Valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Vilija LAZAUSKAITĖ, Danutė SABALIAUSKAITĖ-LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius VALGIŲ IR GĖRIMŲ PAVADINIMAI „BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ Rengiant „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau — BZ) vienas svarbiau- sių jo šaltinių bus „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ trečiasis leidimas (toliau — DZ?). Šiame straipsnyje aptariama DZ? pateikta leksinė semantinė valgių ir gėrimų pavadinimų grupė. Kadangi BŽ bus daug dėmesio skiriama žodžių at- rankai ir reikšmių pateikimui, DZ? duomenys lyginami su akademinio „Lietu- vių kalbos žodyno“ medžiaga. Valgių ir gėrimų pavadinimai viena labiausiai kintančių leksinių semantinių grupių (to nepasakysi, pavyzdžiui, apie giminystės pavadinimus). Mat nuolat kinta pačios realijos — vieni patiekalai pamirštami, nebegaminami, kiti sugalvo- jami ar „importuojami“. Neretai kartu su pastaraisiais ateina lietuvių kalbos sistemai nepriimtini jų pavadinimai, pvz., čipsai, miūsliai ir pan. Tokiems pava- dinimams pakeisti ieškoma jau esamų ar visiškai naujų lietuviškų žodžių. Pasta- rieji realioje vartosenoje įsitvirtina negreit, pvz., javainis, žuvainis ir pan. Taigi rašant šį straipsnį tenka spręsti dar vieną problema — nustatyti į DZ? nepateku- sių, tačiau bendrinėje kalboje žinomų ir vartojamų žodžių atrankos kriterijus. DZ? rasta apie 370 žodžių, įvardijančių įvairius valgius ir gėrimus. Didžiąją jų dalį sudaro sava leksika — nemažai pavadinimų laikytini tarmybėmis ar šne- kamosios kalbos žodžiais (pvz., edesys), dalį sudaro realioje vartosenoje įsigalė- ję senieji skoliniai (pvz., arbata), mažiausiai DZ? pateikta naujųjų skolinių, daž- niausiai pavadinančių kitų tautų nacionalinius valgius (pvz., guliūšas). 1. „Bendrinės lietuvių kalbos žodynui“ neteiktina leksika. Analizuojant DZ? žodžių, įvardijančių įvairius valgius ar gėrimus, sąrašą, aiš- kėja, kad tam tikra leksikos dalis neteiktina bendrinės kalbos žodynui. Bene daugiausia problemų kyla dėl tarmybių. Jos sudaro beveik penktadalį DZ? rastų valgių pavadinimų. Ne visada DZ? tarmybės pateiktos su atitinka- momis pažymomis: kartais tik su šnek., pvz., ėdis (2) šnek. ‘valgis’, kartais — iš viso be jokios nuorodos, pvz., ūžkulas (1, 3?) “įvairūs riebalai, užtrinas, uzdaras’, žalibarščiai (1) “šaltibarščiai'. Į BZ, be abejo, jų pateks tik dalis. DZ? esamos tarmybės dažniausiai įvardija etnografinių regionų patiekalus, pvz., kiuūikė (2) žem. “valgis iš virtų ir apgrūstų bulvių su Zirniais’, žildinys (3°) tarm. “sukrešintas grūstų kanapių pienas ir iš jo padarytas valgis’. Į BŽ turėtų patekti ne šiaip tarmybės, o tik tokios, kurias jau galima laikyti etnografizmais. Turint omeny, 205 kad į BŽ pirmiausia dėtina bendrinės kalbos leksika, tam tikrais atvejais nė- ra būtinybės akcentuoti žodžių priklausymo konkrečiai tarmei'. Todėl tarmi- niai žodžiai, įvardijantys plačiau žinomus etnografinius valgius ir neturintys įprastesnių bendrinės kalbos pakaitalų, BZ teiktini tik su santrumpa etnogr., atsisakant tarminiu nuorodų dz., ryt., vak., Zem., ir tarm., pvz., kastinys (3°) etnogr. “toks žemaičių valgis iš suplaktos pasildytos grietinės", bet pautiéné (2) dz. zr. kiauSiniené ir kt. Sprendziant, kaip BZ pateikti tarmybes ir etno- grafizmus, pavadinan ius įvairius valgius ar gėrimus, reikėtų vadovautis siste- miSkumo principu, t. y. dėti labiausiai paplitusių ar bent jau žinomų patiekalų pavadinimus. Taikant siūlomus tarmybių atrankos kriterijus (Lazauskaitė 1997: 14-15, 1998: 21-22), pirmiausia reikėtų atsisakyti retų, nedideliame tarmės plote var- tojamų žodžių, pvz., burgé (2) vak. ‘prasta sriuba, buza; tiršta, nevykusi košė' (LKZ 1, Alk, Pzrl), képis (2) žem. ‘su varške ar kanapių pienu iškeptas kepi- nys; toks sklindis' (LKŽ V, S. Dauk, J, Ggr), kiūkis (2) vak.“suzmekusi duona’ (LKŽ V, Jrb, Šk, SIv), laistytinis (1) tarm. “miežinis taukais apipiltas pyragaitis" (LKŽ VII, Škn, Zins), mieZainis (2) Zem. ‘mieZinis pyragas, ragaisis’ (LKZ VIII, Brs, Skd), verstinis (2) tarm. “storas bulvinis sklindis’ (LKZ XVIII, DZ, NdZ, Ad) ir kt. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ atsisakytina iš senųjų raštų ar kitų žodynų į DŽ*ir akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“ patekusių tarmybiy ir raštų žodžių, beveik nevartojamų dabartinėje kalboje (kartais kyla abejo- nių, ar jie žinomi netgi tarmėse), pvz., grūdiėnė (2) žem. “virtų grūdų valgis’ (LKŽ III, M.Valanč, DZ), grikainė (2) "grikių kose’ (LKZ III, MZ, K), lašinė- tis (2) kul. ‘pyragaitis su laSiniais’ (LKZ VII, I, BZ 367, DZ, Žem), miltainé (2) "miltų valgis (ppr. saldus)’ (LKZ VIII, DZ, trš), skinkis (2) vak. 1. “silpnas alus, gira’ (LKZ XII, O 442, C II 412, R 305, MZ 409, N, LsB 285, K, In, L, K. Donel, Vaizg), sviestinikas (2) “su sviestu kepta bandelė' (LKŽ XIV, Ser, NdŽ) ir kt. DZ? neretai vienas patiekalas pavadinamas keliais žodžiais, atėjusiais iš įvairių šnektų. Tokiais atvejais BŽ turėtų likti tik labiausiai įsigalėję, žinomi pavadinimai. Palyginkime penkis DZ? pateiktus vienokią ar kitokią kiaušinie- nę apibūdinančius pavadinimus: keptiėnė (2) žr kiaušinienė (LKŽ V, Šn, Smn), kiaušiniėnė (2) 'keptų kiaušinių valgis’, omlėtas (2) “plakta kiaušinienė, ppr. su miltais ir pienu', pautiėnė (2) dz. žr. kiaušinienė (LKŽ IX, Dv, Mrc, Pb, Švnč, Srj, JD169, Jrk 130, Lp, Šlvn), plaktiéné (2) “plakta kiaušinienė' (LKŽ X, Krok). BŽ iš nurodytų pavadinimų šalia bendrinės kalbos žodžio kiausiniéne teiktinas įsigalėjęs skolinys omlėtas ir dzūkybė pautiėnė, nes kiti žo- ! K. Morkūnas (1997: 44) apskritai siūlo bendrinėje kalboje tvirčiau neįsigalėjusias tarmybes norminamajame žodyne pateikti tik su pažyma tarm. 206 džiai vartojami retai. Panašių atvejų DZ} pasitaiko ir daugiau, pvz., kraujiéne (2) kul. “sriuba iš kraujo, kruvienė' (LKZ VI, MI), kruviéné (2) “sriuba iš kraujo' (LKŽ VI, DZ, GK 1934, 84), jiiodikis ( 1) ryt. “kraujo sriuba, virta rūgštyme' (LKZ IV, Dgl§). Remdamosi akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ medžiaga manytume, kad “sriubai iš kraujo' pakaktų pavadinti žodžio kraujiėnė. Tai, kad žodis turi įprastesnių, visuotinai vartojamų pakaitalų, neretai DŽ3 liudija nuo- roda žr., pvz., gurgūtis (2) žr. kiaurutis, krekėsiai (2) žr drebučiai 1, mūsas (2) žr.putėsiai ir kt. Atkreiptinas dėmesys į darybos variantus, išplečiančius bendrinės kalbos žo- džių fondą, bet leksikos reikšmių fondui nieko neduodančius*, pvz., pūdažalas (3*) ‘padazas’ ir padažas (3%) “valgio dažinys, pamirkalas'; skanėsis (2) žr. ska- néstas, skaninys (3°) žr.skanėstas ir skanumynas (1) “skanus valgis, ska- néstas’, skanėstas (2) “skanus valgis, gardumynas' ir kt. Manytume, kad tokiu atveju žodyne turėtų likti tik padažas, skanumynas ir skanėstas. BZ neturėtų būti neteiktinų žodžių (DZ? jie paprastai žymimi nuoroda ntk.), turinčių įprastų, plačiai vartojamų pakaitalų, pvz., rulėtas (2) ntk. = vynioti- nis, slizikas (2) ntk. = prėskutis,sosiska (2) ntk. = deSrele, livkras (2) žr. glajus ir kt. Pastebėtina, kad anksčiau dažnai vartotus žodžius buljonas, ku- gelis ir vinegrétas iš vartosenos baigia išstumti visuotinai žinomi jy pakaitalai sultinys, (bulvių) plokštainis ir mišrainė. Todėl svarstytina, ar „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ pirmieji trys teiktini. Be jokios abejonės reikia atsisakyti vaikų kalbos žodžių, pvz., niūnė (2) ‘duo- na (vaikų kalboje)' ir pan. Atkreiptinas dėmesys į dar vieną dalyką - daugiareikšmius žodžius, kurių realioje vartosenoje žinomos ne visos DZ? pateiktos reikšmės, pvz., niioviros dgs. (1) 1. ‘kas iškyla į paviršių verdant, nešvarumų putos’, 2. “virinant prikibu- sios nuosėdos prie indo sieneliy’, 3. Zr. nuoviras ir plg. nuoviras (1) ‘skysti- mas, kuriame kas nors verda: Mėsos nuoviras (sultinys)’. Kaip rodo akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ medžiaga, trečioji žodžio nuoviros reikšmė tarmėse iš viso neužfiksuota, todėl jos BŽ veikiausiai nereikėtų teikti. 2. Reikšmių apibrėžimai. Tiriant DZ? medžiagą pagal atskiras leksines semantines grupes išryškėja daug nevienodumų, kurių ir neįmanoma išvengti, kai žodynas rašomas abėcėli- niu principu. BŽ, kuris bus ir rašomas, ir redaguojamas sistemiškai, tokių daly- kų neturėtų būti. Ypač tai pasakytina apie apibrėžimus. Atskiras leksines se- mantines grupes sudarančių žodžių reikšmes reikėtų aiškinti tam tikromis tra- faretinėmis formulėmis (Paulauskas 1974: 47). Analizuojant DŽ3 pateiktus valgių ir gėrimų pavadinimų apibrėžimus į akis krinta keli dalykai, kurių BŽ reikėtų vengti. ? Plačiau apie tai žr. Paulauskas 1979: 77-80. 207 2.1. Neretai pasitaiko, kad valgio pavadinimas aiškinamas vienu žodžiu (ar nukreipiamas į jį nuoroda žr.) arba keliais sinonimais, pastarieji — vėl tuo pačiu žodžiu, o aiškinamojo žodžio tiksli reikšmė taip ir nepaaiškėja, pvz., dažinys (3") 2.žr. padažas, padažas (3?) “valgio dazinys, pamirkalas’, pamirkalas (3*") ‘pa- dažas, mirkalas’, mitkalas (3°) “taukų su miltais, pienu ir kt. padažas, dažinys'. 2.2. Aiškinant valgių ir gėrimų pavadinimus (beje, ir visus kitus žodžius) su- siduriama su dar viena problema — vadinamosiomis dvigubomis nuorodomis, pvz., buiza (4) Zr.buza,buza (4)žr pliurza 2;teslainis (2) 2.žr.sausainis 2, sausainis (2) 2.žr.džiūvėsis ir pan. 2.3.BŽ reikėtų ypatingą dėmesį atkreipti į tikslią apibrėžiamųjų žodžių reikš- mę (kuri turėtų būti paplitusi bendrinėje kalboje), kad neatsirastų dviprasmy- bių, pvz., miežiėnis (2) ‘miezinis pyragas, ragaisis’, pyragas (2) ‘smulkiu miltų kepinys’, ragaisis (2) “rupių kvietinių ar miežinių miltų duona’ (DZ?). Taigi mieziénis būtų “*smulkiy ir rupių kvietinių ar miežinių miltų kepinys’. Plg. dar varškėtis (2) ‘pyragaitis ar virtinis su varske’, pyragditis (1) 2. tarm. ‘virtinis, di- dzkukulis’, virtinis (2) “tarkuotų bulvių ar tešlos kukulis su jdaru’ (DZ?). Vadina- si, varskétis būtų ‘*virtinis, didzkukulis ar virtinis (kuris yra didzkukulis ar tešlos kukulis) su varške'. Kai kuriuos apibrėžimus reikėtų tiesiog patikslinti, pvz., didžkukulis (1) DZ? įvardijamas kaip “didelis apvalainas kukulis, ppr. su mė- sos ar varškės įdaru', tačiau kukuliai būna ne tik iš bulvių, bet ir iš miltų, mė- sos, žuvies, taigi šiuo atveju būtina konkretizuoti, iš ko kukulis pagamintas. 2.4. Neretai DZ? apibrėžiant valgius gal kiek piktnaudžiaujama žodžiu valgis ten, kur reikėtų tikslesnių aiškinimų, pvz., tarkainis (2) “tarkuotų bulvių valgis' (koks — blynas, plokštainis ar košė?); tarkiėnė (2) ‘tarkuoty bulvių košė ar val- gis’, (bet juk košė - taip pat valgis); miltainė (2) “miltų valgis' (taip galima pava- dinti ir duoną, ir blyną). 2.5. Analizuojant DŽ3 leksines semantines žodžių grupes, pastebima viena bendra problema — skirtingas reikšmių aiškinimo būdų parinkimas analogiškais atvejais. Tai pasakytina ir apie leksinę semantinę valgių ir gėrimų grupę, plg. I a) nuoviralas (1) žr. II a) padazalas (3*) III (a ir b viename nuoviras ‘padazas’ straipsnyje) b) nuoviras (1) b) padazas (3°) uzmaisalas (3%), ‘skystimas, kuriame ‘valgio dazinys, uzmaisas (1) kas nors suverda’ pamirkalas’ ‘duonos uzmaiSymas, uzmaisomi miltai’ Siuo atveju DZ? jvairuoja apibréziamojo-aprasomojo, sinoniminio ir nuoro- dinio reikšmių aiškinimo būdų vartojimas. BZ be jokių abejonių liks tik dalis DZ? pateiktų darybos variantų, todėl svarstytina, kuris žodžių reikšmių pateiki- mo būdas vartotinas šalia apibrėžiamojo-aprašomojo. Aišku tik viena, kad bent jau to paties darybos tipo variantai žodyne turėtų būti pateikiami vienodai (apie tai dar bus kalbama vėliau). 208 Naudojant apibrėžiamąjį — aprašomąjį aiškinimo būdą apibrėžimo struktūra turėtų būti vienoda. DZ? neretai analogiški dalykai aiškinami skirtingai, pvz., čiulkinys (3?) “grūsta košė (valgis iš kruopų, avižinių miltų, žirnių, bulvių ir kt.), šiupinys), šiupinys (3°) “košė, verdama iš žirnių, pupų ir bulvių arba ruginių mil- tų, mėsos ir kt.'; ausėlė (2) ‘narstytas tešlainis, narsliukas, zagarelis’, žagarčlis (2) “sausas, plonas, riebaluose virtas tešlainis, auselé’; srėbalas (3°) menk. “sriu- ba, géralas’, šleipalas (3?) šnek. ‘kas šlerpiama, srébalas’; degtinė (2) stiprus svaigusis gėrimas iš spirito ir vandens’, konjūkas (2) “stiprus alkoholinis gėri- mas, daromas iš vynuogių", užpiltinė (2) “saldus alkoholinis gėrimas, gaminamas iš vaisių ir uogų sulčių, užpiltų spiritu’ ir kt. Rasant BZ, matyt, reikėtų verstis apraSomuoju — aiskinamuoju ir nuorodi- niu reikšmių aiškinimo būdais. Sinoniminio aiškinimo iš viso reikėtų atsisakyti, juk sinonimai dažniausiai nėra tapatūs, turi papildomų reikšmės niuansų, kurių gali neturėti aiškinamasis žodis. Sinonimai prie kai kurių žodžių galėtų būti pateikiami aiškinimo gale, po kabliataškio, BŽ įvade nurodžius, kad tai, kas yra po kabliataškio, į reikšmės aiškinimą neįeina. Nuorodiniu aiškinimu DZ? žodžio reikšmė ne aiškinama, o nurodoma į tokią pat kito žodžio reikšmę arba į žodį, iš kurio jis padarytas. Iš tiesų nuoro- dinis aiškinimas parankus dėl kelių priežasčių. Pirma, prireikus taip galima pa- rodyti nevienodą sinonimiškai vartojamų žodžių įsigalėjimą bendrinėje kalboje, pvz., narsliūkas (2) Zr. auselé 2 ir pan. Antra, tokiu būdu patogu teikti į DZ? nejtrauktus, bet žinomus ir vartojamus valgių pavadinimus, pvz., kūčiūkas (2) Zr.préskutis ir pan. Trečia, taip gali būti sprendžiama terminų, stilistinių ir kt. pažymų problema — nuoroda žr. rodo, kad sinonimiškai vartojami žodžiai stilistiniu aspektu ar kaip terminai yra vienodi, pvz., gurgūtis (2) 2. žr.kiau- rutis ir plg. kiaurūtis (2) kul. “per rėtį ar kt. susuktas kukulis' ir pan. Ketvir- ta, daugeliu atvejų žodyne galima išvengti tos pačios ar panašios aiškinimo formuluotės kartojimo, pvz., skanėstas (2) “skanus valgis, gardumynas', skanu- mynas (1) “skanus valgis, skanėstas' ir plg. gardėsis (2) ‘skanéstas’, gardumynas (1) “skanėstas' ir pan. 3. Straipsnių pateikimas. DZ? kai kurie pavadinimai (konkrečiau —sriubų) pateikiami ne atskiru straips- niu, o atitinkamų žodžių straipsnių gale, plg. kopūstas (2) 1. bot. ‘kryzmazie- džių šeimos maistinis ir pašarinis daržų augalas (Brassica oleracea)’, 2. ‘guze’. A Kiškio (zuikio) k. (kiškiakopūstis). Jūros ~ai (dumbliai laminarijos); kopūstai dgs. (2) ‘pjaustytos šios daržovės gūžės ar lapai; sriuba iš jų, kopūstienė'; rūgštynė (2), rūgštynė (1) bot. “rūgtinių šeimos laukinis ir kultūrinis maistinis, vaistinis augalas, piktžolė (Rumex)'; rūgštynės dgs. (2) “šio augalo lapai ar sriuba iš jy’. Plg. dar kitokį tokio tipo sriubų DZ? pateikimą: kruopa (2) 1. ppr. dgs. ‘nugriistas grūdas (ppr. susmulkintas)’, 2. prk. “smulkus krušos ar ko kito gabalélis’, 3. prk. ‘truputis’, 4. dgs. ‘nugrusty grūdų sriuba’; barščiai dgs. (2) 1. “burokėlių sriuba’, 2. ‘rauginti burokėliai su rūgštymu' ; burdkai dgs. (2) žr.barščiai. Taigi turime 209 trejopa analogiškų pavadinimų pateikimą: 1) straipsnio gale (kopiistai, rūgštynės), 2) kaip vieną iš reikšmių ( krudpos) ir 3) iškeltą atskiru straipsniu (barščiai, burokai). Manytume, kad teisingiausiai pasielgta trečiuoju atveju. Juk šie žo- džiai yra daugiskaitiniai ir seniai įgiję specifines reikšmes. Visi minėtieji sriubų pavadinimai akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ iškelti atskirais straips- niais. Tokio tipo žodžių pateikimas straipsnio gale ydingas dar ir dėl to, kad į vieną suplakamos dvi reikšmės (šiuo atveju augalo lapai ir pati sriuba). 4. Pažymos šnek., menk., kul. 4.1. Stilistiškai apibūdinant valgius DZ? vartojamos dvi pažymos — menk. ir šnek. Pirmoji pateikiama prie žodžių, turinčių menkinamąjį atspalvį (tokių at- vejų valgių leksinėje semantinėje grupėje iš viso yra tik keturi), pvz., ėdalas (3°) menk. “prastas valgis", édesys (3°) menk.’maistas, valgis’ ir kt., antroji rodo, kad žodis priklauso $nekamajai kalbai (su pažyma šnek. DZ? pateikta trylika pava- dinimų), pvz., pliurpalas (3?) šnek. 1. “prasta sriuba; prastas gėrimas", pliūrza šnek.(1) “prastas, skystas valgis' ir kt. Tačiau DZ? pasitaiko atvejų, kai patei- kiant stilistiškai konotuotus žodžius nevartojama nė viena iš abiejų pažymų, pvz., kepaišis (2) “prastai iškeptas pyragas ar duona", gėralas (3°) "prastas gėri- mas' ir pan. Beveik visada aiškinant tokių žodžių reikšmes vartojami tie patys žodžiai prastas, nevykęs ir pan., pažymintys stilistinį atspalvį. Panašiais atvejais, ko gero, dažniausiai teiktina pažyma menk., kuri nuo santrumpos šnek. skiriasi vertinamojo aspekto (kitaip sakant, neigiamo atspalvio) turėjimu, pvz., mitalas (3?) ‘penas, ėdalas; prastas maistas", pramitalas (3*") “maistas, valgis' (atkreipti- nas dėmesys į iliustracinį sakinį: Bet kokio pramitalo pasidaro, ir gerai) ir plg. naminė (2) šnek. ‘namy darbo degtinė" ir pan. Analizuojant stilistiškai konotuotą tarminę leksiką kyla klausimas, kokią pa- žymą, t.y. stilistinę ar tarminę, vartoti pateikiant tarmybes, apibūdinančias pra- stus valgius, pvz., skiūikis (2) vak. 1. “silpnas alus, gira’, 2. “prasta sriuba’ ir kt. Turbūt tais atvejais, kai tarmybė bendrinėje kalboje neturi įprastesnių pakaita- lų, geriau teikti pažymą šnek. atsisakant tarminių nuorodų. 4.2. Rengiant BŽ būtina tikslinti pažymos kul. vartojimą. DZ? Įvade (p. XIV) teigiama, kad konkrečių sričių terminai išskiriami tam tikromis pažymomis, ro- dančiomis jų vartojimo sritį, pvz., agr. — agronomija, bot. — botanika ir pan. Pa- žyma kul. rodo termino priklausymą kulinarijos sričiai.* Aptariant pažymos kul. vartojimo (arba nevartojimo) motyvus, pirmiausia reikėtų vadovautis sistemiškumo principu. Kaip jau minėta, neretai DZ? valgiai aiškinami apibrėžiamuoju — aprašomuoju būdu, papildant jį sinoniminiu. Pa- prastai taip aiškinamas žodis žymimas pažyma kul., pvz., ausėlė (2) kul. ‘narsty- tas tešlainis, narsliukas, Zagarélis’, koldūnas (2) kul. “virtinis su maltos mėsos įdaru, mėsėtis' ir pan. Tačiau sinoniminio aiškinimo nariai ne visada teikiami su 3 Kulinarija DZ? apibrėžiama kaip valgių gaminimo menas. 210 minėta pažyma, nors ir įvardija tą patį gaminį, pvz., tešlainis (2) 1. “toks saldžios tešlos kepinys' ir plg. žagarėlis (2) 2. kul. “sausas, plonas, riebaluose virtas tešlai- nis, auselė' ir pan. Iš tikrųjų dėl sutrumpinimo kul. vartojimo panašiais atvejais neturėtų kilti abejonių. Tačiau būtina nustatyti, ar žodžiai ta pačia reikšme vie- nodai žinomi ir vartojami bendrinėje kalboje, pvz., koldūnas ir mėsėtis. Tokiais atvejais, kai žodžiai bendrinėje kalboje įsigalėję nevienodai, pirmiausia būtina apgalvoti, koks reikšmių aiškinimas labiau teiktinas — nuorodinis ar sinonimi- nis. Iš tikrųjų BŽ struktūra turėtų būti sutvarkyta taip, kad žodyno vartotojui nekiltų abejonių, jog nuoroda žr. reiškia stilistinių, terminų ir kt. pažymų taiky- mą ne tik pagrindiniam, bet ir nukreipiamajam žodžiui, pvz., didžkukulis (1) kul. “didelis apvalainas kukulis, ppr. su mėsos ar varškės idaru’ ir plg. cepelinas (2) 2. žr.didžkukulis ir pan. Šiuo atveju DZ? aiškiai parodoma, kad žodis cepelinas taip pat skiriamas kulinarijos sričiai, nors termino pažyma kul. patei- kiama tik prie žodžio didžkukulis. Vadinasi, žodį mėsėtis BŽ reikėtų pateikti ne sinoniminiu būdu (mésétis (2) “koldūnas'), o nuorodiniu (mésétis (2) žr koldū- nas). Tokiu būdu būtų atkreiptas dėmesys į du dalykus. Pirma, kad abu žodžiai nevienodai įsigalėję bendrinėje kalboje“, antra, kad termino pažyma kul., pa- teikta žodžio koldūnas definicijoje, taikoma ir žodžiui mėsėtis. 5. Naujų terminų atranka. DZ? pateiktą leksinę semantinę valgių ir gėrimų grupę būtina papildyti nau- jų realijų pavadinimais. Sprendžiant žodžių, įvardijančių naujus valgius, teikti- numo BŽ klausimą, pirmiausia susiduriama su jų atrankos problema. Pagrindi- niais naujos leksikos atrankos kriterijais laikytini šie: žodžio tinkamumas ben- drinės kalbos sistemai ir įsigalėjimas realioje vartosenoje. Rengiant BŽ reikia apsispręsti dėl žodžių atrankos principų — nustatyti sko- linių ir bendrinės kalbos leksikos santykį. Juk dauguma skolinių turėtų patek- ti ne į bendrinės kalbos, o į tarptautinių žodžių žodyną, pvz., kriusonas, ragū ir pan. Tačiau tais atvejais, kai paplitusiam valgiui įvardyti neturime tapačios arba artimos reikšmės bendrinės kalbos žodžio, teiktini skoliniai. Pirmiausia tai pasakytina apie kitų tautų nacionalinius patiekalus arba maisto produktus, kurių anksčiau Lietuvoje nebuvo, pvz., beliūšas, bifilinas, čenūchas, jogurtas, kibinas, pica, spagėčiai ir pan. Nurodyti žodžiai teiktini kaip ir kiti, bendrinė- je kalboje jau įsigalėję to paties leksikos lygmens skoliniai, pvz., čeburėkas, guliūšas ir pan. Į BŽ taip pat dėtini plačiai bendrinėje kalboje vartojami skoliniai, įvardijan- tys specifinius valgius (dažniausiai įvairius mėsos patiekalus), pvz., befstrogenas ‘mustos, juostelėmis supjaustytos, pakepintos ir patroškintos jautienos patieka- las’, langėtas “pailgos formos muštos jautienos kepsnys’, servelūtas “rūkyta dešra iš susmulkintos mėsos (jautienos ar kiaulienos)' ir pan. * Apskritai žodis mėsėtis labiau laikytinas specialiosios literatūros terminu. 211 Kai kurių bendrinėje kalboje seniai įsigalėjusių alkoholinių gėrimų pavadi- nimai BŽ teiktini sistemiškumo požiūriu, pvz., be DZ? nurodytų konjūko, viskio ir pan. taip pat būtini breAdis, džinas ir pan. Kalbant apie žodžių paplitimo kriterijaus taikymą atkreiptinas dėmesys į DZ? nepateikta jau minėtą žodį kūčiūkas, plačiai vartojamą tarmėse ir vis labiau įsigalintį bendrinėje kalboje. A. Šiupienienė (1998: 63) jį nurodo esant taisyk- lingą ir teiktiną. Į BŽ reikėtų įtraukti miltinių kepinių pavadinimus, nusakančius juos formos atžvilgiu, pvz., juostėlė, krepšėlis, šiaudėlis, žiedas ir pan. (turint omenyje, kad DŽ3 jau yra ausėlė, pynūtė, plokštainis, ragėlis, riestainis ir kt.) Į BŽ be jokių abejonių reikėtų įtraukti neseniai pradėtų vartoti bendrinei kalbai neteiktinų skolinių pakaitalus, pvz., dešrainis, javainis, mėsainis, sūrainis, žuvainis ir pan. Taip būtų užkertamas kelias kalbos klaidų vartojimui ir pliti- mui, pagreitinamas kalbininkų teikiamų normų įsigalėjimas realioje vartoseno- je. Ypač BŽ reikia teikti naujadarus, pavadinančius seniai įsigalėjusias realijas, pvz., čiulpinūkas (2) ‘Ciulpiamas saldainis, ppr. su pagaliuku’ ir kt. Rasant BZ reikėtų atkreipti dėmesį į DZ? pateiktų žodžių reikšmių papildy- mą naujomis, kitaip sakant, į žodžių semantinio lauko plėtimo galimybes. Iš tikrųjų yra žodžių, be įprastų sąvokų bendrinėje kalboje įvardijančių ir naujas, pvz., bandėlė šiuo metu suprantama ne tik kaip “nedidelis pyrago kepinys’. Ban- delė dar vadinamas nedidelis apvalainos formos tarkuotų bulvių virtinis be įda- ro, taip pat ir virtų bulvių kepinys be įdaro. Tas pats pasakytina ir apie žodį ragėlis, kuris dabar reiškia ne tik pyragėlį lenktais galais, bet ir nedidelį virtų bulvių kepinį su mėsos įdaru. Priedas DŽ* VALGIŲ IR GĖRIMŲ PAVADINIMAI, NETEIKTINI „BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI“ Norime atkreipti dėmesį, kad dauguma šiame sąraše pateikiamų žodžių į BŽ nedėtini tik dėl žodyno specifikos, tačiau tai nereiškia, kad jų siūloma atsi- sakyti apskritai (suprantama, išskyrus tuos atvejus, kai žodis laikytinas kalbos klaida, pvz., kakūo, liūkras, sližikas ir kt.). Dalis šių žodžių, ko gero, galėtų pasi- tarnauti įvardijant naujus patiekalus arba ieškant geresnių pakaitalų jau esa- miems pavadinimams, pvz., miežiėnis, tąsiūkas, uogainė ir kt. (Reikšmių, pažymėtų žvaigždute, atsisakyti nesiūloma, jos čia pateikiamos tam, kad būtų aiškesnė BZ nedėtina reikšmė). 212 2 apskritain ||is, —ė dkt. (2) 1. kul. kukulis 1 avižainis (2) avižinių miltų ragaišis brand ||is, ~ies m. (1) *1.pribrendusiy pupų ar žirnių ankštis 2. valgis iš virtų tokių ankščių burgė (2) vak. 2.prasta sriuba, buza; tiršta, nevykusi košė burokiéné (2) ryt. burokėlių mišrainė čirškal||as (3°) 3.paspirginti lašiniai 4.trykStantis gėrimas drebutiena (1) žršaltiena ėdis (2) 2. šnek.valgis ėdmen ||ys, —ū v. dgs. (3*) 2. žem.valgis, maistas gardybė (1) 2. gardėsis 2 gėrj|is (2) gėrimas, gėralas grikainė (2) grikių košė grudiéné (2) žem. virtų grūdų valgis grūstinė (2) *1. stambios miežių kruopos, kruštienė 2. tokių kruopų sriuba gurgūtis (2) 2. Zrkiaurutis išspirga (1) Zrspirgas iSsukos dgs. (1) 2.Zrpasukos iSsunkos dgs. (1) 1. kas išsunkta, sunka juodikis (1) 1. ryt.kraujo sriuba, virta rūgštyme kakao nkt. dkt., ntk. =kakava kanapiéné (2) valgis iš kanapių grūdų, kanapių košė kepén|é (2) 1. Zem.kepsnys kepésis (2) etnogr. prikepintas, kietas Velykų kiaušinis mušti margučiams kėp||is (2) žem. su varške ar kanapių pienu iškeptas kepinys; toks sklindis keptiéné (2) ZrkiaulSiniene kiukis (2) 2. vak. suzmekusi duona kiunkė (2) žem. valgis iš virtų ir apgrūstų bulvių su žirniais kliurkė (2) vak. 2. prasta sriuba, kliurkalas kraujiėnė (2) kul. sriuba iš kraujo, kruvienė kruštiėnė (2) tarm. *1. miežių kruopos 2. jų sriuba kruviéné (2) sriuba iš kraujo laidytiniai dgs. (1) vak. leistiniai laistytinis (1) tarm. miežinis taukais apipiltas pyragaitis liūkras (2) kul. Zrglajus maisaliéné (2), maisalyné (2) 1. iš įvairių produktų sutaisytas valgis 1 miežainis (2) žem. miežinis pyragas, ragaišis 1 miezién ||is (2) ryt. miezinis pyragas, ragaisis 213 miltainė (2) miltų valgis (ppr. saldus) miltiéné (2) etnogr. rauginta aviziniy milty tyre musas (2) Zrputésiali narstytinis (1) Zrausele 2 niuné (2) duona (vaikų kalboje) nūoviralas (1) žrnuoviras nūoviros dgs. (1) 3. Zrnuoviras oranžadas (2) gėrimas iš apelsinų sunkos, cukraus ir vandens padažalas (3*) padažas paliépsn ||is (2) ryt. prieš krosnies liepsną kepta bandelė, paplotis pamentalas (3*") ryt. 1. ruginių miltų putra, mentalas batviniams, girai rauginti 2. rūgštis, daroma iš ruginių miltų 3. rūgšties ar giros nuosėdos, tirščiai pamirkal||as (3*) padažas, mirkalas parpelis (1) ryt. kukulis iš miltų arba bulvių pavalg| a (3?) tarm. 1. maistas, valgymas pavalg||is (2) pavalgymas, valgis pyragail|tis (1) 2. tarm. virtinis, didžkukulis plaktiéné (2) plakta kiaušinienė plikbarščiai dgs. (1) tarm. 214 prasti, nedaryti barščiai pliurškalas (3°) 1. šnek. prastas viralas, pliurpalas 2 ploėn||is (1) žem. plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių prametal||as (3“") tarm. kuo pagardinamas valgis, pradaras (riebalai, pienas) pramital as (3**) maistas, valgis préskiéné (2), préskinys (3°) preskas valgis (ppr. sriuba, bulviene) prievalgis (1) privalgomas daiktas privalgis (1) Zrprievalgis ragaisduoné (1) mazai rauginta duona rauginys (3%) marinavimui vartojamas skystis 1 riestinis (2) kul. mesos kotletas su jdaru, suktinis rukinys (3°) rukytas maistas rulétas (2) ntk. =vyniotinis saldabandé (2) vak. saldi, nerauginta banda, ragaiSis saldiéné (2) etnogr. Zrsalde sausiéné dkt. (2) vak. sausai virtos, troškintos bulvės, troske sikė (2) tarm. 2. plokščias pyrago kepalas skanėsis (2) žrskanėstas skaninys (3°) žrskanėstas skinkis (2) vak. 1. silpnas alus, gira 2. prasta sriuba slizikas (2) ntk. =preéeskutis slopé (2) Zem. troškintos bulvės (ppr. su mėsa) sosiska (2) ntk. =dešrelė sūdinys (3*) sūdytas maisto produktas sviestinūkas (2) su sviestu kepta bandelė svogūnėtis (2) kul. kepsnys su svogūnais šaūtas (2) 1. žem.lapų sriuba, lapienė šlerpalas (3°) šnek. kas šlerpiama, srėbalas šutien ||ė (2) virtos ir sausai troškintos bulvės su kokiu nors uždaru, troškė tąsiūkas (2) tąsus saldainis, irisas tenėsiai dgs. (2) kas sutenėję, drebučiai trintainė (2) trintų bulvių košė uogainė (2) uogų sriuba uogainis (2) pyragas su uogomis ūžtrinalas (3%), ūžtrinas (1) riebalai pagardinti valgiui, sriubai, uždaras, užkulas ūžvalgis (1) užkandis, valgis vaisiéné (2) 1. vaisių sriuba; vaisių kompotas 2. psn. sirupas valga (4) ryt. 2. valgio išteklius, valgis verėnas (1) žem. viralas, sriuba 1 verstinis (2) tarm. storas bulvinis sklindis žalibarščiai dgs. (1) šaltibarščiai žildinys (3%) 1. tarm.sukrešintas grūstų kanapių pienas ir iš jo padarytas valgis 2. ppr. dgs. rūgusio pieno krekučiai zoliéné (2) 1. Zoliy sriuba Gauta 1998 06 12 215 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI DZ? — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Lazauskaitė V. 1997: Dėl dzūkybių pateikimo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ .— Jau- nųjų kalbininkų konferencija. Konferencijos tezės. Vilnius: Lietuvių kalbos institu- tas, 13-15. Lazauskaitė V. 1998: Dėl tarmybių ir jų reikšmių pateikimo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. — Mokslinis seminaras, skirtas A. Jonaitytės 70-mečiūi. Pranešimų tezės. Šiauliai: Šiaulių universitetas, 21—24. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 3-6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956-1962; 7-9, Vilnius: Mintis, 1966-1973; 10- 15,Vilnius: Mokslas, 1976-1991; 16-17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995-1996. Morkūnas K. 1997: Norminamasis žodynas ir lingvistinė geografija. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 40-45. is Paulauskas J. 1974: Aktualios leksikos norminimo problemos ir žodynas. — Kalbos kultūra 27, 40-49. | Paulauskas J. 1979: Leksikos variantų norminimas. — Kalbos kultūra 37, 77-80. Šiupienienė A. 1998: Atmintinė rašančiam maisto prekių etiketes, valgiaraščius, Vilnius: Presvika. Kiti sutrumpinimai kaip LKZ. DIE BEZEICHNUNGEN DER GERICHTE UND GETRANKE IN — „BENDRINES LIETUVIŲ KALBOS ZODYNAS“ („WORTERBUCH DER LITAUISCHEN GEMEINSPRACHEN“) Zusammenfassung Im Beitrag wird die in der 3. Auflage von „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ (Vilnius, 1993; weiterhin DZ?) vorliegende lexikalisch-semantische Gruppe der Gerichte — und Getranke- bezeichnungen untersucht. Die wichtigsten Resultate, die sich aus der Untersuchung ergeben sind folgende: 1. Die Analyse des eigenen, personlichen Wortschatzes, der Gerichte gewohnlich einer eth- nographischen Region bezeichnet, veranlaBt, selten vorliegende, auf einem kleinen Mundart- gebiet gebrauchliche Dialektismen und Wérter nicht anzufiihren, da sie ins DZ aus archaischen Schriften oder aus anderen Worterbiichern aufgenommen sind. Uberhaupt ist es wiinschenswert, auf die nicht anzufithrenden Worter und die sich im Gebrauch der Gemeinsprache nicht durch- gesetzten Wortbildungsvarianten oder Bedeutungen zu verzichten. 2. Bei der Erorterung der Bezeichnungen der Gerichte und Getrinke die in DZ? angefiihrt sind, wird auf die nichtgleichartige, unterschiedliche Bestimmungsweise der Bedeutung hinge- wiesen. Es wird versucht festzustellen, wodurch sich die verschiedenen Weisen der Bedeutungs- bestimmung — die beschreibende, die synonymische und die hinweisende — unterscheiden. Wir vertreten den Standpunkt, daB die in DZ vorliegenden Bezeichnungen dieser Objekte nach einem einheitlichen semantischen Prinzip zu strukturieren sind. 3. Da die Bezeichnungen von Gerichten und Getranken zu einer lexikalisch-semantischen Gruppe gehoren, die sich sehr schnell entwickelt und andert, ist beschlossen, sie durch Bezeich- nungen neuer Realien zu erweitern. Dabei gelten fiir die Auswahl der neuen Lexik die Krite- 216 rien, daB ein Wort dem System der Gemeinsprache entspricht und daB es im reellen Gebrauch verbreitet ist. Davon ausgehend ist beschlossen, von den neuen Entlehnungen vorerst die an- zufithren, die Nationalgerichte anderer Volker u. a. bezeichnen und Neologismen, die in die Gemeinsprache vor kurzem eingefiihrt sind als Ersatz fir Entlehnungen, die nicht gebraucht werden sollen. Dabei soll das semantische Feld eines Wortes durch neue, im reellen Gebrauch langst bekannte Bedeutungen erweitert werden. 217