Die Areale Charakteristik von Wörtern und Wortbedeutungen im nichtdifferenzierenden Mundartwörterbuch

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS “ Ilga JANSONE VARDU UN VARDU NOZIMJU AREALAIS RAKSTUROJUMS NEDIFERENCIALA IZLOKSNU VARDNICA Specifisks un maz pėtits dialektalaja leksikografija ir jautajums par geografisko norazu sistému, kas sniedz zinas par varda vai varda nozimes izplatibu. Šis norades seviški nepieciešamas vardnicas, kas aptver plaša novada leksiku; tatad ari topošaja “Latviešu valodas izlokšnu vardnica” (Bušmane, Kagaine 1980: 59-75; Kagaine 1985: 64-86), kas ieceréta ka relativi pilna tipa izlokšnu vardnica. Geografiskas norades atkara no to vispariguma vai konkrétuma pakapes var but dazadas: + visparigas norades — dialekts, izlokSnu grupa vai kultiirvésturiskais apgabals; + konkrétas norades — noteikta izloksne. Nediferenciala izlokšnu vardnica (“Latviešu valodas izlokšnu vardnica”) atkara no materiala blivuma parasti ir lietderigi izmantot abus šo norazu veidus. Tomér jaievéro, ka tiem abiem ir savi plusi un minusi. Visparigas norades aiznem maz vietas un uzskatami parada kada varda vai varda nozimes lokalizacijas vietu, taCu iespéjamas neprecizitates — kadu leksisko vai semantisko dialektismu minėta areala atseviškas izloksnés var ari nelietot. Konkrétu izlokSnu uzskaitijums (seviski, ja ir blivs materialu vakums) aiznem daudz vietas, bet sniedz precizas zinas par leksémas lietojumu noraditaja izloksnė. Vardnicas lietotajam, kurs pilniba neparzin Latvijas administrativi teritorialo iedalijjumu, konkrétas norades ne vienmér sniedz pietiekamu priekSstatu par varda vai varda nozimes lokalizacijas vietu. Nemot véra, ka katrai vardnicai piemit zinama abstrakcijas pakape (pieméram, izlokSnu vardnicas arealas izplatibas zina nedubl€ dialektalas leksikas atlantus, kas sniedz zinas par nedaudzu vardu izplatibu relativi visas izloksnés), visparigas norades ieteicams lietot tad, ja vards vai varda nozime aptver vai nu plaSu izplatibas arealu [sk. bikis1, bruceklis1], vai ari tas sastopams Saura kompakta areala [sk. blozmée]. Leksikografiskaja praksé vérojams, ka abi So norazu veidi tiek kombinéti. Nediferenciala izlokSnu vardnica geografiskas norades sastopamas divéjadi: + pastarpinati — pie ilustrativa materiala un leksikografisko avotu atsauces; + tieSi — ka vardisks (vai ari Sifréts) visparigo arealo norazu vai konkréto izlokSnu uzskaitijums un karšu veida. Katra vardnica (Ipasi izlokSnu vardnica) ir ne tikai lingvistisko, bet ari kultūrvėsturisko faktu avots — vardnica ievietotais ilustrativais materials sniedz zinas gan par etnografiskajam realijam, gan par tautas parazam un ticéjumiem. 137 Lai maksimali paraditu šo kultūrvėsturisko slani, “Latviešu valodas izlokšnu vardnica” leksémas katrai nozimei pievienoti izlokšnu piemeéri, kas izraudziti ta, lai tie aptvertu dazadu kultiirvésturisko apgabalu (Vidzemes, Zemgales, Kurzemes, Latgales, ari Sélijas) izloksnes [sk. bedre]. Pastarpinati zinas par leksémas arealo izplatibu var iegūt ari no leksikografisko un citu publicéto avotu atsaucém. “Latviešu valodas izlok$nu vardnicai” nozimigakais leksikografiskais avots ir K.Milenbaha un J.Endzelina “Latviešu valodas vardnica” (ME I-IV) un tas papildinajumi (EH I-II), kuros rodamas norades par vardu geografisko izplatibu, kas tiek “parnestas” ari uz topošo vardnicu [sk. blorcat 1,2, blikstiens]. Bez tam tiek izmantotas ari citas (péc ME un EH izdotas) izlokSnu vardnicas, pieméram, “Ergemes izloksnes vardnica” (EIV I-III), un izlok§nu materiali, pieméram, izlokšnu apraksti Filologu biedribas rakstos un Valodas un literatūras institūta rakstos [sk. blumizers ..], atseviškas monografijas, pieméram, Stendes izloksnes apraksts (DR 1955 u.c.), kas ari netieši sniedz zinas par leksému arealo izplatibu. Atsauce uz “Latviešu literaras valodas vardnicu” (LLVV I-VIII) rada, ka attieciga lekséma tiek uzlikota par literaras valodas sastavdalu, resp. ta ir pazistama ari izlok$nu parstavjiem. Ja vards vai varda nozime nav izplatits kompakta areala jeb, ja nav pietickami blivs varda registrs, “Latviešu valodas izlokšnu vardnica” tiek izmantotas tiešas geografiskas norades, t.i., tiek uzskaititas izloksnes, kuras attiecigais vards ir registréts. (Lai Sis uzskaitijums neaiznemtu parak daudz vietas, ir iespé€jams izstradat izlok$nu nosaukumu saisinajumus, ka tas ir darits ari ME un EH). Savdabigs un maz izplatits tieSo geografisko norazu veids izlokSnu vardnica ir kartes (Viereck 1988: 101-113), kuru izmantoSana ir vairakas priekSrocibas. Pirmkart, karté var apvienot vairakus fonétiskos un morfologiskos variantus [sk. blusat, blusuot; blusaties, blusuoties], otrkart, karté parskatamak redzama leksiski semantisko dialektismu izplatiba arpus kompakta areala [sk. bruceklis]. Aplikojot nediferenciala izlokSnu vardnica ietveramo vardu krajumu areala un lietojuma plaSuma zina, lietderigi Skiet izdalit vairakas grupas. 1. Izloksnés un literaraja valoda kopigie vardi. Nemot véra masu komunikacijas lidzeklu ipatsvaru, literaras valodas ietekme ir nenoliedzama visas izloksnés un literaras valodas vardus zin visu izlokšnu parstavji. Tomer daudziem vardiem noteikta izlokSnu grupa var but spilgti izteikts literarisma raksturs. Tada gadijuma, kad ir iesp€jams konstatét kada literaras valodas varda retu lietojumu kada apvidi vai izlokSnu grupa, būtu dodamas ierobezojosas geografiskas norades: reti; lieto tikai jaunaka (vidėja) paaudze; nelieto u.c. [sk. bedre 1]. Geografiskas norades dodamas pie tam literaras valodas vardu nozimėm, stabilajiem vardu savienojumiem vai frazeologismiem, kas atškiras no literaras valodas. Protams šis dalijums nebūs absolūts, jo par vienigo kritėriju literaras valodas varda vai varda nozimes noškiršana tiek uzlūkota “Latviešu literaras valodas vardnica” (LLVV), kuras pirmais sėjums iznacis jau 1972. gada , bet 138 pėdėjais 1996. gada vėl atrodas tipografija. Svarigi ir noradit izplatibas arealu ari tiem vardiem vai vardu nozimėm, kas LLVV ievietoti ar noradi ‘apv.’ [sk. bruceklis 1], ka ari etnografisko realiju apzimėjumiem. 2. Neliteraras sarunvalodas vardiem, kas veido starpslani starp literaras valodas vardu krajumu un izlok$nu leksiku, piemit zinams teritorials ierobezojums, kas parasti ir vésturisko apstaklu nosacits. Pieméram, germanismi vairdk izplatiti Vidzemeé, Kurzemé, Zemgalé€, bet slavismi — Latgalé. Daziem šis grupas vardiem, kas saistiti ar noteiktu arealu, varétu dot visparigas geografiskas norades [sk. blumizers .. (iesp€jama vispariga norade: Kurzemé, Zemgalé, Vidzemė), bludat ..]. 3. Dialektalas leksikas vardiem, kas sastopami plaša areala, (ja ir pietiekams materidlu vakums) būtu dodamas visparigas geografiskas norades uz kompaktu arealu, ka ari uzradamas konkrétas izloksnes, kur vards vai varda nozime registréta arpus areala [sk. bruceklis ..]. Sis grupas vardu arealo izplatibu varétu atspogulot ari lingvogeografiskajas kartés [sk. karSu paraugus]. (Vardiem, kuri ir ieklauti “Latviešu valodas dialektu atlanta” leksikas kartés, jadod atsauce uz šo darbu). 4. Dialektalas leksikas vardiem, kas sastopami Saura areala, nepiecieSams noradit konkrétas izplatibas vietas — izloksnes [sk. blozmė, biksins]. Sis dalijums ir iesp&jams tikai tad, ja ir pietiekami blivs un parbaudits izlok$nu materialu vakums; vardnicas sagatavoSanas posma, lai izvairitos no neprecizitatém, ieteicams vairak izmantot konkrétas geografiskas norades. Skirklu paraugi bacinas, bacini; vsk. bacin§ subst. BieSu (ari balandu) lapu zupa ar putraimiem un piena vai kréjuma piedevu. bacinas, biésu bacinas, zupé isvara putraimus mikstus, lapas nuovara acseviski, a nazi ta sakapa, liék iéksa [zupa), piélel piénu-tas i biésu bacinas Kursišos; biésu lapu zupu vara ar piénu vai kréjumu, varijam bacinus zupé ėst, kamer vėl nebija [biešu], bietes lapas kamlėr vėl nebija. ar piénu varija, piébéra putraimus klat, sagriéza tas lapas, nuébkveldinaja vėl biški Snikeré; vecuos laikuos, ta vinu [biesu zupu] sduca — bacini, par baciniem Brukna; saiic par bacinam. lapam uzlei viruésu ūdeni, siki siki sagriéz. kad putraimi miksti, ber klat. ta-pat ka pie skabenu zupas pičėliėk uolas, liėsu galu, kréjumu Zanté. Kurzemes un Vidzemes dienviddala, Zemgalé. ME I 247 ein Essen aus Beeten Auros, Plavinas, aus Beetenblattern Blidiené; Škėdė — bacins oder aus Sauerampferblattern Kursišos; EH I 197 Bėnė, Saldū (hier: in Milch gekochte Beetenblatter), Džūkstė (hier: eine Speise aus Beeten- und Meldenblattern und Griitze), bačini Beetensuppe Grenčos. 139 bačinas 'biešu lapu zupa' bačina v/ o bačinas o bacini bačinš bedre subst. 1. Padzilinajums, iedobums (parasti zemes virsmū). aiz džrz bi ličis dzi]lš bedr, kur vis vasar ūdenc stavei iėkša Svétciema; [mikla]: juo vairak nem nuost, juo lielaks paliek — bedri, marku ruok Valmieras apkartnė; pa visu sęnu laiku ta jaū durnbėris bi, taga jaū saūc bedreNica; tupuju[kartupelu] bedres bii uz Runča kallina. tur iebėręm rudeni tupujus saklai Sinolė; kartupejus|ziema uzglabašanai] /rka bedrė, teica ari — kapc Bauska. e miruonu bedre, ari cietmetama bedre — kartupelu uzglabasanas bedre, no kuras kartupelus ziema ara nenem. mums nau tadas klitejamas bedres, bet ciétmetamas. veci cilvéki saka — miruépu bedres EIV I 159. e klatejama bedre — kartupelu uzglabasanas bedre, no kuras kartupelus nem ara aril ziema. LLVV II 49-50; ME I 276; EIV I 158; reti (ka liter.) augšzemnieku dialekta latgaliskajas izloksnés, ta vieta duobe. 2. ... biksin$ subst.; demin. Salocits auduma (parasti marles) autin$, ko liek zidainim starp kajam. tuo soiic pa biksin, kuo liék kaistaipina coiri priéks tuo diben, lai nenuovžrt liéless drébs Svétciema. bikstitiés v. Baidities, bities. arts nebikstas, ka niu sun. vin jo nevar no labibs izdzit Jeros; nebikstiés pa skadi, ta būs mana skade, bet tet tik vaiga darit ta, ka es liéku Dzuksté; ari Mežamuiža. EH I 223 Augstkalné, Džūkstė. bikis subst. 1. Amurveida riks dzirnakmenu asinaSanai. biks i a kué kapin dziérps. vinam 4b gal spic, vide kic vandé; sudmaju zellis kapinéjis a tuo biki tas dziérnas Grobina; dziérnakmen:s kapan a bik Puzé. Kurzemé. EH I 219 Ivandé, Grobina. 140 // Amurveida riks (ar metala dalas vienu smailu, otru plakanu galu) ka cieta (pieméram, sasalušas zemes, ledus) smalcinašanai, drupinašanai. bikis 1, ku cért. vinam bi viéns gals nuo dzellža spic, uotrs plakans, vidū kac nuo kuoka. priėkš ciét(a)s zemes ciršan(a)s, cėrt zemi — ku ciétu vaig cirst, sasalušu zemi a biki cėrt Nica; jaunaka lauka iegadati biki ar vienu galu platu sasalušas zemes ciršanai un citam vajadzibam Grobina. Kurzemė. EH I 219 Grobina. 2. Keksis. bikis i nuo dzelZa uskalc uz kuoka kétu, viéns zars i uz priéksu un uétrs i liks, ka var pasturit un piévilkt Nica. 3. Stampa. kPapustus bikéja muca ar biki Sinolé; kapuostu stampajamais, kad kapuosti saéveléti un salikti muca, tuos sastampa jeb sabiké ar biki — pasmagu kuoku, kam apala ripa gala Alūksnė. EH I 219 Malupé, Gulbenė. Aizgiits; sk. EH I 219: aus d. Bicke. bliksti€ns, blikstinš subst. Acu plaksts. katre ace sovs blikstis. blikstin kad emieg, aizkrit ciet: Dundaga; es jail gaid, ka mūs meitens a driz saks malet tos blikstiéns zils va zals Lauciena; blikstin a i liéls (govij) tič i uz acs. ja vis gul aizmidziės, ta acs i cié. ja vis gul laūke un gremud, ta vinam acs i valem Strazdė. EH I 229 Talsos. blozmé lok., nelok. Bara, kaudzé. atnak [kroga], aizjem rim, karst'ęs pa kaktem. daric'ę un Iėk'ę vién ka zviérbal, kad sagai.s vién’e blozm’e kudp Puzg, ta sasviésts viene blozme Ugalė; ari Piltené. EH I 231 Ugale. blūdat, bliidét, blūdit v. Maldities; bezmérkigi klainot. kur tu tik ilgi bli- d'eji, ka is satu naguoji? Preilos; jis vysu nakti bludū pa m'ezu Pilda; pyrmū raizi, ka b'eju Rėiga, blūd'ieju v'in Kalupé. Latgalé. Aizgits; sal. kr. 6aynurs ‘Omyxnarte, rwryrats’ CPS I 116. blumizers, blumizeris, blumizers, blimizeris subst. Mutes harmonikas. blumizeri — tuo pis a muti ta, ka lai skan. smukas meldinas var isspélét Kursisos; mate nudpirka nué mugurbuédniéka blumizeri, lar bralitis pas Irlava; bérniém bij mutes plésinas vai blimizers Bauska; nekdda balle tur nebija, ar blumizeru vién spéléja Kuldiga; mutes armuonikas sauce par blomizeri Sinolé; spéleja uz kerūmėm, un bij ar tic blimizers Mežotnė; blumizers visres lidze. kad vaig, tad uzpūš séu blumizer Dundaga; bluméizérs — koddrais taiceDignaja; blumizeris Piltené, Zanté; blumizers Kandava, Laidzé (Graudina VI), Puzé, Vandzené: blumizérs (ijo <.) Stendé (DR 1955, 111). Aizgits; < nd brummisern DR 1955, 111. blusat; blusuot v. 1. ... 2. Siki burbulot pirms variSanas. ūdenic blusud, tir-lin saks varitiés Braslava; ..ka tas ūdėns blusuo, tad ta maizes jausana Jércénos; abrina ieléja tadu, ka jau blusudja ūdėne, milti |klat), pėma saklapéja ritigi [miklu] Burtniekos; ūdėnc blusuo. ta ka ūdėnc blusuo, tad vis ritigakais prieks maizesRencénos; ari blusuot 141 Jaunburtniekos, b/usat Trikata. Sal. ari blusatiés (2), blusuoties. 3. ... blusatiés; blusuoétiés v. 1. ... 2. Siki burbulot pirms variSanas. blusuojas ddenc. ūdenc ta ka kustas, vėl nevaras, bet blusuojias Naukšėnos; ka sak ūdenc blusotes, ka I¢ka aūkša tads ka blusins, ta lei miltim virsu Jeros; ūdėnc taduos burbulišuos met, blusijas, ta esuot laps[miklas jausanai] Ėvelė; ddenc sak blusuoties, ta kul milts iéksaKonos; ūdėnc blusudjas, met, sit aūkša [burbuliSus), varitiés nevar laist, milti pardeg, ta i tada glidaina [maize], garaiizu sit vala Rencénos; blusitiés ari JErcénos; blusuotiés Karkos. EH 1 232 blusudtiés sub v. blusudt Jeros; EIV I 177 blusatiés. Sal. ari blusat, blusuot (2). 3. ... blusat ‘siki burbulot pirms variSanas’ D SE DE CH) CAINS SE De T „SSSR ES [1] V \| PB HL e blusat, blusuot O blusaties, blusuoties blorcat v. 1. Stampat. b/ofca malus — miica, lai siksti Vecaté. ME 1 321 Dunté, Stiené. 2. Brist, bradat (pa dubliem, netiriem, dulkainiem Gideniem). neviénc negrib pa netirim ddenim pa tuo blorcu blofcit Vecaté; neblofca pa dublim!/Svétciema. MEI 321 blorcat; EH I 234 bjorcat Lielsalaca. 3. Kustinat (pieméram, ko skalot §kidruma), radot $lakstiem lidzigu troksni. Iči kartin kuivim den virsa un blorcel, kustinej tué kuru VainiZos. 4. Maisit, jaukt (Skidrumu), radot šlakstiem lidzigus trokSnus. neblorca, bet éd! Svétciema. 5. Mazgat. Limbazos. bruceklis; brucgkls subst. 1. Galoda (parasti izkapts asinasanai). fuo sauc striks. vec Jaiids saūc pa brucek]. iskaps brucek]s. nu jaii pa strik saiic Dundaga; tie ritigié brucek] i tad kudk délit, kam abas pusės uzsmérét tid as grant. te 142 grante, es duoma, i piėjaūkc cemenc, la vin, saturas, la vin nebiėrst nuost. ta i tad akmen brucekį a tiėm kuoks ne-maz nau. vis tas brucek]s i nuo vién akmen. senak jau pas tuos brucekįs taisi. ūztaisi tad kuodk Iapstin un ta a ilen nuo abam pusem vin I4b saduorsti. ta nuosmėrė abs tas pus a dar un uzkaisi aš smilt viérs. tuo smilt a amar iėsit iėkš tuos caūruminuos. ta Jav vinam nuokalst un ta nuddirué un nudkaisi akal a smilt. ta tik ilę, kamér bi diézgan biéz kart. it senik tie brucek] bi vel savadak. ta tik bi tad saduorstit kuok lapstin. ka ga plait, ta panėm tide kulite smilt lidz. ka vaidzé brucinat, ta uzkaisi tuo smilt uz tuo brucek] un brucin. la ta smilt labak turétiés klat, ta tuo brucek] apslapini pa priéks ku bi idensIvandé; bruceklis i pastaisita galuoda, kuo uzasinat iskapti. iedud man savu brucekli uzbrucinat iskapti! Nica; brucekli taisiti nué mir gela akmena. tada galuédina. pa tué zubbinu nudsvikstina. tad atkal pié kuoka léja klat tadu pika masu kuopa ar šmirgeli. tam bruceklim bij tada rudcina. plaūjuot brucekli tur ruoka vai kabata Nigranda; vys iskęep'c' bru:cyna ar brii.c’ekli Saikava; bruceklis — galuddina vai maksliks smilsakminic ar dėliti vida. brucekjus pirka buodé izkapsu asinasanai Vecaté. Kurzemé; arpus areala Vecaté, Saikava. ME I 338 bruceklis Dundaga, Kuldiga; EH I 244 bruceklis ari Saldii, Ivandé, Saikava; EH I 244 brucekls Dunika, Grobina, Kal€tos, Barta, Rucava. LIVV I 130 apv. 2. Linu kulstama ierice. [kulstišanai] 47 akal tada déle un tic bruceklis bi, tic braiiceklis bi, a kuo linus kulkstit Nica. 3. EH I 244 bruceklis ‘ein Schrapeisen’ Bikstos. 4. Lieks, nevajadzigs cilvėks. fas tac bruceklis — gruozas pa vidu Nica. ME I 338 bruceklis ‘ein iiberfliissiger Mensch, ein fiinftes Rad” Grobina. 5. ME 1 338 brucekls ‘ein unordentlich gekleideter Mensch’ Zasa. bruceklis ‘galoda’ e ruceklis, brucekls 143 LITERATŪRA Bušmane B,Kagaine E. 1980: Izlokšnu vardnicu tipi un latviešu dialektalo vardnicu veidošanas jautajumi. — Latvijas PSR ZA Vėstis 8, 59-75. DLJ — Dialektalas leksikas jautajumi, Riga: Zinatne, 1986. DR 1955: Dravin$ K., Rūke V. Leute und Nominalformen der Mundart von Stenden 1 Einleitung, Akzent und Intonation, Lautlehre. Lund. EHI-II-Endzelins J. un Hauzenberga E. Papildinajumi un labojumi K.Miilenbacha Latviešu valodas vardnicai 1-2, Riga, 1934 — 1946. EIVI-IIl -Kagaine E., Rage S. Erdemes izloksnes virdnica 1-3, Riga: Zinatne, 1977— 1983. Graudina M. 1958: Laidzes un Kandavas izloksne. — Valodas un literatūras institita raksti 6, Riga, 1958, 257-297. Kagaine E. 1985: Apvienotas latviešu izlokSnu vardnicas veidoSanas problémas. — Valodas aktualitates 1984, Riga: Zinatne, 1985, 64-86. LIVV 1-VIII — Latviešu literaras valodas vardnica 1-8, Riga: Zinatne, 1972-1996. ME I-IV -Mūlenbachs K. Latviešu valodas vardnica. Rediggjis, papildinajis, turpinajis J.Endzelins 1-4, Riga: Kultiiras fonda izdevums, 1923-1932. Viereck W 1988: A Dictionary of English Dialects — the Date of the Survey of English Dialects Dictionarized. — Symposium on Lexicography IV. Proceedings of the Fourth International Symposium on Lexicography April 20-22, 1988 an the University of Copenhagen. Lexicographica Series Maior 26, Tiibingen, 101-113. VLIR VI — Valodas un literatūras institita raksti 6, Riga: Zinatne, 1958. CPA I- Crosaps pycckoro assika 1, Mocksa: I'oCcylapcTBEHHOE M3/IaTeIbCTBO MHOCTPAHHBIX H HallMOHAIBHEIX ciaoBapeit, 1957. ŽODŽIŲ IR JŲ REIKSMIU AREALO CHARAKTERISTIKA NEDIFERENCINIAME TARMIŲ ZODYNE Santrauka Siame straipsnyje nagrinéjama specifiné tarmiy leksikografijos problema — geografinių nuorodų pateikimo sistema, kurią sudaro bendrosios nuorodos (tarmė, istorinė sritis, rajonas) ir konkrečiosios nuorodos (šnekta). Tokios nuorodos, aiškinančios žodžio ar tam tikros jo reikšmės paplitimą, nediferenciniame tarmių žodyne pateiktinos dvejopai — netiesiogiai (prie iliustracinės medžiagos) ir tiesiogiai (arealo nuorodų ar šnektų sąrašas bei žemėlapiai). Arealo ir vartojimo požiūriu tikslinga išskirti kelias žodžių grupes, kurios čia analizuojamos smulkiau: 1) tarmių ir bendrinės kalbos bendroji leksika; 2) neliteratūrinė šnekamosios kalbos leksika; 3) tarmių leksika, vartojama plačiame areale; 4) tarmybės, vartojamos vienoje ar keliose šnektose. DIE AREALE CHARAKTERISTIK VON WORTERN UND WORTBEDEUTUNGEN IM NICHTDIFFERENZIERENDEN MUNDARTWORTERBUCH Zusammenfassung In der dialektalen Lexikographie ist das Problem des Systems geographischer Angaben, die die Information ūber Verbreitung des Wortes resp. der Wortbedeutung bieten, spezifisch. In 144 der lettischer Sprachwissenschaft hat sich dieses Problem wahrend der Arbeit am “Wėrterbuch lettischer Mundarten” aktualisiert. Geographische Angaben konnen hinsichtlich des Grades ihrer Verallgemeinerung oder Konkretisierung unterschiedlich sein: 1) allgemeine Angaben — Dialekt, die Mundartgruppe oder kulturhistorisches Gabiet, Region; 2) konkrete Angaben — eine bestimmte Mundart. Im nichtdifferenzierenden Worterbuch (abhanging von der Dichte des Materials) ist in der Regel angemessen, diese beide Typen der Angaben zu verwenden, die am entsprechenden Wort bzw. der entsprechenden Wortbedeutung zu bieten sind: 1) vermittelt — bei illustrativem Mate- rial und lexikographischer Quelle; 2) direkt — als wortliche (oder auch kodierte) Auflistung von allgemeinen arealen Angaben oder konkreten Mundarten sowie als Karten. Es erscheint zweckmaBig, bei Betrachtung des ins nichtdifferenzierende Worterbuch einzufiigenden Wortgutes in arealer Hinsicht und betrichtlich seiner Gebrauchsdynamik mehrere Gruppen aufzustellen: 1. Fir Mundarten und Literatursprache gemeinsame Worter. 2. Nichtliterarische umgangssprachliche Worter. 3. Worter der dialektalen Lexik, die in breitem Areal vorkommen. 4. Worter der dialektalen Lexik, die in engem Areal vorkommen. 145