Kalbininkės sugrįžimas

mokėti, laukas, toli, sotūs, iš vienos pusės, ir s. sl. mogą, lęgą, rus. dalb, s. sl. syb, iš antros (p. 108–110), atstovauja skirtingoms šaknims. Dėl skirtingo šaknies vokalizmo taip pat negalima etimologiškai sieti liet. glodùs ir lat. gluds (p. 109), liet. brėžti ir braũkti (p. 114). Kilmės santykis tarp liet. nãmas ir dimstis „Hof(raum), Gut“ (p. 109), tiesa, yra neaiškus16, bet neatmestina galimybė, kad namas, lat. nams turi savarankišką šaknį *nem-. S. sl. trepetati ir rus. pryskatb taip pat geriau nesieti su liet. drebėti ir rus. bryzgatb, (p.104–105), bet laikyti atskiromis šaknimis17. Liet. strãzdas, lat. strazds ir sl. 'drozdъ žodžio pradmens priebalsių skirtumą (p.104) reikia aiškinti Siebso dėsniu. Liet. geĩsti neturi ‘-ds- (p. 100), bet yra sudėtas iš šaknies geid- ir bendraties formanto *-t(e)i, todėl morfemų sandūroje yra *-dt- (> *-tt- > -st-). P. 94 teigiama, kad pirštas, s. sl. prъstъ turi liet. š, sl. s iš ‘k’, o p. 115 jie priskirti prie žodžių, kurie lietuvių kalboje turi š, kilusį iš ide. ‘s po r. P. 293 nurodyta, kad o kamieno gen. sing. galūnė ‘-ā (vilko, s. sl. vlьka) yra iš ide. ‘-ās, p. 210 t. teisingai įrodinėjama, kad tai senoji abliatyvo galūnė (‘-ōd). P. 178–179 yra suomių paimen „Hirt“, p. 208 jau teisingai nurodyta piemen. P. 179 randame pr. menschon „des Fisches“, p. 263 teisingai „des Fleisches“. Pr. guntwei nėra 1. Plur. (p. 69). Vietoj liet. taišyti (p. 96), pr. sachis (p. 101), s. indų ugnis (p. 110), liet taisytis (p. 116), lat. bārti (p. 141), liet. sù vienà šviesà (p. 226), instr. sing. bãdu (p. 227, išn. 269), gen. dual. Dvjijų karvių (p. 260. išn. 330) turi būti atitinkamai tašyti, sackis, ágnis, taušytis, bārt, sù vienà šviesà, badù, dvijjų karvių. Simas Karaliūnas KALBININKĖS SUGRĮŽIMAS Tamara Buch. Opuscula Lithuanica. Wydal Wojciech Smoczyński, Warszawa, 1998: Katedra Językoznawstwa Ogólnego i Bałtystyki Uniwersytetu Warszawskiego, 381 p. Žinoma mūsų germanistė Ina Meiksinaitė neseniai paskelbtuose atsiminimuose apie savo seserį Tamarą Buchienę citavo jos laiško Romoje gyvenusiam monsinjorui Vincentui Mincevičiui ištrauką: „Ir ką gi tas gyvenimas su manimi daro! Juk aš visuomet tik norėjau gyventi Kaune, vaikščioti Nemuno krantais, reikėjo man pušynų, ežerų, tylos, kodėl gi man reikėjo gyventi įvairiuose kraštuose, tarp įvairių žmonių, kalbėti įvairiomis kalbomis ir – šiuo metu – netekti 16 F r e a n k e l E. Litauisches etymologisches Wörterbuch, I, Heidelberg–Göttingen, 1962, 483. 17 Ф а с м е р М. ЭСРЯ III (1987) 391, IV (1987) 99. 252 penktos pilietybės“1. Šie žodžiai iš tikrųjų teisingai apibūdina tragizmo ir nelengvų išbandymų kupiną talentingos lietuvių kalbos tyrėjos gyvenimą. Gimusi (1923 07 03) Marko Šagalo mieste Vitebske. Vėliau su šeima grįžusi į savo tėvų žemę Lietuvą. Lankiusi Kauno Vokiečių gimnaziją. Brandos atestatą gavusi jau lietuviškoje gimnazijoje 1941 m. birželio 21d. Jau kitą rytą prasidėjusio karo nubloškta į tolimą Rusijos užkampį, dirbusi traktorininke, studijavusi germanistiką Gorkyje. Pirmaisiais pokario metais akademiko Viktoro Žirmunskio aspirantė Leningrado universitete, paskui dėstytoja Vilniaus universitete ir Čeliabinsko pedagoginiame universitete. Vėl Lietuvoje ir keleri darbo metai, daug lėmę jaunos mokslininkės tolesnių tyrinėjimų kryptį, Lietuvių kalbos ir literatūros institute2. Kiek ilgiau (1957–1967 m.) Varšuvos universiteto docentė. Lituanistikos kursai taip pat skaityti Sorbonos ir Čikagos universitetuose. Sunkiais gyvenimo tarpsniais, ypač gyvenama Paryžiuje, patyrusi bičiulišką žymaus semiotiko Algirdo Juliaus Greimo, monsinjoro Vincento Mincevičiaus ir kitų dvasinę ir materialinę paramą. Nepalankių aplinkybių (apie jas Lietuvoje nedaug kam buvo žinoma) versta nuolat keisti šalis ir darbą, dažnai gyventi atskirai nuo šeimos, pakirsta sunkios ligos Tamara Buchienė mirė 1970 m. vasario 7d. Haifoje (Izraelis). Jai ėjo dar tik keturiasdešimt septintieji… Kiekvienas lietuvių kalbos tyrinėtojas turbūt su džiaugsmu į rankas ims neseniai Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos katedros išleistus, vieno žymiausių lenkų baltisto Wojciecho Smoczyńskio sudarytus Tamaros Buchienės rinktinius lituanistikos raštus. Knyga ir prasideda sudarytojo atsiminimais apie Tamarą Buchienę. Juose labai šiltais žodžiais jų autorius prisimena savo mokytoją, apibūdina jos pedagoginę veiklą Varšuvos universitete. Atskirai (Nota wydawnicza) paaiškinamos šio leidinio sudarymo ir pasirodymo aplinkybės. Knygoje Opuscula Lithuanica surinkti beveik visi svarbesni Tamaros Buchienės lituanistiniai darbai, skelbti įvairių šalių moksliniuose leidiniuose. Pateikiami jie tomis kalbomis, kuriomis buvo publikuoti pirmą kartą: vokiečių (15 darbų), lenkų (13), lietuvių (3), anglų (2), rusų (2), prancūzų (1). Visi skelbiami darbai knygos sudarytojo suskirstyti į aštuonis skyrius. Septyniuose iš jų pagal tematiką apimamos šios lituanistikos sritys: fonologija, akcentologija, veiksmažodžio sistema, Mažosios Lietuvos kalba pagal Danieliaus Kleino gramatiką, Kristijono Donelaičio kalba, Seinų lietuvių šnektos, Seinų onomastika. Surinkti darbai rodo, kad jų autorę domino tiek įvairių lietuvių kalbos reiškinių kilmė, raida, tiek jų vartosena dabartinėje bendrinėje kalboje ar tarmėse. 1 Meiksinaitė I. „Ne mūsų valia!“ – Naujasis Židinys – Aidai 5–6, 1998, 311. 2 Tamara Buchienė dirbti moksline bendradarbe Instituto direktoriui Kostui Korsakui rekomendavo (1953 m.) jo jaunystės draugas ir to meto Knygų rūmų direktorius Antanas Ulpis (1904–1981), „kilnios širdies ir iškilus žmogus, visais laikais rėmęs tuos, kas buvo persekiojami“ (I. Meiksinaitės žodžiai). 253 Aštuntojo skyriaus trijuose straipsniuose nagrinėjami germanistikos klausimai. Tačiau tik pirmasis iš jų (Die reflexive Konstruktion der Verba im Gotischen), galima sakyti, grynai iš germanistikos srities. Kiti du – Zum ostpreussischen Deutsch im XVII–XVIII Jh. ir Remarks on the syntactic influences of German in neighbouring non-German dialects (beje, pastarojo, kaip ir vieno fonologijos skyriaus straipsnio bendraautorė – lenkų kalbininkė Zuzanna Topolińska) – siejasi ir su lituanistika: juose yra pastabų apie Mažosios Lietuvos lietuvių raštiją, kai kurių jos kalbos ypatybių gretinimo su atitinkamais vokiečių kalbos reiškiniais. Apskritai Mažosios Lietuvos tematikai skirti darbai sudaro gana didelę Tamaros Buchienės palikimo dalį: apie šio krašto lietuvių kalbą pagal Danieliaus Kleino gramatiką knygoje paskelbti 6 straipsniai (vieno bendraautoris Jonas Palionis), o didžiojo būrų dainiaus Kristijono Donelaičio kalba nagrinėjama net 7 straipsniuose ir turbūt mažai kam iki šiol žinotoje plačiojoje, bet nebaigtoje studijoje The phonological system of the „Metai“ by Christian Donelaitis (p. 129–199). Šią studiją autorė buvo rašiusi lenkų kalba. 1974 m. jos angliškas vertimas (Lithuanian Phonology in Christian Donelaitis) paskelbtas Haifoje. Deja, vos paskelbtas, ne specialisto verstas tekstas susilaukė kalbininkų priekaištų, ir labai malonu, kad naujai skelbiamą anglišką tekstą rūpestingai peržiūrėjo profesorius Axelis Holvoetas. Lietuvos dialektologai, lietuvių onomastikos tyrinėtojai turi progą dar kartą atkreipti dėmesį į vienoje vietoje sukauptus kalbininkės straipsnius apie Seinų krašto lietuvių šnektas, įdomius šio krašto vietovardžius, kurie skelbiami ir aptariami 6 straipsniuose. Be kita ko, straipsnis apie Seinų ir Suvalkų krašto upėvardžius parašytas kartu su įžymiuoju mūsų kalbininku Petru Joniku. Derėtų priminti, jog Tamara Buchienė, dirbdama Varšuvos universitete, labai susidraugavo su Seinų krašto lietuviais. Čia ji kartais praleisdavo ištisus mėnesius. Vienas iš šio straipsnelio autorių, lankęsis kalbininkės namuose Varšuvoje, Lumumbos gatvėje, patyrė, su kokiu pasididžiavimu ji svečiams rodydavo Seinų krašto lietuvių dovanotas staltieses ir lovatieses, vaišindavo juos „lietuvišku“ medumi. Knyga baigiama Jono Palionio anglų kalba 1971 m. parašytu straipsniu In memory of Tamara Buch, kalbininkės publikacijų sąrašu, dalykine ir pavardžių rodyklėmis, Seinų ir Suvalkų krašto tikrinių žodžių sąrašu. Beje, iš publikacijų sąrašo, kurį sudaro 44 pozicijos, matyti, kad į Opuscula Lithuanica neįdėta Tamaros Buchienės 1951 m. Leningrade apginta disertacija Возвратная конструкция глагола в германских языках, atskira knyga išleistas darbas Die Akzentuierung des Christian Donelaitis (Wrocław etc., 1961, 147 p.), studija Pirmosios spausdintos lietuvių kalbos gramatikos (bendraautoris Jonas Palionis), paskelbta knygoje Pirmoji lietuvių kalbos gramatika. 1653 metai (Vilnius, 1957) ir 5 smulkesni straipsniai iš įvairių periodinių leidinių, taip pat Atsiminimų nuotrupos, paskelbtos Lietuvoje (Proskyna 3, 1989, 164–177) ir perspausdintos Lenkijoje (Linguistica Baltica 2, 1993, 301–313). Į bibliografijos sąrašą neįtraukta 254 knygoje spausdinama minėtoji studija The phonological system of the „Metai“ by Christian Donelaitis. Profesorius Wojciechas Smoczyńskis, rūpestingai parengęs Tamaros Buchienės (Buch) Opuscula Lithuanica, į ilgą savo nuopelnų lituanistikai sąrašą įsirašė dar vieną labai svarią poziciją. Kartu šioje knygoje paskelbti darbai tarsi sugrąžino jų autorę 75-ųjų gimimo metinių proga į tuos kraštus, kuriuos ji savo ar ne savo valia turėjo palikti. Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas Register zur Zeitschrift für Vergleichende Sprachforschung Band 1–100 (1851–1987). Bearbeitet von Ivo Hajnal, Christiane Schaefer, Gerhard Schaufelberger und Sabine Ziegler. Herausgegeben von Alfred Bammesberger Vandenhoeck & Ruprecht in Göttingen, 1997, 324 p. 1987 m. išleistas žymaus vokiečių lingvisto Adalberto Kuhno 1851 m. įsteigto istorinės lyginamosios kalbotyros žurnalo „Zeitschrift für Vergleichende Sprachforschung“ 100-asis – jubiliejinis – tomas. Šis tomas jo redaktorių Alfredo Bammesbergerio ir Günterio Neumanno buvo taip sudarytas, kad skelbiami 25 straipsniai atspindėtų aktualią indoeuropiečių kalbų tyrimo problematiką bei metodologiją. Reakcija buvo netikėtai palanki – pasirodė keliolika recenzijų ir šiaip trumpų aptarimų, kuriuose buvo visapusiškai įvertintas šio žurnalo vaidmuo istorinei lyginamajai indoeuropiečių kalbotyrai. Dvi recenzijos išspausdintos taip pat lietuvių kalbotyrinėje spaudoje – V. Grinaveckio „Mūsų kalboje“ (1988, Nr. 6, 34–35) ir V. Urbučio „Baltistikoje“ (25, 1989, 188–190). Friedricho-Aleksandro universiteto [Erlangen-Nürnberg] profesorius dr. Bernhardas Forsmannas savo recenzijoje žurnale „Universitas“ (Nr. 12, 1988, 1329–1330) pasiūlė sudaryti visuotiną registrą (Gesamtregister). Kaip Redaktoriaus pratarmėje pažymi profesorius dr. Alfredas Bammesbergeris, šis pasiūlymas redaktorių ir leidyklos buvo mielai priimtas. Die deutsche Forschungsgemeinschaft finansiškai padedant, prie registro sudarymo pakaitomis dirbo dr. Christiane Schaefer (Laisvasis Berlyno universitetas), dr. Sabine Ziegler (Würzburgo universitetas) ir dr. Ivo Hajnal (Züricho universitetas), o prie surinktos medžiagos tvarkymo daug prisidėjo Gerhardas Schafelbergeris (Züricho universitetas). Techninis darbas buvo atliekamas Eichstätto universiteto Anglų filologijos ir lyginamosios kalbotyros katedroje, kuriai vadovauja profesorius dr. Alfredas Bammesbergeris. Registro tomą sudaro: turinys, p. 5–6, redaktoriaus pratarmė, p. 7–8, autorių rodyklė, p. 9–209, dalykų rodyklė, p. 209–321, ir žurnalo redaktorių sąrašas, p. 323–324. Autorių ir dalykų rodyklės sudarytos, suprantama, alfabeto eilės tvarka. Surašyti visų au- 255