Valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Vilija LAZAUSKAITĖ, Danutė SABALIAUSKAITĖ-LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius VALGIŲ IR GĖRIMŲ PAVADINIMAI „BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ Rengiant „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – BŽ) vienas svarbiausių jo šaltinių bus „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ trečiasis leidimas (toliau – DŽ3). Šiame straipsnyje aptariama DŽ3 pateikta leksinė semantinė valgių ir gėrimų pavadinimų grupė. Kadangi BŽ bus daug dėmesio skiriama žodžių atrankai ir reikšmių pateikimui, DŽ3 duomenys lyginami su akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ medžiaga. Valgių ir gėrimų pavadinimai viena labiausiai kintančių leksinių semantinių grupių (to nepasakysi, pavyzdžiui, apie giminystės pavadinimus). Mat nuolat kinta pačios realijos – vieni patiekalai pamirštami, nebegaminami, kiti sugalvojami ar „importuojami“. Neretai kartu su pastaraisiais ateina lietuvių kalbos sistemai nepriimtini jų pavadinimai, pvz., čipsai, miusliai ir pan. Tokiems pavadinimams pakeisti ieškoma jau esamų ar visiškai naujų lietuviškų žodžių. Pastarieji realioje vartosenoje įsitvirtina negreit, pvz., javai̇nis, žuvainis ir pan. Taigi rašant šį straipsnį tenka spręsti dar vieną problemą – nustatyti į DŽ3 nepatekusių, tačiau bendrinėje kalboje žinomų ir vartojamų žodžių atrankos kriterijus. DŽ3 rašta apie 370 žodžių, įvardijančių įvairius valgius ir gėrimus. Didžiąją jų dalį sudaro sava leksika – nemažai pavadinimų laikytini tarmybėmis ar šnekamosios kalbos žodžiais (pvz., ėdesys), dalį sudaro realioje vartosenoje įsigalėję senieji skoliniai (pvz., arbatà), mažiausiai DŽ3 pateikta naujųjų skolinių, dažniausiai pavadinančių kitų tautų nacionalinius valgius (pvz., guliašas). 1. „Bendrinės lietuvių kalbos žodynui“ neteiktina leksika. Analizuojant DŽ3 žodžių, įvardijančių įvairius valgius ar gėrimus, sąrašą, aiškėja, kad tam tikra leksikos dalis neteiktina bendrinės kalbos žodynui. Bene daugiausia problemų kyla dėl tarmybių. Jos sudaro beveik penktadalį DŽ3 rastų valgių pavadinimų. Ne visada DŽ3 tarmybės pateiktos su atitinkamomis pažymomis: kartais tik su šnek., pvz., ėdis (2) šnek. ‘valgis’, kartais – iš viso be jokios nuorodos, pvz., užkulas (1, 3b) ‘įvairūs riebalai, užtrinas, uždaras’, žalibarščiai (1) ‘šaltibarščiai’. Į BŽ, be abejo, jų pateks tik dalis. DŽ3 esamos tarmybės dažniausiai įvardija etnografinių regionų patiekalus, pvz., kiunkė (2) žem. ‘valgis iš virtų ir apgrūstų bulvių su žirniais’, žildinys (3b) tarm. ‘sukrešintas grūstu kanapiu pienas ir iš jo padarytas valgis’. Į BŽ turėtų patekti ne šiaip tarmybės, o tik tokios, kurias jau galima laikyti etnografizmais. Turint omeny, 205 kad į BŽ pirmiausia dedina bendrinės kalbos leksika, tam tikrais atvejais nėra būtinybės akcentuoti žodžių priklausymo konkrečiai tarmei1. Todėl tarminiai žodžiai, įvardijantys plačiau žinomus etnografinius valgius ir neturintys įprastesnių bendrinės kalbos pakaitalų, BŽ teiktini tik su santrumpa etnogr., atsisakant tarminių nuorodų dz., ryt., vak., žem., ir tarm., pvz., kastinys (3b) etnogr. ‘toks žemaičių valgis iš suplaktos pašildytos grietinės’, bet pautienė (2) dz. žr. kiaušinienė ir kt. Sprendžiant, kaip BŽ pateikti tarnybes ir etnografizmus, pavadinančius įvairius valgius ar gėrimus, reikėtų vadovautis sistemiškumo principu, t. y. dėti labiausiai paplitusių ar bent jau žinomų patiekalų pavadinimus. Taikant siūlomus tarmybių atrankos kriterijus (Lazauskaitė 1997: 14–15, 1998: 21–22), pirmiausia reikėtų atsisakyti retų, nedideliame tarmės plote vartojamų žodžių, pvz., burgė (2) vak. ‘prasta sriuba, buza; tiršta, nevykusi košė’ (LKŽ I, Alk, Pžrl), kėpis (2) žem. ‘su varške ar kanapių pienu iškeptas kepinys; toks sklindis’ (LKŽ V, S. Dauk, J, Ggr), kiūkis (2) vak. ‘suzmekusi duona’ (LKŽ V, Jrb, Šk, Slv), laistytinis (1) tarm. ‘miezinis taukais apipiltas pyragaitis’ (LKŽ VII, Škn, Žlns), miežainis (2) žem. ‘miežinis pyragas, ragaišis’ (LKŽ VIII, Brs, Skd), verstinis (2) tarm. ‘storas bulvinis sklindis’ (LKŽ XVIII, DŽ, NdŽ, Ad) ir kt. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ atsisakytina iš senųjų raštų ar kitų žodynų į DŽ3 ir akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“ patekusių tarmybių ir raštų žodžių, beveik nevartojamų dabartinėje kalboje (kartais kyla abejonių, ar jie žinomi netgi tarmese), pvz., grūdiene (2) žem. ‘virtų grūdų valgis’ (LKŽ III, M. Valanč, DŽ), grikainė (2) ‘grikių košė’ (LKŽ III, MŽ, K), lašinėtis (2) kul. ‘pyragaitis su lašiniais’ (LKŽ VII, I, BŽ 367, DŽ, Žem), miltainė (2) ‘miltų valgis (ppr. saldus)’ (LKŽ VIII, DŽ, trš), skinkis (2) vak. 1. ‘silpnas alus, gira’ (LKŽ XII, Q 442, C II 412, R 305, MŽ 409, N, LsB 285, K, Jn, L, K. Donel, Vaižg), sviestiniukas (2) ‘su sviestu kepta bandelė’ (LKŽ XIV, Ser, NdŽ) ir kt. DŽ3 neretai vienas patiekalas pavadinamas keliais žodžiais, atėjusiais iš įvairių šnektų. Tokiais atvejais BŽ turėtų likti tik labiausiai įsigalėję, žinomi pavadinimai. Palyginkime penkis DŽ3 pateiktus vienokią ar kitokią kiaušinienę apibūdinančius pavadinimus: keptienė (2) žr. kiaušinienė (LKŽ V, Šn, Smn), kiaušinienė (2) ‘keptų kiaušinių valgis’, omlėtas (2) ‘plakta kiaušinienė, ppr. su miltais ir pienu’, pautienė (2) dz. žr. kiaušinienė (LKŽ IX, Dv, Mrc, Pb, Švnč, Srj, JD169, Jrk 130, Lp, Šlvn), plaktienė (2) ‘plakta kiaušinienė’ (LKŽ X, Krok). BŽ iš nurodytų pavadinimų šalia bendrinės kalbos žodžio kiaušinienė teiktinas įsigalėjęs skolinys omlėtas ir dzūkybė pautienė, nes kiti žo- K. Morkūnas (1997: 44) apskritai siūlo bendrinėje kalboje tvirčiau neįsigalėjusias tarmybes norminamajame žodyne pateikti tik su pažyma tarm. 206 džiai vartojami retai. Panašių atvejų DŽ3 pasitaiko ir daugiau, pvz., kraujienė (2) kul. ‘sriuba iš kraujo, kruvienė’ (LKŽ VI, Ml), kruvienė (2) ‘sriuba iš kraujo’ (LKŽ VI, DŽ, GK 1934, 84), juodikis ( 1) ryt. ‘kraujo sriuba, virta rūgštyme’ (LKŽ IV, Dglš). Remdamosi akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ medžiaga man ytume, kad ‘sriubai iš kraujo’ pavadinti žodžio kraujienė. Tai, kad žodis turi įprastesnių, visuotinai vartojamų pakaitalų, neretai DŽ3 liudija nuoroda žr., pvz., gurgūtis (2) žr. k i a u r u t i s, krekšėliai (2) žr. d r e b u č i a i 1, mūsas (2) žr. p u t e s i a i ir kt. Atkreiptinas dėmesys į darybos variantus, išplečiančius bendrinės kalbos žodžių fondą, bet leksikos reikšmių fondui nieko neduodančius2, pvz., pādažalas (3⁴b) ‘padažas’ ir pādažas (3ᵇ) ‘valgio dažinys, pamir kalas’; skanėšis (2) žr. s k a n ė s t a s, skaninys (3ᵇ) žr. s k a n ė s t a s ir skanumynas (1) ‘skanus valgis, skanėstas’, skanėstas (2) ‘skanus valgis, gardumynas’ ir kt. Manytume, kad tokiu atveju žodyne turėtų likti tik pādažas, skanumynas ir skanėstas. BŽ neturėtų būti neteiktinų žodžių (DŽ3 jie paprastai žymimi nuoroda ntk.), turinčių įprastų, plačiai vartojamų pakaitalų, pvz., ruletas (2) ntk. = v y n i o t i - n i s, sližikas (2) ntk. = p r e s k u t i s, sosiška (2) ntk. = d e š r e l e, liūklas (2) žr. g l a j u s ir kt. Pastebėtina, kad anksčiau dažnai vartotus žodžius buljonas, kūgelis ir vinegrėtas iš vartosenos baigia išstumti visuotinai žinomi jų pakaitalai sultinys, (bulvių) plokštainis ir mišrainė. Todėl svarstytina, ar „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ pirmieji trys teiktini. Be jokios abejonės reikia atsisakyti vaikų kalbos žodžių, pvz., niūnė (2) ‘duona (vaikų kalboje)’ ir pan. Atkreiptinas dėmesys į dar vieną dalyką - daugiareikšmius žodžius, kurių realioje vartosenoje žinomos ne visos DŽ3 pateiktos reikšmės, pvz., núoviros dgs. (1) 1. ‘kas iškyla į paviršių verdant, nešvarumų putos’, 2. ‘virinant prikibusios nuosėdos prie indo sienelių’, 3. žr. n u o v i r a s ir plg. núoviras (1) ‘skystimas, kuriame kas nors verda: Mėsos nuoviras (sultinys)’. Kaip rodo akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ medžiaga, trečioji žodžio núoviros reikšmė tarmėse iš viso neužfiksuota, todėl jos BŽ veikiausiai nereikėtų teikti. 2. Reikšmių apibrėžimai. Tiriant DŽ3 medžiagą pagal atskiras leksines semantines grupes išryškėja daug nevienodumų, kurių ir neįmanoma išvengti, kai žodynas rašomas abėcėliniu principu. BŽ, kuris bus ir rašomas, ir redaguojamas sistemiškai, tokių dalykų neturėtų būti. Ypač tai pasakytina apie apibrėžimus. Atskir as leksines semantines grupes sudarančių žodžių reikšmes reikėtų aiškinti tam tikromis trafaretinėmis formulėmis (Paulauskas 1974: 47). Analizuojant DŽ3 pateiktus valgių ir gėrimų pavadinimų apibrėžimus į akis krinta keli dalykai, kurių BŽ reikėtų vengti. 2 Plačiau apie tai žr. P a u l a u s k a s 1979: 77–80. 207 2.1. Neretai pasitaiko, kad valgio pavadinimas aiškinamas vienu žodžiu (ar nukreipiamas į jį nuoroda žr.) arba keliais sinonimais, pastarieji – vėl tuo pačiu žodžiu, o aiškinamojo žodžio tiksli reikšmė taip ir nepaaiškėja, pvz., dažinys (3ᵇ) 2. žr. p a d a ž a s, pādažas (3ᵇ) ‘valgio dažinys, pamirkalas’, pāmirkalas (3⁴ᵇ) ‘padažas, mirkalas’, mirkalas (3ᵇ) ‘tauku su miltais, pienu ir kt. padažas, dažinys’. 2.2. Aiškinant valgių ir gėrimų pavadinimus (beje, ir visus kitus žodžius) susiduriama su dar viena problema – vadinamosiomis dvigubomis nuorodomis, pvz., buizà (4) žr. b u z a, bužà (4) žr. p l i u r z a 2; tešlainis (2) 2. žr. s a u s a i n i s 2, sausainis (2) 2. žr. d ž i ū v ė s i s ir pan. 2.3. BŽ reikėtų ypatingą dėmesį atkreipti į tikslų apibrėžiamųjų žodžių reikšmę (kuri turėtų būti paplitusi bendrinėje kalboje), kad neatsirastų dviprasmybių, pvz., miežienis (2) ‘miežinis pyragas, ragaišis’, pyrāgas (2) ‘smulkių miltų kepinys’, ragaišis (2) ‘rupių kvietinių ar miežinių miltų duona’ (DŽ³). Taigi miežienis būtų ‘*smulkių ir rupių kvietinių ar miežinių miltų kepinys’. Plg. dar varškėtis (2) ‘pyragaitis ar virtinis su varške’, pyragaitis (1) 2. tarm. ‘virtinis, didžkukulis’, virtinis (2) ‘tarkuotų bulvių ar tešlos kukulis su įdaru’ (DŽ³). Vadinasi, varškėtis būtų ‘*virtinis, didžkukulis ar virtinis (kuris yra didžkukulis ar tešlos kukulis) su varške’. Kai kuriuos apibrėžimus reikėtų tiesiog patikslinti, pvz., didžkukulis (1) DŽ³ įvardijamas kaip ‘didelis apvalainas kukulis, prp. su mėsos ar varškės įdaru’, tačiau kukuliai būna ne tik iš bulvių, bet ir iš miltų, mėsos, žuvies, taigi šiuo atveju būtina konkretizuoti, iš ko kukulis pagamintas. 2.4. Neretai DŽ³ apibrėžiant valgius gal kiek piktnaudžiaujama žodžiu valgis ten, kur reikėtų tikslesnių aiškinimų, pvz., tarkainis (2) ‘tarkuotų bulvių valgis’ (koks – blynas, plokštainis ar košė?); tarkienė (2) ‘tarkuotų bulvių košė ar valgis’, (bet juk košė - taip pat valgis); miltainė (2) ‘miltų valgis’ (taip galima pavadinti ir duoną, ir blyną). 2.5. Analizuojant DŽ³ leksines semantines žodžių grupes, pastebima viena bendra problema – skirtingas reikšmių aiškinimo būdų parinkimas analogiškais atvejais. Tai pasakytina ir apie leksinę semantinę valgių ir gėrimų grupę, plg. I a) núoviralas (1) žr. n u o v i r a s b) núoviras (1) ‘skystimas, kuriame kas nors suverda’ II a) pādažalas (3⁴ᵇ) ‘padažas’ b) pādažas (3ᵇ) ‘valgio dažinys, pamirkalas’ III (a ir b viename straipsnyje) užmaišalas (3⁴ᵇ), užmaišas (1) ‘duonos užmaišymas, užmaišomi miltai’ Šiuo atveju DŽ³ įvairuoja apibrėžiamojo-aprašomojo, sinoniminio ir nuorodinio reikšmių aiškinimo būdų vartojimas. BŽ be jokių abejonių liks tik dalis DŽ³ pateiktų darybos variantų, todėl svarstytina, kuris žodžių reikšmių pateikimo būdas vartotinas šalia apibrėžiamojo-aprašomojo. Aišku tik viena, kad bent jau to paties darybos tipo variantai žodyne turėtų būti pateikiami vienodai (apie tai dar bus kalbama vėliau). 208 Naudojant apibrėžiamąjį – aprašomąjį aiškinimo būdą apibrėžimo struktūra turėtų būti vienoda. DŽ³ neretai analogiški dalykai aiškinami skirtingai, pvz., čiulkinys (3ᵇ) ‘grūsta košė (valgis iš kruopų, avižinių miltų, žirnių, bulvių ir kt.)’, šiupinys, šiupinys (3ᵇ) ‘košė, verdama iš žirnių, pupų ir bulvių arba ruginių miltų, mėsos ir kt.’; ausėlė (2) ‘narstytas tešlainis, narsliukas, žagarėlis’, žagarėlis (2) ‘sausas, plonas, riebaluose virtas tešlainis, auselė’; srėbalas (3ᵇ) menk. ‘sriuba, geralas’, šleipalas (3ᵇ) šnek. ‘kas šlerpiama, srėbalas’; degtinė (2) ‘stiprus svaigusis gėrimas iš spirito ir vandens’, konjakas (2) ‘stiprus alkoholinis gėrimas, daromas iš vynuogių’, užpiltinė (2) ‘saldus alkoholinis gėrimas, gaminamas iš vaisių ir uogų sulčių, užpiltų spiritu’ ir kt. Rašant BŽ, matyt, reikėtų verstis aprašomuoju – aiškinamuoju ir nuorodiniu reikšmių aiškinimo būdais. Sinoniminio aiškinimo iš viso reikėtų atsisakyti, juk sinonimai dažniausiai nėra tapatūs, turi papildomų reikšmės niuansų, kurių gali neturėti aiškinamasis žodis. Sinonimai prie kai kurių žodžių galėtų būti pateikiami aiškinimo gale, po kabliataškio, BŽ įvade nurodžius, kad tai, kas yra po kabliataškio, į reikšmės aiškinimą neįeina. Nuorodiniu aiškinimu DŽ³ žodžio reikšmė ne aiškinama, o nurodoma į tokią pat kito žodžio reikšmę arba į žodį, iš kurio jis padarytas. Iš tiesų nuorodinis aiškinimas parankus dėl kelių priežasčių. Pirma, prireikus taip galima parodyti nevienodą sinonimiškai vartojamų žodžių įsigalėjimą bendrinėje kalboje, pvz., narsliukas (2) žr. auselė 2 ir pan. Antra, tokiu būdu patogu teikti į DŽ³ neįtrauktus, bet žinomus ir vartojamus valgių pavadinimus, pvz., kūčiukas (2) žr. prėskutis ir pan. Trečia, taip gali būti sprendžiama terminų, stilistinių ir kt. pažymų problema – nuoroda žr. rodo, kad sinonimiškai vartojami žodžiai stilistiniu aspektu ar kaip terminai yra vienodi, pvz., gurgutis (2) 2. žr. kiaurutis ir plg. kiaurutis (2) kul. ‘per retį ar kt. susuktas kukulis’ ir pan. Ketvirta, daugeliu atvejų žodyne galima išvengti tos pačios ar panašios aiškinimo formuluotės kartojimo, pvz., skanėstas (2) ‘skanus valgis, gardumynas’, skanumynas (1) ‘skanus valgis, skanėstas’ ir plg. gardėsis (2) ‘skanėstas’, gardumynas (1) ‘skanėstas’ ir pan. 3. Straipsnių pateikimas. DŽ³ kai kurie pavadinimai (konkrečiau – sriubų) pateikiami ne atskiru straipsniu, o atitinkamų žodžių straipsnių gale, plg. kopūstas (2) 1. bot. ‘kryžmažiedžių šeimos maistinis ir pašarinis daržų augalas (Brassica oleracea)’, 2. ‘gūžė’. Δ Kiškio (zuikio) k. (kiškiakopūstis). Jūros ~ai (dumbliai lamin arijos); kopūstai dgs. (2) ‘pjaustytos šios daržovės gūžės ar lapai; sriuba iš jų, kopūstienė’; rūgštynė (2), rūgštynė (1) bot. ‘rūgtinių šeimos laukinis ir kultūrinis maistinis, vaistinis augalas, piktžolė (Rumex)’; rūgštynės dgs. (2) ‘šio augalo lapai ar sriuba iš jų’. Plg. dar kitokį tokio tipo sriubų DŽ³ pateikimą: kruopą (2) 1. ppr. dgs. ‘nugrūstas grūdas (ppr. susmulkintas)’, 2. prk. ‘smulkus krušos ar ko kito gabalėlis’, 3. prk. ‘trupučis’, 4. dgs. ‘nugrūstų grūdų sriuba’; barščiai dgs. (2) 1. ‘burokėlių sriuba’, 2. ‘auginti burokėliai su rūgštynum’; bu ērokai dgs. (2) žr. barščiai. Taigi turime 209 trejopa analogiškų pavadinimų pateikimą: 1) straipsnio gale (kopūstai, rūgštynės), 2) kaip vieną iš reikšmių ( kruopos) ir 3) iškeltą atskiru straipsniu (barščiai, burokai). Manytume, kad teisingiausiai pasielgta trečiuoju atveju. Juk šie žodžiai yra daugiskaitiniai ir seniai įgiję specifines reikšmes. Visi minėtieji sriubų pavadinimai akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ iškelti atskirais straipsniais. Tokio tipo žodžių pateikimas straipsnio gale ydingas dar ir dėl to, kad į vieną suplakamos dvi reikšmės (šiuo atveju augalo lapai ir pati sriuba). 4. Pažymos šnek., menk., kul. 4.1. Stilistiškai apibūdinant valgius DŽ³ vartojamos dvi pažymos – menk. ir šnek. Pirmoji pateikiama prie žodžių, turinčių menkinamąjį atspalvį (tokių atvejų valgių leksinėje semantinėje grupėje iš viso yra tik keturi), pvz., ėdalas (3ᵇ) menk. ‘prastas valgis’, ėdesys (3ᵇ) menk.’maistas, valgis’ ir kt., antroji rodo, kad žodis priklauso šnekamajai kalbai (su pažyma šnek. DŽ³ pateikta trylika pavadinimų), pvz., pliūrpalas (3ᵇ) šnek. 1. ‘prasta sriuba; prastas gėrimas’, pliūrza šnek.(1) ‘prastas, skystas valgis’ ir kt. Tačiau DŽ³ pasitaiko atvejų, kai pateikiant stilistiškai konotuotus žodžius nevartojama nė viena iš abiejų pažymų, pvz., kepaišis (2) ‘prastai iškeptas pyragas ar duona’, gėralas (3ᵇ) ‘prastas gėrimas’ ir pan. Beveik visada aiškinant tokių žodžių reikšmes vartojami tie patys žodžiai prastas, nevykęs ir pan., pažymintys stilistinį atspalvį. Panašiais atvejais, ko gero, dažniausiai teiktina pažyma menk., kuri nuo santrumpos šnek. skiriasi vertinamojo aspekto (kitaip sakant, neigiamo atspalvio) turėjimu, pvz., mitalas (3ᵇ) ‘penas, ėdalas; prastas maistas’, prāmitalas (3⁴ᵇ) ‘maistas, valgis’ (atkreiptinas dėmesys į iliustracinį sakinį: Bet kokio pramitalo pasidaro, ir gerai) ir plg. naminė (2) šnek. ‘namų darbo degtinė’ ir pan. Analizuojant stilistiškai konotuotą tarminę leksiką kyla klausimas, kokią pažymą, t.y. stilistinę ar tarminę, vartoti pateikiant tarymybes, apibūdinančias prastus valgius, pvz., skiņkis (2) vak. 1. ‘silpnas alus, gira’, 2. ‘prasta sriuba’ ir kt. Turbūt tais atvejais, kai tarymybė bendrinėje kalboje neturi įprastesnių pakaitalų, geriau teikti pažymą šnek. atsisakant tarminių nuorodų. 4.2. Rengiant BŽ būtina tikslinti pažymos kul. vartojimą. DŽ³ įvade (p. XIV) teigiama, kad konkrečių sričių terminai išskiriami tam tikromis pažymomis, rodančiomis jų vartojimo sritį, pvz., agr. – agronomija, bot. – botanika ir pan. Pažyma kul. rodo termino priklausymą kulinarijos sričiai.³ Aptariant pažymos kul. vartojimo (arba nevartojimo) motyvus, pirmiausia reikėtų vadovautis sistemiškumo principu. Kaip jau minėta, neretai DŽ³ valgiai aiškinami apibrėžiamuoju – aprašomuoju būdu, papildant jį sinoniminiu. Paprastai taip aiškinamas žodis žymimas pažyma kul., pvz., aušėlė (2) kul. ‘narstytas tešlainis, narsliukas, žagarelis’, koldūnas (2) kul. ‘virtinis su maltos mėsos įdaru, mesėtis’ ir pan. Tačiau sinoniminio aiškinimo nariai ne visada teikiami su 3 Kulinarija DŽ³ apibrėžiama kaip valgių gaminimo menas. 210 minėta pažyma, nors ir įvardija tą patį gaminį, pvz., tešlainis (2) 1. ‘toks saldžios tešlos kepinys’ ir plg. žagarėlis (2) 2. kul. ‘sausas, plonas, riebaluose virtas tešlainis, auselė’ ir pan. Iš tikrųjų dėl sutrumpinimo kul. vartojimo panašiais atvejais neturėtų kilti abejonių. Tačiau būtina nustatyti, ar žodžiai ta pačia reikšme vienodai žinomi ir vartojami bendrinėje kalboje, pvz., koldūnas ir mėsėtis. Tokiais atvejais, kai žodžiai bendrinėje kalboje įsigalėję nevienodai, pirmiausia būtina apgalvoti, koks reikšmių aiškinimas labiau teiktinas – nuorodinis ar sinoniminis. Iš tikrųjų BŽ struktūra turėtų būti sutvarkyta taip, kad žodyno vartotojui nekiltų abejonių, jog nuoroda žr. reiškia stilistinių, terminų ir kt. pažymų taikymą ne tik pagrindiniam, bet ir nukreipiamajam žodžiui, pvz., didžkukulis (1) kul. ‘didelis apvalainas kukulis, ppr. su mėsos ar varškės įdaru’ ir plg. cepelinas (2) 2. žr. d i d ž k u k u l i s ir pan. Šiuo atveju DŽ³ aiškiai parodoma, kad žodis cepelinas taip pat skiriamas kulinarijos sričiai, nors termino pažyma kul. pateikiama tik prie žodžio didžkukulis. Vadinasi, žodį mėsėtis BŽ reikėtų pateikti ne sinoniminiu būdu (mėsėtis (2) ‘koldūnas’), o nuorodiniu (mėsėtis (2) žr. k o l d ū - n a s). Tokiu būdu būtų atkreiptas dėmesys į du dalykus. Pirma, kad abu žodžiai nevienodai įsigalėję bendrinėje kalboje⁴, antra, kad termino pažyma kul., pateikta žodžio koldūnas definicijoje, taikoma ir žodžiui mėsėtis. 5. Naujų terminų atranka. DŽ³ pateiktą leksinę semantinę valgių ir gėrimų grupę būtina papildyti naujų realijų pavadinimais. Sprendžiant žodžių, įvardijančių naujus valgius, teiktinumo BŽ klausimą, pirmiausia susiduriama su jų atrankos problema. Pagrindiniais naujos leksikos atrankos kriterijais laikytini šie: žodžio tinkamumas bendrinės kalbos sistemai ir įsigalėjimas realioje vartosenoje. Rengiant BŽ reikia apsispręsti dėl žodžių atrankos principų – nustatyti skolinių ir bendrinės kalbos leksikos santykį. Juk dauguma skolinių turėtų patekti ne į bendrinės kalbos, o į tarptautinių žodžių žodyną, pvz., kriušonas, ragù ir pan. Tačiau tais atvejais, kai paplitusiam valgiui įvardyti neturime tapačios arba artimos reikšmės bendrinės kalbos žodžio, teiktini skoliniai. Pirmiausia tai pasakytina apie kitų tautų nacionalinius patiekalus arba maisto produktus, kurių anksčiau Lietuvoje nebuvo, pvz., belišas, bifilinas, čenačas, jogùrtas, kibinas, picà, spagečiai ir pan. Nurodyti žodžiai teiktini kaip ir kiti, bendrinėje kalboje jau įsigalėję to paties leksikos lygmens skoliniai, pvz., čeburėkas, guliašas ir pan. Į BŽ taip pat dėtini plačiai bendrinėje kalboje vartojami skoliniai, įvardijantys specifinius valgius (dažniausiai įvairius mėsos patiekalus), pvz., befstrògenas ‘muštos, juostelėmis supjaustytos, pakepintos ir patroškintos jautienos patiekalas’, langėtas ‘pailgos formos muštos jautienos kepsnys’, servelãtas ‘rūkyta dešra iš susmulkintos mėsos (jautienos ar kiaulienos)’ ir pan. 4 Apskritai žodis mėsėtis labiau laikytinas specialiosios literatūros terminu. 211 Kai kurių bendrinėje kalboje seniai įsigalėjusių alkoholinių gėrimų pavadinimai BŽ teiktini sistemiškumo požiūriu, pvz., be DŽ3 nurodytų konjako, viskio ir pan., taip pat būtini brendis, džinas ir pan. Kalbant apie žodžių paplitimo kriterijaus taikymą atkreiptinas dėmesys į DŽ3 nepateiktą jau minėtą žodį kūčiukas, plačiai vartojamą tarmėse ir vis labiau įsigalintį bendrinėje kalboje. A. Šiupienienė (1998: 63) jį nurodo esant taisyklingą ir teiktiną. Į BŽ reikėtų įtraukti miltinių kepinių pavadinimus, nusakančius juos formos atžvilgiu, pvz., juostėlė, krepšelis, šiaudelis, žiedas ir pan. (turint omenyje, kad DŽ3 jau yra auselė, pynutė, plokštainis, ragelis, riestainis ir kt.) Į BŽ be jokių abejonių reikėtų įtraukti neseniai pradėtų vartoti bendrinei kalbai neteiktinų skolinių pakaitalus, pvz., dešrainis, javainis, mėsainis, sūrainis, žuvainis ir pan. Taip būtų užkertamas kelias kalbos klaidų vartojimui ir plitimui, pagreitinamas kalbininkų teikiamų normų įsigalėjimas realioje vartosenoje. Ypač BŽ reikia teikti naujadarus, pavadinančius seniai įsigalėjusias realijas, pvz., čiulpinukas (2) ‘čiulpiamas saldainis, ppr. su pagaliuku’ ir kt. Rašant BŽ reikėtų atkreipti dėmesį į DŽ3 pateiktų žodžių reikšmių papildymą naujomis, kitaip sakant, į žodžių semantinio lauko plėtimo galimybes. Iš tikrųjų yra žodžių, bei įprastų sąvokų bendrinėje kalboje įvardijančių ir naujas, pvz., bandelė šiuo metu suprantama ne tik kaip ‘nedidelis pyrago kepinys’. Bandelė dar vadinamas nedidelis apvalainos formos tarkuotų bulvių virtinis be įdaro, taip pat ir virtų bulvių kepinys be įdaro. Tas pats pasakytina ir apie žodį ragėlis, kuris dabar reiškia ne tik pyragėlį lenktais galais, bet ir nedidelį virtų bulvių kepinį su mėsos įdaru. Priedas DŽ3 VALGIŲ IR GĖRIMŲ PAVADINIMAI, NETEIKTINI „BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI“ Norime atkreipti dėmesį, kad dauguma šiame sąraše pateikiamų žodžių į BŽ nedėtini tik dėl žodyno specifikos, tačiau tai nereiškia, kad jų siūloma atsisakyti apskritai (suprantama, išskyrus tuos atvejus, kai žodis laikytinas kalbos klaida, pvz., kakao, liū克ras, sližikas ir kt.). Dalis šių žodžių, ko gero, galėtų pasitarnauti įvardijant naujus patiekalus arba ieškant geresnių pakaitalų jau esamiems pavadinimams, pvz., miežienis, tašiukas, uogainė ir kt. (Reikšmių, pažymėtų žvaigždute, atsisakyti nesiūloma, jos čia pateikiamos tam, kad būtų aiškesnė BŽ nedėtina reikšmė). 212 2 apskritaĩn‖is, ~ė dkt. (2) 1. kul. kukulis 1 avižainis (2) avižinių miltų ragaišis brand‖is, ~ies m. (1) *1.pribrendusių pupų ar žirnių ankštis 2. valgis iš virtų tokių ankščių burgė (2) vak. 2.prasta sriuba, buza; tiršta, nevykusi košė burokėnė (2) ryt. burokėlių mišrainė čiirškal‖as (3ᵇ) 3.paspirginti lašiniai 4.trykštantis gėrimas drebutiena (1) žr. š a l t i e n a ėdis (2) 2. šnek.valgis ėdmen‖ys, ~ų v. dgs. (3ᵃ) 2. žem.valgis, maistas gardybė (1) 2. gardėsis 2 gėr‖is (2) gėrimas, gėralas grikainė (2) grikių košė grūdienė (2) žem. virtų grūdų valgis grūstinė (2) *1. stambios miežių kruopos, kruštienė 2. tokių kruopų sriuba gurgūtis (2) 2. žr. k i a u r u t i s išspirga (1) žr. s p i r g a s išsukos dgs. (1) 2. žr. pa s u k o s išsunkos dgs. (1) 1. kas išsunkta, sunka juodikis (1) 1. ryt. kraujo sriuba, virta rūgštyme kakāo nkt. dkt., nkt. = k a k a v a kanapienė (2) valgis iš kanapių grūdų, kanapių košė kepēn‖ė (2) 1. žem.kepsnys kepėsis (2) etnogr. prikepintas, kietas Velykų kiaušinis mušti margučiams kęp‖is (2) žem. su varške ar kanapių pienu iškeptas kepinys; toks sklindis keptienė (2) ž. k i a u š i n i e n ė kiūkis (2) 2. vak. suzmekusi duona kiunkė (2) žem. valgis iš virtų ir apgrūstų buvių su žirniais kliurkė (2) vak. 2. prasta sriuba, kliurkalas kraujienė (2) kul. sriuba iš kraujo, kruvienė kruštienė (2) tarm. *1. miežių kruopos 2. jų sriuba kruvienė (2) sriuba iš kraujo laidytniai dgs. (1) vak. leistiniai laistytinis (1) tarm. miežinis taukais apipiltas pyragaitis liūkras (2) kul. žr. g l a j u s maišalienė (2), maišalynė (2) 1. iš įvairių produktų sutaisytas valgis 1 miežainis (2) žem. miežinis pyragas, ragaišis 1 miežien‖is (2) ryt. miežinis pyragas, ragaišis 213 miltainė (2) miltų valgis (ppr. saldus) miltienė (2) etnogr. rauginta avižinių miltų tyrė mūsas (2) žr. p u t ė s i a i nárstytinis (1) žr. a u s e l ė 2 niūnė (2) duona (vaikų kalboje) núoviralas (1) žr. n u o v i r a s núoviros dgs. (1) 3. žr. n u o v i r a s oranžadas (2) gėrimas iš apelsinų sunkos, cukraus ir vandens pādažalas (3⁴ᵇ) padažas paliėpsn║is (2) ryt. prieš krosnies liepsną kepta bandelė, paplotis pāmentalas (3⁴ᵇ) ryt. 1. ruginių miltų putra, mენტalas batvinams, girai rauginti 2. rūgštis, daroma iš ruginių miltų 3. rūgšties ar giros nuosėdos, tirščiai pāmirkal║as (3⁴ᵇ) padažas, mirkalas pārpelis (1) ryt. kukulis iš miltų arba bulvių pavalg║ā (3ᵇ) tarm. 1. maistas, valgymas pavalg║is (2) pavalgymas, valgis pyragā║tis (1) 2. tarm. virtinis, didžkukulis plaktienė (2) plakta kiaušinienė plikbarščiai dgs. (1) tarm. prasti, nedaryti barščiai pliurškalas (3ᵇ) 1. šnek. prastas viralas, pliurpalas 2 plōn║is (1) žem. plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių prāmetal║as (3⁴ᵇ) tarm. kuo pagardinamas valgis, pradaras (riebalai, pienas) prāmital║as (3⁴ᵇ) maistas, valgis preškienė (2), preškinys (3ᵃ) preškas valgis (ppr. sriuba, bulvienė) prievalgis (1) privalgomas daiktas privalgis (1) žr. p r i e v a l g i s ragaišduonė (1) mažai rauginta duona rauginys (3ᵃ) marinavimui vartojamas skystis 1 riestinis (2) kul. mėsos kotletas su įdaru, suktinis rūkinys (3ᵇ) rūkytas maistas rulėtas (2) nkt. = v y n i o t i n i s saldabandė (2) vak. saldi, nerauginta banda, ragaišis saldienė (2) etnogr. žr. s a l d ė sausienė dkt. (2) vak. sausai virtos, troškintos bulvės, troškė šikė (2) tarm. 2. plokščias pyrago kepalas skanėsis (2) žr. s k a n ė s t a s skaninys (3ᵇ) žr. s k a n ė s t a s 214 skińkis (2) vak. 1. silpnas alus, gira 2. prasta sriuba šližikas (2) ntk. = p r ė s k u t i s slopė (2) žem. troškintos bulvės (ppr. su mėsa) sosiskà (2) ntk. = d e š r e l ė sūdinys (3a) sūdytas maisto produktas svieštinūkas (2) su sviestu kepta bandelė svogūnėtis (2) kal. kepsnys su svogūnais šautas (2) 1. žem. lapų sriuba, lapienė šlerpalas (3b) šnek. kas šlerpiama, srėbalas šutienė (2) virtos ir sausai troškintos bulvės su kokiu nors uždaru, troškė tašiūkas (2) tašus saldainis, irisas tenėšiai dgs. (2) kas sutenėję, drebučiai trintainė (2) trintų bulvių košė uogainė (2) uogų sriuba uogainis (2) pyragas su uogomis užtrinalas (34b), užtrinas (1) riebalai pagardinti valgiui, sriubai, uždaras, užkulas užžvalgis (1) užkandis, valgis vaisienė (2) 1. vaisių sriuba; vaisių kompotas 2. psn. sirupas valgà (4) ryt. 2. valgio išteklius, valgis verėnas (1) žem. viralas, sriuba 1 verstinis (2) tarm. storas bulvinis sklindis žalibarščiai dgs. (1) šaltibarščiai žildinys (3b) 1. tarm. suk rėšintas grūstų kanapių pienas ir iš jo padarytas valgis 2. ppr. dgs. rūgusio pieno krekučiai žolienė (2) 1. žolių sriuba Gauta 1998 06 12 215 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI DŽ3 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. L a z a u s k a i t ė V. 1997: Dėl dzūkybių pateikimo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ – Jaunųjų kalbininkų konferencija. Konferencijos tezės. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 13–15. L a z a u s k a i t ė V. 1998: Dėl tarmybių ir jų reikšmių pateikimo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. – Mokslinis seminaras, skirtas A. Jonait y tės 70-mečiui. Pranešimų tezės. Šiauliai: Šiaulių universitetas, 21–24. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Mintis, 1966–1973; 10–15, Vilnius: Mokslas, 1976–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1996. M o r k ū n a s K. 1997: Norminamasis žodynas ir lingvistinė geografija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 40–45. P a u l a u s k a s J. 1974: Aktualios leksikos norminimo problemos ir žodynas. – Kalbos kultūra 27, 40–49. P a u l a u s k a s J. 1979: Leksikos variantų norminimas. – Kalbos kultūra 37, 77–80. Š i u p i e n i e n ė A. 1998: Atmintinė rašančiam maisto prekių etiketes, valgiaraščius, Vilnius: Presvika. Kiti sutrumpinimai kaip LKŽ. DIE BEZEICHNUNGEN DER GERICHTE UND GETRÄNKE IN „BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS“ („WÖRTERBUCH DER LITAUISCHEN GEMEINSPRACHEN“) Zusammenfassung Im Beitrag wird die in der 3. Auflage von „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ (Vilnius, 1993; weiterhin DŽ3) vorliegende lexikalisch-semantische Gruppe der Gerichte – und Getränke-bezeichnungen untersucht. Die wichtigsten Resultate, die sich aus der Untersuchung ergeben sind folgende: 1. Die Analyse des eigenen, persönlichen Wortschatzes, der Gerichte gewöhnlich einer ethnographischen Region bezeichnet, veranlaßt, selten vorliegende, auf einem kleinen Mundartgebiet gebräuchliche Dialektismen und Wörter nicht anzuführen, da sie ins DŽ aus archaischen Schriften oder aus anderen Wörterbüchern aufgenommen sind. Überhaupt ist es wünschenswert, auf die nicht anzuführenden Wörter und die sich im Gebrauch der Gemeinsprache nicht durchgesetzten Wortbildungsvarianten oder Bedeutungen zu verzichten. 2. Bei der Erörterung der Bezeichnungen der Gerichte und Getränke die in DŽ3 angeführt sind, wird auf die nichtgleichartige, unterschiedliche Bestimmungsweise der Bedeutung hingewiesen. Es wird versucht festzustellen, wodurch sich die verschiedenen Weisen der Bedeutungsbestimmung – die beschreibende, die synonymische und die hinweisende – unterscheiden. Wir vertreten den Standpunkt, daß die in DŽ vorliegenden Bezeichnungen dieser Objekte nach einem einheitlichen semantischen Prinzip zu strukturieren sind. 3. Da die Bezeichnungen von Gerichten und Getränken zu einer lexikalisch-semantischen Gruppe gehören, die sich sehr schnell entwickelt und ändert, ist beschlossen, sie durch Bezeichnungen neuer Realien zu erweitern. Dabei gelten für die Auswahl der neuen Lexik die Krite- 216 rien, daß ein Wort dem System der Gemeinsprache entspricht und daß es im reellen Gebrauch verbreitet ist. Davon ausgehend ist beschlossen, von den neuen Entlehnungen vorerst die anzuführen, die Nationalgerichten anderer Völker u. ä. bezeichnen und Neologismen, die in die Gemeinsprache vor kurzem eingeführt sind als Ersatz für Entlehnungen, die nicht gebraucht werden sollen. Dabei soll das semantische Feld eines Wortes durch neue, im reellen Gebrauch längst bekannte Bedeutungen erweitert werden. 217