Lietuvių kalbos instituto kronika. 1997

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO KRONIKA 1997 Struktiira Nuo 1997 mety sausio 2 dienos Institutui vadovavo direktorius prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Jo pavaduotojai — dr. Kazys Morkiinas (mokslo reikalams) ir Kęstutis Jurkūnas (bendriesiems reikalams). Mokslinis sekretorius — dr. Artūras Judžentis. : Institute veikė šeši skyriai: Zodyny (vadovas — doc. dr. Vytautas Vitkauskas), Gramatikos (vadovas — prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas), Vardyno (vadovė — habil. dr. Vitalija Maciejauskienė), Terminologijos (vadovas — dr. Kazys Gaivenis), Kalbos istorijos ir dialektologijos (vadovas — dr. Kazys Morkūnas), Kalbos kultūros (vadovas — dr. Pranas Kniūkšta). Dirbo Leidybos grupė (vedėja — Audronė Stanislovaitienė). 1997 metų pabaigoje Institute dirbo 117 darbuotojų, iš jų 86 mokslo darbuotojai, 31 mokslininkas (2 habilituoti daktarai profesoriai, 5 habilituoti daktarai, 5 daktarai docentai, 19 daktarų). Į jungtinę Instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūrą nuo rugsėjo 15 dienos priimti Jolanta Gaivenytė, Asta Leskauskaitė, Loreta Vaičiulytė, Rolandas Mikulskas, Sigutė Rackevičienė ir Dana Vainauskienė. Pagrindinės veiklos kryptys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 03 21 nutarimu Nr. 399 Dėl valstybinių mokslo institutų sąrašo nustatytos tokios pagrindinės Instituto veiklos kryptys: lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos, gramatinės sandaros, tarmių, vardyno tyrinėjimai, terminijos kūrimas; lietuvių kalbos istorijos ir kalbų ryšių tyrinėjimai, dabartinės lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje tyrimai ir normalizacija. 1997 m. pabaigoje Instituto mokslinį darbą vertino Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta ekspertų komisija (vadovas — prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius). Ji Instituto darbą daugeliu atžvilgių įvertino gerai ir pasiūlė plėtoti fundamentinius tyrimus, skelbti daugiau straipsnių užsienio mokslinėje spaudoje, labiau integruotis į pasaulinį mokslą. Mokslininkų susirinkimai Sausio 21 d. visuotiniame Instituto darbuotojų susirinkime išklausytas mokslinio sekretoriaus Artūro Judženčio pranešimas apie praėjusių metų Ins261 tituto mokslinį darbą ir naujųjų metų planus, diskutuota dėl pranešimo teiginių. „Spalio 6 d. įvykusiame Instituto mokslininkų susirinkime kiek pakeista Tarybos sudėtis: į atsisakiusios joje dirbti habil. dr. Vitalijos Maciejauskienės vietą išrinktas habil. dr. Simas Karaliūnas. Lapkričio 11 d. susirinkime susitikta su Instituto mokslinę veiklą vertinusios ekspertų grupės nariais prof. habil. dr. Romualdu Apanavičiumi, prof. habil. dr. Juozu Kuliu ir doc. dr. Alfredu Bumblausku. Kalbėtasi apie humanitarinių mokslų vertinimo kriterijus, Instituto pastarųjų metų mokslinį darbą. Svarbiausi Instituto tarybos sprendimai Vasario 18 d. tarybos posėdyje aptarta 1996 metų Instituto mokslinės veiklos ataskaita ir 1997 metų planai, sudaryta nauja Atestacijos komisija (Saulius Ambrazas, Angelė Kaulakienė, Pranas Kniūkšta, Marytė Razmukaitė, Nijolė Sližienė, Zita Šimėnaitė, Aloyzas Vidugiris), patvirtintas spaudai Kalbos kultūros 69 sąsiuvinis, patvirtinta mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakultetu ir apsvarstytas mokslinio bendradarbiavimo sutarties su Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbotyros ir Lietuvių kalbos katedromis projektas. Vasario 28 d. apsvarstytas Instituto doktorantūros ir mokslo laipsnių teikimo nuostatų projektas, patvirtinta mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra bei Etnokultūros ir dialektologijos centru, patvirtinti darbuotojų atestacijos rezultatai, dr. Kazys Garšva įpareigotas darbą Lietuvos pakraščių šnektos pateikti svarstyti Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriui. Gegužės 15 d. patvirtinti spaudai leidiniai: Aloyzas Vidugiris. Zietelos šnektos žodynas; Simas Karaliūnas. Kalba ir visuomenė; Kalbos patarimų informacinis biuletenis I, Regina Sedekerskytė, Adelė Ubeikaitė. Lietuvių kalbotyra (1977-1980). Literatūros rodyklė. Pritarta Žodynų skyriaus pasirinktai tolesnio leksikografinio darbo krypčiai ir prospekte išdėstytiems pagrindiniams šio darbo principams. Pritarta siūlymui leisti naują (kompiuterinį ir poligrafinį) akademinio Lietuvių kalbos žodyno variantą, įtraukiant būtinus papildymus ir taisymus. Apsvarstytas mokslinio bendradarbiavimo sutarties su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu projektas. Pritarta Atestacijos komisijos sprendimams, nutarta doktorantams kasmet suteikti 56 kalendorines dienas eilinių mokamų atostogų. Birželio 18 d. patvirtintos spausdinti Adelės Valeckienės Lietuvių kalbos funkcinė gramatika ir Sapūno — Šulco gramatika, patvirtinti darbuotojų atestacijos rezultatai, nustatyta Instituto skyrių vadovų rinkimų ir perrinkimo tvarka, sudaryta 1997 m. Instituto doktorantų priėmimo komisija. 2 AO D Rugsėjo 17 dienos posėdyje patvirtintos doktorantūros studijų programų bendrosios dalys; sudaryta Instituto skyrių vadovų konkurso (skelbto Mokslo Lietuvoje 1997 09 10 Nr. 15) komisija; nutarta sušaukti mokslininkų susirinkimą Tarybos sudėčiai pakoreguoti. Kandidatu Lietuvos mokslo premijai pasiūlytas monografijų ciklo apie baltų kalbų įvardžius autorius prof. habil. dr. A/- bertas Rošinas; kandidate į Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdyba pasiūlyta doc. dr. Danguolė Mikulėnienė; kandidatu Evelinos MasiokienésKolupailaitės vienkartinei stipendijai pasiūlytas doktorantas Vidmantas Kuprevičius. Patvirtinta dr. Danutės Marijos Liutkevičienės ataskaita apie komandiruotę Belgijoje; nutarta leisti doktorantui Laimučiui Bilkiui baigti rašyti disėrtaciją nekeičiant jo statuso iki 1998 m. kovo 31d. | Spalio 31 d. išrinkti skyrių vadovai (Gramatikos skyriaus — prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, Kalbos kultūros skyriaus — dr. Pranas Kniūkšta, Terminologijos skyriaus — dr. Kazys Gaivenis, Žodynų skyriaus — doc. dr. Vytautas Vitkauskas); patvirtinta doktorantų Jolantos Gaivenytės, Astos Leskauskaitės, Rolando Mikulsko, Loretos Vaičiulytės ir Danos Vainauskienės doktorantūros komitetų sudėtis; patvirtinta nauja Jungtinės LKI ir VDU doktorantūros ir habilitacijos komisijos sudėtis (Vytautas Ambrazas, Artūras Judžentis, Simas Karaliūnas, Albertas Rosinas, Algirdas Sabaliauskas, Nijolė Sližienė, Zigmas Zinkevičius); patvirtinti spaudai Lietuvių kalbotyros klausimų 38 tomas, Terminologijos 4 sąsiuvinis, Kalbos patarimų informacinio biuletenio 2 ir 3 dalys; išklausyta ir patvirtinta asistentės Mildos Lučinskienės ataskaita apie dalyvavimą tarptautiniame seminare Teksto įvairovė viduramžių tekstuose Sofijoje; nutarta leisti doktorantui Vidmantui Kuprevičiui iki 1998 m. kovo 31d. baigti rašyti disertaciją nekeičiant jo statuso. Gruodžio 12 d. patvirtinti spausdinti Elenos Valiulytės monografija Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, Danguolės Mikulėnienės ir Kazio Morkūno Dieveniškių šnektos tekstai ir Kalbos kultūros 70 sąsiuvinis, nutarta parengti ir išleisti Jono Kruopo rinktinius raštus ir knygelę apie Lietuvių kalbos institutą. Patvirtinti darbuotojų atestacijos rezultatai, doktorantės Sigitos Rackevičienės doktorantūros komiteto sudėtis ir pratęsiama mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos A. Potebnios kalbotyros institutu. Jaunųjų mokslininkų mokslo darbų konkursui nutarta teikti Laimučio Bilkio publikacijas tema Lietuvių helonimų tyrimai. Instituto tarybos pirmininko pavaduotoja išrinkta habil. dr. Nijolė Sližienė. Posėdyje taip pat aptarti Instituto darbuotojų premijavimo klausimai, sudaryta premijų skirstymo komisija. Mokslinės ekspedicijos Liepos 8-15 d. Skuodo rajono Mosėdžio apylinkėse žodžius šios šnektos žodynui rinko, atsakymus į tarmių ir jų sąveikos tyrimo anketų klausimus už263 rašė Vita Pranskūnaitė (ekspedicijos vadovė), Ona Aleknavičienė, Asta Leskauskaité, Ričardas Petkevičius it Edmundas Trumpa. Liepos mėnesį dialektologinėse ekspedicijose, dirbusiose Ignalinos rajono Gubavos, Kazitiškio apylinkėse (vadovė Laima Grumadienė), Raseinių rajono Eržvilko apylinkėse (vadovė Daiva Atkočaitytė), dalyvavo ir po keliolika Vilniaus pedagoginio universiteto studentų lituanistų. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus fonotekos fondai papildyti tekstais, įrašytais į magnetines juostas ir iš kitų vietų: Pelesos (Gudija; Edmundas Trumpa), Lukšių (Šakių raj.; Rima Bacevičiūtė), Linkmenų (Ignalinos raj.; Vytautas Kardelis), Žiobiškio (Rokiškio raj.; Artūras Judžentis), Kučiūnų (Lazdijų raj.; Asta Leskauskaitė), Skardupių (Marijampolės raj.; Ona Aleknavičienė) apylinkių. Konferencijos, seminarai Vasario 19 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto salėje surengtame seminare įspūdžiais iš kelionės į Mūnsterį pasidalino prof. habil. dr. Jonas Palionis, apie baltistiką Suomijoje papasakojo habil. dr. Simas Karaliūnas. Vasario 20 d. Latvių kalbos instituto (Ryga) surengtoje mokslinėje konferencijoje Leksikografijos teorija ir praktika (Leksikografijas teorija un prakse), skirtoje 124-osioms akademiko Jūgio Endzelino gimimo metinėms, pranešimus skaitė dr. Kazimieras Garšva (Latvių kalbos lituanizmai) ir Vidmantas Kuprevičius (Dėl XIX a. vidurio nežinomo autoriaus rankraštinio lietuvių aukštaičių rytiečių — lenkų kalbų žodyno (RtŽ) teminių grupių). Balandžio 14-18 d. doktorantė Jolanta Gelumbeckaitė Devintajame tarptautiniame lotynų lingvistikos kolokviume (Ninth International Colloguium on Latin Linguistics), vykusiame Madride, Ispanijoje, skaitė pranešimą apie prielinksninių ir linksninių konstrukcijų santykį Vulgatoje ir jos lietuviškame Jono Bretkūno vertime (Latin Vulgate and the Translation into Old Lithuanian by Jonas Bretkūnas (J. Bretke). On the Relation of Prepositional Phrases with Cases). Balandžio 28 d. Meno darbuotojų rūmuose Teatro istorijos ir tradicijų draugijos surengtoje konferencijoje Teatro problemos, nacionalinės dramaturgijos klausimai doc. dr. Vytautas Vitkauskas skaitė pranešimą Apie mūsų scenos kalbą. Gegužės 9 d. Vilniaus universiteto surengtoje Pirmojoje Lietuvos studentų lituanistų mokslinėje konferencijoje pranešimą skaitė Asta Leskauskaitė (Kučiūnų šnektos vokalizmas). Gegužės 13 d. Lietuvos mokslų akademijos surengtoje Mažvydo dienoje profesorius Algirdas Sabaliauskas skaitė pranešimą Martynas Mažvydas lietuvių kalbotyroje. 264 Gegužės 28 d. Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedroje viešėjo Krokuvos universiteto profesorius Wojciechas Smoczynskis. Kazimiero Būgos auditorijoje svečias skaitė paskaitą Prūsų paleografijos problemos, kurios klausėsi ir nemaža Instituto darbuotojų bei doktorantų. Gegužės 30 d. Instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje buvo sukviestas dialektologų pasitarimas, kuriame be Instituto darbuotojų dalyvavo ir doc. dr. Janina Švambarytė iš Šiaulių, dr. Zofija Babickienė iš Vilniaus universiteto, Gimtosios kalbos vyr. red. pavaduotoja Rita Urnėžiūtė ir kiti. Pasitarime svarstyti aktualūs tarmių medžiagos rinkimo metodikos, darbų derinimo, keitimosi informacija klausimai. Pasitarimui vadovavo dr. Kazys Morkūnas. Birželio 4 d. Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų instituto Lietuvių kalbos katedros ir Instituto Terminologijos skyriaus surengtoje tarptautinėje konferencijoje Technikos mokslų kalbos problemos pranešimus skaitė Stasys Keinys (Dėl terminologijos darbo supratimo), Kazimieras Gaivenis ir Angelė Kaulakienė (Kalbinis ir dalykinis technikos terminijos vertinimas), Nijolė Banevičienė (Technikos terminų standartų apibrėžimų ydos), Jolanta Gaivenytė (Lietuviškų ir angliškų keturžodžių technikos terminų struktūrų sugretinimas), Albina Auksoriūtė (Kai kurie sinonimijos atvejai naujausiuose kompiuterijos terminų žodynuose). Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė viešnios iš Latvių kalbos instituto. Birželio 10 d. Mokslų akademijoje naują Lietuvos vardo kilmės hipotezę išdėstė habil. dr. Simas Karaliūnas. Diskusijai vadovavo profesorius Algirdas Sabaliauskas. Diskusijoje dalyvavo doc. dr. Romas Batūra, dr. Artūras Dubonis, prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius ir kiti istorikai bei kalbininkai. Birželio 17 d. Lietuvių katalikų mokslų akademijos XVII suvažiavimo rytiniame posėdyje, kuriam vadovavo profesoriai Birutė Ciplijauskaitė ir Zigmas Zinkevičius, pranešimą skaitė Juozas Karaciejus (Mėginimas norminti lietuvių rašytinę kalbą XVI amžiuje); popietiniame posėdyje, kuriam vadovavo daktarės Antanė Kučinskaitė ir Klementina Vosylytė, pranešimus skaitė Ona Aleknavičienė (Jono Bretkūno Postilės perikopių autorystės klausimu), Jolanta Gelumbeckaitė (Lotyniškos konstrukcijos Jono Bretkūno Evangelijos pagal Luką vertime) ir Milda Lučinskienė (Jono Jaknavičiaus Evangelijų 1647 m. ir 1705 m. leidimų palyginimas). Liepos 1 ir 2 d. Vilniaus pedagoginiame institute vyko Pasaulio lituanistų bendrijos konferencija Lituanistika pasaulyje šiandien: darbai ir problemos. Joje dalyvavo bei diskusijose kalbėjo ir Instituto mokslininkai. Rugpjūčio 20-23 d. Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos surengtoje Antrojoje baltų studijų Europoje konferencijoje Vertybės ir normos kintančioje visuomenėje (prof. Algirdas Sabaliauskas buvo jos programos komiteto narys) kalbotyros sekcijos pranešimų klausėsi ir diskusijose dalyvavo Instituto mokslininkai. 265 Rugsėjo 5-8 d. doktorantė Jolanta Gelumbeckaitė Heidelberge vykusiame Penktajame tarptautiniame liaudies ir vėlyvosios lotynų kalbos kongrese (V Internationaler Kongref3 iiber Vulgūrund Spatlatein) skaitė pranešimą apie šventojo Jeronimo lotyniškų raštų kalbą (St. Jerome: Christian or Ciceronian Latin? Evidence from the Syntax of his Writings). Rugsėjo 22-25 d. Vytautas Zinkevičius dalyvavo Europos kalbinės komunikacijos asociacijos (European Speech Communication Association, ESCO) surengtoje Penktojoje Europos konferencijoje kalbinės komunikacijos ir technologijų klausimais (5" European Conference on Speech Communication and Technology). Konferencijoje buvo perskaitytas jo drauge su kolegomis danais Nielsu Ole Bernsenu, Hansu Dybkjaru ir Laila Dybkjar parengtas pranesimas apie dialogo sandaros ypatybes (Generality and Transferability. Two Issues in Putting a Dialog Evaluation Tool into Practical Use). Konferencija vyko Rodo (Rhodes) saloje Graikijoje. Spalio 3 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete Instituto Kalbos kultiros skyrius ir Universiteto Lietuvių kalbos katedra surengė Jono Jablonskio konferenciją Kalbos kultūra: tradicija ir dabartis. Trijuose konferencijos posėdžiuose kuriems pirmininkavo Pranas Kniūkšta ir Asta Kupčinskaitė, Aldona Paulauskienė ir Loreta Vaicekauskienė, Vitas Labutis ir Jurga Girčienė perskaityta trylika pranešimų. Iš Instituto pranešimus skaitė, į klausimus atsakė ir diskusijose dalyvavo Jurga Girčienė (Reikia naujo požiūrio į naująsias svetimybes), Pranas Kniūkšta (Tautinis, nacionalinis, valstybinis ir valstybės), Asta Kupčinskaitė (Tekstyny lingvistika irlarba kompiuterinis autentiškosios kalbos tyrimas), Danguolė Mikulėnienė (Valstybinės kalbos taisyklingumo administracinė priežiūra), Rita Miliūnaitė (Nuo senojo prie naujojo KPP leidimo), Loreta Vaicekauskienė (Šnekamoji kalba tebelaukia savo eilės) ir Rasuolė Vladarskienė (Tikslumo sintaksinė raiška valstybės dokumentų kalboje). Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Šiaulių universiteto, Kauno medicinos akademijos ir Kalbos inspekcijos. Kitoje Jono Jablonskio konferencijoje, įvyksiančioje ateinančiais metais, nutarta aptarti naujuosius kalbos reiškinius ir jų vertinimą. Spalio 7-9 d. Institutas drauge su Vilniaus universitetu ir Tarptautine baltistų asociacija surengė Aštuntąjį tarptautinį baltistų kongresą Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje. Kongresas skirtas pirmosios lietuviškos knygos — Martyno Mažvydo Katekizmo — 450 metų sukakčiai paminėti. Kongreso organizaciniame komitete (Pirmininkas — prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia) dirbo Instituto direktorius prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas (vicepirmininkas), prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas ir habil. dr. Simas Karaliūnas. Kongrese veikė penkios sekcijos: rašomosios kalbos, leksikologijos ir leksikografijos, etimologijos ir onomastikos, morfologijos ir sintaksės, fonetikos, fonologijos ir akcentologijos. Iš Instituto sekcijoms vadovavo Vytautas Ambrazas (Morfologijos ir sintaksės sekcijai, drauge su Audrone Kaukiene) ir Simas Karaliūnas (Etimo266 logijos ir onomastikos sekcijai, drauge su Pietru Umbertu Diniu). Vyko du plenariniai posėdžiai. Iš viso perskaityta per septyniasdešimt pranešimų. Į Kongresą atvyko mokslininkų iš dvylikos užsienio valstybių: Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, JAV, Olandijos, Šveicarijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos; Ukrainos. Kongrese pranešimus skaitė trylika Instituto darbuotojų (dvylika pranešimų): Ona Aleknavičienė (J. Bretkūno „Postilės“ perikopių autorystės klausimas), Saulius Ambrazas ir Vytautas Zinkevičius (Istorinis lietuvių kalbos žodynas ir senųjų raštų kompiuterizavimas), Vytautas Ambrazas (Verstiniai XVI-XVII a. lietuviški raštai kaip istorinės sintaksės šaltiniai), Nijolė Čepienė (Jono Bretkūno Biblijos germanizmai), Kazimieras Garšva (Linkuvos šnektos fonetikos raida), Jolanta Gelumbeckaitė (Postpoziciniai vietininkai J. Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime), Simas Karaliūnas (Etnonimo jétvingis struktūra ir kilmė), Gina Kavaliūnaitė (Olandiškojo šaltinio įtaka Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujojo Testamento vertimui), Vilija Lazauskaitė (Dėl u-kamienių būdvardžių ir jų abstraktų su priesaga -umas šakninio kirčiavimo), Evija Lipartė (Par vacu valodas partikulverbu tulkojumiem G. Mancela darbos), Milda Lučinskienė (J. Jaknavičiaus 1647 m. ir 1705 m. „Ewangelie polskie y litewskie“ kai kurie kalbos skirtumai), Danguolė Mikulėnienė (Dėl cirkumfleksinės metatonijos dūriniuose). Kongreso dalyviams surengtas naujų baltistikos knygų pristatymas, kelionė po Anykščių literatūrines vietas. Spalio 16-18 d. Varšuvos ir Vilniaus universitetų surengtoje tarptautinėje konferencijoje Sociolingvistinės ir psicholingvistinės kalbinės situacijos Vilniuje ir Vilniaus krašte sąlygos (Socjoi psycholingwistyczne uwarunkowania sytuacji językowej w Wilnie i na Wileriszczyznie) Varšuvoje pranešimus skaitė Laima Grumadienė (Lietuvių ir slavų kalbų sąveika Pietryčių Lietuvoje) ir Edmundas Trumpa (Kai kurios Pelesos lietuvių tarmės ypatybės — Niektore wtašciwošci gwary litewskiej we wsi Pelesa). Į programą dar buvo įtraukti Aloyzo Vidugirio (Iš Vilniaus krašto lietuvių tarmių tyrimo istorijos) ir Nijolės Tuomienės (Kai kurie Ramaškonių kaimo lietuvių tarmės ypatumai) pranešimai. Spalio 31 d. doktorantė Ona Aleknavičienė Kultūros ir meno instituto surengtoje konferencijoje Žmogaus simbolinė samprata senojoje lietuvių kultūroje skaitė pranešimą Simbolinė žmogaus samprata Jono Bretkūno Postilėje. Lapkričio 20 d. Institute Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus jaunimo iniciatyva surengta Jaunųjų kalbininkų konferencija. Konferencijos organizacinė komisija: Daiva Atkočaitytė, Vilija Lazauskaitė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Trijuose konferencijos posėdžiuose perskaityta dvylika pranešimų, iš jų devyni — Instituto darbuotojų: Daivos Atkočaitytės (Šalutiniai kirčiai pietų žemaičių raseiniškių šnektose), Albinos Auksoriūtės (Terminologinis Lauryno Ivinskio palikimas), Laimučio Bilkio (Dėl prieškirtinio u“ supriešakėjimo reiškinių lietuvių helonimijoje), Vido Garliausko (Lietuviškos oikonimų lytys XVI-XIX a. istorijos šaltiniuose. Lietuviški žodžiai ir frazės XVI-XVII a. rankraščiuose), Vilijos Lazauskaitės (Dėl dzūkybių pateikimo „Dabartinės lietu267 vių kalbos žodyne“), Astos Leskauskaitės (Dėl Kučiūnų šnektos balsinių fonemų sistemos), Vilijos Sakalauskienės (Valdžios semantika ir jos reiškimas lietuvių kalboje), Edmundo Trumpos (Kai kurios dzūkavimo raidos tendencijos Pelesos šnektoje), Loretos Vaičiulytės (Lietuvių kalbos dvivalenčių būdvardžių sintaksinė semantinė charakteristika). Pranešimus perskaitė ir svečiai: Romualdas Apanavičius (Ide. šaknies *tuer-2 pirminė semantinė reikšmė) iš Vilniaus universiteto, Asta Kazlauskienė (Atvirosios ir uždarosios galūnės balsių trukmė pietinių vakarų aukštaičių tarmėje) iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Everita Milčonoka (Daiktavardžių morfologiniai variantai G. Mancelio „Lettische postill“(1654)) iš Latvių kalbos instituto (Ryga). Konferencijos pranešimų tezės išspausdintos atskiru leidiniu (jame įdėtos dar keturių, konferencijoje neperskaitytų, pranešimų santraukos). Gruodžio 11-12 d. Lietuvių kalbos draugijos Kretingoje surengtuose profesoriaus Antano Salio 95-osioms gimimo metinėms prisiminti skirtuose svarstymuose Lietuvių kalbos tyrimai ir dabartis doc. dr. Vytautas Vitkauskas perskaitė pranešimą Antano Salio bendrinės kalbos kūrimo ir stiprinimo principai. Doktorantų seminarai Kovo 4 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje Edmundas Trumpa Instituto darbuotojams pristatė pirmąjį Instituto kompiuterinį kompaktinį diską Lietuvių kalbos tarmės. Pelesa. Gegužės 22 d. Jolanta Gelumbeckaitė papasakojo apie Madride surengtą IX tarptautinį lotynų kalbotyros kolokviumą, kuriame jai teko skaityti pranešimą. Birželio 19 d. dr. Giedrius Subačius papasakojo apie lituanistiką Ilinojaus universitete Čikagoje. Rugsėjo 19 d. Danutė Liutkevičienė ir Ignas Urbonas papasakojo apie Penktąją ELSNET'o Europos vasaros mokyklą, skirtą kompiuterinės lingvistikos klausimams (ELSNET's Fifth European Summer School on Language and Speech Communication Lexicon Development for Language and Speech Processing), šių metų liepos mėnesį surengtą Belgijoje, Leuveno universitete. Spalio 20 d. Milda Lučinskienė papasakojo apie tarptautinį seminarą Teksto įvairovė viduramžių tekstuose (Text Variety in the Witnesses of Medieval Texts) rugsėjo 21-23 d. įvykusį Sofijoje, Vytautas Zinkevičius — apie Europos kalbinės komunikacijos asociacijos (European Speech Communication Association, ESCO) rugsėjo 21-24 d. Rodo (Rhodes) saloje Graikijoje surengtą Penktąją Europos konferenciją kalbinės komunikacijos ir technologijų klausimais (5th European Conference on Speech Communication and Technology) ir Edmundas Trumpa — apie Varšuvos ir Vilniaus universitetų surengtą tarptautinę konferenciją Sociolingvistinės ir psicholingvistinės kalbinės situacijos Vilniuje ir Vil268 niaus krašte sąlygos (Socjoi psycholingwistyczne uwarunkowania sytuacji językowej w Wilnie i na Wileriszczyznie), spalio 16-18 d. įvykusią Varšuvoje. Gruodžio 4 d. dr. Nijolė Čepienė papasakojo apie Mažosios Lietuvos aktus Berlyno Slaptajame Prūsijos paveldo valstybės archyve, Albina Auksoriūtė — apie Lauryno Ivinskio rankraščius Krokuvos bibliotekose. Stažuotės, komandiruotės Balandžio 8 — birželio 30 d. habil. dr. Saulius Ambrazas stažavosi Stockholmo universiteto Baltų studijų departamente, vadovaujamame prof. Baibos Metuzalés—Kangerés. Stockholmo universiteto ir Karališkojoje bibliotekose jis studijavo savo moksliniam darbui reikalingą literatūrą, parašė straipsnį The derivative structure of substantives in Lithuanian and Latvian from the diachronic point of view. Stažuotę parėmė Švedijos institutas. Liepos 14-24 d. dr. Danutė Marija Liutkevičienė dalyvavo Penktojoje ELSNET'o Europos vasaros mokykloje, skirtoje kompiuterinės lingvistikos klausimams (ELSNET's Fifth European Summer School on Language and Speech Communication „Lexicon Development for Language and Speech Processing“), vykusioje Belgijoje, Leuveno universitete. Pagrindinės mokykloje nagrinėtos temos — leksikos duomenų formalizavimas ir pateikimas, vidinė leksikono struktūra, mašininis kalbos atpažinimas, sintaksės ir leksikono ryšys, mašininio vertimo problemos. Mokslininkė klausėsi paskaitų, dalinosi patirtimi, užmezgė ryšius su kolegomis iš kitų šalių. Rugpjūčio — rugsėjo mėn. habil. dr. Simas Karaliūnas su Kasa im. Jozefa Mianowskiego — Fundacja popierania nauki stipendija stažavosi Jogailos universitete Krokuvoje. Universiteto bibliotekoje jis rinko medžiagą planinėms temoms, studijavo mokslinę literatūrą. Nuo spalio 8 d. Instituto doktorantė Evija Lipartė stažavosi Leipzigo universitete. Rugsėjo 21-23 d. doktorantė Milda Lučinskienė dalyvavo Bulgarijos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos instituto surengtame tarptautiniame seminare Teksto įvairovė viduramžių tekstuose (Text Variety in the Witnesses of Medieval Texts) Sofijoje. Seminaro klausytojams ji perskaitė pranešimą XVI-XVII a. senųjų lietuviškų raštų kompiuterizavimas (Computerisation of the Old 16-17" Centuries Lithuanian Scripts), kuriame pristatė Instituto senųjų raštų kompiuterizavimo grupės darbą. Seminare skaityti pranešimai bus išleisti atskiru leidiniu. Lapkričio 16-22 d. dr. Nijolė Čepienė Vokietijoje, Slaptajame Prūsijos kultūros paveldo valstybės archyve Berlyne rinko Mažosios Lietuvos aktų asmenvardžius ir vietovardžius, nagrinėjo specialiąją ten esančią literatūrą. 269