Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS - Elena GRINAVECKIENE IZOLIUOTY LIETUVIY SNEKTY VERTINIAIETNINESE LIETUVOS ZEMESE BALTARUSIJOJE Etniniy Lietuvos Zemiy izoliuotos lietuviy Snektos Baltarusijoje — Laziinai (Yvij6s raj., Gafdino sr.), Rédtinia (Varanavo raj., Gafdino sr.), Ramaskonys (Varanavo raj., Gafdino sr.), Apsas (Vidziu raj., Vitebsko sr.) ir kt. kone per Simtq pastaryju mety trunkan¢cig baltarusiy Snekty apsupti, per Baltarusijos gyvenimo biida, jos ikio, buities, gamybiniy santykiy sistema ir valstybinés valdzios politika nuolat patiria sudétingus struktiiros pakitimus. Per mazdaug keturiasdeSimt paskutiniyjy mety misy vykdomy ty Snekty tyrinéjimy duomenys rodo, kad jos dar palyginti gerai turi (ar buvo) iSsaugojusios pagrindinius savo kalbinés sistemos bruozus ir, atsispirdamos jas veikianciu baltarusiy Snekty negatyviu jégu itakai, iSlaiké net pacius archaiSkiausius prigimtinius savo raiSkos elementus (ypaé senovines morfologines formas — senuosius vietininkus, atematiniy veiksmazodZiy reliktus, taip pat senaja lietuviSka leksika ir kt.), kuriy kitose musy Snektose Lietuvoje beturimi vos liku¢iai ar ir visai jau prarasti. Antra vertus, per visa savo kontakty su baltarusiy Snektomis laika (ypa¢ ju pradZioje) jos buvo patikimas Saltinis ir daugeliui baltarusiy Snekty skoliniy, ir vertiniy iS lietuviy kalbos. Sakysime, ypa¢ verti démesio tokie vertiniai kaip natyxi (matyuKi) cnapdiomnp CBI IV 225 (apie piemeny suskirdusias kojas), kuriy neabejotinas Saltinis yra lietuviu gaidZial (gaidélial) gieda “t.p.” LKZ Il 18, 288; LKK XXX 155; LTT 1994: 63. Kad i tikrujy Sis baltarusiy pasakymas yra lituanizmas, gerai rodo Gia vartojamas ne visuotinai baltarusiy Snektose isigaléjes daiktavardis népen ‘gaidys’, o — rusy metyx. Vadinasi, baltarusiu Snektos i8 lietuviy perémé $j pasakyma dar tada, kai zodzio nésens Cia jos dar net neturéjo, kai lietuviy Snekty asimiliacija jose dar tik formavosi ir kai asimiliuojamieji lietuviai $j lietuvi8ka pasakyma tepajégé iSsiversti tik j rusy kalba. Praradusios ar prarasdamos nuolatini gyvaji ry8i su kitomis Lietuvos Snektomis ir mtsy bendrine kalba ir ypaé neturédamos lietuvi8ky mokykly, sunkiai isigydamos lietuviskos spaudos, bet biidamas gajus bei ilgai zmoniy atmintyje issilaikantis organizmas, gyvenamojo meto zmoniy mastymo ir buities biida jos ir toliau tarpusavyje reiSkia (ar rei8ké) lietuviskomis priemonémis, taCiau vos ne kasdien i8 leto netenka sugebéjimo toliau kisti pagal gimtajai kalbai bidingus raidos désnius, visa laika tolsta nuo jos. Be to, izoliuoty lietuviy Snekty lietuviai, tik tarpusavyje kalbédamiesi lietuviSkai, oficialiai yra be atodairos veikiami ir varzomi baltarusiu kalbos ir jos kultiiros visu priemoniy arsenalo jtakos bei 185 priversti teigiamai ir palankiai j visa tai reaguoti. Jie pamazu ima prie tokios jtakos priprasti, ilgainiui pasidaro jai nekritiSki, atviresni, imlesni, net pradeda laikyti savomis charakteringas baltarusiy kalbos raiskos priemones (ypaé tas, kuriy neturi gimtoji), tapatinti jas su savomis ir palyginti visai lengvai jas terpia j savo kalba, net nejausdami, kad tai i§ esmés prieStarauja lietuviy kalbos dvasiai ir prigim¢iai, kad jos yra svetimi, jai pragaiStingi dariniai. Taigi Gia sukeltas i8 pradziy dirbtinis misy tiriamujy Snekty baltaruséjimas ilgainiui, nesant jokiy apsaugos priemoniy ju grynumui iSsaugoti ir dél to, silpstant ir bléstant savosios kalbos jausmui, tampa visai natiralus, jprastas stichinés asimiliacijos reiSkinys, jokiy abejoniy kalbanciajam nekeliantis, kad jis svetimas ir Zalingas. Palyginti su kitomis Lietuvos Snektomis jose isigali daug leksiniy ir gramatiniy slavizmy, prie baltarusi8kos priartéja jy daryba, fonetika. Kaip niekur kitur Lietuvoje Cia, pvz., Rod., Ram., Lz., Aps. vartojami tokie baltarusiy skoliniai, ypa¢ terminai, kaip a/asérka (plg. br. ranaursitxa) ‘plikakaklé’, apiénkos (plg. br. amstupxi) ‘kelmuCiai, tokie grybai’, asnava (plg. br. acHapa) ‘apmatai’, asiskas (plg. br. auryuiak < acyurax) ‘kepalo kriaukélys, papentukas’, atbirdnkos (plg. br. ag6ipanxi) ‘rinktinés’ [drobés], badi/“ai (plg. br. Ganpime) ‘padaigos’, bahuinas (plg. br. Garyx) ‘gailiai’, cég/a (plg. br. uSrma) ‘plyta’, cug/‘ai (plg. br. uyrni) ‘zaslai’, kmara (plg. br. xmapa) ‘debesis’, muséstas (plg. br. mpmudcrsr) ‘pilkas’, pilas (plg. br. bun) ‘dulkés’, plitkas (plg. br. miki) ‘lékStas’, skurdtas (plg. br. ckypat) ‘Sik8nosparnis’, zaranicka (plg. br. 3apauiuKa) ‘ausriné’, z7Za (plg. br. XKELKa) ‘srutos’, Zi7ka (plg. br. xyitKa) ‘gromulys’ ir kt. ar sintaksinés konstrukcijos kaip: ozka mazasné 6Zio; kduka maZasné varnos (plg. br. ka34 MéHbuta Ka3m4), rapsas isvalo laukus nog sviriépu: (plg. parc pacupmirdaints mama al cBipStib!), vaikai sniegus lé4idzia vienas viendm (plg. br. n3éui Kinaious cHémxKi an3in anuamy), daérbas tamé, kad uzdarburc’ (plg. br. pa6dra ¥ THM, WITO6 sapabius) ir kt. Tai gana lengvai atpazjstami svetimos kalbos terSalai. Ta¢iau Gia palyginti gausiai vartojama ir tokiy baltarusizmuy, kurie i pirmo Zvilgsnio atrodo lyg ir visai nekalti zodziai, pasakymai ir kuriy slaviskumg irodyti gana sudetinga ir keblu. Stai tose lietuviy Snektose vietoj iprasty lietuvisky pasakymy trumpa (ilga) naktis ( diena) gretimy baltarusiy snekty pavyzdziu atsiranda maza (didelé) diena (naktis) Lz., Rod., Aps. (plg. br. Hou métam Mama; 3iMéi Bamikaa HOY), pvz., pie Jono paci dzidz’éus’a dziena, paci mazéus’a nakcis Lz., Rod., vietoj Salta (menka) Ziema — scipri(maza) ziema Lz., Rod. (plg. br. kpSmmKaa (Mama) 3ima). Vietoj vista tipi giiztoje; patikstis tapi médyje; karpa an rankos iskilo; mes gyvénam pac’oj kKlonéj; kafidys nutipé ant riiby vél dél tos patios prieZasties Cia sakoma vista sédzi guistoj; patikstis sédzi medzi; mes sédzim pac'6j klénéj; karpa séd6s in véido; mal'os sédés un adzieZ6s Lz., Rod., Ram. (plg. br. kypa can3iip Ha siilax; y Wagnéuky WayHéii Kypbl cam3émi; MBI CA3iM Ha xyTapbl; GapdgayKa casi Ha Gapansé; Moni céni Ha am3éxy), vietoj puntagalviai (puftdzial) — samtukai Aps., Ram. (plg. br. man6iixi || anan6nixi ¥ myKax), vieto] mezgimas - risimas Rod., Ram., Lz. (plg. br. sa34nue), vietoj skrafidis (védarikas) 186 nevirskina (némala) — védartikas nevirina Lz., Rod. (plg. br. .xxamyaak He BapbmE), vietoj apiénkos im pléno k6to — apiénkos im plonos kojaités Lz., Rod. (plg. br. alléHBKi Ha TOHKalt HOuIKe), vietoj dudenad (nitikiad, utarinau) ir suspdin’ojau — dudenati (nittkiau, utarinau) mr suspanc ‘ojau Aps., Rod., Lz. (plg. br. ryrappuia i cmyramacsa), vietoj ja 7 pavadzino Jont — ja pravadzino Joni Rod., Lz. (plg. br. aro mpa3Bami Anam), vietoj nusnéré plaukai — islsmido plaukai Lz., Rod. (plg. br. BEUIASIi Bamlackl), vietoj mus apvogée — mus aprsiko 1z., Rod. (plg. br. Hac a6a6pani) ir kt. Tai vis vertiniai i§ gretimy baltarusiy Snektu, susidarius tam palankiausioms salygoms. Pirmiausia jie, biidami aklai j lietuviy kalba ver¢iami baltarusiski zodziai, dirbtinai suteikia atitinkamam lietuviskam Zodziui baltarusiy kalbai biidinga savo reiksme, kuri iki tol lietuviy kalbai buvo neZinoma ir fakti8kai visai nereikalinga. Tuo biidu jie i§ pirmos paziiiros lyg ir dovanai praplecia vieny lietuviu kalbos zodziy reik&mes. Vis délto toji ZodzZiui suteikiama reikSmé yra primetama jam i8 Salies, atimant ja i8 atitinkamo lietuviy kalbos Zodzio, kuris i8 tikryjy néra baltarusi8ko zodzio semantinis atitikmuo. Taip toks lietuviskas Zodis, neturintis savo baltarusi&8ko reik8minio ekvivalento, Siose Snektose izoliuojamas, igstumiamas i8 vartosenos ir ilgainiui visai uzmirStamas, iSnyksta. O tai jau ne tik izoliuotoms Snektoms, bet ir visai lietuviy kalbai labai pavojinga. Dél to susinama ty Snekty leksika, klibinama ir ardoma jy semantika, smarkiai kenkiama visai lietuviy kalbai, ji zalojama, nutautinama, vyksta vienpuse dvikalbyste. Tai gerai matyti, sakysim, kad ir i$ tokiy pasakymy. Stai vietoj man gyvénime nesiseké Lz., Rod., Ram., Aps. sakoma man gyvénime nesivedé (plg. br. MHe HeBen6cs). Zodziui nesivedé cia dirbtinai suteikiama lietuvi8ko Zodzio sékés/ reik8mé, o pats sékési, netekes reik’més, izoliuojamas. Arba sakinio man pildosi sapnai veiksmazodis pildosi tia verciamas lietuviy kalboje tos reikSmés visai neturinciu veiksmazodiziu jsidioti (plg. LKZ IL, 885): man insiditioda sapnat i(plg. br. mue yaroullja CHBI), 0 vietoj buvo garoncka ‘karstis’ ir menumusé daktarai Cia vel vartojama tik buvo garéncka ir neapsodzino daktarai (plg. br. He aticaysini), nors veiksmazodzio apsodinti reikimé ‘sutramdyti’ bepazistama vien lietuviy ’nektu, turinciy kontakty su baltarusiais (plg. LKZ III 279) ir kuri ir jose, be jokios abejonés, yra taip pat vertinys i8 baltarusiy. Sakinyje Aur tu in daktary dasistosi — brangu Cia vietoje veiksmazodZzio patékti pavartotas pamorfemiui i i$ baltarusiy i8siverstas veiksmazodis mactynica — dasistosi (plg. dar LKZ XIV 876) ir kt. Lyginant su kitais ty 8nekty baltarusizmais, vertiniai yra vélyvesni, sukelti intensyvesnés baltarusiy ’nekty itakos, atsiradg jose jau susiformavus ir pleciantis vienpusei lietuviy-baltarusiy dvikalbystei. Vadinasi, ty Snekty vertiniai, susidar¢ éia stiprios lietuviy ’nekty asimiliacijos srovéje, yra gryniausias galutinai susiformavusios —vélyvosios dvikalbystés produktas. O juos atpazinti gana sunku pirmiausia dél to, kad, nepaisant svetimos jy reik’més, jy i8vaizda lietuviska. O ji kaip tik ir kelia tam tikry abejoniy jtarinéti juos kaip vertinius. Taciau tokio 187 “lietuvisko” Zodzio skambéjimas Siaip ar taip nejuciomis ima atrodyti nedarnus, kitoks negu kity lietuvisky ZodZiy, rézia ausi ir dél to pradedama ieSskoti priezas¢ciy, kas jj tokiu paverte. Daugelis tiriamosiose Snektose vartojamy vertiniy yra susiaurine lietuviy kalbos leksikos raiskos bidus ir priemones. Stai tokiu biidu i&stumiami i8 vartosenos kai kurie vaizding! ir taikliis lietuviski bidvardZiai. Sakysime, gyvuliu, paukS¢ciy, drabuZiy, augaly, daikty spalvoms nusakyti Siy Snekty lietuviai jau neturi lietuviy kalbai ir jos tarmems placiai zinomy bidvardziu, kaip sifmas, -a ‘baltas su maisytais tamsiais plaukais’ (apie arklius), sémas, -a ‘8viesiai, tamsiai ar melsvai pilkas’ (apie karves), rdibas (apie paukScius), juodmafgis (apie karves, unis), Za/mafgis (apie karves), rainas (apie kates), pilkas (apie paukS¢cius, daiktus), dryZtiotas (apie paklode, bulve, buroka), kanapétas, rauplétas (apie veida), supeléyes (apie duona) ir kt. ir vietoj jy vartoja Siam reikalui daZniausiai dvi spalvas Zilas (kai spalva tamsesné, lygesné) ir margas (kai spalva Sviesesné, démétesné), pvz., Zilas (margas) arklys, kumelys, télias, vefsis, Sud, gaidys, katinas; Zila (marga) karvé, kuméle, kale, vista, katé; Zilas vilkas, mélis, vanagas, karvélts, kafklas, siénas, sifsiy lizdas, Zvirblys; zila varna, kielé, Zasis, diiona (supeléjusi), Zl’ batai, marskiniai; Zilos simanos; Zilickas katinas, Zilav6ta strolia ‘strazdas’, mdargas véidas (burdkas), marga paklodeé, bulvé, margickas teliukas. \r taip yra tik todél, kad pramai&iui su jais gyvenantys baltarusiai bemaz dvi Siam reikalui skirtas spalvas ir patys turi. Tai Ju cist ir pa6et, pvz., cippt (pa6rt) KOHb (BON, KHYyp, K9pa6én, méBeHb, KOT, caOaKa), cipda (pabda) KaOpula (KapOyKa, Kypa, cBiHa, KOTKa), cibst BoyK (KApulyH, rany6, BOpaH, MOx, xe6), cind BapOHa (umicka, rmina, rycb), cipria TYmi (maiirKi), padyt Taap (6yp4xK), paGda naciimKa (6ym56a, mraméHayuKa) ir kt. Taigi ir Siy viety lietuviai, senasias savo lietuviskas spalvas amZiams iS atminties iSdilde, naujai pasisavino vien neabejotinus vertinius i8 baltarusiy ciset ir pa6xt — Zilas ir madrgas. Juodmafgiam versiui ar juodmafget karvei pavadinti Salia jy dar kartais pasitaiko iSlikusi senoji lietuviska jo spalva kérsas (kersiulis), pasiskolintas iS ty lietuviy net ir paciy baltarusiy (plg. jy kapmua KapOsa, kapuraparpr Bom — CBF 11 597). Juodmafge karve ir juodmargis sud dar kartais Gia vadinamas kitu vertiniu i§ baltarusiy, pvz., juodai balta karvé, juodai bdltas sud (plg. br. u6pHa 3 6énbIM KapOyxKa, udpa-Génbr cabaKa), 0 Zalmarge karvé — retsykiais ir vertiniu raud6nai balta karve (plg. br. kpacHa 3 6é7bIM Kapoyxa)!. Grynai baltarusiy Snekty itakos déka Siose Snektose vartojamas apibendrinantis br. mpm vertinys pradstis) vietoje is Cia iSstumty lietuviy kalbai iprasty mazgotis), pléutis), trinkti(s), skalbti(s) veiksmazodziu, pvz., sesuva pratis’a kasas (gdlvu, rankas, ptiodu:, ru-bus); pirm’aii ispraus’a k’ailes pilvu- (plg. br. céua x¥cTbi MpLIa; MbIb ronaBy, pyki ir kt.). Del to, kad pramaiSiui su ty viety lietuviais gyvenantys baltarusiai misu ' AnalogiSky, bet iki Siol niekieno dar neatpazinty vertiniy iS slavy visai be reikalo pasitaiko ir dabar net misy bk., pvz., Jis panasus / gauruota rudai balta (= Zalmarg)) elnig... LA 1996. 188 plastaka ir délna vadina tik vienu yandup (plg. br. cana Ha qandup TayuraErHEt; Tan6ub cBapoils — rpdutl 6yny ive — CBT II 18), tai ir tose lietuviy snektose plastakai reik&ti vartojamas tik vertinys iS baltarusiy gan6uHb — délnas, pvz., laspin’ai per délnu: Rod., Ram., Lz. Kadangi tose baltarusiy Snektose misy uzkulnis ir kulnas rei8kiamas tuo paciu ZodZiu narka, tai ir oZkulnj, ir kulninka kaip ir baltarusiai lietuviai Cia vadina vienu zodziu. uzkulnis, pvz., sukienka ‘suknelé’ lig uzkulniy (plg. br. cykéuka Ja maTKi ). Ir, misy akimis Ziiirint, toks lietuvi8kai pasakytas sakinys skamba nejprastai, keistai, nenormaliai, negyvai, o ty Snekty atstovams, mastantiems daugiau jau baltarusiskai, jis atrodo visi8kai geras, taisyklingas, net nesuvokiant, kad i§ ty Snekty leksikos amzZiams taip iSnaikinami geri lietuviSki zodziai plastaka ir kulnitkas. Tas pats pasakytina ir dél sutapatinimo Cia veiksmazodzio kdndZiotis su kramtytisir prieveiksmio tirstai su tankiai. Kadangi tose br. Snektose:veiksmazodziai kéndZiotis ir kramtytis reiSkiami tik vienu jy kycduya, o prieveiksmiai trsta/ir tankiai—vien ju rycta, tai ir ty Snekty lietuviai, kalbédami lietuviSkai, ten, kur AdndZiotis ir tirstaf bity bitinai reikalingi, del mastymo baltarusiskai baltarusiy Snekty pavyzdzZiu visais atvejais vartoja vien tik xArammtosi ir tankiai, pvz., vietoj gyliai kandziojasi ar pievoy tirstai siéno jie sako tik gyliai kramtosf, pievoj tankiai siéno (plg. br. r’ini kycarouua; y my3e rycra céna). Ir tokiais bei panaSiais pasakymais vél labai pakenkiama lietuvisky sakiniy gyvumui, tikslumui, Zodziy taiklumui, groziui — Siais atvejais tos Snektos aiskiai netenka veiksmazodzio kéndZrotis ir prieveiksmio tirstar. Jy, taip pat ir kity ZodZiy reik8me pasisavina akli vertiniai i8 baltarusiy kalbos. Taip lietuviy kalba cia susinama, skurdinama, késinamasi j jos gyvybe. Yra Siose Snektose vertiniy i$ baltarusiy, kuriy kiekviena morfema visiSkai priklausoma nuo atitinkamos baltarusiskos, yra tiksliausia jos turinio nuotrauka, iSreikSta lietuviSkomis (neretai jau net ir baltarusiSkomis) darybos priemonémis. Tarp tokiy yra daugybé prieSdéliniy veiksmazodziy, kuriy leksiné reik&mé yra grynai baltarusiska. O tokiai Siy lietuviskq apvalkala turin¢iy veiksmazodziy reikSmei sukurti pavartotas baltarusiy kalbai bitinas paprastai baltarusiSkas ar su baltarusiSku sutampantis lietuviskas prieSdélis (esama nuomonés, kad jis Cia ir lemia baltarusi8kos reikSmés atsiradima Zodyje, yra pats esmingiausias baltarusisko vertinio reikSmés pozZymis) ir ivairios (sakysime, dél baltarusiy kalbos jtakos atsiradusios mazybinés ir kt.), dazniausiai lietuviSkos priesagos, pvz., razaugdinéti ‘dygti’, pvz., bul’bos razaugdzinéja (plg. br. 6ynb6a paspacraeup), razvesdinéti ‘skiesti’, pvz., tél’u pienu: rafk’a vinden’u razvezdzinéc’ (plg. br. rp56a Bayou passacui), razsiklodinéti ‘skleistis’, pvz., Zolé rasiklodzinéja prag Zamés (plg. br. tpayxa pacuindimna na samné), pririsdinéti ‘rai8ioti’, pvz., pramsizdzinéja berzal’ais stogu: in lotas (plg. br. npbiBBa3bIBalous ctpaxy), atmusdinéti ‘nuskelti’, pvz., sk/‘utd pirmucinés skiedras atmuzdzinéja (plg. br. ckmoram wrSmKi an6isdious), Spaisindinéti ‘paisyti’, pyz., miezits ispaisindzinéja (plg. br. suméHb BEMMOtcEIBaIoNB) ir kt. Tokie nejprasti musy akiai (ir ausiai) veiksmazodZiai nekelia jtarimo dél ju 189 priskyrimo vertiniams. Jie, misy nuomone, neabejotini, aiskts, tikri ir rodo, kad baltarusiy jtakai i lietuviy morfologijos kiek lengviau pasiduoda priesdéliai, léciau — priesagos, léCiausiai ir vangiausiai — Saknis ar ir visai ji kurj laika iSlieka nepakitusi. Yra tose Snektose vertiniy, kurie, lietuvi8ka akimi Ziiirint, atrodo lyg vargiai tinkami norimai situacijai nusakyti ir dél stiprios baltarusiy jtakos yra visai is savo kalbos isstiime lietuviSkas raiskos priemones ir uzéme jy vieta, kartais sukuria dviprasmiska ar visai neaiSkiq mintj, sudaran¢ia ispiidi, kad taip juos vartojantis lietuviskai kalbantis zmogus i§ tikrujy nemoka lietuviSkai, pvz., varpéle: Iga ‘brandina’ gru-dukus Rod. (plg. br. xerra Hamipas); Zvirbl’al kala ‘lesa, kapoja’ gru-de/’ts Rod. (plg. br. nepa6'i kyoup 3épammxi); miltai minkstar ‘smulkiai’ sumd/ta Rod. (plg. br. myka Maxka cMémeHa); man sdpa po saukstel’u ‘kriitinés duobute’ Lz., Rod., Ram. (plg. br. He 6anins may mEDKayKait), /a/ marguma ‘démétumas, kanapétumas’ in véido Lz., Rod. (plg. br. et pabauyé Ha TBapsl); megmu daug nor’u Rod. (plg. br. crsmo Béne xayy) ir d. kt. Siuos vertinius dél didelio jy nutolimo nuo lietuviy kalbos raigskos bidy, misy nuomone, atpazinti turbiit lengviausia. ISversta baltarusiska mintj reiSkiantys lietuviski zodziai ir pasakymai tose Snektose kartais gali biti kvalifikuojami kaip lietuviy kalbai ne visai iprasti, bet vis délto gana lietuviSki. Stai baltarusiy #/cx (uéri, BOUBI, HOC), BEICOKi (HOri) Siose lietuviy Snektose verciami ne taisyklingais lietuvi8kais trumpas (trurmipos k6jos, trurpos‘trumparegés’ akys) ar kuripas (kumpa nosis, snapas), ilgas (ilgos k6jos, ilgos ‘toliazitirés’ akys) zodZiais, o vertiniais — Zémas (4ukstas): Zémos, aukstos k6jos, Zémos akys, Zema nosis, Zémas dz'‘ubas ir kt.?. Neabejotini vertiniai yra ir ty Snekty nelietuviSka reikSme pavartoti kiti kalbai nebiidingomis reik8mémis — ‘pasikeisti’, pvz., kap sénsta Seskus, nugriina (plg. br. cnan4sa) spa/va ir ‘nukristi’, pvz., sasas kap uzgis, nugrus (plg. br. aTnagaeup). Visai panaSiai Cia svetima reikSme vartojama ir daugelis kity kalbos daliy, o ypaé judriausios kalbos dalies — veiksmazodziy, pvz., Sdugtr ‘iskilti’, isdugo gerai diona Lz. (plg. br. sbtpac 466pa xe6), apstoti ‘apnikti’, pvz., nieZar apst6j vaikus(plg. br.kapécra anctynina), badyti‘durti’, pvz., k’atilsr bado kaklan (plg. br. k6nsm Ka6ana), prisidairyti‘pazilréti’, pvz., mergina prbizdairBic’ grazbl (plg. br. a3¢é¥Ka mppirnaqduua xapowa), padefgti ‘apvaisinti’, pvz., kuméle: padenkta (plg. br. ka6euta maxpsira), uzdengti ‘uzdaryti’, pvz., mokr-kla uZdenkta (plg. br. urKoma 3axerpra), /s/duoti ‘pavykti’, pvz., man dtiona neinsidau (plg. br. MuHe xule6 He yqyen), prisidtioti ‘vaidentis’, pvz., tf prizdtioda (plg. br. tam BémbMi cTpammma — nppymaéuua), prisieidyti ‘tilpti’, pvz., galvon nepriseido, kap musc’ sénu: (plg. br. mue } rémapy He nppix6nainua, Ka6 Gin crapara), nue/t‘pradingti’, ? Dabar (DZ, 952) pateisinama Zemaziiiris, -é vartosena taip pat tik slaviSkas vertinys (plg. br. éH Hicki Ha BOUBI, 176 Hicki 3poK). 190 pvz., mano sveikata nuvéj (plg. br. maé 3yapoye yuud), razsveiti ‘issiskirti’, pvz., bio, kab siena nerasiveitu: (plg. br. pacxansinaca cusnd), prigni4uzti ‘prispausti’, pvz., kap pifstuprign’4uz‘u, sdpa (plg. br. ka6 mpputicny, Garis), Héisti ‘jsidéti’, pvz., nastriosa inléidzi cukiérku,, tai geraf(plg. br. y por mycKairs uyképxy), isilieti ‘i8berti’, pvz., issiléjo galva — vient sasd (plg. br. Beiinacsa ranaBd — anui crpynpt), //sti‘tikti’, pvz., kas man lafida, as valgau (plg. br. a em WTO MHe Né34), pérsimainyti ‘pavirsti’, pvz., samtukat ‘buoZgalviai’ pérsmainys un zébu: (plg. br. nan6dniki nepemeHsiouua Ha xa), pameésti ‘nustoti, liautis’, pvz., pametém poterus kalbéc’ (plg. br. naxinani nauepsi rasapems), atsimusdinéti ‘atsiriigti’, pvz., man acimuzdzinéja kilbasa (plg. br. mune an6indeuua Kin6aca), primusdinéti ‘prikalti’, pvz., kidono duras pratmuzdzinéja (plg. br. 138éper npbidiparouma), sumusdinét‘suplikti’, pvz., kldono 4pacu: sumuzdzingja ir klia (plg. br. 36inatou, capsa3iny yMHa), sunésti ‘pakelti’, pvz., negal’a sunés’c’ to kvapul’o (plg. br. He 3Hecy rrsix maxa¥), prispusti ‘pasipisti’, pvz., anas tokis praisputr (plg. br. éH nanyyurics), Zusplésdyti ‘plixotis’, pvz., bérzo raguités ZuspléSdo (plg. br. 6ap6saBbia cAnKi 3angipétoua), razsiskirdinéti ‘skirtis’, pvz, c’anai siena rasiskirdzinéja (plg. br. cusHa pasnysdenna), ssispirdyti ‘remtis’, pvz., insispirdo Saudtosna kuolalis (plg. br. Kan6uex ynipdenma), iSspirti ‘pritvinkti; pvz., karvés tesmuva ispirtas (plg. br. peima BEtmepta), dastdti‘gauti’, pvz., pofsiju: dzidelsr dastos (plg. br. aacréneyp mSucito), svilints ‘gelti’, pvz., man svilina po pus’4u (plg. br. Mune natin y capsm3ine ), pravarinéts ‘pasalinti, iSsklaidyti’, pvz., mdka kvardbu: ‘liga’ pravarinéc (plg. br. yméa xpapd6y mparHaup), isvaziiots ‘isvirsti’, pvz., kudlas isvazdu (plg. br. kom Beiexay), verstis ‘suktis’, pvz., vilko kaklas nésverc’a - vieno k4ulo (plg. br. u1a BOYKa He Bapouaemna), suvesdinéti ‘supykdyti’, pvz., dnas mus suvezdzinéj (plg. br. éx Hac 3Béy), véstis ‘sektis’, pvz., miim nésvedé k’aiile's (plg. br. Ham He Bamicb cBini), isviFsti‘gimti’, pvz., Kumelis cik isvifto ir stojos (plg. br. xapa6yxK BErBaniyca i cray), uzvyti‘uzpustyti’, pvz., Zuvita kel’ai (plg. br. sanéenst yapori), taip pat prieveiksmis pravés’ad ‘vésiau’, pvz., tésta galt pravés’au (plg. br. ms2KBnb MpaxmaqHeén) ir d. kt. Taciau pastebéta, kad norimai min¢iai nusakyti senesnieji ty Snekty atstovai kartais greta dar pasako dvejopai — kaip anksciau grynu lietuvi8ku savos reikimés Zodziu ir svetimos reikSmés vertiniu iS baltarusiu, pvz., bli-na pretsvile-/ prétdegé (plg. br. 6nin nppmaniyes), padlagé kldjas/ statos an balk’ (plg. br. mannéra crépinua Ha 6SmpKi), jau anas Zudziré-/ Ziverté kdjas (plg. br. 6H sapapHyy Hori), Junta su Junta suspirdzinéja / suscifika (plg. br. WOUKa 3 WOuIKai cnarTpikaema) ir kt. Tai, misy nuomone, reikSmingas faktas, rodantis, kad vertiniy i8 baltarusiy vartojimas Cia dar nevisuotinis. Misy akimis, lietuviy kalbai niekam nereikalingyu, bet toms lietuviy Snektoms jau tikrai bitiny kai kuriy aiSkiausiy vertiniy i$ baltarusiy (savuosius lietuvi8kos reik’més Zodzius jos jau, deja, beveik uzmirSo) Gia tiek ir tiek, pvz., man gerai gi-vénasi (= as gerai gyvenu, plg. br. mHe 166pa xErBéma), man Sirdis misasi (= musa, plg. br. cSpaua 6iéuua), man sverkata nuptiole: (= sumenko, plg. br. 191 3napoye nana), man nezdiioda valgic’ (= negaliu valgyti, plg. br. MHe He Yaaéuua écui), man tokis valgi-mas nepraeina (= netifika, plg. br. He mpax6n3itB Takaa aa) ir kt. Yra Siose Snektose vertiniu, kuriy baltarusiska (slaviSka) kilmé gali pasirodyti kiek jtartina, abejotina. Prie tokiy esame linke priskirti daiktavardzius drebuliaf ir supykla ‘liumpsinti vieta litine’, pvz., un drabul’ti baltos samanos d4ugo;, un drabul’ti stojos. Rod. — LTT 1994: 59 (plg. br. Ha rpacine 6ébI Mox poc; cra¥ Ha tpaciny), /‘tine suprkla. Aps. (plg. br. y moxe Tpacina), degmatis ‘karStis’, pvz., nog degmaciés vaiko ausélé-s susmorcsyi- (plg. br. 3 rapaabinei ByuIKi aré 3MOpurabutica), Zilainé ‘Slynyné’, pvz., tr tok’a Zilainé, niékas neduga. Rod. (plg. br. ram Taki cipaK, HiuTO He pacué) ir kt. Laikyti juos vertiniais, misy nuomone, leidZia kelios ju ypatybés. Drebulig semantika duoda tam tikra teise laikyti §j Zodj tiesioginiu br. rpacina atitikmeniu, jos kopija, nes drebuliai, kaip ir br. rpacina artimiausiai siejasi su br. veiksmazodzio tpacui reik8me “pyxaus TyapI i Ha3aq a6o YBepx i YHis” (TCBM V 541-542). Tokia nuomone visai paremia ir Zodzio drebuliai Sia reikSme nebuvimas LKZ II, 674. Zodis supyk/a, labiau jsiziiréjus i jo turini, vis délto atrodyty, jog taip pat savo reik’me yra artimesnis br. tpacina, negu kad lie. litinas, nes fakti8kai yra uz /itino reik’me platesnis. Kadangi supyk/a zymi objekta, kuris, kaip ir br. tpacina, supasi, virpa veikiant iSorinéms jégoms, o litina zyminGio objekto judesiai kiek skiriasi — jie yra kiek Svelnesni, silpnesni — litinas pats Iiula, liumpsi, linksi, dar plg., iumpyné ‘vieta kur liumpsi’, umpéti ‘linkti, linkséti’ (LKZ VII 611-612). O tai ir bitty viena i8 galimybiy manyti, kad supykla galéjo pagimdyti tpacina. Antra vertus, supyk/a laikytina nauju ty Snekty zodziu (priesaga -yk/a, apskritai imant, lietuviams yra nauja — plg. Skardzius 1943: 601). Be to, supyk/os Sia reikSme neuZfiksuota LKZ XIV 195. Sie supyklos pozymiai, be abejo, neatmeta galimybés laikyti ja vertiniu. Priskirti vertiniams dégmatj ‘didelj karStj’ pirmiausia turbit leidzia gana nejprasta zodzio daryba. Kadangi baltarusiy snektose ta patia reikSme ‘didelis karStis’ kone greta vartojami du tos pacios Saknies daiktavardZiai répau ir rapaysrad (Zr. CBI I 465, 424), esame nuomonés, kad ju répax tiesioginis lietuviskas atitikmuo galéjo biti tos pacios reik&’més deguma (ypa€é kai dariniai su priesaga -uma Cia populiaris ir zymi ne abstraktus, o konkre¢iai daiktiSkai pasirei8kianCius objektus, pvz., tankuma ‘tankyné’, tamsumma ‘tamsis’, to/uma ‘tolis’ ir kt. - Rod., plg. dar LKK XXX 137), kuris baltarusiy répay pavyzdziu Cia lietuviskai suvokiamas kaip nepriesaginis Zodis, o reikSti jy rapaysuia bus buvusi pavartota antroji priesaga - tis, reiskianti (kaip ir pirmoji) taip pat konkretesnius objektus negu priesaga -ynas(plg. LKGr I 290; dar plg. tos pacios priesagos Cia vartojama zodj nékestis ‘neapykanta’). Tuo bidu degmatis Saltinis grei¢iausia bus buves zodis* degumatis. Laikyti dégmatj kilusia i8 dégmecio (dégmetis) kaip tai sitlyti linkes LKZ II, 367, misy nuomone, nelabai leidzia ne tik jo kirgiavimas, bet ir semantika. 192 Priskirti vertiniams Zy/aine ‘Slynyne’ pirmiausia turbit leidzia jos spalvos nusakymas grynai baltarusiy snekty pavyzdziu, plg. Zilainé - tai jy cinax. Siynas iS tikrujy yra melsvai pilkas, o tiriamieji lietuviai Siq spalva prieSingai daugeliui kity letuviy Snekty Lietuvoje vadina Z//a, dar plg. lietuviy pi/ka varna, izoliuoty lietuviy Snekty Z/a varna ir br. cizda BapOua. Si aplinkybé paremia nuostata, kad br. cizax gali biti visai jmanoma Zilainés priezastis. Zilainé, be to, iki siol nebuvo pazjstama Lietuvos Snektoms, 0 jos priesaga -ainé kitaip negu lietuviy kalboje yra pridedama ne prie daiktavardziy (plg. Skardzius 1943: 286-287), o visai taip, kaip ir baltarusiy Snektose — prie bidvardziy. Taigi minimosios Z#/ainés ypatybés turbit nekliudo jq priskirti vertiniams. Tokie vertiniai, be jokios abejonés, yra patys pavojingiausi skoliniai kiekvienai kalbai, o dar didziau — izoliuotai jos Snektai. Ypac¢ kai ju gausu ir kasdien dar gauséja. Jie bene daugiausia prisideda prie kiekvienos gimtosios kalbos sistemos i8sigimimo ar net Zities. Kaip kalboje (Snektoje) su jais susidiirus jmanoma juos atpazinti? Kokie jy pagrindiniai tipiski pozymiai? Kur slypi ju charaktetistikos ir identifikavimo raktas? Kaip i§ cia pateikty gausiy tokiy neabejotiny vertiniy, vartojamy misy tirtosiose izoliuotose lietuviy Snektose Baltarusijoje matyti — tie vertiniai — tai iS tikrujy ty Snekty biitinybé dirbtinai sulipe i dviejy daliu zodziai, kuriy pirmoji — lietuviska forma, po kuria pasléptas, j kuriq ivilktas baltarusi8kas turinys — jo baltarusiy kalbai biidinga reiksmé. Tokie dvilypiai zodziai tose Snektose, bidami tikrai realiis ir gausiis, i$ pirmo Zvilgsnio atrodo visai nekalti, net beveik visai tokie, kaip kiti lietuviy kalbos zodziai, tatiau, realiai slépdami savyje lietuviy kalbai nebiita, pasiskolinta i8 baltarusiy kalbos Zodziy reik8me, dedasi savi, iS kuriy j pavirsiy sklinda, net verziasi pragaiStingas uZtaisas, Zodzio lietuviskumo naikintojas. Jis faktiSkai neatlieka Cia jokio kultirinio vaidmens, neparodo, ka teigiamo izoliuotos lietuviy snektos yra pasimokiusios i$ baltarusiy. Tai tikras svetimos jtakos pripildytas giliai pasislépes sprogmuo, nuolatinis Snekty baltaruséjimo Saltinis, pridengtas i8virsinés lietuviSkos jo formos grozio. I§ tikrujy to vidinio Saltinio smarki ir kasdien stipréjanti itaka tokia galinga, kad ir i8virSinj grazy savo apvalkalg ilgainiui pagadina, pavercia menkaver¢iu, nevaizdingu ar net niekiniu, plg. pamust/ ‘uzmusti’ (pvz., vagial jy pamusé, plg. br. naini), razvirti ‘isvirti’ (pvz., razviré kopustai, plg. br. pasBapruiacb Karrycra), zemas nosiukas ‘kumpas snapas’ (pvz., vafno Zémas nosiukas, plg. br. y BapOHBI Hicki HOcik), po vienai saliai‘vienoje puséje’ (pvz., tarpupédZiai Sesi— po vienai Saliat trys ir po kitai trys, plg. br. na agHout crapaHé) ir kt. Taip nepagristai iSpiista zodzio reikSmé suardo jo formos ir turinio istikimybe savo gimtajai kalbai, toks Zodis pavirsta kalbos SiukSle, 0 jomis uZterSta izoliuota $nekta, biidama dabartinémis salygomis visai netvarkoma ir nelietuvinama, virsta neplé&tu dirvonu, kaskart vis artéjandiu prie galutinio isnykimo, prie negrjztamo uzzélimo baltarusizmais. Kokie i8 Gia pateikiamy gausiy tokiy neabejotiny vertiniy, vartojamy izoliuotose Baltarusijos snektose, atpazinimo pamatai, kur slypi jy charakteringos 193