Nauji Latvijos filologijos daktarai

235, 238,apie jungtukus — p. 579). Dažniausiai visoje knygoje nagrinėtieji latvių liaudies dainų tekstai lygi- nami su atitinkamais pacios artimiausios — lietuvių kalbos liaudies dainomis bei dabartinės kalbos pavyzdžiais“, rečiau su germanų, lotynų bei senovės graikų kalbų atitikmenimis. O iš latvių kalbininkų daugiausia remtasi J. Endzelyno, A. Uozuolo (Ozols)*, K.Dravinio (Dravinš), V.Rūkės—Dravinios: (Rūke— Dravina) bei kitų autorių tyrimais, "Mūsdienu latviešu literarąs va- lodas gramatika" (Dabartinės latvių literatūrinės kalbos gramatika. Ryga, 1959— 1962. T. 1—2). t ; Nors nuo monografijos parašymo iki išspausdinimo praėjo daug laiko, del: plataus jos autoriaus požiūrio, nagrinėjimo nuodugnumo bei pačios medžiagos amžino aktualumo ji nėra pasenusi. Tikėsimės, kad šis A. Gaterio studijinis darbas, padėjęs gerus pagrindus, skatins ir tolesnius vieno iš didžiausiųjų latvių kultūros turtų — liaudies dainų — tyrimus. Pati monografija (kaip A. Dzenis pageidavo minėtame straipsnyje), reikia manyti, sulauks pelnyto dėmesio ir kompetentingų recenzijų. : Evija LIPARTE NAUJI LATVIJOS FILOLOGIJOS DAKTARAI Kadangi baltistikai priklauso ne tik lituanistika, bet ir latvistika, infor- muojame ir apie kai kuriuos svarbiausius pastarųjų metų latvių kalbotyros įvykius. Po nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) Latvijos kalbotyra gerokai pato- bulėjo ir kokybiškai, ir kiekybiškai. 1990 m. lapkričio 13 d. filologijos mokslų daktaro (dabar šis laipsnis prilygintas habilituoto daktaro laipsniui) diserta- ciją "Latviešu valodas latgalisko izlokšnu fonetika: diahronija un sinhronija” ("Latvių kalbos latgališkųjų šnektų fonetika: diachronija ir sinchronija”) Vil- niaus universitete apgynė žymus Latvijos kalbininkas Antonas Breidakas. Po poros metų, kai Latvijos Respublikoje buvo sudarytos naujos mokslų dak- taro bei habilituoto daktaro laipsnių skyrimo taisyklės, prie jo prisijungė ir gana didelis būrys naujų abiejų pakopų daktarų. : Ypač dosnus buvo 1993 m. pavasario — 1994 m. rudens laikotarpis. Ta- da 11 žymių latvių kalbininkų už savo tyrinėjimus įgijo habilituotų filologijos mokslų daktarų laipsnius, o 9 kalbos tyrinėtojai apgynė filologijos mokslų S Tam tikslui gausiai panaudoti tautosakos rinkiniai (J. Balio, J. Dovydaičio, A. Juškos surinktos liaudies dainos), M. D. Kleino, A. Sleicherio, K. Jauniaus, Rygiškių Jono, J. Otrembskio (Otrebski) ir kitų autorių gramatikos, lietuvių kalbos žodynai, K. Būgos, J. Jablonskio, S. Daukanto, E. Frenkelio, E. Hermano (Hermann), Z. Zinkevičiaus, kitų kalbininkų lietuvių kalbos tyrinėjimai, įvairūs lietuviški leidiniai. 6 Kadangi iki čia aptariamos monografijos išspausdinimo A. Uozuolo knyga "Latviešu tautasdziesmu valoda” (Latvių liaudies dainų kalba. R., 1961) buvo nuo- dugniausias sisteminis latvių liaudies dainų leksikos ir gramatikos (ypač sintaksės) tyrimas, suprantama, jog A. Gateris ypač daug kur remiasi minėtuoju A. Uozuolo veikalu ir kitais šio latvių liaudies dainų tyrinetojo darbais, kuriuose savo ruožtu yra minimi ir A. Gaterio tyrinėjimai. . : : | 223 daktarų disertacijas. Be to, teisę sudaryti daktarų disertacijų gynimo komi- sijas dabar turi ne tik Latvijos universitetas, bet ir Daugpilio pedagoginis universitetas bei Liepojos pedagoginė aukštoji mokykla. Tai turėtų paskatin- ti jaunųjų mokslininkų pagausėjimą Daugpilyje ir Liepojoje. Iki šiol abiejose minėtose aukštosiose mokyklose apginta po vieną kalbotyros srities filologijos mokslų daktaro disertaciją. t 1993 m. gegužės 24 d. habilituoto daktaro laipsnį už darbų visumą tema "Aizguta frazeologija latviešu valoda” ("Skolintinė latvių kalbos frazeologi- ja”) gavo Latvijos universiteto Užsienio kalbų fakulteto docentas Andrejus Veisbergas (Veisbergs). Oficialieji recenzentai — prof. habil. dr. A. Blin- kena, prof. dr. B. Kangerė, dr. M. Djačkovas. j Gynimui pateikta 31 publikacija (iš jų 8 knygos ir vadovėliai), kurių dau- gelis skirti skolintinės latvių kalbos leksikos problemoms. Iš šių publikacijų matyti autoriaus požiūrio visapusiškumas, naujumas ir teorinis gilumas. Iš- nagrinéta 4000 latvių kalbos frazeologizmų, iš kurių 1560 pripažinti skoliniais. A. Veisbergas parodo latvių kalbos dinamiškumą, pažymi frazeologizmų in- ternacionalizacija, analizuoja jų skolinimosi motyvus ir procesus, klasifikuoja frazeologizmus etimologijos ir stilistinės vartosenos požiūriu. Ą Recenzentai .teigiamai įvertino plačią A. Veisbergo erudiciją — daugybės pasaulio kalbų ir tautų kultūros bei istorijos išmanymą. ! Reikia pridurti, kad A. Veisbergas yra pats jauniausias habilituotas dak- taras iš Latvijos kalbininkų. | 1993 m. gegužės 24 d. habilituoto daktaro laipsnį uz darby visumą te- ma "Dažu latviešu valodas vestures problemu risinajums” ("Kai kurių lat- vių kalbos istorijos problemų sprendimas") gavo žymus latvių kalbininkas Konstantinas Karulis. Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. M. Rudzy- tė (Rudzite), prof. dr. W. Schmidt, habil. dr. S. Karaliūnas. A Habilitacijai pateiktų darby visumą sudaro 47 publikacijos iš trijų kalbos istorijos sričių: 1) senųjų latvių raštų kalbos analizė ir komentarai (straips- niai apie senuosius raštus bei pratarmės ir komentarai penkioms knygoms); 2) atskirų latvių kalbos žodžių istorijos tyrinėjimai (straipsniai apie atskirų žodžių vartoseną senuosiuose raštuose bei jų formų ir reikšmių vykusius paki- timus); 3) etimologiniai tyrinėjimai ("Latviešu etimologijas vardnica”. Riga, 1992. T. 1—2; keli straipsniai dėl kai kurių Latvijos vietovardžių bei jotvingių žodžių kilmės). Svarbiausias iš K. Karulio darbų ne tik latvių kalbotyroje, 3 bet ir baltistikoje — "Latvių etimologijos žodynas". Tai pirmas etimologinis žodynas, kuriame apibendrinta viskas, ka šioje srityje yra padarę daugybe latvių kalbos leksikos tyrinėtojų. Recenzentai, pabrėžę tai, kad žodyne yra labai daug papildytų arba visiškai naujų etimologijų, kruopščiai analizavo kai kurias iš jų, kritikavo mažiau pagrįstus aiškinimus. Galima tikėtis, kad šis etimologijos žodynas skatins tolesnius latvių kalbos žodžių kilmės tyrinėjimus. 1993 m. birželio 21 d. habilituotos daktarės laipsnį už darbų visumą tema "Dienvidlatgales izlokšnu leksika" ("Pietų Latgalés tarmių leksika") gavo Liepojos pedagoginės aukštosios mokyklos docentė Antonina Rekena (Rekena). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. M. Rudzytė, prof. habil. dr. V. Rūkė—Dravinia (Ruke—Dravina), habil. dr. A. Sabaliauskas. | A. Rekenos tyrinėjimuose tarmių leksikos klausimai nagrinėti kalbų kon- 224 taktų aspektu. Pirmąkart latvių kalbotyroje gausi pietų Latgalės tarmių medžiaga analizuota keliomis tematinėmis grupėmis (amatininkystės, žemės ūkio, žemdirbystės, giminystės, valgių pavadinimai). Autorė išskyrusi 4 ty- rimų kryptis: 1) pietų Latgalės tarmių leksikos ryšiai su kaimynų tautų kal- bomis (1975 m. išleista monografija ” Amatniecibas leksika dažas Latgales dienvidu izloksnes un tas sakari ar atbilstošajiem nuosaukumiem slavu va- lodas”. — (” Amatininkystés leksika keliose Latgalės pietų šnektose ir jos ry- šiai su atitinkamais slavų kalbų pavadinimais") bei kelios publikacijos, kuriose nagrineta: įvairių tematinių grupių tiek paveldėtoji, tiek ir skolintoji leksi- ka, priešdėliniai veiksmažodžiai su da- ir tarnybinis žodis da, pietų Latgalės toponimai); 2) pietų Latgalės tarmių ir lietuvių kalbos paveldėtos leksikos paralelės (minėtoji monografija, kitos publikacijos, kuriose nagrinėti: bendri paveldėti kalbos reiškiniai, išlikę latgališkosiose šnektose; abiejų kalbų bend- rieji skoliniai, skoliniai iš lietuvių kalbos); 3) pilnas trijų tomų (90 aut. I.) Kalupės šnektos žodynas (įteiktas Latgalės kultūros centro leidyklai); 4) tar- miškų elementų panaudojimas grožinėje literatūroje (kelios publikacijos dėl Goeth'ės "Fausto" vertime pasitaikančių tarmybių). Recenzentai kartu labai teigiamai įvertino A. Rekenos dialektologijos, kal- bų kontaktų tyrimus apskritai bei jos ilgametį vaisingą pedagoginį darbą. 1993 m. rugsėjo 21 d. habilituotos daktarės laipsnis už 1992 m. Rygoje iš- leistą monografiją "Semantiskie dialektismi Ziemelrietumvidzemes izloksnes” ("Semantiniai dialektizmai šiaurės vakarų Vidžemės šnektose") suteiktas lat- vių kalbos instituto vadovaujančiai mokslinei bendradarbei Elgai Kagainei. Oficialiosios recenzentės: prof. habil. dr. M.Rudzytė, prof. habil. dr. A. Rekena, prof. habil. dr. A. Blinkena; atsiliepimai raštu gauti V. Vitkausko (LKI), Z. Zinkevičiaus (VU), L. Vabos (Estų kalbos institutas). Monografijoje latvių bendrinės kalbos fone ištirta šiaurės vakarų Vidže- mės šnektų semantika (medžiaga rinkta iš 21 šnektos), bandoma išaiškinti semantinių skirtumų atsiradimo tarmėse procesus, priežastis ir vietą bend- rojoje leksinės semantikos sistemoje, įvairių lingvistinių ir ekstralingvistinių faktorių kontekste. Darbe išryškintos ir semantikos raidos tendencijos, at- kreiptas dėmesys į tipologines paraleles ir semantinius skolinius. Šiuo at- žvilgiu ypatingas dėmesys parodytas toms: semantinėms paralelėms, kurios galėtų būti atsiradusios Pabaltijo finų kalbų įtakoje (būtent šių kalbų įtaką sąlygoja nagrinėtojo arealo geografinė padėtis). Smulkiau analizuotos trys semantinių paralelių grupės: 1) semantiškai gramatinės paralelės (ypač kon- strukcijų veiksmažodis + prieveiksmis vartojimas); 2) su žodžių galva, kaja, roka, mugura vietininko formų specifinėmis reikšmėmis susijusios semanti- nės paralelės; 3) atskirų žodžių (pvz., veiksmažodžio likt) specifinių reikšmių semantinės paralelės. Ši monografija pripažinta labai reikšmingu ir vertingu indėliu į latvių kal- botyrą, ypač palyginti mažai tyrinėtą semantikos sritį. 1993 m. spalio 12 d. habilituoto daktaro laipsnį už darbų visumą tema "Latviešu terminologijas izstrades principi” ("Latvių terminologijos ugdy- mo principai") gavo Latvių kalbos instituto Terminologijos skyriaus vedėja Valentinia Skujinia (Skujina). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Blinkena, habil. dr. K. Karulis, prof. habil. dr. J. Rozenbergas. V. Skujinia 30 metų yra praktiškai dirbusi latvių terminologijos srityje ir parašiusi 20 terminologijos teorijos ir praktikos klausimams skirtų straipsnių bei monografiją "Latviešu terminologijas izstrades principi”. Šiuose darbuo- se išdėstyti latvių terminologijos teoriniai pagrindai, konkretinama bendroji termino sąvoka, patikslinama jo specifika, būdingesnieji požymiai ir vieta leksikos sistemoje. Remiantis labai gausia medžiaga ir jos analizės procese padarytomis išvadomis, apibūdinti intra-, inter-, ekstralingvistiniai ir kiti ter- minologinio darbo principai, nustatyti produktyvesnieji latvių terminų suda- rymo modeliai. Atkreiptas dėmesys į labai aktualų klausimą dėl nacionalinių ir internacionalinių skolinių, t.y. griežtų terminų skolinimosi kriterijų nu- statymą, latviškų pavadinimų vietoj nereikalingų skolinių parinkimą. Todėl V. Skujinios darbai ypač aktualūs latvių kalbos praktikai, o jos monografija - leidžia kalbėti apie terminologiją kaip savarankišką Latvijos mokslo sritį. 1993 m. lapkričio 2 d. habilituoto daktaro laipsnis už darbų visumą te- ma "Romanu cilmes aizguvumi latviešu valoda” ("Romanų kilmės skoliniai latvių kalboje") suteiktas Latvijos universiteto Užsienio kalbų fakulteto do- centui Andrejui Bankavui. Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Blinkena, prof. habil. dr. J. Rozenbergas. prof. habil. dr. A. Veisbergas. Gynimui pateiktų darbų visumą sudaro daugiau negu 30 mokslinių straips- nių tema, kurios svarbumas latvių kalbotyroje iki šiol nebuvo gerai suvoktas. A. Bankavo tyrinėjimai, besiremiantys labai gausia medžiaga, rodo, kad dau- gybė skolinių (apie 3 tūkstančiai) latvių kalboje yra iš romanų kalbų. Be to, autoriaus publikacijose skirti tiesioginiai ir netiesioginiai skoliniai, t.y. nurodoma, kurie skoliniai atėjo tiesiog iš romanų kalbų ir kurie per kitas (tarpininkes) kalbas. Duota ir romanizmų skolinimosi istorinė periodizacija — skiriamos trys šių skolinių atėjimo į latvių kalbą pakopos. Dėmesys taip pat atkreiptas į skolinių temines grupes bei šių žodžių semantinius santykius: jų reikšmes latvių kalboje ir toje kalboje, iš kurios jie skolinti. Recenzentai pabrėžė A. Bankavo darbų naujoviškumą ir reikšmę, užpildant didelę latvių kalbotyros spragą. Išreikšti pageidavimai, kad atlikto darbo rezultatai būtų. apibendrinti monografijoje arba skolinių žodyne, nes jie turėtų būti lengviau prieinami ir panaudojami kitų tyrinetojų darbuose. "1993 m. gruodžio 14 d. habilituotos daktarės laipsnį uz darbų visu- ma tema "Latviešu jūras zvejas leksikas analize (reljefs, jūra, flora, fauna)” ("Latvių jūros žvejos leksikos analizė (reljefas, jūra, augalija, gyvunija)”) ga- vo Literatūros, tautosakos ir meno instituto vadovaujanti tyrinėtoja Benita Laumanė. Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. M. Rudzytė, prof. habil. dr. A. Rekena, habil. dr. A. Sabaliauskas. Lie Habilitantés moksliniai interesai daugiausia yra susiję su arealine lingvis- tika bei žvejybos leksikos tyrimu. Gynimui pateiktą darbų visumą sudaro 1987 m. Rygoje išleista monografija "Zvejvietu nosaukumi Latvijas PSR piekraste” (”Zvejos vietų pavadinimai Latvijos TSR pakrantėje") ir nema- zal paskelbtų straipsnių, kuriuose nagrinėti pakrantės reljefo terminai, jūros augalijos ir gyvūnijos pavadinimai. Ir monografija, ir straipsniai pagrįsti gau- sia faktine medžiaga, kurią autorė yra rinkusi nuo šešiasdešimtųjų metų. Pub- likacijose leksinė medžiaga nagrinėta visapusiškai: stengtasi išaiškinti įvairių terminų ir pavadiniinų istoriją, kilmę, paplitimą latvių šnektose bei vartojimą 226 Ai rs kl 1 aa in M ERE | a en rašytiniuose šaltiniuose; analizuojama pavadinimų struktūra bei semantika, aiškinami jų sudarymo būdai. Be to, B. Laumanė yra parašiusi ir įteikusi spaudai 18 autorinių lankų monografiją "Zeme, jūra, zvejvietas” ("Žemė, jūra, žvejos vietos"). 1993 m. gruodžio 14 d. habilituoto daktaro laipsnis už monografiją ” Va- lodas kultūra teoretiska skatijuma” ("Kalbos kultūra teoriniu požiūriu") su- teiktas Latvijos universiteto Filologijos fakulteto docentei Intai Freimanei. Oficialiosios recenzentės: prof. habil. dr. M. Rudzytė, prof. habil. dr. A. Blinkena, habil. dr. V. Skujinia. Remdamasi labai gausia kalbos medžiaga (apie 150 tūkstančių vienetų) bei kitų kalbos tyrinėtojų (ypač rusų ir čekų kalbininkų) išvadomis, I. Frei- manė yra sudariusi savo kalbos kultūros, literatūrinės normos koncepciją. Darbo užduotimis autorė iškėlusi: 1) kalbos teorinio pagrindo sukūrimą; 2) kalbos medžiagos kaupimą; 3) analizės metodų ir priemonių pasirinkimą bei aprašymą. Atsižvelgdama į šias užduotis, autorė sudariusi ir monografijos skyrius: 1) "Kalbos kultūra kaip mokslo sritis" (nagrinėjamos svarbiausios kalbos funkcijos); 2) "Kalbos kultūros teorijos pagrindiniai klausimai“ (kal- ba nagrinėjama kaip struktūriškai funkcinė sistema); 3) "Funkciniai latvių literatūrinės kalbos normų pažeidimai teoriniu požiūriu“ (šiame didžiausia- me skyriuje smulkiai analizuojamos ir klasilikuojamos pačių įvairiausių lygių kalbos klaidos bei aptariama tarptantinin žodžių adaptacija latvių kalboje); 4) "Kalbos priemonių funkcinis panaudojimas“. Nors recenzentes ir pabreze. kad kai kurie teoriniai kalbos klausimai gali būti diskutuojami (pvz., dėl kalbos kaikių Ir Jų atinainu definicijų. dėl konkre- čių pavyzdžių traktavimo ar įtraukimo į tam tikrą kalbos sistemos pogrupį ir kt.), monografija pripažinta reikšmingu darbu ne tik latvių literatūrinės kal- bos teorijai, bet ir kalbos praktikai. Autorei patarta, remiantis monografijos trečiojo skyriaus medžiaga, sudaryti praktinį kalbos kultūros vadovą. 1993 m. lapkričio 30 d. habilituoto daktaro laipsnį už 1989 m. Rygoje išleistą monografiją "Nicas izloksne” ("Nycos šnekta") gavo Latvių kalbos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė Brigita Bušmanė. Oficialiosios recenzentės.— prof. habil. dr. A. Blinkena, prof. habil. dr. M. Rudzytė, habil. dr. E. Kagainė. Ši monografija yra vienas iš platesnių pastaraisiais dešimtmečiais parengtų latvių kalbos šnektų aprašymų. Joje šnekamosios kalbos ir liaudies dainų lygi- nimo pagrindu išnagrinėti Nycos šnektos fonetiniai ir morfologiniai reiškiniai, kurie skiriasi nuo bendrinės latvių kalbos ir nepaplitę kitose šnektose. Plačiai . aprašomi Nycoje užrašytų liaudies dainų leksiniai ir semantiniai dialektizmai. Aptariant būdingesnes fonetines ir morfologines ypatybes, išaiškinama, kurie iš dainose užfiksuotų požymių jau neaptinkami šnekamojoje kalboje. Liau- dies dainų tarmybės papildytos pastaraisiais dešimtmečiais šnektoje užrašyta medžiaga ir iš dalies apibūdintos jų kilmės aspektu. Už monografiją 1990 m. autorei paskirta J. Endzelyno premija ir A. Abe- lės atminimo prizas. 1994 m. sausio 20 d. Vilniaus universitete habilituoto daktaro disertaciją "Latviešu augšzemnieku izlokšnu zilbes prosodija: Eksperimentals petijums” 227 ("Latvių augšzemniekų šnektų skiemens prozodija: Eksperimentinis tyrį- mas”) apgynė Latvijos universiteto Pedagoginio fakulteto Latvių: kalbos ir literatūros katedros vedėja Dace Markus. Oficialieji oponentai: habil. dr. E. Kagainė, habil. dr. S. Karaliūnas; atsiliepimai raštu — Latvijos universi- teto Filologijos fakulteto Baltų kalbų katedros (prof. habil. dr. M. Rudzytė, dėst. J. Kuškis) bei Latvių kalbos instituto (dr. J. Valdmanis). | Disertacijoje eksperimentiniu metodu tirta 18 šnektų (16 iš jų pagal pilt r ną skiemens prozodijos patikrinimo programą). Didesnė darbo dalis atlikta Vilniaus universiteto Eksperimentinės fonetikos laboratorijoje ir Skaičiavimo centre, naudojantis prof . A. Girdenio kompiuterinėmis programomis. Pirmą kartą latvių kalbotyroje fonologiniu aspektu ir sistemingai analizuotos vienos tarmės šnektų skiemens intonacijos, išaiškinti jų variantai ir pakitimai, eks- perimentiniu metodu patikrintos išvados apie dominuojančius diferencinius rodiklius sėliškųjų ir nesėliškųjų šnektų priegaidžių sistemose, apie fonologi- nes opozicijas, priegaidžių modelius bei fonemų neutralizaciją. Tokiu būdu D. Markus atliktas augšzemniekų tarmės sėliškųjų ir nesėliškųjų šnektų pro- zodinės sistemos aprašymas yra eksperimentais patikrintas (darbą papildo 137 oscilogramos ir spektrogramos), matematiškai įrodytas bei kalbotyros poziuriu pagristas. , Recenzentai pabreže D. Markus išvadų reikšmingumą latvių fonologijai, Ju svarbą latvių eksperimentinės fonetikos ir fonologijos atnaujinimui bei kū- rimui, tolesnei latvių dialektologijos raidai. 1994 m. rugsėjo 20 d. habilituoto daktaro laipsnį uz darbų visumą ”Lat- viešu valodas leksikas cilme, vesture un mūsdienu lietojums” ("Latvių kalbos leksikos kilmė, istorija ir dabartinis vartojimas") gavo Latvių kalbos institu- to vadovaujantis tyrinėtojas Ojaras Bušas (Bušs). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. J. Rozenbergas, prof. habil. dr. A. Veisbergas, habil. dr. E. Kagainė. 4 Gynimui pateiktas publikuotų po 1980 m. 50 mokslinių straipsnių rinki- - nys. Autorius savo darbus sugrupavęs į penkis skyrius: 1) leksikologijos teo- rijos klausimai (dėl kodifikuotų, bendrinės ir šnekamosios kalbos bei tarmės normų, dėl vadinamųjų leksinių internacionalizmų, del tikrinių daiktavardžių reikšmių bei formų semantikos ir t.t.); 2) keli latvių kalbos apeliatyvinės lek- sikos istorijos aspektai (dėl skolinių iš germanų ir kuršių kalbų, dėl baltų ir Pabaltijo finų kalbų žodžių semantinės struktūros paralelių ir kt.); 3) Latvijos toponimų kilmės ypatybės (dėl kuršių ir kai kurių kitų hidronimų, pvz., Perse, Gauja, kilmės); 4) pastabos dėl asmenvardžių kilmės ir vartosenos (apie as- . menvardzius Ir jų funkcijas dabartinėje poezijoje, apie dabartinių latvių as- menvardžių dinamiką ir populiarumą, dėl kitų tautų, pvz., prūsų, lietuvių, vardų latvių asmenvardžių sistemoje, dėl baltiškųjų ir pseudobaltiškųjų antro- ponimų Suomijos pavardžių vardyne, dėl latvių kalboje vartojamų kitų kalbų asmenvardžių atkūrimo principų ir t.t.); 5) dabartinės latvių kalbos leksikos raidos procesai (dėl į "Latvių literatūrinės kalbos žodyną" neįtrauktos ne- tarminės neliteraturines leksikos, ypač barbarizmų, jos pritaikymo grožinėje literatūroje, del atskirų sudurtiniy žodžių darybos metodų latvių bendrinėje kalboje, apie moksleivių žargoną, skolinius iš latvių rusų šnekamojoje kalboje, pakeistus Rygos gatvių pavadinimus ir t.t.). Recenzentai tokį visapusiškumą: ir sugebėjimą nagrinėti bei teoriškai spręsti įvairias tiek diachroninės, tiek ir 228 sinchroninės latvių kalbotyros problemas pripažino kaip vieną iš būdingesnių O. Bušo mokslinės veiklos ypatybių. Kartu pageidauta daugiau atsidėti ir vienai tyrimų krypčiai, kad ateityje būtų sulaukta ir Latvijos vietovardžių tolesnio leidimo, ir naujos monografijos apie kuršius. 1993 m. birZelio 18 d. daktaro disertaciją "Nomenu saknu fonotaktiska struktūra mūsdienu latviešu valoda (salidzinajuma ar mūsdienu lietuviešu va- lodu)” (”Vardazodziy šaknų fonotaktinė struktūra dabartinėje latvių kalboje (lyginant su dabartine lietuvių kalba)”) apgynė Liepojos pedagoginės aukš- tosios mokyklos Latvių kalbos ir literatūros katedros vedėja Dzintra Šulcė. Disertacijos moksliniai vadovai: habil. dr. L. Ceplytis (Ceplitis), prof. habil. dr. A. Girdenis, oficialieji oponentai: habil. dr. A. Sabaliauskas, doc. dr. D. Markus. Disertacijoje fonotaktiniu aspektu nagrinėtos paprastųjų vardažodžių šak- nų morfemos, nustatant jų fonotaktinę struktūrą ir fonemų junginius šiose šaknyse, analizuojant priebalsių fonemų junginius įvairiose pozicijose (šaknies pradžioje, viduryje ir pabaigoje), tyrinėjant balsių junginius su priebalsiais i ir ju vartojimo dažnumą šaknyse (atskirai nagrinėtos šaknys su vienu balsiu — I darbo skyriuje; su dviem balsiais — II darbo skyriuje). Nustatytas ir šaknų fonotaktinės struktūros produktyvumas bei palyginta latvių ir lietuvių kalbų vardažodžių fonotaktinė struktūra (remiantis V. Karosienės disertacija ” Var- dažodžių šaknų fonotaktinė struktūra dabartinėje lietuvių kalboje"). Daro- ma išvada, kad abiejų kalbų fonotaktinė struktura yra artima indoeuropiečių modeliui, o pagrindiniai struktūriniai tipai visiškai sutampa. Recenzentai pa- brėžė šios disertacijos naujoviškūmą ir didelę reikšinę ne tik latvių kalbotyrai (ypač morfonologinės sistemos teorinių Ir empirinių pagrindų padėjimu), bet ir baltistikai bei indoeuropeistikai. Be to. šis darbas gali būti panaudotas ir kalbų mokymo procese bei logopedijoje (disertacijos priede yra ir latvių kalbos * Abėcėlės" fonotaktinė analizė). Akcentuotas ir disertantės kruopš- tumas, savarankiškumas, išreikšti pageidavimai, kad darbas būtų tęsiamas nagrinėjant kitų kalbos dalių bei kitų kalbų duomenis. 1993 m. rugsėjo 21 d. daktaro disertaciją ”Darbibas vards Kraslavas, Aulejas, Skaistas un Izvaltas izloksne” (”Kraslavos, Aulejos, Skaistos ir Iz- valtos šnektų veiksmažodis") apgynė Latvijos universiteto Filologijos fakul- teto Baltų kalbų katedros dėstytoja Lidija Leikuma. Disertacijos mokslinė vadovė prof. habil. dr. M. Rudzyte, oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Rekena, prof. habil. dr. A. Breidakas, dr. A. Stafecka. Gintoji disertacija — pirmasis specialiai latvių kalbos šnektų veiksma- žodžiui skirtas tyrinėjimas. Kaip nurodo autorė, keturių nagrinėtųjų pietų Latgalės šnektų veiksmažodžio sistema yra įdomi dėl archajiškų formų i ir ino- vacijų persipynimo, dėl kai kurių labai retų formų. Veiksmažodžio ir jo formų sistema nagrinėta, lyginant ją su bendrine latvių kalba, kitomis šnektomis, lietuvių ir slavų kalbomis (tiems klausimams skirti du darbo skyriai: II. Fi- nityvinės formos; III. Afinityvinės formos). Darbe taip pat išaiškintas įvairių ekstralingvistinių faktorių vaidmuo nagrinėtųjų šnektų susidarymui (apie tai kalbama pirmajame darbo skyriuje), parodytos veiksmažodžio formų siste- mos kintamumo ar patvarumo priežastys ir tendencijos. Disertaciją papildo veiksmažodžių, jų formų ir reikšmių sąrašas, lentelės bei žemėlapiai, kuriuose 229 parodytas aptartų formų paplitimas nagrinėtose šnektose. 1993 m. spalio 12 d. daktaro laipsnis uz darbų visumą tema "Gal- venas leksikografijas problemas" ("Svarbiausios leksikografijos problemos”) suteiktas Latvijos universiteto Užsienio kalbų fakulteto docentui | Janiui Raškevičiui | (Raškeviės). Oficialieji recenzentai — prof. habil. dr. V. Agamdzanova, dr. M. Stengrevica, dr. J. Sylis (Silis). Kaip pažymėjo recenzentai, J. Raškevičius labai vaisingai dirba prakti- nės leksikografijos srityje: yra vienas iš kelis kartus išleistų latvių—anglų ir anglų—latvių žodynų, vienas 1993 m. iš spaudos išėjusios * Anglu—latvie- šu frazeologiskas vardnicas” ("Anglų latvių frazeologijos žodyno") autorių, dviejų leidimų sulaukusios "Latviešu—anglu sarunvardnicas” ("Latvių —ang- ly pasikalbėjimų žodynas") bei "Dictionary of verb— adverb nouns” (Veiks- mažodinių ir prieveiksminių vardažodžių žodynas: Riga, 1971) sudarytojas. J. Raškevičius yra paskelbęs ir leksikografijos problemoms skirtų straips- nių. 1993 m. lapkričio 2 d. daktaro disertaciją "Baltijas jūras somu geografis- kie apelativi un to relikti Latvijas vietvardos” ("Pabaltijo suomių geografiniai apeliatyvai ir jų reliktai Latvijos vietovardžiuose") apgynė Latvių kalbos ins- tituto mokslinė bendradarbė Kersti Boiko. Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. M. Rudzytė, dr. L. Vaba, dr. O. Bušas. | Disertacijoje nagrinėti Latvijos vietovardžiai, turintys Pabaltijo suomių kilmės geografinius apeliatyvus ir jų reliktus. Geografiniai apeliatyvai dažnai gali nurodyti nacionalinio minoriteto substratą (rečiau — skolinius) ir gali būti suvokiami kaip neverčiami žodžiai, be ekvivalento. Kadangi geografiniai ape- liatyvai labai dažnai naudojami vietovardžių daryboje, nagrinėtieji toponimai sudaro reikšmingą visų Pabaltijo suomių vietovardžių Latvijoje dalį. Kaip nurodė recenzentai, darbo tikslai — pasiūlyti naujas vietovardžių etimologi- jas ir sisteminti esančias; nustatyti Pabaltijo suomių geografinių apeliatyvy paplitimo arealus, Latvijos vietovardžių arealinius ryšius su estų kalbos dia- lektais — ne tik pasiekti, bet net viršyti, nes disertantė duoda ir rimtus estų ir lybių gyventų teritorijų, galimų migracijų patikslinimus. Dar pažymėtina, kad ši disertacija — pirmas Rygoje apgintas grynai finougrų kalboms skirtas tyrinėjimas. Todėl pasiūlyta autorei suteikti ir finougristikos daktaro laipsnį. 1993 m. lapkričio 30 d. daktaro disertaciją ” Galvas un plecu segu no- saukumi latviešu valodas izloksnes” (* Galvos ir pečių apdangalų pavadinimai latvių kalbos snektose”) apgynė Latvių kalbos instituto mokslinė bendradar- bė Ilga Jansonė. Oficialiosios recenzentės: prof. habil. dr. M. Rudzytė, habil. dr. E. Kagainė, dr. B Reidzané; atsiliepimas raštu gautas ir iš istorijos mokslų habil. dr. A. Alsupės. Darbas skirtas vienai latvių kalbos šnektų leksikos teminei grupei — ne- siūtųjų galvos ir pečių apdangaly pavadinimams. Disertacijoje remtasi kaip kalbos (šnektų) , taip ir etnografine medžiaga (nagrinėjamųjų realijų etnogra- finis apibūdinimas pateiktas pirmajame disertacijos skyriuje). Darbo tikslas: 1) pateikti detalizuotą nagrinėtų realijų pavadinimų latvių kalbos šnektose visumą (II skyrius); 2) išaiškinti šių pavadinimų semantinės motyvacijos pa- grindinius principus (III skyrius, kuriame smulkiai išanalizuoti pavadinimų 230 sudarymo metodai ir motyvavimo požymiai); 3) pateikti įmanomas etimolo- gijas. Darbo pabaigoje duodami 7 žemėlapiai, rodantys nagrinėtųjų pavadi- nimų paplitimą šnektose. Visos disertacijos recenzentės pripažino, kad darbo autorė savo užsib- rėžtus tikslus pasiekė. Pačios disertantės nuomone, kad būtų gautas pilnas vaizdas apie galvos ir pečių apdangalų pavadinimus latvių kalbos šnektose; reikalingas ir apibendrinantis siūtųjų galvos apdangalų pavadinimų tyrinėji- mas. 1993 m. gruodžio 21 d. daktaro disertaciją "Ziemelvidzemes izlokšnu salidzinajumi un to leksikografiska interpretacija” ("Šiaurės Vidžemės šnektų palyginimai ir jų leksikografinė interpretacija") apgynė Latvių kalbos institu- to mokslinis bendradarbis Agris Timuška. Oficialiosios recenzentės: prof. habil. dr. M. Rudzytė, habil. dr. E. Kagainė, prof. habil. dr. A. Blinkena; gautas atsiliepimas raštu iš Lietuvių kalbos instituto (K. Morkūnas). Disertacijoje nagrinėtas vienas iš tarminių žodynų tipų — aspektinis žo- dynas, leksikografiniu būdu atspindintis tam tikrą vieną kalbos reiškinį. Di- sertacijos pagrindą sudaro autoriaus kartu su filologe M. Putninia (Putnina) parengtas (apie 20 aut. 1.) ir 1991 m. leidyklai "Zinatne" įteiktas žodynas — "Sinoles izloksnes salidzinajumu vardnica” ("Sinolės šnektos palyginimų žodynas"). Tai pirmas tokio tipo žodynas latvių tarminėje leksikografijoje. M. Putninia parengė tarmės žodyno medžiagą. o disertanto darbas — žody- no sandaros principų nustatymas, medžiagos leksikografinis apdorojimas, se- mantinė analizė. Šie klausimai aptariami ir disertacijoje. Jos įvade pateiktos konspektyvios žinios ir apie ankstesnius palyginimų tyrimus (kaip pavyzdys minėto žodyno sudarymui panaudotas ir K. B. Vosylytės "Lietuvių kalbos palyginimų žodynas"). Disertacijos pirmojoje analitinėje dalyje šnektų paly- ginimai apibūdinti gretinant juos su bendrinės kalbos atitikmenimis ir pagal jų tematiką bei semantiką, o antrojoje dalyje pateiktas palyginimų žodyno įvadas Ir 313 antraštinių žodžių (žodyno straipsnių), prasidedančių a, k, ž raidėmis. Recenzijose teigiamai įvertintas žodyno naujoviškumas, akcentuotas jo aktualumas, disertanto įsigilinimas į leksikografinį darbą, mokėjimas aiškinti žodžių ir palyginimų reikšmes. Išreikšti pageidavimai, kad žodynas būtų grei- tai išleistas, o jo autorius tęstų pradėtą tarmių palyginimų tyrimą, atkreipda- mas dėmesį i ir į kitus palyginimų tipus, kurie šioje disertacijoje nenagrinėti. 1993 m. gruodžio 21 d. daktaro disertaciją ”Funkcionalie verbi veclatvie- šu rakstu valoda” ("Funkciniai veiksmažodžiai senųjų latvių raštų kalboje“) apgynė Latvių kalbos instituto mokslinė bendradarbė Sarmytė Lagzdinia (Sarmite Lagzdina). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Blinkena, habil. dr. K. Karulis, prof. habil. dr. J. Rozenbergas; atsiliepimai raštu — iš habil. dr. A. Bankavo (Latvijos universitetas) ir A. Paulauskienės, J. Balkevičiaus (Vilniaus universitetas). Terminu funkciniai veiksmažodžiai (FV) čia vadinami veiksmažodžiai ana- litiniame junginyje veiksmažodis + daiktavardis, reiškiančiame vieną verbinę sąvoką ir sakinio sintaksinėje struktūroje sudarančiame analitinį predikatą. Darbo tikslas — konstatuoti senuosiuose latvių rašytiniuose šaltiniuose tam tikrus minėtos struktūros veiksmažodinius junginius, sudarančius arba galin- 231 čius sudaryti analitinį predikatą, bei išaiškinti ir aprašyti jų ypatybes. Todėl, remiantis vokiečių kalbotyroje priimtąja teorine koncepcija bei FV grupių kla- sifikavimo sistema, disertante yra sukūrusi tikslią aprašymo metodiką. FV pagal jų semantinį pobūdį analizuoti trijose grupėse, kurios atitinka tris di- sertacijos skyrius: 1) duratyviniai; 2) transformatyviniai ir 3) kauzatyviniai FV. Darbe aptarti FV grupių modeliai, kuriuos senųjų latvių raštų kalbo- je sudaro tam tikras funkciškai semantinis variantas, pateikti šių modelių ir jų komponentų sintaksiniai ir semantiniai apibūdinimai, nurodytos sakinio modelių komponentų morfosintaksinės realizacijos ypatybės bei semantinės funkcijos, išaiškinti predikatyvinio daiktavardžio pasirinkimo semantiniai ap- ribojimai ir kt. Recenzentai pabrėžė šio darbo reikšmingumą bei aktualumą latvių kalbo- tyrai, nes sintaksė (ypač istorinė) iki šiol tyrinėta mažiau negu kitos kalbos sritys. 1993 m. gruodžio 29 d. Vilniaus universitete daktaro disertaciją * Latviešu valodas Augšzemes selisko izlokšnu prosodija un vokalisms: Eksperimentalie petijumi” ("Latvių kalbos Aukšžemės sėliškųjų šnektų prozodija ir vokaliz- mas: Eksperimentiniai tyrimai") apgynė Latvijos Respublikos Ambasadorius Lietuvoje Albertas Sarkanis. Disertacijos mokslinis vadovas prof. habil. dr. A. Girdenis, oficialieji oponentai: doc. dr. Ž. Markevičienė, prof. habil. dr. A. Breidakas. Atsiliepimai raštu gauti iš Latvijos universiteto Filologijos fakulteto Baltų kalbų bei Pedagoginio fakulteto Latvių kalbos ir literatūros katedrų. Disertacijoje eksperimentiniu būdu patikrintas iki šiol netyrinėtas sėliš- kųjų šnektų vokalizmas bei pirmą kartą atlikta psichofizinė analizė. Daugiau kalbama apie prozodinius reiškinius, analizuojama: balsių bei dvibalsių il- gumas, intensyvumas, pagrindinis tonas. Padaryta nauja ir įdomi išvada, kad priegaidės yra muzikinio tipo. Šis teiginys dar tyrinėtinas, nes tai ga- li būti labai archajiškas dalykas. Disertacijos gynimo metu išreikšta mintis dėl kompleksinio baltų (latvių ir lietuvių) kalbų prozodemų ir tonemų ty- rimo, remiantis bendrais baltiškais žodžiais bei apskritai apie baltų filologų bendradarbiavimą reikalingumą. | 1994 m. birželio 21 d. daktaro disertaciją ”Lituanismi dažas Lietuvas pierobežas seliskajas izloksnes (Akniste, Garsene, Laši, Prode)” (”Lituaniz- mai keliose Lietuvos pasienio sėliškosiose šnektose (Aknystė, Garsenė, Lašiai, Pruodė)") apgynė Daugpilio pedagoginio universiteto Latvių kalbos katedros dėstytoja Vilma Šaudinia (Šaudina). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Breidakas, habil. dr. B. Laumanė, dr. L. Baluodė (Balode). Si disertacija latvių kalbotyroje yra pirmas tokios apimties darbas, nag- rinėjantis lituanizmus tam tikrame areale. Pagrindinis disertantės dėmesys atkreiptas į minėtųjų šnektų lituanizmų charakteristiką, jų adaptaciją (III darbo skyrius), amžiaus nustatymą ir.teminę įvairovę (IV skyrius). Diserta- cijoje apibudinta ir lingvistinė situacija nagrinėtose šnektose (I skyrius, ku- riame gerai išanalizuotas ir J. Kulitano "Garseniškių šnektos žodyno" rank- raštis), aptarti lituanizmų nustatymo kriterijai ir išaiškinami jų skolinimosi motyvai (II skyrius). Disertacijos priedą sudaro lituanizmų žodynas, į kurį, deja, įtraukti tik nagrinėtosioms šnektoms būdingi lituanizmai (neįtraukti ir 232 bendrinėje latvių kalboje vartojami lituanizmai, pvz., §imis, pagiras, nors ir pastarieji disertacijoje paminėti gana dažnai). Recenzentų nuomone, geriau būtų buvę į žodyną įtraukti visus lituanizmus, nes pati disertantė pripažįsta, kad apibendrinančio šių skolinių tyrinėjimo latvių kalbotyroje dar nėra. Be to, disertantė žodyne duoda ir nagrinėtųjų lituanizmų etimologijas, iš kurių daugiau negu ketvirtadalis yra jos pačios išaiškintos. Tiek autorė, tiek recen- zentai pabrėžė ir disertacijos praktinę reikšmę — pagal disertantės sudaryto apklauso klausimus sukaupta medžiaga galima naudotis kaip sudarant lat- vių kalbos šnektų žodynus, taip ir seminaruose apie tarmių leksiką, kalbų kontaktus (Daugpilio pedagoginiame universitete tai jau daroma) bei kitur. 1995 m. birželio 20 d. Liepojos pedagoginėje aukštojoje mokykloje dak- taro disertaciją * Vingrošanas termini latviešu valoda” (Gimnastikos terminai latvių kalboje") apgynė šios aukštosios mokyklos dėstytoja Vilma Kalmė. Oficialieji disertacijos recenzentai: habil. dr. V. Skujinia, doc. dr. G. Smilt- niece, prof. habil. dr. J. Rozenbergas. Disertacijoje nagrinėta vienos sporto šakos — gimnastikos — leksika, ana- lizuojami šios srities terminų pakitimai laikotarpyje nuo 19 a. septintojo dešimtmečio iki dabar bei duodami konkretūs patarimai, kaip tobulinti lat- vių kalbos gimnastikos terminus. V. Kalmės tyrinėjimo specifiką sąlygoja pasirinktosios nagrinėjimo srities — gimnastikos — specifika: čia kaip termi- nologiniai vienetai vartojami ne tik terminai, bet ir ištisos sintaksinės kon- strukcijos. Dėl to išsiplečia paties pavadinimo terminas ribos. Deja, kaip nurodė recenzentai, ne visada aišku, kokiais kriterijais remiantis kai kurios sporto komandos laikomos komandterminais arba konstrukcijos, nurodančios tam tikrų elementų atlikimą (t.y., šių elementų aprašymai) — žodžių junginių terminais ar sakinio terminais. Tačiau, nepaisant šių neaiškumų, recenzentai įvertino didelę specifinę disertacijos reikšmę ne tik sporto terminologijai, bet ir viso latvių terminų mokslo raidai. Evija LIPARTĖ IN MEMORIAM VALIJA DAMBĖ (1912—1995) 1995 m. spalio 15 d. Rygoje mirė ir šio miesto Miško kapinėse baigė sa- vo žemiškąją kelionę įžymi latvių kalbininkė Valija Dambė (Vallija Dambe). V. Dambė buvo viena iš nedaugelio latvių kalbininkų, kuri dabartinę latvių kalbotyrą siejo su prieškariniu Latvijos universitetu, geriausiomis šio latvių kultūros židinio tradicijomis. V. Dambė gimė 1912 m. gegužės 26 d. Rygoje. 1941 m. baigė Latvijos universiteto Klasikinės filologijos skyrių. Šalia klasikinės filologijos universi- tete ji taip pat lankė ir baltų filologijos paskaitas. Nuo 1946 m. V. Dambė dirbo Latvijos Mokslų akademijos Kalbos ir lite- ratūros institute. 1963 m. jai be specialios disertacijos už latvių toponimikos tyrinėjimus buvo suteiktas filologijos mokslų kandidato laipsnis. Iš šių jos tyrinėjimų ypač minėtina studija ”Blydienés vietovardžiai kaip 233