Duomenys F. Kuršaičio biografijai

bet mūsų vaikų vaikų laikuose išeis. Aš pats tariu ir rašau (geriau nežino. dams)’ "pjauti", "spjauti", "bjaurus", "labjau" bet "sunkiau", "geriau". Rašydams "piauti" ir t.t. aš ne galėčiau atskirti "pjauti" = schneiden, pautas Jeigu mums p. Jablonskis ir Būga prisakys "rašykit vienodai "piauti", "geriau”, Bg tai mes visi raSysim ir džiaugsimės vienodą rašybą oy "ger-iau' rašyti!" Galo nebus! Tamsta paminėjai Žemaitės. Tai žmona, kurios raštai man labai patinka Rods mes Maziosios Lietuvos sūnūs daug germanizmy kalboje turime, bet atskirti, kas grynai, kas negrynai kalba, mokame. Zemaités kalba kuogral žiausia. Ji ne dirbtinė. Skaitydamas Sviet. darbą arba kokį kita šios dienos“ raštą pykinuos iš be jokio reikalo naujai dirbtų žodžių, sintaksės ir t.t. Pripaziti turiu, tankiai nesuprantu, ka šitie vyrai rašo: oKoTELVOL elio. Žemaitės ir iš Tamstos raštų aš mokinuos tikrai leituviškai rašyti t.y. grynai ir "ungekūnstelt"*, kaip vokietis sako. Rašydamas mano Mažvydo pratarm 3 taip rašau kaip mano motyna manę mokino lietuviškai kalbėti, taigi negražiai bet ir ne be reikalo perkreiptu būdu. Tyčiomis prastai rašiau, kitą kart jau geriau rašysiu. : Tikiuosi po 8 dienų galėsiu "Mažvydą" Tamstai prisiųsti. — Ateisiančią va sarą ketu Vilniuje ir kitur kur senų lietuviškų raštų jieškoti. Tvirtai tikiu: rasiu! "Širdingai sveikatos velyja Tamstos garbintojis Jurgis Gerullis Kronprinzstrasse 15. 3 1 trūkumo 2 tamsus yra 8 natūraliai, paprastai A. S. DUOMENYS F. KURSAICIO BIOGRAFIJAI 1. F. Kuršaičio tėvo Mikelio laiškas J. Sneleriui Sekine iiss Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje (Liudviko Rėzos fondas, F 228—624) yra žymaus Mažosios Lietuvos kalbininko Frydricho k Kuršaičio (1806—1884) tėvo, Lenkviečių mokyklos mokytojo Mikelio Kursai206 RR PRT) 3 čio (17807—18...7) laiškas kunigui Johanui Šneleriui. Laiškas rašytas 1839 m. birželio 19 d. iš Lenkviečių (Lengwethen, dab. Nemano raj. Lunino apylinkės centras) ir siųstas su konfirmantu Liutkumi į Gastas (Heinrichswalde, dab. Slavskas). V. Biržiškos minimi Seikviečiai (Aleksandrynas. Čikaga, 1965. T. 3. P. 172) yra atsiradę neteisingai perskaičius laiško rašymo vietą. Lenkviečiai — bažnykaimis maždaug 10 km į pietus nuo Ragainės. Bažnyčia pastatyta 1732—1735 m., o apsigyvenus zalcburgiečiams, 1741 m. įsteigta parapija (Hubatsch W. Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreufiens, Gottingen, 1968. Bd. 2. S. 111). Kaip nurodo L. Rėza (Kurtzgefafiten Nachrichten von allen seit 1775 an den evangelischen Kirchen in Ostpreufien angestellten Predigern... Kénigsberg, 1834. S. 151), Sneleris (Johann Schneller, gim. 1786) buvo įšventintas 1824 m., kunigavo iš pradžių Lenkvieciuose, vėliau Gastose, kur, matyt, į jo pareigas Įėjo ir parapijos mokyklų priežiūra. Laiškas susideda iš adreso ir trijų puslapių (34,5 cm X 20 cm formato) teksto, rašyto gotišku kursyvu, smulkia, gana padrika rašysena. Laiško popierius gerokai gavęs drėgmės, rašalas persisunkęs, dėl to tekstas vietomis nelengvai įskaitomas. Iššifruoti sunkesnes vietas padėjo berlynietis kalbininkas F. Hince (Hinze), kuriam už tai dėkoju. Už laiško turinio spręstina, kad kunigas Šneleris buvo neseniai vizitavęs M. Kuršaičio mokyklą ir dabar Kuršaitis iš savo pozicijų tarsi susumuoja lankymo rezultatus, nori priminti savo poreikius. Laiške Kuršaitis nušviečia savo skurdžią materialinę padėtį, silpstančią sveikatą, sunkumus mokyti. Matyti iš laiško ir menkas mokyklos aprūpinimas įvairiomis mokymo priemonėmis. Štai Kuršaitis nuolankiai prašo tarpininkavimo įrišti lietuvišką Bibliją, prašo didesnio, patogesnio žemėlapio. Iš M. Kuršaičio sūnaus kalbininko Frydricho Kuršaičio biografijos žinome, kad jis studijuoti Karaliaučiaus universitete pradėjo ne visai jaunas: prieš studijas buvo pagalbininkas tėvo mokykloje, mokytojavo aplinkinėse pradžios mokyklose. Ir įstojęs į universitetą 1836 m (taigi sulaukęs dvidešimt aštuonerių metų), turėjo "du metus savo mokslą į šalį padėti" (žr. T u m elis J. Fridricho Kuršaičio autobiografija // Žmonės ir kalba. V., 1977. P. 144). M. Kuršaičio laiškas kiek paaiškina šį Frydricho jaunystės metų tarpsnį. Sūnus, Karaliaučiaus studiozas, turėjęs nutraukti mokslą: apie pusę metų sirgęs, vėliau, gydytojo patartas, keliavęs. Be to, jį tuo laiku gerokai apšvarinę vagys. Laiškas yra vienas pirmųjų išlikusių Kuršaičių dinastijos rašytinių dokumentų. Jis reikšmingas visų pirma kaip greičiausiai vienintelis Mikelio Kuršaičio epistolinis tekstas, teikiantis autentiškos medžiagos apie Mažosios Lietuvos XIX a. I p. mokyklos realijas, išsaugojęs tiesioginių duomenų apie profesorių Frydrichą Kuršaitį. Savo turiniu laiškas gražiai papildo ir kitų kalbininkų Kuršaičių biografiją (žr. Kaunas D. Kelios pastabos kalbininkų Kuršaičių biografijai // Mūsų kalba. V., 1983. Nr. 1. P. 50—53). Pateikiame laiško vertimą iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą. 207 [Adresas] | Jo Prakilnybei Ponui kunigui Šneleriui Heinrichsvaldėje per konfirm(antą)* Liutkų [p.1] Lenkviečiai 1839 metų birželio 19 diena Jūsų Prakilnybe Šiandien per trumpą laiką užmiršau Jūsų Prakilnybės nuolankiausiai prašyti 1. Jau seniai būtina įrišti lietuvišką mokyklinę Bibliją, kol ji visiškai nesuplyšo. Aš ją turiu naudoti kasdieną mokymui, nes mes tik ją skaitymui teturime, kadangi mokykloje nėra jokios užrakinamos knygų spintos; ir tas savitas lietuviškas Testamentas ir Biblijos istorija iš mokyklos buvo pavogtiy į malonėkite leisti man Bibliją įrišti mokyklos kasos lėšomis. 2. Mokant rašymo, ypač dailyraščio, mano rašysena man nepatinka, ir pati ranka, kaip ir mano akys, paseno, aš jau nieko pagerinti nebegaliu. AS prašau: susidėvėjusias lenteles su rašybos nurodymais mokyklos lėšomis nuolankiausiai atsiųsti. Taipogi sunkiai sekasi mano senoms akimis geografijos mokymas, nes lapų formatas žemėlapiuose man per mažas, dėl to aš taip pat pageidauju [p-2] didelio žemėlapio. 3. Kadangi visą žiemą kenčiau sąnarių gėlą, o po to tuoj pat iki Sekminių : sirgau gelta, dėl to man reikia labai didelių pastangų mokyklai prideramai tvarkyti. Tai yra svarbiausia priežastis, kad aš atsikėliau iš lovos, aš su savo mokiniais tik pradedu mokymo dalykus. Dėl to labai nusižeminęs prašau: man čionai skirti lėšų. Kadangi aš savo pareigose taip pat niekad nebuvau slunkius ir savo menkas žinias ir jėgas uoliausiai panaudojau, be to, kadangi mano menkų pajamų neužtenka man prasimaitinti, ir kadangi pasiruošimas pamokoms taip pat reikalauja daug laiko, turiu praleisti (mokymo užduotis) | Jūsų Prakilnybę prašau kuo nuolankiausiai: tarpininkauti, kad aš gauciau prie mano mažo atlyginimo priedą, kuris man jau seniai buvo žadėtas ir kurio aš iki šiol tikėjausi, nes aš dar privalau savo vaikams pagelbėti, kurie esant mano menkoms pajamoms, nemažai kainuoja, o aš taip pat gyventi noriu. 4. Taip pat noriu Jūsų Prakilnybei nupasakoti savo sūnaus, Karaliaučiaus } studiozo, padeti. Kuris laikas, mazdaug puse mety, jis sirguliavo, daktaras patare jam [0.3] | * Skliaustuose rašomi vertėjo atstatyti sutrumpinti ar aiškumo dėlei įterpti 1 žodžiai. 208 = 3 i f kiek pakeliauti, jis važinėjo po Elbinga, Prūsų Olandiją ir kitur, ir sugrįžęs “ iš kelionės rado savo drabužių spintą ir lovą tuščia, drabužius, skalbinius ir patalynę išvogtą. 5. Pas mane (Jūsų) užmirštas knygas gausite su (laiško) įteikėju. Su gilia pagarba pasilieku Jū(sų) Prakilnybės nuolankiausias tarnas Kuršaitis 2, O. Vitulskio laiškas F. Kuršaičiui F. Kuršaičio jaunystės metams nušviesti žinių duoda ir Oto Vitulskio (Otto Witulski) laiškas būsimajam kalbininkui. Tai Vitulskio atsakymas Kuršaičiui, rašytas 1830 m. lapkričio 25 d. Apie patį Vitulskį mažai težinoma. Jis kilęs iš Gumbinės, į Prūsų Olandiją parėjęs 1794 m., taigi prieš 36 metus, buvo Prūsų Olandijos apskrities Kalthofo (Adlig-Kalthof) dvaro valdytojas. Iš laiško matyti, kad nebuvo suvokietėjęs ("aš senas lietuvininks budams myliu savo žemės žmones"). Save laiko senu ("Jūs man senam žmogui atleisite”). Nežinia, kada mirė: Kuršaitis 1845 m. rašytoje autobiografijoje apie Vitulskį sako kaip "dabar jau mirusi”. V. Biržiška rašo Wittalskis (žr. Aleksandrynas. Čikaga, 1965, T. 3. P. 172), bet paties laiško tarp Kuršaičio dokumentų nemini. — 1830 m. rudenį Vitulskis Braunsberge sutiko Frydrichą (buvusį ten, matyt, tėvo laiške minimos gydytojų rekomenduotos kelionės tikslais) ir parvežė jį į Karaliaučių. Jų pažintis atsitiktinė, bet Kuršaičiui reikšminga. Vitulskis, būdamas mokyklos globėjas, rekomendavo Kuršaitį ir 1831 m. pakvietė jį savarankišku Kalthofo mokyklos mokytoju, Kuršaitis mokė ir paties Vitulskio vaikus (plačiau žr. "Žmonės ir kalba”, P. 143). Mokytojaudamas Kalthofe, Kuršaitis gavo geresnį atlyginimą negu ankstesnėse vietose ir galėjo susitaupyti tolesniam mokslui. | Vitulskio laiškas išspausdintas "Tilžės keleivio“ 1889 m. 7 nr. 141—142 p. Ačiū J. Tumeliui, kad pasiūlė jį paskelbti. Mano Pone! Jufu Grometą nu 3. [z. M. efu gawes ir fu Džiaug/mu per/kaitęs. kad Jus mane labai pagiriat delto, kad afz Jus nu Braun/bergio iki Karaliaucziaus drauge emiau, tai toks Pagarbinims man kaip Zmoniu Prieteliui be reikalo rodofi, nes miflyju, kad to kaltas efu, jei afz Zmogus budams fawo Draugzmogui — kad.ji ir nepaziftu — pa/fzlu/znus galiu buti, [awe pati tumi ne kankindams; tikt delto afz pafidziaugiaus arba Jufu Grometa man Dziaug/mą padare, kad ifz jos Jus toki ifzradau per koki afz Jus laikiau. 209 "Dabar, mano mieliau fias Pone! ant mu fu Keliones Jus faket, kad mei 4 lytumbit Rytprufifzkajam Walscziuje Wieta gauti, kadangi Lietuwos, arba tikriaus fakant Gumbines Walscziuje to teip weik mi Nlyjat nefulaukfe. Tumi Ju fy Welyjimams priefzais ateidams, afz Jums ka pri fiulyti noriu, o kad Jums tai patiks, tai [zis mano Prifiulyms Jus Cziefe 4 Nedeliu gales i "Oberland” arba tikriaus i Rytpru fifzkąji Walfcziu per [tatyti. Jei Jums tai pameg-“ tu, tai mudu wiename Dware gywentumbim ir beweik teip Kruwoj kaip nu“ Braunsbergio i Karaliaucziu keliaudami. — Mu fu Szuiles Mokitojis jau Meijo Mene [yj numiręs yra, o netinkancziam Žmogui Wieta paduti ne noredams a fz — Szuiles Patron budams — ta dalyką nutiefau ir dawiau Waikus per koki jauną Zmogu tam Tarpe pamokinti. Iki [zios Dienos dar nei wieną i Jz¢ Szuilę ne efu pawadinęs, dabar — Jus pazines — Jus efu ifz fi /kyręs; togidel afz I fztraukimą ifz to, kas [ziczion Mokitojis gaun, priglaudziu. Toktai Mokitojis tur gauti, o jei ir Dangus fugriutu, tikt n’ifzfigafkit, kad 4 Dwarai prie mu fu Szuil-Draugy [tes priklau fo, buk Jus per Pagalbininka laikytis ture fit. Powifam ne! Daugiaufei yra 40 Szuiloku Raiftufe, o Pufe tuju Szuileje. Tai yra Kumecziu Kudikei, ale yra ir Dwaro Apturetoju Kudikei, kame pareis ant Ju fu Pamokinimo ir Dwaro Apturetoju Mi liu, delto nieko ne galiu pazadeti. Ale Jus faket, kad ir lotynifzkoj Kalboj gruntingai pamokinti galit, o toktai ypaczei mano Sun i Rudolfui ger butu, kurs Hollando Mie [te Szuilę aplanko. Taji kaip ir maze nyji afz Jums tujau turecziau paduti, o pazadu Jums pirm wi fo tai, kad, jei mano Waikus ypatifzkame Pamokinime mano Namu Je norit pamokinti, Ju fu wifus Jawus, kurius gaunat, gale fit Pinigais padaryti ir prie mano Stalo walgyti, kol newedę bufit ir wieną mano Waiku fawo Pamokinime ture fit. Taipjau mano Namu fe ir uz Jus bus [kalbiama. ] Dabar, mano Pone, ap fidumokit gerai, ale at fakykit kaip weik gale [it, nes gal buti, kad Waldzia pra zo, kad Mokitoju pawadincziau. Kunigs bei Wyskups jau Jums prieteli[zkos Dumos yra, tikt dar turit man [zitus Atte [tus parfiufti 1 / Gimimo Attefta 2/ kur Jus pamokiti efat 3/-kur Jus pirm to Mokitoju buwot ir 4/ kaip ilgai Jus pagalbininkizku Mokintoju buwot. Tokius Atte [tus Waldzia nu manęs ifzpra[zytu, kadangi az Jus ifz kito Prowinco pawadines efu. Dabar, mano miels Kur [zati, darykit ka norit, Prietli manyje radot, Pons Diews mus yra [uwedes, afz Jums [zita Prifulymą galiu padaryti, ant [zitos Wietos ne galit prapulti, o kad ir Paczę su 6 Waikais. turit. Dar rafzykit man, ar Jus ir Muzike ifzprowyti galit, nes mes [ziczion daugiaus Baznycziu turim uz Wejmalunius, koktai Lietuwoj antraip yra, taigi kad ant Wargonu zai [ti mokat, Jus ant [zitos Szuil-Wiwtos gerą Organifto — Wieta galit fulaukti. Afz fens Lietuwninks budams myliu Jawo = Zemes Zmones, kaczeig afz jau nu Meto 1794 i [zita Kampa e fu parejes, tiek Meiles, kiek priefz fawo Zemes Zmones turiu, [aw [zitame Kampe ofa Jufipelngs. Darkart, mano miels Kur [zati, perkalbeti, tai ne mano Dalyks, apmiflykit wiflab pagal Jufu Duma ir ifzfi/kirkit kas Jums geriau fia. Jei mano Zodziams ne wieryjat, tai pafiziurekit [zifze pridetaji Zenkla nu to, kas Mokitojis czion gaun; toktai Mokitojis prie mu fu gaut tur, o kad — kaip 210 | jau fakiau — ir Dangus fugrius. Jus man fenam Zmogui atlei /ite, kad jau Jawo Grometą pabengiu, nes Zegorius mu fia 10, mano Akis filpnos o mano Nami [zkei eina gultis. Togidel fawo mielajam Kur [zacziui labą Nakti dudu, o beweik nu jo At filiepimo laukius, nefrankieruto, ar kas butu jo ar ne, afz Jawo Lietuwininkui tikt prilinkęs palieku, ir wadinus jo paduta fis Tarnas. Kalthof prie Pr. Holland, 25. Nowemb. 1830. ; Wittul [ki. . Parengė Vincentas DROTVINAS 211