Lietuvių kalbos kelnių pavadinimai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIŲ KALBA: TYRĖJAI IR TYRIMAI Danutė SABALIAUSKAITĖ LIETUVIŲ KALBOS KELNIŲ PAVADINIMAI Kėlnės — "ant juosmens ir kojų dėvimas drabužis". Bendro indoeuropie- tiško šios realijos pavadinimo nėra. Mat pats drabužis paplito kiek vėliau nei juosta, kepurė, apsiaustas, sijonas ar prijuostė (Hirt 1905 : 364—5; Schrader 1917 : 513). Beje, iš prijuostės kelnės ir atsirado (Schrader 1917 : 592). Kaip ir visoje Rytų Europoje, Lietuvoje jos nešiotos nuo seno. Tai patvirtina ir IX—XII a. archeologiniai radiniai (Volkaitė-Kulikauskienė 1970 : 130; Atlas 1986 :107). Kadangi kelnės buvo viena pagrindinių vyriškos aprangos da- lių, lietuvių kalboje yra nemaža jų pavadinimų. Jie pagal kilmę skirstomi į lietuviškos kilmės žodžius ir skolinius. Lietuviškos kilmės pavadinimai Dažniausias šio drabužio pavadinimas lietuvių kalboje yra nežymėtoji lek- sema kėlnės, kelnės: kėlis (Fraenkel 236—7; Skardžius ŽD 262). Ją turi tik lietuvių kalba. Senesnė forma yra kėlinės. Palaipsniui greta jos pradėta var- toti ir kėlnės (Būga II 341; Zinkevičius II 241). Beje, tai nėra koks nors ypatingas reiškinys, trumpėjo ir kai kurie kiti žodžiai, pvz. vélnias: vėlinas, paskui: pasakui, Stas: šitai ir kt. (Zinkevičius II 165). Abu minėtieji pava- dinimo variantai pirmą kartą užfiksuoti XVII a. pr.: kėlinės — K. Sirvydo žodyno I leidime (beje, ten yra ir žodis kelinė, reiškiantis kojinę, blauzdinę) bei buv. Karaliaučiaus archyvo XVII a. rankraštyje, o kėlnės — S. B. Chilins- kio Biblijos vertime bei.D.Kleino gramatikoje (SD(1)13,32,184, kelinė 98; Lex 51; KIGr 70; Ch2Moz28,24). Abi formos randamos daugelyje XVIII— XIX a. žodynų (R 58, 268, MŽ 114, 280, 358; K I 195; II 129). Žodis kėlnės paplitęs visoje Lietuvoje, tai pagrindinis šio drabužio pavadinimas (DūnŽ 128; DrZ 146; LKZ V 527—8; DZ 296). Kėlinės dažnesnis tik Baltarusijos teritorijoje esančioje Lazūnų tarmėje (LzŽ 114). Bendrinėje kalboje tokia forma nebe- vartojama. Tarmėse bei XIX—XX a. rašto paminkluose pasitaiko ir daugiau šio žodžio variantų: keztlinios, kėlenės, kelinai, kėlinios, kėlnios (LKŽ V 489, 507, 518, 519, 529). Forma kelinai užfiksuota jau XVII a. (C I 977). Pavadinimą iš lietuvių kalbos pasiskolino kai kurios Lietuvos paribyje esančios latvių tarmės, plg. lat. dial. kęlnas "t.p." (ME II 362—3; Bren- cė 232). Tačiau latvių kalboje šis žodis turi humoristinį atspalvį (Šaudina 16). Eržvilko apylinkėse pasitaiko pavadinimas palaidinės (Erž 114). Taciau 167 tokia šio žodžio reikšmė yra aiškiai antrinė, plg. palaidinė "viršutiniai vyrišk marškiniai, palaida moteriška bliuzé”. 1 Kiti lietuviškosios kilmės pavadinimai, skirtingai nuo kélniy, yra žymę tieji. Juos galima būtų suskirstyti į tam tikrus pogrupius pagal jų paskirtį kokybę ar medžiagą, iš kurios šis drabužis pasiūtas. Atskirą pogrupį sudaro apatinių bei maudymosi kelnių pavadinimai: | apatinės, apatiniai, apatininkės, apalinūkės : apatinis, -ė. Apatinės į i apatinukés yra bendrinės kalbos zodziai, kitos formos daugiau vartojamos tarmėse (DunZ 28; LKZ 1 185; DZ 19). baltinélés "baltos apatinės kelnės" : bdltas. Pasitaiko apie Kupiškį (LK) I 615). glaūdės, glaudinės "trumpos maudymosi, sporto kelnaitės" : glaūsti, glaudūs. Žodis minimas 1937 m. "Gimtojoje kalboje" (GK 1937, 138; LKŽ 11] 397—8). Glaūdės teikiama vartoti bendrinėje kalboje (DŽ 177; Pričinauskaitė 42). kelnaitės, kelnėlės "trumpos apatinės ar maudymosi kelnės". Kelnditės — bendrinės kalbos žodis (DŽ 296). Kelnėlės vartojama Baltarusijos terito rijoje, apie Breslauja (LKZ V 597). kricios, krités "trumpos maudymosi ar sporto kelnaitės", dar plg. daž: nesnes reikšmes: kritė "kelnių dugnas; vaikų kelnių užsegamasis uzpakalis”, Veikiausiai padaryta iš kristi, plg.: Tavo krité nusileidusi, žeme velkasi (Bars- tyciai). Kelniy reikšme krités vartojama Skuodo apylinkėse bei J. Jablonskio raštuose (LKŽ VI 637). Kričios pasitaiko XX a. žodynuose (J II 245; LKZ M 537). Dažnesni yra iš šio daiktavardžio padaryti veiksmažodžiai kričidtį "vieno drabužio kraštus į kitą kišti; eiti atkišus užpakalį" bei kričiūoti "t.p (Skaržius ŽD 516; LKŽ VI 573). | pamaiités, pamautinės "vyriškos apatinės kelnės" : pa(si)mduti. Aptin- kamas uteniškių šnektoje (LKŽ IX 287). | sterblės "ppr. apatinės kelnės" : stefblės "senoviškų moteriškų marski- nių pridurkai”. Kelniy reikšme vartojama tik apie Telšius (LKZ XIII 752). trumpikės "trumpos kelnaitės? : trumpas. Bendrinės kalbos žodis (DŽ 866; Pričinauskaitė 42). | | Beveik visi minėtieji apatinių kelnių pavadinimai užfiksuoti tik XX a. Tur- būt tai neatspindi realios padėties. Dalis šių pavadinimų galėjo atsirasti ir anksčiau. Tačiau tiek apatinių kelnių, tiek apskritai baltinių pavadinimai ra- šytiniuose šaltiniuose retai tepasitaiko — dėmesys kreipiamas į "svarbesnes?" aprangos dalis. Taip yra ne tik lietuvių, bet ir, pavyzdžiui, lenkų kalboje (Bo- rejszo 24). O ir apskritai istorikų duomenimis apatinius baltinius Europoje imta dėvėti gana vėlai, veikiausiai tik XIII a. (Borejszo 23). Savo pavadinimus turi ir specialios kūdikių kelnaitės: mautinūkai "vaikų kelnaitės su pėdelėmis" : mduti (LKŽ VII 952). šliaužtinūkai "t.p." : škaūžti (LKŽ XIV 1063). Tai naujadarai, kadangi pati realija atsirado neseniai. Abu žodžiai vartos jami bendrinėje kalboje (DŽ 388; Pričinauskaitė 42). | 168 Kaip jau minėta, kelnių pavadinimai priklausė ne tik nuo jų paskirties, bet ir nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, nuo spalvos ar formos, kitaip tariant, išvaizdos: dryžinės "dryžos kelnės" : dryžas. Vartojama apie Kudirkos Naumiestį (KudN 256). ; kėrškelnės "dryžos, keršos kelnės" : kėršos + kėlnės. Pasitaiko Skuodo apylinkėse (LKŽ V 625). plačkelnės, plačiakelnės "tam tikros plačios kelnės" : plūčios + kélnes. Bendrinės kalbos žodis, užfiksuotas kai kuriuose XX a. žodynuose (BZ 616; LKZ X 48,50; DZ 569). pūskelnės "trumpos, iki kelių kelnes” : pūsė + kélnés. Randamas kai kuriuose XX a. žodynuose (NdZ III 47; LKZ X 1037). Bendrinės kalbos žodis. statinės "ilgos standžios kelnės" : statūs, statyti. Užfiksuotas keliuose XVIII-XX a. žodynuose (B; N 498; NdZ IV 91; LKZ XIII 680). Visi iki šiol aptarti kelnių pavadinimai yra stilistiškai neutralūs. Išsiski- ria stilistiškai konotuoti žodžiai, susiję su šio drabužio kokybe. Jie reiškia prastas, palaikes, apiplyšusias kelnes: kėlinpalaikės, keilinpalaikės, kelnapalaikės, kelniapalaikės, kélnpalaikes : kėlnės, keilinios + palaikis (LKŽ V 489, 519, 527, 528, 529). kelefizdros, kelinčios, kelkšnės, kelngnos, kėlniščios, kelniūkštės, kelšės, kelznos : kėlnės (LKZ V 507, 518, 522, 529, 530, 553). Vartojama daugiau pietineje Lietuvoje, bet pasitaiko ir kitose vietose. tapiizos "prastos kojinės ar kelnės. Veikiausiai sietinas su kitais šios šaknies žodžiais, plg. tapūžinėti, tapūžinti, tapūžioti "sunkiai, nerangiai eiti, vaikščioti", tapuzd, tapūžis "ištižėlis, nevykėlis". Iš turimo pavyzdžio, uz- fiksuoto Gargžduose, sunku spręsti, koks konkrečiai drabužis turimas galvo- je — kojinės ar kelnės, plg.: Galėsi dabar tapūžioti į klumpius įsispyręs su sulopytoms tapūžoms (LKŽ XV 839). terletynės "ppr. apatinės kelnės" : terliéti. Pasitaiko apie Plunge (LKŽ XVI 74). Pažymėtina, kad visi minėtieji lietuviškosios kilmės pavadinimai, išskyrus kėlnės (bei variantus), krités ir statinės, raštų kalboje pradėti vartoti tik XX amžiuje. Skolinius į atskirus semantinius pogrupius išskirti būtų sudėtinga, nes ne- retai tas pats žodis turi kelias reikšmes (pvz., būksvos "kelnės; apatinės kel- nės" ir pan.), todėl nebūtų prasmės tokio tipo žodį skaidyti į kelis pogrupius. Skoliniai skirstomi tik pagal tai, iš kokios kalbos atėjo. Polonizmai dibkos "kelnės", plg. lenk. dybki "kojokai, pančiai" (LKZ II 472). Var- tojamas keliose vietose apie Vilkaviškį bei Šakius. gačios, gačės, gocés, gdčės, gééios, gorčios "apatinės kelnės", plg. lenk. gacie "t.p." (Skardžius 76). Šis pavadinimas paplitęs daugelyje slavų kalbų, 169 plg. s. ček. hace "kelnės, apatinės kelnės", rus. zawu "kelnės; šlaunys klubai", ukr. zawu "kelnės", serb-chorv. zi#e "kelnės" ir kt. Tai slaviškos kilmės žodis, vienas iš nedaugelio drabužių pavadinimų, atėjusių iš praslaviiš kos epochos (Schrader 1917 : 603; Niderle 1956 : 228; Sokolovskaja 1974 166). Jo senumą rodo ir tai, kad iš slavų jį pasiskolino finougrų kalbos, plę suom. kaatio "klubas; šlaunis; klesné”, est. kaats, kaatsas "jaučio klubas plačios kelnės", vengr. gatya "apatinės kelnės". Praslaviškojo *gatia kilm nėra visiškai aiški. Turbūt įtikinamiausia hipotezė būtų mėginimas *gatį kildinti iš ide. šaknies *g*a- "eiti, žygiuoti" žodžių (Brūckner 131; Slawski 246; Fasmer I 397—8; Trubačev VI 106—8). Į lietuvių kalbą šis žodis turėjęs patekti anksti, jis užfiksuotas jau XV (BB2M0z28,42). Vėliau minimas kai kuriuose XIX—XX a. žodynuos; (N 259; [K] 129; J II 72; LKŽ III 472,484). Gyvojoje kalboje jis vartojama: telšiškių bei varniškių šnektose. gatkos, gačkos, gotkos "apatinės kelnės", plg. lenk. gatki "t.p." (Skar. džius 76). Lietuvių raštų kalboje užfiksuotas XVI a. (BB3Moz 16,4). Var tojamas maždaug tame pačiame plote kaip ir gačios, tačiau žymiai retesnis (LKŽ III 7, 156, AST). Dar žr. gačios. gaižės "t.p.". Neaiškios kilmės žodis, galbūt sietinas su gačiomis bei gatkomis. Randamas tik F. Kuršaičio žodyne, bet ir ten dėl jo tikrumo abe- jojama ([K] 111; LKŽ III 48). kalaišės "kelnės; klešnės" : kalašė "klešnė" , plg. lenk. kolosza "klešnė". Kelnių prasme vartojamas keliose atskirose Lietuvos vietose (Kb, Krtv, Vdk; LKZ V 103). Rusicizmai trusikai "glaudės", plg. rus. mpycuxu < mpycw "kelnaitės, trumpikės". Rusų kalbos pavadinimas gautas iš anglų kalbos, plg. angl]. trousers "kelnės" (Fasmer IV 110). Anglų k. trousers < trouse kilo i iš galų triubhas "kelnės", kuris savo ruožtu turbūt pasiskolintas iš s. prancūzų trebus "t.p.", o šis bus atėjęs iš lotynų tubraci "t.p.". Pastarojo kilmė nėra aiški, galbūt jis germa- niškos kilmės (Klein 1658 ; Partridge 740; Buck 426). Tai šnekamosios kalbos žodis, neteiktinas bendrinei lietuvių kalbai (DZ, 866). Is rusy kalbos ji pasiskolino į ir latviai (Rekena 441). galifė "kariško kirpimo, iki kelių siauros, nuo kelių į viršų platėjančios kelnės", plg. rus. zaauge “t.p.". Šis pavadinimas yra plačiai vartojamas | lietuvių kalboje (Dub 190; KudN 257; Dbč 165; Erž 147). Paprastai jis su) vokiamas kaip tarptautinis prancūziškos kilmės žodis, siejamas su prancūzų generolo G. A. Gallifet (1830—1909) pavarde. Nenuostabu, kad jis randa-| mas bene visuose Lietuvoje išleistuose tarptautinių žodžių žodynuose j jau nuo 1936 m. (TrpZ' 321). Tačiau čia yra įdomus atvejis, jog tas žodis atsirado ne prancūzų, o rusų kalboje po I pasaulinio karo (Fasmer I 338; Šanskij I(4) 16). Netrukus iš rusų kalbos jis pateko ir į kai kurias kitas slavų kalbas, taip pat į lietuvių ir latvių kalbas, plg. lat. galife (LLVV III 48). | | | | | | 170 Neapibrėžtieji slavizmai (galėję patekti tiek iš baltarusių, tiek iš lenkų, tiek iš rusų kalbų) pliūdrės, pliūdrios, pliūdros, pliudrinės, bliūrės "labai plačios kelnés”, plg. lenk. pludry, brus. nawdpu "plačios kelnės“ (Brūckner FW 120; Fra- enkel 626; LKZ X 254). Lenkų kalboje pavadinimas pirmą kartą užfiksuotas XVI a., o atėjo jis iš vokiečių kalbos, plg. vok. Pluderhose (Borejszo 169). Tai vokiškos kilmės žodis, sietinas su garsažodinės kilmės veiksmažodžiu plaudern "plepėti", plg. jo gretutinę forma blodern "šlamėti", kuri galėjusi reikšti ir "plevėsuoti" (Kluge 556). Lietuvių raštų kalboje pirmą kartą pasirodė XVII a. (Lex 68). Vėliau ran- damas XVIII—XIX a. žodynuose, dainų rinkiniuose, laikraščiuose (Q 391; K 321; JD 835; LC 1883,6). Pavadinimas, matyt, buvo žinomas Mažojoje Lie- tuvoje, jis vartojamas vakarų aukštaičių kauniškių, pasitaiko apie Raseinius, Kvėdarną bei Klaipėdą (LKŽ I 929; X 254). šarovarai, šaraivarai, šaravarai, šaravorai "ilgos plačios kelnės“, plg. lenk. szarawary, rus. wapoeapn "plačios kelnės", ukr. wapoeapu "kelnės". Rusų kalba pavadinimą gavo iš turkų kalbos, plg. turk. šalvar "kelnės", o šie — iš persų, plg. pers. šalvar "t.p.", kuris padarytas iš pers. šal "šlaunis". Į lenkų kalbą žodis pateko XVI a. per vengrų kalbą, plg. vengr. salavdr: "kelnės" (Fasmer IV 410; Borejszo 181). Lietuvių kalboje šis žodis pirmą kartą užfiksuotas XIX a. pr. (D. Pošk). Galėjo pasirodyti ir kiek anksčiau, nes jis randamas XIX bei XX a. pr. dainų rinkiniuose (LB 345; JD 410, 930, 959; BsO 402). Beje, galimas daiktas, kad tuo metu ir tuose rinkiniuose užfiksuotos formos Saraivarai, šaravarai ir šaravorai atėjo iš lenkų kalbos, plg. lenk. szarawary. Dabar jos nebevartoja- mos (LKŽ XIV 514, 515). Forma šarovūrai pasirodė tik XX a. ir galbūt ja reikėtų sieti su rus. wapoeapw (LKZ XIV 525). Vokiškos kilmės pavadinimai bikšės, biksvės, biksvos, bikšios, bikšvės "kelnės", plg. Rytų Prūsijos vok. bekse, vok. žem. biūze "t.p." (Alminauskis 31). Vokiškos kilmės žodis, plg. vok. Buze “t.p.", kilęs iš * buck-hose "ožio odos kelnés”, dar plg. angl. buckskin "elnio odos kelnės" (Kluge 115; Pfeifer 189). Žodžiai su svyruojančiu w pozicijoje tarp priebalsio ir balsio nėra labai retas reiškinys lietuvių kalbos tarmėse, plg. brasta // brastva, ląsta // lgstva. Prie tokių formų, matyt, buvo priderinti ir skoliniai, plg. liėkarstva // liekarsta, morkva [| morka (Zinkevičius LD 199). Lietuvių raštų kalboje žodis pasirodė XIX a. (bikšios — S.Dauk; A 1885,340; biksvés — J 1207; JD 181). Pavadinimas paplitęs vakarinėse Lietuvos tarmėse (LK71313, 814). Latvių kalbos bikses "kelnės" vartojama ne tik tarmėse, bet ir bendrinėje kalboje. Tai pagrindinis latvių kalbos kelnių pavadinimas (Sehwers 11, 234; ME I 925; Karulis I 126; LLVV II 89). Įdomus faktas, kad šis žodis paplito daugelyje Vidurio ir Šiaurės Europos 171 šalių: plg. lenk. dial. buksy, est. pūksid, šved. byzor, norv. bukser, is| buzur, dan. bukser. Visur jis reiškia kelnes. būksos, būksvos, būksvės "kelnės, apatinės kelnės", plg. vok. Buze "t.p." Šio žodžio kilmė nėra visiškai aiški. Manyta, kad į lietuvių kalbą jis patek iš lenkų kalbos, plg. lenk. buksy "t.p." (Skardžius 48). Tačiau veikiausia jis, kaip ir bikšės, yra germanizmas, ypač turint galvoje, kad buvo vartojamą Mažojoje Lietuvoje bei randamas daugelyje jos rašto paminklų nuo XVIII a pr. (Urbutis B XXVII(1) 6—7; Q 278; B; Kabelka 64; R 210; MZ 280; Į 63). XIX a. II pusėje šis pavadinimas Mažojoje Lietuvoje dar buvo žinomas " Vyrai vasarą nešiojo audimo kelines... Žiemoj tai buvo buksvos nuo mil padarytos" (Kapeleris 346). Dabar jis žymiai retesnis nei bikšės, pasitaikę plotelyje tarp Raseinių, Jurbarko ir Veliuonos (JD 1375; LKŽ I 1144). Da žr. bikšės. raitūzės, raitužės "senoviškos kelnės; raitininko kelnės" , plg. vok. Rei those "jojimo kelnės“ (LKZ XI 86). Vokiškos kilmės žodis, plg. reiten "joti' + Hose "kelnės". Pasitaiko XIX—XX a. spaudoje, vartojama kai kuriost Suvalkijos vietose (Tat; J II 72; KŽ 2052). | ūndrūzės "apatinės kelnės“, plg. vok. Unterhose t.p.”. Vokiškos kilmė; žodis, plg. unter "po" + Hose "kelnės". Galimas daiktas, kad į lietuvių kalb pateko per kuršininkų tarmę, plg. kuršinink. underitzes "t.p." (Pietsch r 78). Vartoja vakarų žemaičiai (Vaičiulytė 123). Latvizmai | | bikšės "kelnės". Apie šį žodį jau kalbėta, tai germanizmas. Tačiau jis vartojamas ir keliose šiaurės rytų Lietuvos vietose — Biržų bei Rokiškio apy p. linkėse (LKŽ I 813). Čia jis turėjo patekti iš latvių kalbos, plg. lat. biksė: "kelnės". | kleitos "kelnės", plg. lat. kleita "suknelė". Tokia reikšme žodis aptik: tas tik Joniškyje (LKŽ VI 36). Šiaip jau latvizmas kleita ir lietuvių kalboje reiškia suknelę. Į latvių kalbą pavadinimas atėjo iš vokiečių kalbos (Sehwert 50, 233; EH I 613; LLVV IV 25%), Jis yra germaniskos kilmės, plg. angl cloth’ "drabužis", oland. kleed "t.p.". Toliau bandoma sieti su s. ang). clidar "pritvirtinti" (Kluge 375; Pfeifer 666; Klein 302). Pavadinimai, artimi tarptautiniams žodžiams Atskirą pogrupį sudaro skoliniai, artimi vadinamiesiems tarptautinia ns žodžiams. Dažniausiai tai žodžiai, į Jietuvių kalbą neseniai atėję iš rusų bos. Bet tam tikrais atvejais jų šaltinis gali būti ir kitos kalbos. džinsai "kelnės, pasiūtos iš džinsinės medžiagos". Į lietuvių kalbą galėjo patekti iš rusų arba anglų kalbos, plg. angl. jeans, rus. dxcuncm "t.p.* (Pričinauskaitė 41). Anglų kalbos drabužio pavadinimas kilo nuo medžiagos pavadinimo, plg. angl. jean "labai tvirtas medvilninis audinys". Pastarasis žodis pasiskolintas iš s.prancūzų kalbos, plg. Genes "Genuja, Italijos miestas?" (Klein 827). 172 Pavadinimas vartojamas visoje Lietuvoje. Atėjo neseniai, kartu su realija. kalisonai, kalsėnai "ilgos apatinės kelnės", plg. rus. xarsconu, lenk. Lalesony, pranc. calegon, isp. calzones “t.p.". Į rusų kalbą žodis atėjo XIX a. pradžioje iš prancūzų kalbos (galimas daiktas, per lenkų kalbą) (Fasmer II 171; Šanskij II 33). Pracūzų k. jį pasiskolino iš italų k., plg. it. calzoni "kelnės", kuris sie- tinas su it. calza "kojinė". Šis gautas iš lotynų k., plg. lot. calceus "batas" (Dauzat 129; Buck 425). Pavadinimas pasitaiko šnekamojoje lietuvių kalboje. pantalonai "apatinės kelnės, kelnės", plg. rus. naumaznonwu, pranc. pan- talons, it. pantaloni, isp. pantalones, angl. pantaloons "t.p." ir kt. Pava- dinimas atsirado prancūzų kalboje iš pranc. pantalon "pajacas, juokdarys". Šis atėjo iš italų kalbos, plg. it. pantalone "t.p.", kuris savo ruožtu kilo iš tradicinio italų farso personažo, vardu Pantaleone, nešiojusio siauras kelnes (Klein 1121; Oxford 647; Buck 425; Fasmer III 198—9). Lietuvių kalboje pavadinimas pasirodė maždaug XX a. pirmoje pusėje (TrpZ! 728). Dabar iš vartosenos po truputį traukiasi. pizama "Indijoje — plačios lengvo audinio kelnes”, plg. rus. nuxcama, lenk. pižama, angl. pyjamas, vok. Pyjama ”t.p.”. Į Europos kalbas žodis pa- teko per anglų kalbą iš hindi paejūma arba urdu pa-jama "t.p." (Klein 1112; Pfeifer 1063; Fasmer III 259). Į lietuvių kalbą skolinys atėjo, matyt, XX a. pirmoje pusėje (TrpZ! 770). Vartojamas bendrineje kalboje, tačiau žymiai dažnesnė šio žodžio reikšmė yra "kambarinis ir miegamasis lengvas drabužis, susidedantis iš palaidinės ir kelnių". Ši reikšmė yra ir visose minėtose kalbose (LKŽ X 47; DŽ 568). šortai "trumpos kelnės, dėvimos vasarą“, plg. angl. shorts, rus. uwopmw "t.p.". Anglų k. pavadinimas kilo iš būdvardžio short "trumpas" (Webster 1073). Kaip ir džinsai, nesenas skolinys, gana plačiai vartojamas šnekamojoje lietuvių kalboje (Pričinauskaitė 42; LKŽ XV 263). Kaip matome, lietuvių kalboje esama nemaža šio drabužio pavadinimų — apie 40 (neskaičiuojant įvairių fonetinių variantų bei stilistiškai konotuotų žodžių, padarytų iš žodžio kėlnės). Maždaug pusė jų atsirado lietuvių kalbos dirvoje. Svarbiausias yra nežymėtoji leksema kėlnės. Baltų kalbos neturi bendro šio drabužio pavadinimo. Be bendrinėje latvių kalboje vartojamo žodžio bikses, skolinio iš vokiečių kalbos, tarmėse gana daž- nas germanizmas ūzas, plg. Pabaltijo vok. hosen, šved. huso (ME IV 410—1; Rekena 441; Karulis II 460). Prūsų rašto paminkluose randami du šio dra- bužio pavadinimai: germanizmas broakai "tam tikros šlauninės kelnės*, plg. vid.vok.žem. brok "t.p." (Mažiulis I 158; Toporov I 253) ir neaiškios kilmės žodis lagno "kelnės", kurį V. Mažiulis mėgina sieti su prūsišku daiktavardžiu *laknas "smarkiai judantis, lekiantis" (PKP II 279; Toporov IV 416—8). Kiti lietuviškos kilmės pavadinimai yra semantiškai ar stilistiškai kono- tuoti. 8 žodžiai reiškia apatines kelnes, 2— specialias kūdikių kelnaites, 5 173 nusako šio drabužio išvaizdą. Net 15 pavadinimų turi tam tikrą niekinamąjį atspalvį. Pažymėtina, kad visi minėtieji pavadinimai paprastai turi aiškiai apibrėžtą reikšmę. Raštų kalboje, išskyrus kėlnės (bei variantus kėlenės, kelinai) (XVII a.) ir statinės (XVIII a.), lietuviškosios kilmės pavadinimai užfiksuoti tik XX a. Iš jų 9 vartojami bendrinėje kalboje. Rasta 20 kelnių pavadinimų, atėjusių iš kitų kalbų. Salygiskai juos gali- ma būtų išskirti į dvi didesnes grupes: anksčiau gautus skolinius ir neseniai į lietuvių kalbą patekusius žodžius. Pirmajai grupei priklausantys žodžiai paprastai yra labai reti, pasitai- kantys tik atskirose šnektose ar raštuose. Jų reikšmė jau nėra tokia aiškiai apibrėžta, ta pati leksema kartais gali žymėti kelis drabužius ar to paties drabužio rūšis, plg. kleitos "kelnės", kleita "suknelė"; būksvos "kelnės", "apa- tinės kelnės". Todėl jie skirstomi tik pagal tai, iš kokios kalbos pasiskolinti. Daugiausiai rasta slavizmų — 9 (5 polonizmai, 2 rusicizmai, 2 neapibrėžtieji slavizmai). Taip pat aptikti 4 germanizmai ir 2 latvizmai. Į bendrinę kalbą visi jie nepateko ir po truputį traukiasi iš vartosenos, nors kai kurie iš jų lietuvių raštų kalboje užfiksuoti jau gana seniai: gačios, gatkos — XVI a., pliūdrės, būksos — XVII a. Antrąją skolinių grupę sudarytų pavadinimai, artimi tarptautiniams žo- džiams. Jų yra 5, iš kurių 3 vartojami bendrinėje kalboje. LITERATŪRA Atlas 1986 : Istoriko-ėtnografičeskij atlas Pribaltiki. Odežda. Riga. Hirt H. 1905 : Die Indogermanen. Ihre Verbreitung, thre Urheimat und thre Kultur. Strassburg. Bd. 1. Niderle L. 1956 : Slavjanskie drevnosti. Moskva. Schrader O. 1917 : Reallezikon der indogermanischen Altertumskunde. 2. Aufl., hrsg. von. A.Nehring. Berlin, Leipzig. Bd. 1. | | | | Sokolovskaja A. S. 1974 : Lingvogeografija i ėtimologija nekotorych | nazvanij odeždy i obuvi. — Problemy kartografirovanija v jazykoznanii i etnografii. Leningrad. Volkaite-Kulikauskiene R. 1970 : Drabužiai. — Lietuviai IX— XII | amžiais. Vilnius. LITERATŪROS SANTRUMPOS A — Auszra. Laikrasztis iszleidžiamas Lietuvos milėtoju. Tilžėje 1883—1886. Alminauskis — Alminauskis K. Die Germanismen des Litauischen. Teil 1: Die deutschen Lehnworter im Litauischen. K. [1934]. B—Brodowskij J. Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicom (Rankrastinis vokieciy-lietuviy kalbų žodynas, du tomai, apie 1740 m.). BB — Biblia tatai esti wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai pergulditas per | Jang Bretkuna Lietuvos Plebong Karaliaucziuie (1590 m. rankrastis). Borejszo — Bore jszo M. Nazwy ubiorédw w jezyku polskim do roku 1600. Poznan, 1990. Brence — Bren ce M. Latvių kalbos leksikos lituanizmai. Vilniaus universiteto | diplominis darbas. Vad. V.Urbutis. V., 1962. Brickner — Brick ner A. Slownik etymologiczny jezyka polskiego. Krakéw, 1927. 174 | | a | Brickner FW — Brickner A. Litu-slawische Studien. I Teil: Die slawischen Fremdworter im Litauischen. Weimar, 1877. BsO — Ozkabaliy dainos. Surinko J. Basanavič i us. Shenandoach, Pa. 1902 m. T. 1—2 (Skaitmenys rodo dainos numerius). Buck — Buck C.D. A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo- European Languages. Chicago, 1949. Būga — Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958—1961. T. 1-3. BZ — Baronas J Rusų lietuvių žodynas. Antras naujai parašytas kirčiuotas leidimas. Kaunas, 1933. C — Clavis Germanico-Lithuana (Buv. Karaliaučiaus archyvo dviejų tomų rank- raštis, parašytas tarp 1673—1701). j Ch—Chilinski S. B. Biblie su didžiu dabojimu perguldita Lietuwos Zmonems ant iszganitingos naudos. London, 1660. g.Dauk — Simonas Daukantas (1793—1864), jo raštai. Dauzat — Dauzat A. Dictionnaire étymologique de la langue francaise. Paris, 1954. Dbč — Dubičiai. V., 1989. Drž — Naktinieneé G., Paulauskienė A, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės žodynas. V., 1976. Dub — Dubingiai. V., 1971. DūnŽ— Vitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas. V., 1976. DZ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V., 1972. EH — Endzelins J, Hauzenberga E. Papildinajumi un labojumi K.Mūlenbacha Latviešu valodas vardnicai. Riga, 1934—1946. S. 1—2. Erz — Eržvilkas. V., 1970. Fasmer — F asm er M. Etimologiceskij slovar’ russkogo jazyka. M., 1964—1973. 7.14. Fraenkel — Fraenkel E. Litauisches etymologisches Wérterbuch. Heidelberg- Gottingen, 1955—1965. GK — Gimtoji Kalba. Bendrinės kalbos laikraštis. Kaunas, 1933—1941. J — Jlumoaeckxit caosaps A. FO mr Ke BUY a cs MOAKOBANIEMD CA08F Ha PYCCKOMS u noavcxoms saxars. Cankr IlerepOyprs, 1897—1922. T. 1-3. JD — Lietuviskos dajnos užrašytos par Ant ana Juské vice Kazanė, 1880—1882. T.1—2 (Skaitmenys rodo dainos numerius). K— Kurschat F.Littauisch-deutches Worterbuch. Hale, 1883. ([] deda- ma prie žodžių, kurių tikrumu Kuršaitis abejoja). Deutsch-littauisches Worterbuch. Halle, Bd. 1, 1870. Bd. 2, 1874. ; Kabelka — Ka belka J. Kristijono Donelaičio raštų leksika. V., 1964. Kapeleris — Ka peleris K. Kaip senieji lietuvininkai gyveno. — Lietuvininkai. V., 1970. Karulis — K arulis K. Latviešu etimologijas vardnica. Riga, 1992. T. 1—2. Klein — Klein E. A Comprehensive Etymological Dictionary of the English Language. Amsterdam, London, New York, 1966—1967. Vol. 1—2. KIGr — Pirmoji lietuvių kalbos gramatika. 1653 metai. V., 1957. Kluge — Kluge F. Etymologisches Worterbuch der deutschen Sprache. Berlin, 1957. KudN — Kudirkos Naumiestis. V., 1990. KZ -K ar šaitis A. Lietuviškai-vokiškas žodynas... Gottingen, 1968—1973. .„1—4. LB — Litauische Volkslieder und Marchen aus dem preussischen und dem russichen Litauen, gesammelt von A. Leskien und K. Brugmann. Strassburg, 1882. : LC — Lietuviszka Ceitunga, iszeinanti kas utarninką. Klaipėda, 1877—1889. Lex — Lezicon Lithuanicum, parengė V.Drotvinas. V., 1987 (Rankraštinis XVII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodynas). LKZ — Lietuvių kalbos žodynas. V., 1956—1991. T.1—15. 175 LLVV — Latviešu literaras valodas vardnica. Riga, 1972—1989. S. 1—7. LzZ — Petrauskas J., Vidugiris A. Laziny tarmės žodynas. V., 1985 Mažiulis — Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologinis žodynas. V., 1988—1993 T.1—2. ME — K.Milenbacha Latviešu valodas vardnica, redigejis, papildinajis turpinajis J. Endzelins. Riga, 1923—1932.S.1—4. MZ —Mielcke Ch. G. Littauisch-deutsches und deutsch- littauisches Wérterbue Konigsberg, 1800. N —Nesselmann G. H. F. Wérterbuch der Litauischen Sprache. Konigsberg 1851. NdZ — Niedermann M., Senn A, Brender F, Salys 8 Lietuvių rašomosios kalbos žodynas. Lietuviskai-vokiska dalis. Heidel be:g, 1932—1968. T.1—5. Oxford — The Ozford Dictionary of English Etymology. Edited by C. T Onions. Oxford, 1985. | Partridge — Partridge E. Origins. A Short Etymological Dictionary o Modern English. New York, 1983. | Pfeifer — Etymologisches Wérterbuch der Deutschen... durchgesehen und erganz = von Wolfgang Pfeifer. Berlin, 1993. Bd.1—2. | Pietsch — Pietsch R. Fisherleben auf der Kurischen Nehrung. Berlin, 1982. PKP — Mažiulis V. Prūsų kalbos paminklai. V., 1981.T.2. Ą D.Pošk — Dionizas Poška (1745—1830). Lenkiškai-lietuviškas žodynas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštynas) ir kiti jo raštai. 1 Pri¢inauskaité — Pri¢inauskaite A. Drabuziy ir jy detaliy pavadinimai — Kalbos kultūra, 1977. T.32. P.41—44. k Q —Krauzeés (vadinamasis) žodynas. (Buv. Karaliaučiaus archyvo rankraštinis vokiečių-lietuvių kalbų XVIII a. žodynas). : R —Ruhig P. Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Lexicon. Konigsberg, 1747. | Rekena — Rekėna A. Amatniecibas leksika dažūs Latgales dienvidu izloksnės un tas sakari ar atbilstošajiem nosaukumiem slūvu valodas. Riga, 1975. SD(1) — K. Sirvydo žodyno pirmasis leidimas (apie 1620m.). Sehwers —Sehwers J. Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen vornehmlicl uber den deutschen Einfluss im Lettischen. Berlin, 1953. skardZius —Skardzius P. Die slawischen Lehnwérter im Altlitauischen. Tauta ir žodis, 1931. T.7. Skardžius ZD — Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba. V., 1943. | Slawski — Sl a ws ki F. Slownik etymologiczny jezyka polskiego. Krakow. 1952—1985. T.1—5. | ! Sanskij — Ša ns kij N. M. Etimologičeskij slovar' russkogo jazyka. 1963—1982. T. 1—2 (tom 2 pod red. N. M. Sansko g o). Saudina — Saudina V. Lituanismi dažūs Lietuvas pterobežas seliskajas izloksnėi (Akniste, Garsene, Laši, Prode). Disertacijas kopsavilkums filologijas doktora grada iegūšanai. Riga, 1994. Tat — Tatarė A. (1805—1889), jo raštai. ij + Toporov — Toporov V. N. Prusskij jazyk. Slovar’. M., 1975—1990. T. 1-5. TrpZ! — Tarptautinių žodžių žodynas. Red. J. Žiu g Žž d a. Klaipėda, 1936. Trubaéev — Etimologiceskij slovar’ slavjanskich jazykov. Pod red. O. N. T r u- baceva. M.,1974—1993. V. 1—19. Urbutis B XXVII(1) — Urbutis V. Senos Baltistica, 1992.T.27(1). P.4—15. ) Vaičiulytė— Vaičiulytė O. Klaipėdos šnektos žodynas (valstiečių buitiskej leksika). Vilniaus valstybinio universiteto diplominis darbas. Vad.V.Vit- kauskas. V., 1977. Webster — Webster’s New Collegiate Dictionary. Springfield, Massachusetts, 1977, Zinkevičius — Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. V., 1984—1992. T.1—5. į ios lietuvių kalbos slavizmai. 176 Zinkevičius LD — Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. KITOS SANTRUMPOS angl. anglų brus. baltarusių ček. čekų dan. danų dial. tarminis est. estų ide. indoeuropiečių isl. islandų isp. ispanų it. italy kursinink. kursininky lat. latvių lenk. lenkų lot. lotynų norv. norvegų oland. olandų pers. persų plg. palygink pranc. prancūzų rus. rusų 3 senoji serb-chorv. serby-chorvaty suom. suomiy sved. švedų t.p. taip pat turk. turkų ukr. ukrainiečių vengr. vengrų vok. vokiečių žem. žemaičių Kb Kabeliai, Varėnos r. Krtv Kurtuvėnai, Siaulių r. Vdk Viduklė, Raseinių r. NAMES OF TROUSERS IN THE LITHUANIAN LANGUAGE Summary This article deals with the lexical- semantical subgroup of the names of trousers. About 30 of them might be found in Lithuanian (phonetical variants are even more abundant). Some of them are neutral both stylistically and semantically, others, on the contrary, describe the guality or the purpose of the object. There is no common Indo-European name for the said object. Therefore there are many borrowings in Lithuanian (about 50 per cent). By the way, the same situation is observed in other languages. The general name of this article of clothing is a neutral lexeme kėlnės "trousers". It is used all over Lithuania. It was first recorded in the written language at the beginning of the 17th century. The other names of Lithuanian origin may be subdi- vided according to the form (e.g., plackelnés : platūs "wide" + kėlnės "trousers"), colour (dryzinés : dryžas "striped") or the purpose (šliaužtinūkai: šliaūžti "crawl" ). One more group might be singled out: it would contain stylistically marked words (kelnapalaikes : kélnés” trousers” + palaikis shabby”, terletijnės: terlidti "to soil”). All the names of Lithuanian origin except kélnés and statinės "stiff trousers” ap- 177 peared in written Lithuanian only in the 20th century. Nearly half of them are use in Standard Lithuanian. The borrowings are subgrouped only according to the language they come from 9 borrowings stem from Slavic (dibkos, gačios, gaižės, galifė, gatkos, kalaišės, pliūdr šarovarai, trūsikai), 4 from German (bikšės, būksos, raitūzės, ūndrūzės) and 2 fron Latvian (bikšės, kleitos). Some of them adopted in Lithuanian rather long ago, bu they are seldom used at present. They are known only in some Lithuanian ialect; or found in some writings. These words are not used in Standard Lithuanian. The other group of borrowings consists of the so-called international words There are 5 of them (džinsai, kalisėnai, pantalėnai, pizama, šortai). They apearec in Lithuanian only in the 20th century, and it is difficult to say which language they came from. 3 of these words are in common use in Standard Lithuanian. | 178