Lietuvių kalbos instituto kronika. 1996

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO KRONIKA 1996 1996 metų liepos mėnesį informacija apie Institutą paskleista pasauliniais kompiuterių tinklais. Ją galima rasti adresu: http;//www.mch.mii.Ilt/more/Iki/pradzia.htm Instituto kompiuterinio pašto adresas: lki@ ktl.mii.lt Struktūra Instituto direktorius iki 1996 m. gruodžio 15 d.— prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius. Direktoriaus pavaduotojai — dr. Kazys Morkūnas (mokslo reikalams) ir Kęstutis Jurkūnas (bendriesiems reikalams). Mokslinis sekretorius iki 1996 m. vasario 1 d. — Irena Andriukaitienė, nuo vasario 1 d. — dr. Artūras Judžentis. 1996 metais Institute veikė šeši skyriai: Žodynų (vadovas — doc. dr. Vytautas Vitkauskas), Gramatikos (vadovas — prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas), Vardyno (vadovė — habil. dr. Vitalija Maciejauskienė), Terminologijos (vadovas — dr. Kazys Gaivenis), Kalbos istorijos ir dialektologijos (vadovas — dr. Kazys Morkūnas), Kalbos kultūros (vadovas — dr. Pranas Kniūkšta). Dirbo Leidybos grupė (vedėjos pareigas laikinai ėjo Neda Marcinkienė). 1996 metų pabaigoje Institute dirbo 125 darbuotojai, iš jų 94 mokslo darbuotojai, 34 mokslininkai (2 habilituoti daktarai profesoriai, 6 habilituoti daktarai, 4 daktarai docentai, 23 daktarai). Į jungtinę Instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūrą įstojo Ramutė Bingeliené, Asta Kupčinskaitė, Vilija Lazauskaite, Evija Lipartė ir Vilija Sakalauskiene. Pagrindinės veiklos kryptys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 03 21 nutarimu Nr. 399 Del valstybinių mokslo institutų sąrašo nustatytos tokios pagrindinės Instituto veiklos kryptys: lietuvių kalbos leksikologijos, gramatinės sandaros, tarmių, vardyno tyrinėjimai, terminijos kūrimas; lietuvių kalbos istorijos ir kalbų ryšių tyrinėjimai, dabartinės lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje tyrimai ir normalizacija. Svarbiausi Instituto tarybos sprendimai Vasario 20 d. aptarti Instituto mokslinio darbo 1995 metais rezultatai ir 1996 metų planai; patvirtintas spausdinti Ka/bos kultūros 68 sąsiuvinis; apsvarstyta 260 užsienio mokslininkų teisė naudotis kompiuteriniu Dabartinės lietuvių kalbos žodyno variantu ir patvirtinta licencijos juo naudotis sutartis; Instituto moksliniu sekretoriumi patvirtintas dr. Artūras Judžentis; priimtas habil. dr. Vitalijos Maciejauskienės prašymas atleisti ją iš VDU ir LKI humanitarinių mokslų srities kalbotyros krypties doktorantūros ir habilitacijos komisijos pirmininkės pareigų, šios komisijos pirmininku išrinktas habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Kovo 22 d. svarstytas 1995 metais priimtų VDU ir LKI doktorantų darbo organizavimas; aptartas Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrųjų nuostatų projektas. Balandžio 16 d. aptarti tarptautinės Instituto ekspertizės rezultatai; pakoreguota Danutės Sabaliauskaitės doktorantūros studijų komiteto sudėtis. Gegužės 23 d. patvirtinti spausdinti Lietuviy kalbos žodyno 18 tomas, Lietuvių kalbotyros klausimų 36 tomas ir Vytauto Vitkausko Gyvosios kalbos faktų „Lietuvių kalbos žodynui“ rinkimo programa; nustatyti kalbotyros darbų tekstų rinkimo ir maketavimo įkainiai; į VDU Senatą Instituto atstovu pasiūlytas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius; aptarti susitikimo su UNESCO vadovais ir priėmimo į doktorantūrą 1996 metais reikalai. Liepos 3 d. sudaryta priėmimo į VDU ir LKI humanitarinių mokslų srities kalbotyros krypties doktorantūrą 1996 metais komisija; tartasi dėl Instituto Antakalnio rūmų apsaugos; informuota apie Instituto dalyvavimą projekte Mokslo ir studijų institucijos pasaulio kompiuterių tinkluose. Rugsėjo 24 d. patvirtinta 1996 metais priimtų Instituto doktorantų Ramutės Bingelienės, Astos Kupčinskaitės, Vilijos Lazauskaitės, Evijos Lipartės, Vilijos Sakalauskienės doktorantūros studijų komitetų sudėtis, pritarta VDU doktorantų Raimondos Adamonytės, Birutės Briaukienės, Sigitos Jankauskaitės, Jovitos Liutkutės doktorantūros studijų komitetų sudėčiai, pakoreguota doktorantės Audros Zavadzkaitės doktorantūros studijų komiteto sudėtis, pritarta VDU doktoranto Gailiaus Laukagalio doktorantūros studijų komiteto pakoregavimui ir naujai jo sudėčiai; pasiūlytos Instituto atstovų į Studijų kokybės vertinimo centro Ekspertų komisijos rezervą kandidatūros. Spalio 15 d. nutarta teikti: Lietuvos Respublikos mokslo premijų konkursui — Lietuvių kalbos žodyno 7-16 tomus bei jų autorius ir redaktorius dr. Ireną Ermanytę, dr. Sofiją Kėzytę, dr. Joną Paulauską, dr. Kazį Ulvydą (po mirties), doc. dr. Vytautą Vitkauską, dr. Klementiną Vosylytę, Angelę Vilutytę-Rimševičienę, dr. Kazimierą Pakalką; Valstybės mokslo stipendijai — dr. Ritos Miliūnaitės kandidatara; Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkursui — dr. Danutės Marijos Liutkevičienės darbą; Aukščiausiojo laipsnio valstybės mokslo stipendijai — habil. dr. Algirdo Sabaliausko kandidatūrą; Martyno Mažvydo premijai — prof. Jocheno Dieterio Rangės mokslo darbus. Patvirtinta Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto (Varšuva) ir Lietuvių kalbos instituto mokslinio bendradarbiavimo sutartis bei Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakulteto ir Lietuvių kalbos instituto mokslinio bendradarbiavimo sutarties projektas. 261 Gruodžio 30 d. Instituto direktoriumi nuo 1997 m. sausio 2 d. išrinktas habil. dr. Algirdas Sabaliauskas; patvirtinti spaudai: Lietuvių kalbotyros klausimai t. 37, Tėrminologija [Sas.] 3, Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa. Sociolingvistika. Leidyba Dabartinės lietuvių kalbos gramatika = A Grammar of Modern Lithuanian / V. Ambrazas, K. Garšva, A. Girdenis, E. Jakaitienė, P. Kniūkšta, S. Krinickaitė, V. Labutis, A. Laigonaitė, E. Oginskienė, J. Pikčilingis, A. Ružė, N. Sližienė, K. Ulvydas, V. Urbutis, A. Valeckienė, E. Valiulytė; Red. V. Ambrazas. — V.: Mokslo ir enciklopedijų 1-kla. — 1996 — 2-asis pataisytas leidimas — 743 p.: schem. — 3000 egz. Daukantas S. Didysis lenkų — lietuvių kalbų žodynas. T. 3: r — ž / Parengė G. Subačius. Santraukos lenkų ir anglų k. — V.: Mokslo ir enciklopedijų 1-kla. — 1996. — 384 p. — 1000 egz. Jono Jablonskio konferencija: Ties kalbos kultūros ir stilistikos riba: (Pranešimų tezės. Vilnius, 1996 m. spalio 4 d.) / Red. P. Kniūkšta; Spaudai rengė D. Vainauskienė. — V.: Lietuvių k. inst. — 1996. — 22 p. — 150 egz. Kalbos kultūra. [Sas.] 68/ Red. kolegija: V. Ambrazas, K. Gaivenis, P. Kniūkšta (ats. red.), V. Maciejauskienė, R. Miliūnaitė, G. Naktinienė, A. Pupkis, K. Ulvydas ; Sąsiuvinį sudarė ir spaudai rengė A. Bataitytė. V.: Lietuvių k. inst. — 1996. — 122 p. — 1500 egz. Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai. Pirmosios lietuviškos knygos — Martyno Mažvydo Katekizmo — 450 metų sukakčiai paminėti konferencijos pranešimų tezės. 1996 m. spalio 23-24 d. / Org. komisija: D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas. — V.: Lietuvių k. inst. — 1996. — 39 p. — 200 egz. Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa. Kirčiavimas / Sudarė: D. Mikulėnienė, B. Stundžia; Ats. red. K. Morkūnas. — V.: Lietuvių k. inst. — 1996. — 91 p. — 300 egz. Lietuvių kalbos žodynas. T. 17: Tule — valgus / Vyr. red. V. Vitkauskas; Red. kolegija: I. Ermanytė, G. Naktinienė, J. Paulauskas, Z. Šimėnaitė, V. Vitkauskas. — V.: Mokslo ir enciklopedijų 1-kla. — 1996 — 1079 p. — 5000 egz. Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 36: Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai | Tomą sudarė: D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas; Red. kolegija: V. Ambrazas (ats. red. pav.), V. Maciejauskienė, D. Mikulėnienė, K. Morkūnas (ats. red.), G. Naktinienė, B. Stundžia, Z. Zinkevičius. — V.: Lietuvių k. inst. — 1996. — 246 p. — 700 egz. Sabaliauskaitė D. M. Lietuvių kalbos drabužių pavadinimai. Humanitarinių mokslų kalbotyros krypties daktaro disertacijos santrauka. — V., 1996.—11 p. — 100 egz. Terminologija [Sas.] 3 / Red. kolegija: A. Buračas, K. Gaivenis (ats. red.), A. 262 Kaulakienė, J. Klimavičius (ats. red. pav.) A. Smilgevičius. — V.: Lietuvių k. inst. — 1996. — 119 p. — 500 egz. Vaičiulytė-Romančuk O. Tikriniai vardai Gervėčių apylinkių tarmėje / Ats. red. E. Valiulytė. Santrauka anglų k. — V.: Lietuvių k. inst. —- 1996. - 160 p. — 700 egz. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai | Parengė ir pratarmę parašė V. Maciejauskienė. Santrauka vok. k. — V.: Mokslo ir enciklopedijų 1-kla. — 1996. — 322 p. — 3000 egz. Vitkauskas V. Gyvosios kalbos faktų „Lietuvių kalbos žodynui“ rinkimo programa | Redagavo ir orientaciniais klausimais papildė I. Ermanyte. — V.: — 1996 — 56 p. — 1000 egz.. Zinkevičius Z. The History of the Lithuanian Language. With a Foreward by W. R. Schmalstieg. — V.: Mokslo ir enciklopedijų 1-kla. — 1996. — 333 p. — 1000 egz. Prestižinių ir kitų svarbiausiųjų Instituto darbų leidybai 1996 m. lėšų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo programos. Dalyvavimas spaudoje Paskelbta 63,5 moksliniai straipsniai (iš jų 9 — užsienio leidiniuose), išspausdintos 43,33 konferencijų tezės (iš jų 23,33 — tarptautinių konferencijų). Mokslinės ekspedicijos Žodynų skyrius liepos 1-14 d. surengė ekspediciją Molėtų rajono Alantos apylinkėse. Ekspedicijai vadovavo Zita Šimėnaitė, dalyvavo Angelė Kaulakienė, Ritutė Petrokienė, Klementina Vosylytė. Kalbininkėms talkino Alantos vidurinės mokyklos mokytoja G. Jakučionienė ir aukštųjų mokyklų studentės. Ekspedicijos metu užrašyta 24 valandos tarmės tekstų, Lietuvių kalbos žodyno kartotekai atiduota 2000 leksikografinių kartotekos vienetų. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius surengė tris ekspedicijas: birželio 27 — liepos 5 d. į Skuodo rajono Ylakių apylinkes važiavo Vita Pranskūnaitė (vadovė), Ona Aleknavičienė, Rima Bacevičiūtė, Ričardas Petkevičius, Nijolė Tuomienė ir Edmundas Trumpa; liepos 8-19 d. Utenos rajono Balčių apylinkėse medžiagą rinko Laima Grumadienė (vadovė), Ričardas Petkevičius, Vita Pranskūnaitė, Irena Raišutienė, Nijolė Tuomienė, Aloyzas Vidugiris ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentai; liepos 23-31 d. Ukmergės rajono Taujėnų apylinkėse tarmę tyrė Edmundas Trumpa (vadovas), Daiva Atkočaitytė, Rima Bacevičiūtė, Asta Leskauskaitė, Vita Pranskūnaitė, Audra Zavadzkaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Tarmių medžiaga taip pat rinkta iš Linkmenų (Vytautas Kardelis) ir Pelesos (Edmundas Trumpa) šnektų. 263 Pagal įvairias anketas ir programas (Tarmių ir jų sąveikos tyrimo, Kalbos faktų rinkimo, Europos kalbų atlaso) iš viso skyriaus užrašyta apie 7000 vienetų tarminių duomenų, į magnetofono kasetes įrašyta apie 70 valandų trukmės tekstų. Konferencijos, seminarai Sausio 26-27 d. Vilniuje, Mokytojų namuose, surengtoje konferencijoje Ftninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis? pranešimus skaitė Jonas Klimavičius (Kaip stabilizuojasi kalba) ir Vytautas Vitkauskas ( Tarmių galutinio nykimo rezultatai). Vasario 5—7 d. vykusioje 31-ojoje Lietuvos nacionalinėje fizikos konferencijoje Angelė Kaulakienė skaitė pranešimą Fizikos terminijos raidos ypatybės. Vasario 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvykusiame Augusto Schleicherio minėjime apie žymiojo kalbininko gyvenimą ir darbus papasakojo Algirdas Sabaliauskas. Vasario 22 d. Latvių kalbos instituto mokslinėje konferencijoje Ka/bos statika ir dinamika, skirtoje akademiko Janio Endzelino 123-iosioms gimimo metinėms, pranešimus skaitė Saulius Ambrazas (De/ baltų kalbų vedinių su priesaga *-modarybos raidos) ir Ričardas Petkevičius (Del lietuviy ir latvių kalbų tos pačios reikšmės daiktavardžių). Kovo 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtuose Mažvydo skaitymuose pranešimus skaitė Juozas Karaciejus ( Wo/- fenbiittelio postilė Mažosios Lietuvos lietuviškųjų raštų kontekste) ir Artūras Judžentis (Martyno Mažvydo raštų kalbos tyrimai: būklė ir uždaviniai). Balandžio 18 d. Vilniaus m. savivaldybėje Instituto Kalbos kultūros skyrius surengė seminarą Svetimybės kalbininkų ir kalbos vartotojų akimis. Jame apie trūkstamų žodžių ieškojimą ir ieškotojus kalbėjo Jonas Klimavičius, Danguolė Mikulėnienė apžvelgė žodžių tvarkybą ir visuomenės pataisas, Pranas Kniūkšta aptarė požiūrį į svetimybes ir kvietė bijoti ne skolinio, o svetimos dvasios. Specialiai šiam renginiui Jurga Girčienė ir Loreta Vaicekauskienė parengė lankstinuką Svetimybés ir jy pakaitai. Balandžio 22 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus surengtoje konferencijoje Marronio „Jaunoji Lietuva“ mokykloje Vytautas Vitkauskas skaitė pranešimą „Jaunosios Lietuvos“ kalbos ir idėjų brangumas. Balandžio 25 d. Rezeknėje vykusiame seminare Lafgaliesu literatūras un literaras (rakstu) valodas izpėtes problėmas Vidmantas Kuprevičius skaitė pranešimą Del latviy kalbos žodžių rankrastiniame XIX a. I pusės lietuvių rytiečių — lenkų kalbų nežinomo autoriaus Žodyno registre. Balandžio 25-26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo surengtame seminare Ka/bos tvarkyba: teorinės ir praktinės problemos pranešimus skaitė Laima Grumadienė (Kalbos tvarkybos sėkmės laidas — ryšys su visuomene), Pranas Kniūkšta (Apie kalbos tvarkybos strategi264 ją), Danguolė Mikulėnienė (Kalbos tvarkyba: norminimas ir administravimas), Loreta Vaicekauskienė (Kalba ir prestižas) ir Vytautas Vitkauskas (Kaip tvarkytina mūsų bendrinė kalba). Gegužės 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės surengtoje sueigoje Svetimas Zodis kaip svetima kepurė apie mažą tautą su dideliu žodynu kalbėjo Vytautas Vitkauskas, apie lietuviškų žodžių baimę Vilniaus viešuosiuose užrašuose pasakojo Pranas Kniūkšta. Gegužės 3-4 d. Klaipėdos universiteto Baltistikos centro surengtoje tarptautinėje konferencijoje Vakarų baltų kalbos ir kultūros reliktai Aloyzas Vidugiris skaitė pranešimą I$ Zietelos ir pietų aukštaičių leksikos sąsajų. Gegužės 6 d. Rygoje vykusiame JT Baltijos skyriaus ekspertų grupės pasitarime dėl geografinių vardų standartizacijos dalyvavo ir pranešimą skaitė Marytė Razmukaitė ir Vidas Garliauskas. Gegužės 7 d. Mokslininkų rūmų surengtoje diskusijoje Gimtoji kalba: rūpesčiai dėl jos likimo dalyvavo Danguolė Mikulėnienė, Aloyzas Vidugiris ir Zigmas Zinkevičius. Gegužės 18-25 d. Goteborgo (Švedija) universitete vykusiame seminare pranešimą Balty kalbų žodžių darybos kategorijos istoriniu požiūriu skaitė Saulius Ambrazas. Birželio 4 d. Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų instituto surengtoje konferencijoje Kultira ir visuomenė pranešimus skaitė Kazys Gaivenis ir Angelė Kaulakienė (Ekstralingvistinial terminų norminimo principai) ir Stasys Keinys (Lietuvių kalba XXI a. priešaušryje). Birželio 7 d. Kauno Verdenės klubo surengtoje konferencijoje Tauta ir kalba pranešimus skaitė Kazys Garšva (Lietuvių kalbos reikalai valstybės pakraščiuose) ir Zigmas Zinkevičius ( Vilnius — pasaulio baltisty centras). Liepos 4-6 d. vykusioje Pasaulio lituanistų bendrijos konferencijoje Lituanistika XXI amžiaus išvakarėse: tyrinėjimų prioritetai, metodai ir naujovės pranešimus skaitė Zigmas Zinkevičius (Dėl istorinės lituanistikos tyrimo prioritetų) ir Aloyzas Vidugiris (Lietuvių kalbos tarmių reikšmė ir perspektyvos). Rugsėjo 20—21 d. Latvių kalbos institute (Ryga) vykusiame Europos kalbų atlaso vyriausiosios redakcijos pasitarime dalyvavo Kazys Morkūnas. Pasitarimo dalyviams jis perskaitė pranešimą Apie lingvistinės geografijos darbus Lietuvoje. Spalio 4 d. Marijampolėje Kalbos kultūros skyriaus ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros surengtoje Jono Jablonskio konferencijoje T7ies kalbos kultūros ir stilistikos riba pranešimus skaitė Laima Grumadienė ( Zarmės elementai bendrinėje kalboje), Asta Kupčinskaitė (Nelretuviškų kalbos elementų (dėmenų) vartojimo polinkiai) ir Pranas Kniūkšta (Kanceliarinių štampų plitimas ir platinimas). Spalio 22 d. Rygoje vykusioje konferencijoje Nacionala terminologija: vėsture, tagotne un perspektivas Albina Auksoriūtė, Kazys Gaivenis ir Angelė Kaulakie265 nė skaitė bendrą pranešimą Keletas minčių apie lietuviškus terminų standartus. Spalio 23-24 d. Instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus surengtoje tarptautinėje konferencijoje Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai (pirmosios lietuviškos knygos — Martyno Mažvydo Katekizmo — 450 metų sukakčiai paminėti) pranešimus skaitė Ona Aleknavičienė (Jono Bretkūno Postilės leksikos tyrimo problemos), Saulius Ambrazas (Dėl ypatybės turėtojų pavadinimų su priesaga -(i)ūnas kilmės), Irena Andriukaitienė (Spalvų pavadinimai XVI-XVII a. lietuvių raštijos paminkluose), Daiva Atkočaitytė (Eržvilko šnektos priegaidžių distribucija dvigarsiuose), Rima Bacevičiūtė (Del priebalsių [I] ir [I'] tarimo), Nijolė Čepienė (Karaliaučiaus archyviniai dokumentai), Kazimieras Gaivenis, Valentinas Černiauskas ir Vida Žilinskienė ( Lietuvių kalbos terminų bankas), Kazimieras Garšva (Pietryčių Latvijos lietuvių šnektų fonetika), Jolanta Gelumbeckaitė ( Vulgatos prielinksninių konstrukcijų santykis su iliatyvu J. Bretkūno Evangelijos pagal Luką vertime), Elena Grinaveckienė (Lietuviškos kilmés frazeologizmai baltarusių šnektose), Laima Grumadienė (XVIII a. vidurio Žaslių parapijos gyventojų pavardės), Juozas Karaciejus (Kada buvo išleista pirmoji lietuviška knyga), Gina Kavaliūnaitė (S. B.Chylinskio Biblija ir jos vertimo šaltinio problema), Pranas Kniūkšta (Apie įvardžio tamsta daiktavardėjimą), Vilija Lazauskaitė (Dél bevardės giminės būdvardžių sakninio kirčiavimo), Asta Leskauskaitė (Priebalsių t, d" ir k“, g' mišimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse), Evija Lipartė (Dėl kai kurių prieveiksminių ir lokatyviniy konstrukcijų S. Daukanto raštuose), Milda Lučinskienė (Kai kurie leksikos skirtumai J. Jaknaviciaus 1647 m. ir 1705 m. evangelijose), Danguolė Mikulėnienė (Del prijungiamųjų jungtukų kad ir ka santykio), Kazys Morkūnas (Iš M. Mažvydo raštų ir D. Kleino gramatikų veiksmažodžio morfologijos), Alma Ragauskaitė (XVI a. Žemaitijos valstiečių dvikamieniai asmenvardžiai), Nijolė Tuomienė (Kody kaita dvikalbėje aplinkoje), Edmundas Trumpa (Kai kurios fonemos /a/ ypatybės Pelesos šnektoje), Aloyzas Vidugiris (Zanavykai — žemaičių ar sūduvių palikuonys?), Vytautas Zinkevičius (Senųjų lietuviškų rašty tyrinėjimo kompiuterizavimas), Zigmas Zinkevičius (Pirmoji lietuviška knyga ir mūsų rašomosios kalbos ištakos). Be to, konferencijoje pranešimus skaitė Anatolij Nepokupnyj iš Kijevo (K mpobiremam aud pepeHITHAIHI C/IIAaBH3MOB M. Maxnsuraca), Ilga Jansone ( Varda cilme un ta semantiska motivacija (latv. piedurkne)ir Anna Stafecka iš Rygos (Iz/okšnu ipatnibas garigo dziesmu krajuma „Dzismies Swatas...“ (1801), Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, doktorantai ir kiti lituanistai. Lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros surengtoje Kazimiero Būgos konferencijoje pranešimus skaitė Laimutis Bilkis (De/ kai kurių senųjų helonimy kilmės bei darybos), Jonas Klimavičius (Apidėmė), Vitalija Maciejauskienė (Dė/ /ietuvių pavardžių (asmenvardžių) klasifikacijos) ir Zigmas Zinkevičius (Kuršių, kuršininkų, naujoji kuršių ar nerijos kuršių kalba?). 266 Gruodžio 21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtoje konferencijoje, skirtoje Lauryno Ivinskio kalendorių 150-mečiui, pranešimus skaitė Albina Auksoriūtė (L. Ivinskio Prigimtuomenė. Sistematikos kategorijų pavadinimai) ir Vytautas Vitkauskas (Leksikos pasirinkimas spaudai (pagal L. Ivinskio raštus). Stažuotės, komandiruotės Balandžio 30 — gegužės 25 d. habil. dr. Simas Karaliūnas stažavosi Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institute. Varšuvos bibliotekose jis rinko medžiagą ir skaitė literatūrą baltų-slavų etimologijos ir slavų genčių etnonimų kilmės bei raidos klausimais. Birželio 24 — liepos 2 d. Vatnahalsene (Norvegija) vykusioje Šiaurės kraštų vasaros mokykloje, skirtoje laiko ir veikslo klausimams (Nordic summer school on tense and aspect), dalyvavo ir pranešimą apie laiką bei veikslą dabartinės lietuvių kalbos sudėtiniuose prijungiamuosiuose laiko sakiniuose (7ėnse and aspect in temporal complex sentences in modern Lithuanian) skaitė doktorantė Jūratė Pajediene. Rugpjūčio 18 — rugsėjo 1 d. doktorantė Gina Kavaliūnaitė stažavosi Antverpene (Belgija). Vasaros mokykloje ji mokėsi dabartinės olandų kalbos, bibliotekose rinko medžiagą apie olandiškus Biblijos vertimus. Rugsėjo 3 — gruodžio 31 d. Institute stažavosi Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Vincentas Drotvinas. Stažuotei vadovavo habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Rugsėjo 4 — gruodžio 24 d. Suomijos kalbų institute stažavosi habil. dr. Simas Karaliūnas. Helsinkio bibliotekose jis studijavo indoeuropiečių ir finy-ugry kalbotyros literatūrą, rinko medžiagą savo moksliniam darbui. Lapkričio 24 — gruodžio 22 d. Olandijoje stažavosi doktorantė Gina Kavaliūnaitė. Amsterdame ir kituose miestuose ji domėjosi S. B. Chylinskio Biblijos vertimo šaltiniais, Institutui išrūpino faksimilinį pagrindinio jy — Sfafenbijbel — leidimą. Gruodžio 8-13 d. Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institute Varšuvoje stažavosi doktorantė Mi/da Lučinskienė. Varšuvos bibliotekose ji rinko medžiagą disertacijai. Instituto svečiai Kovo 27 — balandžio 3 d. ir spalio 22-30 d. Institute viešėjo ir savo darbams lietuvių kalbos duomenis rinko Ukrainos MA A. Potebnios kalbotyros instituto (Kijevas) skyriaus vadovas profesorius Anatolij Nepokupnyj. Konferencijoje Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai svečias perskaitė pranešimą. Balandžio 12-17 d. Institute lankėsi Valstybinio Sankt Peterburgo universi267 teto Filologijos fakulteto Bendrosios kalbotyros katedros aspirantas A/eksej Andronov. Gegužės 22 d. Upsalos (Švedija) universiteto profesorius Lars-Gunar Larsson Vilniaus universiteto Slavų filologijos katedroje skaitė pranešimą 7he influence of Baltic languages on Baltic Finnic languages. Pranešimo klausėsi ir Instituto darbuotojai. Gegužės 23 d. svečias lankėsi Institute. Su juo susitiko Instituto direktorius Zigmas Zinkevičius, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas. Birželio 14 d. Institute lankėsi italų baltistas Pietro Umberto Dini. Liepos 11 d. LKI ir LLTI lankėsi, Instituto su lituanistikos fondais statybas apžiūrėjo LR Prezidentas Algirdas Brazauskas, Prezidento patarėjai Romas Gudaitis, Arvydas Matulionis, Prezidento kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas. Liepos 18 d. lankėsi Bjorn Wiemer iš Vokietijos Konstanzo universiteto. Rugsėjo 13 d. Institute lankėsi Rusijos MA Kalbotyros instituto profesoriai Georgij Klimov ir Džoja Edelman. Rugsėjo 14-16 d. viešėjo lituanistikos problemomis besidomintis filosofas iš Olandijos Derk Boonstra. Spalio 23 d. Institute lankėsi ir konferencijoje Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai pranešimus perskaitė viešnios iš Latvių kalbos instituto (Ryga) //ga Jansone ir Anna Stafecka. Zmoneés ir datos Sausio 20 d. habil. dr. Simui Karaliūnui sukako 60 metų. Vasario 15 d. akademikas Kazys Ulvydas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu. Vasario 16 d. Latvijos mokslų akademijos užsienio nariai Zigmas Zinkevičius ir Algirdas Sabaliauskas kartu su Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininku akademiku A/girdu Gaižučiu dalyvavo Latvijos MA visuotiniame susirinkime, skirtame šios mokslo įstaigos penkiasdešimtmečiui paminėti. Iškilmių metu Latvijos MA Prezidentas 74/s Millers Zigmui Zinkeviciui įteikė Latvijos MA užsienio nario diploma. Kovo 8 d. Mokslų akademijoje prof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui už knygą Lietuvių kalbos istorija įteikta 1995 m. Lietuvos Respublikos mokslo premija ir laureato diplomas. Kovo 19 d. Mokslų akademijoje įvyko susitikimas su 1995 m. Lietuvos Respublikos mokslo premijos laureatu akademiku Zigmu Zinkevičiumi. Pranešimo tema Lietuvių rašomosios kalbos ištakos. Susitikime kalbėjo habil. dr. A/- girdas Sabaliauskas. Balandžio 9 d., antrąją šv. Velykų dieną, Instituto jaunimas su šeimomis susirinko į smagią vakaronę Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto salėje, prisiminė senuosius šios šventės papročius, šoko ir dainavo. 268