Vardažodinių priesagos „-inė“, „-inis“ daiktavardžių kirčiavimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Vilija LAZAUSKAITĖ VARDAŽODINIŲ PRIESAGOS -inė, -inis DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMAS Straipsnyje aptariamas daiktavardžių su priesagomis -inė, -inis (balandinė, penkinė, krepšinis, šaltinis) kirčiavimas. Priesagos -inė, -inis vardažodiniai daiktavardžiai rinkti iš 1993 metų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“. Ši medžiaga palyginta su „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ ankstesnių leidimų (DŽ,, DŽ,), tarmių žodynų (DūnŽ,LzŽ, DrskŽ) , „Lietuvių kalbos žodyno“ (LKŽ1I-XVII) ir Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriaus kartotekos duomenimis. §1. Didelė dalis žodžių su šiomis priesagomis, kaip teigia V. Urbutis (LKGI . 343, 352; DLKG 115), „pradžioje, matyt, tėra buvę paprasti priesagos -in€, -inis būdvardžiai, kurie tik vėliau sudaiktavardėjo“ (žr. dar P. Kniūkš 115-119; V. Urb 297; A. Paul 43; S. Ambr 63, 95; A. Pak 61; A. Paul, 74-75). Iš tikrųjų aptariamų daiktavardžių daryba nėra vienalytė. Galima kalbėti ir apie substantyvizaciją, ir apie su priesaga -inč, -inis padarytus daiktavardžius, — dabar sunku nužymėti ribą tarp vieno ir kito tipo vedinių. Mat diachroniškai daiktavardėjimas baigiasi tuo, kad buvusi būdvardžio priesaga sinchroniškai jau suvokiama kaip daiktavardžio darybos formantas. Substantyvizacijos parengtoje dirvoje neretai pasirodo ir tarpsta jau tikrosios (morfologinės) žodžių darybos tipai (su adjektyvinės kilmės priesagomis), plg. vietų pavadinimų darybos tipą su priesaga -iné (V. Urb 297). Todėl šiandien sunku pasakyti, ar kai kurie vediniai (pvz., palaidinė, įžambinė, šaltinis ir kt.) yra su aptariama priesaga padaryti daiktavardžiai, ar sudaiktavardėję šią priesagą turintys būdvardžiai (A. Paul 44; žr. dar P. Kniūkš 117; A. Paul, 74-75). Dažnai net neaišku, kaip teigia P. Kniūkšta (1976: 117), „su kokiu daiktavardžiu jie galėtų būti vartojami būdvardiškai: degtinė, grietinė, kiaušinis, krūtinė, megztinis, naginė, pirštinė, rudinė, šaltinis“. §2. Akademinése gramatikose (LKGI, DLKG) pagal santykį su pamatiniu Zodžiu bei darybos reikšmę priesagos -inėč, -inis vediniai skirstomi į kelias kategorijas: | 1) Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai. Dauguma padaryta iš daiktavardžių, pvz., skardinė, krūminė, pirštinė, nosinė, pūslinė liga“, bulvinis, vatinis; iš būdvardžių, pvz., rudinė, šiltinė, skersinis, šaltinis; iš skaitvardžių, pvz., dešimtinė, keturinė „keturių giedama sutartinė“ ( LKGI 343-344; DLKG 115-116 ). 2) Vietų pavadinimai (padaryti iš daiktavardžių). Tai arba indy ir į juos panašių daiktų pavadinimai, pvz., muiliné, peleninė, piniginė, arba specialių 190 didesnių patalpų pavadinimai, pvz., mdlkiné, plytinė, vaistinė (LKGI 398; DLKG 134). 3) Švenčių ir apeigų pavadinimai (dažniausiai daugiskaitiniai). Vieni padaryti iš daiktavardžių, pvz., Petrinės, Joninės; kiti — iš kelintinių skaitvardžių, pvz., Devintinės, Sekminės. Vienaskaitos formą turintys priesagos -inė vediniai retai kada eina švenčių pavadinimais, pvz., Žolinė (LKGI 422; DLKG 144). 4) Veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pvz., auklėtinis, -e, sugyvčėntinis, -€; grūstinė ,,1. stambios miežių kruopos, kruštienė. 2. tokių kruopy sriuba“, mustinis „1. senovinis sidabrinis ar auksinis pinigas. 2. kul. muštos mėsos kotletas“; megztinis, rinktinė. V. Urbutis (LKGI 323; DLKG 107-108) teigia, kad dalis vedinių, matyt, yra padaryta iš būtojo laiko neveikiamųjų dalyvių. Tačiau dabar į visų šio tipo vedinių darybą teisingiau būtų žiūrėti kitaip, būtent išskirti priesagą -tiné€, -tinis, kuri dedama prie veiksmažodžio (dažni: "- siai tranzityvinio) bendraties kamieno, plg.: jaukintinis, -ė, kinkytinis, rali. tinė (žr. dar A. Pak 66). P. Kniūkšta (1976: 116) pažymi, kad daiktavardiškai g būti vartojami veiksmažodžių ir dalyvių vediniai (augintinis, globotinis, įgali tinis, pintinė, laužtinė), bet juos laiko priesagos -inė, -inis vediniais. Iš veiksmažodžių daromų daiktavardžių kategorijas plačiau aptaria S. Ambrazas (1993: 63, 95-96, 195, 214). §3. Pirmosiose lietuvių kalbos gramatikose, vadovėliuose priesagos -inė, ~inis daiktavardžiai pateikti kaip tam tikrų kirčiavimo tipų pavyzdžiai, o pati priesaga arba iš viso neminima, arba neaprašomas jos kirčiavimas. 1992 metų J. Jablonskio „Lietuvių kalbos gramatikoje“ minima priesaga -inė, -inis ir pateikiami (neįvardijant kalbos dalies) šie pavyzdžiai: mokytinis „ėjęs mokslus žmogus...“, suktinis „Šokis“, Šaltinis, vytinis; degutinė „kur degutą dega, kur jj laiko“, druskinė „kur druską laikom“, girntinė, krūtinė, lįgoninė, malkinė, peleninė, pirštinė, plytinė, plūnksninė „plūksninė“, šaukštiné „šaukšdėtis“, Šeimyninė, varpinė , viralinė (kur viralą laikom); petrinės, sekminės, gegužinės, vardinės „vardadienis“ (J. Jabl, 371)'. „Lietuvių kalbos vadovėlyje“ (J. Jabl 26-27) autorius pažymi, kad ,,nekaito raštų kalboje priegaidžių, tarp kitų, šie daugiaskiemeniai žodžiai: /../ drūskinė, ligonine, malkinė, šeimyninė“. Nė viename nurodytų veikalų J. Jablonskis apie priesagos -ine, -inis daiktavardžių kirčiavimą išsamiau nerašo, o, kaip matyti iš pavyzdžių, kai kuriuos vedinius pateikia ir nekirčiuotus. §4. V. Kamantauskas (1928: 20), aptardamas daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo tipus, prie Ila tipo priskiria tuos daiktavardžius, kurie „turi tvirtapradę priegaidę priešpaskutiniame skiemenyje arba pastovų kirtį trečiajame (ketvirtajame) skiemenyje nuo galo““. Kaip pavyzdį jis pateikia daiktavardį naginė. Pati priesaga -inė, -inis „Trumpo lietuvių kalbos kirčio mokslo“ teorinėje ! Kai kurie pavyzdžiai J. Jablonskio „Lietuvių kalbos gramatikoje“ pateikiami nekirčiuoti. 191 dalyje neminima. 1929 metų „Kirčio žodyne“ V. Kamantauskas pateikia keliolika priesagos -inė vedinių: aušrinė ir aūšrinė, būstinė, daržinė, dedervinė, degtinė, dešimtinė, giltinė, giminė, grandinė, kaiminė, krūtinė, marginė, naginė, palapinė, pamatinė, piištinė, rudinė, statinė, šiltinė, vytinė, žinginė. §5. P. Būtėnas (1931: 88, 92) nagrinėja antrosios linksniuotės daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimą ir kalba apie „nešokinėjančio kirčio“, pvz., seimyna, šeimyninė ir „nepastovaus kirčio“, pvz., giltinė — giltinę daiktavardžių kirčiavimą. Autorius (P. Būt 107) pateikia priesagos -ine I-osios (arba nešokinėjančio kirčio) ir II-osios bei III-osios (arba nepastovaus kirčio) paradigmų vedinius. Pavyzdžiui, pastovaus kirčiavimo — degūtinė, drūskinė, ligoninė, malkinė, pirstine, plytinė, plūnksninė, rašalinė, raštinė, Saukstine, šeimyninė, varpinė; nepastoviai kirčiuojami — kareivinės, krūtinė, peleninė, viralinė, Petrinės, Sekminės, gegužinės, vardinės; kilnojamojo kirčiavimo — daržinė, -ės, daržinę. Kituose, J. Jablonskio (1901), M. Durio (1929), P. Skardžiaus (1936), B. Babrausko (1939) darbuose priesagos -inė, -inis daiktavardžių kirčiavimas neaptariamas. §6. 1948 metų „Lietuvių kalbos rašybos žodyne“ nurodoma beveik pusantro šimto priesagos -inč, -inis vedinių.* Daugiausia jų pirmosios (pvz., 4datine, dėšrinė, išimtinė, lavoniné, papirosiné, vaistinė ir kt.), šiek tiek mažiau antrosios (pvz., arestiné, kailinė, penkinė, stréniné ir kt.), keletas trečiosios (pvz., giminė 3?, raugtinė 3*, stoginė 3* ir kt.) kirčiuotės. §7. A. Laigonaitė (A. Laig 36-37; Zr. dar LKGI 237-241), aptardama daugiaskiemeniy daiktavardžių kirčiavimą, nurodo priesagy -in€, -inis pirmosios kirčiuotės (druskiné, malkinė) ir antrosios kirčiuotės (alin, skardinė, stiklinė, degtinė) vedinius. Ji (A. Laig 45) bene pirmoji atkreipia dėmesį į tai, kad „kirčio atžvilgiu įvairuoja ir priesagos -/nis, -¢ daiktavardžiai“. Vieni vietą ar būstinę žyminčių daiktavardžių kirtį turi priesagoje ir kirčiuojami antrąja kirčiuote: a/inė, skardinė, stiklinė ir kt. Kiti išlaiko pagrindinio žodžio vienaskaitos galininko kirčio vietą bei priegaidę ir kirčiuojami pirmąja kirčiuote: ba/aninė, druskinė, mėsinė ir kt. Treti kirtį turi galūnėje — daržinė (3°). „Lietuvių kalbos akcentologijoje“ A. Laigonaitė (1978) priesagos -inė, -inis daiktavardžių atskirai nemini. §8. P. Skardžius (1968: 43) pateikia priesagos -in€, -inis daugiaskiemenių daiktavardžių pirmosios (Žinginė), antrosios (aušrinė), trečiosios (liepiné ,liepinis indas“, stoginė „daržinė““) kirčiuotės vedinius, bet jų kirčiavimo neaptaria. §9. Išsamiausiai priesagos -in€, -inis daiktavardžius nagrinėja A. Pakerys (1994: 61-67, 112-117). Jis neapsiriboja vien bendrinės kalbos duomenimis, ? Visi pavyzdžiai suregistruoti rodyklėje (žr. Priedą). 192 remiasi tarmine medžiaga, statistiniais duomenimis, pateikia kirčiavimo gretybių. A. Pakerys (1994: 61) nurodo, kad pirmosios kirčiuotės vediniai remiasi pirmosios ar antrosios kirčiuotės žodžiais, kurių daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno priešpaskutinis skiemuo yra kirčiuotas, pvz., J/fgdninė (: ligonis, -ė 1, ligoniams, -ėms), mėtinės (: mėtai 2, métams), pirstinė (: pirštas 2, pirštams), rankinis (: ranka 2, rankoms) ir kt. Kai kurių daiktavardžių kirčiavimo norma nėra visai nusistovėjusi: „tas pats vedinys vienuose leidiniuose skiriamas pirmajai, kituose — antrajai kirčiuotei ar kirčiuojamas abejaip“ (A. Pak 62). Išvestiniai daiktavardžiai gretinami su tos pačios darybos būdvardziais, pvz., aliėjinė 1 (: aliėjus 2) ir aliejinė 2, aliėjinė 1 (plg. aliėjinė 2 (=1), aliejinė 2,bdv. aliejinis, -ė 2, aliėjinis, -ė 1) ir kt. Užfiksuotos tarmių gretybės, pvz., balanidinė 1, balandiné 2 ir kt., iš kurių į bendrinę kalbą įsileidžiamos tik 1 kirčiuotės lytys (A. Pak 63). Priesaginio kirčiavimo tipui (t.y. antrajai kirčiuotei) priklauso tie vediniai, kurių, anot A. Pakerio (1994: 112), „pamatinių žodžių naud. (ar kitas tos pačios kirčio vietos linksnis) turi kirčiuotą ne priešpaskutinį, o galinį, trečią ar tolesnį nuo galo skiemenį“, pvz., grandinė (: grandis 4) ir kt. Pateikiama keliolika priesagos -imė, -inis vedinių, dėl kurių kirčiavimo normos bendrinėje kalboje svyruota (ar net ir dabar abejojama), pvz., gaisrinė 2 DŽ, 191, DŽ, 159, gaisrinė 1 RŽ 202, gaisrinė 2, gaisrinė 1 DŽ, 160ir kt. Nurodomi išimties tvarka antrajai kirčiuotei skiriami kai kurie vediniai, pvz., kareivinės (: kareivis 2, kareiviams) ir kt. (A. Pak 113-114). §10. Pirmajai kirčiuotei priklauso tie priesagos -iné, -inis vediniai, kurių pamatinių žodžių daugiskaitos naudininkas turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį (kitaip sakant, jie yra senieji baritonai) : būstinė (: būstas 1), dūrpinė (: dūrpės 1), garstytinė (: garstycia 1), plg. garstytinė (: garstyčia 2, garstyčią) DŽ,200, yldeginé (: yldegis 1), kalkinė (: kalkė 1), karpinės „zool. žuvų šeima“ (: karpis 1), kilpinė (: kilpa 1), kojiné (: koja 1), ldiptiné (: Idiptas 1), nosiné (: nosis 1), patroniné (: patronas 1), pusidukampiné (: pusidukampis 1), pusiaukraštinė (: pusidukrastis 1), ropiné (: ropé 1), rumbūotinė (: rumbūotas 1), salyklinė (: salyklas 1), sankirtinė (: sankirta 1), sargybinė (: sargyba 1), sostinė (: sostas 1), sūrinė (: sūris 1), sviestinė (: sviestas 1), vėjinė (: vėjas 1), vėtrinė (: vėtra 1); cigarinė (: cigaras 2), degūtinė (: degūtas 2), dešrėlinė (: dešrėlė 2), ginklinė (: ginklas 2), iždinė (: iždas 2), knyginė (: knyga 2), lakštiniai (: lakštas 2), mūsinė (: mūsė 2), papirosiné (: papirosas 2), pieštūkinė (: pieštūkas 2), pipirinė (: pipiras 2), pyraginė (: pyragas 2), plytinė (: plyta 2), pūdrinė (: pudra 2), pūslėlinė (: pūslėlė 2), raktinė (: raktas 2), ratinė (: ratas 2), rūbinė (: rūbas 2), saldaininé (: saldainis 2), salotiné (: salota 2), serbentinė (: serbentas 2), silkinė (; silkė 2), sporinė (: spora 2), šiūkšlinė (: šiūkšlė 2), vytėlinė (: vytėlė 2), žvakinė (: žvakė 2), žvynėlinė (: Zvynélis 2). 193 $11. Dalis dabartinės kalbos pirmosios kirčiuotės priesagos -mné€, -inis vedinių tarmėse ir kai kuriuose raštuose kirčiuojami dvejopai: vienur tas pats vedinys kirčiuojamas kaip pamatinis žodis: arbatiné Pn, aliėjinė Gs, balandinė Trg; BZ 99, bulviné Alk, Ob, cukriné Mit; DrskŽ 50, druskiné Ins, Jz, Mrj; JD 147, LzŽ 63, DrskZ 73, dioniné Ldk; DrskZ 77, kdiliné Sim, karstiné Ut, Ng, Sk; DrskZ 140, BZ 490, kilpinis K, J, kifviné LKŽ V 875, kdjinis Als, Vks, NmS; J, kumstiné Grz, Ppl, lydékiné DZ, 421, DZ, 366, liepiné Pgr, Mrj, NmS, Zg¢, ligoninė Jib, J. Jabl; DrskZ 192, miltiné Grs, pastoginé Rm, plūnksninė J.Jabl, priesiné Pl, DrskZ 283, raštinė Viv, Gril, Kiš, sékliné BZ, siukstiné Ut, Vdn, Brz, Bsg, Trgn, Gdr; Š, NdZ, šeimyninė Jnš, Mrj; Rtr, KZ, ŠOninė Imb, Kur, Trgn, Klvr, Lb, Dsn; Š, NdZ, PolZ, tabakiné KzR, tosiné NdZ, Š, KZ, vafliné LKZ3, vaistinė Pns; Š, NdZ, Rtr, valstybiné Š, NdZ, varūzdinė DZ, 914, velykiné Krs, Nm, Sutk, Kt, vyniné Fr W, vifviné DZ, 939, zuikiné Rdm; kitur vedinys kirčiuojamas priesagoje: arbatinė Grg, aliejiné Skr, balandiné Vdzg, bulviné DZ, 95, cukriné LzŽ 46, druskiné Kv, Up, Skd; K, R, 98, duoniné DūnŽ 79, kailiné Lnkv, karštinė LKŽ V 326, kilpinis Ign, kirviné Up, Vdk, kojinis GK ,,,, kumstiné Alk, Skr, lydekiné Grg, Sint, liepiné Dkš, $n, ligoninė Kis, miltiné Vn, pastoginé Er, 8d, Tv, Lk, Ps; Jn, plunksniné Er, priesiné Ud, raštinė End; Lc, sėklinė Jib, Saukstiné Dkst, Dt, šeimyninė Brs, Vgr, VI, 1, Šoninė Plt, Viv, Ping, Uzv, $k, fabakiné Kivr, Mrj; KZ, Rtr, tosiné K, Brs, Ggr, Ms, Plt, Srv, vafliné LKŽ, vaistinė (2) Ppl, Kp, Adm, valstybinė Var, End, Pln; KZ, DūnŽ 425, velykiné Gdr, Šv, Uzv, Sim, vyninė Grg; KZ, zuikiné KZ; arba kiréiuojami abejaip: kdiliné 1 ir kailiné 2 RZ, karštinė 1 ir karštinė 2 /K/, lydékiné 1 ir lydekiné 2 DZ,369, sékliné 1 ir sėklinė 2 NdZ, tabakiné 1 ir tabakiné 2 NdZ, varūzdinė1 ir vamzdiné 2 NdZ, velykiné 1 ir velykiné 2 NdZ, vifviné 1 ir virviné 2 NdZ, zuikiné 1 ir zuikiné 2 NdZ. Keli iš paminėtų priesagos -in€, -inis vedinių tarmėse kirčiuojami ne tik pirmaja, antrąja, bet ir trečiąja kirčiuote: bulviné 3* Gs, Alk (plg. bulviné Al), kojinys Akm, Vkš (plg. kdjinis Vk3), liepiné 3* K, NdZ ir liepiné 3° Trg, Lkš, Br, malkinė 1 (: malka 1) Alk, Trg, Sb, Grz (plg. malkiné 3* Jib), pirstiné 1 (: pirštas 2) Gr, Kv, Ob, Sint, Kp, Ps, Plv, Erz, Nmč (ple. pirstiné 3° Skr; K), priesiné Gdl. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių bendrinės kalbos pirmosios kir¢iuotes priesagos -inė, -inis vediniai visame lietuvių kalbos plote kirčiuojami dvejopai: ir šaknyje, ir priesagoje. Tokiu atveju galima teigti, kad polinkis į priesaginį kirčiavimą būdingas ne vienai kuriai nors tarmei, o visam lietuvių kalbos plotui. §12. Tendenciją kirčiuoti priesagoje, kai pamatinio žodžio daugiskaitos naudininkas kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje, atspindi ir kai kurie dabartinės kalbos atvejai. Cirkumfleksinės šaknies vediniai neretai kirčiuojami prie3 LKŽ žymima Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriaus kartoteka. 194 sagoje, pvz., aukštinis (: aūkštis 2), aukštinė (: aūkštis 2), gandrinis (: gandras 2), karklinis (: karklas 2), kiaušinis (: kiaūšis 2), lapiné (: lapė 2), marinis (: marios 2), spalinė (: spaliai 2), varinė (: varis 2), žabinė C Zabas 2), Zeminé (: Zémé 2) plg. Zéminé DZ, 969, DZ, 960, DZ, 953, bet žeminė DrskZ 475. A. Pakerys (1994: 114-115) nurodytus žodžius, kaip išimtis, priskiria antrajai kirčiuotei, nors „daiktavardžiai, kurių darybos pamatu eina žodžiai, turintys kirčiuotą priešpaskutinį daugiskaitos naudininko (ar kito panašaus linksnio) kamieno skiemenį, b. k. paprastai yra 1 kirčiuotės.“ Antrajai (o ne pirmajai) kirčiuotei priklauso dar ir tie priesagos -ir6, -inis vediniai, kurie daiktavardėdami kirtį perėmė iš atitinkamų būdvardžių, dažniausiai reiškiančių ypatybę, susijusią su medžiaga, iš kurios ar su kuo kas padaryta (žr. dar LKGI 240; A. Pak 115), pvz., kmyniné (: kmynas 2, plg. bdv. kmyninis, -ė), sidabrinė (: sidabras 2, plg. bdv. sidabrinis, -€), stumbrinė (: sturnbras 2, plg. bdv. stumbrinis, -ė), šermukšninė (: šermūkšnis 2, plg. bdv. šermukšninis, -€), vyšninė (: vyšnia 2, plg. bdv. vyšninis, -€). Substantyvizacija galėjo lemti ir tų daiktavardžių kirčio vietą, kurių darybos pamatas — triskiemeniai pirmosios kirčiuotės žodžiai. Jie, kaip ir būdvardžiai, sudaryti iš daugiaskiemenių pirmosios kirčiuotės žodžių, paprastai kirčiuojami priesagoje, pvz., adatinė (: adata 1, plg. bdv. adatinis, -ė), parakinė (: parakas 1, plg. bdv. parakinis, -€), penkrubliné (: penkrublis 1, plg. bdv. penkrublinis), poilsinė (: poilsis 1, plg. bdv. poilsinis, -€), rankšluostinė (: raūkšluostis, plg. bdv. rankšluostinis, -ė), silosiné (: silosas, plg. silosinis, -ė), skepetinė, skepetinis (: skėpeta 1, plg. bdv. skepetinis, -ė), spanguolinė (: spanguole 1, plg. bdv. spanguolinis, -€), Sautuviné (: šautuvas 1, plg. bdv. Sautuvinis, -€), Simtrubliné (: širtrublis 1, plg. bdv. simtrublinis, -€), vasarinė (: vasara 1, plg. bdv. vasarinis, -€), trirubliné (: trirublis 1, plg. bdv. trirublinis), tikstantiné (: tūkstantis 1, plg. bdv. tūkstantinis, -€), uzkandiné (: uzkanda 1, plg. bdv. uzkandinis, -€), uZmiestiné (: uZmiestis 1, plg. bdv. uZmiestinis, -€), Zemuoginé (: Zémuogé 1, plg. Zemuoginis, -€). Keli paminėti priesagos -in€, -inis vediniai 1954 metų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ kirčiuoti dėsningai, t. y. pirmąja kirčiuote: adatiné, parakine, šautuvinė, vėlesniuose leidimuose priskiriami tik antrajai kirčiuotei. Priesagoje linkstama kirčiuoti ir tuos priesagos -in€, -inis vedinius, kurių pamatinio žodžio kirčiuotas trumpasis balsis, pvz., braižiklinė (: braižiklis 2, plg. braižiklinė DZ 87), drabužinė (: drabūžis 2, plg. drabūžinė DZ, 145), kepurinė (: kepūrė 2, plg. kepūrinė ir kepuriné DŽ,331), krūtininė (: krūtinė 2, DŽ, neminima), vežiminė (: vežimas 2). Snekamosios kalbos tendenciją kirčiuoti priesagoje (/avoniné 2) atspindi ir žodžio Javoniné 1 (: lavonas 1) akcentuacija: žodynuose fiksuojama tik pirmoji jo kirčiuotė. Į priesaginį kirčiavimą linkę ir tarptautiniai žodžiai, pvz., bagažinė (: bagažas 2), elėktrinė (: elektra 2), nors jie turėtų būti kirčiuojami šaknyje: baga195 žinė 1 DŽ, 60 (plg. bagažas 2), elektrinė 1 RŽ 199 (plg. elektra 2). §13. Priesaginio kirčiavimo (t. y. antrosios kirčiuotės) yra tie vediniai, kurių pamatinių žodžių daugiskaitos naudininkas turi kirčiuotą galinį skiemenį (kitaip sakant, yra kilnojamojo kirčiavimo): alinė (: alūs 4), ausiné (: ausis 4), blusinės (: blusa 4), dešrinė (: dešra 4), garinė (: garas 4), giriné (: gira 4), gleivinė (: gleivės 4), grandinė (: grandis 4), gumbinė (: gurnbas 4), kampinė (; karpas 4), kraštinė (: kraštas 4), krepšinis (: krepšys 4), laiviné (: laivas 4), lediné (: lėdas 4), lininis (: linas 4), lopšinė (: lopsys 3,4), miškinis (: miškas 4), naktinis, -¢ (: naktis 4), naminė (: namas 4), naminis, -€ (: namas 4), penkiné (: penki 4), plausiné (: plaūšas 4), pakiné (: pūkas 4), pasliné (: pūslė 4), pusiné (: pušis 4), raziné (: ražas 4), rudiné (: rudas 4), saginé (; saga 4), siurblinė (: siurblys 4), skaliné (: skala 4), skardinė (: skarda 4), skrandinė (: skranda 4), skreplinė (: skreplys 4), skujinė (: skuja 4), statinė (: status 4), stiklinė (: stiklas 4), stréliné (:strėlė 4), šatrinė (: šatra 4), šeškinė (: šėškas 4), šilinė (: šilas 4), šilkinė (: šilkas 4), vairiné (: vairas 4), vininé (: vinis 4), vytinė (: vytis 4); trečiosios kirčiuotės pamatiniai žodžiai beveik visi triskiemeniai : dilgėlinė (: dilgėlė 3*), garvežinė (: garvežys 3*), gegužinė (: gegužė 3?), gėralinė (: gėralas 3°), kambarinė (: kambarys 3"), katilinė (: katilas 3?), keturinė (: keturi 3), pamatinė (: pamatas 3"), pašarinė (: pašaras 3°), patalinė (; patalas 3%), pavariné (: pavara 3°), peleninė ¢ pelenai 3°), piniginė (: pinigas 3), rašalinė (: rašalas 3?), riešutinė (: riešutas 3*), skiedininė (: skiedinys 3°, 3*) smegeninė (: smégenys 3?), spragilinė (: spragilas 3°), sultininė (: sultinys 3°, 3*), šermeninė (: šefmenys 3?), uodeginé (: uodega 3*), užkurinė (: užkurys 3?), vidurinė (: vidurys 3%), žagarinė (: žagaras 3?), žibalinė (: žibalas 3°), išskyrus reikmeninė (: reikmuo 3%), sarginė (: sargas 3), sprandinė (: sprandas 3), šiaudinė (: šiaudas 3), vandeninė (: vanduo 3*). §14. Kai kurie dabartinės kalbos priesaginio kirčiavimo vediniai tarmėse ir raštuose kirčiuojami šaknyje (t. y. priklauso pirmajai kirčiuotei) : aušrinė Gs, Grž, Kp, Klv, D, Sts; J ir adsriné Ds, Grž, beržinė Pln, Skr; BM 290 ir Dėržinė LKŽ I 777, blauzdiné Alk, Pnm, Vdk, Užv ir b/aūzdinė Pn, Stč, Inšk, Sdb, Joninės Dkš; K, Š, NdŽ, DrskZ 126 ir Joninés Pjv; NdŽ, MZ, R, raginė An, Br; JR 104 ir raginė An, skersinė NdŽ ir skefsiné Pl, Trs; NdZ, skiedrinė NdŽ ir skiedrinė Pu, staliné NdZ, KZ ir stalinė Rtr, BZ, Šimtinė Jrb, Dg, Dglš; Š, KZ, Rtr ir Širūtinė Kbr; M, NdŽ, L, Sratiné NdZ, KZ ir šratinė BZ, vakarinė Gd; Lec, P.Skar ir vakarinė FmW, Žolinė „šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė“ Slm, Eig, Krš, Sd, Kp, Skp; DūnŽ 461 ir Zoliné Sug, Alv; DrskŽ 484, Žolinė Krš ir Žolinė Db; o kiti galūnėje (t. y. priklauso trečiajai kirčiuotei): marginé Jrk, Sauk, KI 461 ir marginé Sint; NdZ, šaltinis Skr, Vikv, Pls, Er, Jib; K, Š, NdŽ, J ir Saltinys Lb; N, taukiné Jib, Nm, Vit, Erz Skr, Ds, Km ir faukiné Pk. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DZ, 160) pateikiamas dvejopas vedinio gaisrinė kirčiavimas: norminis variantas gaisrinė (: gaisras 4) ir šnekamo196 joje kalboje vyraujantis gaisrinė (1). Pastarasis „Lietuvių kalbos žodyne“ (LKŽIII 36 ) nefiksuotas. Antrajai kir¢iuotei priklauso ir aiškaus darybos pamato neturintis daiktavardis palapinė, kurį galima traktuoti kaip sudaiktavardėjusį būdvardį. 815. Pirmajai kirčiuotei išimties tvarka, kaip teigia A. Pakerys (1994: 64), priklauso nedidelė grupelė priesagos -inė vedinių, grindžiamų žodžiais, kurių daugiskaitos naudininkas baigiasi kirčiuotu skiemeniu : arg/inė (: anglis 4, anglims), kvapinė (: kvapas 4, kvapams), mėsinė (: mėsa 4, mésoms), pilvinė (: pilvas 4, pilvams), stoginé (: stogas 3, stogams), vaipinė (: vaipas 4, varpams). Visi paminėti vediniai tarmėse (išskyrus vedinį argline) kirčiuojami priesagoje : kvapiné Ss, mėsinė Jib; J, pilvinė Vik, Dkšt, Dglš, Ign, sf0ginė Rdm; KZ (ir plg. stoginė Lok, Ping, Gril), varpinė Ss; Š, NdZ. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DZ, 346) tik vedinio kvapinė pateiktas ir priesaginis variantas. Priesaginį kirčiavimą galėjo lemti ne tik substantyvizacija, bet ir pamatinių žodžių akcentuacijos kitimas. Prie išimčių A. Pakerys (1994: 64) linkęs priskirti ir vedinį ndginé, jei pamatiniu žodžiu laikomas ndgas 4, nagams. Šis vedinys tarmėse kirčiuojamas arba pastoviai — n4giné Pai, Kl; DūnŽ 512, DrskŽ 220, arba trečiąja kirčiuote — naginė Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns, Jrb. Išimtimi laikytinas ir daiktavardis šiltinė, jei jis siejamas su būdvardžiu šiltas, -a 4. Bet vedinio pamatu A. Pakerys (1994: 64) linkęs laikyti antrosios kirčiuotės daiktavardį šiltis „šiltamas, įšilimas, aukšta temperatūra“. Raštuose užfiksuotas ir priesaginio kirčiavimo variantas: Ši/tinė /K/, Rtr. 816. Trečiąja kirčiuote (3?) kirčiuojamas daiktavardis daržinė (: daržas 4, daržams), taip pat kapinės 3?, nors kapas 4, kapams. Pastarasis vedinys tarmėse kirčiuojamas ir priesagoje — kapinės Tvr, Trak, Jrb, Švnč, Ad. Tokį kirčiavimą galėjo lemti substantyvizacija, plg. bdv. kapinis, -€. §17. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad vardažodiniai priesagos -in€, -inis pastovaus kirčiavimo daiktavardžiai tarmėse taip pat linkę pereiti į priesaginį kirčiavimo tipą (pvz., arbatiné 1ir arbatinė 2). Ši tendencija atsispindi ir šnekamojoje kalboje. Iš išnagrinėtų 249 priesagos -inė, -inis daiktavardžių tik 50 (20,8 96) išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir neturi priesaginio kirčiavimo variantų (pvz., būstinė, nosinė). Tai apskritai atitinka lietuvių kalbos kirčiavimo polinkius. Statistiniai duomenys rodo (Karosienė, Girdenis 1990: 36— 46), kad triskiemeniuose žodžiuose ypač dažnas priešpaskutinio skiemens kirtis (51,71 96 visų atvejų): ilgėjant žodžiams, kirtis tarsi pasislenka į jų vidurį (Gir: denis 1983: 117-118). Taigi priesagos -inė, -inis daiktavardžiai bendrinės kalbos norminamuosiuose žodynuose turėtų būti pateikiami su kirčiavimo variantais — šalia šaknies kirčio (lavoniné 1) pateikiant priesagos kirtį (/avoninė 2). 197 Priedas VARDAŽODINIŲ PRIESAGOS -iné, -inis DAIKTAVARDŽIŲ ĮVAIRIUOSE ŠALTINIUOSE RODYKLĖ adatinė (2), DZ, 2, DZ, 4, LKŽ I 19, RZ 151, A. Pak 113, 116 adatine (1), DZ2, LKZ 119, A. Pak 113 aligjiné (1), DZ, 9, DZ, 11, DZ, 11, LKZ I 98, RZ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliejiné (2), LKZ I 98, RZ 153, LKG I 398, A. Pak 62 aliné (2), DZ, 10, DZ, 11, DZ, 12, LKZ 199, RZ 153, A. Laig 37, 45, LKG I 241 afigliné (1), DZ, 13, DZ, 14, LKZ 1 138, RZ 155, A. Pak 64 apyverpiné (1), DZ, 26, DZ, 28, LKZ I 233, A. Pak 65 arbatiné (1), DZ, 39, DZ, 40, DZ, 33, LKZ I 290, RZ 159, LKG I 398, A. Pak 62, 66 arbatiné O), LKŽ I 290, LKG I 398, DūnŽ 32, A. Pak 62 aukštinė (2), DZ, 64, DZ,63, DZ, 55, A. Pak 112 aukštinis (2), DŽ, 64, DŽ, 63, DŽ, 55, LKŽ I 493, LzŽ 27, DrskŽ 24 aukštinys, 'LzŽ 27 ausinė (2), DŽ, 64, DŽ, 63, DŽ, 55, LKŽ I 501, LKG I 353, DūnŽ 468, DLKG 115 aušrinė (2), DŽ, 65, DŽ, 64, DZ, 56, LKZ 1513, V. Kam II 17, RZ 164, A. Laig 45, P. Skar 43, A. Pak 114 aūšrinė (1), LKZ I 513, V. Kam II 17, A. Pak 114 bagažinė (2), DZ, 68, DZ, 66, RZ 166, A. Pak 115, 116 bagaziné (1), DZ 60, LKZ I 554, A. Pak 115 balaidiné (1), DZ, 69, DZ, 68, LKZ I 584, A. Pak 61, 63 balandiné O), LKŽ I 584, A. Pak 63 beržinė (2), DZ, 80, DZ, 78, DZ, 76, LKZ I 777, A. Pak 114 bérziné 1), LKZ I 777, A. Pak 114 blauzdinė (2), DZ, 85, DZ, 83, DZ, 83, LKZ I 893, LKG I 353, A. Pak 114 blaūzdinė (1), LKŽ I 893, A. Pak 114 blusinės dgs. (2), DŽ, 87, DŽ, 85, DŽ, 86, LKŽ I 954 braižiklinė (2), DZ, 88, DŽ, 86, A. Pak 115 braižiklinė (1), DZ, 87, LKZ 1 986, RZ 175, A. Pak 115 bulviné (1), DZ, 94, DZ, 92, LKZ I 1156, LKG I 398, A. Pak 63 bulviné 2), DZ, 95, LKZ I 1156, DLKG 116, A. Pak 63 bulviné (3), LKZ I 1156, LKG I 398 būstinė (1), DZ, 95, DZ, 93, DZ, 98, LKZ I 1211, V. Kam II 25, RZ 179, A. Pak 61 cigariné (1), DZ, 98, DZ, 96, DZ, 102, LKZ II 26 cukriné (1), DZ, 100, DZ, 98, DZ, 104, LKZ II 49, LKG I 394, A. Paul 56 cukriné 2), LzŽ 46 daržinė (3%), DZ, 109, DZ, 107, DZ, 118, LKZ II 206, V. Kam II 28, P. Būt 10, RŽ-185, A. Laig 45, DūnŽ 478, LzŽ 52 degutiné (1), DZ, 113, DZ, 111, DZ, 123, LKZ II 377, P. Būt 107, RZ 187 dešimtinė (2), DZ, 117, DZ, 115, DZ, 130, LKZ II 436, V. Kam II 30, A. Laig 45, LKG I 344, DrskZ 64, DLKG 116, A. Pak 114 dešimtinė (1), LKZ II 436, A. Pak 114 desréliné (1), DZ, 118, DZ, 116, DZ, 130, LKZ II 440 desriné (2), DZ, 118, DZ, 116, DZ, 130, LKZ II 440, DūnŽ 79, DrskZ 64 dėšrinė (1) RŽ 188 dilgėlinė (2), DZ, 123, DZ, 121, DZ, 138, LKŽ II 548, LKG I 344 drabužinė (2), DŽ, 128, DŽ, 126, LKŽ II 623, RŽ 192, A. Pak 115, 116 198 žibalinė (2), DZ, 955, DZ, 962, DZ, 971, LKZ zinginé (1), DZ, 958, DZ, 965, DZ, 976, LKZ, V. Kam II 146, P. Būt 94, RZ 379, P. Skar 43 žinginė, LKŽ žolinė! (2), DZ, 963, DZ, 971, DZ, 982, LKZ, RZ 380 žolinė (1), LKŽ žolinė? (2), DŽ, 963, DŽ, 971, LKŽ, LKG I 422, DūnŽ 461, DLKG 144, A.Pak 133 žolinė (1), DŽ, 963, LKŽ, LKG I 422, A. Paul 57, DrskŽ 484, A. Pak 113 žvakinė (1), DZ, 965, DZ, 972, LKZ žvakinė 2), LKZ, RZ 381 zvynéliné (1), DZ, 967, DZ, 947, DZ, 987, LKZ, LKG I 353, DLKG 115, A. Pak 61 LITERATURA S.Ambr— Ambrazas S. DaiktavardZiy darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Babrauskas B. 1939: Kirčiavimo taisyklės. 99 lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, Kaunas: Sakalas. Būga K. 1961: Kirčio ir priegaidės mokslas. — Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. PBūtBūtėnas P. Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui, Kaunas: Sakalas, 1931. DLKGUrbutis V. Daiktavardžių daryba. — Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 86-144. DrskŽNaktinienė G., Paulauskienė A, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽVitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. Durys M. 1929: Kalbos mokslo pagrindai, Kaunas: Švyturys. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literataros leidykla, 1954. DZ,- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DŽ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Girdenis A. 1983: Lietuvių bendrinės kalbos prozodinių skiemens tipų santykiniai dažnumai. — Kalbotyra 34(1), 117-119. J.Jabl — Jablonskis J. (Rygiškių Jonas) Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: Vaiva, 1925. Jablonskis J. 1957: Lietuvių kalbos gramatika (1961). — Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 59-180. J.Jabl,— Jablonskis J. Lietuvių kalbos gramatika (1921). — Jablonskis J. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957, 182-433. VKamKamantauskas V. Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas 1, Kaunas: Švyturys, 1928. Kamantauskas V. Kirčio žodynas 2, Kaunas: Švyturys, 1929. Karosienė V, Girdenis A. 1990: Bendrinės kalbos žodžio ir skiemens statistinė struktūra. — Ka/botyra 41(1), 36—48. PKniūkš-— Kniūkšta P. Priesagos -inis būdvardžiai: Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas, 1976. A.LaigLaigonaitė A. Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. Laigonaitė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Mokslas. LKGILaigonaitė A. Daiktavardis. — Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 161-251. 205 Urbutis V. Daiktavardžių daryba. — Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 251-473, 532. LKŽI-II — Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969. LKŽIII-LKŽXVII — Lietuvių kalbos žodynas 3—6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. APakPakerys A. Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa, 1994. A.PaulPaulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa, 1983. A Paul, —~ Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1994. LzŽPetrauskas J, Vidugiris A. Laziny tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. RŽLietuvių kalbos rašybos žodynas, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948. Skardžius P 1936: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesos spaustuvė. PSkarSkardžius P. Lietuvių kalbos kirčiavimas, Chicago: Pedagoginės literatūros institutas, 1968. VUrbUrbutis V. Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas, 1978. DIE BETONUNG DER NOMINALEN SUBSTANTIVE AUF -iné, -inis Zusammenfassung Es wird die Betonung der Substantive mit den Suffixen -iné, -inis (balaidiné, krepšinis) besprochen. Der gesammelte Stoff weist darauf hin, daB die nominalen Substantive auf -iné, -inis mit der konstanten Betonung in den Mundarten den suffixalen Betonungstyp aufweisen. Das wiederspiegelt sich auch in der Umgangssprache. Von den untersuchten 249 Substantive auf -iné, -inis nur 50 (20,8%) bewahren die Betonung des Stammes und haben keine Varianten der suffixalen Betonung. Das entspricht der Neigungen der Betonung des Litauischen. Die statistischen Angaben zeigen, daB in dreisilbigen Wortern die Betonung der vorletzten Silbe sehr oft vorkommt (51,71% aller Fille): wenn die Wortern langer werden, werden sie in der Mitte betont. Also miissen die Substantive auf -inis, -iné in den Worterbiichern der Literatursprache mit den Betonungsvarianten aufgefiihrt werden — neben der Wurzelbetonung (/avéniné 1) muB auch die Suffixbetonung vorhanden sein (/avoniné 2). 206