Latvių liaudies dainų sintaksė

Endzelina Darbu izlase”, p. 38—39). Iš kitos tematikos leidinyje spausdinamų straipsnių pirmiausia norėtųsi atkreipti dėmesį į P. Vanago straipsnį "1586 metų latvių katekizmo teksto kilmė" (*1586. gada latviešu katehisma teksta izcelsme”, p. 52—62), kuria- me pateikiama kruopšti šio latvių kalbos paminklo šaltinių analizė. į Lietuvių kalbos tyrinėtojams gali būti įdomūs ir kiti čia skelbiami straips- niai: M. Rudzytės " Apie braslaviečių leksiką" ("Par braslaviešu leksiku”, p. 40—43), V. Rūkės-Dravinios "Senosios tvoros Šiaurės Vidžemėje apie Val- miera” ("Senie žogi Ziemelvidzemé ap Valmieru”, p. 44—51), A. Rekenos "J. V. Gėtės "Fausto" vertimo veiksmažodžių formų ypatybés” ("Verba formu ipatnibas J. V. Getes "Fausta" atdzejojuma”, p. 63—71), A. Kalnačos ”Lai- ko kategorija latvių gramatikose” ("Laika kategorija latviešu gramatikas", 3 p. 72—80), J. Grigorjevo "Latvių bendrinės kalbos balsių akustinė charak- teristika” ("Latviešu literaras valodas patskanu akustisks raksturojums”, p. = 81—83). i : P. Vanagas recenzuoja australų kalbininko T. G. Fennello parengtą naują Adolphijo latvių kalbos gramatikos (1685 m.) leidimą. Jis taip pat pateikia labai išsamią lietuvių 1993—1994 m. kalbinės literatūros apžvalgą. L. Ba-- luodė rašo apie Vilniaus universitete 1994 m. įvykusį tarptautinį seminarą "Lituanistika pasaulio universitetuose”, apie tais pačiais metais Kaune, Vy- tauto Didžiojo universitete, įvykusią konferenciją "Lietuva-Latvija: praeitis, dabartis, ateitis". A. Stikanė informuoja apie Latvijos Filologų draugijos veiklą, T. Karma — apie Tartu universitete įvykusią Baltijos arealo tautų rašomųjų kalbų problemoms skirtą konferenciją, S. Kliavinia — apie Rygoje vykusį seminarą "Kalba ir technologija Europoje po 2000-jų metų. Baltijos perspektyva". Pagerbiamas žymios latvių kalbininkės Alysės Lauos (1914—1994) atmi- ; nimas. g „Algirdas S abaliauskas LATVIU LIAUDIES DAINŲ: SINTAKSĖ Pagaliau sulaukėme jau prieš kelis dešimtmečius žymaus latvių kalbinin- ko Alfredo Gaterio parašytos monografijos "Lettische Syntax: die Dainas” (Latvių sintaksė: (liaudies) dainos). Remiantis labai gausia liaudies dainų medžiaga, joje išsamiai išanalizuota latvių liaudies dainų kalbos morfosintak-- sė. A. Gateris — vienintelis tyrinėtojas, kuris latvių liaudies dainų sintaksei yra skyręs atskirą, didelės apimties darbą (analitinė ir sintetinė knygos dalys kartu sudaro 648 puslapius). ą Truputis apie šio veikalo autorių. A. Gateris gimė 1921 m. balandžio 24 d. šiaurės rytų Latvijoje, Kalncempių valsčiuje, Spyvuliuose. 1941 m. baigęs Maduonos gimnaziją, 1942 m. germanų filologijos ir indoeuropiečių kalboty- 1 G aters A. Lettische Syntax: die Dainas. Herausgegeben von Hildegard 1 Hadtke Frankfurt am Main; Berlin; Bern; New York; Paris; Wien: Lang, 1993. 679 220 ros studijas pradėjo Latvijos universitete. Be kitų, čia jo mokytojas buvo ir J. Endzelynas (Endzelins). 1943 m. Gateris buvo pašauktas į Latvių legioną. 1945 m. germanų filologijos, klasikinių kalbų ir indoeuropiečių lyginamosios kalbotyros studijas profesoriaus E. Frenkelio (Fraenkel) vadovaujamas tęsė Hamburgo universitete. Cia 1949 m. apgynė ir daktaro disertaciją ”Beitrige zur Bedeutungsgeschichte der ins Lettische-entlehnten mitteldeutschen Nomi- na” (Iš vidurio vokiečių skolinty latvių kalbos vardažodžių reikšmių istorijos). 1957—1963 m. ten pat, Hamburge, jis sėkmingai baigė dar medicinos studi- jas ir iki pat mirties — 1986 m. liepos 2 d. — dirbo gydytoju. A. Gateris tęsė tyrimus ir filologijos srityje — įvairių šalių žurnaluose, enciklopediniuo- se leidiniuose paskelbė daug straipsnių baltų kalbotyros, latvių literatūros klausimais. 1977 m. išleido monografiją "Die lettische Sprache und ihre Dia- lekte"* (Latvių kalba ir jos tarmės). Deja, savo paskutinio darbo ”Lettische Literatur” (Latvių literatūra) jis taip ir nebaigė. Monografija ” Lettische Syntax” A. Gateris baigė rašyti daugiau negu prieš trisdešimt metų, bet iki šiol ji taip ir nebuvo išspausdinta. Kodėl taip atsiti- ko? Savo laiku — šeštojo dešimtmečio pabaigoje — nebuvo galima rasti tam reikalingų lėšų bei leidyklos, kuri būtų sutikusi knygą išleisti. Vėliau autorius, atsisakęs daryti rankraštyje didelius trumpinimus ir nusivylęs nebenorėjo net kalbėti, tarsi jos jau nebebūtų. Todėl A. Gaterio draugai vos ne 30 metų buvo įsitikinę, kad "Lettische Syntax” rankraštis autoriaus tikriausiai sudegintas. Tačiau po A. Gaterio mirties pasirodė, kad taip nėra. Apie šios monografijos labai ilgą ir sudėtingą kelią pas skaitytojus yra parašęs A. Gaterio draugas A. Dzenis straipsnyje * Kada manuskripta neparastais liktenis” (Nepaprastas vieno rankraščio likimas. — Laikr. ”Briva Latvija”, 1994 m. sausio 10— 17). Dabar ši monografija išspausdinta, kaip rašo A. Dzenis, trijų optimistiškų bei energingų moterų dėka: A.Gaterio sesuo J. Bergholcė parūpino reikalingas lė- šas, filol. m. dr. R. Gryslė (Grisle) suredagavo rankraštį, o med. m. dr. H. Radtkė surado leidyklą ir vadovavo techniniam darbui. Nors, pasak A. Dzenio, A. Gateris buvo atsisakęs ” Lettische Syntax” rank- raščio trumpinimų, kažkas (galbūt vis dėlto pats autorius) yra kai ką ir iš- braukes®. Labiausiai mažinta pavyzdžių gausybė, bet vietomis trumpintas ir paties autoriaus tekstas (kai kur išbrauktos net ištisos pastraipos), ypač kur kalbama apie vardažodžių linksnių paradigminius santykius) (t.y. jų parale- laus vartojimo atvejus), pvz.,p. 123—124, 132, 157, 175, arba apie kai kurias šalutines jų reikšmes bei funkcijas sakinyje, pvz., p. 77, 157, 187. Taip pat vietomis išbrauktos pastabos apie kai kurių formų bei konstrukcijų papliti- mą latvių kalbos tarmėse (tokių pastabų monografijoje apskritai labai maža), pvz., p. 131, 303, arba dėl jų atitikmenų kitose indoeuropiečių (lotynų, seno- vės graikų, gotų) kalbose, pvz., p. 78, 120 bei dėl atskirų žodžių pirmykščių reikšmių ar šaknų rekonstrukcijos, pvz., p. 120, 224. Sunku suprasti, kodėl minėtos ir dar kitos vietos monografijos rankraštyje išbrauktos. Galbūt auto- riui pasirodė, kad tai nėra taip svarbu latvių liaudies dainų sintaksės tyrimui, kad tokios smulkios detalės gali atitraukti dėmesį nuo esmės. O gal, laikui bėgant, jis suabejojo dėl kai kurių teiginių tikslumo, manė, kad šį bei tą dar 2Kabelka J.(Rec.) — Baltistica. T. 14(2), 1978. P. 159—161. | Šš Išspausdintojoje monografijoje paliktas pilnas rankraščio tekstas, bet trumpi- nimų vietos nurodytos laužtiniais [] skliausteliais. 221 reikėtų patikrinti. Be to, gali būti, trumpinimai padaryti tik tam, kad su- mažintų knygos apimtį — išbraukti tik tie sakiniai bei pastraipos, be kurių = galima ir apsieiti. ; Deja, visa tai dabar — tik spėliojimai. Apskritai paėmus, minėti trum- pinimai ir tai, kad pats autorius beveik trisdešimt metų nebenorėjo apie šį darbą nei kalbėti, nei girdėti, kelia mintį, kad latvių dainų sintaksė laikytina nebaigtu tyrimu (tačiau tai jokiu būdu nemažina leidinio reikšmės). Kadangi vis dėlto išspausdintas pilnas rankraščio variantas, šią knygą galima laikyti vieningu darbu ir kaip tokį jį vertinti. | A. Gaterio tyrinėjimas ”Lettische Syntax: die Dainas" apskritai gerokai skiriasi nuo tradicinių /dabartiniy/ sintaksės tyrimų tiek savo (ypač pirmos _ dalies) struktūra, tie tam tikrais atvejais ir turiniu (pavyzdžiui, jis nėra at- kreipęs dėmesio į vieną iš pagrindinių sintaksės objektų — tekstą, nekalba apie žodžių tvarką sakinyje, apie atskirų sakinio narių asimiliacijos bei kontami- nacijos atvejus ir t.t.). Daugiau čia yra nagrinėti (t.y.smulkiai ir kruopščiai inventorizuoti) morfosintaksiniai dalykai.. Tą rodo ir monografijos dalių pa- skirstymas: pirmoji — analitinė — dalis (kalbos dalių vartojimo nagrinėjimas) apima apie penkis šimtus puslapių, o antrąją — sintetinę dalį (sakinių bei ša- lutinių sakinių klasifikacija, žodžių grupių analizė) sudaro tik apie pusantro šimto puslapių. Atrodo, A. Gateris čia sekė prof. J.Endzelyno "Latvių kalbos gramatikos" pavyzdžiu, nes ir joje daugiausia nagrinėta žodžių formų sintaksė — varda- žodžių linksnių ir veiksmažodžio formų vartosena (nors ji ir priskirta žodžių mokslui, t.y. morfologijai). Ir A. Gaterio monografijos pirmosios' dalies di- desnę pusę sudaro būtent įvairių žodžių formų ir jų vartosenos apibūdinimas, šių formų bei tarnybinių žodžių paradigminių tarpusavio santykių (kokia for- ma arba koks žodis gali atstoti kitą formą arba žodį) aiškinimas, taip pat tu funkcijų, kurias gali atlikti kiekviena kalbos dalis arba atskiras jos pogrupis, išvardijimas. Visa tai iliustruojama daugybe įdomių ir gana sudėtingų latvių liaudies dainų pavyzdžių su vertimais į vokiečių kalbą (monografija parašyta vokiškai)*. | | Antrojoje, kaip jau sakyta, daug mažesnėje A. Gaterio monografijos dalyje analizuoti sakiniai bei žodžių junginiai. Sakiniai nagrinėti pagal jų seman- tiką, juos sudarančias kalbos dalis, sintaksinių ryšių pobūdžius tarp atskirų jų komponentų (asindetinis ar sindetinis sujungimas). Kai kurie populia- riausieji žodžių junginiai čia ištirti ir diachroniniu požiūriu, pvz., p. 558 paaiškinta, kad latvių liaudies dainose labai dažnai vartotam junginiui tevs mamina ‘téval’ (pažodžiui — “tėvas motina?) atitinka tokie patys junginiai ne tik lietuvių, bet ir senovės indų bei tocharų A kalboje. Vietų, kur kalbama apie tokių tolimų kalbų (senovės indų, tocharų, albanų) formų atitikimus bei apie indoeuropiečių prokalbės šaknis, monografijoje nėra daug, todėl jos iš- siskiria iš pagrindinio teksto (pvz., kalbant apie įvardžius p. 206—207, 231, ji 4 A.Dzenis rašo, kad į klausimą, kodėl prisiimąs tokių rūpesčių, nes daug lengviau būtų rašyti latviškai, A. Gateris atsakęs labai paprastai ir logiškai: "Dainos yra vienas mūsų mažosios tautos didesniųjų kultūrinių turtų, bet pasaulis jų nepažįsta, nes nėra literatūros. Jeigu mes patys čia nieko nedarysime, tai taip ir liks." (Versta iš minėtojo A. Dzenio straipsnio.) Ir kadangi visi, kas yra bandę versti latvių liau- dies dainas, žino, kaip tai sudėtinga, tad turetume nepriekaištauti dėl ne visada pa- sisekusių vertimų, o pasidžiaugti tuo, kiek daug A. Gateris padarė, kad supažindintų su latvių dainomis ir kitataučius. 222 235, 238,apie jungtukus — p. 579). Dažniausiai visoje knygoje nagrinėtieji latvių liaudies dainų tekstai lygi- nami su atitinkamais pacios artimiausios — lietuvių kalbos liaudies dainomis bei dabartinės kalbos pavyzdžiais“, rečiau su germanų, lotynų bei senovės graikų kalbų atitikmenimis. O iš latvių kalbininkų daugiausia remtasi J. Endzelyno, A. Uozuolo (Ozols)*, K.Dravinio (Dravinš), V.Rūkės—Dravinios: (Rūke— Dravina) bei kitų autorių tyrimais, "Mūsdienu latviešu literarąs va- lodas gramatika" (Dabartinės latvių literatūrinės kalbos gramatika. Ryga, 1959— 1962. T. 1—2). t ; Nors nuo monografijos parašymo iki išspausdinimo praėjo daug laiko, del: plataus jos autoriaus požiūrio, nagrinėjimo nuodugnumo bei pačios medžiagos amžino aktualumo ji nėra pasenusi. Tikėsimės, kad šis A. Gaterio studijinis darbas, padėjęs gerus pagrindus, skatins ir tolesnius vieno iš didžiausiųjų latvių kultūros turtų — liaudies dainų — tyrimus. Pati monografija (kaip A. Dzenis pageidavo minėtame straipsnyje), reikia manyti, sulauks pelnyto dėmesio ir kompetentingų recenzijų. : Evija LIPARTE NAUJI LATVIJOS FILOLOGIJOS DAKTARAI Kadangi baltistikai priklauso ne tik lituanistika, bet ir latvistika, infor- muojame ir apie kai kuriuos svarbiausius pastarųjų metų latvių kalbotyros įvykius. Po nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) Latvijos kalbotyra gerokai pato- bulėjo ir kokybiškai, ir kiekybiškai. 1990 m. lapkričio 13 d. filologijos mokslų daktaro (dabar šis laipsnis prilygintas habilituoto daktaro laipsniui) diserta- ciją "Latviešu valodas latgalisko izlokšnu fonetika: diahronija un sinhronija” ("Latvių kalbos latgališkųjų šnektų fonetika: diachronija ir sinchronija”) Vil- niaus universitete apgynė žymus Latvijos kalbininkas Antonas Breidakas. Po poros metų, kai Latvijos Respublikoje buvo sudarytos naujos mokslų dak- taro bei habilituoto daktaro laipsnių skyrimo taisyklės, prie jo prisijungė ir gana didelis būrys naujų abiejų pakopų daktarų. : Ypač dosnus buvo 1993 m. pavasario — 1994 m. rudens laikotarpis. Ta- da 11 žymių latvių kalbininkų už savo tyrinėjimus įgijo habilituotų filologijos mokslų daktarų laipsnius, o 9 kalbos tyrinėtojai apgynė filologijos mokslų S Tam tikslui gausiai panaudoti tautosakos rinkiniai (J. Balio, J. Dovydaičio, A. Juškos surinktos liaudies dainos), M. D. Kleino, A. Sleicherio, K. Jauniaus, Rygiškių Jono, J. Otrembskio (Otrebski) ir kitų autorių gramatikos, lietuvių kalbos žodynai, K. Būgos, J. Jablonskio, S. Daukanto, E. Frenkelio, E. Hermano (Hermann), Z. Zinkevičiaus, kitų kalbininkų lietuvių kalbos tyrinėjimai, įvairūs lietuviški leidiniai. 6 Kadangi iki čia aptariamos monografijos išspausdinimo A. Uozuolo knyga "Latviešu tautasdziesmu valoda” (Latvių liaudies dainų kalba. R., 1961) buvo nuo- dugniausias sisteminis latvių liaudies dainų leksikos ir gramatikos (ypač sintaksės) tyrimas, suprantama, jog A. Gateris ypač daug kur remiasi minėtuoju A. Uozuolo veikalu ir kitais šio latvių liaudies dainų tyrinetojo darbais, kuriuose savo ruožtu yra minimi ir A. Gaterio tyrinėjimai. . : : | 223