Daiktavardžių kamienų mišimas „Knygoje nobažnystės“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIŲ KALBA: TYRĖJAI IR TYRIMAI Dalia JAKULYTĖ DAIKTAVARDŽIŲ KAMIENŲ MIŠIMAS ”KNYGOJE NOBAŽNYSTĖS” Reformatų spaustuvė Kėdainiuose 1653 m. išspausdino tris kalvinų tikybines knygas su vienu bendru tituliniu lapu ”Knyga nobažnystės krikščioniškos”1. Tai Gžegōžo iš Žarnoveco ”Suma evangelijų”, iš lenkų kalbos išversta dviejų Kėdainių reformatų teologų (S. Minvydo ir J. Božimovskio), taip pat jų parengtos ”Maldos krikščioniškos”. Be to, KN dar yra giesmynas [10]. A. Jakulis yra sudaręs ”Sumos evangelijų”, ”Pasijos”, ”Maldų krikščioniškų” ir ”Katekizmo”, H. Siaurukienė — giesmyno žodžių registrus [5, 6, 7, 8, 9]. KN kalba nebuvo išsamiau tyrinėta; apie ją yra likę keletas A. Jakulio straipsnių (kai kurių tik rankraščiai). Manoma, kad KN parašyta vidurio aukštaičių tarme. A. Jakulis bandė nustatyti net puslapius, kurie rašyti skirtingų autorių, bet čia jis rėmėsi daugiausia įvardžių, jungtukų, dalelyčių rašyba[1, 2, 3, 4]. Šiame straipsnyje analizuojami daiktavardžių kamienai, jų vartojimas, tarpusavio santykiai. Medžiaga rinkta iš minėtų A. Jakulio ir H. Siaurukienės registrų, daiktavardžiai sugrupuoti pagal kamienus, apžvelgiamos įvairių kamienų linksnių formos. Kiekviena tarmė, kiekvienas rašytinis kalbos paminklas yra svarbūs šaltiniai kalbiniams tyrinėjimams, nes kiekviename iš jų atsispindi kitokia padėtis. Vienų, ”silpnesniųjų”, kamienų daiktavardžiai nyksta, pereina į kitus, ”stipresniuosius”. Šiuo atžvilgiu įdomesni ”silpnesnieji”, t.y. i, u, į̨u ir priebalsinių kamienų daiktavardžiai. Silpniausiai išsil aikę priebalsiniai kamienai. Jie nyksta pereidami pirmiausia į j kamieną, o šis savo ruožtu — į įo ir įa kamienus. Šiuo metu priebalsinių kamienų formas geriausiai yra išlaikę n ir r kamienų daiktavardžiai, silpniau — s kamieno. KN tokių daiktavardžių yra rasta 15: 10 n-kamienių (akmuo², augmuo, geluo, liemuo, pietmuo, pjūmuo, ruduo, sėmuo, vanduo, šuo), 3 r-ka- 1 ”KNIGA Nobaznistes krikščionįzkos / Ant gárbos Diewuy TRAYCEY Szwen-toy Wienatijam: Ant wartojimo Bažniczios dides Kunigistes Lietuvos išduotá. KĖDAINYSE, DRVKAWOIA IOCHIMAS IVRGIS RHETAS, Meatu Ponā, 1653” (toliau — KN). 2 Pavyzdžiai pateikiami rekonstruoti. 120 mieniai (duktė, motė³, sesuo) ir 2 s-kamieniai (debesīs⁴, mėnuo) (žr. lentelę Nr. 1). Dauguma jų neturi pakankamai formų, iš kurių galima nustatyti kamieną (pvz., daiktavardžio augmuo užfiksuota tik viena forma). Specifinės priebalsinių kamienų formos sudaro tik 38,7% visų užfiksuotų formų. Daugiausia priebalsinio kamieno formų yra išlaikę r-kamieniai daiktavardžiai. Mažiau — s-kamieniai ir n-kamieniai. Specifinės priebalsinių kamienų formos užfiksuotos tik penkiuose linksniuose (vns. vard., kilm., dgs. vard., kilm., įnag.). Į io kamieną labiausiai linkę pereiti s-kamieniai daiktavardžiai (22% užfiksuotų formų — į o-kamienės), šiek tiek mažiau n-kamieniai (19%). Tik r-kamieniai daiktavardžiai visai neturi i ā-kamienių formų. Vien priebalsinio kamieno užfiksuotos tik vienaskaitos vardininko formos. Galima kalbėti tik apie tris daiktavardžius, kurių visos užfiksuotos formos — priebalsinio kamieno: augmuo (užfiksuotas tik vns. gal. augmenį), geluo (tik vns. vard.) ir ruduo (tik vns. vard. ir gal. formos). Be šių, KN rasti keli i-kamieniai daiktavardžiai, kurie šalia i-kamienių formų daugiskaitos kilmininke turi galūnę -ų po kieto priebalsio (dantis, dešimtis, durys, krūtis, naktis, priežastis). Priebalsinio kamieno formų reikėtų laukti ir daugiskaitos aliatyve, tačiau užfiksuota tik forma ausiump. Daiktavardžio žmogus vyraujanti vienaskaitos vardininko forma — u-kamienė (97x); 4 kartus pavartota forma žmuo laikytina priebalsine, tačiau ne visai aišku, kaip traktuoti 2 kartus pavartotą formą žmogęs (ši forma užfiksuota tik giesmyne, tad galėjo būti sutrumpinta siekiant reikiamo skiemenų skaičiaus eilutėje). Visuose kituose linksniuose vartojama u-kamienė fleksija. Gausiausias ir geriau išlikęs yra i kamienas (žr. lentelę Nr. 2). Iš 88 leksemų vien i-kamienes formas turi 38 lietuviški žodžiai ir 19 skolinių, t.y. daugiau kaip pusė. Geriausiai iš ”silpnųjų” kamienų išsilaikęs u kamienas — visos formos u-kamienės. Kelia abejonių tik tokios formos kaip vns. vard. žmogęs, vns. ades. sūnum⁵, sūnumpi, sūniep, vns. ines. dangie (pastarosios dvi galėtų būti ir o-kamienės). Gana neblogai išlikusios įu-kamienės vienaskaitos formos. Tik du daiktavardžiai turi į o-kamienių formų (vns. kilm. aukštėjo, įn. mesijošiu). Daugiskaita beveik ištisai perėjusi į įo kamieną. Bet ir čia vartojamos kelios iu-kamienės formos: dgs. vard. neprietelius (2x) ir dgs. įn. kryžiums (1x). Užfiksuota viena daiktavardžio ūglius ir keturios daiktavardžio karalius u-kamienės formos: vns. aliat. ūglaus, vns. kilm. karalaus, gal. karalų, įn. ³ Daiktavardis motė, regis, yra išsiskalojęs į dvi leksemas: motė, motės ir moteris, moteries. KN užfiksuotos tik kelios ē-kamienės formos: vienaskaitos kilmininko forma motes (šalia moters ir moteries, visos po vieną kartą) ir galininko forma motę (užfiksuota du kartus). Visas kitas formas galima laikyti priebalsinio kamieno. ⁴ Forma debesīs atstatoma sąlygiškai, nes KN vienaskaitos vardininkas neužfiksuotas. ⁵ Pvz.: Nori idánt... ing ij tikietumim... átmin̄dami juog Diewās eſt Tewų muſų / Sunump ſavo / kuri mums už Prietelu ámžingą dawe...KN 214₁₁. 121 karalum ir šauksm. karalaũ6. Iš stipriųjų kamienų įdomesnis ē kamienas. Yra užfiksuoti keli kamienų mišimo atvejai dėl daugumos linksnių formų sutapimo (pvz., ē- ir ā-kamienės formos žodžių, kurių kamienas baigiasi priebalsiu l: meilė || meila, našlė || našla, sėkla || sėklė). Tiesa, čia susipynę du dalykai: kamienų mišimas (paradigminis) ir gretutinės įvairių kamienų formos (su savo paradigmomis). KN užfiksuota gana daug daiktavardžių, turinčių gretutinių formų: i, įo ir ē kam.: pavietris || pavietrė i ir ē kam.: pramonis || pramonė ē ir ā: bagotystė || bagotysta, neviemystė || neviermusta, bendrystė || bendrysta, garbė || garba, pagalbė || pagalba, palaimė || palaima ē ir o: didumė || didumas, moteriškė || moteriškas ē ir įo: kalinė || kalinys ”kalėjimas”, ragotinė || ragotinis i ir o: pagonis || pagonas įu ir įā: rotušius || rotušia o ir ā: evangelistas || evangelista ir kt. Kelių kamienų formas, atsiradusias dėl skirtingos adaptacijos, dažnai turi skoliniai. Tačiau gana daug ir lietuviškų žodžių turi sunkiai paaiškinamas gretimines kelių kamienų formas (amžis || amžius, pavoyda || pavoydas, giluma || gilumas). Tiesa, dauguma jų yra abstraktai. Konkrečios reikšmės žodžių, turinčių gretimines skirtingų kamienų formas, nedaug, ir ne visų jų formos aiškiai paliudytos. Tačiau, pavyzdžiui, ir ē-kamienių daiktavardžių su kamiengaliu l paradigmos įvairovė leidžia manyti, kad KN nėra parašyta viena konkrečia tarme. Taip galima būtų paaiškinti ir kelių kamienų leksemas, — bet tai jau tolimesnių tyrinėjimų tema. 6 KN jos rašomos su kietu ł, pvz. uglau[p, Karataus. 122 lentelė Nr. 17 LINKSNIS | KAMIENAS | PRIEB.K. FORMOS | į KAM. FORMOS | įo KAM. FORMOS VIENASKAITA Vardininkas: n — 31; r — 8; s — 5 Kilmininkas: n — 12, 14; r — 3, 1; s — 4 Naudininkas: n — 5; r — (1), (1); s — 1 Galininkas: n — (16), (16); r — (2), (2) Įnagininkas: n — 8, 9 Įnesyvas: n — (3), (3); s — (1), (1) Aliatyvas: n — 2 Šauksmininkas: r — 1; (? — dukte) DAUGISKAITA Vardininkas: n — 9, 3; r — 2; s — 1 7 Lentelėse pateiktas įvairių kamienų formų skaičius. Pirmoje lentelėje — n, r ir s kamienų daiktavardžių formos. Antroje — i kamieno daiktavardžių (i-kamieniais laikomi visi daiktavardžiai, vns. kilm. turintys bent vieną kartą užfiksuotą galūnę -ies, išskyrus minėtus n, r ir s kamienus). Jei kelių kamienų formos sutampa, jų skaičius pateiktas skliausteliuose visų kamienų grafose. 123 lentelės Nr. 1 tęsinys LINKSNIS KAMIENAS PRIEB.K. FORMOS į KAM. FORMOS įo KAM. FORMOS Kilmininkas n 9 (7) (7) r 3 s 3 Naudininkas n 6 Galininkas n (8) (8) 1 r (2) (2) s (4) (4) Įnagininkas n 1 5 r 1 2 s 1 Įnesyvas s 2 Aliatyvas n 1 Šauksmininkas r 1 lentelė Nr. 2 LINKSNIS į kam. pr. kam. įā kam. įō kam. ē kam. įū kam. o kam. ā kam. VIENASKAITA Vardininkas (189) 42 4 (189) Kilmininkas 403 11 (?— šiṙdes) 2 18 1 1 Naudininkas 16 5 Galininkas (317) 5 (317) 2 1 1 Įnagininkas 31 99 4 124 lentelės Nr. 2 tęsinys LINKSNIS | i kam. | pr. kam. | iā kam. | io kam. | ē kam. | iu kam. | o kam. | ā kam. | Inesyvas | 99 | 1 | Iliatyvas | 39 | . | Aliatyvas | 8 | Šauksmininkas | 30, ?— | krikš- | čio- | ne (1) | smertì (1) | DAUGISKAITA | Vardininkas | 99 | 2 | 2 | Kilmininkas | (207) | 18 | (207) | (207) | 1 | Naudininkas | 9 | 2 | 2 | 2 | 1 | Galininkas | 197 | 1 | 3 | 4 | Įnagininkas | 46 | 1 | 1 | 4 | 1 | Inesyvas | 39 | 2 | Iliatyvas | 9 | Aliatyvas | (6) | (6) | 1 | DVISK AITA | Vardininkas | 22 | Galininkas | 4 | Įnagininkas | 3 LITERATŪRA 1. J a k u l i s A. 1860 m. katekizmas ir ”Knyga nobažnystės” Baltistica 7(1), 1971, 87—99. 2. J a k u l i s A. ”Sumos evangelijų” ir ”Maldų krikščioniškų” autorystės klausimu. — Baltistica 18(2), 1982, 173—178. 3. J a k u l i s A. Galiniai -o ir -e ir įvardžiai mano, tavo, savo ”Sumoje evangelijų” ir ”Maldose krikščioniškose” (rankraštis), Klaipėda, 1984. 4. J a k u l i s A. ”Sumos evangelijų” ir ”Maldų krikščioniškų” ryšiai su ankstesniais lietuviškais raštais. — Kalbotyra 35(1), 1984, 31—41. 5. J a k u l i s A. ”Knygos nobažnystės” leksika 1, Klaipėda, 1995. 6. J a k u l i s A. ”Maldų krikščioniškų” leksika (rankraštis), Klaipėda, 1984. 7. J a k u l i s A. ”Katekizmo” leksika (rankraštis), Klaipėda. 125 8. Jakulis A. ”Pasijos” leksika (rankraštis), Klaipėda, 1984. 9. Siaurukienė H. Giesmyno leksika (rankraštis), Klaipėda, 1984. 10. Vladimirovas L. Knygos istorija, V., 1979, 478—480. MIXING OF NOUN STEMS IN ”KNYGA NOBAŽNYSTĖS” Summary A. Jakulis had been started examining the language of the book ”Knyga nobažnystės” (KN), issued in 1653. He paid most attention to the question of authorship, using the writing of pronouns, conjunctions, particles as a base. In this article the nouns of the KN are examined: their stems, usage, interrelations, mixing tendencies. The variety of the paradigms of the nouns allows us to suppose that KN was not written in one certain dialect. 126