Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių tarmėse

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIY KALBA: TYREJAI IR TYRIMAI Danguole MIKULENIENE DEL LINKSNIUOJAMUJU ZODZIV. KIRCIAVIMO VARIANTY i PIETINESE AUKSTAICIY TARMESE i era Rh Proms ee, ‘ ‘ te . Iki Siol linksniuojamyjy Zodziy kirtiavimo variantai dazniau aptariami bendrines kalbos poZiuriu — svarstant, kuris is jy teiktinesnis bendrinei kal- — bai. Tarmése galimi visokie kir¢iavimo atvejai, ta¢iau paprastai linkstama j_ galininj kirciavima (Buga 1961 : 79; Skardzius 1935 : 35—42, 144—155; 1968 : 58—59, Illic-Svityé 1963 : 29—30, 41—42, 55; Girdenis 1967 : 6 ir kt.). f Snekamosios kalbos polinkj { oksitoneze bandyta pagristi statistiskai: B. Stundzios (1984 : 88) duomenimis, dviskiemeniai Sakninio-galuninio kiréia-_ vimo variantai sudaro 86% visy jvairavimo atvejy. DaZniausiai ivairuoja tos. patios Saknies priegaidés akcentinés paradigmos — pirmoji bei treéioji (ple. bérzas 1 / bérZas 3, tevas 1 / tevas 3), antroji bei ketvirtoji (plg. ausra 2 // ausra 4, bala 2 / bala 4). Perpus maziau — 31,6% — sudaro Zodiiai, kuriy kirciuoté kinta drauge su Saknies priegaide (plg. dudra 1 / audra 4, kdina 1 / kaind 4) (Stundzia 1984 : 87, 1 lentelé). §1. Akcentiniy varianty gausumu skiriasi pietinés aukStaiciy tarmés: jos nemazZa ZodZiy ir jy formy, kitaip larciuojamy negu bendrineje kalboje, plg Zietelos ir pas_tok is Zmonis; viem vienus mégo; més pastatéem itus p é dus (Vidugiris 1959 : 207—209) ar Dieveniskiy apylinkése uzrasy ir daF blizga kaulazt o kuf ciei raktaz pink tvartat, vie duri-s ir pan. (Lipskiené, Vidugiris 1967 : 195—196). Siose tarmése ypaé svyruoja vns. jnagininko ir dgs. galininko kiré vimas: tvirtapradziai treciosios (kartais ir pirmosios) kirtiuotés zodziai 1 retai sukirciuojami galunéje. Taigi Dieveniskiy Snektoje gali buti pasa ma arklits, galvds, gridus (Lipskiené, Vidugiris 1967 : 196), Sveridubres karstu, nuogt, pésciu; arkliis, karstis (Naktiniené, Paulauskiené, Vitka kas 1988 : 8), Punsko — pédu, pédis; gyvu, gyvis; ilgu, ilgus; saltu, $ (Grumadiené 1992 : 11). §2. Kadangi kiréiavimo variantai paprastai registruojami labiausiai tanéiose, todel intensyviai tirlamose pietiniy paribio aukStai¢iy tarmese, akcentiniy gretybiy buvimas neretai siejamas su slavy kalby jtaka (plg. 7 keviéius 1966 : 31). Jy nuolat veikiamas, sutrinka tarmeés priegaidziy su kiréio vieta tam tikrose Zodzio formose, linkstama j morfologinj akcent paradigmos islyginima — koloninj ar galuninj kirciavimo tipus (plg. G diené 1988 : 144; 1994 : 104). 148 | Yrant tarmés kirgiavimo sistemai, slavy kalbos, be abejonés, atlieka katalizatoriaus vaidmenij, tagiau ne visuomet kirciuoéiy migimas laikytinas nauju reiskiniu. Aptariamyjy varianty aptinkama ne tik nykstanéiose paribio snektose, bet ir visame pietiniy aukStaidiy (dziiky) bei gretimy Snekty plote!. Daigi | Siaure nuo jo — pavyzdziui, pietinéje ryty aukStaiciy Sirvintiskiy tarmés dalyje, kur drauge pastebimos ir koloninio kiréiavimo tendencijos (Morkiinas 1969 : 117). Taigi — iki kirgio atitraukimo zonos. ; §3. Bandyta ieSkoti fonetiniy gio reiskinio prieZasciy: jis aiskintas prastesniu ilgujy balsiy priegaidziy skyrimu ryty bei piety aukstai¢iy tarmése (Stundzia 1984 : 86), tvirtagalés ir tvirtapradés priegaidziy tono supanasejimu (Naktiniené, Paulauskiené, Vitkauskas 1988 : 8) ar tvirtagalés Zodzio kamieno priegaidés pritapimu prie tos tarmés tvirtapradés (Grinaveckis 1991 110-111). Taéiau formy su islaikyta tvirtaprade priegaide buvimas — pavyzdziui, vns. galininkas kdrstg (trm. kd.rgtu.) Salia karstu, karstus ar drklj (trm. d.rklz.) Salia arklids (bei drklius) (Naktiniené, Paulauskieneé, Vitkauskas 1988 : 8) — rodo, kad pietinése aukstaigiy tarmése kamieno akitas nera visi8kai sunykes. Be to, gerai islaikyta fonologiné priegaidziy priespriega dvigarsiuose” 5 Z. Zinkeviciaus nuomone, toje patioje vietovéje (ir net to paties informanto — aut. p.) vartojamos kelios gretiminés formos rodo nefonetine kiréiavimo varianty prigimti, tad pirmiausia aiskintinos *senovinio kircio pamirgimu ir vélesniu jo analoginiu islyginimu” (Zinkeviéius 1979 : 91). Taigi logiska manyti, kad ”islygintieji” variantai, sinchronijos podgitiriu laikomi hiperkotekciniais (Grumadiené 1988 : 144—148), gali turéti ir istorines egzistavimo prielaidas. 84. Jas buvus jau liudija M. DaukSos rastal, plg. M. Dauk3os * daiktus (daikttis) Salia ddiktus ( ddtktus), * darbus (darbiis) Salia dérbus (dérbus, darbus), *pédas (pedds); * gardzias (gard3ids) Salia gdrdzius (gérd§ius, gardfius), *gyvt, gyvus (giwi, giwis) Salia gjvus (grwus), * pilnd (pilni), taip pat * aigkimi, “patogimi (aiPkimi, patogtimi) Salia diskius, ( ne)patégius (diPkius, acc. pl. patégus, nepatégius). Kazin ar die galininio kiréiavimo daiktavardziai téra paprastos korektiros klaidos — daugiskaitos galininko forma * daiktus P. Skardziaus aptikta penkis kartus (ddiktus — SeSis), *darbus — tris kartus (dérbus — taip pat triskart). Visiskai tikétina, kad M. Daukéai Jie galéjo buti pazistami is pietiniy aukstaif ei rodo Lietuviy kalbos instituto Kalb6s ir dialektologijos skyriaus rankrastyno ir pastaryjy mety dialektologiniy ekspedicijy (1991 m. — Zasliai, Pelesa, 1992 m. = Valkininkai, Dievéniskés, Balbiériskis; 1993 m. — Léipalingis, Mielagenai, 1994 m. — Dievéniskés, 1995 m. — Vistytis) medziaga. ney balsiy (resp. ie, uo) priegaidés dar per maiai i&tirtos. Nors ir apie nius dzuky kaimynus, rytinius kapsus, sakoma, kad jie taip pat ” beveik neskiria -./ Ircluoty ilgujy balsiy bei dvibalsiy ie, wo tvirtaprades ir tvirtagalés priegaidés” letuviy 1970 : 29), rodos, ankstoka kalbeti apie jy niveliacijg Zodzio kamiene Ig. Grinaveckis 1991 : 118—119). Juolab, kad pietiniai vakary auk&taiciai net nekirciuoty skiemeny akita tebeskiria nuo cirkumflekso (Girdenis 1973 : 74—75; inkevigius 1983 - 121122): 149 iy tarmiy arba, pasak P. Skardziaus (1935 : 40), ”tai galéjo biti ir vilniecio korektoriaus padaras”. Nors galunéje sukirciuotas formas (bent jau budvar- | dzius) P. SkardZius ir priskyres prie korekttiros rikty, ta¢iau jo nuomonés neparemia senyjy raSty jvardziai, skaitvardZiai, né patys budvardzZiai. Kad galuninio kiréiavimo ZodZiy negalima laikyti nei atsitiktinumu, nei apsirikimu, rodo M. Daukéos jvardiiai kokis, ~2d, tokis, ~id: nuosekliai galinéje kiréiuojamas vns. jnagininkas *kokia (kokid, koké), *tokid (tokid) ar dgs. galininkas *kokids (kokés, kokids, kokéfq), *tokids (tokés) Salia tékias. (tékias), *tokius (tokitis) alia tékius (tokitis) drauge su kitomis linksniy formomis liudija juos buvus oksitonais (Skardzius 1935 : 198). [vardZiai baritonai gretiminiy galuniniy kiréiavimo formy nera turéje. SkaitvardZiai, kaip ir ivardziai, taip pat, rodos, buvo islaike galinés kirciavimo paradigma. Tai rodo M. Daukéos rasty dgs. galininko lytys *keturids (kie*turids, keturés), *septynids (feptinés) (Skardzius 1935 : 183) bei 1605 m. anoniminio katekizmo negimininés skaitvardziy formos *pirmd (pirmd), “ant(a)rd (untdrd), *treéia ( Trecia) Salia trééia ( Trécia), *ketvirta (Ketwirtd) (Zinkeviéius 1975 : 63). §5. Dél nedidelio pavyzdziy skai¢iaus galininio kiréiavimo reliktais sunku pripazinti * gardzius, * gyvis, *pilnd, — juolab, kad K. Buga forma *gardzius linkes aiSkinti kaip kitos Snektos lyti (Baga 1961 :77). Vis délto netiesioginiy jrodymy yra. : Pirmiausia — tai dviskiemeniy akitiniy vyri3kosios giminés bidvardziy dgs. vardininkas baltz (<*balt-ie), kirtiuojamas galiinéje - visiskai taip pat, kaip pirmi (<*pirm-ie) ar koki (<*kak-ie), ir moterikosios giminés vns. vardininkas baltd (<*balt-a) — kaip pirma (<*pirm-a) ar kokia (<*kak-(j)a). Taigi pries isigalint Saussure’o ir Fortunatovo désniui, kir¢tiavimu — dviem akutais — Sios formos visiskai nesiskyré nuo vns. jnagininko ir dgs. galininko, plg. bdltu/baltd (<*balt-rio), bdltus/baltus (<*balt-tios) (Mikuléniené 1993 : 22). M. Daukéos laikais Saussure’o ir Fortunatovo désnis jau buvo paveikes tvirtagales Saknies baritonus, plg. *dr@sus (drgfus), drgsu (drgfu), bet dr¢- sits (drgfitis), * gratidus (gratidus), gratidumi (grdudumi), bet graudzia (i-sg. graudjid), * surikus ( fyukus), suriku(fuku), bet sunkids ([ykitis) (Skardzius 1935 143—144). Tada kuo, jei ne Sakninio kiréiavimo pédsaku, reikia laikyti *svetki ({wetki), sveikus (Jwéikus) Salia sveika (Jweikd), sveikas ([weikds), sveikt (i.sg. fweikt) (Skardzius 1935 : 151)? Matyt, baritoninio kirgiavimo reliktais laikytini ir niekatrosios giminés budvardziai, plg. *drgsu, *suriku, *teisu (téifu), *vargu (wargu) dalia gerokai retesnés formos vargt (wargt) (Skardzius 1935 : 143—144). Tokio pat kiréiavimo — bjatiru (biatiru), dailu, gratidu, patégu, sunku (furiku) — laikomasi F. KurSaicio (Kurschat 1883) zodyne. Taigi galima prielaida, kad dviskiemeniai budvardjiai, kaip ivardZiai ar skaitvardziai, bus turéje dvi — Saknies ir galtinés — kiréiavimo paradigmas. §6. 1605 m. katekizmas minimas neatsitiktinai: spéjama, kad jo vertéJas kilgs is pietinés vilniskiy ploto dalies (Zinkevigius 1968 : 109 tt, 1975: — 150 4). Kiréiavimo ypatybemis anoniminio katekizmo kalba artima M. Daukéos rastams, todeél tenka pripazinti — arba prie jy stipriai ranka bus pridéjes minétasis ”vilniskis korektorius” (taip pat plg. K. Bugos (1961 : 77) teigini: ”Dauksos postile yra keliy zmoniy vertimas”), arba — katekizmo vertéjo tarmés kirgiavimas tuo metu nebuvo smarkiai nutoles nuo gimtyjy M. Dauksos apylinkiy tarmes. Mat visi senuosiuose raStuose aptikti kirgiavimo variantai iki Siol islike pietiniame aukStai¢iy plote. Pirmiausia — tai visuotinai vartojami galuninio kir¢iavimo jvardZiai. [vairiais variantais — tokis, ~1id; tokids, ~id; tokys, ~id (Salia tékis, ~ia ar tékias, ~ia) bei kokis, ~id; kokids, ~id; kok§s, ~id (Salia kékis, ~ia ar kokias, ~ia) — jie uzrasyti Gervéciy (Kardelyte 1975 : 69), Lazuny (Vidugiris 1959 :208; Petrauskas, Vidugiris 1985 : 124, 268; 1987 : 5, 6 tt), Zietelos (Vidugiris 1959 : 208, 209; 1960 : 122; Zinkevitius 1966 : 318), Varanao (Grinaveckiené 1994 : 96, 106), Dieveniskiy (Grinaveckiené 1993 : 166), Druskininky (Naktiniené, Paulauskiené, Vitkauskas 1988 : 161, 410), Punsko (Mikaloniene, Morkunas 1988) apylinkése ir kitur. Antra — pietiniy aukstai¢iy tarmése isplitusios niekatrosios giminés formos, iki Siol islaikiusios Saknies kirti, — suriku tipo budvardZiai (Vidugiris 1959 : 206; Kardelyté 1975 :54; Petrauskas, Vidugiris 1985 : 250; 1987 : 26, 31 tt; Naktiniene, Paulauskiené, Vitkauskas 1988 : 357). Kadangi net kapsy — zanavyky plote jie birdtacjavii dvejopai (ir Saknyje, ir galinéje) — pavyzdiiui, baist, batigu, bjatiru, gratidu, ngku, skatidu, svarbu, sunki... (Senkus 1960 : 142), — tai galima teigti, kad galuninio kirtiavimo variantas sunka yra naujesnis. _ Tretia — Laziny tarmés skaitvardZiai vient, viends; aStuonias (Salia a3tuont), septynits (Salia septynis) (Petrauskas, Vidugiris 1987 : 10, 19, 20, 33, 34, 38, 57), patvirtinantys M. Dauk8os raSty skaitvardzio formy autentiskuma. Taigi iseity, kad dzukai bus ”supainioje” tik daiktavardziy, bidvardziy ir budvardiskai kaitomy skaitvardziy — kirtiavima? 87. Tuomet visiskai tikétinas atrodo morfo(fo)nologinis galiiniy islyginimas (plg. Girdenis 1991): jsigaléjus Saussure’o ir Fortunatovo désniui, siy linksniy galunés pradétos kir¢iuoti net akutinés Saknies ZodZiuose. Pirmiausia tai pasakytina apie bidvardiius, plg. sveikas : sveiku (<*sveik-tio), sveikis (<* sveik-tios) ir bdltas : bdltu/balta (= bdlt-rio), baltus/baltus (<*bdlt-tios). Jy analogijai, visiskai tokiai pat, kaip ir dgs. vardininko kiréiavimo atveju — _plg. sveiki (<* svetk-te) bei balti (<*bdlt-ie), — itakos galéjo turéti tvirtapradziai galuniniai ie ir uo, kuriy akutas bus nulémes stipriaja galiinés pozicija (Mikuléniené 1992 : 14). Akitinéms galinéms isitvirtinti tikriausiai padéjo homoniminiy fleksijy buvimas pietiniy aukStai¢iy tarmése (Mikuléniené 1993 : 22), plg. vyriskosios ir moteriSkosios giminés budvardziy vns. jnagininkus — bdltu/balta (<* balt-tio) bdltu/baltu (<*bdlt-u <*balt-a(n)). Apibendrintas akutiniy galuniy kir¢iavimas galéjo buti pritaikytas ir daik151 tavardziams. Juolab, kad tik kiréio vieta teskiria, pavyzdziui, o-kamienio daiktavardzio vns. inagininka vilkd ir vns. naudininka vilku, kurio galune -u bidinga pietiniams auktaiziams (Zinkevitius 1966 : 208, zemel. Nr. 75; — Kazlauskas 1968 : 148; Lietuviy 1991 : 40, zemél. Nr. 36). §8. Polinki kiréiuoti galiinéje akutinés Saknies daiktavardziy dgs. galinin- — ka galéjo nulemti kuopiné daugiskaita, iki Siol gyva dzuky tarmése (Mikuleniené 1994: 18). Formaliai sutapo &-kamieniy daiktavardziy ir daugiskaitos, — ir nomina collectiva formos su -ai (StundZia 1981 : 191 tt; 1994 : 21; Amb-_ razas 1992 : 36—37; Kortlandt 1993 : 46—47). Tad galunéje kiréiuojamus ~ berzus, grids, kelmus, pédis, tvartus... (Vidugiris 1959 : 207; Petrauskas, Vidugiris 1985 : 71,90; 1987 : 9, 13 tt) galima traktuoti kaip paradigmos islyginimo atvejus (plg. berzai, grudai, kelmai, pédai, tvartai...). j Sia hipoteze remia pagal ta pati modelj kiréiuojami pluralia tantum daika tavardiiai, plg. Laziny tarmés akééids, pavalkis (Senkus 1959 : 21: 229) maréskinits, pelanis (Petrauskas, Vidugiris 1987 : 5 tt). Apskritai Lazuny tarméje, rodos, buvo apibendrintas galuninis daugiaskiemeniy daiktavardziy _ kirgiavimas, plg. audeklis, pjautuvis, séments, vailokis (Senkus 1959 : 2178 225), avizas, riesutus, obuolits, samands, valgymis, voverds... (Petrauskas, Vidugiris 1987 : 5, 7 tt). ' Tiesa, greta uzra3yti Saknies kirciavimo variantai, pavyzdziui, mdarskinius (Senkus 1959 : 221), dudeklus (Petrauskas, Vidugiris 1985 : 20) ar dvizas (Petrauskas, Vidugiris 1987 : 42) neleidzia be atodairos teigti galuninj Sig daiktavardziy kir¢iavima buvus senesnj, bet ir neatmeta tokios galimybés (Kazlauskas 1968 : 35—36). §9. Apibendrintas galininis daugiskaitos kirgiavimas galéjo veikti ir islat kiusias kamieno kirti vienaskaitos formas. Tuomet jy Saknyje ar priesago. kaip Sio poveikio atspindys, randasi cirkumfleksas, apskritai budingas trauktiniam kiréiui (Zinkevicius 1966 : 40—41), plg. kreslas (3)/kreslas ( mékslas (4), Gras (4), Ziédas (4)... (Naktiniene, Paulauskiené, Vitkausl 1988) ar priesagos -éjas, ~4 vedinius — déjejas, ~a (4), dengéjas (4) mezg (4), siuvejas, ~4 (4)... (Naktiniené, Paulauskiene, Vitkauskas 1988; taip zr. — Kurschat 1883). Galbit taip paaiskinami ir P. Skardziaus (1935 : 40) minetieji tarmimia variantai — dazktas, veidas, Ziédas. Plg.: F vns. ddiktas: dgs. ddiktat: kuop. dgs. daiktai > vns. daiktas daiktis Siy vienaskaitos formy tvirtagali kirciavima laikant antriniu, pripa ma cirkumfleksinés metatonijos galimybé. O tarmése nepakitusi kai zodziy (pvz., kdulas, SdukStas ar tudrtas) Saknies priegaidé rodo, kad ne atvejais Sis procesas buvo pasibaiges, plg.: vns. kdulas: dgs. kdulai: kuop. dgs. kaulat — vns. kaulus 810. Minéti kirciavimo variantai Snekamojoje kalboje nuolat konk todél kartais kalbininkams nelengva nustatyti rupimo Zodzio akcentin 152 radigma: vienaskaitos formos gali rodyti baritoninj kiréiavima, daugiskaitos — kilnojamaji kirti, plg. Lazuny tarmés tvdrtas (1): tudrti, tudrtan (Senkus 1959 : 216-217) ir tvartaz (3): tvartdép, tvartai (Petrauskas, Vidugiris 1985 : 273). Kai kada kilnojamoji tvirtapradés Saknies paradigma fiksuojama su igimtimi, plg. kaulat (3): acc. sg. kduly, kaulai, bet kaulis: Anas kaulis paladuze dzirbdamos (Petrauskas, Vidugiris 1985 : 112). Taigi pietinése aukStaiciy tarmése apibendrinta vns. jnagininko ir dgs. galininko ”stiprioji” galuinés pozicija diachronijos poZitriu nulemta ne tiek fonetiniy, kiek morfologiniy aplinkybiy. Todél del paradigmos poveikio trikinejantis rySys tarp Saknies priegaidés ir kiréio vietos tam tikrose dviskiemenio Zodzio formose negali biti laikomas svarbiausiu ir vieninteliu akcentinés paradigmos rodikliu. LITERATURA IR SALTINIAI Ambrazas 8S. 1992: On the development of nomina collectiva in the Baltic languages. — Linguistica Baltica 1, 35—48. Buga K. 1961: Lietuviy kalbos zodynas. — Buga K., Rinktiniai ragtai 3, Vilnius: Valstybine politineés ir mokslinés literattiros leidykla, 9—483. Girdenis A. 1967: Kodel jisigali ’galiininis” vardazodzio kirtiavimas. — Mokshne aukst. m-kly déstytojy konferencija lietuviy kalbos klausimais. Programa ir pranesimy tezés. VU, Vilnius, 6. Girdenis A. 1973: Zapadnolitovskije i drevneprusskije slogovyje akcenty. — Baltyjskye jazykt i tch vzaimosvjazi so slavjanskimi, finougorskimi 1 germanskimt jazykamt. Tezisy dokladov nauénoj konferencii, posvjaséennoj 100-letayu so dnja rozdenyja akad. Ja. Endzelina, Riga, 71—75. Girdenis A. 1991: Zodzio galo priegaidziy kilmé ir raida hetuviy kalboje. — VJ tarptautinis baltisty kongresas, 1991 m. spalio 2—4 d. Pranesimy tezeés, Vilnius, 33—34. Grinaveckiene E,. 1993: Saltiniy Snektos tekstai. — Periferines letuviy kalbos tarmes (Lietuviy kalbotyros klausimai 30), 134—180. Grinaveckiene E. 1994: Lietuviy tarmiy tekstai 1. Balatna ( Varanavas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. Grinaveckis V.1991: Apie vakary dziky tarmés kir¢iavima. — Grinaveckis V., Lietuviy kalbos tarmiy kirciavimo klausimai. VPI, Vilnius, 110—119. Grumadiene L. 1988: Sociolingvistinis vilnietiy lietuviy kalbos tyrimas: konsonantizmas ir akcentuacija. — Lietuviy kalba ir bilingvizmas (Lietuviy _ kalbotyros klausimai 27), 132—149. Grumadieneé L. 1992: Kirciuociy miSimas Punsko jaunimo kalboje. — Lietuviy kalbos tarmés ir jy tyrinéjimai. Praettis ir dabartis. A n t anut Saliur (1902 07 21-1972) paminéti. Konferencijos pranesimy tezes. 1992 m. lapkriéio 5—6 d., Vilnius, 11. Grumadiené L. 1994: Keletas naujesniy Punsko Snektos linksniavimo ir kirClavimo ypatybiy. — Lietuviy kalbos tarmés ir jy tyrinéjimai (Lietuviy kalbotyros klausimai 34), 97—106. TlliéSvit ye V. M. 1963: Imennaja akcentuacija v baltijskom 1 slavjanskom, ; Moskva: Nauka. Kardelyte J. 1975: Gerveciy tarme (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Mazlauskas J. 1968: Lietuviy kalbos istoriné gramatika, Vilnius: Mintis. mortlandt F’. 1993: Tokie Salti rytai. — Baltistica 28(1), 45—48. © ." rschat F. 1883: Worterbuch der Litauischen Sprache, Halle. letuviy 1970: Lietuviy kalbos tarmés. Chrestomatija, Vilnius: Mintis. mietuviy 1991: Lietuviu kalbos atlasas 3, Morfologija, Vilnius: Mokslas. 153 Lipskiené J., Vidugiris A. 1967: Dieveniskiy tarme. — Lietuviy kalbos gramatiné sandara (Lietuviy kalbotyros klausimai 9), 183—222. Mikaloniene B. Morktnas K. 1988: Punsko valsé. Kreiveny k.. tarminiai tekstai. (RankraStis saugomas Lietuviy kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje. Reg. Nr. 63). Mikuleniene D. 1992: Priegaidziy raidos klausimu. — Jono Kazlausko diena: istorines gramatikos dalykai. Konferenciyos programa ir tezes, Vilnius, 13—14. Mikuléniene D. 1993: Del piety auk&taiciy ir ryty aukStaitiy vilniskiy akcen- | _tiniy paradigmy misimo. — Lietuviy kalba: tyrejai ir tyrimar. Jurgrut Geruliui (1883 08 13— apie 1945) paminett. Konferencijos pranesimy | tezés, Vilnius, 21—22. Mikuleéniene D. 1994: Del &kamieniy daiktavardziy raidos. — Lietuviy ; kalba: tyréjai ir tyrimai. Pranui Skardztui (1899 03 26—1975 12 18) | paminétt. Konferencijos pranesimy tezés. Vilnius, 17—18. Morkunas K. 1969: Ryty aukStaitiy pietinés tarmes morfologija. — Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai (Lietuviy kalbotyros klausimai | 11), 107—146. Naktiniene G, Paulauskieneé A., Vitkauskasg V. 1988: Druskininky tarmés Zodynas, Vilnius: Mokslas. Petrauskas\J.,.Vidugiris A. 1985: Laziny tarmes Zodynas, Vilnius; | Mokslast Petrauskas J.. Vidugiris A. 1987: Lazuny tarmés tekstai, Vilnius: Mokslas. . { Senkus J. 1959: Laziny tarmes tekstai. — Lietuviy kalbotyros klausimai 2, 215—230. Senkus J. 1960: Kapsy-zanavyky tarmiy budvardzio ir skaitvardzio kaitybos bruozai. — Lietuviy kalbotyros klausimat 3, 133—159. SkardZius P. 1935: Daukgos akcentologya, Kaunas. SkardZius P. 1968: Lietuviy kalbos kiréiavimas, Cikaga. | Stundzia B. 1984: Lietuviy kalbos dviskiemeniy daiktavardziy kirtiavimo variantai. — Kalbotyra 35(1), 86—92. ‘ StundzZia B. 1981: Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jy reikSme links_ niavimo bei kiréiavimo sistemy rekonstrukcijai. — Lietuviy onomastikos — tyrinéjimai (Lietuviy kalbotyros klausimai 21), 185—198. StundzZzia B. 1994: Daiktavardzio kamieny bei giminiy variantai balty kalbose (ide. ir bendroji balty bei slavy kalby leksika). — Baltistica 27(2), 13—30. Vidugiris A. 1959: Kai kurios Zietelos tarmés ypatybes. — Lietuviy kalbotyros” klausimai 2, Vilnius, 195—213. — . ] Vidugiris A. 1960: Zietelos tarmég tardis. — Lietuviy kalbotyros klausimat 3, 113—133. Zinkevié€éius Z. 1966: Lietuviy dialektologiya, Vilnius: Mintis. Zinkeviéius Z, 1968: Apie 1605 m. ‘katekizmo tarme. — Baltistica 4(1), 109—116. \ ; Zinkeviéius Z. 1975: Is hetuviy istorijos akcentologijos. 1605 m. katekizmokirciavimas, Vilnius. : ; Zinkeviéius Z. 1979: Kiréio atitraukimas ir kirciavimo paradigmos. — Kalbotyra 30(1), 90—93. Zinkeviéius Z. 1983: Del lietuviy kalbos kiréio ir priegaidziy raidos.- — Baltistica 19(2), 120—122. | 154 ZUR FRAGE DER AKZENTUIERUNGSVARIANTEN DER NOMINA IN DEN SUDAUKSTAITISCHEN MUNDARTEN Zusammenfassung Eine relativ groBe Anzahl der Akzentuierungsvarianten weisen die sudaukstaitischen Mundarten auf. Hier werden viele Worter und Formen anders in der Gemeinsprache akzentuiert, vgl.: vients / vienus, pédis / pedus, kaulat / kdulai u. a. Besonders schwankt die Akzentuierung in den Formen des Instrumentals Sing. und Akkusativ Pl. A Da die meisten Akzentuierungsvarianten in den sudaukStaitischen Mundarten, dem Grenzgebiet des Litauischen, vorliegen, werden die Akzentuierungsvarianten oft auf den Einflu8 der slawischen Sprachen zurtckgefuhrt. Obgleich der slawische Einflu8 auch augenscheinlich ist, ist die Mischung der Akzentuierungsparadigmen nicht immer als eine neue Erscheinung aufzufassen. Im vorliegenden Artikel wird die Ansicht zum Ausdruck gebracht, da8 auch diachronische Bedingungen zur Entstehung der Akzentuierungsvarianten in den stidaukStaitischen Mundarten gefuhrt haben konnten. Vergleicht man das entsprechende Material des alten Schriftums (die Postille und den Katechismus von M. Daukéa, den anonymen Katechismus von 1606, die Worterbucher von F. Kurschat) mit den spateren Forschungsangaben aus den aukStaitischen Mundarten (Lazunai, GervéZiai, Dieveniskes, Druskininkai, Punskas), stellt man fest, da8 alle in dem alten Schrifttum vorgefundenen Akzentuierungsvarianten in diesen Mundarten erhalten sind. Folglich sind sie nicht neu. Es werden einige moglichen Ursachen der Entstehung der Akzentuierungsvarianten hervorgehoben. Als erstes ist der morpho(pho)nologische Ausgleich der Endungen zu nennen, vgl.: sveikas : sveikt (<*svetk-tio), sveikis (<*svetk-tios) und bdltas : bdltu / baltu (<*bdlt-rio), bdltus / baltus (<*bdlt-tios). Die Akzentuierung dieser Endungen ist analog der Nominativformen des Plurals (vgl.: sveike und balte). AuSerdem konnten zur Festigung des Endungsakzents die homonymen Fexionen beitragen, vgl. in diesen Mundarten die identischen Instrumentalisformen der Maskulina und Feminina in Singular bdltu / balt& und bdltu / baltu sowie den dativ Sing. der 6-stammigen Substentive des mannlichen Geschlechts vilku und den Instrumentalis Sing. vilku. Drittens, die Akzentuierung der Akkusativformen des Plurals der Substantive mu8te durch die in diesen Mundarten noch lebendigen Formen der Nomina Collectiva beeinflu8t worden sein. Als die Nomina Collectiva auf -ai zum Faktum des Sprachgebrauchs wurden, fielen sie vollig mit dem:Plural der o-stammigen Substantive zusammen. Es ist galaubwurdig, da® die Endungsakzentuierung des Plurals eine Einwirkung auf den Silben Akzent des Stammes der Singularformen austiben konnte, vgl.: Sing. ddiktas : Pl. ddiktat: Nom. Koll. Pl. dazktai —> Sing. datktas datktus datktus In den stdaukstaitischen Mundarten konnte also die unificierte ”starke” Position der Endung des Instrumentals Sing. und des Akkusativs Pl. von diachronischer Sicht her vorwiegend von morphologischen Bedingungen, weniger aber von den phonetischen bestimmt sein. 155