scieee Open visual document viewer

Spalvos įvaizdis A. Juškos „Lietuviškose svotbinėse dainose“

Irena Andriukaitienė

Full text

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Irena ANDRIUKAITIENĖ SPALVOS ĮVAIZDIS A. JUŠKOS „LIETUVIŠKOSE SVOTBINĖSE DAINOSE“ A. R. Niemio teigimu, „Juškevičiaus dainų reikšmę vargu ar galėsime taip didžiai įvertinti, kaip reikėtų. Laikais, kai visa tauta buvo pasmerkta dvasinei mirčiai, pasirodė šis milžiniškas tokių gražių dainų rinkinys, liudydamas seną lietuvių poezijos deivės kūrybinę jėgą, jos tikrąjį lietuviškų vaizdų turtingumą, poezijos lankstumą ir meniškumą“ (Niemi 1996: 144-145). Leidinys „Lietū- viškos svotbinės déjnos, užrašytos par Antaną Juškėvičę ir išspaudintos par Jona Juškėvičę“ (Petropylė, 1883; toliau — JSD 1955) užima ypatingą vietą ne tik lietuvių tautosakoje, bet yra svarbus šaltinis ir kitų sričių — etnografijos, literatūros, kalbos- tyrinėtojams. Būtent dėl to jis pasirinktas ir spalvos įvaiz- džio lietuvių liaudies dainose analizei. Terminas įvaizdis ne visada vartojamas absoliučiai vienareikšmiškai. Daž- niausiai jam teikiama reikšmė — „įsivaizduojamas, vaizdu įkūnytas dalykas“. Nagrinėjant grožinės literatūros kūrinius, šiuo terminu vadinama ir „poetinės kalbos vaizdingumui padidinti perkeltine reikšme pavartotas posakis ar žo- džių junginys“ (LKŽ IV 275; Dž, 263). Turint omenyje, kad nėra izoliuotų, nepriklausomų terminų (kiekvienas terminas tam tikrais santykiais yra susijęs su kitais, o kartu ir su visa kalbos sistema), racionalu ir įmanoma įvaizdį (šiuo atveju — spalvos) analizuoti taikant lingvistinius metodus. Tokios analizės tiks- lingumą patvirtina jau paskelbti atskirų spalvų pavadinimų įvairiais aspektais moksliniai tyrinėjimai, atlikti daugiausia remiantis lietuvių ir kitų tautų fol- klorine medžiaga (Ademollo Gagliano 1983: 234-256; 1984: 196-212; Nev- skaja 1984: 135-146; Sarapik 1994: 11, 641-649; 12, 713-717). Statistinė vestuvinių dainų spalvos įvaizdžio analizė rodo, jog 1100 veli- uoniškių apylinkėse užrašytų dainų, „paeinančių iš gilios senovės, iš tos ga- dynės, kada buvo nedabartiškas būdas išdavimo dukters ir sutaisymas svot- bos“ (JSD 1955: 27), žodžių junginių su spalvas reiškiančiais būdvardžiais užfiksuota net 2856 kartus. Spalvų gama šiuose junginiuose išreikšta 26 būd- vardžiais: žalias, -ia (897 kartus), baltas, -a (594), margas, -a (297), bėras (283), juo- das, -a (150), raibas, -a (120), raudonas, -a (113), geltonas, -a (84), juodbėras, -1s, -ėlis, -užis, -užėlis (82), sieras, -a (55), mėlynas, -a (43), pilkas, -a (38), šėmas (27), gelsvas, -a (16), palšas (12), rudas, -a (11), raimas, -a (10), širmas (7), šyvas (4), gelta (3), Zila (3), raudas (2), mélas (2), degla (1), sidabrine 173 (1), Žžydrainė"' (1). Palyginimui pateikiamos dar dviejų šaltinių — A.R. Niemi ir A. Sabaliausko iš šiaurės rytų Lietuvos užrašytų dainų (NS 1911) bei J. Basanavičiaus daugiau- sia iš Seinų apskrities surinktų raudų (BsR 1926) — pagal vartojimo dažnumą sudarytos spalvų pavadinimų eilės: 1) NS 1911 (1338 dainos ir giesmės): Žalias, -1a (436), baltas, -a (181), mar- gas, -a (49), juodas, -a (48 + -utis 1), bėras (43+ -uolis, -€ 2), širmas (37), juodbėris (8 + -ėlis 27), geltonas, -a (28), raudonas, -a (21), pilkas, -a (19), žalas, -a (10), mėlynas, -a (9), žilas, -a (7), žalmargytė (3 + -ėlis 2), gelsva (4), kerša (3 + -uota1), rudas, -a (3 + -inas 1), Zelta (3), šėmas (2), gelta (1); 2) BsR 1926 (861 rauda): žalias, -ia (128), baltas, -a (126), margas, -a (51), sieras, -a (43), raibas, -a (28), geltonas, -a (16), pilkas, -a (9), raudonas, -a (6), bėras (4), palšas (2). Pateikti statistiniai duomenys rodo, kad nors dainos (resp. giesmės, raudos) užrašytos skirtinguose regionuose (JSD 1955 — Veliuonos, NS 1911 — Vabalnin- ko, Biržų, Kupreliškio, Papilio, Nemunėlio Radviliškio, BsR 1926 — Miroslavo, Seinų apylinkėse) ir yra skirtingo žanro (atitinkamai — vestuvių; darbo, žaismo ir juokų, našlaičių ir kt. dainos; laidojimo raudos), tačiau dažniausiai pasikarto- jantys spalvų pavadinimai yra tokie patys: Žalias, -ia, baltas, -a, margas, -a. Apie labai panašią „folklorinę“ spalvų gamą liudija ir užfiksuotos tos pačios pagrin- dinių spektro (raudonos, geltonos, žalios) ir achromatinių (baltos, juodos, pil- kos) spalvų leksemos. Konkrečių „mišriųjų“ spalvų (resp. atspalvių) pavadini- mų vartosenoje galima pastebėti ne tik panašumų, bet ir skirtumų, plg. tik JSD 1955 užfiksuotus mélas, raimas, raudas, tik NS 1911 — beruolis, -€, keršuota, Zelta. Norint išryškinti spalvos įvaizdį, būtina apžvelgti ir jo leksing aplinką, pade- dančią atskleisti spalvą nusakančio žodžio leksinę reikšmę, jo semantines ypa- tybes. Kaip rodo medžiaga, spalvas reiškiančių būdvardžių leksinė reikšmė le- mia jų jungimąsi su kitais žodžiais, atspindi ir žymi realios tikrovės, materialios kultūros daiktus, faktus, taip pat dvasinę būseną, nuotaiką. A. Juškos vestuvi- nėse dainose spalvas nusakantys būdvardžiai žymi labai skirtingą realijų, atlie- kančių nominatyvinę funkciją, skaičių: Zalias, -ia — 72 realijas, baltas, -a — 61, margas, -a — 37, juodas, -a— 26, raudonas, -a—18, geltonas, -a— 18, mėlynas, -a —9, pilkas, -a—-8, raibas, -a— 1, rudas, -a— 6. Visi kiti šiame šaltinyje pasitaikan- tys spalvų pavadinimai — juodbéras (-is, -ėlis, -užis, -užėlis), sieras, -a, Šėmas, gelsvas, -a, palšas, raimas, širmas, šyvas, gelta, žila, raudas, mėlas, degla, sidab- rinė, Zydrainé — žymi 1-3 realijas. Remiantis šiais duomenimis, spalvas apibūdinančius būdvardžius galima su- ! Būdvardis žydrainė užfiksuotas dainoje “ Apie Birutę" (JSD I 295). A. Juškos nuomone, ši daina “ne pa- prastų žmonių sugalvota”, tačiau į rinkinį įdėta todėl, kad ji dainuojama veliuoniškių. Tad šio spalvą reiškiančio būdvardžio vieta JSD spalvų pavadinimų eilėje visiškai atsitiktinė. 174 skirstyti į tuos, kurių leksinė aplinka: 1) labai plati; 2) gana ribota. Pirmajai grupei priskirtini achromatinių ir pagrindinių spektro spalvų pava- dinimai, taip pat būdvardžiai margas, -a, rudas, -a, žr. 1 lentelę, kurioje atsi- spindi ir sąlyginė žymimų realijų klasifikacija. 1 lentelė Realijų tematinės grupės Spalvą nusakantis | Gyvū- | Augme- | Negy- | Namų Kūno Stati- |Žmonių | Psichi- | Kiti būdvardis | nija nija voji | apyvoka dalys niai bend- nė objektai gamta | ir buitis ruome- | veikla nė baltas, -a 5(17x) |9(150x) | 6(21x) |23(142x) |8(233x) | 2(2x) | 8(29x) juodas, -a 5(10x) | 1(12x) | 5(31x) | 11(84x) | 3(11x) 1(2x) pilkas, -a 6(26x) 1(4x) 1(8x) raudonas, -a 8(54x) 1(1x) | 5(10x) 2(26x) 1(18x) 1(4x) geltonas, -a | 1(10x) | 8(31x) 7(17x) 2(26x) žalias, -ia 1(1x) [48(772x) | 5(17x) |15(102x) 3(5x) mėlynas, -a | 2(26x) | 2(9x) 3(5x) 1(2x) 1(1x) margas, -a | 8(41x) 1(1x) 24(143x) 3(106x) 1(6x) rudas, -a 3(8x) 2(2x) 1(1x) - - - - Lentelėje nurodytų realijų semantines grupes labiau konkretizuoti gali pa- vyzdžiai: baltas, -a : gulbas, -ele, -inėlis, -uže (11 kartų), vista (2), ožka (1), vanagas (1), pasparneliai (2); lelija, -ėle, -uke (58), dobilas, -ėlis, -užis (52), Iinelis, -užis (17), žiedas, -elis (9), liepa, -ele (6), diemedėlis, -užis (4), alyva (2), beržytis (1), rugeliai (1), ausrele, -uze, -uzele (9), akmuo, -enélis (5), rasa (3), sidabras (2), smiltis (1), sniegas (1); stalas, -aitis, -elis (60), pyragas, -ėlis (28), lentele, -uže, -uzele (17), Žiurstelis, -užėlis (6), marškinėliai (5), baltinėliai (4), duona, -užėlė (3), perynélis (3), priegalvelis (3), dorelélis (2), pinigužiai (2), alaus putelė (2), rūbas, -uzelis (2), drobe (1), gobtirelis (1), kreslelis (1), kruzelis (1), nuomete- lis (1), popierelis (1), rankovelé (1), ritinélis (1), suolelis (1), vystykielis (1); ranka, -ele, -uze (209), koja, -ele, -yte (9), burnele (4), galvele (4), petelis (3), akis (2), kaklas (1), lycius (1); marelis (1), karčema (1), brolelis, -uzelis (9), mergelė, -yte, -uzele (8), dukrelė (3), bernužėlis (2), motinėlė, -uzele (2), uos- velé (2), viesnele (2), gudas (1); 175 juodas, -a: kuinas, -elis (3), juodbėrėlis (2), varnas (2), višta (2), Žirgelis (1); uoga, -elė, -užė, -užėlė (12); purvynėlis (14), purvas, -elis, -užėlis (12), debesėlis (3), takužėlis (1), žemelė (1); laivas, -elis, -užis, -užėlis (55), kepurėlė, -užė (17), duona (3), gobtūras, -ėlis (2), alutélis (1), dešra (1), kaušas (1), pyvas (1), sopa- gėlis (1), stalelis (1), stančkelė (1); akelė, -ytėlė, -užėlė (8), ranka, -elė (2), galva (1), juodbruvėlė (2); pilkas, -a: antelė (10), karvelis, -ėlis, -užis (7), avelė, -užėlė (6), bitinėlis (1), vilkas (1), Zasinas (1); akmenélis (4); sermėgėlė (8); raudonas, -a: obuolys, -€lis, -užis (23), rožė (11), uogelé (8), žiedelis (7), bijiinélis (1), lelijéle (1), pagiruziai (2), vysnelé (1); auksas (1); plytelė (3), šil- kelis, -uzis (3), kilpelé, -uzé (2), midutis (1), vynelis (1); veidas, -elis, -uzelis (25), galva (1); mergužėlė (18); krastelis (4); geltonas, -a: karosélis(10); kvietelis (6), riešutas, -uZis (3), žiedelis (5), lelijele (4), linelis, -uzis (3), mieZelis (3), sverelé (2), spurgele, -uzelé (2), alus, -utis (9), smuikuzélis (2), Silkelis, -uzis (2), misingužė (1), šiūbelė (1), Spilga (1), vaskelis (1); kasele, -uzele (18), plaukai, -eliai, -uZiai (8); žalias, -ia: volungélé (1), rita, -ele, -uze, -uzele (289), giria, -elė, -užė (119), lanka, -elé, -uzé (80), liepa, -elė, -uze, -užėlė (47), lapelis, -užėlis (34), darželis (23), ąžuolas, -€lis (20), veja, -elė (17), apynėlis (15), žolė,-elė (10), sodas, -elis (9), medis, -elis (9), beržas, -elis, -ytis (8), linas, -elis (8), mauras, -elis (5), levendrélé (6), šakelė (6), klevas, -elis, -uzis (5), bijūnas, -€lis (4), miežis, -elis (4), rugys, -elis (4), vyšnia, -elé (4), berZynas (3), gojus, -elis (3), skroblelis, - uzélis (3), puselé (3), velenéle (3), diemedėlis (2), ievelé (2), jovaras, -užėlis (2), (česnako) /aiskelis (2), meiranélis (2), paléjus (2), virsunéle (2), alyva (1), apynélis (1), antvejélé (1), biržtvynėlis (1), griasia (1), kuitelis (1), lapiené (1), meételé (1), puronélis (1), sedulelé (1), uogelė (1), vysnynas (1), žirnis (1), Zoly- nélis (1); varis (8), pūdymėlis (5), kalnelis (2), laukelis (1), vandenélis (1); šil- kas, -elis, -uzis (7), uzbonas (8), vainikas, -€lis (7), vynas, -elis, -uzis (7), prievar- télé, -aité (5), muilas (4), lingynéle (3), Sienelis (3), rykstele, -uze (2), drobele (1), kiemelis (1), kuntusélis (1), skira (1), šekelis (1), versenéle (1); mūrelis, - užėlis (3), stainele (1), ūlyčia (1); mėlynas, -a: karvelis, -elélis (25), žirgelis (1), vosilkėlė (6), žiedelis (3); man- dieružė (3), Ziuponélis (1), panciakos (1); antakéliai, -uziai (2); dvarelis (1); margas, -a. kurtas, -elis, -uze (24), genys, -elis, -užis (6), Žuvis, -ele, -uzele (6), gegele (1), lydekėlė (1), paukštelis (1), zylelé (1), žirgužėlis (1); mégelkele (1), skrynia, -elé, -uze, -uzele (75), lova, -elé (14), vyge, -elé (12), karietéle (6), patalélis (5), plintelé (5), krėslas, -elis (4), krasele, -užė (3), perynélis, -užis (2), stuopuzelé (2), sukenkélé (2), abrūsėlis (1), astuonnyciai (1), brikelis (1), dro- bužėlė (1), grabelis (1), jupužėlė (1), krūzas (1), priegalvélis (1), sienuZe (1), stalelis (1), stikliukélis (1), šniūrelkėlė (1), vainikėlis (1); dvaras, -elis, -užis, - uzelis (96), karcemeéle, -uze (9), pilaitė (1); gromatéle (6); rudas, -a: katė, -elé (5), Zvirblelis (2), paukštelis (1), sermégele (1), taboka 176 (1); akys (1). Antrajai — ribotos leksinės aplinkos — grupei daugiausia priskiriami „mišriųjų“ spalvų pavadinimai, žr. 2 lentelę. 2 lentelė Spalvą Realijų tematinės grupės Beans Gyvūnija Augmenija | Negyvoji gamta | Namų apyvoka Kūno dalys būdvardis ir buitis bėras 1(283x) - - - - raibas, -a 7(120x) - - . = Juodbéras, -is, 1(82x) - - . sieras, -a - - 2(55x) - - Sémas 1(27x) - i - 4 gelsvas, -a - 1(11x) - - 1(5x) palšas 1(12x) - - - > raimas, -a 3(10x) 2 J = 7 širmas 2(7x) - - - šyvas 1(4x) - - . = gelta - 1(1x) - - 1(2x) žila 1(3x) - - . . raudas - 1(1x) - 1(1x) - mėlas - - - 1(2x) 3 degla 1(1x) - - - sidabrinė - 1(1x) - - - žydrainė - - - - 1(1x) Antrosios grupės spalvą reiškiantys būdvardžiai daugiausia žymi gyvulių plau- ką arba paukščių plunksnas: béras, juodbėras, -is, -ėlis, -užis, -užėlis, šyvas: (Žirgas, -elis, -užis, -uzelis), plg.: O ir atėjo jauni švogerėliai, o išvedė bėrą žirgužeėlį, bėrą Zirguzj JSD I 592. O ir atjojo jaunas bernelis ant juodbėrio žirgelio, 0 ir pririšo bėrą žirgelį prie aly- vos šakelės ISD I 450. Syvas žirgas, šyvas, o aš nečėslyvas JSD II 919, 1099. 177 širmas (Žirgelis, zuikelis), plg.: Kuo širmiausias, tuo gražiausias, tai tavo žirgelis JSD 1198. Nusoviau, nusoviau širmąjį zuikelį nusoviau JSD II 1040. šėmas, palsas (jautis, -elis), plg.: O kai jis aré ūbą laukužėlį, baube semi jau- teliai, drebéj siera Zemelé JSD 1419. Artojélio palsi jaučiai, ne kurteliar JSD 1357. degla, Zila (-kiaulé, -elé), plg.: Pasidėk juktos kurpes, isvaryk deglas kiaules JSD II 848. Namo, namo, svotai begėdžiai: Ziloji kiaulelé jaujele kulia JSD 1 571. raibas, -a, raimas, -a (: paukščiai ir jų kūno dalys), plg.: Kamps į kampelį raiba gegelé ryts vakars kukavo JSD 1432. Šoki, jaunoji, lig raibųjų gaideliy JSD 11 771. Ei Zaliuoj Zaliuoj žalia giružė, pilna raiby paukstuzéliy JSD II 857. O ant plunksnuZéliy, ant raiby sparneliy būtų girios gegelé JSD 11 826. O atlek atlek raimas sakalélis į lanka, pasidabojo raima geguzelg lankeléj ISD 11 1056. Birs nuo gegužėlės raimos plunksnuzeles JSD 11 1084. Iš A. Juškos užrašytų vestuvinių dainų matyti, prie kokių pazymimyjy žodžių tam tikras spalvas nusakantys būdvardžiai vartojami ir kokie jie dažniausi, t.y. išryškėja būdingiausios leksinės semantinės poros. Semantinę spalvos įvaizdžio charakteristiką praplečia kai kurių būdvardžių šalutinės (perkeltinės) reikšmės, plg.: margas, -a “gražus, puikus“: Aš nusišluosiu margą dvarelį, nusimazgosiu baltai stalelį JSD 1 412. O jis priėjo, jis privandravojo margąją karčemėlę JSD 1 192. Ir nuėjo mano miela į margą pilaitę JSD II 1012. baltas, -a, raudonas, -a „gražus“: Tai aš paspėsiu Žlugtelį skalbti ir kas die- nelę balta vaikščioti ISD 159. Ar aš ne baltas, ar ne raudonas, ar ne skaistūs veideliai JSD I 47. juodas, -a „darbštus“: Išsirinko išsiskyrė sau vieną mergelę su prastais rūbe- liais ir juodoms rankelėms JSD 1 232 ir pan. Kita vertus, analizuojant spalvos įvaizdį, reikia atkreipti dėmesį į folklorinė- je kalboje dažnus reikšmės desemantizacijos atvejus, kai spalvą reiškiantis būd- vardis iš pažyminio tampa nebekuriančiu vaizdo „pastoviuoju epitetu“, išryški- nančiu tradicinės liaudies dainų poetinės simbolikos ypatumus. Tai ypač pasa- kytina apie tipiškus folklorinius žodžių junginius, kuriuose spalva tampa neat- skiriama poetinio įvaizdžio, motyvo dalimi, plg.: ba/tas dobilélis (bernelis), bal- ta lelijėlė (mergelė), juodas purvynélis, juodas laivelis (sunkus gyvenimas), mar- telės pavirtimas raiba gegele, pilka antele (išėjimas gyventi pas anytą) ir pan. Dažni vestuvinių dainų poetiniai įvaizdžiai, susiję su Ža/ių rūtų motyvu (žirgo pririšimas prie rūtų darželio, jo išmindžiojimas, vainikėlio paskandinimas ir kt.). LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ademollo Gagliano M. T. 1983: Il lituano mžrgase i suoi sinonimi. — Indogermanische Forschungen 88, 234—256. Ademollo Gagliano M. T. 1984: Il lituano mdrgas e i suoi sinonimi (Fortsetzung). — Indogermanische Forschungen 89, 196-212. 178 BsR 1926: Lietuvių raudos iš visur surinktos su D-ro J. Basanavičiaus prakalba (Iš „Lietuvių tautos“), Vilnius: „Rucho“ spaustuvė. DZ; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. JSD 1955: Lietuviškos svotbinės dainos užrašytos Antano Juškos ir išleistos Jono Juškos 1—2, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. (Straipsnio tekste po sutrumpinimo JSD romėniškas skaitmuo rodo tomą, o ara- biški skaitmenys — dainos numerį). LKŽ IV: Lietuvių kalbos žodynas 4, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros lei- dykla, 1957. Nevskaja L. 1984: Hesckas JI.II. JIut. margas (ceMaHTHYECKHE CBS3M IIOCTOSHHOTO BIIMTETA). — CIaBAHCKOC H 6aIKaHCKOE A3BIKO3HAHHE: A3BIK B 3THOKY/IBTYPHOM AaCIEKTE, Mocksa: Hayka, 135-146. Niemi A. R. 1996: Antanas ir Jonas Juškevičius. — Lituanistiniai raštai. : Lyginamieji dainų tyrinėjimai, Vilnius: Džiugas, 141-146. NS 1911: Lietuvių dainos ir giesmės Siaur-rytinéje Lietuvoje Dr. A.R. Niemi ir kun. A. Saba- liausko surinktos. Annales Academiae scientiarum Fennicae. Ser.B.Tom VI. Sarapik V. 1994: Valge ja must. — Keel ja kirjandus 11, 641-649; 12, 713-717. DER GEBRAUCH DER FARBENBEZEICHNUNGEN IN , LIETUVISKOS SVOTBINES DAINOS“ (,,LITAUISCHE HOCHZEITSLIEDER®) VON A. JUSKA Zusammenfassung In den litauischen Volksliedern liegen verhaltnismaBig haufig Farbenbezeichnungen vor, deren semantischer Kontext informell erschlossen werden kann. In den von A.Juska aufge- zeichneten Hochzeitsliedern sind 2856 Wortgruppen belegt, die farbenbezeichnende Adjektive enthalten. Diese Farbenbezeichnungen sind durch 26 Adjektive ausgedriickt. Am haufigsten wiederholen sich die Lexeme, vgl.: Zalias, -ia, baltas, -a, margas, -a. In dem vorliegenden Artikel liegt ein Versuch vor, die lexikalisch-semantischen Beziehun- gen zwischen den Farbenbezeichnungen und den Realien, die durch sie bestimmt werden, zu untersuchen. Die Analyse zeigt, daB in einer sehr weiten lexikalischen Umgebung die Farben- bezeichnungen des achromatischen Spektrums (baltas, juodas, pilkas) bzw. die der wichtigsten Spektralfarben (raudonas, geltonas, žalias, mėlynas), auch die Adjektiva margas, -a, rudas, -a gebrauchlich sind. In einer begrenzten lexikalischen Umgebung treten die Bezeichnungen der “Mischfarben” auf, die groBtenteils die Farbe des Viehs oder die des Vogelgefieders bezeich- nen. Bei der Analyse der Farbenbezeichnungen als Mittel der Bildlichkeit werden die Nebenbe- deutungen (ibertragene Bedeutungen) in Betracht gezogen sowie die in der Volksdichtung haufigen Fille der Desemantisierung der Wortbedeutung, wenn das die Farbe bezeichnende Adjektiv kein Mittel der Bildlichkeit mehr ist, da es sich in ein stehendes Epitheton verwandelt hat - eine spezifische Erscheinung in der Poetik der Volkslieder. 179