Priesagos „-ynė(s)“ vediniai „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Daiva MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius PRIESAGOS -ynė(s) VEDINIAI „DABARTINES LIETUVIŲ KALBOS ZODYNE“ Lietuvių kalbos žodžių daryba nemažai tyrinėta tiek istoriniu, tiek sinchroniniu aspektu. Pasitelkus kompiuterius atsirado galimybė jos tyrimą paįvairinti, pvz., nagrinėti žodžių darybą dar ir statistiškai. Be abejo, rimta statistinė analizė nėra paprastas žodžių skaičiavimas, tačiau pradžioje pravartu turėti ir tikslius absoliučius bei santykinius žodžių darybos duomenis, nes iki šiol tikslios statistikos nebuvo. Dirbant su „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kompiuteriniu variantu (toliau — DLKŽ(k)), norėta paskaičiuoti, kiek jame apskritai yra tam tikros priesagos vedinių, kaip jie pasiskirsto pagal bendrąsias darybos reikšmes, iš kokių kalbos dalių ir kokios struktūros pamatinių žodžių yra padaryti, ar pakitęs (ir kaip) jų darybos pamatas ir pan. 1. Bendrieji duomenys DLKŽ(k) 189 žodžiai baigiasi -yné'. Rūgštynė ir stypynė dėl dvejopo kirčiavimo pateikti po du kartus. 11 atvejų (5,8296) tai nėra priesagos -ynė vediniai: agudntrynė, dynė ntk., gadynė psn., linūmynė, myne, pyne, plynė, šeivatrynė, trynė, urkštynė ir žvynė. 2 vietos pavadinimai sudaryti su sudėtine priesaga -umynė: klampumynė, tankumynė. Dar 3 žodžiai turi priesagą -ynė, tačiau nėra jos vediniai — tokie buvo jų pamatiniai žodžiai, t.y. priesaga -ynė buvo darybos formantas ankstesniame darybos žingsnyje, pvz., papušynė (: pušynas), protėvynė (: tėvynė) ir gūdnotrynė (: notrynė). Taigi lieka 173 žodžiai — priesagos -ynė vediniai. Tai sudaro 91,5396 visų žodžių su šiuo baigmeniu ir 98,30% visų žodžių, turinčių šią priesagą. 20 daugiskaitinių daiktavardžių yra priesagos -ynės vediniai. Žodis rūgštynės (2, 1) dėl dvejopo kirčiavimo DLKŽ(k) pateiktas du kartus. 2. Vediniai pagal darybos kategorijas Prieš skirstant šios priesagos vedinius į darybos kategorijas ir aiškinantis, kiek vedinių sudaro vieną ar kitą kategoriją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ' Be abejo, tokiam duomenų kiekiui statistiškai tirti kompiuteris nereikalingas, tačiau, tarkim, priesagos -imas daiktavardžių DLKZ(k) yra apie 14,5 tūkstančio. Tad tiriant priesagos - ynė vedinius tiesiog norėta patikrinti kai kurias darbo su kompiuteriu galimybes. 218 dažnai vienas ir tas pats, tik kelias reikšmes turintis, žodis darybos požiūriu gali priklausyti kelioms darybos kategorijoms, pvz., nakvynė 1. „nakvojimo vieta“, 2. „nakvojimas“. Todėl tiriant vedinių darybos statistiką svarbus ne tik pačių žodžių, bet ir jų reikšmių skaičius. Šiame straipsnyje žodžiui kuria nors viena jo reikšme pavadinti vartojamas sememos terminas, skiriant nuo apskritai išvestinio žodžio, kuris gali turėti ir daugiau reikšmių. Tokių priesagos -yné sememų DLKŽ(k) yra 228. Pereinant prie veiksmažodinių priesagos -yné(s) vedinių aptarimo — pora pastabų dėl žodžio dilgynė. DLKŽ(k) jis pateikiamas kaip dvireikšmis žodis: 1. žr.dilgėlė (bot. „piktžolė, vaistinis, pluoštinis augalas, kurio stiebas ir lapai turi dilginamųjų plaukelių (Urtica)“); 2. žr. dilgélynas („vieta, kur prižėlę dilgėlių“). LKŽ II 549 tai irgi yra dvireikšmis žodis, tik reikšmės pateikiamos kiek kitaip: 1. „dilgėlių krūmas“; 2. „dilgėlė“, nors pirmosios reikšmės pavyzdžiai — Dilgynėj radau vištą periant Ds. ir kt. — tiktų ir vietos reikšmei iliustruoti. Taigi čia galima įžiūrėti esant du homonimus, kurie ne tik skiriasi bendrąja darybos reikšme, bet ir yra padaryti iš skirtingų kalbos dalių žodžių: dilgynė „dilgėlė“ reiškia veikėją arba ypatybės turėtoją (žiūrint, ką laikysime pamatiniu žodžiu — veiksmažodį dilginti ar būdvardį dilgūs), o dilgynė „dilgynas“ — vietą, jo pamatinis žodis yra daiktavardis dilgė. Abejojant, ką laikyti pirmojo homonimo pamatiniu žodžiu, jis į statistiką neįtraukiamas“. 2.1. Priesagos -ynė vediniai gali remtis veiksmažodžiais ir vardažodžiais (daiktavardžiais ir būdvardžiais). Iš veiksmažodžių padaryti 72 vediniai, turintys iš viso 116 reikšmių. Tai sudaro atitinkamai 41,62% visų su šia priesaga padarytų žodžių (skaičiuojant sememas — 51,1096). Vardažodžiais remiasi 101 žodis, turintis iš viso 111 reikšmių (58,3896 ir 48,9096). Krinta į akis tai, kad veiksmažodinių ir vardažodinių vedinių santykis, skaičiuojant žodžius ir sememas, nesutampa. Skaičiuojant žodžius, priesagos -ynė veiksmažodiniai ir vardažodiniai vediniai pasiskirsto apytikriai santykiu 4:6, o skaičiuojant sememas — maždaug per pusę. Beveik 1096 skirtumas susidaro dėl to, kad iš veiksmažodžių padaryta daugiau keliareikšmių žodžių nei iš vardažodžių. Taip yra todėl, kad veiksmažodiniams vediniams būdingos darybos kategorijos nuo seno yra susijusios — veiksmų, veiksmo rezultatų, įrankių, vietų, veikėjų pavadinimai dažnai daromi su tais pačiais afiksais (plg. DDR 18, 232). Vardažodiniai vediniai daug dažniau nei veiksmažodiniai DLKŽ(k) turi tik vieną reikšmę (plg. atitinkamai 92,16% ir 60,44%). Minéta, kad DLKZ(k) yra 20 daugiskaitiniy priesagos -ynés vediniy. Zodis rūgštynės padarytas iš būdvardžio, kiti 19 — veiksmazodiniai vediniai. Vienas ju — stumdynės — turi dvi reikšmes — 1. „spūstis“; 2. „peštynės, susistumdymas®. * Toliau abejotinos darybos vediniai į statistiką taip pat neįtraukiami, procentai skaičiuojami remiantis tik aiškios darybos pavyzdžiais. 219 2.2. P. Skardžiaus darbe (LKŽD 270-272) tik trumpai ir labai apytikriai nurodomos pagrindinės priesagos -ynė(s) vedinių darybos reikšmės. Iš V. Urbučio daiktavardžių darybos skyriaus „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (toliau — LKG) sužinome, kad priesagos -ynė(s) vediniai apskritai gali būti: veiksmažodžių abstraktai (NA), veikėjų“ (NAg), ypatybės turėtojų“ (NAt), įrankių (NI), vietų (NL), kuopiniai (NC) ir švenčių bei apeigų pavadinimai (NF)“. NAt (LKG I §596 15), §597 2)) ir NC (LKG I §730 4)) būdingi vardažodiniams, NA (LKG I 8443), NAg (LKG I $515), NL (LKG I §642) ir NF (LKG I $738 1)) - veiksmazodiniams, o NL (LKG I §668) — tiek vardažodiniams, tiek veiksmažodiniams vediniams. Pereinant prie veiksmažodinių vedinių statistikos apžvalgos — keletas pavyzdžių, kurių skyrimas vienam ar kitam darybos tipui kelia abejonių. Gužynė šnek. „pasilinksminimas, pašokis, vakarėlis“ — galėtų būti NA, tačiau plg. gėrynė „svaigalų gėrimas, išgertuvės“ — NF (LKG I $738 1)). Maišalynė 1. „iš įvairių produktų sutaisytas valgis“ bei makalynė 2. „prastas, sumaišytas valgis“ veikiausiai yra NR arba sukonkretėjęs NA. LKG nenurodoma, kad veiksmažodiniai vediniai su šia priesaga galėtų reikšti veiksmo rezultatą, tačiau jau minėta, kad NA, NR, NI, taip pat NL ir NAg yra glaudžiai susiję, ir kartais sunku vienareikšmiškai nustatyti, kuriai darybos kategorijai vedinys priklauso. Valgius reiškiantys vediniai maišalynė ir makalynė čia laikomi NR. Maišalynė 2. „sąmyšis, netvarka“ bei makalynė 3. prk. „sąmyšis, maišatis, netvarka“ skaičiuojami kartu su NA. Priklausančiu šiai darybos kategorijai laikomas ir vedinys kamšalynė, DLKŽ(k) paaiškintas vienu žodžiu — „kamšatis“, o šis savo ruožtu reiškia susikimšimą, spūstį. Tiesa, LKG I $668 panašus vedinys kamšynė (kimšynė) „susikimšimas, kamša“ pateiktas šalia kitų vietos pavadinimų. P.Skardžius (LKŽD 270) žodį kamšynė „susikimšimas, spūstis“ laiko NA. Padaryné 2. kuop. „padargai, įrankiai“. Nors ir pažymėtas kuop., šis vedinys, matyt, laikytinas NI. Kuopiniai priesagos -ynė(s) vediniai paprastai remiasi daiktavardžiais (avalynė, bimbalynė, patalynė ir t.t.). LKM 80 teigiama, kad iš veiksmažodžių kuopiniai pavadinimai nedaromi. Kita vertus, NC (tiesa, daugiausia būtent vardažodiniai) labiausiai siejasi su vietų pavadinimais (LKŽD 271, LKG I $725), o šie gali būti daromi ir iš veiksmažodžių, plg. knibždynė * LKG jie dar vadinami ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais. LKG vartojamas vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimas. * Sutartinis žymėjimas remiasi lotyniškais darybos kategorijų pavadinimais: NA — nomina actionis, NAg — nomina agentis, NAt — nomina attributiva, NR — nomina resultativa, NI — nomina instrumenti, NL — nomina loci, NC — nomina collectiva ir NF — nomina feriarum et ritualia. Straipsnyje dar vartojamos santrumpos NL(C) (žymi vietų pavadinimus, kartu turinčius ir kuopinę reikšmę) bei NLgr (reiškia „grynuosius“ vietų pavadinimus). 220 „judanti, krutanti daugybė“, makalynė 1. „skysta purvynė, dumblynė“, makasynė „t.p.“, marmalynė 1. „purvynas“; 2. „klampynė, liūnas“, mirgalynė „mirgančių daiktų daugybė“ — šie vediniai čia skaičiuojami kartu su vietų pavadinimais, kaip ir LKG. Straipsnio pabaigoje pateiktose lentelėse tokio pobūdžio vediniai iš visų vietų pavadinimų išskirti santrumpa NL(C), tačiau kartu su kitais („grynaisiais“, neturinčiais kuopinės reikšmės atspalvio) vietų pavadinimais sudaro bendrą NL darybos kategoriją. Sėdynė reikšme „vieta vežime atsisėsti, pasoste” LKŽD 271, LKG I §642, turbūt ir LKMA 65 bei LKM 78 (nes čia šio žodžio reikšmė nenurodoma), laikomas įrankio pavadinimu. Tačiau vargu ar šis žodis reiškia įrankį reikšme „sėdimoji kūno vieta, užpakalis“. Galbūt tai yra vietų pavadinimai (abiem atvejais)? Šiaip jau įrankių pavadinimai linkę virsti vietų pavadinimais (ne vien lietuvių kalboje), jie daromi su tomis pačiomis priesagomis (plg. DDR 208). Antra vertus, jau minėta, kad šios priesagos vietų pavadinimai dažniausiai kartu reiškia ir daiktų sankaupą (nors tai labiau būdinga vardažodiniams priesagos -ynė(s) vediniams). Šiuo atveju to nėra. Tad pirmąja, „pasostės“, reikšme šis žodis skaičiuojamas kartu su vietų pavadinimais, 0 antroji semema, kaip ir gužynė, į statistiką neįtraukiama. 2.3. Taigi veiksmažodinių priesagos -ynė(s) vedinių pasiskirstymas į žodžių darybos kategorijas tiriamas remiantis 114 DLKŽ(k) pateiktų aiškios darybos vedinių (sememy). 1-osios lentelės duomenys rodo, kad beveik pusę (42,98%) aptariamųjų vedinių žodyne sudaro įrankių pavadinimai (pvz., griežynė, laidynė), o veiksmų pavadinimų (pvz., kaitalynė, lojynė) yra šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (12,2896). Antra vertus, tarp daugiskaitinių priesagos -ynės vedinių vyrauja veiksmažodžių abstraktai (90,00%, pvz., badynės, gaudynės ir kt.). Tokia didelė jų dalis kiek pakeičia ir bendrą statistinį vaizdą — veiksmų pavadinimų tarp priesagos -ynė(s) vedinių yra beveik ketvirtadalis (23,8896). Ši darybos kategorija pakyla iš ketvirtos į antrą vietą, pralenkdama vietų ir veikėjų pavadinimus (atitinkamai 18,66% ir 17,16%). Pastarųjų dviejų kategorijų bei veiksmo rezultatų pavadinimų daugiskaitinių pavyzdžių DLKŽ(k) nėra. Apie 3/4 iš veiksmažodžių padarytų vietų pavadinimų žymi tik vietą ir neturi papildomo kuopinės reikšmės atspalvio, pvz., čiuožynė, landynė, pėrdarynė, slėpynė ir kt. Veikėjų pavadinimai gali būti bendrosios — 18 (78,2696) — arba moteriškosios — 5 (21,7496) — giminės. Pastarieji paprastai žymi daiktus, kai kurie gali būti laikomi ir įrankių pavadinimais, pvz., tarškynė „koks tarškiamas daiktas, terkšlė, tarškalas“ (plg. žodis terkšlė turi penkias reikšmes ir visais penkiais atvejais tai yra įrankių pavadinimai). Jei šis vedinys bei girgždynė „kas girgžda, girgždanti padarynė“ (plg. padaryné 1. „padargas, įrankis“) ir spygsynė „spingsulė“ būtų laikomi įrankių pavadinimais (LKG I $515 girgždynė ir spygsynė vis dėlto priskiriami NAg, DLKG §245 — taip pat, nors čia nenurodomos jų reikš221 mės), šio tipo pavyzdžių kiek padaugėtų, bet NAg vieta tarp kitų darybos kategorijų nepakistų. 2.4. Jau minėta, kad iš vardažodžių su priesaga -ymė padarytas 101 žodis (111 sememų). Pagal pamatinius žodžius jie pasiskirsto taip: iš daiktavardžių — 84 žodžiai (83,17% visų vardažodinių vedinių) arba 88 sememos (79,2896), iš būdvardžių — 17 žodžių (16,8996) arba 23 sememos (20,72%). Vienas būdvardinis vedinys — rūgštynė (2, 1) — dėl dvejopo kirčiavimo pateiktas du kartus. LKG nurodo, kad vardažodiniai priesagos -ynė vediniai gali būti šių darybos kategorijų: ypatybės turėtojų (NAt, LKG I $596 15), $597 2)), vietų (NL, LKG I $668) ir kuopiniai (NC, LKG I $30 4)) pavadinimai. Tiriant daiktavardinių priesagos -yné vedinių pasiskirstymą pagal darybos kategorijas, pirmiausia atsiribota nuo žodžio jovalynė „kas sujaukta, sumaišyta, netvarka“, nes neaišku, kuriai darybos kategorijai jį priskirti. NAt pavyzdžių tėra trys: puodynė „molinis puodas; jame telpantis kiekis“, rupūžynė 2. vulg. „bjaurus dalykas“, vakaryné „Kuršių pamario šiaurvakarių vėjas“. Tai sudaro 3,45% visų daiktavardiniy sememų. LKG I $597 2) pateikia tarminių, Zemaitiškų, priesagos -ynė vedinių, pavadinančių valgius: bulbynė, kankolynė ir kt. Šios kategorijos pavyzdžių DLKŽ(k) nėra. 81 vedinys (93,10% visų, padarytų iš daiktavardžių) žymi vietas. 36 atvejais apibrėžiant vietą vartojami žodžiai daug arba gausu, pvz.: beržynė „vieta, kur auga daug beržų“, žabynė „vieta, kur gausu žabų“, taigi kartu tai yra ir kuopiniai pavadinimai. Tačiau sankaupa gali būti išreikšta ir kitaip, pvz., alksnynė „alksnių priaugusi vieta“. Čia dar minėtini įvairūs žemės, taip pat pievų, raistų, kelių, miškų ir pan. pavadinimai: durpynė „šlapia, prie durpių, durpinga žemė“, kupstynė „kupstuota vieta, pieva“, ledynė „ledu apšalusi vieta, apledėjęs kelias“, liūgynė „vieta, kur liūgai, purvynas“, miškynė „miškinga vieta“, velėnynė „vieta, kur ištisa velėna, neįdirbta žemė“ ir kt. Taigi NL(C) yra gerokai daugiau — 77 (95,06% visų NL), t.y. beveik visi daiktavardiniai vietų pavadinimai kartu reiškia ir daiktų sankaupą. „Grynųjų“ vietų pavadinimų (NLgr) DLKŽ(k) tėra 3 žodžiai (4 sememos, 4,94%): šilynė „šilainė“, t.y. „žemė prie smėlio“, tėvynė 1. „gimtasis kraštas“; 2. „kilimo vieta“, uošvynė „uošvių namai“. 3 vediniai (3,4596 visų daiktavardinių sememų) yra kuopiniai pavadinimai: avalynė „gaminiai kojoms apsiauti“ (plg. LKG I §730 4), DLKG §443 3), nors P.Skardžiaus LKŽD 271 tai yra NI), kirmėlynė 2. prk. „knibždynas“ (jei laikytume tai „grynu“ kuopiniu pavadinimu be papildomo vietos reikšmės atspalvio, nes NL(C) šis vedinys yra pirmąja savo reikšme — 1. „daugybė kirmėlių; vieta, kur daug kirmėlių“), patalynė „visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, pagalvė)“. Iš būdvardžių padaryta 17 priesagos -ynė vedinių (16,8396 visų iš vardažodžių išvestų žodžių), bendrai turinčių 23 reikšmes (20,7296 visų vardažodinių sememų). Didžioji dauguma — 19 (82,6196) — yra vietų pavadinimai, pvz., dykynė 1. „prastas laukas“; 2. „tuščia, negyvenama vieta“, kiduryne 1. „skylė, 222 anga; tuštuma“; 2. „bedugnė, praraja“’, mėlynė 1. „mėlyna kūno dėmė (ppr. nuo sumušimo)“; 2. „dangaus mėlynuma, žydrynė“; 3. spec. „medienos balanos pamėlynavimas nuo grybo“. 3 žodžiai (4 sememos (17,39%)) pavadina ypatybės turėtojus: mėlynė 4. bot. „erikinių šeimos miškų ir pelkių uogakrūmis, vedantis mėlynas sultingas, rūgštokas uogas (Vaccinium myrtillus); jo uoga“, rūgštynė bot. „rūgtinių šeimos laukinis ir kultūrinis maistinis, vaistinis augalas, piktžolė (Rumex)“, šlykštynė 1. „šlykštus daiktas, dalykas; 2. b. „šlykštus žmogus ar gyvūnas“. DLKŽ(k) tėra vienas daugiskaitinis vardažodinis priesagos -ynės vedinys. Tai iš būdvardžio padarytas NAt rūgštynės. 2-osios lentelės duomenys rodo, kad didžioji dauguma vardažodinių priesagos -ynė(s) vedinių (90,10%) žymi vietas, apie 3/4 jų (77,00%) turi papildomą kuopinės reikšmės atspalvį, „grynųjų“ kuopinių pavadinimų tėra 2,70%. 2.5. NL iš aštuonių minėtų darybos kategorijų išsiskiria tuo, kad vietas žymintys priesagos -yné vediniai daromi ir iš veiksmažodžių, ir iš vardažodžių. Likusioms septynioms darybos kategorijoms priklausą vediniai yra arba veiksmažodiniai (NI, NA, NAg, NF ir NR), arba vardažodiniai (NAt ir NC, pastarieji — tik daiktavardiniai). Iš vardažodžių su priesaga -ynė padaryta keturiskart daugiau NL nei iš veiksmažodžių (80,00% ir 20,00%), tačiau veiksmazodiniy vedinių DLKŽ(k) daugiau (20,00%) negu būdvardinių (15,2096). Vietų pavadinimai dažnai kartu žymi ir daiktų sankaupa, t.y. gali būti laikomi ir kuopiniais pavadinimais. Didžioji dauguma NL(C) padaryta iš daiktavardžių, iš būdvardžių išvestų žodyne nėra nė vieno pavyzdžio, iš veiksmažodziy — labai nedaug (7,23%, tik 6 sememos, pvz., knibždynė „judanti, krutanti daugybė“, makalynė 1. „skysta purvynė, dumblynė“, makasynė „t.p.“ ir kt. y, „Grynųjų“ vietų pavadinimų (NLgr) beveik po lygiai padaryta iš veiksmažodžių (45,24%) ir vardažodžių (54,76%), bet būdvardinių vedinių yra penkiskart daugiau nei daiktavardinių (45,24% ir 9,52%). Veiksmažodinių NLgr ir NL(C) santykis atvirkščiai proporcingas vardažodinių NLgr ir NL(C) santykiui, t.y. iš veiksmažodžių padaryta daugiau „grynųjų“ vietų pavadinimų, o didžioji dauguma vardažodinių vietų pavadinimų turi ir kuopinės reikšmės atspalvį. Tai ypač būdinga vediniams iš daiktavardžių (77 sememos — NL(C), pvz., alksnynė „alksnių priaugusi vieta“ ir tik 4 — NLgr, pvz., tėvynė 1. „gimtasis kraštas“; 2. „kilimo vieta“). Apskritai vietų pavadinimai sudaro apie pusę (51,02%) visų priesagos -yné(s) vedinių DLKŽ(k). ® P. Skardžius LKZD 272 kiduryné „siauruma, skylė“ vadina kitokios reikšmės (t.y. ne NA, NAg, NI, NC ar NL) dariniu. d Darybos raidos požiūriu tokius vedinius nagrinėjo S. Ambrazas (1995: 185-186, 196). 223 3. Vediniai pagal reikšmių skaičių 3.1. Vienareikšmių veiksmažodinių priesagos -yné vedinių yra 37 (50,6890 visy žodžių, su šia priesaga išvestų iš veiksmažodžių): NI — 15, NL — 10, NAg — 7, NA —3, NF — 1, ? — 1 (gužynė); su priesaga -ynės padaryta 18 vedinių (94,74%): NA — 16, NI — 1, NF — 1; apskritai su -ynė(s) — 55 (60,44%): NA — 19, NI — 16, NL — 10, NAg — 7, NF — 2, ? — 1. Taigi vienareikšmiai veiksmažodiniai vediniai daugiausia yra veiksmų pavadinimai (34,55% visų vienareikšmių veiksmažodinių vedinių). 36 (39,5696) iš veiksmažodžių padaryti žodžiai turi daugiau negu vieną reikšmę: su -ynė — 35 (48,61%), su -ynės — 1 (5,26%, stumdynės — abi anksčiau minėtos reikšmes yra NA). 30 žodžių yra dviejų reikšmių, 15-os iš jų abi reikšmés yra tos pačios darybos kategorijos“, 3 turi po tris reikšmes (vienas — paldidynė — visais trim atvejais pavadina įrankius), 3 — po keturias reikšmes (landynė ir laužynė visos keturios reikšmės — NL, sukynė — NI). 57,14% visų keliareikšmių veiksmažodinių priesagos -ynė(s) vedinių visos reikšmės yra tos pačios darybos kategorijos, dauguma jų pavadina įrankius (55,00%). 15 (41,66%) keliareikSmiy žodžių pagal darybos reikšmes gali priklausyti dviem darybos kategorijoms, 8 atvejais (53,34%) tai NI ir NAg (iš jų septynių (87,5096) pirmoji reikšmė — NI), 4 atvejais (26,67%) — NA ir NAg (visų žodžių pirmoji reikšmė — NA), po 1 (6,6796) — NA ir NL (nakvynė), NI ir NL (stovynė) bei NR ir NA (maišalynė). Makalynė „prastas, sumaišytas valgis“ laikant veiksmo rezultato pavadinimu, šis žodis vienintelis iš 36 keliareikšmių (2,78%) turi trijų darybos kategorijų reikšmes — NL, NR ir NA. 3.2. Vardažodiniai vediniai daug dažniau nei veiksmažodiniai DLKŽ(k) yra vienareikšmiai — 92,16%, veiksmažodinių tokių, jau minėta, tėra 60,44%. Daugiausia vienareikšmių vardažodinių vedinių žymi vietas (93,55%) (plg. veiksmažodinių — veiksmus (34,55%), vietų pavadinimai šiuo atveju yra antroje vietoje). 8 vardažodiniai priesagos -ynė vediniai (7,84% visų priesagos -yné(s) vedinių iš vardažodžių) turi daugiau nei vieną reikšmę: 4 žodžiai išvesti iš daiktavardžių (4,76% visų daiktavardinių vedinių), 4 — iš būdvardžių (16,67% visų būdvardinių vedinių). 7 vardažodiniai vediniai (87,5096) yra dvireikšmiai, vienas (12,5096) turi keturias reikšmes. Visi daiktavardiniai keliareikšmiai vediniai yra dviejų reikšmių, dviem atvejais jos yra tos pačios darybos kategorijos (NL — pempynė ir tėvynė), kitais dviem — skirtingų: kirmėlynė — NL ir NC, rupūžynė — NL ir NAt. Trijų dvireikšmių būdvardinių vedinių reikšmės yra vienos darybos kategorijos: dykynė ir kiaurynė — NL, šlykštynė — NAt. 4 reikšmes Neskaičiuojant minėto sėdynė. 224 turinčio žodžio mėlynė reikšmės yra dviejų darybos kategorijų: pirmosios trys — NC, 0 4-oji — NAt. Taigi 62,50% keliareikšmių vardažodinių vedinių reikšmės yra tos pačios darybos kategorijos (daiktavardinių — 50,00%, būdvardinių — 75,0096), 37,50% — skirtingų (daiktavardinių — 50,00%, būdvardinių — 25,00%). Tos pačios darybos kategorijos reikšmes dažniausiai turi vietų pavadinimai — 80,0096 (daiktavardiniai — visi, o būdvardinių — 66,67%). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju santykiniai dydžiai yra labai sąlyginiai, nes skaičiuojami iš mažo duomenų skaičiaus — keliareikšmių vardažodinių priesagos -ynė vedinių DLKŽ(k) tėra 8. Daugiskaitinių keliareikšmių šios priesagos vedinių iš vardažodžių DLKŽ(k) nėra. 4. Vediniai pagal pamatinių veiksmažodžių sandarą Kompiuterinės DLKŽ žodžių darybos analizės programa šalia antraštinio žodžio pateikia jo morfeminę sudėtį. Tai leidžia papildyti darybos tyrimą. Tarkim, galima pasižiūrėti, ar nagrinėjama priesaga vediniuose eina tuoj po šaknies, ar yra antra, trečia ir t.t. Iš to galima spręsti apie pamatinių žodžių struktūrą — ar jie yra paprastieji, ar išvestiniai, priesaginiai, ar jų priesagos perėjo į vedinius. Pavyzdžiui, pastebėta, kad 55 veiksmažodiniai priesagos -ynė vediniai iš 72 (76,39%) šią priesagą turi iš karto po šaknies, 17 vedinių (23,61%) ji yra antroji, t.y. pastarieji vediniai padaryti iš išvestinių (išplėstines priesagas turinčių) veiksmažodžių. 4.1. 11 vedinių (64,71% visų, turinčių tarp šaknies ir priesagos -ynė(s) kokį nors formantą) padaryta iš veiksmažodžių, turinčių priesagas -al(i)uoti(s), -al(i)oti(s): barškalynė, gargalynė, kaitalyné, kamšalynė, maišalynė, makalynė, marmalynė, mirgalynė, plepalynė, tarškalynė, tauškalynė. Formos požiūriu jų darybą galima būtų aiškinti vienu iš dviejų būdų: tai priesagos -yné vediniai 1) iš veiksmažodinių daiktavardžių, priesagos -alas vedinių (plg. bimbalynė : bimbalas, avalynė, jovalynė); 2) iš antrinių veiksmažodžių, savo ruožtu padarytų iš priesagos -alas vardažodžių. Semantika rodo, kad pamatiniais žodžiais laikytini veiksmažodžiai. Plg. LKG gargalynė (I $515) ir kaitalynė (I §444) bei DDR makalynė ($386) laikomi veiksmažodiniais vediniais. 1 vedinio (5,88%) — erzelyné — pamatinis veiksmažodis baigiasi -eliuoti (erzeliūoti : erzelis). 4 vediniai (23,53%) — grumdynė, lakdynė, šildynė, šokdynė — turi iš pamatinių veiksmažodžių perėjusį formantą -d-. Grumdynė ir šildynė padaryti iš mišriųjų -dyti veiksmažodžių, lakdynė ir šokdynė — iš priesaginių -dinti veiksmažodžių, kurių išplėstinės priesagos baigiamoji dalis -inį vedinį nepereina. 1 vedinys (5,88%) — spygsynė — turi iš mišriojo veiksmažodžio spygsoti ar spygséti perėjusį formanta -s-. Iš 19 daugiskaitiniu priesagos -ynés vedinių tam tikrus formantus tarp Saknies ir minėtos priesagos turi 5 (26,36%): 1) kraustynės ir slapstynés padaryti iš 225 mišriųjų -styti veiksmažodžių (formantas -stperėjo į vedinius); 2) stumdynės, šaudynės ir žudynės — iš mišriųjų -dyti veiksmažodžių (formantas -dperėjo į vedinius). Taigi apskritai DLKŽ(k) veiksmažodiniai priesagos -ynė(s) vediniai gali turėti šiuos formantus, perimtus iš pamatinių antrinių ir mišriųjų veiksmažodžių: -al- (11, arba 50,5596 visų žodžių su formantais tarp šaknies ir priesagos -ynė(s)), -d- (7, arba 31,8190), -st- (2, arba 9,09%), -el- (1, arba 4,55%) ir -s- (1, arba 4,55%). Iš viso tokių vedinių yra 22 iš 91 (24,18%). 4.2. Priesagos -ynė(s) vediniai gali būti daromi iš įvairios struktūros veiksmažodžių: pirminių, priesaginių, mišriųjų, priešdėlinių (statistinius duomenis žr. 3-ojoje lentelėje). Kai kurių vedinių pamatinius veiksmažodžius tiksliai nustatyti nėra lengva. Antai tarškynė 1. „koks tarškiamas daiktas, terkšlė, tarškalas“; 2. b. šnek. „tarškalius“ gali būti padaryti tiek iš rarksti, tiek iš tarškėti. Vedinio šokynė 1. „stovai su kartele, per kurią šokinėjama“; 2. „lenta, nuo kurios šokinėjama į vandenį, tramplinas“ pamatiniu žodžiu, matyt, galima būtų laikyti ir pirminį veiksmažodį šokti, nors panašios reikšmės šankynė 1. „kliūtis, per kurią šokinėjama“, 2. „lenta, nuo kurios šokinėjama į vandenį, tramplinas“ bei šokdynė „šokyklė“ („virvutė su rankenomis šokinėti“), padaryti iš priežastinių priesaginių veiksmažodžių šankinti bei šokdinti, rodo, kad ir žodis šokynė galėtų remtis ir priesaginiu priežastiniu veiksmažodžiu Sokinti’. Galbūt būtų prasminga patyrinėti, kokios strukiūros tie paralelūs pamatiniai veiksmažodžiai gali būti, pvz., pirminis ir mišrusis, pirminis ir priesaginis, keli mišrieji, keli priesaginiai ir t.t. Tačiau šiuo atveju tokių pavyzdžių yra labai nedaug, jų nepakanka rimtiems statistiniams apibendrinimams. Apskritai daugiausia žodžių su priesaga -ynė(s) padaryta iš pirminių (35,1690) veiksmažodžių, nors daugiskaitiniai vediniai dažniau remiasi mišriaisiais (57,8996 visų daugiskaitinių vedinių). Beveik po lygiai šios priesagos vedinių remiasi priesaginiais ir mišriaisiais veiksmažodžiais — atitinkamai 24,1796 ir 23,08%. Tačiau vienaskaitos forma pateiktieji vediniai dvigubai dažniau daromi iš priesaginių veiksmažodžių (plg. 27,7896 ir 13,8996), tuo tarpu daugiskaitiniai beveik šešiskart dažniau remiasi mišriaisiais veiksmažodžiais (10,5396 ir 57,89%). 4 daiktavardžiai padaryti iš priešdėlinių veiksmažodžių: padaryné, palaidynė, pašėlynė, pérdaryné. Nemažai vedinių (12,09%) gali būti motyvuoti kelių pamatinių žodžių. Daugiausia tai iš garsinių veiksmažodžių padaryti veikėjų arba įrankių pavadinimai, kurie gali remtis tiek pirminiais, tiek mišriaisiais ar priesaginiais veiksmažodžiais, pvz., birzgynė : birgzti ir birzgėti, čirškynė : čirkšti ir čirškėti, tauškynė : taūkšti ir tauškėti bei kt. ? Tokių vedinių statistika pateikta penktoje 3 lentelės eilutėje. 226