Norminamasis žodynas ir lingvistinė geografija

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Kazys MORKŪNAS NORMINAMASIS ŽODYNAS IR LINGVISTINĖ GEOGRAFIJA Be pilno arba didžiojo, visus lietuvių kalbos žodžius siekiančio pateikti žodyno, kokį jau buvo pradėjęs rašyti ir leisti, K. Būga norėjo sudaryti ir vieno tomo norminį bendrinės kalbos žodyną. Pastarajam žodžius iš didžiojo žodyno kartotekos padėjo atrinkinėti A. Vireliūnas, A. Varnas'. Po K. Būgos mirties tas darbas sustojo. Jį atnaujino jau kita Lietuvių kalbos žodyno redakcija, kurią sudaryti Švietimo ministerija 1930 m. pavedė J. Balčikoniui. Toliau kaupdama duomenis didžiajam Lietuvių kalbos žodynui ir pradėjusi rašyti jo pirmąjį tomą, ši redakcija iki 1944 m. beveik baigė atrinkti žodžius ir vienatomiui norminiam žodynui. Daugiausia tos atrinktosios medžiagos pagrindu buvo sudarytas ir 1954 m. išleistas “Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" (DZ). Pastaraisiais dešimtmečiais išleista didesnių ir mažesnių rašybos, kirčiavimo, įvairių sričių terminų, dvikalbių, kitų žodynų bei darbų, prisidėjusių ar prisidedančių prie lietuvių bendrinės kalbos leksikos, jos vartosenos norminimo. Tačiau “Dabartinės lietuvių kalbos žodynui", kurio iš spaudos 1972 ir 1993 m. išėjo dar du pataisyti ir papildyti leidimai (DZ,, DŽ,), šiuo požiūriu tenka išskirtinis, t.y. ypač didelis vaidmuo. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (suprantama, ir bendrinės lietuvių kalbos leksikos) didžiausiąją ir svarbiausiąją dalį sudaro savo kilme seni žodžiai, vartojami ir tarmėse. Gana didelis skaičius tų žodžių su pagrindinėmis jų reikšmėmis būdingi visoms lietuvių tarmėms, pvz., akis, duona, saulė, žėmė; balt) Jas, -a, gėr/Jas, -a, sald/Jūs, -i, vien/Jas, -a, ketvirt/Jas, -a; tu, jūs, mano; dusti, nėšti, pirkti. Tai visos lietuvių tautos turtas. Kita dalis “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" duodamų žodžių — iš seno žinomi tik tam tikrame tarmių (šnektų) plote ar vienoje kurioje tarmėje, pvz., žodį anyta “vyro motina’ dabar daugiausia vartoja kauniškiai (Jrb, Kn, KS, Mrj, Prn, Sk, Vikv), pietų aukštaičiai (Al, Lzd, Šlčn, Trak, Vrn), didesnė dalis rytų aukštaičių? (An, Ign, Kp, Mit, Rk, Sr, Švnč, Ukm, Ut, Zr); krėžis “pintinė su lanku, krepšys' — šiaurės žemaičiai (Krtn, Mzk, Pln, Skd, TI), atskiros rytų auks- "Salys A. Raštai 3, Įvairūs straipsniai, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslų Akademija, 1985, 235-236. * Kaip anyta, tame pačiame lietuvių kalbos tarmių plote vartojami ir kai kurie kiti giminystės santykius nusakantys senieji žodžiai: sésuras ‘vyro tėvas', moša ‘vyro sesuo', dieveris/dieveris “vyro brolis, plg. Lietuvių kalbos atlasas 1, Leksika (toliau LKA I), Vilnius: Mokslas, 1977, 195-196, žemėl. nr. 117, 118. 40 taičių šnektos (Svn, Vžns), dar plg. LKA I 79, žemėl. nr. 28; bandodarZis ‘gyvulių užtvaras, diendarzis’ — daugelis žemaičių šnektų (Als, Kv, Lkv, Sint, Vgr, Vkš, Žd), dar plg. LKA I 46, žemėl. nr. 10; krbiras | kibiras “indas vandeniui semti ir nešti, pienui ir kt. supilti' — vakarų žemaičiai (Klp, Prk, Šiu), Klaipėdos krašto vakarų aukštaičiai (Pgg, Smln, VIkS), jiems gretimi pietų žemaičiai (Trg, Vn), dar plg. LKA I 67, žemėl. nr. 21. Prie minėtųjų ir daugelio kitų žodžių pažymų, rodančių kokiai tarmei ar tarmių grupei jie būdingi, neduodama. Kai kurie iš jų kitose tarmėse neturi ir bendrinei kalbai tinkamų pakaitalų, pvz., krbiras (beveik visame likusiame lietuvių kalbos plote buvo paplitęs skolinys iš slavų kalbų vrėdras, kurį pastaraisiais dešimtmečiais išstumia bendrinės kalbos kibiras, plg. LKA I 67). Nemaža dalis šios grupės žodžių tarmėse turi ir daugiau atitikmenų, kurie “Dabartinės lietuviy kalbos žodyne“ pateikiami kaip sinonimai, pvz., be anyta, dar — dosviene DZ, 890, DZ, 876 (daugiausia vartoja aukštaičiai paneveziskiai ir SiauliSkiai; žemaičiai — iošvėnė), uosšvė DŽ, 876, DŽ, 871 (pasitaiko atskirose, daugiausia aukštaičių, šnektose, plg. LKA I 195, žemėl. nr. 117); be bandodaržis, dar — diéndarzis DZ, 135, DZ, 119, DZ, 121 (vartojamas kai kuriose ryty ir vakary aukštaičių šnektose), laidaras DZ, 401, DZ, 352, DZ, 349 (daugiausia vartojamas žemaičių), Zardis DZ, 966, DZ, 957, DZ, 950 (vartojamas vakarų aukštaičių kauniškių ir kai kuriose 2 žemaičių šnektose) i ir kt.? Neretai “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ žodžių ar jų reikšmių santykis su tam tikra tarme parodomas pažymomis: dz. (=dzūkų tarmės žodis ar reikšme), ryt. (=rytų aukštaičių), vak. (=vakarų aukštaičių), žem. (=žemaičių), pvz.: gyduolė (2) dz. ‘vaistazole’ DZ, 173, niin, nūnai, prv. dz. šiandien, dabar’ DZ, 507, DZ, 446, DZ, 441; aplaidžia (3?) ryt. ‘apleidimas, neganda’ DZ, 27, DZ, 29, nelaimė, neganda' DZ, 28, ziaataro/ | ti, -ja, -jo ryt. i$ lengvo valgyti, kramtytr’ DZ, 971, DZ, 962, PZ, 954; pazygys (3°) vak. “kelionė, zygis’ DZ, 566, ‘ilga kelionė, zygis’ DZ, 541, DZ, 533, tirasr//as, -a vak. “tamsiai sartas (ppr. apie arklius) DZ, 857, DZ, 851, DZ, 846; kvéz/ ti, -ta, -o Zem. ‘nykti, skursti, menkti, silpti’ DZ, 347, vėdin/ Jas, -a (3?) žem. ‘vesdamas’ DZ, DZ, 923, ‘vesdamasis’ DZ, 916. Pric kai kurių žodžių duodamos pažymos rodo, kad tie žodžiai vartojami ne vienoje tarmėje arba įvairiose tarmėse turi skirtingas reikšmes, pvz.: ni0g//ti, -ia, -ė dz, vak. 1. ‘greitai eiti, bėgti', 2. “sunkiai nešti, tempti’ DZ, 425; sustug//ti, sustunga, -o ryt., Žem. ‘sustirti, sustingti nebevaldyti sgnariy’ DZ, 782; nasa (4) 1. Zem., vak. ‘derlius, branda, naSumas’ DZ, 415; geinys (4) 1. dz ‘virvinis prietaisas lipti į medį bitėms kopinéti’, 2. ryt. “audeklo apmatai, nuo mestuvų nuimti siūlar’, 3. ryt. ‘ritmusa’, 4. žem. “iš rąstų surišta prieplauka sieliams krauti' DŽ, 169. *Dėl minėtųjų ir kitų ‘bandodarzis, diendaržis' reikšmę turinčių žodžių paplitimo tarmėse dar žr. LKA I 46-47, žemėl. nr. 10. 41 Iš viso “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" trečiajame leidime minėtų pažymų duota“ 1446: dz. — 161, ryt. — 487, vak.— 111, Zem. — 687. Be to, pastarajame žodyno leidime jsivesta santrumpa aukšt. (=aukstaiiy tarmės žodis ar reikšmė). Ji pateikta tik prie 8 žodžių ar jų reikšmių: apibréks//ti, -ta, apibrėško 1. aukšt.“ kiek prašvisti' 2. žem. kiek sutemti'; bréksma (1) 1. aukšt. ‘apyausris’, 2. žem. ‘prietema’; grobas (1) 1. aukšt. ‘Sonkaulis’, 2. Žem. “Žarna'; išbrė|] |kšti, -kšta, -ško aukšt. 'išaušti, prašvisti'; krušn//ūs, -i (4) aukšt. ‘trapus, dužus'; sieksnis (1) 3. aukšt. ‘verpiamas siūlas nuo kuodelio iki ritės'; spaugas (3) aukšt. žr. spuogas. Visuose šio žodyno leidimuose vartojama ir žodžio ar reikšmės paplitimo griežčiau nenusakanti pažyma farm. (=tarminis žodis ar tarminė reikšmė), pvz.: atšlaimas 9 tarm. 1. ‘kiemas’, 2. “klojimo asla, grendymas' DZ, 51; tarm. 1. ‘kiemas’, 2. “klojimo asla’ DŽ, 60; bruišė (2) tarm. žr. kuoja DZ, 91; églis (2) tarm. zr. kadag ys DŽ, 146. Trečiajame žodyno leidime šią pažymą randame prie 698 žodžių ar jų reikšmių. Žodyno sudarytojai visų minėtųjų pažymų prasmę aiškina apiardam * “stilistinį žodžių apibūdinimą": pažymos aukst., dz., ryt., vak., žem. “rodo, kad žodis, jo reikšmė ar posakis vartojamas tik šiose tarmėse, tačiau pasitaiko ir grožinėje literatūroje — atskirų rašytojų raštuose. Jei kuriam nors tarminiam žodžiui sunku nurodyti kurią vieną tarmę, tai jis žymimas bendra pažyma farm. — tarminis” (DZ, XIV). Apie žodžių bei jy reikšmių su minėtomis paZymomis teiktinuma bendrinei kalbai daugiau nieko nepasakyta. Tiesa, norminamaja paskirtį turi po dalies su tomis pažymomis duodamų žodžių dar pridedama nuoroda žr. (=žiūrėk), orientuojanti “į įprastesnį, dažnesnį žodį" (DŽ, V), pvz.: lustas (4) pt, dz žrluitas DŽ, 375; pečiūit/Jas, -a (1) ryt. Zr. petingas DZ,542, DZ, 534; ropute (2) tarm. žr. bulvė DZ, 664. Vadinasi, ZodZius su tam tikras tarmes rodančiomis pazymomis (aukst., dz., ...) ar su pažyma farm., bet be nuorodos Zr., galima laikyti teiktinais bendrinei kalbai. Tuo labiau, kad kai kurioms sgvokoms įvardyti kitų žodžių ar terminų bendrinėje kalboje ir nėra, plg.: dangūs (4) 3. farm. “krosnies vidaus viršus' DŽ, 107, gomurys (3*) 2. ryt. “krosnies vidaus viršus' DŽ, 182; sąmatas (1) ryt., dz. ‘virvele ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant' Dž; 673. Tiesa, žodžiais su minėtomis pažymomis aiškinti kitų žodžių reikšmes paprastai vengiama, tačiau visiško nuoseklumo ir šiais atvejais nėra, plg.: minkytuvis (1) žem. ‘duonkubilis’ ir didonkubilis (1) “kubilas duonai maišyti, minkytuvis’; /aifas (4) ryt. 1. “plūktinė asla, grendymas' ir klojimas (2) 3. ‘grendymas, laitas’, padas (2) 4. ryt. “klojimo molinis grendymas, laitas’. Antra vertus, ir minėtųjų pažymų dėjimas prie žodžių nėra labai nuoseklus. 4 Dž, žodžių ir jų reikšmių su tarmes rodančiomis pažymomis skaičiavimus kompiuteriu atliko Matematikos ir informatikos istituto mokslinių darbų automatizavimo laboratorija (vad. V. Černiauskas). 42 Be jau aukščiau aptartų žodžių anyta, krėžis, bandodaržis, kibiras, būdingų vienai ar kitai lietuvių kalbos ploto daliai, tokių pažymų neturi ir daugelis gana siaurai tarmėse vartojamų žodžių ar atskirų jų reikšmių, pvz.: kapoklė (2) 3. ‘vedega’ DZ, 283 (Mažeikių, Skuodo ir kt. apylinkės, plg. LKA I žemėl. nr. 33, LKŽS V 241); skrytis, -iés m. (4) 1. “medinis ratlankis’ DZ, 708 (Pagėgių, Silalės, Tauragės apylinkės, bet bene dažnesnė čia forma skrytas/skrytas, plg. LKA I 98, žemėl. nr. 42, LKŽ XII 1086-1088); sova (4) 2. “skląstis, velke’ DŽ, 819 (Druskininkai, Lazdijai, Merkinė, plg. LKA I žemėl. nr. 6, LKŽ XV 263-264); žūobris (1) 2. ‘arklas, žagrė' DZ, 964 (Ariogala, Čekiškė, Šaukotas, Šlapaberžė, plg. LKA I 105, žemėl. nr. 45). Lygindami visus tris “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" leidimus, galime pastebėti, kad kiekvieno leidimo sudarytojų ir redaktorių požiūris į tarmėse vartojamų žodžių bei jų reikšmių atranką ir pateikimą neretai skiriasi ar keičiasi, plg. 1 lentelę. 1 lentelė Eglės ar pušies vaisiaus pavadinimai“? Tarmė | vakarų pietų rytų žemaičiai DŽ, DŽ, DŽ, Pavaaukštaiaukštaiaukštaidinimas čiai čiai čiai (dzūkai) būžys = + = - = + + (Drsk, Lp, 2. dz. 2.dz Mrc) ‘kan- ‘kankorézis’ korézis’ gurgutis - - + - + + + (Brz, Pnd, 1. zr. kan- |l.Zr.kanSim) korekorėžis žis kankorėžis | rt/nj. - rt./mj. + + + + ‘gurgutis’ kirkuzé - - + — e + oi (Alz, Ob, žr.kanžr.kanRk, Skp) korėkorėžis žis SLKZ - Lietuvių kalbos žodynas 1-17, Vilnius, 1956-1996. 6 Dėl eglės ar pušies vaisiaus pavadinimų paplitimo tarmėse dar žr. LKA I 166-167, žemėl. nr. 93; LKŽI 1229, III 748, V 216, 840, XII 1125. Santrumpa rt. rodo, kad pavadinimas tarmėje vartojamas rečiau, didesnio vientiso ploto nesudaro; nj. — pavadinimas tarmėje naujesnis. 43 skuja rt. + + + + (rytiniai) | 2.Zr.kan- | 3.‘kanko3. tarm. korėrėžis' ‘kankorezis zis” Zebelys + - — + - (An, Ds, zr.kanKp, Ob, koreUt) Zis Taigi galima daryti šias išvadas: 1. Konkrečias tarmes rodančių pažymų — aukšt., dz., ryt., vak., žem. — norminamajame žodyne nenuoseklaus vartojimo tikslingumas labai abejotinas. Norint parodyti, kad kuris nors žodis (reikšmė, kirčiavimo variantas ar pan.) bendrinėje kalboje dar nėra tvirčiau įsigalėjęs, tik kalbos praktika besidominčius skaitytojus visiškai patenkintų ir bendresnė (neutrali) pažyma farm. Pažymų dz, ryt, vak. turinį skaitytojas dabar jau gali suprasti nevienodai: nuo septintojo dešimtmečio vidurio vietoj K. Jauniaus — A. Salio lietuvių kalbos tarmių skirstymo pradėtame vartoti A. Girdenio — Z. Zinkevičiaus skirstyme (patobulintame A. Baranausko skirstymo variante) dzūkų tarmės visiškai nėra, o rytų ir vakarų aukštaičių tarmių plotai gerokai padidinti. Trys pastarosios pažymos — dz., ryt., vak. — iš tikrųjų daugiau rodo pagrindinius aukštaičių etnografinius regionus. 2. Iš labai turtingos tarmių leksikos atrinkdami žodžius gana ribotos apimties norminamajam žodynui, jo sudarytojai turi apsispręsti, kokiais svarbiausiais požymiais jie privalo vadovautis darydami tą atranką. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" atrankos principas nusakomas taip: stengiamasi pateikti “daznesnius grožinėje literatūroje, ypač klasikų kūriniuose, publicistikoje, periodinėje spaudoje ir kitur vartojamus tarmių žodžius“ (DŽ, VII). Čia neakcentuojama kita svarbi sąlyga, į kurią turėtų būti atsižvelgiama teikiant bendrinės kalbos vartosenai tarmių žodžius, jų formas, reikšmes, kirčiavimą, — tų faktų geografija, t.y. kaip plačiai jie tarmėse vartojami, kada ir kokios tarmės leksikai teikiamas pirmumas’. Panaudoti lingvistinės geografijos duomenis bendrinės kalbos praktikai, taigi ir žodyno norminimui, tikėjosi K. Būga, A. Salys, J. Balčikonis, J. Senkus ir kiti, sudarydami sistemingo lietuvių kalbos tarmių tyrimo anketas ir progra- ? DZ, (plg. "Žodyno šaltiniai", p. XXI-XXII) nepasinaudota ir šiuo požiūriu svarbių duomenų teikian&iu šaltiniu — LKA dviem pirmaisiais tomais (LKA 3-iasis tomas, skirtas morfologijai, skaitytoją pasiekė 1994 m., nors jo išleidimo metai - 1991), 44 mas, rinkdami įvairias kalbos sritis apimančius tarmių duomenis. Norminamajam žodynui reikalingų kalbos faktų vartoseną ir paplitimą tarmėse geriau padėtų išaiškinti ir specialiai tam reikalui parengti duomenų rinkimo metodiniai nurodymai. NORMATIVE DICTIONARY AND LINGUISTIC GEOGRAPHY Summary A major role in standardising the vocabulary of Standard Lithuanian is performed by “Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" (Dictionary of Modern Lithuanian) - DŽ, (Vilnius, 1954) and its two amended editions DŽ, (1972), DŽ, (1993). Its most important part comprises old words which in their main meanings are used in "all Lithuanian dialects e.g. akis (eye), baltas (white), vienas (one), nésti (carry). The rest of the words in the dictionary are used in certain dialects only. The relation of some words, their meanings with one or another dialect is indicated by special markings (abbreviations): aukšt. (= a word or meaning of the Aukshtaitish dialect), dz (=Dzukish), ryt. (=Eastern Aukshtaitish), vak. (= Western Aukshtaitish), žem. (=Zhemaitish, Samogitian), e.g.: grobas 1. aukšt. ‘Sonkaulis’ (a rib), 2. Zem. ‘Zana’ (a gut) DZ, 190: pazZygys vak. “kelionė, žygis' (a trip) DZ, 566, “ilga kelionė, Zygis’ (a long trip), DZ, 541, DZ, 533. There are 1454 markings like this in DZ, The abbreviation farm. (= a dialectal word or meaning), which does not specify the geography of a word or meaning, is also used e.g. €glis tarm. Zr. kadagys (see kadagys) DZ, 146. There are 698 words or their meanings with this marking in DZ, Since the markings indicating concrete dialects (aukst., dz, ryt. vak., žem.) are used rather inconsistently, sometimes specifying only certain etnographic regions, the following conclusions are drawn in the paper: 1. To those dictionary users who are interested in language practice the neutral marking tarm. would be sufficient to indicate that a word (meaning, stress variant etc.) has not yet taken root in Standard Lithuanian. 2. One of the important criteria in selecting dialectal words, their forms, meanings and stress variants for standard usage should be the geography of these facts i.e. account should be taken of how extensively they are spread and in what dialects they are used. 45