, Nérvydas, Rimtautas, Rimvydas, Taūtgirdas, Taūtminas, Viltautas, Virgaudas, Visvaldas, Žygintas (vyrų vardai). Yra iš jų atsiradusių (ar sudarytų) trum- pinių, galinčių funkcionuoti savarankiškai, pvz.: Algė, Ginta, Gyjtė, Mantė, Nora, Taūtė, Vaida, Vyta ir Džiūgas, Gėdas, Gintas, Girdas, Rimas, Taiitas, Valdas, Vytas. Be to, pateikta ir nemaža naujųjų, vadinamųjų dirbtinių, vardų, pvz.: Banga, Gabija, Guoda, Jūra, Rijté, Rūsnė, Vakūrė, Vasūrėir Ąžuolas, Dobilas, Kernius, Putinas, Taūras, Vasaris. Apie pastaruosius A. Salys toje pačioje studijoje sako taip: "Nors mes galime rieškučiomis semtis gražių gražiausių vardų iš senojo lietuvių ir prūsų vardyno, bet vienas kitas neiškęs ir pats naujo patinkamo vardo nepasidaręs. Ta vardų kūryba neišvengiama ir nepeiktina” (p. 269). Tokia vardų "kūryba" tebepraktikuojama ir šiandien. Tai lietuvių vardyno tur- . tinimo kelias. Neretai ji pasitelkiama, kai renkamas vardas tik ką gimusiam žmogui, būsimajam piliečiui. Vardui gali būti keliami įvairūs reikalavimai. Todėl ir naujo vardo darymosi rezultatai, be jokios abejonės, gali būti labai nevienodi. Ka' nekuriamas visiškai naujas vardas, jo ieškoma įvairiausiuose šaltiniuose. Tai gali būti kvalifikuotai parengtas K. Kuzavinio ir B. Savukyno "Lietuvių vardų kil- mes žodynas" (V., 1987). Arba kitas rekomenduojamų vartoti vardų rinkinys (aišku, sudarytas specialistų). : Tačiau tai gali būti ir atsitiktinių asmenų, ne specialistų, iš neaiškių šaltinių surinkti vardai. Cia galima paminėti lietuvių vardų sąrašą ”Parinkite vardą", iš- spausdintą V. Mikalausko sudarytoje knygoje "Tūkstantis patarimų" (V., 1990). Palyginus jo vardus su "Lietuvių vardų kilmės žodynu“, paaiškėjo, kad apie 30% vardų neturety būti teikiami vartoti. Tai apie 220 mergaičių ir 185 berniukų vardai. Išspausdinti populiarioje knygoje jie pasidarė žinomi labai dideliam žmonių, kurie domisi vardais, būriui. Tikriausiai nelabai pritaptų dabartiniame vardyne ir dauguma vardų, rekomen- duotų vartoti senuose, prieš keletą dešimtmečių išleistuose įvairaus pobūdžio kalen- doriuose. O kaip šiandien vertintini ”Kalendoriniuose varduose" A. Salio teikti tau- tiniai vardai? Kad tai paaiškėtų, visi 726 buvo palyginti su minėtu "Lietuvių vardų kilmės žodynu". 475 vardai (t.y. 65%) yra tarp autorių teikiamų šian- 3 Ten pat. P.286. ; Juos suskaičiavo ir palygino su K. Kuzavinio, B. Savukyno "Lietuvių vardų kilmės žodynu“ (V., 1987) Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus asistentė Dalia tm Vardai sukirčiuoti pagal "Lietuvių vardų kilmės žodyną". 73 r dien vartoti tautinių vardų. Tai senieji dvikamieniai vardai, jų trumpiniai ir naujieji, dirbtiniai, vardai. Nemaža jų jau paminėta straipsnelio pradžioje. 251 vardo (tai sudaro apie 35%visy sąraše pateiktų tautinių vardų) ne- ra "Lietuvių vardų kilmės žodyne“. Štai dalis jų: Ardauga, Danmilė, Ger- mandė, Jaunega, Miklausa, Nautilé, Nirginda, Nomėga, Povilta, Ragailė, Raudvilė, Tvirgilė, Vartvilė (moterų vardai) ir Aušautas, Dauknilas, Drau- mantas, Gaudižadas, Kindiras, Lengaila, Lygandas, Perbandas, Rambaudas, Romantas, Tolvardas, Vindminas, Vingaudas, Vintilas, Žyvibutas, Žugaila (vyrų vardai). Kaip matyti, dažniausiai tai sudurtiniai vardai, turintys du kamienus. Neretai jie yra autentiški, istorijos šaltinių paliudyti senųjų dvika- mienių baltų asmenvardžių kamienai, pvz.: ar-. but-, daug-, gail-, gil-, mal-, min(t)-, vil(t)- ir kt. Kai kurių tokių vardų daryba nėra aiški. Juos galima vertinti kaip vienos ar kitos priesagos vedinius ar kaip sudurtinius vardus. Dėl to sunku ką nors tikslaus pasakyti ir apie daugelio jų kilmę. Kai kurie vardai trumpi, vos dviejų skiemenų. Tai galėtų būti minėtųjų sudurtinių ar kitokių vardų trumpiniai arba šiaip savarankiškai sudaryti (at- siradę) vardai. Štai pluoštelis jų: Alka, Arga, Ata, Beda, Binga, Darba, Diva, Dringa, Gasta, Gata, Gendė, Gida, Gluoda, Kaita, Kantra, Kina, Linksma,Lita, Mara, Mata, Mila, Naudė, Nauna, Nausa, Nauta, Nindra, Rimta, Sana, Skuda, Suda, Taga, Tanga, Tena, Tyda, Vaira, Vandra, Vanga, Žada ir kiti panašūs moterų bei Alsys, Astys, Gilas, Skaldas, Stantas, Zyvas ir kt. vyrų vardai. Įdomu, kad tai dažniausiai moterų vardai. Galbūt to- kiu būdu stengtasi užpildyti lietuvių vardyno spragą, atsiradusią dėl senųjų autentiškų moterų vardų stygiaus. Kai kurie vardai galetų būti vertinami kaip įvairių priesagų vediniai. Tai Audrilė, Augūna, Dirvona, Gelida, Giedrūnė, Gilanda, Girenė, Jūraitė, Laz- duona, Narūna, Nautinga, Raimota, Saugutė, Vėjūna, Vorilė bei Dainotas, Darsūnas, Komotas, Ligeikis, Lizdeika, Svilkenis, Vaidutis, Vaitenis, Vinotas ir kiti panašūs. Šiuo atveju taip pat dažnesni moterų vardai. Kaip jau minėta, šių ir kitų panašių vardų nėra “Lietuvių vardų kilmės žodyne“, kurio autoriai, be jokios abejonės, buvo susipažinę su A. Salio *Ka- lendoriniuose varduose" pateiktais tautiniais vardais, ir, matyt, sąmoningai kai kurių neįtraukė į rekomenduojamų šiandien vartoti lietuvių vardų sąra- šą. Priežastis tikriausiai labai paprasta — praktinio pobūdžio rekomendacijas neišvengiamai keičia laikas. Jas koreguoja, o kartais — ir visai atmeta. Tai reikėtų turėti omenyje, vertinant neabejotinus A. Salio nuopelnus lie- tuvių antroponimikai. "KALENDERNAMEN” VON ANTANAS SALYS Zusammenfassung In der ”Kalendernamen” von A. Salys sind viele nationale Vornamen (etwa 726) angefiihrt worden. Das sind alte zweistammige Personennamen bzw. ihre Kurzfor- men auch viele neue Vornamen der litauischen Herkunft. Ein Teil von diesen Vornamen (35%) dūrften heute nicht mehr gebraucht werden. Die praktischen Empfehlungen werden von der Zeit korrigiert bzw. geandert. Das sollte bei der Beurteilung der nationalen Vornamen im ”Kalendernamen” im Auge behalten werden. 74