Kelios pastabos apie Prūsų Lietuvos priesaginės darybos (ir priesagėtą) oikonomiją

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIŲ KALBA: TYRĖJAI IR TYRIMAI Marija RAZMUKAITĖ KELIOS PASTABOS APIE PRŪSŲ LIETUVOS PRIESAGINĖS DARYBOS (IR PRIESAGETĄ) OIKONIMIJĄ Per pastaruosius metus domintis ir stengiantis patyrinėti Lietuvos priesaginės darybos oikonimus, ryškėjo pagrindiniai darbybiniai tipai ir modeliai, vienų ar kitų priesagų didesnis ar mažesnis produktyvumas, ryškėjo leksemos (plg. M. Razmukaitės straipsnius iš Lietuvos oikonimų darybos, spausdintus „Lietuvos TSR MA darbuose“, „Lietuvių kalbotyros klausimuose“, „Lituanistikoje“ ir kt.). Šia proga, minint lietuvių kilmės prūsistikos tyrinėtojo J. Gerulio jubiliejų, žvilgsnis nukryptas į Mažosios Lietuvos, buvusios Rytprūsių dalies, jau 13 a. atskirtos nuo Didž. Lietuvos (1253 m. Mindaugas, vainikuodamasis Lietuvos karaliumi, diplomatiniais sumetimais Skalvą ir Nadruvą dovanojęs Livonijos ordinui), ilgą laiką izoliuotos teritorijos vietų vardus. Čia minima Prūsų Lietuva sąlygiškai vadinama pietine Maž. Lietuvos dalis, kuri po Versalio taikos sutarties (1919 m.) nebuvo prijungta prie Lietuvos, nors Prūsų Lietuvos tautinės tarybos atstovai ir buvo pateikę tokį reikalavimą (1923 m. tebūvo atgautas Klaipėdos kraštas). Ši mums rūpima teritorija į pietvakarius nuo Nemuno iki Deimenos ir Alnės upių vakaruose, pietuose — iki Geldapės, istorikų ir kitų mokslininkų teigimu, buvo tankiai lietuvių (lietuvininkų) apgyventas kraštas iki pat maro (18 a. pr.), ir 16 a. čia jau buvo susidariusios lietuviškos apskritys bei parapijos. Nors lietuviškų žemių branduolys ir buvo minėta teritorija, tačiau lietuvių gyventa ir toliau į vakarus nuo Labguvos, Vėluvos apskričių — apie Fišhauzeną (Žuvininkus), Ylavą, Karaliaučių ir piečiau. Šiai apžvalgai pasirinkta teritorija — Pakalnės (arba Lankos), Tilžės, Ragainės, Labguvos, Pilkalnio, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų, Vėluvos, Darkiemio ir Geldapės apskritys, kurių gyvenamuosius vietų vardus, priesaginės darybos oikonimus (apie 350 vtv.), pavyko išrinkti iš V. Kalvaičio gyvenamųjų vietų vardų sąrašo (plg. Kalwaitis W. Lietuwiszkų Wardų Klėtele. Tilžėje, 1910). Šio ploto vietų vardais, o ypač Vakarinės Maž. Lietuvos dalies vietovardžiais, domėjosi daugelis mokslininkų: F. Kuršaitis, K. Būga, J. Gerulis, A. Salys, V. Mažiulis, 1 Žr. Pakarklis P. Mažoji Lietuva vokiečių mokslo šviesoje. Kaunas, 1935; Vileišis V. Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje. Kaunas, 1935. P. 55—109; Jonynas I. Iš Mažosios Lietuvos istorijos. Kaunas, 1933; Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII amžiuje. Vilnius, 1989. P. 3—24 ir kt. 2 Žr. Matulevičius A. Min. veik. P. 8,25,28—38; Valsonokas R. Klaipėdos problema. Klaipėda, 1932. P. 5; Vileišis V. Min. veik. P. 121. 74 Br. Savukynas, Z. Zinkevičius, kitataučiai – M. Tepenas, A. Bėcenbergeris, J. Otrembskis, W. Fenzlau, R. Trautmanas, F. Tecneris ir daugelis kitų, daug dėmesio skyrusių šių žemių lietuvių ir prūsų kalboms, atskirų vietų vardų etimologijoms, prūsų-lietuvių genčių ribų ieškojimui ir nustatymui³. Plačiau ir išsamiau darbiniu aspektu šios teritorijos oikonimija nebuvo tyrinėta. Todėl čia ir bandoma apžvelgti Maž. Lietuvos pietinės dalies oikonimiją darbiniu aspektu, išryškinti derivacijai naudojamas priesagas, gretinant ir lyginant su Lietuvos teritorijos duomenimis. Nors V. Kalvaičio minėto sąrašo duomenys atspindi vėlyvą, po maro susiklosčiusią situaciją (mat po maro ištuštėjus kaimams, išnyko žymi dalis tų kaimų ir jų vardų), tačiau, reikia manyti, išlikę vardai buvo nepakitę. Taigi V. Kalvaičio teiktų apskričių ribose paplitusios šios oikonimų priesagos: su -išk- (-iška, -iškas, -iškė, -iškiai), -ėnai, -(i)ininkai (-enin­kai), -ėliai, -ėliai, -ynai, -inė, -ynė, -ava, -ija, -otai ir kt. Pati produktyviausioji čia priesaga su -išk- ir jos vediniai: a) -iška: Lauk-iška⁴ (ir Laukiškoji) (Lbg)⁵: pvd. (=pavardė) Laukas, Laukys⁶; b) -iškas. Iš asmenvardžių: Kraup-iškas (Lbg): Kraupys; Málv-iškas (ir Málv-iškiai) (Plkn): *Malvys, *Malvas, plg. Málvicas; Nán-iškas bk. (Įs): Nanýs; c) -iškė. Iš asmenvardžių: Bubl-iškė (ir Baubl-iškė) (Tlž): Bublýs, Bublỹs (ir Baublỹs); Švendr-iškė (Tlž): Švėndra, Švėndras, Švendrỹs; d) -iškiai. Iš asmenvardžių: Al-iškiai bk. (Įs): Ális; Ašm-iškiai (Rg): Ašmỹs; Audin-iškiai (Drk): Aũdinas; Blūd-iškiai (ar Blud-iškiai) (Rg): Blãūdžius (ir Bludžius); Būdel-iškiai (Pak): Būdėlis; Butk-iškiai (Rg): Bùtkus; Bitėn-iškiai (Pak): Bitėnas (plg. Bitėnai k.) (Rg); Ceid-iškiai (Rg): *Ceida, plg. Čeidà; Daugel-iškiai (Stlp): Daugėlà; Dervel-iškiai (Šlu): Dervėlis; Doc-iškiai (Tlž): Dõcis, Docỹs; *Drūt-iškiai (Drut-iškiai) (Gmb): Drūtỹs; Eígimin-iškiai (Plkn): *Eígiminas; Ensk-iškiai (Plkn): Enskis, Enskys; Gail-iškiai (Tlž): Gailius; Joger-iškiai (Geger-iškiai) (Tlž): *Jogeris, plg. Jėgeris; Gerk-iškiai (Gld): Gėrkė, Gerkis; Germin-iškiai (Stlp): *Germinas, plg. Gėrmanas, Gėrmonas; Gerv-iškiai (Gmb): Gėrvė; Gil-iškiai (Įs): Gilys; Gin-iškiai (Pak): Ginas; *Girait-iškiai (Girat-iškiai) (Pak): Giraitis (Giratis); Gober-iškiai (Plkn): Gõberas, Goberys; Griga- ³ Atkreipęs dėmesį į sudurtinių šio krašto vietų vardų darbą, t.y. antruosius sudurtinių oikonimų sandus, A. Bėcenbergeris yra nustatęs Maž. Lietuvos prūsų ir lietuvių gyventas vietas bei jų ribas (pagal -kehmen ir -keim, -kallen ir -garben, -uppen ir -ape komponentus). ⁴ Vietovardžių rašyba rekonstruojama pagal dabartinius rašmenis. ⁵ Apskričių santrumpos: Drk — Darkiemio, Gld — Geldapės, Gmb — Gumbinės, Įs — Įsruties, Lbg — Labguvos, Pak — Pakalnės, Plkn — Pilkalnio, Rg — Ragainės, Stlp — Stalupėnų, Šlu — Šilutės, Tlž — Tilžės, Vėl — Vėluvos. ⁶ Asmenvardžiai (pavardės) dažniausiai nurodomos iš ”Lietuvių pavardžių žodyno”. T. 1—2, V., 1985; 1989 arba iš V. Kalvaičio pavardžių sąrašėlio (žr. Min. veik. P. 7—20). 75 -iškiai (Stlp) : Grigaliai; Grobl-iškiai (Gld) : Groblūs; Grut-iškiai (Pak) : Grutą; Gulbin-iškiai (Gld) : Gulbinas; Gumbel-iškiai (Pak) : Gumbėlis; Jautel-iškiai (Rg) : *Jautelis, plg. Jautus; Jevon-iškiai (Drk) : *Jevonis, plg. Jevanáuskas, Jevainius; Jod-iškiai (Juod-iškiai) (Šlu) : Jodys, Juodýs; Jukn-iškiai (Gmb) : Juknys; Jurd-iškiai (Gld) : Jurdýs; Kalak-iškiai (Plkn) : *Kalakas, plg. Kalakáuskas; Kaplan-iškiai (Pak) : Káplanas; *Karun-iškiai (Karun-iškiai) (Plkn) : Karúnas; Kaukol-iškiai (Pak) : Kaukolas; Keler-iškiai (Tlž) : Kėleris; Kiaun-iškiai (Is) : Kiáunė; Kili-iškiai (Šlu) : Kilius; Klaus-iškiai (Tlž) : Klausas, Klausą; *Kolait-iškiai (Kolat-iškiai) (Drk) : Koláitis (Kolata, Kolatis); Kol-iškiai (Is) : Kólis, Kolūs, plg. pr. avd. Cale; Koš-iškiai (Drk) : Košis, Košūs; Kragel-iškiai (Rg) : *Kragelis, plg. Krágas; Krakon-iškiai (Rg) : *Krakonas, plg. Krakūnas; Krok-iškiai (Tlž) : Krókas; Kup-iškiai (Rg) : Kùpas; Kyrel-iškiai (Šlu) : *Kurelis, plg. Kirelis; Labav-iškiai (Drk) : *Labavas, plg. Labavičius, Labaitis; Len kon-iškiai (Stlp) : *Lenkonas, plg. Lenkynas; Liepin-iškiai (Pak) : Liepinis, Liepinys; Linav-iškiai (Gld) : *Linavas, plg. Linuvaitis; Link-iškiai (Gld) : Linkys; Luk-iškiai (Šlu) : Lukys; *Makūn-iškiai (Makun-iškiai) (Gld) : Makūnas; Mart-iškiai (Gld) : *Martas, *Martys, plg. kr. v. Martýnas; Medun-iškiai (Drk) : *Medunas, plg. Medunėckas; *Miegūn-iškiai (Miegun-iškiai) (Gmb) : *Miegūnas, plg. Miegínis, Méginas ir pan.; Norvil-iškiai (Rg) : Nórvila, Norvilas; Nurn-iškiai (Rg) : Nurna; Paulik-iškiai (Stlp) : Paulikas; *Perkūn-iškiai (Perkun-iškiai) (Is) : Perkūnas; Piet-iškiai (Rg) : *Pietys, plg. Pietaitis; Platen-iškiai (Is) : Plátenas, plg. Plátas; Plav-iškiai (Gld) : Plavas; Pleik-iškiai (Tlž) : Pleikys, Pleikūs; Povel-iškiai (Is) : Povelis; *Prūs-iškiai (Prus-iškiai) (Gmb) : Prūsas, etn. prūsas; *Samol-iškiai (Samol-iškiai) (Plkn) : Samúolis (Samolis); Šutil-iškiai (Pak) : Šutilas; Sumon-iškiai : *Sumonas, plg. Šimonas; Šarv-iškiai (Drk) : Šarva; Šuk-iškiai (Tlž) : Šukis, Šukūs; Šliken-iškiai (Stlp) : *Šlikenas, plg. Šlikas, Šlikys; Tamov-iškiai (Is) : *Tamovas, plg. Tamavičius; Taukin-iškiai (Stlp) : Taukis, Taukinas; Tolmin-iškiai (Gld) : *Tolminas, plg. Tolmynas; Tun-iškiai (Gld) : *Tūnus, plg. Tūnaitis; Vaineik-iškiai (Stlp) : Vaineikis; Valel-iškiai (Gmb) : Valėlė; Verdel-iškiai (Plkn) : *Verdelis; Vėderait-iškiai (Vederait-iškiai) (Rg) : Vėderaitis; Venslov-iškiai (Rg) : Venšlovas; Vilker-iškiai (Rg) : *Vilkeras; Vulv-iškiai (Šlu) : plg. Vùlfas; Vyc-iškiai (Pak) : *Vycius, *Vycas, plg. Vyčas; Žil-iškiai (Plkn) : Žilis; Žynel-iškiai (Pak) : Žynėlis ir kt.; iš vandenvardžių7 bei kitų vietovardžių: Akmen-iškiai (Rg) : Akmenys, Akmenis up. (Rg); Algav-iškiai (vok. Algaischken) (Pak) : Algà up. (Rg); Blind-iškiai (Gld) : Blindė up. (Gld); Eimen-iškiai (Plkn, Stlp) : Eimenys up. (Plkn); *Mielav-iškiai (Melav-iškiai) (Lbg) : Mielava up. (Lbg); Ragav-iškiai (Drk), plg. Ragavė up. (Drk), be to, plg. pr. vtv. Ragow, Ragaw (Ylava); Šilup-iškiai (Rg) : *Šilupė; iš apeliatyvų, vietų pavadinimų: Dvarel-iškiai 7 Vandenvardžiai palyginimui teikiami iš V. Kalvaičio vandenvardžių sąrašo (žr. K a l w a i t i s W. Min. veik. P. 68—72) ir Vilniaus Peteratio ”Mažoji Lietuva ir Tvanksta” (Vilnius, 1992. P. 402—412). 76 (Pak) : dvarėlis; Eglyn-iškiai (Gld) : eglynas (<ėglė); Erub-iškiai (Plkn): erubė tarm. ”jerubė”; Ežer-iškiai (Drk) : ežeras; Girel-iškiai (Plkn) : girėlė demin. (<giria); Kalnel-iškiai (Plkn) : kalnelis demin. (<kalnas); Kalniškiai (Plkn) : kalnas; Laukel-iškiai (Plkn) : laukėlis demin. (<laukas), bet plg. avd. Laukelis; Naudvar-iškiai (Tlž) : *naudvaris<naujadvaris; Pervalkiškiai (Pak) : pérvalka, pérvalkas; Šilel-iškiai (Rg) : šilėlis demin. (<šilas); Trak-iškiai (Gld) : trākas ir kt. Priesagų su -išk- vediniai sudaro apie 40% šios teritorijos priesagų vedinių ir yra išplitę visoje Pr. Lietuvos teritorijoje : vakaruose vedinių riba sutampa su vakarine Pr. Lietuvos linija, t. y. eina Labguvos ir Vėluvos apskritimis, pietvakariuose dar pasirodo Girdavõs ir Ungurõs8 apskrityse, taigi kerta be-cenbergerinę ir netgi V. Peteračio prūsų-lietuvių vandenvardžių ribą; toliau į vakarus nuo Labguvos-Vėluvos-Girdavõs apskričių -išk- priesagos oikonimų neužfiksuota. Lietuvoje priesagos su -išk- yra pačios produktyviausios, jų vediniai išplitę po visą Lietuvos teritoriją9 ir su Prūsų Lietuva sudaro vientisą, nenutrūkstamą plotą. Antroji pagal vedinių gausumą Prūsų Lietuvoje yra priesaga -ėnai (~17%). Kaip ir Lietuvoje10, šios priesagos vediniai daugiausia sudarinėjami iš vandenvardžių ir apeliatyvinių vietų pavadinimų. Iš vandenvardžių: Alksnup-ėnai (Plk) : Alksnupė (Plkn); Anglup-ėnai (Gld) : Anglupė (Gld); Ant-šiekštup-ėnai (Plkn), plg. Šiekštupė (Stlp) - drauge ir priešdėlinis ved.; Ant-būdūp-ėnai (Plkn), plg. Būdūpė (Plkn), k. Būdūpėnai (Plkn) - drauge ir priešdėlinis ved.; Aukštup-ėnai (Plkn) : *Aukštupė, plg. Aūkštupė (Gmb); Aūlav-ėnai bk. (Įs) : Aula (Įs); Bamb-ėnai (Rg) : Bambė, prūdas; Blindup-ėnai (Rg) : Blind-upė (Blindė) (Rg); Brakup-ėnai (Brok-up-ėnai) (Gmb) : Brākupė (Gmb); Būdūp-ėnai (Rg, Plkn) : Būdūpė (Rg); Draugup-ėnai (Plkn) : Draūgupė (Plkn); Elksnup-ėnai (Lbg) : Elksnupė (Elksnė) (Lbg); Gailup-ėnai (Gmb) : Gailupė (Gmb); Juodup-ėnai (Plkn) : Juodupė (Plkn); Kirsnup-ėnai (Rg) : Kirsnupė (Rg); Klampup-ėnai (Gmb) : Klampupis, Klampupė (Gmb); Lauk-upėnai (Stlp) : Laukupė (Stlp); Orup-ėnai (Plkn) : Orupė (Plkn); Osup-ėnai (Pak) : *Osupė, plg. Ōsa (Pak); Pilup-ėnai (Įs, Stlp) : Pilupė (Stlp); Platup-ėnai (Lbg) : Plātupė (Lbg); Ragup-ėnai (Plkn): Rāgupė (Plkn); Rūdup-ėnai (Gmb) : Rūdupė (Gmb); Skardup-ėnai (Plkn, Rg, Gmb) : Skardupė (Įs, Gmb); Sk erstup-ėnai (Drk) : Skerstupė (Drk); Stālup-ėnai mst. (Stlp) : Stālupė (Stālė) (Stlp); Stonup-ėnai (Rg) : *Stonupė (Stōnė) (Rg); Strij-ėnai (Įs) : Strijus (Įs); *Šiekštup-ėnai (Šekštup-ėnai) (Stlp) : Šiekštupė, Šėkštupė (Stlp); Šilup-ėnai (Stlp) : Šilupė (Stlp); Taurup-ėnai (Drk) : Taurupė (Drk); Taurut-ėnai (Tlž) : Taurutė (Tlž); Vorup-ėnai (Varup-ėnai ?) (Plkn): Vōtupė (Plkn); Verksnup-ėnai (Rg) : Verksnupė (Rg); Vinkšnup-ėnai 8 Šių ir kitų apskričių, buvusių jau už tradicinės M. Lietuvos ribų, duomenys imami iš ”Die Gemeinden und Gutsbezirke der Provinz Preussen” (Berlin, 1874). 9 Plg. Razmukaitė M. Būdingesnes Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. — Lietuvos TSR MA darbai. A serija. 1989. T. 3. P. 139—141. 10 Žr. Razmukaitė M. Min.str. P. 139, 145. 77 (Rg) : Vinkšnupė (Rg); Vorup-enai (Gmb) : Vōrupe (Gmb); Žąsup-enai (Rg) : Žąsupė (Rg); Žirgup-enai bk. (Gmb) : Žirgupe (Gmb); Žiurkup-enai (Gmb) : Žiurkupė (Gmb); Žvejup-enai (Stlp) : Žvejupė (Stlp); iš kitų vietovardžių (oikonimų): Gerušk-enai (Gmb) : Geruškiai k. (Gmb); Kraupišk-enai (Rg) : Kraupiškas bk. (Rg); Tarpup-enai (Įs, Stlp) : Tarpupiai k. (Stlp) (bet plg. b. ž. tarpupis ”vieta tarp upių”); iš apelatyvų, vietų pavadinimų11 : Sod-enai (Drk) : sodas; sodà ”kaimas”; Šil-enai bk. (Plkn) : šilas (bet plg. pvd. Šilėnas); Trak-enai (Rg) : trākas (bet plg. trakēnas ”trako gyventojas”); Užup-enai (Gld, Gmb) : užupė, užupis ”vieta už upės”. Dalis oikonimų su formantu -enai gali būti ir ne vediniai, o pluralia tantum lyt ys. Tai daugiausia su asmenvardžiais susiję oikonimai: Bylenai (Gld), plg. Bylà; Degėnai (Rg), plg. Degė; Dakėnai (Gld) : *Dakėnas, plg. Dakėnaitis; Dop-enai (Stlp), plg. Dop-aitis; Jogelenai (Gmb), plg. Jogela; Karalėnai (Įs), plg. Karalius; Kubilėnai (Rg), plg. Kubilius; Lapėnai (Įs): Lapėnas; Lengvėnai (Stlp), plg. Lengvỹs, Lengvinas; Kvietkėnai (Gmb), plg. Kvietkus, Kvietkis; Rogainenai (Stlp), plg. Roga, *Rogainis (bet plg. pvd. Rogainiai k. (Pak) ir kt. Šios priesagos oikonimų paplitimo plotas Prūsų Lietuvoje sutampa su -iš-vedinių plotu: tačiau pasidarius į vakarus nuo linijos, kurią sudaro Labguvos-Vėluvos-Girdavos apskričių riba, aptinkame oikonimų su -enai (vok. -ehnen, -öhnen) gana nemažai ir visame lietuvių gyvenamame plote12 (apie Žuvininkus, Karaliaučių, Šventąpilį, Ylavą, Rōmuvą ir dar piečiau — apie Brānevą, Kęntšiną; į pietus nuo Unguros-Geldāpės apskričių — neužfiksuota). Lietuvoje ši priesaga vediniuose iš vandenvardžių paplitusi daugiausia Žemaičių teritorijoje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje13. Kita ženklesnė oikonimų priesaga yra -ynai (~14%). Dalis oikonimų su šia priesaga gali būti ir ne priesagos -ynai vediniai, o iš kuopinių apelatyvų padarytos pluralia tantum formos. Tačiau vis dėlto krinta į akis šioje teritorijoje oikonimų su formantu -ynai populiarumas. Ir tai, žinoma, leidžia galvoti, jog -ynai Prūsų Lietuvoje yra ir derivacinė oikonimų dalis. Daugiausia tai su apelatyvinėmis leksemomis susiję vietovardžiai: Apuokynai (Plkn) : apuokas; Aukšteglynai (Šlu) : *aukštaglė ”eglė aukštuolė”; Ąžuolynai bk. (Rg) : ąžuolas; Beržynai (Rg) : béržas; Blendynai (Rg) : blendìs ”blende”; Brekštynai (Rg) : brekštė (bet plg. pvd. Brekštys); Ežerynai (Drk) : ėžeras (bet plg. pvd. Ežerys); Gandr-ynai (Įs) : gandras (bet plg. pvd. Gandras); Guobynai (Pak) : guoba (bet plg. pvd. Goba); Juodeglynai (Plk) : juodeglė; Kadagynai (Lbg) : kadagỹs; Kanapynai (Gmb) : kanāpė; Karklynai (Stlp) 11 Oikonimai su -enai (taip pat ir su -(i)ininkai (-eninkai) gali būti ir ne priesaginiai derivatai, o iš priesagėtų apelatyvų ar asmenų, gyventojų pavadinimų padaryti pluralia tantum oikonimai. 12 Plg. ”Die Gemeinden und Gutsbezirke.” Tačiau senesnieji 14, 15 ir 16 a. šaltiniai rodo čia buvus pr. priesagą -ein (žr. Gerullis G. Die altpreussischen Ortsnamen. Berlin und Leipzig. 1922). 13 Žr. Razmukaitė M. Min. str. P. 144 (žemėl). 78 : kaŕklas; Kelmynai (Pak) : kėlmas; Kermušynai (Drk) : kermušė ”laukinis česnakas”; Klevynai (Drk) : klėvas; Lendr-ynai (Gmb) : léndre ”nendrė” (plg. pvđ. Nendrynas); Notrynai (Drk) : notrė ”dilgėlė”; Pušynai (Plkn) : pušis; Samanynai (Gld) : sāmana; Serpenty-nai (Lbg) : serpentà ”serbenta”; Skirp-stynai (Is) : skiṙpstas ”vilkvyšne” (bet plg. pvd. Skirpstas); Skrobl-y-nai (Gmb) : skrōblas (bet plg. pvd. Skroblà, Skroblỹs); Skruzdy-nai (Lbg) : skruzdė; Smilgy-nai (Lbg) : smilga; Šilynai (Gld) : šilas; Vabaly-nai (Drk) : vabalas (bet plg. pvd. Vabalas); Vanagy-nai (Gld) : vā-nagas (bet plg. pvd. Vānagas); Vinkšnynai (Rg) : vinkšna; Žabynai (Drk) : žābas (žabynas); Žvirbl-ynai (Plkn, Rg) : žōrblis (bet plg. pvd. Žvirblis) ir kt. Dalis šio tipo oikonimų gali būti sietini su asmenvardžiais: Dobly-nai (Pak) : Doblys (Duoblỹs), Egertynai (Plk) : Ėgertas; Grobynai (Drk) : Grobas; Kragynai (Gdl) : Krāgas; Krušynai (Drk) : Krušius, Krušà, plg. Krušaitis; Lopynai (Drk) : Lōpas; Pagely-nai (Is) : Pagelas; Pendry-nai (Gmb) : Pendrius; Raukutynai (Tlž) : Raukutis; Skerdynai (Is) : Skerdys; Šeržanty-nai (Lbg) : Šeržantas; Valdynai (Lbg) : Valdžius, plg. Valdaitis; Vanagynai (Gld) : Vānagas; Varžynai (Pak) : Varžys, Varžius (bet plg. up. Váržė (Pak); Vilmantynai (Rg) : Vilmantas; Visbary-nai (Plkn) : Višbaras; Ir-mantynai (Is) : *Imantas; Žygmantynai (Žygmantynai) (Is) : *Žygmantas, Žygmantas, plg. Žignantas, v. Žigimantas ir kt. Kiti oikonimai su formantu -ynai turi ir vienaskaitinius asmenvardžių ati-tikmenis: Jonynai (Rg) : Jonynas; Palentynai (Rg) : Palentynas; Pyragynai bk. (Is) : Pyragynas; Šudynai (Tlž) : *Šudynas, plg. Šudynaitis ir kt. Oikonimų su -ynai užfiksuota ne tik tradiciniame Prūsų Lietuvos plote; jų ypač gausu ir vakarinėje, ”prūsiškoje” teritorijos dalyje; išplitę jie ir į pietus nuo ”potsdaminės” linijos — apie Rešelį, Kęntšiną, Olštiną. Lietuvoje su formantu -ynai nedaug težfiksuota oikonimų — šiek tiek apie Prienus, Alytų, Marijampolę, tačiau vientiso ploto nėra. Kiek ženklesnė šioje teritorijoje yra ir priesaga -(i)ininkai (-enininkai) (~8,5%). Tai daugiausia su vandenvardžiais ir apelatyvais sietini oikoni-mai. Iš vandenvardžių išvesti oikonimai: Akel-ninkai (Šlu) : Akėlė up. (Šlu); Arg-eninkai (Tlž) : Argà up. (Tlž); Os-ininkai (Pak) : Ōsa up. (Pak); Tovėl-ninkai (Pak) : Tovėlė up. (Pak); Versm-eninkai (Plkn) : *Versmė, plg. Versmėlė up. (Plkn); iš apelatyvinių vietų pavadinimų, fiziografinių, geobotaniniu ir pan. terminų: Beržt-ininkai (Tlž) : béržta ”beržinė žemė, vieta, kur auga beržai”; Būd-ininkai (Rg) : būdà (plg. būdininkas ”būdos gyventojas”)¹⁴; Egl-ininkai (Plkn) : eglis, egliai ”kadagys”; Ežer-ninkai (Lbg, Drk, Rg) : ežeras (plg. ežerninkas ”ežeringos vietos gyventojas; tvenkinio kasėjas”); Gir-ininkai (Šlu) : giria (plg. girininkas ”eigulys” ir avd. Girininkas); Kaln-ininkai bk. (Šlu) : kalnas (plg. kalnininkas ”kalnų gyventojas”); Kupst-ininkai (Tlž) : kūpstas ”keṁsas” (plg. kūpstininkas ”kupstų gyventojas”); Lank-ininkai (Rg) : lankà (plg. lankininkas ”pakalnėje, lankoje gyvenantis”); 14 Žr. 11 išnašą. 79 Láuž-ininkai (Tlž): laužas ”sukrypusi troba, lūšna”; Pelk-ininkai (Vėl): pėlkė; Rag-ininkai (Šlu): rãgas ”smailus žemės plotas, įsikišęs į jūrą; pusiasalis”; Sal-eninkai (Rg): salà (plg. avd. Salininkas); Šil-ininkai (Plkn, Stlp): šilas (plg. šilininkas ”šilo, šilų gyventojas”); Trak-ininkai (Pak, Tlž): trākas; Ving-ininkai (Gmb): vingis (plg. ir avd. Vingis); Vyp-ininkai (Įs): plg. (?) pr. wipis ”šaka”; Virž-ininkai (Įs): viržis, viržiai ”šiloja”; Žard-ininkai (Gld): žardis ”aptverta vieta gyvuliams”; iš būdvardžių: Nauj-eninkai (Drk, Gld): naujas; Saus-ininkai (Pak): saūsas. Kita dalis oikonimų su formantu -(i)ninkai, -eninkai) jau nėra vediniai, o priesagėtų apeliatyvų, gyventojų pavadinimu, susijusių su profesija, užsiėmimu pluralia tantum formos: Avininkai (Gmb) < avininkas ”avių piemuo, avių laikytojas”; Dravininkai (Stlp) < drāvininkas ”bitininkas”; Dūbininkai (Gld) < dūbininkas ”kailiadirbys”; Meškininkai (Gmb) < meškininkas ”kas laiko, augina meškas”; Lašininkai (Įs) < lašininkas ”mėsininkas”; Kartininkai (Tlž) < kārtininkas ”žvejys” ir t.t. Įdomu pastebėti, jog oikonimai su -(i)ninkai, -eninkai pasklidę po visą pietinę Maž. Lietuvos plotą, ir jų išplitimo vakarinės ir pietvakarinės bei pietinės ribos sutampa su V. Petereičio išvestąja prūsų-lietuvių vandenvardžių riba. Tiesa, oikonimų su šia priesaga ir jos prūsišku variantu -niken matyti ir už šių ribų: Fišhauzeno (Žuvininkų), Frýdlando (Romuvõs) aps.; į pietus nuo Geldapės jų — neužfiksuota. Lietuvoje šio tipo vediniai nėra gausūs; ši priesaga daugiausia pažįstama Klaipėdos krašte, Neries ir Nemuno baseino plote (t.y. nuo Ukmergės, Jonavos į pietus)15. Dar viena ryškesnė Prūsų Lietuvos oikonimų priesaga yra -eliai, -ėliai. Tai daugiausia oikonimai, išvesti iš kitų oikonimų (toponiminės mažybės)16: Baltruš-ėliai (Rg): Baltrušiai (Rg); Dagut-ėliai (Plkn): Dagučiai (Plkn); Deges-ėliai (Stlp): Degesiai (Stlp); Drūčlauk-ėliai (Įs): Drūčlaukiai (Įs); Girn-ėliai (Gmb): Girniai (Gmb); Išdag-ėliai (Pak): Išdagiai (Pak); Jurbark-ėliai (Įs): Jurbarkas (Įs); Laukinink-ėliai (Rg): Laukininkai (Rg); Lazdyn-ėliai (Gmb): Lazdynai (Drk, Plk); Lenkinink-ėliai (Rg): Lenkininkai (Įs); Minkštym-ėliai (Gmb): Minkštymai (Gmb); Sakal-ėliai (Rg): Sakalai (Rg); Stubryk-ėliai (Drk): Stubrykai (Gmb); Šilen-ėliai (Plkn): Šilenai (Plkn); Tutl-ėliai (Rg): Tutliai (Rg); Varkav-ėliai (Įs): Varkavai (Įs); Vasok-ėliai (Plkn): Vasokai (Plkn); Vinkšnupen-ėliai (Rg): Vinkšnupėnai (Rg); Vežup-ėliai (Plkn): Vežupiai (Plkn); Vobul-ėliai (Rg): Vobuliai (Rg); be to, su kitais oikonimais galima sieti ir šiuos, jau nebeturinčius bepriesaginių atitikmenų (galbūt išnykusių) gyv. vietų vardus: Būd viet-ėliai (Stlp): *Būdviečiai (plg. pvd. Būd vietis); Draskyn-ėliai (Įs): *Draskiniai (plg. pvd. Draskinis); Jakšt-ėliai (Šlu): *Jakštai (plg. pvd. Jakštas); Krušyn-ėliai (Plkn): *Krušynai (plg. pvd. Krušinys); Maigūnišk-ėliai (Gmb): *Maigūniškiai; Razbainink-ėliai (Plkn): *Razbaininkai; Sodyn-ėliai (Gmb): *Sodynai; Kiaũš-ėliai: 15 Žr. Razmukaitė M., Min. str. P. 144. 16 Žr. Razmukaitė M., Lietuvos oikonimai, išvesti iš kitų oikonimų. — Lituanistica, 1991. Nr. 2(6). P. 53. 80 * Kiaušiai (plg. pvd. Kiaušis ir Kiaušiai k. (Plkn); Kubil-ėliai (Plkn): *Kubilai (plg. pvd. Kubilius); Būd-sed-ėliai (Gld): *Būdsedžiai; Malon-ėliai (Stlp): *Malonai; Užupėn-ėliai (Rg): *Užupėnai (<b. ž. užupėnai), plg. Užupėnai k. (Gmb); *Alkun-ėliai (Drk): *Alkynai (arba b.ž. alkūnas); Barag-ėliai (Plkn): *Baragai (arba b.ž. baragas ”pastogė sienui”, demin. baragelis); Gluosnyn-ėliai (Rg): *Gluosnynai (arba b.ž. gluosnynas) ir kt. Oikonimų su -ėliai, -ėliai paplitimo plotas Pr. Lietuvoje jau siauresnis nei su -(i)ninkai, tuo labiau su -išk-: jis apsiriboja tik buv. Gumbinės apygardos apskritimis, o buv. Karaliaučiaus apygardos Labguvos, Vėluvos apskrityse oikonimų su šiomis priesagomis neužfiksuota, nors sporadiškai pasitaiko ir į vakarus bei pietus už šių apskričių ribų (Fišhauzeno, Karaliaučiaus, Šventāpio, Ylavos ir kt. apskrityse — po 1 oikonimą su -ellen). Lietuvoje šio tipo derivatai išplitę po visą teritoriją ir atskirų arealų nesudaro¹⁷. Iš retesnių priesagų Prūsų Lietuvos plote galima būtų paminėti -inė, -ynė, -ava (-avai), -ija ir kt. Priesagą -inė, kurios vedinių iš asmenvardžių yra apščiai Lietuvoje, išskyrus žemaitiškąją ir pačią pietinę Lietuvos dalį¹⁸, Pr. Lietuvoje nėra labai produktyvi (~3%). Jos vedinių aptinkama dar siauresniame nei priesagų su -ėliai, -ėliai paplitimo plote (vakarinė riba sutampa, pietuose — iki Geldapės aps.).: iš asmenvardžių: Blėk-inė (Rg): pvd. Blėka, Blėkius; Dišer-inė (Pak): pvd. *Dišeris, plg. pvd. Dišeraitis; Draugansk-inė (Tlž): pvd. *Drauganskas, -is, plg. pvd. Draugėlis, Draugalis; Gud-inė (Gmb): pvd. Gūdas; Gumb-inė (Gmb): pvd. Gumbis; Skirpšt-inė (Pak): pvd. Skirpštas (arba b.ž. skirpštas ”toks guobinių šeimos augalas”); Šanc-inė (Tlž): pvd. *Šantys (plg. Šankys ir Šanta); Šeir-inė (Rg): pvd. Šeirys; iš apeliatyvų: Ang-inė (Įs): angis; Obuol-inė (Pak): obuolys, obuoliai; Žiezdr-inė (Pak): žiezdras ”žvirgždas” (bet plg. pvd. Žiezdryš) ir kt. Sunku šiuo metu pasakyti, ar toliau į vakarus ir į pietus nuo minėtosios ribos priesagų -inė vedinių buvo, neištyrinėjus visos vakarinės teritorijos dalies su -innen, -in- formantų vokiškuose šaltiniuose fiksuojamų oikonimų, nes toks užrašymas gali atliepti ir priesagas tiek su -inė, tiek su -inas. Aišku tik tiek, kad su -in- oikonimų buvo ir į pietus nuo Ungurōs ir Geldapės apskričių, t.y. apie Olecką. Už vakarinės minėtosios ribos oikonimų su -in- neužfiksuota. Po vieną kitą oikonimą užfiksuotą ir su kitomis priesagomis: -ynė: Akmenynė (Stlp) : b.ž. akmuo > akmenynė; Jovar-ynė (Tlž) : b.ž. jóvaras > jovarūnė; Paucak-ynė (Plkn) : avd. *Paucakys, plg. pvd. Pautelis, Pautenis ir kt.; Varl-ynė (Plkn) : b.ž. varlė > varlynė. Tiesa, šie oikonimai gali būti ir ne priesagos -ynė vediniai, o oikonimais virtę kuopinės reikšmės bendriniai žodžiai. -(i)ava (-uva): Tepl-iavà (Vėl), plg. pr. vtv. Tape, Tape-law-ke¹⁹, Vėl-uva ¹⁷ Žr. R a z m u k a i t ė M., Min. str. P. 59. ¹⁸ Plg. R a z m u k a i t ė M., Būdingesnės Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. P. 142. ¹⁹ Dėl šių aiškinimų plg. G e r u l l i s G. Min. veik. P. 181 ir 189. 81 (Vėl), plg. pr. avd. Welle19, liet. Vėlius, Vėlȳs; -ija: Šeper-ija (Rg) : pvd. Šeperys; Varm-ija (Pak) : pvd. Vārna, Vārnas arba b.ž. vārna, vārnas; -ainė: Rag-ainė mst.(Rg) : b.ž. rāgas ”smailus žemės plotas, įsikišęs į jūrą; pusiasalis...; kampas”; -ena: Kalv-ena (Tlž) : b.ž. kālvīs arba kālvė. -otai: Argel-otai (Pak) : *Argele up., plg. Argà up. -ujai: Kaln-ujai (Tlž) : b.ž. kālnas arba *kalnūjis. Apibendrinant pastabas apie Prūsų Lietuvos ryškesnes oikonimų priesagas, reikia pasakyti, jog kai kurios priesagos, jų paplitimas sudaro vientisą plotą su Lietuvoje arba jos vakariniuose ir pietvakariuose arealuose paplitusiomis priesagomis (-iškiai, -ėnai, -inė), kitos gi pažymi Prūsų Lietuvos išskirtinumą (oikonimų su -ininkai, -ėliai, -ėliai didesnė koncentracija, oikonimų su -ynai paplitimas ir produktyvumas). EINIGE BEMERKUNGEN ÜBER SUFFIXALE BILDUNGEN DER ORTSNAMEN IM PREUßISCH-LITAUEN Zusammenfassung Im Artikel werden die suffixalen Ortsnamen (Bildung, Formante) des südlichen Teils Klein-Litauens, (Preußisch Litauens) in den Kreisen Dárklemis (Darkehmen), Geldāpė (Goldap), Gumbinė (Gumbinnen), Įsrutis (Insterburg), Labguvà (Labiau), Pakalnė (Niederung), Pilkānis (Pillkallen), Ragainė (Ragnit), Stālupėnai (Stallupönen), Tilžė (Tilsit), Vėluva (Wehlau) besprochen. Das Material ist aus der Liste der Ortsnamen von W. Kalwaitis gesammelt (Kalwaitis W. Lietuwiškų Wardų Klėtele. Tilžėje 1910 m. S. 24—67). Aus den oben erwähnten Kreisen sind etwa 400 suffixale Bildungen der Ortsnamen mit den Suffixen (es wird die Reihe der Produktivität der Derivate befolgt) -išk- (-iškiai, -iškė, -iškas, -iška), -ėnai, -ynai, -(i)ninkai (-enin kai), -ėliai, -ėliai, -inė, -ynė, -ava (-uva) u.a. gesammelt. Es wird bemerkt, daß die Bildungsprinzipien der suffixalen Ortsnamen dieses Teils von Klein-Litauen sich nicht in vielen Fällen von den Bildungsprinzipien des westlichen bzw. südwestlichen Randes des Litauens unterscheiden. Mit dem Suffix -išk- werden hier die Ortsnamen meistens aus Personennamen, mit -ėnai aus Gewässernamen gebildet. Die Ortsnamen mit den Formanten -ynai und -(i)ninkai (-enin kai) zeigen mehr die spezifische regionale Bildungsart. 82