In memoriam Rūdolfas Grabis (1906–1996)

rė ir išleido “Lietuvių kalbos rašybos žodyną mokykloms" (1956-1980 m. išėjo 6 leidimai), su Pr. Kniūkšta — “Mokomąjį lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną" (1983-1996 m. išėjo 4 leidimai), su V. Kosuchinu — mokyklai skirtą “Lietuvių-rusų kalbų žodyną“ (1956), su K. Gaiveniu ir V. Šernu “Mokyklinį lietuvių-rusų kalbų žodyną" (1985). A. Lyberis sudarė ir didesnį, platesnei vi- suomenei skirtą “Lietuvių-rusų kalbų žodyną", kurio 1-ajame leidime (1962) pateikta apie 37 000, o 2-ajame pataisytame ir papildytame leidime (1989) apie 65000 žodžių. Dar studijų metais A. Lyberis pradėjęs bendradarbiauti “Naujojoje romuvo- je” (bene pirmoji 1935 m. pasirodžiusi jo publikacija supažindino visuomenę su J. Balčikonio leidžiamais J. Jablonskio Raštais), vėliau moksliniuose leidiniuose ir periodikoje paskelbė nemaža straipsnių lietuvių leksikografijos, leksikologi- jos, terminologijos, kalbos kultūros ir kitais klausimais, reikšmingų prisiminimų iš lietuvių kalbotyros istorijos ir apie atskirus kalbinininkus. 1996 m. lapkričio 6 d. savo 87-ąjį gimtadienį A. Lyberis sutiko beveik šeše- rius metus vargintas sunkios ligos, o lapkričio 22-oji buvo paskutinė jo gyvenimo diena. Vilniaus Karveliškių kapinėse gausus artimųjų, mokinių, bendradarbių, bičiulių būrys atsisveikino su daug nuveikusiu, gražių darbo vaisių palikusiu kal- binininku, šviesaus atminimo mokytoju ir žmogumi. Antanas Lyberis ir jo dar- bai įėjo į lietuvių kalbotyros istoriją. Kazys Morkūnas IN MEMORIAM RUDOLFAS GRABIS (1906-1996) 1996-ieji latvių kalbotyrai — skaudžių netek¢iy metai: per anksti taip didžiai pamėgtą savo mokslo sritį paliko Latvijos universiteto profesorė Marta Rudzytė, nebaigė pradėtų darbų emigracijoje išaugęs latgalietis, Viskonsino universiteto profesorius Valdis Zepas, gražiai devyniasdešimtmetį atšventęs, vertingais darbais papuoštą savo žemiškąją kelionę gruodžio 17 d. baigė ir Rūdolfas Grabis, vienas žymiausių pastarųjų dešimtmečių latvių kalbos tyrinėtojų. R. Grabis gimė 1906 m. rugpjūčio 11 d. buvusio Kūdumo valsčiaus “Gribžuose" (Cėsių rajone). 1934 m. baigė Latvijos universitetą. Čia jo mokytojai buvo Ana Abelė, Ludis Berzinis, Janis Endzelynas ir kiti žymieji ano meto latvių filologai. 1931 m. J. Endzelyno redaguotame Latvijos filologų draugijos žurnale “Filologu biedribas raksti" buvo paskelbta pirmoji R. Grabio, dar studento, rimta publikacija — jo gimtosios tarmės aprašas (“Kūduma pagasta izloksnes apraksts”). 1935 m. tame pačiame žurnale išspausdintas kitas R. Grabio dialektologinis straipsnis “Pastabos apie Straupės parapijos tarmes“ (“Piezimes par Straupes draudzes izloksném”). R. Grabis mokytojavo Rygos gimnazijose, dėstė Rygos mokytojų institute. 278 Kelis kartus išleistas jo su kitais parašytas latvių kalbos vadovėlis mokykloms “Žodis ir sakinys" (“Vards un teikums”. 1945-1947 m. jis — Latvijos universiteto dėstytojas. 1946 m. J. Endzelynas pakvietė R. Grabį dirbti į ką tik įsikūrusios Latvijos Mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institutą. Beveik trisdešimt metų jis faktiškai vadovavo šio instituto kalbininkų darbui. 1970-1974 m. buvo ir instituto direktoriaus pavaduotojas. R. Grabio vadovaujamas kalbininkų kolektyvas parengė patį išsamiausią dabartinės latvių kalbos struktūros aprašą “Dabartinės latvių literatūrinės kalbos gramatika”(“Misdienu latviešu literaras valodas gramatika", I-II, Riga, 1959, 1962). Už šį veikalą R. Grabiui drauge su kitais autoriais 1965 m. buvo paskirta Latvijos valstybinė premija. R. Grabis vadovavo ir Latvijos terminologų darbui. 1963 m. buvo išleistas jo ir Dzidros Barbarės bei Anos Bergmanės parengtas “Kalbotyros terminų žodynas“ (“Valodniecibas terminu vardnica”, Riga, 1963). Buvo jis ir pokario metų svarbiausio latvių leksikografijos veikalo “Latvių literatūrinės kalbos žodyno" (“Latviešu literaras valodas vardnica”, 1-8, Riga, 1972-1996) redakcijos kolegijos pirmininkas. Paskelbė R. Grabis vertingų latvių kalbos istorijos tyrinėjimų. Pirmiausia čia minėtina jo studija “XVII amžiaus latvių kalbos gramatikų apžvalga" (“Parskats par 17. gadsimta latviešu valodas gramatikam”. — Valodas un literaturas instituta raksti, V, 1955, 205.-266. lpp). Pasitraukęs į pensiją, kalbinininkas labai glaudžius ryšius palaikė su savo gimtuoju Kūdumu. Lygiai po šešiasdešimt metų pertraukos jis vėl sugrįžo prie savo jaunystės dienų temos ir paskelbė tartum pirmosios kalbinės publikacijos tęsinį “Kūdumo tarmės tekstus" (“Kūduma izloksnes teksti”, Riga, 1991). Žmonės, kuriems teko bendrauti su šiuo latvių kalbininku, visada jį atsimins kaip mielą, nuoširdų žmogų. Šalia gimtosios kalbos R. Grabis labai mylėjo latvių liaudies dainą. Iš motinos pasakojimų kalbininkas prisimindavo, jog šių dainų melodijas jis puikiai pakartodavo net tada, kai dar nemokėjo ištarti šių dainų žodžių. 1968 m. R. Grabis buvo išrinktas Latvijos Mokslų akademijos nariu korespondentu, o 1992 m. — garbės nariu. Mirė Rudolfas Grabis Rygoje. Palaidotas Antruosiuose Miško kapuose. Tegul jam būna lengva gimtoji smiltis. Algirdas Sabaliauskas 279