Mikalojaus Daukšos raštų germanizmai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIX (1998) Nijolė ČĖPIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius MIKALOJAUS DAUKŠOS RAŠTŲ GERMANIZMAI M. Daukšos iš lenkų kalbos verstuose raštuose, kaip ir kituose 16 a. religinio turinio darbuose, germanizmų yra nedaug. Daugiausia jų esama Jono Bretkūno „Biblijoje“. Ypač mažai germanizmų aptinkama nedidelės apimties Daukšos „Katekizme“ (1595 m.). Jame yra šeši germanizmai ir septyni iš jų sudaryti vediniai: kunigas, vertas, kuoras „choras“, mirra „kvapūs sakai“, šarvas, skyda1; kunigystė, kunigiškas, hevertas, vertai, nevertai, nevertybė, išliuosuoti. M. Daukšos „Postilėje“ (1599 m.) rasta 21 germanizmas ir 19 darinių – 18 vedinių ir vienas dūrinys: penigmainys. Be jau išvardytų, minėtini šie: penigas (peringas, pinningas, pinigas), budelis, ola, stalda „tvartas“, šilingas ir kt.; žr. 1 lentelę. Kai kurių Daukšos raštų skolinių, kaip ir savų žodžių, rašyba ir formos įvairuoja, pvz.: kunigáikszts, kunigáigszts, kunigáistis; kunigákzts; pęnigas, pęni-gas, penigas, pęnigas, peningas. Nustatant germanizmų kilmę, susiduriama su klausimu – žodis pasiskolintas tiesiai iš vokiečių kalbos ar yra atėjęs per slavų kalbas, daugiausia lenkų ar gudų. Dėl kai kurių skolinių kilmės esama prieštaringų nuomonių, pvz., falšus K. Alminauskis kildina iš vokiečių, o E. Fraenkelis iš lenkų kalbos; Pr. Skardžius savo knygoje „Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen“ šio žodžio nepateikia; lampa, mirra Alminauskis laiko vokiečių, o Skardžius (originale mira) – lenkų kalbos skoliniu. Dažnai skolinio šaltinis nepadeda išaiškinti kilmės, nes vokiškų ir slaviškų formų fonetinė bei morfologinė struktūra visiškai ar iš dalies sutampa, pvz.: gruntac, plg. v. Grunt, l. grunt; handlius „prekyba“, plg. v. Handel, l. Handel; jarmarkas „mugė, turgus“, plg. v. Jahrmarkt, l. jarmark; laterna „žibintas“, plg. v. Laterne, l. laterna; pancierius „šarvai“, plg. v. Panzer, l. pancerz; šturmas „audra, vėtra“, plg. v. Sturm, l. szturm; šniūras „virvė“, plg. v. Schnur, l. sznur; tancius „šokis“, plg. v. Tanz, l. taniez. Šie „Postilės“ germanizmai daugelio tyrėjų laikomi patekusiais per slavų kalbas. Žinoma, Lenkiją ir Vokietiją siejo seni kontaktai ūkio ir kultūros srityje. Vokiečių riteriai plaukė į lenkų dvarus nuo 11 a., o 13–17 a. buvo didžiausia migracija. Dvarų riteriai vedė vokietes, lenkų ponai viešėjo vokiečių dvaruose. Iš čia plito mados, papro- 1 S. Karaliūnas šį žodį laiko baltišku. – Baltistica 30(1), 1995, 29–39. 31 čiai. Būta kontaktų ir mokslo srityje. 1364 m. Krokuvoje įkurtas universitetas keitėsi studentais. Pirmuosius trisdešimt metų 12 iš 19 profesorių buvo vokiečiai. Tačiau kai kurie germanizmai palyginti nėra seni skoliniai slavų kalbose, pvz., lenkų jarmark, lampa, laterna vartojami 15 a., handel, szturm, taniec, grunt „pamatas, pagrindas“ 16 a. (kaip ir lietuvių kalboje). Dalis šių skolinių, kaip pinigas, kunigas, patekusių į lietuvių kalbą, anot K. Būgos, apie 12–13 a., t.y. žinomi iki Daukšos, į lietuvių kalbą galėjo ateiti tiesiai iš vokiečių kalbos. Atėjimo keliai galėjo būti įvairūs: Mažoji Lietuva, šiaurinė Lietuvos dalis (Livonijos vokiečių žemaičių kalba), pagaliau ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartojama vokiečių kalba. Jau 14 a. Lietuvoje būta vokiečių, jų pastatyta šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje. Kai kurie skoliniai galėjo patekti ir knyginiu keliu, verčiant raštus iš vokiečių kalbos (izopas, mirra). Dalis M. Daukšos raštuose pavartotų skolinių neturi lietuviškų atitikmenų, pakaitalų. Jie atėjo su naujomis realijomis nežinomoms sąvokoms reikšti, daiktams, asmenims pavadinti. Visi „Katekizmo“ tiesioginiai germanizmai, išskyrus vedinį išliuossuoti (vietoj skyda bendrinėje kalboje turimas skydas, o vietoje kuoras – choras) vartojami bendrinėje kalboje. „Postilėje“, kaip ir kituose senuosiuose raštuose, yra šiandien nevartotinų skolinių, pvz., cieks „ženklas, dėmė“, liuosas, stalda. Palyginus Daukšos „Postilės“ germanizmus su Mažvydo raštų ir Bretkūno „Postilės“ skoliniais, matyti, kad Daukšos „Postilėje“ germanizmų kartu su dariniais yra daugiausia (40), Bretkūno „Postilėje“ (39), mažiausia M. Mažvydo raštuose (25 – iš jų penkios pavardės). Minėtuose trijuose darbuose pavartota tik 10 tų pačių žodžių: kunigas, penigas, mûras, hûkis, izapas (izopas), kaplanas (kaplonas), kunigaikštis, mirra (myrha, mirrhas), skyda, hûkinykas (hukenykas), DP ir BP – 19, Mž ir BP – 13, DP ir Mž tik 11. Iš visų Daukšos, Mažvydo raštų ir Bretkūno „Postilės“ 65 germanizmų (pavardės nepriskaičiuojamos) bendrinėje kalboje vartojama tik 20, be to, kelių skolinių yra kitos formos, pvz., vietoje hercekis turimas hercogas. Pastebėta, kad DP yra daug iš skolinių sudarytų darinių, daugiausia vedinių, pvz.: išliuosuoti, išliuosavimas: liuosuoti; peniguojas „pinigingas“, penigėlis: penigas; kunigystė, kunigiškas, kunigaikštis: kunigas; šarvuotas, šarvinukas „šarvuotas žmogus“, pašarvinti „apginkluoti“: šarvas; vertumas, never- tumas /DK nevertybė/; vertas. Iš viso Daukšos „Postilėje“ yra 19 iš germanizmų sudarytų darinių, Daukšos „Katekizme“ – 7, Bretkūno „Postilėje“ – 9, Mažvydo raštuose – 7. 32 16 a. raštų (Mž, BP, DK, DP) germanizmai 1 lentelė Skoliniai Dariniai Pamatiniai žodžiai Šaltiniai brantai „sfilio liga“ v.v.ž.brant BP budelis Pr.v. v.v. ž. budel DP ciekas „ženklas“ pabugruoti „paskolinti“ v.borgen Mž Daubmanas „tokja pavardė“ Pr.v. žeken DP farba „dažar“ v. Daubmann Mž gasas „gatvė, kelias“ v. Farbe BP grabė „griovys“ Pr.v. gas, gass BP hereckis (herčiks) „hercogas“ Pr.v.grobė, v.Graben BP heubtmonas (hotimanas) „viršininkas, vadas“ hereckystė „hercogystė“ v. Hertzig Mž, BP hūkis v.v.a. houbetman Mž, BP hūkinykas, -ė (hūkenykas) Pr.v. Huck, Hucke Mž, BP, DP ūkinykas DP hūkenystė BP 33 Skoliniai Dariniai Pagrindiniai žodžiai Šaltiniai Hulrichas „tokia pavardė“ hūkinykavimas v. Hulrich DP ižapas (izopas) „vaistinio juozapo (Hyssopus officinalis) sultys“ kunigė „kunigo žmona; kunigaikštienė“ v. Isop Mž juozapo (Hyssopus officinalis) sultys“ kunigystė (kunigysta) „kunigo pareigos, kunigavimas; viešpatystė“ v. Kaplan Mž, BP, DP kaplanas (kaplonas) „kunigas“ kunigiškas „dvasininkiškas“ s.s. kelik, v.ž. kelik, s.v.a. kelich Mž, BP, DP kylikas „taurė“ kunigauti, būti kunigu; viešpatauti“ s.v.a., v.a.a., v.v.ž. kuning Mž, BP, DK, DP kunigas kunigaikštis „karo vadas ir srities valdovas“ Mž DK, DP, BP kuoras (choras) kunigaikštė „kunigaikštytė“ Pr.v. kor, v.v.a. kor,v.Chor Mž kvieys gout hwaities, s.gem. xweitiz, DK, DP, Mž BP, DP 34 Skoliniai | Dariniai | Pamatiniai žodžiai | Šaltiniai lampa (liampa) | | isl. hweite | DP, BP liuossa „laisvas“ | | v. Lampe | DP | išsiuosti | v. los | DK, DP | išluosiavimas | | DP Lutheras „tokia pavardė“ | | v. Luther | Mž malkas „gurkšnis; gėrimas“ | | Pr.v. malche „viena karta“ | DP midus | | gotų *midus | BP, DP Mikielės menuo „Mikėles (Mykolo) mėnuo“ | | Pr.v. Michėl | BP mirra (myrrha, mirrhas) „kvapus sakai“ | | v. Myrrhe | BP, Mž, DK, DP mūras | | v.v.ž. mūre, v.v.a. mûre Pr.v. mûr | Mž, BP, DP ola | | v.v.ž. hol | BP,DP Osterbegeras „tokia pavardė“ | | v.Osterberger | BP pantas „dovana“ | | Pr.v.pant | Mž pेंिगas | | v.ž. pennig, penning, s.ž. grem. penning, Pr.v. fenning, pfennig | Mž,BP, DP (peningas, pinigas, pinigas) | | | BP,DP | | pengėlis | DP | | penguojas „piningas“ | DP 35 Skoliniai Dariniai Pamatiniai žodžiai Šaltiniai Perbant „tokia pavardė“ penigmainys v. Perbant DP ratūžė „rotušė“ Pr.v. rūthús Mž skıda „skydas“ s.frizu skid, s.v.a. scit BP spykerė „javų sandėlis, klėtis“ v.v. ž. spiker, Pr.v. špiker Mž, DK, DP, BP stalda „vartas“ danu stald, v.v. ž. stal(l-) BP (staldas) DP stukis „gaballas, liūtas“ Pr.v. stuk, v.v. ž. stukke BP šarvas (Šarvai) šarvinykas „šarvuotas žmogus“ gotu sarva DP šarvuotas BP, DK, DP BP, DP šarvuotas DP pasārvinti „apginkluoti“ DP šilingas v. Schilling DP Šiparus „irkluotojas, laivininkas“ Pr.v. Schipper BP šūrčės „prijuostė“ v. Schürze BP vertas v. wert BP, DK, DP nevertas BP, DK, DP 36 Školiniai Dariniai Pamatiniai žodžiai Šaltiniai Weinreichas „tokia pavardė“ vertai v. Weinreich DK, DP žėgplis „purė“ neverta(i) v. Segel DK, DP vertumas DP nevertumas DP nevertėbė DK vertingas BP vertingai BP Mž BP Gauta 1998 02 25 37 SUTRUMPINIMAI isl. – islandų kalba. Pr.v. – Prūsijos vokiečių kalba. s. s. – senoji saksų kalba. s. v. a. – senoji vokiečių aukštaičių kalba. š. germ. – šiaurės germanų kalba. v. – vokiečių kalba. v. v. a. – vidurinė vokiečių aukštaičių kalba. v. v. ž. – vidurinė vokiečių žemaičių kalba. v. ž. – vokiečių žemaičių kalba. Kiti sutrumpinimai tokie pat kaip didžiajame Lietuvių kalbos žodyne. LITERATŪRA Alminauskis K. Die Germanismen des Litauischen. Die deutschen Lehnwörter im Litauischen, Teil 1, Kaunas, /1934/. Brückner A. Słownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna, 1974. Būga K. Rinktiniai raštai, V: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958–1959. T. 1–2. Fraenkel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch 1–2, Göttingen: Vandenhoeck&Ruprecht, 1955–1965. Karaliūnas S. Dėl baltų kalbų šaukšto ir skydo pavadinimų kilmės – Baltistica 30(1), 1995, 29–39. Karszniewicz-Masur A. Zapożyczenia leksykalne ze źródła niemieckiego w współczesnej polszczyźnie, Wrocław, 1986. Skardžius Pr. Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, Kaunas, 1931. DIE GERMANISMEN IN SCHRIFTEN DES MIKALOJUS DAUKŠA Zusammenfassung Die Übersetzungen von M. Daukša, wie überhaupt die litauischen Religionsschriften des 16. Jhs., enthalten nicht viel Germanismen. Im „Katekizmas“ (1595) sind sechs Germanismen und sieben von ihnen gebildete Ableitungen, in „Postilė“ – einundzwanzig Germanismen, achtzehn Ableitungen und eine hybride Zusammensetzung. Bei der Bestimmung des Ursprungs der Germanismen entsteht eine Frage – das Wort ist gerade aus dem Deutschen oder durch die Vermittlung der slawischen Sprachen ins Litauische gelangt. Manche deutsche Lehnwörter konnten ohne Vermittlung der slawischen Sprachen ins Litauische gelangen, z. B.: šturmas (Sturm), gruntās (Grant), tancius (Tanz). Aus 65 in den Schriften von Daukša, Mažvydas und Bretkūnas „Postilė“ vorliegenden Germanismen werden nur 20 in der litauischen Gegenwartssprache gebraucht. Die Übersetzungen des M. Daukša unterscheiden sich von den Schriften der anderen oben genannten Autoren des 16. Jhs. durch die Mehrheit der aus den Lehnwörtern gebildeten Ableitungen. 38