Daiktavardžio „širdis“ dariniai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Zita ŠIMĖNAITĖ DAIKTAVARDŽIO ŠIRDIS DARINIAI 01. Širdis yra senojo indoeuropietiško leksikos sluoksnio žodis", priklausantis konkrečiosios semantikos žodžių klasei, kūno dalių (somatizmų) leksinei semantinei žodžių grupei. Akademiniame "Lietuvių kalbos Zodyne” pateikta 23 širdies reikšmės“. Šis daugiareikšmis žodis yra plačiai vartojamas ir jo pamatu sudaryta nemaža vedinių ir darinių. Straipsnio tikslas — aprašyti darinius, kurių pamatas — daiktavardis širdis. Medžiaga rinkta iš "Lietuvių kalbos zodynoTM (toliau — LKŽ), jo kartotekos (toliau — LKŽK) ir tarminių žodynų“. Panaudoti ir autorės surinkti pavyzdžiai. i | 02. Kiekvieną darinį sudaro darybos pamatas ir formantas“. Darinys yra pamatuotas žodis, o jo leksinė reikšmė priklauso nuo jį sudarančių dalių. Analizuojant darybos santykius, remtasi darybos opozicija“: darinys — širdis. Aptariamųjų darinių reikšmes sąlygoja pamatinio žodžio semantika. Širdies pagrindu sudaromi išvestiniai ir sudurtiniai daiktavardžiai bei būdvardžiai. į 03. Žodžių darybos sistemoje ryškus dėsnis, kad "darinys atsirasdamas visada remiasi viena pamatinio žodžio reikime”’. Ne visos širdies reikšmės yra vienodai darybiškai aktyvios. * 1. Daiktavardzio širdis vediniai 1. Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Daiktavardis širdis gali būti pamatu išvestiniams daiktavardžiams ir išvestiniams būdvardžjams, padarytiems su priesagomis ir galūnėmis. ? e Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos leksika, Vilnius, 1990, 15. 2 Lietuvių kalbos žodynas 14, Vilnius, 1986, 850—866. i 2 Lietuvių kalbos žodynas 3—15, Vilnius, 1956—1991; II leid. 1—2, 1968—1969. YVitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius, 1976; Petrauskas J, Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius, 1985; Naktinienė G.,,Paulauskienė A.,, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius, 1988. ; “ Dėl darybos pamato ir formantė sąvokų žr. Ur butis V. Žodžių darybos teorija, Vilnius, 1978, 87, 178, 208. + Ten pat, 66. Ten pat, 155; Taip pat T x xoHoB A. H. Caoeoo6pa30eameAbnbtlū cnoeapb pycckozo Aska 1, Mocxrsa, 1985, 38. 148 1.1. Išvestiniai širdies daiktavardžiai 1.1.1. Iš daiktavardžio širdis daugiausia padaroma priesagų vedinių. Gausumu išsiskiria deminutyvai. 1.1.1.1. Širdies deminutyvams būdingiausia malonumo reikšmė. Dažniausi yra priesagos -elė vediniai. Remiamasi ir tiesioginėmis, ir perkeltinėmis širdies reikšmėmis, pvz.: S13: Kadalojas muno šir d él é, istiesu kojas DunZ117°. Léké kulkelé kaip sode bitele per protingą galvuzéle, per mirštamą šir d él ¢ JD1142. So: Sukesi, savo §irdele suramysi, ir vel gerai bus Krm. Zino mano širdelė, katroj šaly mergelė KrvD137. Širdelė — ne milo skiautelé Rg. Ss: Darbininkés rankelės juodos, bet ir d el é balta LTR(S)). Šą: Alekseli, gaivink $ir dėlę kaip nors End. Vaikeli, vaikeli, ši rdėlė noret, ale kūnelis nenori Pv. Malonumo reikšme vartojami taip pat priesagy -užė (-uzélé), -iké, -aité, -alė deminutyvai, pvz.: Si: Sirdiké tuk tuk, tuk tuk Lkv. So: Sirduze mano, klaidine mano, kame tave nuramdysiu? KlvD27. Mano sir daité [je] daug meilės žodaičių D117. Jaučia mano ši rdužė lė, neilgai čia būsiu, neilgai uliosiu DrskD74. S3: Dosli ši r daitė - tuščia kamaraitė Erž. Gera §irdal é — plika subinale Ggr. S4: Nor mano §ir du zé saldaus mieguzélio N40. Dainose paprastai vartojama tik širdies deminutyvai, dažniausiai Sirdéle. Nors moteriškosios giminės daiktavardžių įprasta daryti moteriškosios giminės deminutyvus, Prūsų krašto dainose šios taisyklės nesilaikoma. Kai kalbama apie širdį kaip jausmų simbolį, sakoma širdėlis, širdytis, širdditis, pvz.: Rusnės kiemelyj aug mano žiedelis, ten rimst mano širdelis RD32. Gerk gerk, mergelė, gerk gerk, jaunoji, ši r de Ly j mano laikomoji KlpD26. Kaip linksmas man širdyt [i] s yra RD198. O aš ir josiu į tą kiemelį, kur rimst mano širdaitis RD41". Dainose nuolatiniu epitetu einantis širdies deminutyvas būna moteriškosios giminės šalia moteriškosios ir vyriškosios giminės daiktavardžių, pvz.: Sesule viesnele, dalyk spodkus: tėvuliui širdelei-— palši jaučiai, motulei § ir del ei — margos karvės VoL392(Onš). Močiute ši rd ele, tai tau, tai tau, auginai dukrelę ne sau, ne sau LTsl471. Dėku tėveliu, mielai ši r delei kad mane mažą gražiai auginai TZ1153(Sn). Parein 8 Š raide ir skaičiumi žymimos širdies reikšmės pagal LKZ. tini Sutrumpinimai tokie pat kaip LKZ, tiktai tarminių žodynų nurodomas ir pusapis. ; 10 L. Rėzos užrašytose dainose prie širdelio ir širdužio būdvardžiai derinami kaip prie moteriškosios giminės daiktavardžių: Ar ne lengva, ne linksma tavo ši rdelis? RD83. Tūžbos pilna širdužis jaunosios mergytės RD1. Vyriškosios gimines širdies deminutyvai, ko gero, dainose atsirado dėl vokiečių kalbos įtakos, plg. das Herz, das Herzchen. 149 tevelis, parein širdelė žirgo neradęs nei kamanėlių Niem8. Ei, kūmužė, kūmužė ši r d ū Z e, kodėl mane į svečius neprašai? JD20. Močiute motinėle, močiute Sir dužėle, ar tu turėjai didį vargelį, ik mane užauginai? Niem4. Rūpinosi tetužėlis, mano mielas ši r d u žė Lė, in kur išleis sūnelį BsO270. 1.1.1.2. Maloniniai širdies deminutyvai su priesagomis -elė (-elytė), -užė (-užėlė, -užytė), -ytė, -ikė, -iulė yra vartojami ir perkeltine reikšme: taip kreipiamasi į žmogų, reiškiant jam palankumą, meilumą. Kreipiantis į asmenis nepaisoma gramatinės giminės: $irdéle, širdyte kreipiamasi ir į moterį, ir į Vyrą, pvz.: Žinai, ši r d ė Le, šiemet tankiai reikia mest [bulves]: pista, gali nedygt Pv. Ai, ši r dele tu mano, kaimynėle, pasakysiu tau didelę naujieną V.Myk-Put. Teveli, ši r d el e tu mano mielas, auginai sūnelius mus tris kaip vieną LTR(Ktv). Sesutės mano, širdelės mano, jūs nuklastykit didį dvarelį (d.) Ktv. Ponuliai, ši * d e Lė s, jei man duotūt va čia pasistatyt Dg. Fik tu, str dy t e mano, kokia pradžia, tokia i pabaiga Jnšk. Gaspador, tevai, $1 r d y t, ką tamsta padirbai tam žmogeliui? Sln. Aš nevadinau jįjį vardeliu, — ši r d § t é, meilytė, patieka mano JV880. Taip deminutyvinés malonumo reikšmės pagrindu susiformavo maloninio kreipinio reikšmė: atsirado naujas, nominacinis santykis tarp pamatinio žodžio ir deminutyvinio darinio reikšmės. Kreipiamasi ir ne deminutyvais, pvz.: Sirdié mano, renkis in veseliją: tavo vyriausia sesuo Zenyjasi LB168. Motinéle, nemigau, ši r d 1s mano, nemigau (d.) Dbg. Maloninius kreipinius jau XVIII a. pradžioje užfiksavo J. Brodovskis rankrastiniame žodyne: Mano 5 ir d e I, mano sakalél, mano auksel B690. G. Neselmanas ir F. Kuršaitis pateikia tokius širdies deminutyvus: Mano širdel,manoširdyt N. Auksutis, auksutėlis, dūšelė, ši r d 1k ė, širdytė Kll148. Širdėlė, širdikė, širdytė širdūžė KI635. Mano širdy tė, širdūžė, širdikė, žuvikė, paukštytis KI3T1. F. Kuršaičio žodyne yra ir vyriškosios giminės maloninis kreipinys širdūkas (KI635, KII148). Į vyriškosios giminės asmenį kreipiamasi vyriškosios giminės deminutyvais širdelditis, širdūlis, širdulėlis, širdūkas, širdutėlis, pvz.: Kad tą nori žinoti, mano širdelaiti, tai paklausyk! I. Tėvuli, šišfduli! Dg. Širduleliau, ko verki? Sts. Ši r d ū k, sėskies, pabūk DrskZ376. Tavęs, šir dute li, pasiilgau Sts. Širdelė, širdutė, širdeliū, širdužiū ne tik kreipiamasi, bet ir pavadinamas mielas, brangus asmuo, pvz.: Nematysiu savo širdutės par laukelius parlinguojant namo Grk. Yra, kad yra trys audėjelės, nėra, kad nėra muno širdelės D29. Aš išleidau į kelelį savo mieląjį ši r dėlą JV950. Kryžius jos pasunkdavo, ypačiai atsiminant savo nebesugrįžtančiojo mylimojo širdužio prs. 1.1.1.3. Širdies deminutyvai su priesagomis -elė, -ikė, -(t)ukė, -utė pavartojami mažumo reikšme, kai širdis žymi augalų bei prietaisų centrinę dalį arba ką nors primenatį širdies formą, pvz.: Tiktai medžio ašis buvo, pati ta šir dėlė Trk. Kur skamba varpeliai 150 be ši rdelių, kur groja vargonai be pirsteliy LTR(Pnd). Jau leida širdelės žalias [prigijusios braškės] SI. Gal runkuliai iš ši r dž ikių i atsigaus Vdk. Kopūstų tik Sir džiūkės teliko [nuo spragių] Pc. Širdūkė žolyno pilna bičių Drsk. [Linų] širdelės pasilinkam, pakulas parduodam Er. Sir dik ¢s [obuoliy] kiaulei supyliau, surijo kaip smakas DunZ371. Tų griusiy širdžiai k és nedidelės Rs. Ant ši r d élės uZsimauna pumpuré Krkn. Sir di k é pakelia girnų pusę Tt. Baltos langinés su širdutėmis J Avyz. Širdelės kokias te turėjo nuspirke Km. ; ; 1.1.1.4. Keletas širdies deminutyvų su priesagomis -elė, -uke, -ute, -ytė, -ikė turi leksikalizuotą reikšmę. Įvardijamos tam tikrų daiktų dalys, pasidaromi botanikos, zoologijos terminai. LKŽ minimos net 6 širdėlės reikšmės: plunksnos koto šerdis, girnų varpstė, verpimo ratelio kaištelis, spynos iškyšuliukas, pieštuko ar tušinuko šerdelė, auskarėliai (Dicentra spectabilis). Širdelėmis vadinami ne tik auskarėliai (Š, LBZ, LFIII470, NdZ, Nė, Brz, Ds), bet dar ir kiškio ašarėlės (Briza media LBŽ, LFII220, NdŽ), pelkinė mandrauninkė (Parnassia palustris Kzt), čiužutė (Thlaspi Akm), žvaginė trikertė (Capsella bursapastoris Akm). Širdūkių vardą turi auskarėliai ir ašarėlės, pvz.: Mes vadinam ši r d uk ė m, aba zvaneliais Dsn. Ir ašarėlėm, ir šir d uk é m vado DrskZ376. Širdūtėmis pavadinta dvigeldžių moliuskų šeima (Cardiidae LTE(Papildymai) 600), širdikė — audimo šaudyklės šeiva (Pj), širdyte — tušinuko šerdelė (Pnm). LKŽ atskirai iškelti girnų varpstės pavadinimai širdėlė, širdikė, širdžikė (daugiausia "Lietuvių kalbos atlaso“ duomenys, žr. LKAI141) greičiausiai yra tokios pat širdies reikšmės mažybiniai variantai ir turėjo būti pateikti širdies lizde. 1.1.2. Iš širdies padaromi daiktavardinės ypatybės turėtojų pavadinimai su priesagomis -ininkas, -inė Ir su galūne -tusg. Su priesaga -ininkas, -ė padarytas abiejų giminių daiktavardis širdininkas, -ė (širdininkas, -e; širdinykas, ep reiškia asmenį, turintį nesveiką širdį, pvz.: Širdininkė esu, babimt ir išvirsu Rdn. Neduok Dieve žmogum senatva pabaigt, palikom šir dinykai gatavūs LKZK(Alz). Sir d iny k ai jo visa giminė, ir jam imparktas DrskZ375. Galima ir būdvardiška vartosena, pvz.: Š irdin ykė motera, daugis yra širdinykų žmonių DrskZ375. Tokiu pačiu žodžiu vadinama sukatžolė (Leonurus), augalas, skirtas širdžiai gydyti, pvz.: Kur prie eglių auga, drabnais žiedukais, š irdin ykai vados, nuog širdies renka DrskZ375. Širdinė (BTŽ) — širdies ir priesagos -inė vedinys, augalo rūšinis pavadinimas: trešnių veislė, pavadinta pagal jo vaisiaus formos panašumą. 11 Skliausteliuose rašomi morfonologiniai, tarminiai, galūnių variantai, neturintys įtakos darinių semantikai. 151 Širdinės — būdvardinės kilmės daiktavardis, pavadinantis maldas, skirtas Jėzaus širdžiai, pvz.: Anandien toks klierikaitis ši r din és skaitė Grg. Daiktavardiniai galūnės -tus vedinai paprastai eina asmenų pavadinimais. Širdžius, šifdė sietini su širdies maloninio kreipinio (širdie) reikšme (plg. 1.1.1.2.), pvz.: Ką, 317 dė, padarysi J. Sek ant galvos savo [rūtų vainikėlį], tegu tvaipina amžiną vienybę su paskirtu tavo ši Tr d ži u mi berneliu JR91—92. Tavo dantys išbyrės išbyrės, nė šir džiūkas nemylés nemylės JV7T18!?. Neaiškus darinys yra L. Ivinskio Viekšniuose (TŽI352) užrašytas širdžius, reiškiantis išvartą, kerplėšą. Jis gali būti ir individualus, atsitiktinis, nes paliudytas tik vieno šaltinio. Bendrosios giminės daiktavardį širdžius (Dkšt, Trgn), pavadinantį greitai supykstantį asmenį, galima būtų darybiškai sieti ir su veiksmažodžiu širsti, ir su daiktavardžiu širdis reikšme "piktumas, pyktis". 1.1.3. Su priesaga -ystė padarytas daiktavardinés ypatybės pavadinimas sirdysté, kuris siejasi su širdies reikšmės atspalviu "nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas”. Ypatybėms nusakyti būdingesni būdvardžių abstraktai (plg. sirdingjsté, širdingūmas). Sirdjsté rasta tik bažnytiniuose raštuose: Tavęsp tikt laikaus iš ši r dy st és brs. 1.1.4. Netipiški vediniai padaryti su priesagomis -ieté, -iena, -ulys, -esas, -asas, -ašas, -ekšnis, -eksnis, -oklis (-uoklis). Sirdiété — asmens pavadinimas pagal priklausymą tam tikrai žmonių grupei: Jezaus širdies vienuolijai priklausanti narė. Iš širdies reikšme "medžio šerdis" ir priesagos -iena pasidarytas medienos rūšinis pavadinimas širdiena (Mt, BTŽ). Su priesaga -ulys paprastai daromi veiksmažodžių abstraktai, einantys "fiziologinių ar psichinių reiškinių bei būsenų (dažniausiai nenormalių) pavadinimais"!*, pvz.: dygulis, svaigulijs. Širdulijs yra apibrėžiamas LKŽ kaip "širdies liga". Tokia reikšme gali būti pavartotas ir pats daiktavardis štrdis, plg.: Boba gavo šir du 1 § Trg. Vienai darė operaciją, neatsigavo — šardą turėjo Kv. . Iš širdies reikšme "medžio šerdis" ir priesagos -esas padarytas tos pačios reikšmės vedinys širdėsas, užrašytas tik Priekulėje, pvz.: To medžio ši rdėsas išpuvęs, netiks šindeliams. Žemaitijoje vartojamas homonimas širdėsas (LKAI95, žr. Žemėl. Nr. 38), turi reikšmę "geležinis kuolas, perkišamas per priekinių vežimo ratų skersplautį ir ašį". Šio vedinio reikšmės pagrindą sudaro širdies sema "vidurys", nurodoma daikto paskirties vieta. Bendrinėje kalboje pasirinktas šerdėsas padarytas iš labiau apibrėžtos semantikos daiktavardžio šerdis. Tokia pati darybos struktūra ir tos pačios reikšmės vedinių, padarytų su priesagomis -asas, -ašas, -ekšnis, - eksnis. Širdūsas ir širdūšas užfiksuoti : 12.1. Ivinskis Siam žodžiui randa dar ir kitokią, ”meilikautojo, pataikuno” reikšmę: Pilnas meilavimos žodžiais pri moterų, ši T d ži u s, smukcius I. 13 Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius, 1965, 292. 152 tik Lietuvių kalbos atlase, žr.LKAI95(Akm, Žr, Tv) ir LKAI95(Pln), širdėkšnis atėjęs iš F. Ruigio, K.G. Milkaus ir F. Neselmano žodynų į F. Kuršaičio ir A. Kuršaičio žodynus. Pastarieji įrašė ir širdėksnį. Šių žodžių vedinius su priesaga -(i)ninkas (-nykas) — širdėšninkas (širdėšininkas, širdėšnykas), sirdasnykas, širdėkšninkas (širdėkšnykas, širdėčnykas) (žr. LKAI95, Žemėl. Nr. 38) — reikėtų gretinti su tos pačios reikšmės rus. cepdeuwnux. Iš visų šių variantų dažniausiai vartojamas štrdėšninkas. Iš K. G. Milkaus žodyno į vėlesnius žodynus (N,.[K], NdZ, KZ) pateko priesagos -oklis vedinys širdoklis, kurio reikšmė "skylė šerdesui perkisti” remiasi širdies sema "vidurys". Tos pačios reikšmės žodį A. Kuršaitis pateikė ir su priesaga -uoklis: širduoklis (tai greičiausiai o ir uo garsų maišymo Prūsų Lietuvoje padarinys). 1.2. Išvestiniai širdies budvardziai 1.2. Iš daiktavardžio širdis padaromi būdvardžiai su priesagomis -ingas, -a; -iškas, -a; -ytas, -a; -ėtas, -a; -inis, -ė ir galūne -us, -i. 1.2.1. Su priesaga -ingas, -a padarytas būdvardis širdingas, -a gali žymėti: a) ypatybes, motyvuotas širdies reikšmės atspalviu "nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas”, pvz.: Ak, lietuvninkai, ši rd ingi mano broleliai! K. Donel. Tai aš jums linkiu iš ši r din g o s meilės S.Dauk. — Ačiū, už ši r d į ačiū Bb. Anas netur ši r di és LzŽ257. Nebuvo su ši T d ži a žmonys Užv. b) ypatybes, motyvuotas širdies reikšme "piktumas, - pyktis“, pvz.: Širdingas vyras, labai muštis greit gali DrskZ375. Az ką tu šiandie šitokis šir dingas? Rs. Sirdingos bitės Zt. — Sir d ij paskendęs Trgn. Tu te piršto nepridėjai! Dar tu širdį turi! Lp. c) didumą ypatybės, susijusios su širdies reikšme "medžio šerdis“, pvz.: Šitos pušys tai geras medis: jos ši r d ingos Pai Nusipjoauna kvają ir tokią, kad ji būtų ne šir d in g a, o balaninga LKŽK(Kpė). — Š i rdis medžio gera Dglš. Sir dis neskali yra KlvrŽ. Į žodynus (H, CII172, R, MZ) pirmiausia pateko būdvardžio širdingas, -a teigiamos ypatybės reikšmės. Tokiomis reikšmėmis šis būdvardis vartotas senuosiuose raštuose, pvz.: O tokia didė šir din g a, o neiškalbama linksmybė MP87. Judink mus maldump Sir din gu mp MKr2l. Su pykčiu susijusias ypatybes nusakančios šio būdvardžio reikšmės budingos rytų Lietuvos tarmėms. Būdvardžio širdingas, -a reikšmė "drąsus, nenusimenantis” (B209, CI264, BBAg2,4,M) yra semantinis skolinys: lietuvių kalboje nėra panašios širdies reikšmės, galinčios jį motyvuoti. 1.2.2. Būdvardis širdūs, -i turi panašias reikšmes, susijusias su štrdies gerumo ir piktumo reikšmėmis, kaip ir būdvardis širdingas, -a, pvz.: Ji tokia širdi žmona Jrb; Neerzink tu jo, ba anas labai ši r d ws Ds. Sita kalba buvo labai per ši r di V.Piet. Darybiškai jį galėtume sieti ir su veiksmažodžiu šersti (išskyrus pavyzdį iš Jurbarko, kuris tėra, matyt, trumpinys iš 153 nuoširdus ar paširdus). i 1.2.3. Su priesaga -ytas, -a padarytas būdvardis širdytas, -a žymi ypatybes, susijusias su širdies reikšme "piktumas, pyktis", pvz.: Ale ir Sir d gtas: ani azujudint nemožna Arm. Sirdyjtas arklys LKZK(Dv). Buičiai geras: dar neregėjau Sir dito nėkarto Dv. Anys Sir dyti vienas su kitu Šlėčn. 4 1.2.4. Su priesaga -iskas, -a padarytas būdvardis sirdiskas (šišdiškas), -a 2 žymi ypatybę, motyvuotą pagrindinės širdies reikšmės "centrinis kraujo apytakos organas" pagal formos panašumą, pvz.: Sir disk as lapas — su gilia trikampiška išpjova lapkočio prisegimo vietoje BTŽ. Ištisiniai lapai būna skydiški, ši r di š ki, inkstiški, ietiški, strėliški LKŽK(rš). į Senuosiuose raštuose šis būdvardis žymi ypatybę, kurią galima sieti su širdies reikšmės atspalviu "nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas” , (plg. širdingas, -a), pvz.: Sir dik a (tikra) meilė ir mielaširdingystė | BBPvP2, 1—2. Bežadis pražado anuos žodžius, pilnus gailystos ši r d i §- k o s SPII75. 1.2.5. Su priesaga -etas, -a padarytas būdvardis širdėtas, -a žymi ypatybes, susijusias su širdies reikšme “centrinis kraujo apytakos organas" pagal formos panašumą, pvz.: Ti abokų lapai dideli, ši r dėti, kurių skvarma it širdis yra S.Dauk. Šir dėti drobių raštai Ggr. L. Ivinskis yra nurodęs šio būdvardžio reikšmę "ypatybės didumas”, siejamą su širdies reikšme "medžio šerdis". | 1.2.6. Su priesaga -inis, -ė padarytas būdvardis širdinis, -ė žymi ypaty: bes, susijusias su širdies reikšme "centrinis kraujo apytakos organas" pagal priklausyma, paskirtį i ir formos panašumą, pvz.: Sirdinis raumuo ja DZ. Kad būtų ši rd inių vaistų davę, tai būt ligą nustūmę LKŽK(PI). Širdiniai lapai DŽ. Raštuose rastas šis būdvardis, žymintis ypatybę, susijusią su reikšme "medžio šerdis", pvz.: Sir din é lenta pasiliekti neimaž nesusirietusi rš. 1.2.7. M. Daukšos "Postilėje" pavartotas senovinis įvardžiuotinis būdvardis širdyjęjis, -ji, sietinas su širdimi kaip žmogaus jausmų, vidaus pasaulio simboliu, pvz.: Klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn SirdyjejomisDP493. 2. Daiktavardzio širdis duriniai 2. Ddriniai remiasi dviem pamatiniais žodžiais. Širdis, sudarydama sudurtinio žodžio sudėtinę dalį, gali jungtis su daiktavardžiu, būdvardžiu, veiksmažodžiu, skaitvardžiu ir prielinksniu. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikose priešdėliniai vardažodžiai yra laikomi priešdėlių vediniais'*. A. Paulauskienė, pabrėždama, kad "vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu, o dūriniai sintaksine konstrukcija — žodžių 11 THEY kalbos gramatika 1, 423.; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1994 154 junginiu"'*, praplečia dūrinio sąvoką, išskirdama antrojo tipo dūrinius, sudarytus iš vieno savarankiško žodžio ir kito tarnybinio. Iš daiktavardžio širdis padaryti priešdėliniai vardažodžiai savo darybos struktūra pritampa prie. dūrinių, sudarytų iš dviejų savarankiškų žodžių. Sudurtiniai žodžiai yra žodžių junginių ekvivalentai!“. Kalboje paprastai lygia greta funkcionuoja dūrinius atitinkantys žodžių junginiai. Dūrinių reikšmę lemia abiejų pamatinių žodžių reikšmių santykis. Širdis gali eiti pirmuoju arba antruoju sudurtinio daiktavardžio arba sudurtinio būdvardžio dėmeniu. Nagrinėjamų dūrinių tipai parodyti 1— 4 lentelése!”. 2.1. Sudurtiniai daiktavardžiai 2.1.1. Širdis, eidama pirmuoju dūrinio dėmeniu, sudaro sudurtinius daiktavardžius, jungdamasi su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. 2.1.1.1. Š + D. Pirmuoju dėmeniu einanti širdis apibrėžia antrąjį dėmenį, nurodydama, kad pasakytas dalykas skirtas širdžiai — "centriniam kraujo apytakos organui": širdalašiai, širdūžolė (širdžolė, širdžiažolė, širdžiažolė), širdžiažolynis (širdžiūžolynis). Tekste dažnai eksplikuojama šių žodžių reiksme: Širdžiaūžolė tik nuo širdies sopėjimo Nč. Širdžolių arbata nu širdies mušimo LTR(Kltn). Širdžiažolynių paieskot reikia — gerai anys širdžiai Klt. Tirkšliuose užrašytas širdalašius atitinkantis žodžių junginys: Kas ten tokie par širdies lašai? Trk. J. Pabrėža širdažolę vadino sudėtiniu terminu širdies žolės, o širdies žolelėmis buvo įvardijęs šilinį gvazdiką (Dianthus deltoides). Anksčiausiai į žodynus pateko širdžolė: K. G. Milkaus žodyne (1800 m.) taip pavadintas vaistinis skaistenis (Pyrethrum parthenium). Širdūžolė - gyvas tarmėse gencijoninių šeimos vaistinio augalo (Centaurium) pavadinimas, botanikų įteisintas terminas (LBŽ). 2.1.1.2. Pirmuoju dėmeniu einanti širdis apibrėžia antrąjį dėmenį, nurodydama, kad pasakytas dalykas priklauso širdžiai, "centriniam kraujo apytakos organui": širdūkaulis (Rz), širdiplėvė (MedŽ425). 2.1.1.3. Pirmuoju dėmeniu einanti širdis nurodo, kad antruoju dėmeniu pasakytas dalykas yra panašus į širdį, primena širdies formą. Tai botanikos terminai: širdlapis (debesylas, Inula Mt, KŽ), širdlapėliai (dvilapė medutė, Majanthemus lifolium LBZ, LFII543, NdŽ). Šių darinių antrasis dėmuo nurodo augalo dalį, o sudurtiniai daiktavardžiai metonimiškai pavadina pačius augalus. 2.1.1.4. Š + V. Kai pirmuoju dėmeniu einanti širdis nurodo veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo objektą, turime asmenų pavadinimus širdūėdis, -ė; 15 Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius, 1994, 88. ) 18 Valentas S. Sudurtinių žodžių ir sintaksinių konstrukcijų santykiai, Vilnius, 1979, 3. „Lentelėse S raidė žymi daiktavardį širdis, o kitos raidės — dūrinio dėmenis pagal jų pamatinių žodžių priklausymą kuriai kalbos daliai: D — daiktavardis, B — ūdvardis, V — veiksmažodis, DI — dalyvis, S — skaitvardis, P — prielinksnis. 155 širdėda; širdūgraužis (širdūgriaužis), -ė. Jie siejasi su pastoviais žodžių junginiais (frazeologizmais) širdį ėda, širdį graužia, pvz.: Kas čia gailėsis tokio širdaūėdžio Stl. — Iš vaikų dartės nieko gera, tik širdį ėd a Drsk; Toks pasiutėlis tėvams tik širdįėda — širdūgraužis rupūžė! DanZ371. — Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį graužia LTR(VI). LKŽ su pažyma neol. ir klaustuku pateiktas Vaižganto širdžiasargis tėra neaiškios reikšmės rašytojo naujadaras. 2.1.1.5. Šiam darybos tipui priklauso augalų pavadinimai širdgloba ir širdžiamušiai. J. Pabrėžos sukurtas botanikos terminas širdgloba metonimiškai pavadina sukatžolę (Leonurus). Kaltanėnuose užrašytas štrdažolės sinonimas širdžiamušiai, pvz.: Širdžiamušių prikabinta kamaroj, pridžiauta; ana širdį nesveiką turi LKŽK (Klt). 2.1.1.6. Grupė darinių, kurių pirmasis dėmuo širdis yra antrojo demens veiksmažodžiu pasakomo veiksmo subjektas arba objektas, savo reikšme primena veiksmažodžių abstraktus!®: širdūskaudis — širdies skaudėjimas, širdgėla — širdies gėlimas. Širdoplakis remiasi tiesioginės reikšmės žodžių junginiu ir reiškia veiksmą: Iš ko ma[n] tas sir doplakis prisimetė? Jd. Kiti šio tipo dūriniai remiasi perkeltinės reikšmės žodžių junginiais (frazeologizmais) ir nusako būseną: širdūpykis, širdūplakis, širdūskaudis (širdskaudis), širdūskudis, širdgaila, širdgėla (širdgėla, širdgėlė, širdigėla, širdgilas, širdgila, širdgyla, širgilas), širdgrauža (širdgriaužė, širdūgriauža), širdperša ( širdperšas, širdperšis), širdplėša. Palyginkime dūrinių ir žodžių junginių vartojimą, pvz.: Gerai, ka turiam mėtų lašų: visiširdapykiai pagynaPlt. — Pūksta širdis, nė valgyti nieko nenoru Vvr. Pavalgę apserga pykimu ši rdiesA1884186; Įširdskaudąį įpuoliau DūnŽ371. — Teip šird is skauda -anéfra] kas atsitikęs End. Neturi vaikų — neturi širdiės skaūsmoklt; Bustau širdgėla, kad širdis gels, magztysis J. Tokig man širdgėlą nuo sūnaus apturėt! Ss. Par visą mūso gyvenimą kaitos ši r dgilas su džiaugsmu S.Dauk. — Į ją žiūrint ši r dg gelia Rs. Tu dar mun didesnę baimę irširdiės gėlimą darei, su savo akimis į muni rodydamas PP38; Da viena širdgrauža atsirado Ms. Toki širdaūgriaušž a užejo, ka nons tu kur dėkis! LKŽK(Žlp). — Kas tau širdį graušža, motynel? Pvn. Ar tai ne širdies graužimas tokis pasileidęs vaikas! Nmn; Išmetei žodį neapgalvojęs, o kitamjauir širdperša Vdig. — Širdis kažko peri šta— ar nelaimę prijauta Užv. Į žodynus pirmiausia pateko širdperša. Šį dūrinį randame K. G. Milkaus žodyno širdies lizde. Širdgėla pirmą kartą užfiksuota 1890 m. laikraštyje "Tiesos prietelius". Širdplėša — žodynų žodis (Š, Rtr, BŽ220, NdŽ, KŽ), širdaplakis užrašytas Salantuose, o Sirdaskaudis, širdgaila, širdgrauža turi tik po vieną pavyzdį iš raštų. Žemaičiams būdingas štrdgilas (S.Dauk, M.Valang, Žem, Kv, Als, Sts, Sd). Iš tos pačios leksinés reikšmės dūrinių — Sirddplakis, 13 Plg. Lietuvių kalbos gramatika 1, 464. 156 Aaaa eo aus hos una kia L Senge bua s PRAY, dos M.Martinaitis. Ir nė tikėtis negali iš savo anūkų, ty m ed 1 n § 1 rdžių, nei užuojautos dėl savo senatvės, nei supratimo. M e din § ¢ rdis jukir Darius, medinširdis, oanukiene — ta dar medin ši rd e s n ė... R.Granauskas. Tik Vaižganto raštuose randame skeltaširdą, šturkštaširdį, švelniaširdį ir SvieZiaSirdy: Dobilai klauso, kaip pašnibždomis šneka gretimieji jų kaimynai — skeltaširdžiai žvaginiai. Kad sumanytumei, bėgtumei ir žarnas šiurkštaširdžiui iltim išleistumei — toks gema noras keršyti. Kazys buvo švelniaširdis, nežiaurus. Jaunime, tu šviežiaširdi, ag pats jauti, kaip tu vienas temoki mylėti arba nekęsti. Nebūdingi, pavieniai yra Šatrijos Raganos ir Vaižganto būdvardžiai, padaryti iš širdies ir veiksmažodžio bei dalyvio, pvz.: Visi vargai grauži aširdėliai tai tik sapnas Pč. Viską uždengė savo pilku apsiaustu rūkas širdžiaslėgis Pe Jokių kiltų SirdzZiasargiy aplink nebuvo, kas jų dėmesį būtų šalin nukreipęs, nuviliojęs Vaižg. Taip išeiname į kalbos periferiją. Neatsitiktinai giliaširdis, -ė; širdžiasargis, -ė; širdžiaslėgis; -ė LKŽ laikomi neologizmais. Išvados 1. Daiktavardis širdis yra darybiškai aktyvios semantikos žodis. Išplėtota jo reikšmių sistema lėmė darinių įvairovę. Dariniai turi savarankiškas reikšmes, motyvuotas darybos pamato semantikos. Žodžių daryboje dalyvauja ir tiesioginės, ir perkeltinės širdies reikšmės. 2. Atskiras darinių grupes sudaro išvestiniai ir sudurtiniai daiktavardžiai bei būdvardžiai. Dauguma. širdies darinių yra dūriniai. Produktyviausias jų darybos tipas — B + Š. Didžioji išvestinių daiktavardžių dalis — deminutyvai. Mažiausia — galūnių vedinių. 3. Išanalizavus darybos opozicijas (darinys+->širdis), galima teigti, kad darybiškai aktyviausia yra pagrindinė širdies reikšmė "centrinis kraujo apytakos organas". Būtent iš somatizmo širdis padaroma: 1) malonumo reikšmės deminutyvai su priesagomis -elė, -ikė; 2) daiktavardinės ypatybės turėtojų pavadinimai su priesagomis -ininkas, -inė, -iete, -ulys; 3) budvardziai su priesagomis -inis, -ė; -iškas, -a; -ėtas, -a; 4) sudurtiniai daiktavardžiai: Š + D — daiktų ir augalų pavadinimai, B + Š — asmenų ir gyvūnų pavadinimai, P + S — daiktų pavadinimai, Š + V — asmenų, būsenos ir veiksmo pavadinimai; 5) sudurtiniai būdvardžiai: Š + D nusako daiktų ypatybes pagal panašumą, B + Š metonimiškai nusako fizines asmens ypatybes. 4. Širdis perkeltine reikšme "žmogaus jausmų, nusiteikimų simbolis, išgyvenimų centras, vidaus pasaulis" yra semantinis darybos pamatas: 1) maloninių deminutyvų su priesagomis -elė, -užė (-užėlė), -aitė, -elis, -uzis, -aitis, -ytis; 2) senovinio būdvardžio Sirdyjejis, -ji; 5. Iš širdies perkeltine reikšme "žmogaus charakterio ypatybės, polinkiai, 163 nusiteikimai” padaromi maloniniai deminutyvai su priesagomis -ele, -attė, -alė. 5.1. Šios reikšmės atspalvis "nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas” yra semantinis darybos pamatas: 1) daiktavardinės ypatybės pavadinimo šu priesaga -ystė; 2) būdvardžių su priesagomis -ingas, -a; -iškas, -a ir galūne -us, -4; 3) priešdėlinių būdvardžių besirdis, -ė; nuoširdūs, -4; paširdūs, -4. 5.2. Kitas šios reikšmės atspalvis "tam tikromis dvasinėmis ypatybėmis pasižymintis asmuo” padeda suprasti asmenis apibūdinančių sudurtiniy budvardžių produktyvaus tipo B + Š (ir jam artimo tipo D + Š) motyvaciją. Somatizmas širdis, metonimiškai reiškiantis asmenį, davė pagrindą susidaryti gausiam metoniminiy būdvardžių būriui. Sio tipo būdvardžiai gyvajai kalbai nebūdingi, tai daugiau raštų ir žodynų žodžiai. Nebūtina visus reguliarius darinius fiksuoti žodynuose, nes dauguma jų taip ir pasiliks kaip atskirų autorių žodžiai. 6. Širdis reikšme "medžio šerdis" yra davusi pamatą šiems dariniams: 1) deminutyvams su priesagomis -elė, -ukas; 2) netipiškiems daiktavardinės ypatybės turėtojų pavadinimams su priesagomis -iena, -esas; 3) būdvardžiams su priesagomis -ingas, -a; -inis, -ė; -ėtas, -a; 4) sudurtiniams būdvardžiams kiaurasitdis, -ė (B + Š), dviširdis, -ė (S + Š). 7. Išplėtota daiktavardžio širdis darybos sistema akivaizdžiai liudija, kad didžiają kalbos žodyno dalį sudaro dariniai. ; 1. Sudurtiniai daiktavardziai su antruoju daiktavardiniu démeniu I II Kas rodoma demuo demuo I apibreziamuoju Pavyzdziai déemeniu’ S D paskirtis Augalų pavadinimai sirdazolé (širdžolė, širdžiažolė, širdžiš= žolė), širdžiažolynis (Sirdziazolynis) Daiktų pavadinimai širdžialašiai Daiktų pavadinimai priklausymas sirdakaulis, širdiplėvė 2104 I II Kas rodoma dėmuo dėmuo I apibrėžiamuoju Pavyzdžiai dėmeniu Augalų pavadinimai panašumas širdlapis, širdlapėliai | B S būdinga išskirtinė Asmenų pavadinimai išorinė, fizinė silpnaširdis, -ė; stipriaypatybė širdis, -ė; sveikaširdis, -ė Augalų pavadinimai "-nuogaširdžiai Gyvūnų pavadinimai Ė siaurasifdziai būdinga išskirtinė Asmenų pavadinimai vidinė, dvasinė atlapaširdis, -ė; atviraSirdis ypatybė (atviraširdis), -ė; geraširdis (geraširdis), -ė ir pan. D Š priklausymas Asmenų pavadinimai arklasitdis (arklasirdis), -ė; karvelsirdis, -e; kiskiasitdis, -ė; sunsirdis, -e; Sunsirda; zuikiasirdis, -ė Asmenų pavadinimai medžiaga akmenširidis (akminširdis), -ė; auksaširdis, -e; gelžaširdis, -ėe; medziasitdis (medžiaširdis), -ė; molaširdis, -ėe; šiaudaširdis, -ė; šūdširdis, -ė r Augalų pavadinimai auksaširdė P S Asmeny pavadinimai be stoka besifdis (besirdis), -ė 165, I II Kas rodoma demuo demuo I apibreziamuoju Pavyzdziai demeniu Daikty pavadinimai po vieta pasirde (pasirdis, pasirdis, pasirdys, pasirdziai, pasirdziai, pasirdziai) prie vieta priesirdis (prysirdis, prisirdis, priesirde, prysirde, prysirde) 2. Sudurtiniai daiktavardziai su antruoju veiksmazZodiniu demeniu I II Kas rodoma dėmuo dėmuo I valdomuoju Pavyzdžiai dėmeniu S V veiksmo objektas Asmenų pavadinimai širdagraužis (Sirdagriauzis), -ė; širdžėdis, -ė; širdėda; širdžiasargis, -ė Augalų pavadinimai širdgloba Būsenos abstraktai širdaskaudis (širdskaudis), širdaskudis, širdgaila, širdgėla (širdgėla, sirdgela, sirdigela, širdgilas, širdgila, širdgyla, širgilas), širdgrauža (širdgriaužė, širdagriauža), širdperša (širdperšas, širdperšis), širdplėša 166 I II Kas rodoma demuo dėmuo I valdomuoju Pavyzdžiai dėmeniu veiksmo subjektas Augalų pavadinimai širdžiamušiai Veiksmo abstraktai širdoplakis Būsenos abstraktai širdapykis, širdaplakis 3. Sudurtiniai būdvardžiai su antruoju daiktavardiniu dėmeniu || II Kas rodoma demuo dėmuo I apibrėžiamuoju Pavyzdžiai dėmeniu S D panašumas širdlapis (širdžialapis), -ė; širdžiavaisis, -ė B S būdinga išskirtinė kiaurasirdis, -ė, silpnasirdis, -ė; išorinė, fizinė skeltasirdis, -ė; stipriasirdis, -ė, ypatybė sveikaširdis, -ė būdinga išskirtinė atlapaširdis, -ė; atviraširdis vidinė, dvasinė (atviraširdis), -ė; geraširdis ypatybė (geraširdis), -ė ir pan. D S priklausymas arklasirdis (arklasirdis), -ė; karvelsirdis, -e; kiskiasirdis, -e; sunsirdis, -e; zuiksirdis, -e medžiaga akmenširdis (akminširdis), -e; auksaširdis, -e; gelzasirdis, -¢é; medziasitdis (medziasirdis), -ė; molasirdis, -e; siaudasirdis, -ė; - =4 - . . šūdširdis, -ė 167 I II Kas rodoma dėmuo , dėmuo I apibrėžiamuoju Pavyzdžiai demeniu S S skaičius vienširdis (vienaširdis), -ė; dviširdis, -ė; devynširdis, -& 3 Dl S veiksmo ypatybė graužiaširdis, -ė P Š be stoka beširdis (beširdis), -ė nuo kilmė nuoširdūs (nūširdūs), -i po kilmė paširdūs, -1 4. Sudurtiniai būdvardžiai su antruoju veiksmažodiniu dėmeniu I II Kas rodoma demuo dėmuo I valdomuoju Pavyzdžiai dėemeniu Š V veiksmo objektas sirdaedis, -ė; širdžiaslėgis, -ė Rėsumė Dans cette étude on parle des mots formės a la base du nom širdis. Le but—découvrir le potentiel formatique de ce mot et montrer les rapports des mots formés avec le fond significatif de ce mot. k A la formation des mots prennent par les sens propres et les sens figurės du nom širdis. On peut constatė, gue le plus actif a la formation des mots est le sens propre "le principal organe de la circulation du sang”. ; jį Les groupes sėparės constituent les noms dėrivės et les noms composés, les adJectifs dėrivės et les adjectifs composés. Les mots formés ont des sens différent S, motivės par la sėmantigue de leur base formative. | 168