P. Skardžiaus kirčiavimo variantai

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Arvydas VIDZIUNAS P. SKARDZIAUS KIRCIAVIMO VARIANTAI Apie P. Skardziu, kirciavimo normintoja, iprasta spresti ir apie jo nuopelnus kalbéti atsivertus turbit svarbiausiq Sios srities darba, aiSkiausiq ir sistemiSkiausiq prieSkario bendrinés lietuviy kalbos kirciavimo normy apra§Sq — ,,Bendrinés lietuviy kalbos kiréiavimo“ vadovélj (SkardZius 1936). Siame vadovélyje teikiamos normos buvo be jokiy svyravimy. Autoriaus tikslas buvo parodyti plaCiajai visuomenei, kaip tam tikros formos, atskiri zodZiai ir ju grupés kirCiuotini siekiamojoje bendrinéje kalboje, nesiimta probleminiy aiSkinimy, todél ir bendrinés kalbos kirciavimo sistema Cia pateikta idealiuoju jos pavidalu, be iSiméiy ir varianty. Ne visi kalbininkai pritaré tokiai grieztai nuostatai. P. Joniko nuomone, kirciavimo nelygumus reikiq Salinti naujadarus derinant prie gausesnés grupes Zodziy kirGiavimo. ,,Arba tokiais ir panaSiais svyravimo atsitikimais reikty duoti teikiamajq ir leidziamajq (toleruotine) lyti. Vartosena paskui galéty pasirinkti, nes tokiu bidu, iS vienos pusés, arciau bitume siekiamosios normos, i§ antros, grieztas kalbos fakty grupavimas vél néra imanomas“ (Jonikas 1936: 440). PanaSios nuomonés apie kirciavimo kodifikacijq galéjo buti ir pats Skardzius. Visa plati jo Sios srities veikla rodo, kad apskritai jis nebuvo didelis griezty, nevariantisky kirciavimo normy Salininkas, be to, jo teiktos normos yra gerokai kitusios. Minimojo kir¢iavimo vadovelio rekomendacijos atspindi tik to laiko — ketvirtojo deSimtmedio vidurio — SkardZiaus, o veikiausia ne tiek jo paties, kiek kolektyvine kiriciavimo normintojy pozicijq. Kad kolektyviniai susitarimai tikrai yra leme SkardZiaus teikiamy normy pobidj ir jy pasikeitimus, ai8kiai matyti i8 kalbininko darbuose randamy kir¢iavimo varianty. Vieno Skardziaus nustatytos ar palaikytos kir¢iavimo normos niekada nebuvo labai grieztos, pasizyméjo tam tikru liberalumu. Tai sprendziame iS palyginti gausiy jo kirciavimo varianty, ypa¢ treciojo desimtme¢cio pabaigos — pirmuyjy jo kiréiavimo norminimo mety — ir po karo uZsienyje iSleistuose darbuose. Net ir tada, kai pateikti dvejopa kirciavima buve sunku (pvz., kir¢iuojant mokyklines chrestomatijas), SkardZius stengesis tai kaip nors daryti. Pirmuosiuose savo kirciavimo norminamuosiuose darbuose SkardiZius kirCiavimo varianty leidzia gana daug. Ypa¢ jdomis pirmosios jo kir¢iuotos chrestomatijos (Kamantauskas, Skardzius 1929) duomenys, rodantys, kaip SkardZius suvoke kirciavimo normas pirmaisiais savo veiklos metais. Jie yra tolesnio kirCiavimo norminimo atskaitos taSkas, todél toliau bus pateikti visi toje chrestomatijoje variantiSkai kir¢iuojami ZodzZiai ar jy formos. ,,Kai kuriuos Zodzius, 11 kitaip kirciuojamus, bet taip pat vartotinus“, Skardzius pazymi iSnaSose’, taigi aiskiai atriboja pagrindinius ir Salutinius kir¢iavimo variantus. Paprastai tose iSnaSose pateikiamas vienas Salutinis variantas, bet pasitaiko ir po du: papdartis // papartis, -cio, papartys, paparcio (p. 8); cionat// cidnat, ciondi (p. 187). Kartais nurodoma, kurioms tarméms tas leistinas variantas bidingas: gyvulius // » Vakary augstaiciy ir gyvulius* (p. 260); Zmogus // ,, Vakaru augStaiciai vietomis pasako ir Zmdgaus, -aus* (p. 23); Zydi// ,,Vakary augStaiciy ir ZydzZiu, Zyd/* (p. 182); ménesienoje (S. Daukanto tekste) // ,,Paprastai Zemai¢iai sako ménesiena* (p. 100); kalnai (A. Baranausko tekste) // ,,Ryt. kdlna/‘; taftum (A. Baranausko tekste) // ,,ryt. ir tartur* (p. 162). Sis tarminés priklausomybés zymejimas, taip apibidinamus kirciavimo variantus lyg ir i§ karto i8keliantis uz bendrinés kalbos riby, veikiausiai susijes su noru parodyti autenti8ka tos tarmés, i8 kurios kiles ar kuria ra8¢ kirciuojamy teksty autoriai, kirciavima. Vis délto toks varianty vertinimo bei pateikimo biidas gana retas, cia suminéti visi jo atvejai. Kodifikuotas ir varianti8kas vienos kitos formos kiréiavimas, neperkeliantis tos formos j kita kir¢iavimo modelj: naud. ja/// jai (p. 21); viet. kalné // kalne (p. 12); negardt // negardu (p. 35). Pagal kalbos dalis kir¢iavimo varianty aptariamoje chrestomatijoje dar yra tokiy: daiktavardziai: kilm. as/ds // as/os (p. 31); kilm. ausrds // aiisros (p. 196); irklo || ifklas (p. 279); léiskas // laiskas (p. 194); laumé |/ latimé (p. 33); kilm. laumés, laumigj || latimés, latimiy (p. 32); pléntas |/ pleftas (p. 344); por |/ »Yra pora, -Os, pora it pora“ (p. 55); is pradzios || 18 pradzi6s (p. 39); urvas // urvas (p. 282); vilties |/ viltiés; virvig, su virvéms |/ vifviy, su vifvéms (p. 38); ausrine |/ aiisrine (p. 20); dérgana |/ dargana, -6s, dérgana (p. 337); degésig // degésiu (p. 213); krautive |// krdutuve (p. 35); mokélas || mékolas (p. 341); paliikany |/ paliikanos (p. 97); tris savdites |/ savaités (p. 40); tékélui |/ tekélui (p. 311); vifsininku // virsininku (p. 131); su gintarais // gintarais (p. 109); kilm. nedélios (tautosakos tekste) // nedelids (p. 18); biidvardzZiai: /ygiais // I¥giais (p. 12); pésti// pésti (p. 38); pernyksciy // pernyksciy (p. 251); in. artima // aftimas (p. 146); skaitvardis sitar // simta/ (p. 6); ivardzZiai: vard. kokia |/ kokia, -i6s, kokia (p. 26); vard. tokia /|/ tokia, -16s, tokia (p. 23); veiksmazodziai: dékavoti /| dékavoti (p. 337); ilsis |/ ilsis (p. 225); iSnaikinsiu |/ ,,Naikinti ir ndikinti“ (p. 57); isrdiZyty /|/ israizyty (p. 33); prisiartino |/ prisiartino (p. 117); puliavo // pultavo (p. 144); prieveiksmiai: gardZiai// gafdziai(p. 35); saldziai|/ saldZiai (p. 230); gar // ileai (p. 28); brafigiar // brangiai (p. 69); ten // tén (té) (p. 10); dalelyté bent // bént (p. 232). Kaip matyti, Skardzius varianty nevenges, daugeliu atvejy jo ryZtasi neskubinti natiralios bendrinés Snekamosios kalbos raidos. Suprantama, i§ vienos ' SnaSose paprastai raSoma /rbei pateikiama antroji forma. Siame straipsnyje ji ra8oma po dvieju vertikaliy brikSneliu. 12 pusés veiké bendrinés kalbos pagrindo tarmé, beje, taip pat pasizyminti svyruojamu patarmiy ir snekty kirciavimu (plg. Kamantauskas, Skardzius 1929: VIII), ankstesné Sio lygmens norminimo tradicija, taip ir neiSkristalizavusi nevariantisky normy, J. Jablonskio autoritetas, i8 kitos pusés — daznai platesné likusiy tarmiy vartosena. Jdomu, kad Salutiniais, leistinaisiais variantais laikomi ir tokio kiréiavimo zodziai bei formos, nuo kuriy atsiribota lyg ir programines Skardziaus kiréiavimo norminimo nuostatas apibrézianCioje tos chrestomatijos ,,Pratarméje“ (p. IX): kélne, jai, ifklas, urvas, ZmOgus, -aus, gifitaras, simtas, -al, kOks, -ia. Taigi prakti8kai kir¢iuodamas Skardzius buves daug liberalesnis. Ir véliau straipsniuose, recenzijose ir kitomis progomis kalbininkas nei§sivercia be variantisko kir¢iavimo. ,,Kalboje“ (1 1930: 48) mokoma kirCiuoti vyZa, kilm. vyZos // vyZ0s; ten pat (1 1930: 55) patariama tarti vargdiéne, vargdiénis arba vafgdiené, vafgdeinis. Kirciavimo normy dvejybiy pateikiama ir Hermannas, Skardzius 1931. Cia dar abejojama dél priesagos -aité priegaidés, kir¢iuojama nenuosekliai: savdités, tarndité (p. 26), bet giraite (p. 121), kepuraite (p. 64), nors neseniai (Kalba 1 1930: 55) paties buvo perspéta, kad taip painioti nevertétu, kirGiuotina ne n4slaité, lietuvdité ir mergatité, saulaité, bet vienodai — naslaité arba nas/aité. Sioje pasikalbéjimy knygeléje ne iki galo iSlygintas ir priesagos -/ena vediniy kir¢iavimas: paprastai kiréiuojama Avau/iena, kurkiena, kiskienair t.t., bet Salia ir 4ntiena, jdutiena, aviena |/ aviena (p. 55). Gal neapsiziiréjus ra8oma amatg (p. 102) ir amaty (p. 140). Kirciavimo varianty? dar turi Sie zodziai: cerpémis |/ Cefpémis (p. 117); krautuveyse |/ krdutuvéje (p. 60); krautuviy || krautuviy (p. 138); pratistuve (p. 120), kilm. praustuvés // praustives (p. 119), spaustuveje |/ spéustuvéje (p. 107); tratikinj // trdukinj (p. 15); vard. kalnuota || kélnuota, nors tik kalng (p. 128); ratidonuoja // raudoniioja (p. 122); prv. ilgai // ilgai (p. 8); saldziai |/ saldziai (p. 10). Dar keletas varianti8kai leidziamy kirciuoti zodziy (SkardZius 1933): Salia 4pvaizda sitloma kir¢iuoti apvdizda, kuri esanti vartojama Vilkaviskyje, Sintautuose, Seredziuje, Jurbarke, Siauliuose, Kamajuose ir kt.; Salia apusé, epusé dar ra’ytina ir gyvojoje kalboje placiai vartojama 4puseé, épuse; Salia galvana — gdlvana, 0 Salia garbana — garbana; greta Dieviep, galdp patariama ,,ra’yti ir Dievdp, ne Dievop, arba abidvi tos lytys pagreciui — Dievdp ir Dievdp* (p. 162). Galima daryti iSvada, kad kalbininkas norminiame Zodyne toleraves pakankamai daug kirCiavimo variantu, jeigu tik jy bita placiai tarmése vartojamu. Idomus tolesnis darganos kirciavimo svarstymas. Kaip jau matyta, 1929 m. chrestomatijoje Skardziaus teikta dargana // dargana, -Os, dérgana. Kiek véliau (Kalba 1 1930: 48) taip pat leidziami abu Sie variantai, bet Salia (Kalba 1 1930: 52) jau tikslinama: ,,su paciu R. Jonu esu kalbéjesis dél /avono, darganos, noriai ir kt. ir abudu, gerai viskq iSsiai8kine, sutikome, jog yra sakytinas tik /avonas, ? Salutiniai variantai Sioje knygeléje pateikiami skliausteliuose po pagrindiniu. 13 dérgana, nortai nebeuitinas...“. Véliau kalbininko nuomoné keiCiasi: ,, Dérgana yra kirciuojama KurSai¢cio ir Zemaiciy; Didz. Lietuvos vak. augStaiciai sako dargana, -0s, dargana Naum., Sint., Ser. ir kt. ; taip, man rodos, pirmiau ir reikejo kiréiuoti* (Skardzius 1933: 62). Taigi greziamasi nuo KurSaicio, atsisakoma susitarimy su Jablonskiu ir j pirma vieta imamas kelti pietiniy vakary aukStai¢ciu variantas. Sios tarmés kiréiavimo ir bendrinés snekamosios kalbos kiréiavimo normy santykio problema buvo turbit sunkiausiai jveikiama antrojo desimtmeio pabaigos — treciojo desimtmec¢io pradzios kir¢éiavimo normintojams. Tolima nuo pagrindo tarmes vartosenos galima laikyti svarbiausia bendrinés kalbos kirciavimo normy raidos ir kir¢iavimo norminimo tendencija. Vis delto is pradziu Siuos polinkius buvo méginama riboti. Ir Skardziui pirmaisiais jo kir¢iavimo norminamosios veiklos metais turbit pats patikimiausias argumentas buvo pietiniy vakary aukStaiciy duomenys (plg. Vidzitinas 1990: 91-93). Vienas i8 bidy susidoroti su sudetingais kir¢iavimo norminimo uZdaviniais buvo ir kirciavimo variantai. Jie padéjo derinti bendrinés kalbos pagrindo tarme su kitomis tarmémis, jgalino kiek atsizvelgti j pradéta taikyti paplitimo kriterijy; jie neleido labai didéti atotrikiui tarp kodifikacijos taisykliy ir pacios bendrinés Snekamosios kalbos vartosenos, tuo laiku dar tvirtai nenusistovéjusios ir turincios tarméms bidingy akcentiniy pozymiu. Ketvirtojo desimtmecio viduryje lietuviy kalbos kulttiros mokslo dar nebuvo teoriskai suformuluota svarbiausia varianty reikalingumo aksioma — iSlaikyti vadinamaji lankstyjj bendrines kalbos normy stabiluma, naudojantis variantais eiti prie naujo pobudzio ir naujos kokybes rekomendacijy. SkardZiui kirciavimo variantai buvo reikalingi legalizuoti bendrinéje kalboje autentiSka, placiai tarmése paplitusi, su jau isitvirtinusia vakarietiska bendrinés kalbos kir¢iavimo sistema nesikertantj atskiry zodziy ir ju grupiy kiriciavima, kitaip sakant, grieZtose tvirtéjan¢ios bendrinés Snekamosios kalbos normas reguliuojan¢iose taisyklése saikingai derinti tarminio kirciavimo jvairove. Vis délto 1934 m. pasirodziusioje SkardZiaus kirciuotoje Z. Kuzmickio chrestomatijoje (Kuzmickis, Skardzius 1934) jau verciamasi be jokiy kirciavimo varianty. Téiau tokios kalbininko pazitiry metamorfozés negalima laikyti nemotyvuotu nenuoseklumu. Apie treciojo deSimtme¢io vidurj kir¢iavimas pradedamas norminti suvienytomis Sio dalyko specialisty jégomis, aiskiai suvokiamas viena kitai neprieStaraujan¢ciy rekomendacijy ir stabiliy normy reikalas. Skardzius garbingai laikési su kolegomis i8diskutuoty ir priimty nutarimu. I§ paties Skardziaus zodziy matyti, kad jis su A. Saliu ir J. Baléikoniu 1934 m. yra bendrai svarste bendrinio kir¢iavimo dalykus, aptare jo norminimo pagrindus ir stabilumo délei jsipareigoje tu susitarimy laikytis, ,,.kad visuomené, ypaé studentai (...), nebegaléty sakyti, jog J. Baléikonis kir¢iuoja vienaip, o A. Salys su Skardziumi kitaip* (GK 1936: 133). Veikiausiai kalbininky svarstyti ir visokie kircio dvejopumai, varijuojancios formos ir nuspresta daugelio iki tol leisty kirCiavimo varianty atsisakyti. Pirmoji knyga, kirciuota remiantis ty susitarimy re14 zultatais, ir buvo kalbama Kuzmickio chrestomatija. Su ja, galima sakyti, prasideda naujas Skardziaus kiri¢avimo norminamosios veiklos tarpsnis, kurio svarbiausias bruoZas yra tas, kad teikiamos kir¢iavimo normos remiamos ne tiek savo asmeniska nuomone, kiek autoritetingiausiy kalbininky apsvarstytomis ir priimtomis rekomendacijomis. Sios nuostatos aigkiai laikomasi ir ,,Lietuviy kalbos kiréiavime“. Nevariantiskos jo normos nulemtos kito kolegialaus bendrinés Snekamosios kalbos norminimo sambirio — Teatro kalbos komisijos. — rekomendacijy, plg.: ,,dél kiréiavimo vienodumo, ypaciai dél dvejopyjy lyciy galutinai susitarta tik anoje minétoje komisijoje (Teatro kalbos — A. V)“ (GK 1936: 132). Su Kuzmickio chrestomatija i§ Skardziaus kirciuoty teksty bei recenzijy ir straipsniy kirciavimo dvejopumai bemaz visai iSnyksta, visa likusj prieSkarj teikiamos i§ esmés nevariantiSkos kirciavimo normos. Visai be varianty jau minétas vadovélis ,,Bendrinés lietuviy kalbos kir¢iavimas“ (Skardzius 1936), taip pat kai kurie kiti leidiniai (Salkauskis, SkardZius 1938). Kokia sporadi8kai pasitaikanti gretybé bendrojo principo negriauna. Jy pastebéta vos keletas: ,, puzdymas (arba piidymas)“ (Skardzius 1936: 266), ,,pidymas (arba pidymas)“ (GK 1939: 71); vylycia, -¥cios // v¥lycia, -ios (Skardzius 1939: 266; GK 1939: 77); ,,aviena ar aviena, -6s, avieng* (Skardzius 1939: 266) — taip sitiloma nepritariant J. Slapelio kirciavimo nelygumams: ark/iena, aviena, bet kiaulienda, -iénos, mediena, -iénos ir vistiena, -Os, -iena, Zasiena, -Os, -iena ir kt.; biklé, -és, biikle // biiklé (KP 1939: 28); vietoj ainio Skardzius yra siiiles vartoti zodj palikuonis // palikuonis ir nurodgs, kad antrasis variantas paimtas is M. DaukSos (Skardzius 1939: 268). Didesnés dalies sity atvejy tikraisiais kirciavimo variantais negalima ir laikyti, nes Skardziaus daugiausia sitloma ne dvejaip kirdiuoti, o i dviejy leistiny alternatyvy bendrinei kalbai rinktis vieng. Dar plg. priekaistqa J. Talmantui dél dvejopo kirtiavimo pakdlnéje ir pakainéje ir pastaba, kad mokykliniame vadovélyje reikig kir¢iuoti ,,pakalné (ir pakdlné) (GK 1936: 101). Cia, be jokios abejonés, turimas galvoje reik’més skirtumas: paké/né ‘vieta prie pat kalno’, pakalné ‘vieta toliau nuo kalno, lyguma’ (Skardzius 1936: 66; dar Zr. Skardzius 1935: 110-111). Zodiiu, jvairios 8io laikotarpio recenzijos ir straipsniai rodo grieZtas ir nekompromisines nuostatas. Tiesa, po 1938 m. iSleisty kiréiuoty Salkauskio filosofijos terminy didesniy kirgiavimo norminamyjy darby SkardzZius ir néra nuveikes, bet vienur kitur, pvz.: ,Kalbos pataréjuje“ (KP 1939) tikrai buvo dékinga proga leisti daugiau kir¢iavimo gretybiy. Stambus Skardziaus norminamasis veikalas — kirtiavimo skyrius ir platus kirCiuotas Zodynas jo paties, S. Barzduko ir J. M. Laurinaitio parengtame ,,Lietuviy kalbos vadove“, i8leistame Vokietijoje 1950 m. (Skardiius ir kt. 1950). Cia kircio ir priegaidés dalykams skirta nuo 128 iki 156 psl., Zodynas apima dar bemaz 450 psl. Sitame vadove kirciavimo sistema kaip iprasta apra’yta be svyravimy, bet Zodyne vel pasirodo nemazZai kirtiavimo varianty. Toks Zingsnis pagrindziamas jvade: autorius, remdamasis gyvaja kalba, sakosi kiek galédamas stengesis kirciavimg i8lyginti ir suvienodinti, bet ,.Kur yra vienodai vienaip ir 5 kitaip kirciuojama ir negalima dél vienos kirciavimo riSies nuspresti, ten paliekamas dvbejopas ir kartais net trejopas kir¢ciavimas“ (SkardZius ir kt. 1950: 28). Pateikiamas audros pavyzdys: nors ketvirtajame deSimtmetyje ir buve ,,vaidybines kalbos komisijoje“ nuspresta vartoti audra, Cia ,,duodamos pagrec¢iui abidvi lytys — audra ir dudra“, nes griezto zodzio tarti nenoréta. I§ viso kir¢iavimo varianty turi maZiausiai 185 zodziai. Gana gausiai pateikta dvejopo kir¢iavimo priesaginiy veiksmazodziy, pvz.: amséti / dmséti; baltuoti / baltioti; bjatrinti // bjdurinti; jodinti // jodintt ir kt. (24 zodziai). Varianty gausina tai, kad beveik iS jy visy i8vesti priesagos -zmas abstraktai pagal pamatinius ZodZius taip pat kir¢iuojami dvejopai: amséjimas // 4mséjimas; baltavimas // baltavimas; bjatrinimas // bj4urinimas; jodinimas // jodinimas ir t.t. I8 problematiskesnio kiréiavimo priesaginiy vardazodziy minétini dafzininkas 1 / darzininkas 2; kasinifikas 2 // kasininkas 1; mésinifikas 2 // mésininkas 1; pulkinifikas 2 // pulkininkas 1, veislininkas 1 // veislinifikas 2 (: veislé2 // veislé 4); giltiné 3* // giltiné 1; liepiné 3* // liepiné 2 ‘liepinis indas, mazZa statinaité’; degésiai 2 // degésiai 3°; gérimas 1 / gérimas 2 ‘géralas’; skynimas 1 // skynimas 2 ‘i&skinta vieta’; sé4utuvas 1 // Sautuvas 2; maltuvé 3* // maltuvé 1; sétuvé 3* //sétuve 2; truputys 2 // triputis 2; asakotas | //asakotas 1(: a8aka 1); asarotas 1 //aSarotas (: 4Sara 1) ir kt. Keletas idomesniy dviskiemeniy vardazodziu: bifzé 2 / birzé 1 / birzé 4; driéZas 4 // drieZas 3; didas3 // aidas 4; asla4 //2; audra4 // dudra 1; pluta2//4; pradzia 2 /| 4; krepsys 4 / krépsis 2; laimé2 //laumé 4; menfité 2 //menté 4; meska 4 / 2; skroblas3 //skroblas 4; sddzius 2 // sodzits 4; svirtis 1 // svirtis 4; vaps(v)a 2//4; balksvas, -a 4 // balksvas, -a 3; sirmas, -43 // Sifmas, -a 4 ir kt. Taip pat preiveiksmiai a/idi // aliai: pavieniui // paviéniui; vienbalsiai // vienbalsiai ir kt. Net ir turint galvoje ta aplinkybe, kad zodynas nemazos apimties, reikés konstatuoti, jog variantiskai kir¢iuojamy Zodziy jame pateikta pakankamai gausiai; bendrinés lietuviy kalbos kirciavimo normas SkardZius suvokes pakankamai plaCiai ir demokratiSkai. Tai patvirtina ir SkardZiaus ,,Rasybinio lietuviy kalbos zodyno“ (apie 1974 m.) rankra8¢io (Skardzius 1974) duomenys. Kalbininkas sakosi antra8tinius Zodzius Cia kiréiuojas taip, kaip jie dazniau kirciuojami tarmése arba linkstami kirciuoti bendrinéje kalboje, ir pridurias: ,,savo Zodyne pateikiu nemazZa ir gretiminiy lyciy, kurios pateisinamos i§ zmoniu kalbos, pvz.: a/stra, -os 2 ir astra, - 6s 4, atkdlné ir atkalné 1, brolénas ir brolénas 1, klititis, -ies 1 ir klititis, -1és 4, mélynuoti it mélynioti, pagieza | it pagieza, -6s 3°, rdinas ir rainas ir kt. Taip pat Salia senesniy pazymiu ir naujesnes, dabar bendrinéje kalboje jau placiau isigaléjusias (pabr. autoriaus — A. V) lytis, pvz., dudra ir audra, -6s 4, dudroti ir (Skardzius 1974: 13 d). Tokia nuostata visai i8laikoma Zodyne. Cia akcentiniy varianty ypa¢ gausu — per 430: veiksmazodziy — apie 70, dviskiemeniy daiktavardziy (ir dviskiemeniy priebalsiniy priesagu vediniu) — per 90, balsiniy priesagy vadiniy — per 90, priesaginiy budvardziy — apie 25, diriniy 25, prieSdéliy ir 16 priesdéliniy galiiniy vediniy — apie 40 ir t.t. Zodyne pateikiama ir tikriniy daiktavardziy, kuriy dalis — apie 35 — taip pat kir¢iuojami varianti8kai, pvz.: upv. Atmata, -6s3° // Atmata, -os 1; asv. Augustas 1 // Augustas 2; ezv. GaladusYs, -io 3° // Galadusis, -io 1; vtv. Girkalnis 1 // Girkalnis 1; asv. Lefigvinas 1 // Lengvinas 2; Marijémpolé 1 // Marijampolé 2; Néringa 1 // Neringa 3°; Rumsiskés 1 // Rumsiskés 1; Vilijémpole | |/ Vilijampolé 2; Vizainis 1 // Vizainys 3°; Ukraina 2 / Ukrdina 1 ir kt. Visy Siame Zodyne kodifikuoty kirciavimo varianty straipsnyje pateikti néra imanoma. Tikslingiau yra méginti iSkelti motyvus, kuriy vedamas kalbininkas kirCiuoja variantiskai. Galima teigti, kad kirciavimo gretybés autoriaus leidziamos: a) norint suderinti bendrinés kalbos sistemai neprieStaraujanéius jvairiy tarmiy kir¢iavimo polinkius, plg.: adiks/é 2 / aukslé 4; bifzé 2 / birzé 4; grdiztai 1 / / graiztal 2; grizté 2 // grizté 4; iésmas2 //4; kregidé 4/. krégzdé 2; rujoZas1 //3; sédiia 1 // sédzia 2; skroblas 2 // skroblas 3; svirtis 1 // svirtis 4; tinkas 1 / titkas 4; zuikis 2 // ziukis 1; Ziitigé 4 // Zliigé 2; gintaras 3° // gintaras 2; kibiras 24 kibiras 3°; siavena 1 // siuvena 3°; st6giné 1 // stoginé 3*; vifsininkas 1 // virsininkas 1; atbraila 3° // atbraila 1; atkaita 3° // atkaita 1; atlyda 3° / atlyda 1; atpjova 3P // atpjova 1; atplaisa 3° / atplaisa 1; raibas, -43 // raibas, -a 4; rdi§as , -43 // raisas, -a 4; rdinas, -43 // rainas, -a 4; sirmas, -43 //Sifmas, -a 4; vilesnas, -43// vilgsnas, - 4; aidéti, aidi / didi; narnéti, ndrna // nafna; murméti, mirma // mura; slégti // slégti: sop '// sOpti; Zvangéti, Zvatiga // Zvanga ir t.t.; b) siekiant pateikti senaji, tradicinj ir jau isigaléjusi ar bejsigalintj naujaji varianta; pastarasis paprastai raSomas antroje vietoje, plg.: érdvé 1 /erdvé 4; gaida | // gaida 4; vdistas 1 // vaistas 4; vérgas 3 // vergas 4; Zé4islas3 // Zaislas 4; deguonis 3° // degu6nis2; grobuonis3* //grobudnis?2; palikuonis3*” //paliku6nis 2; kaltiniikas 2 / kaltininkas 1; skolinifikas 2 // skélininkas 1: vatriniikas 2 // vairininkas 1; Seimynykstis // Seimynykstis 1; agakotas // asak6tas 1; asarotas // asarotas 1; dugalotas // augalotas 1; sdulétas WY saulétas 1; varpingas // varpingas 1; raddonuoti / raudontiott; sémanoti // samanoti; vasaroti // vasar6ti, Z4isti // Zaisti ir t.t. Matyti, kad paskutiniuose kiréiavimo norminamuosiuose darbuose Skardziaus méginta labiau paisyti bendrinés kalbos kiréiavimo sistemos raidos tendencijy — derinti ne tik skirtingos geografijos, bet ir nevienodo senumo kirCiavimo variantus; c) stengiantis palyginti ir suvienodinti kai kuriy akcentiniy mikrosistemy kirCiavima, pvz.: durtuvas 1 // durtivas 2; S4utuvas 1 // Sautuvas 2; griistuvé 3* // grustuve 2; keptuvé 3° / keptuve 2; praustuvé 3° // praustuvé 2; semtuvé 3° / semtuveé 2; sétuvé 3° // sétivé 2; suziedtotuvés 1 // suzieduotuves 2: ; eliidumas 1 // glidiimas 2; tritkumas 1 // triikiimas 2 ir kt.; d) norint i8laikyti akcentinius rySius tarp pamatinio ir i8vestinio Zodzio, pvz.: Ardutuvininkas | // krautavininkas | (: krdutuvé 1 / krautivé 2); skérdininkas 1 // skardininkas 2 (: skérda //skarda 4); teiginys 3° //3* (; teigti / téigti); vergis17 kas // vefgiskas 1 (: vérgas 3 // vefgas 4) ir kt.; e) méginant sutaikyti du priesagos -iis biidvardziy kirciavimo modelius — tradicini, grindziama pamatiniy zodziy kirciavimu, ir naujaji, lemiamg polinkio kiréiuoti priesaga, bidinga vakary aukStai¢iams ir zemaitiams, bendrinei kalbai Skardziaus ypa¢ sitlyta ketvirtajame deSimtmetyje bei véliau (plg. Skardius 1936: 26; Skardzius ir kt. 1950: 142), pvz.: aplinkinis 1 / aplinkinis 2; humanitarinis 1 // humanitarinis 2; k6jinis 1 //kojinis2; siemétinis 1 //Siemetinis2; visiomeninis 1 // visuomeninis 2 ir kt.; f) derinant savo rekomendacijas prie DLKZ 1972. Kad taip buvo daroma, néra jokiy abejoniy. Vienas argumentas — gausybé rankraS¢io taisymy, po kuriy SkardZiaus teikiamos normos tampa, galima sakyti, identiskos DLKZ 1972 kodifikuotoms, plg. tokius taisymus, rodan¢ius derinimasi prie Lietuvoje iSleisto kodifikacijos veikalo: griezélé 3* — iStaisyta i (toliau =) 3°; juodmargis, -é 1 = Juodmargis, -é 2; ordinarinis 2. =ordinarinis 1; paskaitininkas 2 = paskaitininkas 1; pavésiné 1 = pavésiné 2 ir t.t. Vienas i§ taisymo bidy - DLKZ 1972 teikiamo varianto prira’ymas, paprastai kaip Salutinio: ka/té4 = kalté4 /kalté 2; dal = 6dal1 //oda4; prégal = préga\ //proga4; riiozas1 = rtiozas 1 //3; kuitena1 = kuitena /kuitena1; réugalas3* / réugalas3* // ratigalas 3°; spjdudaJas3a = spjdudalas3* // spjatidalas3°; gélininkas2 = gélininkas1 // gélinifikas?; kopécios, -1 3* = kdpécios 1 //3*; skrybélinitikas 2 =skrybélininkas 1 // skrybelinifikas 2; uosviené = tosviené // uosviené 1, vaistiné 1, vdistininkas | (: vdistas 1) =vdistiné / vaistiné 1, vdistininkas // vaistininkas 1 (: vaistas 1 // vaistas 4) ir t.t. Dar viena jdomiy taisymy grupé — varianty pateikimo eilés tvarkos derinimas prie DLKZ 1972, pvz.: dudra 1 // audra4 = audra4 // 4udra 1; gléivés 1 // gleivés4 = gleivés4 //gléivés1; gurguolé1 //gurgudlé2 =gurgudlé2 // gurguoJé 1; tintuvas 1 / tintivas 2 = tintivas 2 / tintuvas 1 ir kt. Tokiy ir panasiu taisymy yra gana gausu, ir bemaz visada jais siekiama susilyginti su DLKZ 1972 kodifikuotomis kir¢iavimo normomis arba bent prie jy priartéti. Kad SkardZius savo kirtiavimo rekomendacijas yra derines su DLKZ 1972, rodo ir sutampanciy varianty gausa. Jy, sudéstyty ta pacia tvarka ar atvirkSCiai, i8 viso priskaicuota per 140. Veikiausiai DLKZ 1972, prira’es nemazai kirciavimo gretybiu, skatino ir SkardZiy Zengti tuo pa¢iu keliu. Svarbus nekalbinis motyvas, leémes gana liberalias |,Radybinio lietuviy kalbos Zodyno“ kirtiavimo normas, bus buves palyginti atlaidus kalbininko Zvilgsnis j lietuviy kalbos vartojima ne Lietuvoje: ,,Kada kyla visos lietuviy kalbos likimo klausimas svetur, bet kokios grieZtesnés normalizacinés kiréiavimo direktyvos vargiai pasiekty savo tiksla“ (SkardZius 1968: 8). Pinantis aptartiems kalbiniams ir nekalbiniams veiksniams ir susiklosté Skardziaus pozicija, i8déstyta bene paskutiniame jo darbe — taip ir nei8spausdintame ir dél to labai retai minimame bendrinés Snekamosios kalbos kodifikacijos veikale — ,, Ra’ybiniame lietuviy kalbos Zodyne“. Visa SkardZiaus kir¢éiavimo norminamoji veikla rodo, kad jam buvo ai8ku, 18 jog bendrinés kalbos kirciavimo sistema turi biti savarankiSka ir rutuliotis daugiau pagal savo désningumus. Taciau bendrinio kirciavimo polinky jis niekada dirbtinemis taisyklemis nesistengé atriboti nuo gyvosios kalbos, nuo tarmiy ir normindamas kir¢io dalykus bendrinéje kalboje kiek galédamas sieké atspindeti bendrinei vartosenai zymia itaka daranciqa tarmiy kirciavimo jvairove, o véliau ir pacioje bendrinéje kalboje besiformuojan¢ias naujas tendencijas. Nors pats vienos kitos akcentinés mikrosistemos (pvz., priesagos -inis budvardziy) raida bei norminima ir buvo mégines paspartinti, bet apskritai jo kodifikuotos kiri¢avimo taisyklés néjo pirma pacios kalbos raidos. Labai jvairiai kir¢iuojant tarmése, varijuojant ir gana létai stabilizuojantis bendrinés kalbos vartosenai, be to, su Lietuvos okupacija ir paciai bendrinei kalbai skilus j du variantus, didesnio visuotiniy bendrineés Snekamosios kalbos normy vienodumo sunku buvo tiketis. Tokiame kontekste vis délto rySkios kalbininko pastangos kurti vieng bendring Snekamaja kalba visiems lietuviams — uZsienio lietuviy kalbos poreikius ir galimybes derinti su pacioje Lietuvoje besiklostan¢iomis normomis ir kalbininky rekomendacijomis. Siuo keliu skatino Zengti ir bemaz visai jo kir€iavimo norminamajai veiklai budingas remimasis kirciavimo variantais. J juos kalbininkas Zvelgé ne kaip j normy stabiluma griaunan¢ius elementus, ne kaip j bendrinés kalbos balasta, bet kaip j biting i8 jvairiy tarmiy papildomo ir jvairiu vidiniy tendencijy veikiamo bendrinés kalbos kirciavimo salyga. LITERATURA DLKZ 1972 : Dabartinés Letuviy kalbos Zodynas, Vilnius : Mintis, 1972. GK: Gimtoyji kalba, Kaunas 1933 — 1941. Rermanas,SkardzZius 1931: Lietuviskai — vokisky pasikalbéjimy knygelé / Sudaré Eduardas Hermannas. Kir¢iavo Pr. Skardzius. Kaunas: Sakalas. Jonikas P. 1936 : Misy bendrine kalba ir kiréiavima betvarkant. [Rec.] Pr. Skardzius. Bendrinés lietuviy kalbos kiréiavimas. — Tautos mokykla 18, 439-440. Kalba - Kalba. Bendrinés kalbos Zurnalas 1-3, 1930. Kamantauskas,SkardZius 1929: - Kirciuota letuviy literatiros chrestomatija’ augstesniajai mokyklai / Sudaré Vikt. Kamantauskas. Kiréiavo Pr. SkardZius. Kaunas: Sakalas. KP 1939: Kalbos pataréjas | Paruosé L. Dambrauskas. Redagavo A. Salys ir Pr. Skardzius. Kaunas: Sviesa. Kuzmickis,SkardZius 1934: Kuzmickis Z. Lietuviy skaitymai viduriniosioms ir aukstesniosioms mokykloms. Su iliustracijomis ir kirciuotais tekstais / Kiréiavo dr. Pr. Skardzius. Kaunas: Sakalas. Skardzius Pr. 1933: [Rec.] Wérterbuch der litauischen Schriftsprache. Litauisch-deutsch/ Bearbeitet von Max Niedermann, Alfred Senn, Franz Brender. Bd. 1: A-K. Heidelberg, 1932 - Archivum philologicum, Kaunas, 156-164. Skardzius Pr. 1935: Dauksos akcentologija, Kaunas : Spindulys. Skardzius Pr. 1936: Bendrinés lietuviy kalbos kirciavimas, Kaunas: Sviesa. SkardZius Pr. 1939: [Rec.] Dr. Jurgis Slapelis. Kiréiuotas lenkigkas lietuviy kalbos Zodynas. Archivum philologicum 8. Kaunas, 865-268. SkardZius Pr. 1968: Lietuviy kalbos kirciavimas, Cikaga: Lietuviy fondas. 19