Nauji Latvijos filologijos daktarai

235, 238,apie jungtukus — p. 579). Dažniausiai visoje knygoje nagrinėtieji latvių liaudies dainų tekstai lyginami su atitinkamais pacios artimiausios — lietuvių kalbos liaudies dainomis bei dabartinės kalbos pavyzdžiais“, rečiau su germanų, lotynų bei senovės graikų kalbų atitikmenimis. O iš latvių kalbininkų daugiausia remtasi J. Endzelyno, A. Uozuolo (Ozols)*, K.Dravinio (Dravinš), V.Rūkės—Dravinios: (Rūke— Dravina) bei kitų autorių tyrimais, "Mūsdienu latviešu literarąs valodas gramatika" (Dabartinės latvių literatūrinės kalbos gramatika. Ryga, 1959— 1962. T. 1—2). t ; Nors nuo monografijos parašymo iki išspausdinimo praėjo daug laiko, del: plataus jos autoriaus požiūrio, nagrinėjimo nuodugnumo bei pačios medžiagos amžino aktualumo ji nėra pasenusi. Tikėsimės, kad šis A. Gaterio studijinis darbas, padėjęs gerus pagrindus, skatins ir tolesnius vieno iš didžiausiųjų latvių kultūros turtų — liaudies dainų — tyrimus. Pati monografija (kaip A. Dzenis pageidavo minėtame straipsnyje), reikia manyti, sulauks pelnyto dėmesio ir kompetentingų recenzijų. : Evija LIPARTE NAUJI LATVIJOS FILOLOGIJOS DAKTARAI Kadangi baltistikai priklauso ne tik lituanistika, bet ir latvistika, informuojame ir apie kai kuriuos svarbiausius pastarųjų metų latvių kalbotyros įvykius. Po nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) Latvijos kalbotyra gerokai patobulėjo ir kokybiškai, ir kiekybiškai. 1990 m. lapkričio 13 d. filologijos mokslų daktaro (dabar šis laipsnis prilygintas habilituoto daktaro laipsniui) disertaciją "Latviešu valodas latgalisko izlokšnu fonetika: diahronija un sinhronija” ("Latvių kalbos latgališkųjų šnektų fonetika: diachronija ir sinchronija”) Vilniaus universitete apgynė žymus Latvijos kalbininkas Antonas Breidakas. Po poros metų, kai Latvijos Respublikoje buvo sudarytos naujos mokslų daktaro bei habilituoto daktaro laipsnių skyrimo taisyklės, prie jo prisijungė ir gana didelis būrys naujų abiejų pakopų daktarų. : Ypač dosnus buvo 1993 m. pavasario — 1994 m. rudens laikotarpis. Tada 11 žymių latvių kalbininkų už savo tyrinėjimus įgijo habilituotų filologijos mokslų daktarų laipsnius, o 9 kalbos tyrinėtojai apgynė filologijos mokslų S Tam tikslui gausiai panaudoti tautosakos rinkiniai (J. Balio, J. Dovydaičio, A. Juškos surinktos liaudies dainos), M. D. Kleino, A. Sleicherio, K. Jauniaus, Rygiškių Jono, J. Otrembskio (Otrebski) ir kitų autorių gramatikos, lietuvių kalbos žodynai, K. Būgos, J. Jablonskio, S. Daukanto, E. Frenkelio, E. Hermano (Hermann), Z. Zinkevičiaus, kitų kalbininkų lietuvių kalbos tyrinėjimai, įvairūs lietuviški leidiniai. 6 Kadangi iki čia aptariamos monografijos išspausdinimo A. Uozuolo knyga "Latviešu tautasdziesmu valoda” (Latvių liaudies dainų kalba. R., 1961) buvo nuodugniausias sisteminis latvių liaudies dainų leksikos ir gramatikos (ypač sintaksės) tyrimas, suprantama, jog A. Gateris ypač daug kur remiasi minėtuoju A. Uozuolo veikalu ir kitais šio latvių liaudies dainų tyrinetojo darbais, kuriuose savo ruožtu yra minimi ir A. Gaterio tyrinėjimai. . : : | 223 daktarų disertacijas. Be to, teisę sudaryti daktarų disertacijų gynimo komisijas dabar turi ne tik Latvijos universitetas, bet ir Daugpilio pedagoginis universitetas bei Liepojos pedagoginė aukštoji mokykla. Tai turėtų paskatinti jaunųjų mokslininkų pagausėjimą Daugpilyje ir Liepojoje. Iki šiol abiejose minėtose aukštosiose mokyklose apginta po vieną kalbotyros srities filologijos mokslų daktaro disertaciją. t 1993 m. gegužės 24 d. habilituoto daktaro laipsnį už darbų visumą tema "Aizguta frazeologija latviešu valoda” ("Skolintinė latvių kalbos frazeologija”) gavo Latvijos universiteto Užsienio kalbų fakulteto docentas Andrejus Veisbergas (Veisbergs). Oficialieji recenzentai — prof. habil. dr. A. Blinkena, prof. dr. B. Kangerė, dr. M. Djačkovas. j Gynimui pateikta 31 publikacija (iš jų 8 knygos ir vadovėliai), kurių daugelis skirti skolintinės latvių kalbos leksikos problemoms. Iš šių publikacijų matyti autoriaus požiūrio visapusiškumas, naujumas ir teorinis gilumas. Išnagrinéta 4000 latvių kalbos frazeologizmų, iš kurių 1560 pripažinti skoliniais. A. Veisbergas parodo latvių kalbos dinamiškumą, pažymi frazeologizmų internacionalizacija, analizuoja jų skolinimosi motyvus ir procesus, klasifikuoja frazeologizmus etimologijos ir stilistinės vartosenos požiūriu. Ą Recenzentai .teigiamai įvertino plačią A. Veisbergo erudiciją — daugybės pasaulio kalbų ir tautų kultūros bei istorijos išmanymą. ! Reikia pridurti, kad A. Veisbergas yra pats jauniausias habilituotas daktaras iš Latvijos kalbininkų. | 1993 m. gegužės 24 d. habilituoto daktaro laipsnį uz darby visumą tema "Dažu latviešu valodas vestures problemu risinajums” ("Kai kurių latvių kalbos istorijos problemų sprendimas") gavo žymus latvių kalbininkas Konstantinas Karulis. Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. M. Rudzytė (Rudzite), prof. dr. W. Schmidt, habil. dr. S. Karaliūnas. A Habilitacijai pateiktų darby visumą sudaro 47 publikacijos iš trijų kalbos istorijos sričių: 1) senųjų latvių raštų kalbos analizė ir komentarai (straipsniai apie senuosius raštus bei pratarmės ir komentarai penkioms knygoms); 2) atskirų latvių kalbos žodžių istorijos tyrinėjimai (straipsniai apie atskirų žodžių vartoseną senuosiuose raštuose bei jų formų ir reikšmių vykusius pakitimus); 3) etimologiniai tyrinėjimai ("Latviešu etimologijas vardnica”. Riga, 1992. T. 1—2; keli straipsniai dėl kai kurių Latvijos vietovardžių bei jotvingių žodžių kilmės). Svarbiausias iš K. Karulio darbų ne tik latvių kalbotyroje, 3 bet ir baltistikoje — "Latvių etimologijos žodynas". Tai pirmas etimologinis žodynas, kuriame apibendrinta viskas, ka šioje srityje yra padarę daugybe latvių kalbos leksikos tyrinėtojų. Recenzentai, pabrėžę tai, kad žodyne yra labai daug papildytų arba visiškai naujų etimologijų, kruopščiai analizavo kai kurias iš jų, kritikavo mažiau pagrįstus aiškinimus. Galima tikėtis, kad šis etimologijos žodynas skatins tolesnius latvių kalbos žodžių kilmės tyrinėjimus. 1993 m. birželio 21 d. habilituotos daktarės laipsnį už darbų visumą tema "Dienvidlatgales izlokšnu leksika" ("Pietų Latgalés tarmių leksika") gavo Liepojos pedagoginės aukštosios mokyklos docentė Antonina Rekena (Rekena). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. M. Rudzytė, prof. habil. dr. V. Rūkė—Dravinia (Ruke—Dravina), habil. dr. A. Sabaliauskas. | A. Rekenos tyrinėjimuose tarmių leksikos klausimai nagrinėti kalbų kon224 taktų aspektu. Pirmąkart latvių kalbotyroje gausi pietų Latgalės tarmių medžiaga analizuota keliomis tematinėmis grupėmis (amatininkystės, žemės ūkio, žemdirbystės, giminystės, valgių pavadinimai). Autorė išskyrusi 4 tyrimų kryptis: 1) pietų Latgalės tarmių leksikos ryšiai su kaimynų tautų kalbomis (1975 m. išleista monografija ” Amatniecibas leksika dažas Latgales dienvidu izloksnes un tas sakari ar atbilstošajiem nuosaukumiem slavu valodas”. — (” Amatininkystés leksika keliose Latgalės pietų šnektose ir jos ryšiai su atitinkamais slavų kalbų pavadinimais") bei kelios publikacijos, kuriose nagrineta: įvairių tematinių grupių tiek paveldėtoji, tiek ir skolintoji leksika, priešdėliniai veiksmažodžiai su dair tarnybinis žodis da, pietų Latgalės toponimai); 2) pietų Latgalės tarmių ir lietuvių kalbos paveldėtos leksikos paralelės (minėtoji monografija, kitos publikacijos, kuriose nagrinėti: bendri paveldėti kalbos reiškiniai, išlikę latgališkosiose šnektose; abiejų kalbų bendrieji skoliniai, skoliniai iš lietuvių kalbos); 3) pilnas trijų tomų (90 aut. I.) Kalupės šnektos žodynas (įteiktas Latgalės kultūros centro leidyklai); 4) tarmiškų elementų panaudojimas grožinėje literatūroje (kelios publikacijos dėl Goeth'ės "Fausto" vertime pasitaikančių tarmybių). Recenzentai kartu labai teigiamai įvertino A. Rekenos dialektologijos, kalbų kontaktų tyrimus apskritai bei jos ilgametį vaisingą pedagoginį darbą. 1993 m. rugsėjo 21 d. habilituotos daktarės laipsnis už 1992 m. Rygoje išleistą monografiją "Semantiskie dialektismi Ziemelrietumvidzemes izloksnes” ("Semantiniai dialektizmai šiaurės vakarų Vidžemės šnektose") suteiktas latvių kalbos instituto vadovaujančiai mokslinei bendradarbei Elgai Kagainei. Oficialiosios recenzentės: prof. habil. dr. M.Rudzytė, prof. habil. dr. A. Rekena, prof. habil. dr. A. Blinkena; atsiliepimai raštu gauti V. Vitkausko (LKI), Z. Zinkevičiaus (VU), L. Vabos (Estų kalbos institutas). Monografijoje latvių bendrinės kalbos fone ištirta šiaurės vakarų Vidžemės šnektų semantika (medžiaga rinkta iš 21 šnektos), bandoma išaiškinti semantinių skirtumų atsiradimo tarmėse procesus, priežastis ir vietą bendrojoje leksinės semantikos sistemoje, įvairių lingvistinių ir ekstralingvistinių faktorių kontekste. Darbe išryškintos ir semantikos raidos tendencijos, atkreiptas dėmesys į tipologines paraleles ir semantinius skolinius. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys parodytas toms: semantinėms paralelėms, kurios galėtų būti atsiradusios Pabaltijo finų kalbų įtakoje (būtent šių kalbų įtaką sąlygoja nagrinėtojo arealo geografinė padėtis). Smulkiau analizuotos trys semantinių paralelių grupės: 1) semantiškai gramatinės paralelės (ypač konstrukcijų veiksmažodis + prieveiksmis vartojimas); 2) su žodžių galva, kaja, roka, mugura vietininko formų specifinėmis reikšmėmis susijusios semantinės paralelės; 3) atskirų žodžių (pvz., veiksmažodžio likt) specifinių reikšmių semantinės paralelės. Ši monografija pripažinta labai reikšmingu ir vertingu indėliu į latvių kalbotyrą, ypač palyginti mažai tyrinėtą semantikos sritį. 1993 m. spalio 12 d. habilituoto daktaro laipsnį už darbų visumą tema "Latviešu terminologijas izstrades principi” ("Latvių terminologijos ugdymo principai") gavo Latvių kalbos instituto Terminologijos skyriaus vedėja Valentinia Skujinia (Skujina). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Blinkena, habil. dr. K. Karulis, prof. habil. dr. J. Rozenbergas. V. Skujinia 30 metų yra praktiškai dirbusi latvių terminologijos srityje ir parašiusi 20 terminologijos teorijos ir praktikos klausimams skirtų straipsnių bei monografiją "Latviešu terminologijas izstrades principi”. Šiuose darbuose išdėstyti latvių terminologijos teoriniai pagrindai, konkretinama bendroji termino sąvoka, patikslinama jo specifika, būdingesnieji požymiai ir vieta leksikos sistemoje. Remiantis labai gausia medžiaga ir jos analizės procese padarytomis išvadomis, apibūdinti intra-, inter-, ekstralingvistiniai ir kiti terminologinio darbo principai, nustatyti produktyvesnieji latvių terminų sudarymo modeliai. Atkreiptas dėmesys į labai aktualų klausimą dėl nacionalinių ir internacionalinių skolinių, t.y. griežtų terminų skolinimosi kriterijų nustatymą, latviškų pavadinimų vietoj nereikalingų skolinių parinkimą. Todėl V. Skujinios darbai ypač aktualūs latvių kalbos praktikai, o jos monografija - leidžia kalbėti apie terminologiją kaip savarankišką Latvijos mokslo sritį. 1993 m. lapkričio 2 d. habilituoto daktaro laipsnis už darbų visumą tema "Romanu cilmes aizguvumi latviešu valoda” ("Romanų kilmės skoliniai latvių kalboje") suteiktas Latvijos universiteto Užsienio kalbų fakulteto docentui Andrejui Bankavui. Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Blinkena, prof. habil. dr. J. Rozenbergas. prof. habil. dr. A. Veisbergas. Gynimui pateiktų darbų visumą sudaro daugiau negu 30 mokslinių straipsnių tema, kurios svarbumas latvių kalbotyroje iki šiol nebuvo gerai suvoktas. A. Bankavo tyrinėjimai, besiremiantys labai gausia medžiaga, rodo, kad daugybė skolinių (apie 3 tūkstančiai) latvių kalboje yra iš romanų kalbų. Be to, autoriaus publikacijose skirti tiesioginiai ir netiesioginiai skoliniai, t.y. nurodoma, kurie skoliniai atėjo tiesiog iš romanų kalbų ir kurie per kitas (tarpininkes) kalbas. Duota ir romanizmų skolinimosi istorinė periodizacija — skiriamos trys šių skolinių atėjimo į latvių kalbą pakopos. Dėmesys taip pat atkreiptas į skolinių temines grupes bei šių žodžių semantinius santykius: jų reikšmes latvių kalboje ir toje kalboje, iš kurios jie skolinti. Recenzentai pabrėžė A. Bankavo darbų naujoviškumą ir reikšmę, užpildant didelę latvių kalbotyros spragą. Išreikšti pageidavimai, kad atlikto darbo rezultatai būtų. apibendrinti monografijoje arba skolinių žodyne, nes jie turėtų būti lengviau prieinami ir panaudojami kitų tyrinetojų darbuose. "1993 m. gruodžio 14 d. habilituotos daktarės laipsnį uz darbų visuma tema "Latviešu jūras zvejas leksikas analize (reljefs, jūra, flora, fauna)” ("Latvių jūros žvejos leksikos analizė (reljefas, jūra, augalija, gyvunija)”) gavo Literatūros, tautosakos ir meno instituto vadovaujanti tyrinėtoja Benita Laumanė. Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. M. Rudzytė, prof. habil. dr. A. Rekena, habil. dr. A. Sabaliauskas. Lie Habilitantés moksliniai interesai daugiausia yra susiję su arealine lingvistika bei žvejybos leksikos tyrimu. Gynimui pateiktą darbų visumą sudaro 1987 m. Rygoje išleista monografija "Zvejvietu nosaukumi Latvijas PSR piekraste” (”Zvejos vietų pavadinimai Latvijos TSR pakrantėje") ir nemazal paskelbtų straipsnių, kuriuose nagrinėti pakrantės reljefo terminai, jūros augalijos ir gyvūnijos pavadinimai. Ir monografija, ir straipsniai pagrįsti gausia faktine medžiaga, kurią autorė yra rinkusi nuo šešiasdešimtųjų metų. Publikacijose leksinė medžiaga nagrinėta visapusiškai: stengtasi išaiškinti įvairių terminų ir pavadiniinų istoriją, kilmę, paplitimą latvių šnektose bei vartojimą 226 Ai rs kl 1 aa in M ERE | a en rašytiniuose šaltiniuose; analizuojama pavadinimų struktūra bei semantika, aiškinami jų sudarymo būdai. Be to, B. Laumanė yra parašiusi ir įteikusi spaudai 18 autorinių lankų monografiją "Zeme, jūra, zvejvietas” ("Žemė, jūra, žvejos vietos"). 1993 m. gruodžio 14 d. habilituoto daktaro laipsnis už monografiją ” Valodas kultūra teoretiska skatijuma” ("Kalbos kultūra teoriniu požiūriu") suteiktas Latvijos universiteto Filologijos fakulteto docentei Intai Freimanei. Oficialiosios recenzentės: prof. habil. dr. M. Rudzytė, prof. habil. dr. A. Blinkena, habil. dr. V. Skujinia. Remdamasi labai gausia kalbos medžiaga (apie 150 tūkstančių vienetų) bei kitų kalbos tyrinėtojų (ypač rusų ir čekų kalbininkų) išvadomis, I. Freimanė yra sudariusi savo kalbos kultūros, literatūrinės normos koncepciją. Darbo užduotimis autorė iškėlusi: 1) kalbos teorinio pagrindo sukūrimą; 2) kalbos medžiagos kaupimą; 3) analizės metodų ir priemonių pasirinkimą bei aprašymą. Atsižvelgdama į šias užduotis, autorė sudariusi ir monografijos skyrius: 1) "Kalbos kultūra kaip mokslo sritis" (nagrinėjamos svarbiausios kalbos funkcijos); 2) "Kalbos kultūros teorijos pagrindiniai klausimai“ (kalba nagrinėjama kaip struktūriškai funkcinė sistema); 3) "Funkciniai latvių literatūrinės kalbos normų pažeidimai teoriniu požiūriu“ (šiame didžiausiame skyriuje smulkiai analizuojamos ir klasilikuojamos pačių įvairiausių lygių kalbos klaidos bei aptariama tarptantinin žodžių adaptacija latvių kalboje); 4) "Kalbos priemonių funkcinis panaudojimas“. Nors recenzentes ir pabreze. kad kai kurie teoriniai kalbos klausimai gali būti diskutuojami (pvz., dėl kalbos kaikių Ir Jų atinainu definicijų. dėl konkrečių pavyzdžių traktavimo ar įtraukimo į tam tikrą kalbos sistemos pogrupį ir kt.), monografija pripažinta reikšmingu darbu ne tik latvių literatūrinės kalbos teorijai, bet ir kalbos praktikai. Autorei patarta, remiantis monografijos trečiojo skyriaus medžiaga, sudaryti praktinį kalbos kultūros vadovą. 1993 m. lapkričio 30 d. habilituoto daktaro laipsnį už 1989 m. Rygoje išleistą monografiją "Nicas izloksne” ("Nycos šnekta") gavo Latvių kalbos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė Brigita Bušmanė. Oficialiosios recenzentės.— prof. habil. dr. A. Blinkena, prof. habil. dr. M. Rudzytė, habil. dr. E. Kagainė. Ši monografija yra vienas iš platesnių pastaraisiais dešimtmečiais parengtų latvių kalbos šnektų aprašymų. Joje šnekamosios kalbos ir liaudies dainų lyginimo pagrindu išnagrinėti Nycos šnektos fonetiniai ir morfologiniai reiškiniai, kurie skiriasi nuo bendrinės latvių kalbos ir nepaplitę kitose šnektose. Plačiai . aprašomi Nycoje užrašytų liaudies dainų leksiniai ir semantiniai dialektizmai. Aptariant būdingesnes fonetines ir morfologines ypatybes, išaiškinama, kurie iš dainose užfiksuotų požymių jau neaptinkami šnekamojoje kalboje. Liaudies dainų tarmybės papildytos pastaraisiais dešimtmečiais šnektoje užrašyta medžiaga ir iš dalies apibūdintos jų kilmės aspektu. Už monografiją 1990 m. autorei paskirta J. Endzelyno premija ir A. Abelės atminimo prizas. 1994 m. sausio 20 d. Vilniaus universitete habilituoto daktaro disertaciją "Latviešu augšzemnieku izlokšnu zilbes prosodija: Eksperimentals petijums” 227 ("Latvių augšzemniekų šnektų skiemens prozodija: Eksperimentinis tyrįmas”) apgynė Latvijos universiteto Pedagoginio fakulteto Latvių: kalbos ir literatūros katedros vedėja Dace Markus. Oficialieji oponentai: habil. dr. E. Kagainė, habil. dr. S. Karaliūnas; atsiliepimai raštu — Latvijos universiteto Filologijos fakulteto Baltų kalbų katedros (prof. habil. dr. M. Rudzytė, dėst. J. Kuškis) bei Latvių kalbos instituto (dr. J. Valdmanis). | Disertacijoje eksperimentiniu metodu tirta 18 šnektų (16 iš jų pagal pilt r ną skiemens prozodijos patikrinimo programą). Didesnė darbo dalis atlikta Vilniaus universiteto Eksperimentinės fonetikos laboratorijoje ir Skaičiavimo centre, naudojantis prof . A. Girdenio kompiuterinėmis programomis. Pirmą kartą latvių kalbotyroje fonologiniu aspektu ir sistemingai analizuotos vienos tarmės šnektų skiemens intonacijos, išaiškinti jų variantai ir pakitimai, eksperimentiniu metodu patikrintos išvados apie dominuojančius diferencinius rodiklius sėliškųjų ir nesėliškųjų šnektų priegaidžių sistemose, apie fonologines opozicijas, priegaidžių modelius bei fonemų neutralizaciją. Tokiu būdu D. Markus atliktas augšzemniekų tarmės sėliškųjų ir nesėliškųjų šnektų prozodinės sistemos aprašymas yra eksperimentais patikrintas (darbą papildo 137 oscilogramos ir spektrogramos), matematiškai įrodytas bei kalbotyros poziuriu pagristas. , Recenzentai pabreže D. Markus išvadų reikšmingumą latvių fonologijai, Ju svarbą latvių eksperimentinės fonetikos ir fonologijos atnaujinimui bei kūrimui, tolesnei latvių dialektologijos raidai. 1994 m. rugsėjo 20 d. habilituoto daktaro laipsnį uz darbų visumą ”Latviešu valodas leksikas cilme, vesture un mūsdienu lietojums” ("Latvių kalbos leksikos kilmė, istorija ir dabartinis vartojimas") gavo Latvių kalbos instituto vadovaujantis tyrinėtojas Ojaras Bušas (Bušs). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. J. Rozenbergas, prof. habil. dr. A. Veisbergas, habil. dr. E. Kagainė. 4 Gynimui pateiktas publikuotų po 1980 m. 50 mokslinių straipsnių rinki- - nys. Autorius savo darbus sugrupavęs į penkis skyrius: 1) leksikologijos teorijos klausimai (dėl kodifikuotų, bendrinės ir šnekamosios kalbos bei tarmės normų, dėl vadinamųjų leksinių internacionalizmų, del tikrinių daiktavardžių reikšmių bei formų semantikos ir t.t.); 2) keli latvių kalbos apeliatyvinės leksikos istorijos aspektai (dėl skolinių iš germanų ir kuršių kalbų, dėl baltų ir Pabaltijo finų kalbų žodžių semantinės struktūros paralelių ir kt.); 3) Latvijos toponimų kilmės ypatybės (dėl kuršių ir kai kurių kitų hidronimų, pvz., Perse, Gauja, kilmės); 4) pastabos dėl asmenvardžių kilmės ir vartosenos (apie as- . menvardzius Ir jų funkcijas dabartinėje poezijoje, apie dabartinių latvių asmenvardžių dinamiką ir populiarumą, dėl kitų tautų, pvz., prūsų, lietuvių, vardų latvių asmenvardžių sistemoje, dėl baltiškųjų ir pseudobaltiškųjų antroponimų Suomijos pavardžių vardyne, dėl latvių kalboje vartojamų kitų kalbų asmenvardžių atkūrimo principų ir t.t.); 5) dabartinės latvių kalbos leksikos raidos procesai (dėl į "Latvių literatūrinės kalbos žodyną" neįtrauktos netarminės neliteraturines leksikos, ypač barbarizmų, jos pritaikymo grožinėje literatūroje, del atskirų sudurtiniy žodžių darybos metodų latvių bendrinėje kalboje, apie moksleivių žargoną, skolinius iš latvių rusų šnekamojoje kalboje, pakeistus Rygos gatvių pavadinimus ir t.t.). Recenzentai tokį visapusiškumą: ir sugebėjimą nagrinėti bei teoriškai spręsti įvairias tiek diachroninės, tiek ir 228 sinchroninės latvių kalbotyros problemas pripažino kaip vieną iš būdingesnių O. Bušo mokslinės veiklos ypatybių. Kartu pageidauta daugiau atsidėti ir vienai tyrimų krypčiai, kad ateityje būtų sulaukta ir Latvijos vietovardžių tolesnio leidimo, ir naujos monografijos apie kuršius. 1993 m. birZelio 18 d. daktaro disertaciją "Nomenu saknu fonotaktiska struktūra mūsdienu latviešu valoda (salidzinajuma ar mūsdienu lietuviešu valodu)” (”Vardazodziy šaknų fonotaktinė struktūra dabartinėje latvių kalboje (lyginant su dabartine lietuvių kalba)”) apgynė Liepojos pedagoginės aukštosios mokyklos Latvių kalbos ir literatūros katedros vedėja Dzintra Šulcė. Disertacijos moksliniai vadovai: habil. dr. L. Ceplytis (Ceplitis), prof. habil. dr. A. Girdenis, oficialieji oponentai: habil. dr. A. Sabaliauskas, doc. dr. D. Markus. Disertacijoje fonotaktiniu aspektu nagrinėtos paprastųjų vardažodžių šaknų morfemos, nustatant jų fonotaktinę struktūrą ir fonemų junginius šiose šaknyse, analizuojant priebalsių fonemų junginius įvairiose pozicijose (šaknies pradžioje, viduryje ir pabaigoje), tyrinėjant balsių junginius su priebalsiais i ir ju vartojimo dažnumą šaknyse (atskirai nagrinėtos šaknys su vienu balsiu — I darbo skyriuje; su dviem balsiais — II darbo skyriuje). Nustatytas ir šaknų fonotaktinės struktūros produktyvumas bei palyginta latvių ir lietuvių kalbų vardažodžių fonotaktinė struktūra (remiantis V. Karosienės disertacija ” Vardažodžių šaknų fonotaktinė struktūra dabartinėje lietuvių kalboje"). Daroma išvada, kad abiejų kalbų fonotaktinė struktura yra artima indoeuropiečių modeliui, o pagrindiniai struktūriniai tipai visiškai sutampa. Recenzentai pabrėžė šios disertacijos naujoviškūmą ir didelę reikšinę ne tik latvių kalbotyrai (ypač morfonologinės sistemos teorinių Ir empirinių pagrindų padėjimu), bet ir baltistikai bei indoeuropeistikai. Be to. šis darbas gali būti panaudotas ir kalbų mokymo procese bei logopedijoje (disertacijos priede yra ir latvių kalbos * Abėcėlės" fonotaktinė analizė). Akcentuotas ir disertantės kruopštumas, savarankiškumas, išreikšti pageidavimai, kad darbas būtų tęsiamas nagrinėjant kitų kalbos dalių bei kitų kalbų duomenis. 1993 m. rugsėjo 21 d. daktaro disertaciją ”Darbibas vards Kraslavas, Aulejas, Skaistas un Izvaltas izloksne” (”Kraslavos, Aulejos, Skaistos ir Izvaltos šnektų veiksmažodis") apgynė Latvijos universiteto Filologijos fakulteto Baltų kalbų katedros dėstytoja Lidija Leikuma. Disertacijos mokslinė vadovė prof. habil. dr. M. Rudzyte, oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Rekena, prof. habil. dr. A. Breidakas, dr. A. Stafecka. Gintoji disertacija — pirmasis specialiai latvių kalbos šnektų veiksmažodžiui skirtas tyrinėjimas. Kaip nurodo autorė, keturių nagrinėtųjų pietų Latgalės šnektų veiksmažodžio sistema yra įdomi dėl archajiškų formų i ir inovacijų persipynimo, dėl kai kurių labai retų formų. Veiksmažodžio ir jo formų sistema nagrinėta, lyginant ją su bendrine latvių kalba, kitomis šnektomis, lietuvių ir slavų kalbomis (tiems klausimams skirti du darbo skyriai: II. Finityvinės formos; III. Afinityvinės formos). Darbe taip pat išaiškintas įvairių ekstralingvistinių faktorių vaidmuo nagrinėtųjų šnektų susidarymui (apie tai kalbama pirmajame darbo skyriuje), parodytos veiksmažodžio formų sistemos kintamumo ar patvarumo priežastys ir tendencijos. Disertaciją papildo veiksmažodžių, jų formų ir reikšmių sąrašas, lentelės bei žemėlapiai, kuriuose 229 parodytas aptartų formų paplitimas nagrinėtose šnektose. 1993 m. spalio 12 d. daktaro laipsnis uz darbų visumą tema "Galvenas leksikografijas problemas" ("Svarbiausios leksikografijos problemos”) suteiktas Latvijos universiteto Užsienio kalbų fakulteto docentui | Janiui Raškevičiui | (Raškeviės). Oficialieji recenzentai — prof. habil. dr. V. Agamdzanova, dr. M. Stengrevica, dr. J. Sylis (Silis). Kaip pažymėjo recenzentai, J. Raškevičius labai vaisingai dirba praktinės leksikografijos srityje: yra vienas iš kelis kartus išleistų latvių—anglų ir anglų—latvių žodynų, vienas 1993 m. iš spaudos išėjusios * Anglu—latviešu frazeologiskas vardnicas” ("Anglų latvių frazeologijos žodyno") autorių, dviejų leidimų sulaukusios "Latviešu—anglu sarunvardnicas” ("Latvių —angly pasikalbėjimų žodynas") bei "Dictionary of verb— adverb nouns” (Veiksmažodinių ir prieveiksminių vardažodžių žodynas: Riga, 1971) sudarytojas. J. Raškevičius yra paskelbęs ir leksikografijos problemoms skirtų straipsnių. 1993 m. lapkričio 2 d. daktaro disertaciją "Baltijas jūras somu geografiskie apelativi un to relikti Latvijas vietvardos” ("Pabaltijo suomių geografiniai apeliatyvai ir jų reliktai Latvijos vietovardžiuose") apgynė Latvių kalbos instituto mokslinė bendradarbė Kersti Boiko. Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. M. Rudzytė, dr. L. Vaba, dr. O. Bušas. | Disertacijoje nagrinėti Latvijos vietovardžiai, turintys Pabaltijo suomių kilmės geografinius apeliatyvus ir jų reliktus. Geografiniai apeliatyvai dažnai gali nurodyti nacionalinio minoriteto substratą (rečiau — skolinius) ir gali būti suvokiami kaip neverčiami žodžiai, be ekvivalento. Kadangi geografiniai apeliatyvai labai dažnai naudojami vietovardžių daryboje, nagrinėtieji toponimai sudaro reikšmingą visų Pabaltijo suomių vietovardžių Latvijoje dalį. Kaip nurodė recenzentai, darbo tikslai — pasiūlyti naujas vietovardžių etimologijas ir sisteminti esančias; nustatyti Pabaltijo suomių geografinių apeliatyvy paplitimo arealus, Latvijos vietovardžių arealinius ryšius su estų kalbos dialektais — ne tik pasiekti, bet net viršyti, nes disertantė duoda ir rimtus estų ir lybių gyventų teritorijų, galimų migracijų patikslinimus. Dar pažymėtina, kad ši disertacija — pirmas Rygoje apgintas grynai finougrų kalboms skirtas tyrinėjimas. Todėl pasiūlyta autorei suteikti ir finougristikos daktaro laipsnį. 1993 m. lapkričio 30 d. daktaro disertaciją ” Galvas un plecu segu nosaukumi latviešu valodas izloksnes” (* Galvos ir pečių apdangalų pavadinimai latvių kalbos snektose”) apgynė Latvių kalbos instituto mokslinė bendradarbė Ilga Jansonė. Oficialiosios recenzentės: prof. habil. dr. M. Rudzytė, habil. dr. E. Kagainė, dr. B Reidzané; atsiliepimas raštu gautas ir iš istorijos mokslų habil. dr. A. Alsupės. Darbas skirtas vienai latvių kalbos šnektų leksikos teminei grupei — nesiūtųjų galvos ir pečių apdangaly pavadinimams. Disertacijoje remtasi kaip kalbos (šnektų) , taip ir etnografine medžiaga (nagrinėjamųjų realijų etnografinis apibūdinimas pateiktas pirmajame disertacijos skyriuje). Darbo tikslas: 1) pateikti detalizuotą nagrinėtų realijų pavadinimų latvių kalbos šnektose visumą (II skyrius); 2) išaiškinti šių pavadinimų semantinės motyvacijos pagrindinius principus (III skyrius, kuriame smulkiai išanalizuoti pavadinimų 230 sudarymo metodai ir motyvavimo požymiai); 3) pateikti įmanomas etimologijas. Darbo pabaigoje duodami 7 žemėlapiai, rodantys nagrinėtųjų pavadinimų paplitimą šnektose. Visos disertacijos recenzentės pripažino, kad darbo autorė savo užsibrėžtus tikslus pasiekė. Pačios disertantės nuomone, kad būtų gautas pilnas vaizdas apie galvos ir pečių apdangalų pavadinimus latvių kalbos šnektose; reikalingas ir apibendrinantis siūtųjų galvos apdangalų pavadinimų tyrinėjimas. 1993 m. gruodžio 21 d. daktaro disertaciją "Ziemelvidzemes izlokšnu salidzinajumi un to leksikografiska interpretacija” ("Šiaurės Vidžemės šnektų palyginimai ir jų leksikografinė interpretacija") apgynė Latvių kalbos instituto mokslinis bendradarbis Agris Timuška. Oficialiosios recenzentės: prof. habil. dr. M. Rudzytė, habil. dr. E. Kagainė, prof. habil. dr. A. Blinkena; gautas atsiliepimas raštu iš Lietuvių kalbos instituto (K. Morkūnas). Disertacijoje nagrinėtas vienas iš tarminių žodynų tipų — aspektinis žodynas, leksikografiniu būdu atspindintis tam tikrą vieną kalbos reiškinį. Disertacijos pagrindą sudaro autoriaus kartu su filologe M. Putninia (Putnina) parengtas (apie 20 aut. 1.) ir 1991 m. leidyklai "Zinatne" įteiktas žodynas — "Sinoles izloksnes salidzinajumu vardnica” ("Sinolės šnektos palyginimų žodynas"). Tai pirmas tokio tipo žodynas latvių tarminėje leksikografijoje. M. Putninia parengė tarmės žodyno medžiagą. o disertanto darbas — žodyno sandaros principų nustatymas, medžiagos leksikografinis apdorojimas, semantinė analizė. Šie klausimai aptariami ir disertacijoje. Jos įvade pateiktos konspektyvios žinios ir apie ankstesnius palyginimų tyrimus (kaip pavyzdys minėto žodyno sudarymui panaudotas ir K. B. Vosylytės "Lietuvių kalbos palyginimų žodynas"). Disertacijos pirmojoje analitinėje dalyje šnektų palyginimai apibūdinti gretinant juos su bendrinės kalbos atitikmenimis ir pagal jų tematiką bei semantiką, o antrojoje dalyje pateiktas palyginimų žodyno įvadas Ir 313 antraštinių žodžių (žodyno straipsnių), prasidedančių a, k, ž raidėmis. Recenzijose teigiamai įvertintas žodyno naujoviškumas, akcentuotas jo aktualumas, disertanto įsigilinimas į leksikografinį darbą, mokėjimas aiškinti žodžių ir palyginimų reikšmes. Išreikšti pageidavimai, kad žodynas būtų greitai išleistas, o jo autorius tęstų pradėtą tarmių palyginimų tyrimą, atkreipdamas dėmesį i ir į kitus palyginimų tipus, kurie šioje disertacijoje nenagrinėti. 1993 m. gruodžio 21 d. daktaro disertaciją ”Funkcionalie verbi veclatviešu rakstu valoda” ("Funkciniai veiksmažodžiai senųjų latvių raštų kalboje“) apgynė Latvių kalbos instituto mokslinė bendradarbė Sarmytė Lagzdinia (Sarmite Lagzdina). Oficialieji recenzentai: prof. habil. dr. A. Blinkena, habil. dr. K. Karulis, prof. habil. dr. J. Rozenbergas; atsiliepimai raštu — iš habil. dr. A. Bankavo (Latvijos universitetas) ir A. Paulauskienės, J. Balkevičiaus (Vilniaus universitetas). Terminu funkciniai veiksmažodžiai (FV) čia vadinami veiksmažodžiai analitiniame junginyje veiksmažodis + daiktavardis, reiškiančiame vieną verbinę sąvoką ir sakinio sintaksinėje struktūroje sudarančiame analitinį predikatą. Darbo tikslas — konstatuoti senuosiuose latvių rašytiniuose šaltiniuose tam tikrus minėtos struktūros veiksmažodinius junginius, sudarančius arba galin231