J. Pabrėžos botanikos terminų žodynas „Sryje Balsenyyny“ (1843)

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Angelė VILUTYTĖ J. PABRĖŽOS BOTANIKOS TERMINŲ ŽODYNAS "SRYJE BALSENYYNY“ (1834) Daug metų J.Pabrėža kaupė medžiagą apie Žemaitijos augaliją ir ėmėsi milžiniško darbo — rašyti botanikos veikalus lietuvių kalba. Tai buvo sunkus darbas, nes reikėjo pačiam sukurti botanikos terminiją ir pritaikyti augalams lietuviškus pavadinimus. J.Pabrėža dirbo vienas, neturėdamas kuo remtis, bet, būdamas nepaprastai darbštus ir atkaklus, parengė didelius botanikos žodynus, svarbius mokslui ir šiandien. Augalų pavadinimus J.Pabrėža rinko iš gyvosios kalbos, o surinktą me- džiagą panaudojo mokslinei terminijai kurti. Tas darbas pareikalavo išsamaus teorinio nagrinėjimo. 1921 m. J.Elisonas Kretingos vienuolyno knygyne tarp J.Pabrėžos rank- raščių surado didelio botanikos terminų žodyno "Sryje Balsenyyny” ir straips- nio tokiu pačiu pavadinimu rankraščius. Matydamas, kad šiame straipsnyje pirmą kartą nagrinėjami įdomūs botanikos terminologijos dalykai, J.Elisonas išspausdino straipsnį — "Pastabos liečiančios tobulos žemaičių floros suda- ryma” (Uwagi lyczace sie ulozenia doskanaley Flory Zmudzkiej)!. Minima J.Pabrėžos straipsnį, parašytą 1834 m. lenkiškai, galima traktuoti kaip to- liau šiame darbe nagrinėjamo žodyno (Sryje Balsenyyny. Būluu Zemayt. Lotinyyniu Par Kėnyga Ambrozieej6 Paabreža sé6rinktuu. Metusy 1834. Kretingoo. — "Lietuviškai lotyniškas augalų morfologijos žodynas") teorinį pagrindą. Kadangi straipsnyje J.Pabrėža aptaria tokius pačius terminus kaip ir žodyne, tai šį straipsnį galima laikyti net įvadine žodyno dalimi. Autorė naudojosi J.Elisono išspausdintu straipsniu. Straipsnyje išdėstytos septynios pastabos(skyriai), kuriose J.Pabrėža nu- rodo, kaip sudaromi augalų pavadinimai, duoda žemaitiškų vardų etimologinę klasifikaciją, smulkiai nagrinėja, iš kokių žodžių atitinkami vardai yra kilę. Pirmojoje straipsnio pastaboje J.Pabrėža sako, kad žemaitiški augalų pa- vadinimai dažniausiai vartotini daugiskaita (in plurali numero), pvz.: awietės (f. pl.) ~ avietės Rubus idaeus, kwijte (m. pl.) ~ kviečiai Triticum hyber- num, dagė (m. pl.) ~ dagiai Centaurea benedicta, gailé (m. pl.) ~ gailiai Ledum palustre ir kt. Tie pavadinimai pavartoti vienaskaita (in singulari numero) reiškia jau sėklą arba vaisių. Medžių pavadinimai vartojami tik vie- naskaitos forma: wusis (m. sing.) ~ uosis Fraxinus-excelsior, glusnis (m. sing.) l Elisonasl. Uwagi lyczace sie ulozenia doskonaley Flory Zmudzkiej. — Kosmos 1, 1922, 46—51; 2, 1923, 183—186; 3, 283—294. 169 ~ gluosnis Salix fragilis. Grybų pavadinimai turi tiek vienaskaitos, tiek dau- giskaitos formas. Tačiau daugiskaitos formos jau reiškia šeimą: barawijks ~ barawijka (m.) ~ baravykai, kelmutis ~ kelmutė (m.) ~ kelmučiai. Kitose straipsnio pastabose J.Pabrėža nurodo, kad žemaitiškus augalų pavadinimus galima suskirstyti į dvi pagrindines klases, t.y. į paprastuosius (voces simplicae) ir į sudėtinius (voces compositae). J.Pabrėžos nuomone, augalų pavadinimai gali būti kilę iš įvairių kalbos dalių. Pavyzdžiui, iš būd- vardžių (voces derivatae ab adiectivis): gayle (m. pl.) Ledum palustre (ab adiectivo gaylus), aklė (m. pl.) Galeopsis versicolor (ab adiectivo aklas), kulė (m. pl.) Angelica silvatica (ab adiectivo kulus); rūksztijnes (f. pl.) Rumex acetosa (ab adiectivo rugsztus), retynos (f. pl.) Scabiosa succisa (ab adiec- tivo retas). Augalų vardai gali būti kilę iš veiksmažodžių (voces derivatae a verbis): kibe ~ kibiai (m. pl.) Aretium Lappa (a verbo kibti), dagė ~ dagiai (m. pl.) Centaures benedicta (a verbo dijgti), wyturės ~ wyturés (f. pl.) Convolvulus arvensis (a verbo wyturti). J.Pabrėža pateikia ir sudurtinius pavadinimus, (vocabula composita), ku- rie gali būti sudaryti iš dviejų daiktavardžių (substantivum cum substanti- vo), pvz.: wylkadalge ~ vilkadalgiai (m. pl.) Iris pseudacorus (ex Wylk's et -dalgis), warnaké ~ varnakiai (m. pl.) Senecio Jakobea (ex Warna et akis); sudaryti iš daiktavardžio ir būdvardžio (substantivum cum adiecti- vo): geltongalwe ~ geltongalviai (m. pl.) Ranunculus acris, baltagalwe ~ baltagalviai (m. pl.) Anthemis arvensis ir kt. J.Pabrėžos nuomone, norint sudaryti augalų genčių pavadinimus, atitinkančius žemaičių tarmės dvasią, gali būti vartojamas vertinys iš lotynų kalbos, vardas (pavadinimas) gali būti sudarytas iš būdingos šaknies + atitinkamos priesagos. Šis terminologinis darbas buvo tarsi J.Pabrėžos botanikos veikalų gairės. Prieš parašydamas stambiausią augalų sistematikos veikalą ”Taysléus augn- myynis” ("Augalų sistema”), J.Pabrėža (1821—1834 m.) parašė keletą pa- rengiamųjų darbų, būtent: "Dictionarium Botanicum Latino Samogiticum“ ("Lotynų- lietuvių kalbų augalų vardyna”), parengtą apie 1821 m., "Vardaa tayslyynee Augimiu (”Sisteminj augalų vardyna”) ir jau minėtą "Sryje Balse- nyyny Biiluu Žemayt. Lotinyyniu” (Alfabetinį lietuvių-lotynų kalbų augalų morfologijos terminų žodyną"). Pastarąjį žodyną J.Pabrėža parašė 1834 m. Šiame straipsnyje norima panagrinėti žodyno ”Sryje Balsenyyny” šaltinius ir jo leksikografinę sandarą. Rankraštis laikomas Lietuvos Botanikos drau- gijos bibliotekoje. Autorė naudojosi fotokopija, kurią turi Lietuvių kalbos instituto žodynų skyrius. Apie šį J.Pabrėžos žodyną niekas nėra specialiai rašęs. "Sryje Balsenyyny” (toliau SB) rakrastis turi 505 puslapius. Rasy- tas tušu. Rašysena daili ir tvarkinga, nors ne visi puslapiai vienodo dydžio ir aiškumo. Žodyno tekste, po lotyniškų terminų, randame keletą sutrum- pinimų: Bluff (kai kur Bluf ir Bl), Bess, Pers, Link, Rich, Wach, Grec ir kt. Siy sutrumpinimy SB žodyne J.Pabreza niekur nepaaiškina, bet ”Tais- liaus“ pratarmėje "Prajows weykala”, skyrelyje "Paagalbas, kokių datiiriau 170 nou szloowingų Geradiejų mėna tamy Reykaly”?jis dėkoja Jonui Volfgan- gui, kuris davė jam labai tobulą lotynišką M.Bluffo ir C.Fingerungo veikalą "Compendium Florae Germaniae.” (Norimbergae 1825). Ten pat J.Pabrėža mini ir kitus veikalus, kurių antraštės sutampa su minėtaisiais sutrumpini- mais: V.S.Besser. Enumerratio plantarum hucusgue in Volhyvia, Podolia, Gubernia Kijoviensi etc. collectarum (Vilnae 1822). Species plantarum seu Enchiridium Botanicum etc. Curante Dr. C.H.Persoon (Petropoli 1817). C.Linnei Genera Plantarum etc. Curante Dr. Joan. Jac Reichard (Franco- furti ad Moenum 1778). Linc. Handbuch zur Erkennung etc. (Berlin 1829). Monografija Skrzypow przez J.P.Vaucher Genewy. Tlumaczenie z francuz- kiego przez W.J.Pannę Alexandrę Wolfgang. (Wilno 1826). Duomenų, kad J.Pabrėža būtų naudojęsis kokiu nors botanikos terminų žodynu, nėra. SB įžangėlėje "Keletas žodžių pri skaitytojaus” J.Pabrėža pa- aiškina žodyno paskirtį: jis esąs labai vertingas skaitytojui, kadangi jame pateiktos ne tik lotyniškos "bylės" (terminai), bet ir žemaitiškos, o, be to, šis žodynas esąs vienintelis, nes "daugiaus veikalų žemaitinių pri to menciaus privalų skaitytojas nedasilauks”. Žodyne yra sutrumpinimas Grec, rodantis, kad J.Pabrėža terminų pavadinimus vertė ne tik iš lotynų, bet ir iš graikų kalbos. Kai kur šalia lotyniškų terminų yra graikiškas žodis, pvz.: augime (~ augymė) — planta (phytos), barzda — barba (pogon), dagtys (~ dantys) — dens (odon), akouts (~ akuotas) — arista (athera), aplink — circa (peri), po — intra (hypo), balnaskuuris (~ balnaskuris) — leucodermis ir kt. SB sandara paprasta: žodžiai surašyti pagal lietuvišką abėcėlę dviem stul- peliais, kairėje — vienažodžiai ir sudėtiniai lietuviški terminai, dešinėje — lo- tyniški atitikmenys. Lietuviškus žodžius nuo lotyniškų skiria brūkšnelis. Visi lotyniški žodžiai pabraukti tiesiu brūkšniu. Paraštėse nemažai papildymų. Kai kur prie žodžių yra duotos net gramatinės pažymos, pvz.: adjec., adver., conjunctio ir kt. Žodyno autorius prie termino pateikia ir jo mažybines formas, pridėda- mas atitinkamas priesagas, pvz.: warpa ~ warpeely (varpelė), warpuuty (~ warputė), warpyyky (~ warpikė), žyyids (~ žiedas), Zyideelis (~ žiedelis), zyiditeelis (~ žiedytelis), gisla (~ gysla) (vena), gisleely (~ gyslelė) (venula). Šalia kitų panašių terminų pateikiamos dar ir desubstantyviniy būdvardžių formos, pvz.: blakstienaa (~ blakstienai) — blakstieniigs (~ blakstieningas), blakstienots (m blakstienotas), skiida (~ skyda) — skidoots (~ skydotas) — skidoouts (~ skyduotas), kédpka (~ kuopka), kéupkdduts (~ kuopkuotas), koupkynynis ( ~kuopkininis) ir t.t. Veiksmažodžiai pateikti kaip ir kituose to meto žodynuose pirmuoju asme- niu, pvz.: atwerd (m atveru) — aperio, dabojé (~ daboju) — observo, dalyjé (~ daliju) — divido, geemé (~ gemu) — nascor ir t.t. Augalų stiebui, lapams, ziedynams ir kt. dalims apibūdinti J.Pabréza pateikia ir dalyviniy žodžių junginių, pvz.: atsyremags strajos (atsiremas stra- 2p abreza A.Prajows weykala. — Pabrėža A. Botanika arba Taislius Auguminis (rankraštis), 1843, III. 171 jus) — incumbens anthera, atgaal kntibąs (~ atgal knibąs) — retro spectans, | ndoslenkąs laps (~ nuslenkas lapas) — decurens folium, kyylstgs žyids (~ kils- tas žiedas) — ascendens flos, kyylstgti siekta (m kilstanti sėkla) — ascendens semen, prikliimbgti kaaruna (~ priklimbanti karūna) — adhaerens corolla, prisyykyszgs koots (~ prisikisas kotas) — contiguus stipes. Nežinia, ar del to, kad SB parengiamasis veikalas kitiems J.Pabrezos darbams, ar todel, kad augalų morfologijos terminiją jis suprato pernelyg plačiai, žodyne randame ir atskirai iškeltų prieveiksmių, skaitvardžių, įvardžių, prielinksnių ir net da- lelyčių: abejur (~ abejur) — utrimque, apaar (~ apar) — praeter, auksztaa (~ aukštai) — alte, auksztesnee (m aukstesniai) — altius, daar (~ dar) — nondum, jpate (~ ypačiai) — deorsim, jaau (~ jau) — iam, dé ( du) — duo, seeptiny (~ septyni) — septem, peekts (~ penktas) — quintus ir kt. Žodyne nemažai sudėtinių (daugiausia dvizodziy) terminų. Dvizodziai terminai dažniausiai sudaryti iš daiktavardžio ir būdvardžio bei prieveiksmio ir būdvardžio. Jie paprastai pateikiami pagal antrojo dėmens abėcėlę, pakar- tojant pirmąjį dėmenį, pvz.: sieklyniicže daugkiawaly (~ sėklinyčia daugke- valė) — pericarpium multivalve, sieklyniicže dwykiawaaly (~ sėklinyčia dvi- kevalė) — pericarpium multivalve, sieklyniicZe ketérkiawaaly (m sėklinyčia keturkevalė) — pericarpium tetravalve, nddugs akouts (~ nuogas akuotas) — nuda arista, nédugs ražtis (~ nuogas razis) — nudus culmus, nédugs stytbs (~ nuogas stiebas) — nudus caulis, nédugs zyyids (~ nuogas žiedas) — nudus flos, laapinta galweely (~ lapinta galvele) — foliosum capitulum, laapinta keeky (~ lapinta kekė) — foliosus racemus, laapinta koupka (~ lapinta kuopka) — foliosus calyx, laapinta paklooty (~ lapinta pakloté) — foliosus involucrum, taapinta waarpa (~ lapinta varpa) — foliosa spica, kekieetaa rypkoduts (~ kekétai ripkuotas) — racemoso verticillatus, kekieetaa sodieets (~ kekétai su- dėtas) — racemoso compositus, kekieetaa waarpots (~ kekétai varpotas) — recemoso spicatus, paarmatomaa plieweets (~ permatomail plevétas) — pel- lucide membranaceus, paarmatomaa spdugodduts (~ permatomai spuoguotas) — pellucide punctatus ir kt. Jeigu rusiniai terminai pateikiami prie šalutinio (budvardinio ar daly- vinio) dėmens, tai išlaikoma natūrali žodžių jungimo dėmenų tvarka, pvz.: soodieta keeky (~ sudėta kekė) — compositus racemus, séddieta kodupka (~ sudėta kuopka) — compositus calyx, séddieta 6duga (~ sudėta uoga) — com- posita bacca, séddieta varpa (~ sudėta varpa) — composita spica ir kt. Sudėtiniai trijų ir daugiau žodžių terminai žodyne surašyti dažniausiai taip pat abėcėliškai, nuosekliai jungiant žodžius, pvz.: débéltaa atryisty taapa (~ dubultai atriesti lapai) — duplicato revoluta folia; doboltaa dweeytots taps (~ dubultai dveitotas lapas) — duplicato binnatum folium; doboltaa istaussty taapa (~ dubultai {siausti lapai) — duplicato involuta folia: plaaukaa pendklyynee szakoothyijy skidooty (~ plaukai peniukliniai Sakotieji skydoti) — pili lymphatici ramosi scutati; plaaukaa pendklyynee szmotédutyijy (~ plau- kai peniukliniai Smotuotieji) — pili lymphatici articulati ir kt. Prie kai kurių lietuviškų terminų paprastuose skliausteliuose, kartais po žodžio kyteep (~ kiteip) pateikiami dar ir tarptautiniai terminai: rasodnds (kyteep iinspekts) 172 = ~ rasodnas (kiteip inspektas), wylnieets (kiteep rėlingiodts) ~ vilnėtas (kiteip rulingiuotas). Yra žodyne terminų, išverstų į lenkų kalba: augimniiéZe istoryyny (~ Bo- tanika historyzna), augimniičže némriedy (~ Botanika ekonomiczna), augi- mniiéze skyrtynyyny (~ Botanika opisowa), augimniiéZe zolyyny (~ Botanika lekarska). J.Pabréza kilęs iš Lenkimų apylinkės. Gimtaja — pajūrio, kretingiski žemaičių tarme jis rašė ir botanikos veikalus. ; Jau "Taisliaus" įžangoje J.Pabrėža sakė: "Rašiau ne dėlei Lietuvininkų (kurie gal sau toli už mane geresnių pisorių atrasti), ale dėl tikrųjų žemaičių?"*. Žodyno "Sryje Balsenyyny” kalba taip pat žemaitiška (tiek fonetika, tiek mor- fologija, tiek leksika). Tačiau J.Pabrėžos rašyba yra labai savita. ”Taisliaus” pratarmėje J.Pabrėža rašo apie savo veikalo rašybą (Apey Rasztuuny (Ort- hographia) kokios ¢Ze jėmiaus apey apsyyrykymus wertus pataysiity). Čia autorius sako, kad "reiszkius rasziau teyp, kayp anyi diikaa žemaytyszkamy Lyižėwiej bruunzg”?. Žodyne J.Pabrėža vartoja lenkiškąjį raidyną, pritaikydamas tarmės fo- netikai. "Baalsiu (Litera) brunzgyyma tou pati éztaykiau, koks ju kalboj leekyszkoy pri gala ėmžiaus bėwa"“. Priebalsės č, š, žatitinka cz, sz, z, pvz.: dwyszoonis (~ dvišonis), szaknys (~ šaknis), aszeely (~ ašelė). Minkštai ta- riamus č, §, Zzymi éZ, §Z, Z, pvz.: éZesnakinis (m Cesnakinis), §Zeridduts (~ Seriuotas), sieklyniiéZe (~ seklinycia). Kietaji priebalsį | žymi &: blakstienaa (~ blakstienai), laps (~ lapas), taciau: daugelee (~ daugeliai), aukszliis (~ aukslys). Balse £ atitinka bendrinės kalbos y, o žodžio galuneje — 7 arba 4, pvz.: augimys (~ aygymes), ira (m yra), bi (~ by), pati (~ patį). Balsė 6 tarpi- nė tarp o ir u ir atliepia žemaičių o, pvz.: doboltaa pjukldduts (~ dubultai pjūkluotas), atbėkosee dgtiets (~ atbukusiai dantėtas), kodla (~ kudla). Dvibalsiai ay, au, ey, yi, dy, du bendrinėje kalboje atitinka az, au. et, te, oi, uo, pvz.: labay (~ labai), lapéduts (~ lapuotas), lyizdweelis (~ liežuvėlis), kéupka (~ kuopka), styibs (~ stiebas), ketwersyynis (~ ketversienis). Dvibalsis ei galūnėje rašomas vietoj iai: dydeesney (~ didesniai), labi- ausey (~ labiausiai), bet kartais J.Pabrėža vartoja ir ee: daugeliitee (~ dau- gialyčiai). Žodyne dvigubos balsės aa reiškia galūnę ai, pvz.: daugingaa (~ daugin- gai), datietaa (~ dantėtai), baltaa (~ baltai), Zyidaa (~ žiedai): Balsės ee reiškia ~ tai: atbokdsee (~ atbukusiai), gruudlapee (~ grūdlapiai). Dvigubos balsės aa, ee, ii, oo, wu, yy, J.Pabrézos nuomone, raSytinos tada, kai skiemuo "dė kaartd ylgeesney reikia ysztarty nekayp kad buutu wy- ina”®. Taigi dvigubos balsės žodyje reiškia dar kiréiuota ar pailgéjusia balse, 3 Pabrėža A. Ten pat, V. * Pabrėža A. Ten pat, XI. S Pabrėža A. Ten pat, XI. 68 Pabrėža A. Ten pat, XI. 173 pvz.: kaszeely (~ kašelė), keelny (~ kelnė), waarpa (~ varpa), moorkaa (~ morkai), ruutaa (~ rutai) ir kt. J.Pabrėžos rašyba yra labai savita, nenuosekli ir prašyte prašosi tam skir- to išsamaus darbo. Kai kurie J.Pabrėžos šiame žodyne pavartoti terminai augalų morfologijos terminijai reikalingi ir šiandien. "Botanikos terminų žo- dyne” (1965) randame tokius Pabrėžos botanikos terminus: šepečiuotas lapas (folium hispidum, mepmassi#t JiueT), mėsingas stiebas (caulis carnosus, msi- CHCTbIM cTe6eJIs), plėnėtas stiebas (caulis tunicatus, crebens cHa6>KeHHbIHM 4 o6osnouykon-rynukoin ), plaukuotas stiebas (caulis pilosus, BomocucTsIH cTe- i Gens), nuogas stiebas (caulis nudus, roast crebens), mėsingas stiebas (cau- A lis carnosus, MAcHcCTEIH cTebens), nykstgs rinkys (annulus fugax), patenkgs | rinkys = nuolatinis rinkys (annulus persistens), paslankus rinkys (annulus mo- i bilis), aštuonžiedė ripka = aštuonžiedis menturis (verticillus octoflorus, Bocs- | MHHBeTKOBAS MYTOBKa), tikroji uoga (bacca vera, ucTHHHas srojia), lapunas į (frons, mucroBaToe cJI0eBuHme), terlytėlės (cyphellae, nudejiJisI) ir kt. 1 | Nors daugelis J.Pabrézos sukurtų terminų yra pasenę, skiriasi nuo dabar vartojamų (augymė = augalas, augminyčia = botanika, žolinyčia = herbaras, bragas = skėtis, kuopka = taurelė, sėklinyčia = vaisius), tačiau jo botanikos darbai svarbūs kaip pirmasis bandymas sukurti šios srities lietuvišką termi- niją. Išvados 1. Ruošdamasis rašyti didelį augalų morfologijos ir sistematikos žodyną žemaičių tarme, J.Pabrėža parengė keletą pagalbinių veikalų. Toks parengia- masis darbas ir yra jo žodynas "Sryje Balsenyyny”. 2. Rašydamas šį veikalą, autorius pirmiausia remiasi ne kokiu nors žody- nu, bet lotyniškais M.Besserio, M.Bluffo, D.H.F.Linko, C.H.Persono, L.C.M.Ri- chardo botanikos veikalais, kuriuos jam parūpino Vilniaus universiteto prof. J.Wolfgangas. 3 3. VienaZodziai ir sudurtiniai terminai žodyne pateikiami abéceéliskai. Ru- Sinial terminai sudaryti laikantis natūralaus lietuvių kalbos žodžių jungimo būdo. Greta lotyniškų terminų yra graikiškų, lenkiškų atitikmenų. Žodyno "Sryje Balsenyyny” leksikografinė technika nesiskiria nuo kitų to meto rankraštinių žodynų. 4. Kai kurie "Sryje Balsenyyny” žodyne pavartoti terminai augalų mor- fologijos terminijoje vartojami ir šiandien. DAS WORTERBUCH DER BOTANISCHEN TERMINOLOGI "SRYJE BALSENYYNY” VON J.PABRĖŽA Zusammenfassung J.Pabreza (1771—1849) schuf als erster die litauische botanische Terminologie. Im Aufsatz wird das terminologische Worterbuch ”Sryje Balsenyyny” behandelt. Das Worterbuch erschien 1834, es besteht aus 505 Seiten.. Der Schwerpunkt des Artikels liegt auf der Erforschung zwei Hauptfragen: 1) es werden die Quellen und 174 2) lexikographischer Aufbau des Wėrterbuches untersucht. Im Wėrterbuch von J.Pabreza kommen solche Abkūrzungen vor, wie z. B.Bluff, Bess, Link u.a. Das sind die abgekurzten Familiennamen, auf die sich J.Pabréza bei der Zusammenstellung seines Worterbuches stiitzte. Im Worterbuch werden die botanischen Termini in alphabetisscher Ordnung angegeben. Ihrer Bildung nach sind die Termini auszusondern, die aus einem Wort und zwei Worter gebildet sind (einfache und zusammengesetzte). Manche von den im erwahnten Worterbuch angegebene Termini haben auch heute ihre Bedeutung nicht verloren. 175