Istorinis lietuvių kalbos žodynas ir senųjų raštų kompiuterizavimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIX (1998) Saulius AMBRAZAS, Ona ALEKNAVIČIENĖ, Vytautas ZINKEVIČIUS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius ISTORINIS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS IR SENŲJŲ RASTU KOMPIUTERIZAVIMAS Istorinis lietuvių kalbos žodynas yra sena kalbininkų svajonė. Dar XIX a. pabaigoje A. Bezzenbergeris savo darbe Beitrūge zur Geschichte der litauischen Sprache (1877) paskelbė senųjų lietuviškų raštų žodynėlį. Vėliau medžiagą iš daugelio senųjų raštų savo žodynui rinko K. Būga. Po to šį darbą tęsė kiti didžiojo Lietuvių kalbos žodyno rengėjai. Tačiau, deja, ne visi senųjų raštų žodžiai pateko į šį žodyną. Istorinio žodyno imtis ketino A. Salys (Zinkevičius Z. 1992: 308-309), bet negailestinga mirtis tą darbą nutraukė. Pokario metais pasirodė visa virtinė senųjų raštų indeksų bei žodynų. Didžiausios pagarbos čia nusipelno Cz. Kudzinowskis, parengęs S. B. Chylinskio Naujojo Testamento vertimo (1964) ir M. Daukšos Postilės (1977) žodžių indeksus. Toliau minėtini J. Lebedžio (1958), J. Kruopo (1970), J. Kabelkos (1964), V. Žulio (1970), J. Palionio (1967; 1983; 1995), K. Pakalkos (1979; 1997), K. Morkūno (1980), V. Drotvino (1987; 1995-1997), A. Jakulio (1995), D. Urbo (1996), A. Girdenio bei D. Girdenienės (1997) darbai. Vilniaus universitete yra nemaža diplominių darbų, skirtų M. Mažvydo, B. Vilento, J. Bretkūno, S. M. Slavočinskio ir kai kurių kitų senųjų raštų leksikai. Jiems daugiausia vadovavo V. Urbutis ir J. Palionis. Visa tai galėtų būti panaudota istoriniam lietuvių kalbos žodynui, kurį pradėti rengti buvo nutarta daugiau kaip prieš dešimtį metų plačiame pasitarime dar bendrame Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Po to šiam reikalui Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje, daugiausia K. Morkūno iniciatyva, buvo pradėta sudarinėti speciali kartoteka. Papūtus Atgimimo vėjams, į Lietuvą atėjo vakarietiški kompiuteriai ir naujos technologijos. Imta svarstyti, kaip visa tai reikėtų pritaikyti rengiant istorinį lietuvių kalbos žodyną. Tokius svarstymus naujomis idėjomis ir darbais, visų pirma pats kompiuteriu rinkdamas ir leisdamas S. Dau':anto žodyną (1993— 1996), ypač skatino didelis kompiuterizavimo entuziastas G. Subačius. Prie to labai prisidėjo ir P. U. Dini parengtas ir Lietuvoje išspausdintas H. J. Lysijaus Mažasis Katekizmas (1993), kuriame lietuviškų žodžių indeksas sudarytas nebe iš kortelių, kaip buvo daroma anksčiau, o jau kompiuteriu. Be to, tuo metu A. Vanago iniciatyva buvo kompiuterizuojamas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, pradėtas rengti Dabartinės lietuvių rašomosios kalbos dažnumų žodynas (sudarytojos L. Grumadienė ir V. Žilinskienė), kurio pirmasis tomas pasirodė 1997 m. 192 Visa tai sudarė palankią dirvą 1995 m. Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje atsirasti grupelei žmonių, pasiryžusių pradėti kompiuterizuoti senuosius lietuviškus raštus. Nuo 1996 m. šį darbą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 m. programą“. Iš pradžių šią grupę, be S. Ambrazo (grupės vadovo), sudarė O. Aleknavičienė, M. Lučinskienė ir R. Petkevičius. Jie kompiuteriu surinko J. Bretkūno Postilės abi dalis, B. Vilento Evangelijas bei Epistolas, Enchiridioną ir J. Jaknavičiaus Evangelijų 1647 m. leidimą. Netrukus į darbą įsitraukė V. Zinkevičius, ant kurio pečių gula visa seniesiems raštams tyrinėti reikiamų kompiuterinių programų kūrimo našta. J. Karaciejus į šią grupę atsinešė savo parengtą Wolfenbiittelio postilę (1995) ir K. Lukausko Pamokslus (1996), kurie irgi surinkti kompiuteriu. Pamažu senųjų raštų kompiuterizavimas peršoko Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus ribas ir dabar įgyja vis platesnį mastą. Antai Gramatikos skyriaus doktorantė G. Kavaliūnaitė yra surinkusi M. Mažvydo Katekizmą, Formą Chrikštymo ir Giesmę šv. Ambraziejaus. Likusius M. Mažvydo raštus, taip pat J. Bretkūno Kancionalą, Kolektas ir Giesmes Duchaunas, J. Jaknavičiaus Evangelijų 1705 m. leidimą surinko studentės A. Cicėnaitė, I. Krampaitė ir I. Pilipaitė. Vytauto Didžiojo universitete V. Vasiliauskienė ėmėsi K. Sirvydo Punktų Sakymų (jau surinkta pirmoji dalis). Prie senųjų tekstų kompiuterizavimo žada prisidėti ir kai kurie Vilniaus pedagoginio bei Klaipėdos universitetų mokslininkai. Lietuvių kalbos instituto leidyklos vedėja A. Stanislovaitienė rengia senųjų raštų kompiuterinius rašmenis (fontus). Kiekvienam senųjų raštų autoriui kuriami atskiri raidynai. Be to, A. Stanislovaitienė kartu su G. Kavaliūnaite parengė programą 1958 m. J. Otrębskio ir Cz. Kudzinowskio išleistam S. B. Chylinskio Naujojo Testamento vertimui nuskaityti skaitliu (nuskenuoti). Ypač džiaugiamės, kad su mumis bendradarbiauti sutiko žymus vokiečių mokslininkas J. D. Rangė, kuris dirba milžinišką darbą: leidžia ir nuodugniai tiria J. Bretkūno Biblijos vertimą. Jau išleistos Naujojo Testamento ir kai kurių Senojo Testamento knygų fotokopijos bei puiki monografija Bausteine zur Bretke-Forschung (1992), tikimės, kad greitai pasirodys ir iššifruotas J. Bretkūno Naujojo Testamento tekstas su gausiais komentarais. Už visus šiuos lituanistikai ypač svarbius ir visuotinai pripažintus veikalus 1997 m. J. D. Rangei įteikta M. Mažvydo premija. 1997 m. sausio mėn. 10 d. tarp Lietuvių kalbos instituto ir Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto pasirašyta speciali sutartis XVI-XVII a. lietuviškiems raštams tirti ir jų kompiuteriniam bankui kurti. Didelė parama tiriant mūsų senuosius raštus bus J. D. Rangės ir Vokietijos ambasados rūpesčiu 1998 m. gautas M. Liuterio Biblijos kritinis leidimas (12 tomų). Tai labai vertinga Vokietijos Federacinės Respublikos dovana Lietuvių kalbos institutui. M. Lučinskienė lietuviškų senųjų raštų kompiuterizavimo programą pristatė ir Sofijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje viduramžių tekstų 193 (visų pirma slavų) kompiuterizavimo klausimams (1997: 23-24). Taigi pamažu mūsų programa įgyja tarptautinio skambesio. Kaip numatoma dirbti senųjų raštų kompiuterizavimo darbą? Iš pradžių bus sudarinėjami atskirų senųjų raštų žodžių indeksai. Jie bus rengiami keturiais svarbiausiais etapais (žr. 1 pav.). Pirmiausia kompiuteriu surenkamas arba skaitliu nuskaitomas pats tekstas autentiška rašyba. Kaip žinome, nemaža senųjų raštų yra kolektyviniai darbai — prie jų rengimo yra prisidėję keli autoriai. Kartais viena teksto dalis yra verstinė, o kita originali ar kompiliacinio pobūdžio. Visa tai numatyta nurodyti jau renkant tekstą. Todėl paprastai iš pradžių tenka atlikti tam tikrą tekstologinę analizę, jeigu ji nebuvo atlikta anksčiau. Antai Z. Zinkevičius (1971: 153-167) yra nustatęs, kad J. Jaknavičiaus išleistame Evangelijų leidime 7 paskutinės Evangelijos yra išverstos ne J. Jaknavičiaus, o kito, iki šiol dar nenustatyto asmens. Tad renkant tekstą pastarosios tam tikru būdu pažymimos, kad skirtųsi nuo pagrindinio, J. Jaknavičiui priskiriamo teksto. Dar sudėtingesnė J. Bretkūno Postilės struktūra. Iš O. Aleknavičienės (1998) atliktos pirminės tekstologinės analizės matyti, kad didžioji J. Bretkūno Postilėje išspausdintų perikopių dalis gali būti imta iš B. Vilento Evangelijų bei Epistolų, bet viena jų — „Kosanis“ gali būti iš jo Enchiridiono, o dar viena — Mt 3,13-17 pridėta paties J. Bretkūno. Pirmojo tomo gale įdėtos dvi maldos veikiausiai perspausdintos iš M. Mažvydo Giesmių Chrikščioniškų (I d.). Labai galimas daiktas, kad „Passijos“ yra verstos, o ne kompiliacinės kaip patys Bretkūno pamokslai, tik dar nenustatytas jų originalas. Šie J. Bretkūno Postilės tekstologiniai duomenys į kuriamą senųjų raštų kompiuterinį banką patenka dviem būdais: a) renkant tam tikrais specialiais ženklais (kampukais " ') pažymimos tiek pačios perikopės, tiek ir jų citatos pamokslų tekste (žr. 2 pav.); b) likusi tekstologinė informacija kompiuteriui pateikiama programiškai, t. y. kitos išskirtinos J. Bretkūno Postilės dalys nurodomos pagal puslapius bei eilutes pačioje kompiuterinėje programoje, vėliau analizuosiančioje surinktą tekstą. Tekstologinė B. Vilento Enchiridiono informacija taip pat pateikta programiškai — pagal puslapius jis suskirstytas į tokias dalis: 1) iš M. Liuterio Enchiridiono verstas tekstas; 2) B. Vilento taip pat išversti jo priedai „Wenc3awoghima Knigeles“, ,,Chrik[chtima Knigeles“ ir „Palpalitas budas Spawedies“; 3) su M. Mažvydo vardu siejamas skyrius „Trumpas klaufimas ir prieprowimas“; 4) pirmieji 4 puslapiai, surinkti iš E Bechtelio 1882 m. perleisto Vilento Enchiridiono, kadangi defektuotame Vilniaus universiteto bibliotekos egzemplioriuje šių puslapių trūksta. Antrajame darbo etape kompiuteris pats pagal specialią programą padaro žodžių formų konkordancijas, t. y. išdėsto viso teksto žodžių formas abėcėlės tvarka, nurodydamas jų vietą tekste (tomą, puslapį, eilutę) ir pateikdamas teksto atkarpą, kur jos vartojamos. Čia atsispindi ir pirmajame darbo etape įrašyta 194 tekstologinė informacija. Antai J. Jaknavičiaus Evangelijų konkordancijoje žvaigždute (*) paženklintos formos iš ne J. Jaknavičiaus verstų Evangelijų (žr. 3 pav.). J. Bretkūno Postilės konkordancijoje tam tikri sutartiniai ženklai rodo, kuri žodžio forma yra iš perikopių, imtų iš B. Vilento Evangelijų bei Epistolų (V) ir Enchiridiono (k), kuri iš paties J. Bretkūno pridėtos perikopės Mt 3,13-17 (0), taip pat iš maldų (m) ir „Passijų“ (#). Žodžių formos iš pamokslų neturi jokio ženklo (žr. 4 pav. ir 2 lent.). Tai vėliau atsispindės ir žodžių indekse ir labai pravers toliau tyrinėjant J. Bretkūno Postilės kalbą. Kadangi B. Vilento Evangelijos bei Epistolos lyginamos su J. Bretkūno Postilės perikopėmis, tai šioje konkordancijoje ženklu = pažymėtos formos iš tų B. Vilento Evangelijų, kurios yra ir J. Bretkūno Postilėje, grotelės # čia taip pat žymi formas iš „Passijų“, o formos iš tų Biblijos ištraukų, kurių nėra J. Bretkūno Postilėje, yra be jokio ženklo (žr. 5 pav. ir 2 lent.). Šiuo metu jau yra parengtos J. Bretkūno Postilės, B. Vilento Evangelijų bei Epistolų, Enchiridiono, J. Jaknavičiaus 1647 m. Evangelijų ir K. Lukausko Pamokslų konkordancijos. Žodžių formų konkordancijoms parengti sukurta ištisa kompiuterinių programų sistema (apie tai žr. Zinkevičius V. 1996: 36-37). Pagal ją kompiuteris pirmiausia skaito ir analizuoja senųjų raštų tekstą ir sudaro specialius kompiuterinių duomenų failus (bylas), į kuriuos surašo tekste rastas žodžių formas bei fiksuoja informaciją apie kiekvienos žodžių formos vietą tekste (tomo, puslapio, eilutės numerį, žodžio formos numerį eilutėje, tekstinio failo baito numerį, nuo kurio prasideda ši forma), taip pat minėtas tekstologines nuorodas bei renkant tekstą pažymėtas sunkiai įskaitomas raides, neaiškias formas ir kitus duomenis (ar forma perkelta iš vienos eilutės į kitą, ar ji turi priešdėlį ne, kurį senųjų raštų autoriai dažnai rašo atskirai nuo pamatinio žodžio ir pan.). Šie kompiuterinių duomenų apie senųjų raštų žodžių formas failai kartu su senųjų raštų tekstų failais — tai tarsi kertiniai akmenys dideliems senųjų raštų kompiuterinio banko rūmams. Analizuodamas tekstą, kompiuteris atlieka ir tam tikrą to teksto kontrolę: praneša apie aptiktą jam nepažįstamą rašmenį, neteisingą puslapių numeraciją, per ilgus žodžius, eilutes ir pan. Perskaitęs, išanalizavęs ir, jei reikia, pakoregavęs tekstą, jis, remdamasis visa kuriamame kompiuteriniame banke sukaupta informacija, surikiuoja žodžių formas pagal abėcėlę kartu su metrika, sutartiniais ženklais bei kontekstu ir išspausdina konkordanciją. Kompiuterinę programų sistemą visiems čia paminėtiems darbams atlikti sudaro kelios dešimtys programinių modulių. Antai vien J. Bretkūno Postilei apdoroti sukurta apie 30 programinių modulių sistema, o joje yra per 30000 C++ programavimo kalba parašytų eilučių. Kadangi nevienodi skirtingų senųjų raštų rašmenys, eilučių ilgiai, puslapių dydžiai, jų numeracija, tekstologiniai ir kitokie komentarai, kuriuos kompiuteris skaitydamas tekstą turi pasižymėti, tai kiekvienam tekstui kuriamos atskiros programinių modulių sistemos modifikacijos. 195 Kad gerai veiktų minėtos kompiuterinės programos, ypač svarbu, kad renkant tekstus ir kuriant konkordancijas būtų vienodai suprantami ir vartojami specialieji ženklai (fontai) bei jų kodai. Lietuvių kalbos institute jau nusistovėjo tam tikra ženklų sistema. 1 lentelėje pateikiami ženklai, kuriuos parengėjas įrašo rinkdamas tekstą: 1 lentelė. Specialieji ženklai, parengėjų įterpiami į renkamus senųjų raštų tekstus' Ženklas | Kodas Funkcija - 045 Iš abiejų pusių atskiriami puslapių numeriai. 092 Atskiriami puslapių numeriai tuose senuosiuose raštuose, kuriuose ženklas ,,-“ vartojamas ne tik kaip kėlimo ženklas, bet ir kaip brūkšnelis tekste. { 0123 Tekste įterpiamas prieš neaiskia raidę. ) 0125 Tekste įterpiamas po neaiškios raidės. | 091 Tekste įterpiamas prieš parengėjo atstatytą raidę. ] 093 Tekste įterpiamas po parengėjo atstatytos raidės. < 060 Tekste žymi parengėjo komentaro pradžią. > 062 Tekste žymi parengėjo komentaro pabaigą. i 0245 Tekste žymi citatos pradžią. 3 0250 Tekste žymi citatos pabaigą. < 043 Bon, kai tekste nėra kėlimo ženklo, bet jis turėtų ūti. Yra pasirinkta nemaža specialiųjų ženklų, kurie konkordancijose perteikia tekstologinę informaciją. Juos kompiuteris įrašo pats po žodžio formos metrikos: ! Prašytume atkreipti būsimųjų pagalbininkų ir bendradarbių dėmesį į tai, kad norėdami vaisingai bendradarbiauti, turėtume rinkti ir apdoroti senuosius raštus pagal panašią sistemą. Tada galėsime keistis surinktais ar nuskenuotais tekstais ir be papildomo parengimo ir perdirbimo analizuoti juos pagal savo poreikius, kitaip sakant, suprasime bet kokį tekstą „iš pirmo žvilgsnio“. 196 2 lentelė. Specialieji ženklai po žodžių formų metrikų* Ženklas | Kodas Funkcija 0 0224 Žodžio forma iš J. Bretkūno Postilėje pridėtos perikopės Mt 3,13-17. k 0107 Žodžio forma iš J. Bretkūno Postilės perikopės, kuri yra ir B. Vilento Enchiridione. m 0109 Žodžio forma iš J. Bretkūno Postilėje esančių maldų. V 0209 Žodžio forma iš J. Bretkūno Postilės perikopės, kuri yra ir B. Vilento Evangelijose bei Epistolose. # 035 Žodžio forma iš J. Bretkūno Postiléje ir B. Vilento Evangelijose bei Epistolose esančių „Passijų“. oo 0165 Žodžio forma iš B. Vilento Evangelijų bei Epistolų perikopės, kuri yra ir J. Bretkūno Postilėje. T 0194 Žodžio forma iš pirmųjų 4 B. Vilento Enchiridiono puslapių, surinktų iš F. Bechtelio 1882 m. perleisto B. Vilento Enchiridiono. Q 0234 Žodžio forma iš B. Vilento Enchiridiono skyriaus „Wenc3awoghima Knigeles“. + 043 Žodžio forma iš B. Vilento Enchiridiono skyriaus ,,Chrik[chtima Knigeles“. 5 0235 Žodžio forma iš B. Vilento Enchiridiono skyriaus „Irumpas klaufimas...“. n 0239 Žodžio forma iš B. Vilento Enchiridiono skyriaus „Palpalitas budas Spawedies“. * 042 Žodžio forma iš ne J. Jaknavičiaus (1647) verstų Evangelijų. 22 lentelėje pateikiami ženklai imti iš fonty rinkinio „MS LineDraw*. Šie ženklai mūsų konkordancijose jau turi apibrėžtas funkcijas ir nereikėtų jų vartoti kitoms funkcijos atlikti. 197 Dar viena konkordancijose vartojamų ženklų grupė padeda tyrėjui greičiau surasti formą greta pateiktame kontekste, pamatyti senųjų raštų teksto eilutės pradžią ir pabaigą, taip pat antraštinio žodžio eilės numerį. Šie ženklai ir jų kodai pateikiami 3 lentelėje*: 3 lentelė. Specialieji ženklai žodžių formų kontekstuose Ženklas | Kodas Funkcija i 0222 Žymi žodžio forma sakinyje (kad būtų lengviau pastebėti). || 0186 Žymi senųjų raštų teksto eilutės pabaigą. » 0175 Eina po konteksto prieš antraštinio žodžio eilės numerį. Kompiuterizuoti senuosius raštus pagal tam tikrą bendrą sistemą būtina dėl to, kad remiantis kompiuteriu apdorotais tekstais bei jų indeksais, numatoma rengti senųjų raštų žodyną. Todėl jau dabar stengiamasi nevartoti minėtų specialiųjų ženklų kitoms funkcijoms atlikti ir nenaudoti jų kodų naujai kuriamiems ženklams. Mūsų konkordancijos esti dviejų svarbiausių tipų: 1) grynosios konkordancijos (žr. jų fragmentus 3-5 pav.), skirtos įvairiais požiūriais tyrinėti senųjų raštų žodžių formas (šiam reikalui rengiami ir atvirkštiniai jų sąrašai pagal paskutinę žodžio formos raidę, žr. 9 pav.), ir 2) konkordancijos su antrojoje eilutėje išspausdintu 0 bei pakartota originalo forma (žr. 6 pav.). Būtent su antrojo tipo konkordancijomis paprastai dirbama trečiajame etape. Tyrėjas iš greta žodžio formos pateikto konteksto pirmiausia nustato, kokia yra jos gramatinė ir leksinė reikšmė. Tada konkordancijos antrojoje eilutėje vietoj pakartotos originalo formos jis dabartine rašyba atstato to žodžio pamatinę antraštinę formą (veiksmažodžio — bendratį, vardažodžio — vienaskaitos vardininką); skliausteliuose, kur reikia, pateikia žodžio leksinę reikšmę (o verstinių tekstų — originalą) ir santrumpomis (žr. 7 pav. pateiktą sąrašą) ta formą charakterizuoja. Konkordancijoje iš eilės einančias, tą pačią gramatinę ir leksinę reikšmę bei vienodą grafinį pavidalą turinčias formas užtenka aprašyti vieną kartą, tik vietoj O reikia parašyti skaičių, kiek kartų tokia forma pavartota. Tada * Į 3 lentelę prašytume atkreipti dėmesį tuos, kurie kuria kompiuterinius fontus senųjų raštų rašmenims. Šias tris kodų pozicijas reikėtų palikti laisvas, t. y. neskirti jų senųjų raštų raidėms bei kitiems tekste autoriaus vartojamiems simboliams. 198 kompiuteris žinos, kelioms po jos einančioms formoms toks aprašas galioja. Specialios programinės įrangos dėka skaitydamas šias žodžių formų konkordancijas su aprašais, jis papildys kompiuteriniame banke užfiksuotą informaciją apie kiekvieną senųjų raštų žodžio formą. Pagal juos ateityje bus galima vykdyti paiešką. Kompiuteris taip pat atlieka tam tikrą žodžių formų aprašų kontrolę: perspėja, jei aptinka neuždarytus skliaustus po žodžio reikšmės nusakymo, jam nežinomą ar tame pačiame žodžio formos apraše per neapsižiūrėjimą kelis kartus parašytą santrumpą. Kadangi kompiuteris analizuoja tik tas eilutes, kuriose vietoj 0 įrašytas koks nors skaičius, tai iš pradžių galima aprašyti ne visas, o tik kai kurias tyrėją dominančias žodžių formas ir pateikti jas apdoroti kompiuteriui, 0 vėliau konkordanciją pildyti naujais aprašais. O. Aleknavičienė yra taip aprašiusi dalį a raide prasidedančių J. Bretkūno Postilės žodžių formų (žr. 8 pav.). Šis darbo etapas pareikalaus daugiausia laiko. Antai J. Bretkūno Postilėje yra 133 895 žodžių formos, B.Vilento Evangelijose bei Epistolose — 31 610, jo Enchiridione — 8 954, J. Jaknavičiaus Evangelijose (1647) — 15 455, K. Lukausko Pamoksluose — 109 044 žodžių formos. Tyrėjas turės nustatyti kiekvienos jų gramatinę bei leksinę reikšmę (versto teksto ir originalą) ir santrumpomis jas charakterizuoti. Čia paminėti tik penkių dabar jau parengtų konkordancijų skaičiai, tačiau ne mažesnės apimties yra ir daugelis kitų XVI-XVII a. lietuvių kalbos paminklų. Ketvirtajame darbo etape, remdamasis į kompiuterinį banką įrašyta informacija, kompiuteris surikiuos žodžius pagal abėcėlę, nustatys jų vartojimo dažnumą bei išvardins visas tekste rastas formas, t. y. iš esmės pats parengs tiriamojo teksto žodžių indeksą. Jame numatoma pateikti ne tik žodžių formas, bet ir retų ar istoriniu požiūriu svarbių žodžių reikšmes su pavyzdžiais, o verstinių tekstų ir jų originalus. Žinoma, šią darbo dalį turės atlikti pats tyrėjas, bet kompiuteris pagal trečiajame darbo etape įrašytas žodžių reikšmes (ar originalus) ir konkordancijoje esančius pavyzdžius pateiks visą jam reikalingą informaciją. Kartu su žodžių indeksais ketinama išleisti ir atskirų senųjų lietuvių kalbos paminklų plačias leksikos ar kitokias kalbos studijas, kurios galės būti ginamos kaip daktaro disertacijos, parengti kai kurių ypač retų senųjų raštų mokslinius leidimus. Šitaip sudarius atskirų tekstų žodžių indeksus, ateityje bus galima be didelių kartotekų parašyti XVI-XVII a., vėliau XVIII bei XIX a. raštų žodynus. Antra vertus, planuojame kuriamą senųjų raštų kompiuterinį banką papildyti plačiomis informacinės paieškos sistemomis, t. y. padaryti taip, kad bet kuris tyrėjas kompiuteriu galėtų rasti jo darbui reikalingus duomenis apie atskirų žodžių ar jų formų vartoseną senuosiuose raštuose ir nebereikėtų kiekvienu atveju pačiam visų jų skaityti ir sudarinėti kartoteką, kaip buvo iki šiol. Jau dabar mūsų parengtomis konkordancijomis domisi kai kurie leksikos, morfologijos, sintaksės, net ir kultūros istorijos specialistai. Jos praverstų pildant didįjį Lietuvių kalbos žodyną, rengiant jo naująją redakciją. 199 Kaip matyti iš šios trumputés apžvalgos, mes stovime didelio ir ilgo kelio pačioje pradžioje, o mūsų jėgos nėra didelės. Kaip sakė viename Postilės pamoksle J. Bretkūnas, Piuwe ira dide | O maf; darbiniku (II 62,8). Tad kviečiame visus, kurie tyrinėja senuosius raštus, talkon, prašome patarimais ir ypač į kompiuterio diskelius įrašytais senaisiais tekstais bei kompiuterinėmis programomis prisidėti prie šio bendro reikalo. Tik visų sutelktomis pastangomis pamažu įstengsime įkopti į gražią ir seniai daugelio svajonėse pieštą viršūnę, kurią pavadinsime istoriniu lietuvių kalbos žodynu ar kokiu kitu vardu. Mūsų adresas: Lietuvių kalbos institutas, Antakalnio 6, 2055 Vilnius; faksas (370 2) 226573; elektroninis paštas: [email protected].; [email protected]; [email protected]. 1 paveikslas Bendra senųjų raštų kompiuterizavimo ir žodžių indeksų kūrimo schema I etapas Sutartiniai ženklai: ; pradžia = atliekamų į [| 1 ; į | darbų ctapai Kompiuteris PERTTI Airis Senųjų raštų tekstas perkeliamas į Tap ir i 3 būsimų darby kompiuterinę terpę analizuoja L.---.'į etapas Senųju raštų kompiuterinis bankas jų vietas tekste kompiuteriu ir kitokią i i ; informaciją) | dirba vien tik Ee == kompiuteris tekstą senųjų raštų (pasižymi sau specialistas žodžių formas, dirba / ~ Ro duomenys “ T m kompiuteriaka i nėje terpėje | pp xT T i i duomenys i i P popieriuje ii | Us) ' | II etapo tęsinys ; i i Kompiuteris patcikia pagal III etapas t IV etapas i! abėcėlę surikiuotas senųjų raš Co i Kuriami vg) žodžių formas su kontckstais Tyrinėtojas aprašo ji Sunany sony raštų, (konkordancijas) | žodžių formas r žodžiųindeksai || ot Aro nerd ; 200 LOT 8 paveikslas Jono Bretkūno Postilés konkordancijoje aprašytos žodžių formos (fragmentas su žodžiu alga) alga BP1107,8 m tas darbas [ekal[i/ Ir|koke ghis palkui nūg Diewo gauna Jalga.|Ant Pirmo.|Ape Kitrifta Karaliaus Herodo.|HErodas »1789 3 alga (atpildas) s f sg a alga BPI112,8 elnikams/dūs am=||ina ifchganima.||Ant Treczio.||Ape Jalga tho [markiniko Herodo.||POnas Diewas teifufis fudzia » 1790 0 alga alga BP1208,17 spiktuiu kencs||tarp geruiu.||Ant Penkto. Ape pagaliaufe [falga teip geruiu /||kaip piktuiu.|Ant Pirma.|Kaip iffimana [5 »1791 0 alga Alga BPI215,2 Bet Diewui ral kalchifdikem.|-215-|Ant Schefchto.|| JAlga teip geruiu kaip piktuiu.|KAc3ei pikti fmones [u gerais ikki »1792 1 alga (atpildas) s f sg n alga BP1229,17V wa [cheforaulp / pawa=||dink darbinikus / ir ufmokek ghiems [alga /|pradeies nog pafkucziaufiu / iki pirmuiu.||-230-|| »1793 6 alga (užmokestis) s f sg a alga BP I235,25 ieib anis io butu darbinikais alba Bafznic3e /||bet ghis ir Jalga iemus gera ufymeka. O ne del dar=|bu / bet ifch [awa Ge »1794 0 alga alga BP1236,13 [chilfai wiena]tiktai hadina dirbens / tacziau pilna atim [alga / bet|lifch Geribes pono. Teip ir mes tiktai ifchwienos »1795 0 alga alga BP1242,12 ilte [chwentuiu / kurei ghis bei [cheme [wiete ge=|ra dūft Jalga ir aname [wiete amfina ifchganima /|Bet ne iu dar » 1796 0 alga alga BP1375,19# ira |Ir [ulfikalbeie nupirka ufsu tus [idabrinikus /Jufsu Jalga neteilibes / dirwa podsiaus ant [chwenta=|[riaus pilgrin »1797 0 alga alga BP II 164,20 m tokie|negeri kolnadieiei/ [wieto lobi / atimdami nūg iti Jalgaldide / 0 ana ne gerai nei tikrai mokindami. Bedaljiums »1798 0 alga alga BPII241,14 loia iemus /[Newienam newalios ir netiefos ne dariket / ir falgallawa palfikakdinkite.|Teipo Schwentas Ianas fmones i » 1799 1 alga (užmokestis) s f sg i alga BP II 241,24 [fi fmones buk giwi buk numirre [ulfieiti / ir taddalkofsna Jalga atgaufenti / kaip [cheme [wicte budams|bus giwenens »1800 3 alga (atpildas) s f sg a alga BPI124221 [nu ant galo mokinkimes / kake ghif[ai ira palkui ga=|wens [alga ir Smerti.|Ape gala ir [merti [cho Schwento ir brang »1801 0 alga alga BP II 243(259),21 rik[chtitoghi Sunaus||Diewo / ufgu [awa geradeghifte / pikta [alga / ir biauru|fmerti [chicje ant femes gawuli. Bet » 1802 80€ 9 paveikslas Baltramiejaus Vilento Enchiridiono atvirkštinės žodžių formų konkordancijos fragmentas palfifeminima nuliminima atminima atminima atminima atminima palligerinima paltiprinima paltiprinima paltiprinima palchwentinima palchlowinima ilchpafsinima ilchpafsinima palifsinima patepima gerima gerima perima Sutwerima Iftatima Chrikfchtima E 44,2 E 24,16 E339 E 33,17 E 68,155 E 68,215 E 75,19n E 67,235 E 69,23-245 E 75,17-18n E 46,23Q E 53,20-21Q E 30,2 E3211 E37 E 51,16Q E 32,21 E 34,15 E 60,13 + E 16,18 E 9,8 ES5,1+ padūti buket Seniemuliems/ir[[parodiket tame [pal[ifeminima/ Nęfa Diewas|puikiemuliems prielchtarauja/»615 mulullnepriegautu / ir neifchweltu ing neintikieghima /|| fnufiminima / ir ing kitas didsias giedas ir bluf=|nimus / »616 vich nus būs ifchdiitas.|Tatai darikite ant mana Jatminima.[Schitiigi budu eme Kilika po We=|lc3eres / dekawoia i »617 ku /Tatai dariket / kaip dafsnaillgerfit ant mana fatminima.|Koki¢ nauda dara toklai walgimas ir gerimas?||Atfak »618 vich ius bus ifchditas. Tatai darikite ant man{a}|| |atminima.||Schitū budu eme Knlika po wecseres / de=|kawoia / »619 Tatai darikite / kaip dafsnai ger=||lite / ant mana / fJatminima.|Ketwirtas Klaufimas.|Sakik man kam tu nmi tą [3en »620 =|Irinima mana [ilpnoles wieros bei [a=|fsines/ ir deel [palligerinima [u||pagalba Diewa manalghriekingoia jiwa= »621 [fen=|kla bei te[tamenta ing atleidima mana ghricku /|| fpaftiprinima mana wieros ir ant ifchganimaljmana dufchia »622 [odije ir Sacramentellielchkau atleidima ghrieku mana / [paltiprini=|-70-|ma wieros mana: Bei todelei alch n »623 padelti taw?||Atlakimas.| Dal atleidima mana ghrieku / deel [paltip=|rinima mana [ilpnofes wieros bei [a=||sines / i »624 ik [cholei Minifchai ir minilchkas y|[Klo[chtoriu jeidami [fpafchwentinima prijmla=|jwa / labai dide c3efti prida »625 Kas moteri faw randa / tas randa gie=||ra daikta / ir gaus Jpalchlo=|winima nig|Diewa.|-54-|Potam teiflchties ra »626 Palchlowintas mielas Kunige / pralchau|tawe / idant [ifchpafsinima mana paklaufitumbei /|lir atleidima ghrieku »627 irwierofp atwe[ti. Tas teltow tiektai praftas bu=|das Jifchpafsinima ghrieku laikitas dal pra=|tuiu.|Sacramenta »628 ghrieku iefchkoti / nenfifchdumoti/ ir tū muka ifch [Jpalifsinima dariti.|Bet pafsink wiena alba du ghrieku / kuri »629 pats [chlowng draugilte pagatawitu /|neturinc3e newiena [patepima/ alba raukf(chla /Jalba ko kita / Bet idant butu »630 dino ir vine / mums||Chrik(c3ionims ant walgima ir gerima / niigllpaties Chriltaus iftatitas.|Kur apie tatai paraf »631 Kurie fod3ei jra prieg kunifchka walgimalir Jgerima kaip galwos dalis Sacramenta / a=||kurs tiems jodzems tik »632 ghillai amf3inaghi perfsegnoghima to danguie=|lioia Įperima gautu ir apfsadetaje karalifta ta=|wa dowanos aptu »633 pralcziaulen tur mokinti.|[Pirmas Sanaris / apie] JSutwerima.|[Tikiu ing Diewa Tiewa wilfa=||galintighi Daritoghi D »634 jem Sacramenta dūti. Dzlto ne=||priwalai cia newiena Jiftatima paftatiti /|kaip Papicfsus dare. If[akik tiektai ir p »635 Iefu Chriftu Wielchpa=||ti mulu/ Amen.|-55-|| [Chrik[chtima||Knigeles.[[Martinas Lutheris wif fiems||Chrik[chczon »638 97 90 8661 einen Q + d n Sutartiniai ženklai prie žodžio formos metrikos: - forma iš skyriaus “Wenczawoghima Knigeles”; - forma iš skyriaus “Chrik[chtima Knigeles”; - forma iš skyriaus “Trumpas klaufimas...*'; - forma iš skyriaus “Palpalitas budas Spawedies”. Žodžio forma iš B.Vilento Enchiridiono dalies, verstos iš M.Liuterio Enchiridiono, neturi jokio ženklo. LITERATŪRA Aleknavičienė O. 1998: Jono Bretkūno Postilės perikopių autorystė: Mt 3,13-17 šaltiniai. — Baltistica 5 priedas. Bezzenberger A. 1877: Beitrūge zur Geschichte der litauischen Sprache auf Grund litauischer Texte des XVI. und des XVII. Jahrhunderts, Gottingen: Verlag von Robert Peppmiiller. Dini P. U. (sud.) 1993: Heinrich Johann Lysius. Mažasis katekizmas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Drotvinas V. (sud.) 1987: Lexicon Lithuanicum, Vilnius: Mokslas. Drotvinas V. (sud.) 1995-1997: Clavis Germanico-Lithvana 1-4, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Girdenis A.,Girdenienė D. 1997: 1759 metų „Ziwato“ indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jakulis A. 1995: „Knygos Nobajžnystės“ leksika | sud. D. Jakulytė 1, Klaipėda: Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė. Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio leksika, Vilnius: Mintis. Karaciejus J. (sud.) 1995: Wolfenbiittelio postilė, Vilnius: Baltos lankos. Karaciejus J. (sud.) 1996: Kiprijonas Lukauskas. Pamokslai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Kruopas J. 1970: 1598 m. Merkelio Petkevičiaus katekizmo leksika. — Lietuvių kalbotyros klausimai 12, 83-155. Kudzinowski Cz 1964: Biblia Litewska Chyliniskiego. 3. Indeks, Poznan: Pafstwowe wydawnictwo naukowe. Kudzinowski Cz 1977: Indeks-stownik do „Daukšos Postilė“ 1-2, Poznan: Wydawnictwo Universytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Lebedys J. (sud.) 1958: S. M. Slavocinskis. Giesmės tikėjimui katalickam priderancios, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Lučinskienė M. 1997: Computerisation of the old 16th — 17th century Lithuanian scripts. — Text variety in witnesses of Medieval text: Study from cooperative writing perspective, Sofia: Institut po matematika i informatika VAN, 23-24. Luther M. Werke. Kritische Gesamtausgabe. Die Deutsche Bibel. 1-12, Weimar, 1906-1961. Morkūnas K. 1980: Konstantino Širvydo „Punktų Sakymų“ veiksmažodis (indeksas). — Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 109-222. Pakalka K. (sud.) 1979: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas. Pakalka K. (sud.) 1997: Senasis Konstantino Sirvydo žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Palionis J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis. Palionis J. (sud.) 1983: J. Bretkūnas. Rinktiniai raštai, Vilnius: Mokslas. Palionis J. (sud.) 1995: Mikalojaus Daukšos 1595 metų katekizmas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Range J.D. 1992: Bausteine zur Bretke-Forschung: Kommentarband zur Bretke-Edition (NT), Paderborn — Miinchen — Wien — Zūrich: Ferdinand Schėningh. Subačius G. (sud.) 1993-1996: Simono Daukanto raštai. Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas, 1-3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Urbas D. 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius V. 1996: Senųjų lietuviškų raštų tyrinėjimo kompiuterizavimas. — Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai Pirmosios lietuviškos knygos — Martyno Mažvydo Katekizmo — 450 metų sukakčiai paminėti. Konferencijos pranešimų tezės 1996 m. spalio 2324 d., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 36-37. 209 Zinkevičius Z. 1971: Dėl K. Sirvydo „Punktų sakymų“ genezės ir kalbos. — Baltistica 7(2), 153-167. Zinkevičius Z. 1992: Lietuvių kalbos istorija 5, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zulys V. 1970: Jono Rėzos leksika: Filol. m. kand. disertacija 1—2, Vilnius. HISTORICAL DICTIONARY OF LITHUANIAN AND COMPUTERISATION OF OLD TEXTS Summary The paper deals with the problem of the computerisation of old Lithuanian texts and the preparation of the words indexes for them, which is being fullfilled in the Institute of Lithuanian Language by a group of scientists (led by Saulius Ambrazas, and computer programs created by Vytautas Zinkevičius) in 4 main steps: 1. the certain text itself is entered into a computer in authentic orthography with all diacritic symbols and textologic comments (because a great part of old Lithuanian texts are collective works, and usually one part of the text is a translation and the other is original, created by an author himself or of compiled type, which is taken from the earlier works of other authors); 2. using a certain software computer itself makes concordance of the words forms: it lays out the forms of the text entered into it in the alphabetical order by indicating their place in the text (volume, page, line) and gives a segment of the text in which the form is used; 3. investigator using characterises the forms, presented in the concordance, and renews basic title words forms; 4. another software will be able to compile the words index of the certain old Lithuanian text. In the future the Historical Dictionary of Lithuanian can be prepared on the bases of such words indexes, in which not only forms but also meanings of the words, important from the historic point of view, and original forms of translations will be presented. 210