Lietuviškos oikonimų lytys nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Vidas GARLIAUSKAS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius LIETUVIŠKOS OIKONIMŲ LYTYS NELIETUVIŠKUOSE XVI–XIX A. ŠALTINIUOSE N lietuviškuose istorijos šaltiniuose užrašyta daugybė lietuvių oikonimų. Kai kurių istorinių oikonimų užrašytos ir lietuviškos lytys. Pastarųjų jau šiek tiek buvo paskelbta įvairiuose darbuose, bet išsamiau jos niekur nėra aptartos. Straipsnyje nagrinėjamos lietuviškos istorinių oikonimų lytys: jos apibrėžiamos, apžvelgiamas jų atsiradimas, paplitimas, vartojimas, rašyba. Pirmasis į lietuviškas kitų toponimų (ne oikonimų) lytis dar 1888 m. atkreipė dėmesį J. Spruogis. Jis, XVI a. senosios Žemaičių žemės žodyno įžangoje aiškindamas, kad žemaičių ir lietuvių kalba ta pati, pateikia keletą pavyzdžių: Дубины («по русску, а по литовску—Ожолиосъ»)1 1595, dvi dr., Gaižuva, Vilkijos vls.; Моцкося Седеймася («называема вроцщомъ по литовску») 1596, dr., Gaižuva, Vilkijos vls.; Паклуне («называема по литовску») 1595, ру., Romāiniai, Vilkijos vls. (Spruogis 1888: VII–VIII) ir kt. Apie lietuviškas kitų toponimų lytis dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo užsiminęs ir istorikas K. Jablonskis. Jis pateikė keletą pavyzdžių iš Žemaičių teismų knygų: Лесы зарощонные ... вроцщомъ называемые По Кендаля калну ир По Жырдос Калну Антнелке Вежетя Мишкай 1599 Pužai, Viduklės vls.; Нива По Тробомис 1601 Paštuva, Vilkijos vls.; Кгрунт Анитас Паседис 1607 Ganýprova, Kražių vls. K. Jablonskis teigė, kad „Šitokių pavadinimų Lietuvos aktuose yra išlikę labai daug, tik nedidelė jų dalis tėra suregistruota“ (Jablonskis 1937: 142). Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) oikonimų lietuviškų lyčių iš senųjų bažnyčių įrašų knygų buvo paskelbęs W. Fenzlau studijoje, skirtoje Klaipėdos krašto vardyno lietuviškoms ir vokiškoms lytims (Fenzlau 1936). Ten jis palygino kai kurias tų pačių oikonimų XVII–XVIII a. ir XX a. lytis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo susidomėta ir senosiomis Didžiosios Lietuvos bažnyčių įrašų knygomis. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus 1939 m. darbų plano, kurį svarstė J. Balčikonis, M. Biržiška, A. Salys, Pr. Skar- 1 Visa iš istorijos šaltinių išrašyta medžiaga (atskiri žodžiai, frazės, teksteliai) pateikiama kursyvu, reikalingus pavyzdžius pabraukiant. 123 džius, protokole įrašyta: „Daryti žygių vyskupijų kurijose išgauti senąsias baž-nyčių metrikas, kurios ypač svarbios mūsų vardynui“2. Kadangi dėl karo ir oku-pacijų tos bažnyčių įrašų knygos ilgai nebuvo tyrinėtos, ten esančios oikonimų lietuviškos lytys ligi šiol nežinomos. Istorijos šaltiniuose užrašytų lietuvių oikonimų lyčių klasifikacija Istorijos šaltiniuose lietuvių oikonimai užrašomi labai nevienodai, tad reikia aiškiai apibrėžti, kokios užrašytos lietuvių oikonimų lytys laikytinos lietuviškomis. Aptartinos ir straipsnyje vartojamos sąvokos. Sąvoka lietuvių oikonimai – tai viso (buvusio ir esamo) lietuvių kalbos ploto oikonimų visuma3. Jie ir nagrinėjami šiame straipsnyje, išskyrus prūsiškus, vieną kitą slavišką. Istorijos dokumentuose užrašyta įvairių tų oikonimų lyčių. Pagal tai, kaip tos lytys užrašytos, ir bandoma apibrėžti, kokios jos yra. Tiksliai užrašytos istorinių oikonimų lytys, kurios niekuo nesiskiria nuo lietuvių vartojamų, yra l i e t u v i š k o s l y t y s, pavyzdžiui: Anmaūmpuc 1584 (Spruogis : 5) = *Antaitris Tverų vls.4; Antalametėlis 1744 (Lkm JĮ II : 6)5 = 2 Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus protokolų knyga. Protokolas Nr. 1, 1939 m. kovo 18 ir 21 d. Šaltinis saugomas Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. 3 Plg. sąvoką lietuvių pavardės, kurios „turinys – lietuvių tautybės žmonių pavardžių visuma“ (Maciejauskienė 1997a: 101). 4 Istorijos šaltinių oikonimai pateikiami tokia tvarka: tamsesniu kursyvu pateikiama lietuviška oikonimo lytis, po jos – užrašymo metai, skliaustuose – šaltinis (kurio sutrumpinimus žr. sutrumpinimų sąraše), romėnišku skaitmeniu tomas ir po dvitaškio puslapis. Už skliaustų po lygybės ženklo pateikiama rekonstruota ar iš dabartinių šaltinių paimta lytis, rašoma kursyvu, atitinkanti istorinio šaltinio lytį, toliau – lokalizacija pagal LATSŽ II suskirstymą, visu žodžiu užrašant apylinkę, valsčių ar pan. ir sutrumpinimu – rajoną. Ne visada galima tiksliai nurodyti lokalizaciją, nes istorijos šaltiniuose pateikta lokalizacija dažnai nesutampa su dabartine. Tais atvejais stengtasi nurodyti abi lokalizacijas, kartais apytikslę lokalizaciją, ir dėl to straipsnyje gali pasitaikyti tam tikrų nevienodumų. Pavyzdžiui, 1854 m. Telšių ir Žemaičių vyskupystės sąrašo gyvenamųjų vietų lokalizacija nurodoma parapijos tikslumu pagal LKŽ sutrumpinimus. 1807 m. Naujųjų Rytprūsių (Užnemunės) žemėlapio gyvenamųjų vietų lokalizacija nurodoma žemėlapio kvadratais pagal stambiausią to kvadrato vietovę: Darsūniškis, Ingavangis, Liepalotai, Meištai, Rokai, Šakiai, Ūdrija, Veiveriai, Zapyškis ir t.t. Jei žemėlapio vietovė yra ir LATSŽ II, pateikiama ir ten esanti lokalizacija. Žemėlapio puslapiai pateikiami taip, kaip nurodyta pačiame žemėlapyje (1, 2, 2a ir t. t.). Kai kurių kitų rankraštinių šaltinių (pvz., bažnyčių knygų, kai kurių inventorių ir t.t.) puslapiai nurodomi skaičiumi ir raide (pvz., 6a, 6b), o tai reiškia, kad tų šaltinių yra numeruoti tik lapai ir raidės nurodo skirtingas to paties lapo puses. Mažosios Lietuvos gyvenamųjų vietų lokalizacija taip pat pateikta nevienodai. W. Fenzlau studijos gyvenamųjų vietų, jei jos išnykusios, lokalizacija pateikiama Klaipėdos krašto parapijų tikslumu, o jei išlikusios iki šių dienų, – pagal LATSŽ II. Mažosios Lietuvos gyvenamųjų vietų, esančių dab. Kaliningrado srityje, lokalizacija nieko nekeičiant nurodoma tokia, kokia pateikta Peteračio studijoje. Tais atvejais, kai iš Peteračio studijos gyvenamoji vieta yra dab. Lietuvos teritorijoje ir jei ji išlikusi, lokalizacija pateikiama pagal LATSŽ II. 5 Atkreiptinas dėmesys į kai kurių sutrumpinimų vartojimą straipsnyje. KĮ – krikšto įrašų knyga, JĮ – jungtuvių įrašų knyga, MĮ – mirusiųjų įrašų knyga. Raidė N prie kalbamųjų sutrum- 124 *Antalamestis, dab. Antālamēste Saldutiškis Ut; Zaščianek Antarasztas / Wieś Kiakszty / Włość Wydzka 1731 (Inw KŻ : 15) = *Antaraštas Vidžiai (dab. Baltarusija); de Avizieniu 1769 (Ut JĮ I : 50ᵃ) = *Avižieniu, Avižieniai Leliūnai Ut; Budupis 1539 (Pėteraitis : 89) = *Būd upis Stalupėnai, Katniava, Trakėnai; Dubinikas 1898 (Anonim : 42) = tarm. *Dub in ī kas, dab. Dubininkas Merkinė (dab. Marcinkónys Al); Dumczus / P. WILKOWISCENSIS 1744 (Syn : 107) = *Dumčus, dab. Dumčai Pilviškiai Vlkv; Eigietonis 1898 (Anonim : 38) = Eĭgelonys Butrimónys (dab. Pivašiūnai ir Jurgeliónys Al); de Eyguliu 1686 (Mlt KĮ I : 14ᵇ) = *Eigulių Molėtai; Galinis / P. KUKUCISCENSIS 1744 (Syn : 83) = *Galinis, dab. Galiniškis Skudutiškis Mlt; de Ginuciey 1741 (Lkm KĮ II : 8ᵃ) = tarm. *Ginu.c’ai., Ginučiai Linkmenys Ign; Gumbronas / P. ANUSZYCENSIS 1744 (Syn : 87) = *Gumbronas Onuškis Vrn; de loco Jodapurwey 1753 (Blnk KĮ II : 9ᵃ) = *Juodapurviai Balniṅkai Mlt; Kekkerfūle 1670 (Fenzlau : 124) = *Kekersuose, Kekersai Katyčiai Sl; de Kiemieszis 1741 (Lkm JĮ II : 3ᵃ) = Kemešys Saldutiškis Ut; Woyta Zutaticia Š : Kiemsiu 1607 (Jnš KĮ : 95ᵃ) = *Kemsìų, Kemšiai Skaistgirys Jnš; Laubenskas 1807 (NO : 2a) Veiveriai; Zaščianek Łynkadaržys 1820 (WDW) = *Linkadaržis Lavōriškės Viln; de uilla Linkawa 1618 (Jnš KĮ : 218ᵇ) = *Linkava, dab. Linkuvà mst. Pkr; Miasto Merecz czyli Mierkine 1898 (Anonim : 42) = Merkinė Vrn; de Melkaliadzis 1617 (Mrk KĮ : 101ᵇ) = *M’eškas’edzis, dab. Meškasalis Ąlovė Al; Mežymas / P. SVINCIANENSIS 1744 (Syn : 81) = tarm. *M’e.š i.mas Švenčionys; Náragus / P. DUBINCENSIS 1744 (Syn : 48) = tarm. *Na.ragas Dubingiai Mlt; Pagi Petuodžiu 1600 (Jnš KĮ : 14ᵇ) = *Peluodžių, Peluōdžiai Pašvitinys Pkr; de Villa Pietkunas 1668 (Rgv KĮ I : 3ᵃ) = *Petkūnas, dab. Petkūnai Juostininkai An; Plunge 1854 (ED : 9) Plùngė mst.; Sarya / P. DRUIENSIS 1744 (Syn : 84) = *Sarija, Drujā (Baltarusija); de Skaudale 1639 (Slnt KĮ : 66ᵃ) = tarm. *Skau-dal’e, Skaudāliai Imbarė Krtn; Sodenay 1584 (Pėteraitis : 363) = *Sodėnai Dárkiemis, Žabynai; Zascianek soda Ganikta / Siolo Twirbuty / Wojtostwo Zaniemenskie / Wotosc Wielonska 1615 (Inw VI : 24ᵇ) = *Sodo (tarm. *Soda) ganykla Veliuona; de loco [žaltakieliszkięb 1757 (Blnk KĮ II : 30ᵇ) = *Šaltakeliškės, dab. Šaltakeliai Žėva Ukm; de Villa [žlapiosios Berzies 1711 (Dt KĮ : 146ᵃ) = *Šlapiosios beržės, dab. Šlapaberžė Dotnuvà Kdn; de Upeskumpas 1810 (Mlt KĮ X : 32ᵃ) = tarm. *U.p’e.s kumpas, bk. *Upės kampas Molėtai; de Utena 1741 (Ut JĮ I : 16ᵇ) = Utenà mst.; de Wayto ulicies 1709 (Ant KĮ I : 104ᵃ) = *Vaito ulyčios (tarm. *u.li.č’a.s) Antalieptė Zr; Веліона 1584 (Spruogis : 39) = Veliuonà Jrb; Вильня 1575 (Spruogis : 54) = tarm. *Vilnia, dab. Vilnius mst.; pinimų reiškia atitinkamos knygos nuorašą. Pavyzdžiui, parašymas KĮ N reiškia krikšto įrašų knygos nuorašą. Tokias nuorašų knygas pačioje XVIII a. pabaigoje Vilniaus vyskupystės valdžios iniciatyva iš originalų perrašė parapijų kunigai (klebonai arba vikarai). 125 Wingis / P. PODBRZEŽENSIS 1744 (Syn : 43) = *Vingis Pabėržė Viln; Žascianek Žagarait ys pusty / WŁOŚĆ MASIADZKA 1662 (ŽV Inv : 204) = *Žagaraitis Mósėdis Skd ir kt. Tos lietuviškos lytys gali būti tarminės ir netarminės. Jos gali būti užrašytos įvairiais linksniais, net savotiškai susietos su nelietuvišku žodžių junginiu (tekstu). Tačiau iš užrašymo nelietuviškame istorijos šaltinyje turi būti aišku, jog oikonimo lytis tikrai lietuviška, sava lietuvių kalbos sistemos ir svetima bet kurios kitos kalbos sistemos atžvilgiu. Tokią lietuvišką lytį svetimkalbiame tekste būtų galima laikyti neadaptuotu skoliniu (lituanizmu). Be jokių abejonių visi lietuvių oikonimai turi (ar yra turėję) lietuviškas lytis. Didžioji dalis tų lietuviškų lyčių yra pirminės, nes dauguma oikonimų yra kilę iš kitų tikrinių ir bendrinių lietuvių kalbos žodžių ir vartojami (ar buvo vartojami) lietuvių kalbos plote. Tik kai kurie nelietuviškos kilmės oikonimai atsiradimo metu galėjo turėti pirminę nelietuvišką lytį, jei atsikėlę nelietuviai konkrečiai vietai buvo davę nelietuvišką vardą, o aplinkui gyvenantys lietuviai netrukus iš jų perėmė tą vardą ir jį adaptavo pagal lietuvių kalbos dėsnius. Pavyzdžiui, vieta, kur stovėjo smuklė, įvardyta de Kapanauza 1792 (Mlt KĮ VII : 109a), de Kafenhauz 1793 (Mlt KĮ VII : 114), de Kaffenauza 1796 (Mlt KĮ VII : 134a), dab. Kapanáuza Suginčiai Mlt; oikonimas Kafenhauz, kilęs iš lenk. kafenhaus „kafenhauzas“, adaptuojant lietuvių kalboje išvirto į Kapanáuza, todėl pastaroji lietuviška lytis laikytina antrine. Panašiai yra ir atveju Jūrbarkas, kuris yra atsiradęs iš vok. Jurgenborg, o ši lytis iš Georgenburg (Vanagas 1996: 83). Šiais ir panašiais atvejais galima kalbėti apie svetimos kilmės oikonimų sulietuvinimą, įvykusį tada, kai lietuviai susipažino su konkrečiu oikonimu ir patys ėmė jį vartoti. Tad ir visi nelietuviškos kilmės lietuvių oikonimai lietuvių kalbos plote turi lietuviškas lytis, kurios irgi gali būti užrašytos nelietuviškuose istorijos šaltiniuose. Lietuviškos oikonimų (ir kitų onimų) lytys – pati vertingiausia ir patikimiausia istorinio vardyno medžiagos dalis. Tai dokumentuose užrašyti autentiški gyvosios kalbos faktai, gerai atspindintys praėjusių amžių konkrečių vietų žmonių kalbą. Tos lietuviškos lytys turi būti įtrauktos į vietų vardų etimologijas, nors tai iki šiol gana retai buvo daroma6. Jomis gali būti remiamasi aiškinant įvairius kalbos istorijos ir dialektologijos faktus. Istorijos šaltiniuose pasitaiko ir tokių lietuvių oikonimų lyčių, kurios užrašytos su akivaizdžiomis rašybos klaidomis. Jas nesunku pataisyti, nesunku atstatyti autentišką oikonimo lytį. Jei klaida aiški (pavyzdžiui, jei praleista raidė ar sukeistos raidės), tokia oikonimo lytis laikytina klaidingai užrašyta lietuviška lytimi. Su akivaizdžia klaida parašyti lietuvių oikonimai traktuotini kaip senųjų 6 Viena kita lietuviška lytis miestų vardų etimologijų aiškinimuose yra pateikta A. Vanago (Vanagas 1996). 126 lietuviškų šaltinių klaidingai parašyti žodžiai. Pavyzdžiui, atveju de Antalie-tes 1694 (Dgl KĮ II : 79a), turėtų būti *Antalieptės praleista raidė p; atveju Š: Nor-ma-čių 1611 (Jnš KĮ : 133b), turėtų būti *Normančių, vard. *Normančiai, praleista raidė n. Atveju de Normon-l-ė 1636 (Slnt KĮ : 31a) = tarm. *Normon’tė; bk. *Normančiai, raidė t parašyta be skersinio brūkšnelio. Atveju Š: Zui-n-liu 1611 (Jnš KĮ : 130b), turėtų būti *Žvilių, įrašyta nereikalinga raidė n. Kartais užrašytoje oikonimo lytyje vietomis sukeičiamo­s raidės, pavyzdžiui, de villa Vntat-sk-nies 1739 (Lkm KĮ I : 105a) – turbūt klaida iš tarm. *Untalk’s’n’e.s. Kitais atvejais, kai sukeistos raidės, gali būti metatezė, todėl užrašytos lytys laikytinos lietuviškomis: de g-ri-butkiu ~1711 (Lnkv KĮ : 2a) = *Gribudkių, dab. Girbutkiai Linkuvā Pkr; Š. St-ri-peikiu 1607 (Jnš KĮ : 93a) = *Stripeikių ir Sioto St-ir-peikiu 1614 (Jnš KĮ : 162a) = *Stirpeikių, dab. Stripeikiai Gataučiai Jnš. Esama istorijos šaltiniuose ir tokių lyčių, kurių vienos morfemos yra išlaikytos lietuviškos, o kitos pakeistos pagal svetimų kalbų dėsnius, ir tai neleidžia kalbamųjų lyčių laikyti lietuviškomis. Tos lytys yra iš dalies apslavintos ar apvokietintos, bet turi lietuviškas galūnes, kurių nėra kitose kalbose. Būtent tokios lytys laikytinos hibridinėmis lietuvių oikonimų lytimis. Jos yra tarpinės, vienomis ypatybėmis (ypač išlaikyta lietuviška galūnė) artimesnės lietuviškoms, kitomis (pakeistomis arba nelietuviškomis morfemomis) – suslavintoms, suvokietintoms lytims. Pačios sąvokos hibridinė lietuvių oikonimo lytis turinys yra kiek kitoks negu termino hibridas – „žodis turintis kitų kalbų kilmės morfemų“ (Gaivenis, Keinys 1990: 78). Hibridinė lietuvių oikonimo lytis yra tokia, kurios bent viena morfema, kartais dvi, kartais visos morfemos, i š s k y r u s l i e - t u v i š k ą g a l ū n ę, pakeistos pagal kitų kalbų dėsnius arba nelietuviškos. Galimas ir toks atvejis, kai hibridinėje lytyje visos lietuviškos morfemos išlaikomos, tačiau dėl svetimų kalbų įtakos kiek pakeičiama fonetika. Bet ir tokiais atvejais turi būti išlaikyta nepakeista lietuviška tos lyties galūnė. Atvejai, kai hibridinėse oikonimų lytyse lietuviška morfema keičiama nelietuviška. Atveju de Gryb-eniu7 1683 (Mlt KĮ : 3b) šaknies morfema gryb- pakeista nelietuviška gryb-, plg. lenk. grzyb „grybas“, lenk. avd. Grzybowski, tačiau kitos morfemos (priesaga ir galūnė) lietuviškos – plg. lietuvišką lytį de Grybeniu 1683 (Mlt KĮ I : 3b) = *Grybenių8. Lietuviškas priešdėlis pakeistas nelietuvišku atvejais Pod-auksztoji 1901 (Volter : 176) Marijampolė – lietuviška lytis būtų *Paaukštoji; iš vien Pod-kierocio parap. Łabanoro 1907 (Int ZK : 44a) – lietu- 7 Analog iškų bendrinių lietuviškų žodžių lyčių esama ir lietuvių kalbos paminkluose, plg. t-rz-ilfdiezm tis (trys dešimtys) (Universitas 1991). 8 Dėl netobulos rašybos ne visada galima rekonstruoti tikslią lytį, ypač, jei oikonimas nepasiekė mūsų dienų. Šiuo atveju dar galima rekonstruoti *Grybenių. 127 viška lytis būtų *Pakeročio. Lietuviška priesaga pakeista ap slavinta atveju iš sodz. Vaverany par. Gierw-iat-u 1906 (Int ZK : 42ᵇ), plg. Gervėčių, Gervėčiai (Baltarusija); įterpta nelietuviška priesaga atveju iš Bebrušet-k-as par. Maletų 1905 (Int ZK : 41ᵃ). Atvejai hibridinių lyčių, kurių vienintelė lietuviška morfema – galūnė: Pagi Kozak-u 1601 (Jnš KĮ : 19ᵃ), plg. sl. avd. Kozak – lietuviška lytis Pagi Kazoku 1600 (Jnš KĮ : 12ᵃ) = *Kazokų, plg. liet. avd. Kazõkas; iš Marazówk-os 1903 (Int ZK : 36ᵃ); Nowodol-is 1901 (Volter : 216) Kybartai; iš Nowosod-u 1910 (Int ZK : 49ᵇ); Podlubuwk-as 1901 (Volter : 128) Liubãvas; iš vienasiedžia Sos-nówk-os 1905 (Int ZK : 40ᵇ); Zasciank-as 1901 (Volter : 188) Fredà Kn. Atvejai, kai oikonimų hibridinėse lytyse kiek pakeičiama fonetika. Atveju na Zascianku PA-c-iesartis nad Rzeką Cesarką / Wies Kaližė / Wlość Malatska 1731 (Inw KZ : 119) neišvengta apslavintos lyties lenk. Cesarka (plg. liet. Siesartis up. Mlt ir kitur, LUEŽ: 145) fonetinės įtakos. Šis fonetinis pakitimas neleidžia kalbamosios lyties laikyti lietuviška. Lietuviška lytis būtų *Pasiesartis ar *Pasiesartys. Panašios yra lytys iš O-rnionių 1903 (Int ZK : 37ᵃ), plg. Arniónys Mlt; iš Kolokoss-u 1908 (Int ZK : 45ᵃ), iš Kollokoss-u 1909 (Int ZK : 46ᵇ) – šiuo atveju apslavinta fonetika, nebūdingos lietuvių rašybai geminatos, plg. lenk. z wiosk. Kotokossy 1903 (Int ZK : 36ᵇ), dab. Kuolakãsiai Inturke Mlt. Prūsijos šaltinių oikonimuose painiojami skardieji ir duslieji priebalsiai. Duslusis priebalsis [t] žymimas raidėmis -dt- atveju Wan-dt-laukey 1584 (Pėteraitis : 432), plg. *Vantlaukiai, vėliau Vantiškiai dv., k. Dárkiemis, Klišiai, Vykiškiai. Tad šiuo atveju yra vokietinama. Analogiškai lietuvių skardusis [d], žymimas raidėmis -tt- (o tai yra vokietinimas) atveju Wi-tt-gerey 1583 (Pėteraitis : 444), plg. Vidgiriai || Lėgiai, Pilkalnis, Málviškiai⁹, Draugupėnai. Pasitaiko atvejų, kai liet. priebalsis [s] žymimas raidėmis sch, sz, kurios skaitytinos [š]: Antrau-sch-wey 1584 (Pėteraitis : 53), plg. Antrausviai Stalupėnai; Krucki-sz 1584 (Pėteraitis : 201), atstatytina *Krukis, *Krukys, vėliau Krukiai Dárkiemis, Klišiai; de Gatakiemi-fz 1743 (Lkm KĮ II : 13ᵇ), dab. Gãtakiemis Saldūtiškis Ut ir pan. Tokį [š] žymėjimą reikia laikyti vokietinimu (Prūsijoje) arba slav inimu (Lietuvoje). Dėl žodžio galo [s] žymėjimo dar žr. p. 192–193. Kartais žodžio pradžioje prieš balsį arba dvibalsį pridedamas nebūdingas lietuvių kalbai priebalsis [h]: H-eygirey 1785 (Pėteraitis : 114), atstatytina liet. *Eigiriai, Eigarai Ragainė, Būdviečiai – lietuviškos lytys Eyggarey 1625, Eygerey 1625 (Pėteraitis : 114); de H-ellu 1735 (Ut JĮ I : 9ᵃ) – lietuviška lytis *Alių, Aliai M外ckėnai Ut. Šiais atvejais taip pat yra hibridinės lietuvių oikonimų lytys. Priebalsio [h] pridėjimas žodžio pradžioje Prūsijos šaltiniuose yra vokietinimas, Lietuvos – slav inimas. ⁹ V. Pėteraitis duoda šio vv. lytį Malviškas. Bet žr. (Razmukaitė, Vitkauskas 1994: 106). 128 Tam tikras vokietinimas ir slavinimas yra ir tais atvejais, kai kurioje nors oikonimo morfemoje (šaknyje, priesagoje) yra monoftongizuojamas dvibalsis, kuris lietuvių kalboje paprastai nemonoftongizuojamas: Abst-e-nischkej 1540 (Péteraitis : 55), liet. būtų *Absteiniškiai, plg. vėlesnį Abstainiai Stalupėnai, Eitkūnai; Na Zascianku ... Ant-e-siatynis / Wieś Paszeksczie Włość Malatska 1731 (Inw KZ : 127) – užrašyto oikonimo lietuviška lytis būtų *Ant(a)-ei-setinis (ant(a)- +Eisetas +-inis), plg. Aišetas ež. (LEUV : 2); siota Giedw-a-niu 1615 (Jnš KĮ : 165ᵇ), Pagi Giedw-i-niu 1599 (Jnš KĮ : 5ᵃ), Pagi Gedw-i-niu 1599 (Jnš KĮ : 5ᵃ), plg. dab. Gedvainiai Stupurai Jnš; de villa J-o-n-i-kaiciu 1599 (Jnš KĮ : 3ᵇ) – lietuviška lytis *Jauneikaičių, plg. dab. Jauneikiai Pociūnai Jnš; Villae Jurda-ciu Advocati Zutaičia 1599 (Jnš KĮ : 1ᵇ), plg. Aduo Zutaičia Pagi Jurday-ciu 1605 (Jnš KĮ : 62ᵃ) = *Jurdaičių, Jurdaičiai Buivydžiai Jnš; de Kird-y-key 1742 (Lkm KĮ II : 62ᵇ), plg. dab. Kirdeikiai Saldutiškis Ut; de T-e-guilu 1673 (Lnkv KĮ : 40ᵃ), de [t-e-guilu 1679 (Lnkv JĮ : 12ᵇ), plg. dab. Steigviliai Lauksodis Pkr; de [tryg-a-liszkis 1741 (Lkm KĮ II : 62ᵇ), plg. dab. Strigailiškis Palūšė Ign; de Jot-e-niu 1682 (Rgv JĮ I : 126ᵃ), būtų tarm. *Jotʹeinʹú, bk. *Jotainių, Jotáiniai Ramýgala Pn ir kt. Pabrauktos lytys laikytinos hibridinėmis. Istorijos šaltiniuose užrašyta tokių lyčių, kurios gyvojoje kalboje niekada nebuvo vartotos. Tai dėl klaidos ar dėl kitų priežasčių atsiradusios dirbtinės lytys, iškreipiant tikrąsias (autentiškas): de Padwadu 1685 (Mlt KĮ I : 11ᵇ), de Pa-daaru 1691 (Mlt KĮ I : 41ᵃ), plg. lietuviškas lytis de Padwaru 1682 (Mlt KĮ I : 1ᵃ), de Padwaru 1686 (Mlt KĮ I : 16ᵃ) = *Padvar(i)ų, dab. Padvariai, Gied-rai čiai arba Padvarys, Žalvariai Mlt ir pan. Kartais turint iškreiptą oikonimo lytį neįmanoma nustatyti autentiškos: de Brabradeļu 1683 (Mlt KĮ I : 5ᵇ); de mieluntu 1689 (Mlt KĮ I : 29ᵇ); de Kowasiszku 1689 (Mlt KĮ I : 29ᵇ); de Mugin-ciu 1689 (Mlt KĮ I : 29ᵇ) ir pan. Tad lietuviškomis oikonimų lytimis laikomos tik tos, kurios nesiskiria nuo pačių lietuvių vartojamų lyčių arba kuriose padaryta akivaizdi klaida (jos traktuotinos kaip senųjų lietuviškų raštų klaidingai parašyti žodžiai). Kitos oikonimų lytys, hibridinės¹⁰ ar neautentiškos, lietuviškomis nelaikytinos, nors ir turėtų lietuvišką galūnę. 10 Reikia nepamiršti, kad ir kai kurios hibridinės arba net visai nelietuviškos oikonimų lytys dabar yra oficialiai įteisintos: Abruciovkà Šimónys Kp; Alekséjevka Lauksodis Pkr; Babiagūra Būda Prn; Budeviskas Jurgėžeriai Mrj; Chlopòvka Degučiai Zr; Čižovkà Noriūnai Kp; Dambráuka Igliáuka Mrj ir kt; Dlužniavà Petriškiai Pn; Dukuvkà Bukónys Jon; Granicà Žalvariai Mlt; Jasnogūrka Kuniōnys Kdn ir kt; Komisàrukvà Šimnas Al; Kalinuškà Kurkliai An; La-mantaúčižnà Gėlvonai Šr; Micháilovka Padubysys Šl; Novogrudkà Taruškos Pn; Petrovkà Daujėnai Ps; Podhaliampòlis Ubiškės Trak; Ramygolkà Truskavà Kdn; Ribičkis Čedasai Rk; Sla-budkà Baisógala Rd; Slučájus Kaniavà Vrn; Tomiluvkà Paąžuoliai Mlt; Veseluvkà Užusalial Jon, Giedraičiai Mlt; Vilénka Smálvos Zr; Vlōkiai Vandžiōgala Kn; Zaùlcai Semeliškės Trak ir kt. 129 Didžioji dalis kitomis kalbomis rašytuose Lietuvos ir Prūsijos istorijos dokumentuose užrašytų lietuvių oikonimų lyčių yra apslavintos, apvokietintos, aplotynintos. Apslavintos lytys: Sioto Czywilowo 1554 (LA : 102), plg. dab. Čivẏliai, Suginčiai Mlt; Sioto Koseykowiczy 1554 (LA : 101), в селе Кашейкахъ 1614 (OD IX : 130), plg. dab. Kašeikiai Suginčiai Mlt; de Mazėle 1599 (Jnš KĮ : 1ª), plg. dab. Mažėliai, Juodeikiai Jnš; de Pažkani 1683 (Mlt KĮ I : 3ª), de Pažkancy 1683 (Mlt KĮ I : 5ª), plg. dab. Paškonys, Luokesà Mlt; de Pokryža 1774 (Dgl KĮ III : 50ᵇ), de villa Potkrýže 1774 (Dgl KĮ III : 51ᵇ), plg. dab. Pakryžė, Daugailiai Ut; siota ... Sakowiczow 1554 (LA : 101), plg. dab. Šakiai Skudutiškis Mlt ir kt.; aplotynintos lytys: de Jodališkis 1679 (Lnkv KĮ : 14ª), plg. dab. Sodėliškiai, Pašvitinys Pkr; de Degiaſis 1678 (Lnkv JĮ : 21ª), plg. dab. Degėsiai, Gūostagalis Pkr; de Girpetriſ 1702 (Jnšk KĮ : 32ª), plg. dab. Girpetriai, Pūšalotas Ps; de Kautakis 1690 (Mlt KĮ I : 37ᵇ), plg. dab. Kaulakiai, Luokesà Mlt; de Nebuvelir 1702 (Jnšk KĮ : 32ᵇ), liet. būtų *Nebuveliai; de Moletos 1689 (Mlt KĮ I : 29ᵇ), plg. dab. Molėtai ir kt.; apvokietintos (Mažojoje Lietuvoje) lytys: Agminischken 1542, Agminiscken 1554 (Pėteraitis : 108), plg. liet. Akmeniškiai Įsrutis; Dröwerincken 1554 (Pėteraitis : 108), plg. liet. Dravininkai Stalupėnai, Katniava; Trussken, Drussken 1584 (Pėteraitis : 109), plg. liet. Druskiai Stalupėnai; Lenkaitſchen 1785 (Pėteraitis : 223), plg. liet. Lenkaičiai Įsrutis; Nemersdorff 1554, Nemerskiemen 1785 (Pėteraitis : 264), plg. liet. Nėmerkiemis bžk. Gumbinė; Skerstupōnen 1584 (Pėteraitis : 355), plg. liet. Skersupėnai Stalupėnai; Thomaten (Pėteraitis : 108), plg. liet. Tumaiciai k Pakalnė, Gàstos; Szurlig Michel (Pėteraitis : 108), plg. liet. Žiurlikai k. Klaipėda, Kretingalė, Nėmirseta ir kt. Lietuvių oikonimų adaptacijos laipsnis įvairiuose šaltiniuose nevienodas: vienos lytys minimaliai adaptuotos (pakeista tik žodžio galūnė – pažeidžiamiausia morfema), kitos – daugiau, dar kitos – visai pakeistos ar perdirbtos (morfologiškai ir fonetiškai). Svarbiausios yra minimaliai adaptuotos lytys. Kai nėra jokių duomenų, senųjų dokumentų oikonimų nelietuviškos lytys – vienintelis mūsų laikus pasiekęs vietų vardų paliudijimas. Tad vienais atvejais šios lytys svarbios, kitais, jei jos kartojasi ir nesuteikia papildomos informacijos, jų vertė gana menka. Oikonimų lietuviškų lyčių radimasis: priežastys, vieta, laikas XIII–XV a., gal net ir XVI a. pradžioje, Lietuvos toponimai dažniausiai buvo užrašomi kitataučių, todėl beveik visos jų lytys nelietuviškos (apslavintos, (LATSŽ II). Tokie ar panašūs oikonimai yra visai svetimi lietuvių vardynui, nes atsiradę ne lietuvių kalbos pagrindu. 130 apvokietintos ir pan.), dažnai iškreiptos, nors esama vienos kitos išimties11. Tačiau lietuviai gyvojoje kalboje, be abejo, vartojo tik įprastas savų toponimų ir antroponimų lytis (plg. Maciejauskienė 1994: 27). Iš peržiūrėtų istorijos šaltinių aiškėja, kad toponimų lietuviškos lytys (LDK ir Prūsijos) istorijos šaltiniuose gausiau pradėtos rašyti XVI a. Tad XVI a. – tam tikra riba lietuvių istorinių toponimų (ypač oikonimų) rašyboje. Toponimų lietuviškų lyčių atsiradimas ir vartojimas XVI a. istorijos šaltiniuose chronologiškai maždaug sutampa su antroponimų lietuviškų lyčių gausesniu vartojimu12 (plg. Maciejauskienė 1994: 26; 1997: 111–126). Todėl aptariant oikonimų lietuviškų lyčių atsiradimą, reikia atsižvelgti ir į antroponimų lietuviškų lyčių atsiradimą istorijos dokumentuose, nes esama tam tikrų bendrų rašybos dėsningumų. Gausesnį oikonimų lietuviškų lyčių vartojimą nelietuviškuose šaltiniuose derėtų sieti su didelėmis gyvenimo permainomis XVI a. Lietuvoje ir Prūsijoje ir su pačių lietuvių aktyvesniu įsitraukimu į įvairių valstybės, mokslo ir bažnyčios institucijų veiklą, reikalavusią išsilavinimo, kompetencijos, Vakarų Europos kultūros supratimo. Pasikeitus valstybinei santvarkai, Prūsijos dokumentuose nuo XVI a. pirmosios pusės pradedamos rašyti lietuviškos oikonimų lytys ir iš dalies nebesilaikoma pustrečio šimto metų siekiančios lietuvių vietovardžių vokietinimo tradicijos, susiformavusios ir įsitvirtinusios Ordino laikais. Lietuviškos oikonimų lytys, atsiradusios XVI a. pirmoje pusėje Prūsijos šaltiniuose, – visiška priešingybė XIII–XV a. pradžios kryžiuočių kronikų ir kitų šaltinių suvokietintoms ir iškraipytoms lietuvių oikonimų lytims. Dabar turimais duomenimis skirtingų oikonimų, kurių užrašytos ir lietuviškos lytys, XVI a. Prūsijoje (Mažosios Lietuvos teritorijoje) rasta daugiau negu šimtas13. Atrodo, kad tie pavyzdžiai yra iš administracinio pobūdžio šaltinių. Penkiolikos oikonimų iš Įsruties, Gumbinės, Pilkalnio, Stalupėnų apylinkių lietuviškos lytys užrašytos jau 1539–1542 m., t.y. anksčiau, negu į Prūsiją atsi- 11 Ir to laikotarpio šaltiniuose pasitaiko toponimų lyčių, kurias būtų galima laikyti lietuviškomis, plg. oikonimus: lappeberze 1371 (SRP II: 99) = *Šlapiaberžė, dab. Šlapabėržė Dotnuvā Kdn, von Werszaka bis in des koniges hoff czu Cannewa 1384 (SRP II: 699), von Canewa 1384 (SRP II: 699) = dab. Kaniava Kaniavà Vrn; hidronimus: eyn flies vnd heist Pellesa 1385 (SRP II: 703) = Pelesà Katrõs dš. (dab. Baltarusijoje), die Katra 1371 (SRP II: 703) = Katrà Nemuno arba Ūlos int., die Wake 1371 (SRP II: 704), juxta aquam vulgariter Woke 1377 (SRP II: 589) = dab. Vókė Neries dš., Mara 1462 (KD: 66), upė, Lebeda 1463–1467 (KD: 58), Nemuno dš., Dzisna 1498 (KD: 26) = tarm. dz'isna, bk. Dysna Dauguvos kr., Dziwa 1463–1479 (KD: 26) = tarm. dz'itvà, bk. Ditvà Nemuno dš. ir pan. 12 Turimi galvoje tik tie LDK ir Prūsijos šaltiniai, kuriuose esama duomenų iš lietuvių gyvenamos teritorijos. 13 Šie duomenys surinkti iš V. Peteraičio studijos. 131 kėlė svarbiausi lietuvių raštijos pradininkai S. Rapolionis, J. Zablockis, A. Kulvietis, M. Mažvydas – jie į Prūsiją atvyko 1542–1546 m. (Biržiška 1990: 8, 24, 47, 79; Jovaišas 1996: 83). Vien 1539 m. užrašytos net devynių oikonimų lietuviškos lytys rodo, kad tokių lyčių galėjo būti ankstesniuose, neišlikusiuose šaltiniuose. Deja, apie XV a. antrosios pusės–XVI a. pradžios Mažosios Lietuvos vardyną straipsnio autorius neturi daugiau duomenų. Reikia manyti, kad XVI a. Prūsijoje dalis lietuvių oikonimų (jokiu būdu ne visi!) buvo neseni, anksčiau neužfiksuoti dokumentuose, todėl vartotos tik lietuviškos jų lytys, nes apvokietintos, matyt, dar buvo neatsiradusios. Lietuviškas lytis iš vietos gyventojų lietuvių galėjo užrašyti raštinių pareigūnai, Mažosios Lietuvos vokiečiai, kurių, matyt, ne vienas XVI a. mokėjo lietuvių kalbą. Po Ordino žlugimo Prūsijoje, matyt, pasikeitė kai kurie raštininkai (valdininkai bei kunigai), ir taip iš dalies nutrūko ankstesniųjų Ordino raštininkų tradicijos. Be to, galima manyti, kad po Ordino žlugimo ir Prūsijoje (analogiškai kaip XVI a. Lietuvoje) atsirado lietuvių pareigūnų, galėjusių užrašyti oikonimų lietuviškas lytis. Atrodo, kad kai kurie iš jų XVI a. dar nemokėjo vokiečių kalbos (Zinkevičius 1988: 12). Lietuviškos oikonimų lytys Prūsijos dokumentuose iki pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo – vienas iš argumentų, jog ir čia jau XVI a. pradžioje galėjo būti lietuviškai rašiusių žmonių. Vėliau, XVI a. viduryje, į Prūsiją atsikėlus visam būriui išsilavinusių lietuvių protestantų ir vietos lietuviams pradėjus mokytis Karaliaučiaus mokslo įstaigose, lietuviškų lyčių įvairiuose Prūsijos šaltiniuose gerokai pagausėjo. Iš lietuvių vardyno užrašymo XV a. LDK šaltiniuose galima spręsti, jog didžioji dalis tada Lietuvoje dirbusių raštininkų buvo nelietuviai. Manoma, jog tuo metu daugelis jų „buvo žmonės, kurių gimtoji kalba buvo ukrainiška arba gudiška“ (plg. Jablonskis 1979: 224). XV a. lietuviai raštininkai (kurių daugiau turėjo atsirasti XV a. gale), matyt, rašė slavų kanceliarine kalba, gal koks vienas kitas – ir lotyniškai. Atrodo, kad beveik visi XV–XVI a. pirmosios pusės „lotyniški“ raštininkai, dirbę didesnių Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno) magistratuose ar prie bažnyčių, taip pat buvo nelietuviai: „Atvykę iš Vakarų Europos kunigai atsigabeno ir savo lotyniškų raštininkų, kurių iš pradžios pakako negausiems bažnyčių reikalams“ (Jablonskis 1979: 223). Tad XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje lietuvių raštininkų dar nedaug. Jie buvo mokiniai, perimantys iš kitų kultūrų atstovų (rytų slavų, Vakarų Europos) rašto tradicijas ir stropiai jų besilaikantys. Todėl įvairiuose XV a. šaltiniuose ištisai rašytos nelietuviškos lietuvių oikonimų ir antroponimų lytys. Pavyzdžiui, Lietuvos Metrikoje, kurios didžioji aktų dalis buvo rašoma slavų kanceliarine kalba14, lietuvių toponimų ir 14 Tokia tradicija ateina iš Vytauto laikų: „Vytautas turėjo raštininkų, kurie rašė lotyniškai, rusiškai, dviem vokiečių kalbom – viena, vartota Prūsuose, antra – Livonijoje, arabiškai ir turbūt čekiškai. Taigi vos tesuorganizuota didžiojo kunigaikščio kanceliarija ėmė rašyti net šešiomis kalbomis.“; „Lietuva ... įsivedė ... Rytų kultūros aktą – rusiškąjį aktą.“ (Jablonskis 1979: 221); 132 antroponimų lytys labai suslavintos. Akivaizdu, kad nelietuviai raštininkai iš rytų slavų žemių dar XV a. suformuoja tvirtą ir nuoseklią lietuvių toponimų ir antroponimų suslavintų lyčių rašybos tradiciją rytų slavų tradicijos pavyzdžiu. Tos tradicijos gana tvirtai laikomasi dar ir XVI a. pradžioje. Tačiau jau nuo XVI a. pirmosios pusės padėtis iš esmės keičiasi. Lietuvoje (LDK) XVI a. pirmoje pusėje labai išaugo rašto ir raštininkų poreikis. Tada daug lietuvių, ypač aukštesniųjų luomų asmenų, išmoksta rašyti, ir Lietuvos raštinėse atsiranda nemažai lietuvių raštininkų, kurie „pakeičia ir pačią raštų kalbą, įtraukia į ją daug lietuviškų elementų“ (Jablonskis 1979: 224; dar plg. Zinkevičius 1987: 122–123). Būtent tada dėl įvairių priežasčių buvo pradėti sudaryti smulkesni karališkųjų, kiek vėliau ir privačių dvarų inventoriai, kuriuose užrašyta daug naujų oikonimų ir ypač antroponimų, įvardijančių nekilmingus žmones (Maciejauskienė 1994: 31). Tam tikra dalis antroponimų (ypač antrųjų įvardijimo narių, iš kurių vėliau atsirado pavardės) tuose dokumentuose jau neberašomi pagal XV a. nusistovėjusias slav inimo tradicijas.15 Tad XVI a. nebeliko vieningos ir nuoseklios lietuvių toponimų ir antroponimų užrašymo sistemos, kuri XV a. buvo susiformavusi pagal rytų slavų pavyzdį. Lietuviai raštininkai tam tikrais atvejais sąmoningai ar nesąmoningai ėmė atsisakyti kitų kalbų rašto tradicijų, nes pradėjo s a v a i p rašyti lietuvių antroponimus, kiek vėliau ir toponimus, lotyniškus rašmenis ir kirilicą panaudodami užrašyti tikslioms, t.y. lietuviškoms, toponimų ar antroponimų lytims. Tokie užrašymo faktai vertintini kaip v i e n i p i r m ų j ų b a n d y m ų k u r t i s a v ą l i e t u v i š k ą r a š t i j ą, nes tiksliai užrašytos lietuvių toponimų ir antroponimų lytys yra a u t e n t i š k i l i e t u v i ų k a l b o s f a k t a i. O jų ir Lietuvoje (LDK), ir Prūsijoje, kaip buvo aptarta anksčiau, esama dar prieš pirmųjų lietuviškų knygų pasirodymą. „dauguma didžiojo kunigaikščio raštinės aktų buvo rašoma „rusiškai“, t.y. gudų kalba“ (LM 224/4: X). 15 Plg. XV ir XVI a. antroponimų (antrųjų įvardijimo narių) pavyzdžius (Maciejauskienė 1991: 53–68). XV a. šaltiniuose, rašytuose kanceliarine slavų kalba, patronimai buvo sudaromi su slaviškomis priesagomis -ovič, -evič (išimtys labai retos) (Maciejauskienė 1994: 26). Bet ir XV a. užrašytas vienas kitas lietuvių patronimas su lietuviškomis priesagomis, plg. kai kurių studentų, kilusių iš Lietuvos, patronimus Krokuvos universiteto matrikuluose: Joannes Woytonis plebanus de Butslaw 1421, Michael Jeczonis de Suderwi 1428, Alexius Girmontonis de Lyda 1445, Nicolaus Minczilonis de Augmonitski 1458, Albertus Mozeykonis de Gyedroythy 1460, Stanislaus Yvasconis de Eykysky 1484 (Biržiška 1987: 38–40). Jei šias lytis laikysime patroniminėmis, darytina išvada, jog XV a. tam tikra dalis kilmingų lietuvių dar n e s l a v i n o patronimų. Antra vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie patronimai yra lotyniškame tekste. Dėl to dar galima manyti, jog čia ne patronimai, o sulotyntintos asmenvardžių genetyvus singularis lytis su lot. -onis, plg. atitinkamą Glaponis Mons „Glapo kalnas“ (Glap-onis su lot. -onis) (Mažiulis 1988: 379). 133 Oikonimų lietuviškų lyčių Lietuvoje rasta tik paskutiniojo XVI a. ketvirčio pavietų ir bažnyčių knygose. Kadangi neišliko ankstesnių tokio pobūdžio šaltinių, galima spėti, jog jos Lietuvoje pradėtos rašyti kiek anksčiau, gal net apie XVI a. vidurį. Kelių dešimčių oikonimų lietuviškos lytys užrašytos keturiasdešimtyje Raseinių žemės teismo knygų (Spruogis 1888). Atskirose knygose lietuviškų lyčių esama po vieną, po kelias, o kai kuriose iš viso jų nėra. 1599 m. apie šešiasdešimties oikonimų lietuviškos lytys užrašytos Joniškio KĮ (1599–1621 m.) iš teritorijos maždaug 20 km spinduliu apie Joniškį. Pavienių oikonimų lietuviškų lyčių taip pat pasitaiko ir kituose XVI a. šaltiniuose: Ukmergės pilies teismo knygoje (1597 m.), Vilniaus vyskupystės bažnytinių valdų inventoriuje (1595 m.) ir pan. Tad pagal dabar turimus duomenis Lietuvoje susidarytų apie šimtas skirtingų oikonimų, kurių nelietuviškuose XVI a. šaltiniuose užrašytos ir lietuviškos lytys. Išskyrus kelis atvejus, visi tie oikonimai yra iš įvairių istorinės Žemaičių žemės vietų. Galimas dalykas, kad ir kitų Lietuvos regionų istorijos šaltiniuose esama daugiau panašios medžiagos, bet jie iki šiol menkai ištirti. Toponimų ir antroponimų lietuviškų lyčių rasta įvairiomis kalbomis rašytuose tekstuose: kanceliarine slavų (XVI–XVII a.), lotynų (XVI–XVIII a.) ir lenkų (XVII–XIX a.). XVI a. įvairiuose dokumentuose esama ne tik daug toponimų, antroponimų lietuviškų lyčių, bet ir šiek tiek lietuviškų bendrinių žodžių¹⁶, net lietuviškų frazių¹⁷ (plg. Jablonskis 1941; Jablonskis 1979: 224–225; Zinkevičius 1987: 121–130; Zinkevičius 1988: 117–125, 146–151; dėl lietuviškų frazių lotyniškame tekste žr. p. 138). Oikonimų ir antroponimų lietuviškų lyčių vartojimui Lietuvos dokumentuose tam tikros įtakos nuo XVI a. pabaigos turėjo savõs švietimo sistemos sukūrimas. Tada atsiradusiose švietimo institucijose – Vilniaus akademijoje, seminarijose, kolegijose – buvo mokoma lotynų kalba. Todėl jau XVI a. pabaigoje slavų kanceliarinė kalba literatūros, publicistikos, mokslo sferose užleido didelę dalį savo pozicijų lotynų, iš dalies ir lenkų kalboms, tiesa, dar likdama 16 Lietuviškų bendrinių žodžių įvairiuose šaltiniuose atsiranda maždaug nuo XV a. antrosios pusės (Jablonskis 1941). Tačiau jie traktuotini kaip slavų kanceliarinės kalbos žodžiai, skoliniai lituanizmai, nes rašomi su nelietuviškomis galūnėmis. Tokios tų lietuviškų žodžių lytys atitinka apslavintas toponimų ir antroponimų lytis to paties laikotarpio nelietuviškuose šaltiniuose. 17 Kai kuriuos XVI a. toponimus, užrašytus keliais žodžiais, galima laikyti lietuviškomis frazėmis, pavyzdžiui: Кальниче кальнасъ Ершекетей XVI a. pab. = *Kalnyčio kalnas Erškėčiai (tarm. *Er's'k'et'ei) vs. Treigiai Šiauduvos vls.; Куляцъ дирва Анткану брастань 1599 = *Kūlijos dirva ant kapų brastos dr. Labardžiai Káršuvos vls.; Навяжась кальнасъ Антпялю Батакя 1584 = *Naudžiaus kalnas ant pjaunių Batakio dr. Razgainiai Viduklės vls.; Поагла Капуретая Скнинимаст 1595 = *Po egle (tarm. *agla) kepurėtaja skynimas pv. Gaižuva Vilkijos vls. (Spruogis 1888). 134 oficialiąja administracijos kalba (daug dokumentų ja rašoma XVI a. pabaigoje–XVII a. pirmoje pusėje). Maždaug XVI a. antroje pusėje18 Lietuvos kanceliarijos sistemoje atsirado dar viena labai didelė šaltinių grupė – bažnyčių metrikų knygos. Tai buvo naujas dalykas LDK. Tose knygose buvo nenutrūkstamai fiksuojami lietuvių oikonimai ir antroponimai (tai bene pats išsamiausias šių onimų šaltinis), jos rašomos lotynų, rečiau – lenkų kalba. Taigi kanceliarinės slavų kalbos vartojimo sfera toliau siaurėjo. Kiekvienas klebonas19 į metrikų knygas per gana trumpą laiką turėjo užrašyti kone visą savos parapijos vardyną: oikonimus ir antroponimus. Kunigai, matyt, iš pradžių neturėjo lietuvių oikonimų ir antroponimų rašymo patirties nelietuviškame tekste. Dėl darbo specifikos (nuolatinis bendravimas su lietuviškai kalbančiais žmonėmis, lotynų kalbos vartojimas įrašuose, ribotas lenkų kalbos vartojimas provincijoje, rusų kalbos nereikalingumas) kunigai labai dažnai užrašydavo į knygas tas oikonimų ir antroponimų lytis, kurias pasakydavo lietuviškai kalbantys vietos žmonės. Taip nuo XVI a. pabaigos, ypač XVII–XVIII a., bažnyčių knygose užrašyta gana daug oikonimų ir antroponimų lietuviškų lyčių. Todėl bažnyčių knygų vardynas, skirtingai nei kitų rašytinių šaltinių, gerokai lietuviškesnis. Čia, matyt, turėjo įtakos ir ta aplinkybė, jog kunigai iš pirmųjų lūpų užrašydavo vardyno duomenis, o, tarkim, teismų ir dvarų pareigūnai nemažą dalį informacijos galėjo gauti ir per tarpininkus, netiesiogiai. Kai kurias lietuvių oikonimų užrašymo tendencijas įvairiuose XVI–XVII a. šaltiniuose parodo tokie pavyzdžiai: Čivy̌liai (2) k. Suginčiai Mlt – Sioto Czywilowo 1554 (IA : 102), Pisan w czjwilach 1609 (Ukm PTA 13 887 : 9b), Sioto Czywile 1636 (Inw WC : 18b), de Ciuil 1657 (Aln JĮ : 2a), de Civile 1663 (Aln JĮ : 9a), de Czyuili 1683(Mlt KĮ I : 3a), de Czyuiliu 1684 (Mlt KĮ I : 8b), de Cziuiliu 1685 (Mlt KĮ I : 13b), de Czywiliu 1688 (Mlt KĮ I : 25b), de [iuilu 1689 (Mlt KĮ I : 29b); 18 Straipsnio autoriui nepavyko rasti tikslesnių duomenų, kada Lietuvoje pradėtos rašyti bažnyčių metrikų knygos. Tačiau 1579 m. Žemaičių vyskupijos vizitacijoje paminėta, kad metrikos yra rašomos Vilkijoje, Veliuonoje, Butkiškėje, Seredžiuje, Krakesė, Kražiuose, Varniuose (Vizitacija: 15, 17, 41, 67, 71, 99, 107, 183, 261), nerašomos Ariogaloje, Betygaloje, Viduklėje, Kaltanėnuose (Vizitacija: 91, 117, 151, 215). Tad XVI a. antroje pusėje toli gražu ne visos Lietuvos bažnyčios turėjo metrikų knygas. 19 Miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, kai kurių bažnyčių knygas rašė ne vien kunigai, bet ir zakristijonai (Zinkevičius 1977: 41–43). Provincijoje, kaip rodo daugelio XVII–XVIII a. bažnyčių knygose įrašyti raštininkų duomenys apie save, tas bažnyčių knygas rašė tik kunigai (klebonai ar vikarai), o ten, kur prie bažnyčios buvo vienuolynas, dar ir vienuoliai. 135 Kašeikiai (2) k. Suginčiai Mlt – Sioto Koseykowiczy 1554 (IA : 101), ludzi Kożeykow 1554 (IA : 102), в селе Кашейкяхъ 1614 (OD IX : 130), Sioto koszėyki 1636 (Inw WC : 19ᵇ), Sioto Koszęyki 1681 (LI : 337), de Koſęyki 1690 (Mlt KĮ I : 36ᵃ), de Kaſęykiu 1691 (Mlt KĮ I : 39ᵇ); Šakiai (2) k. Skudučiškis Mlt – siota ... Sakowiczow 1554 (IA : 101), de zukutancy 1658, (Aln JĮ : 3ᵇ), de ſzakiu 1683 (Mlt KĮ I : 2ᵃ). Lytys Sioto Czywilowo²⁰ 1554 (IA : 102), dab. Čivẏliai, siota ... Sakowiczow 1554 (IA : 101) = *Šakenai, dab. Šakiai; Sioto Koseykowiczy 1554 (IA : 101) = *Kašeikenai, dab. Kašeikiai, rodo, kaip XVI a. viduryje pagal rytų slavų tradiciją buvo užrašomi (labai slavinami) lietuvių oikonimai. Ne taip paprasta atstatyti jų lietuviškas lytis. Vėliau, XVII a. pradžioje, tų pačių oikonimų lytys jau artimesnės lietuviškoms: Pisan w cziwiliach 1609 (Ukm PTA 13887 : 9ᵇ), Sioto Czywile 1636 (Inw WC : 18ᵇ), de Ciuil 1657 (Aln JĮ : 2ᵃ), de Civile 1663 (Aln JĮ : 9ᵃ), de Czyuili 1683 (Mlt KĮ I : 3ᵃ), Sioto koszęyki 1636 (Inw WC : 19ᵇ), в селе Кашейкяхъ 1614 (OD IX : 130), Sioto Koszęyki 1681 (LI : 337), de Koſęyki 1690 (Mlt KĮ I : 36ᵃ) – plg. dab. Čivẏliai, Kašeikiai. XVII a. pabaigoje užrašytos lytys nesiskiria nuo dabar vartojamų, tad tas lytis galima laikyti lietuviškomis: de Czyuiliu 1684 (Mlt KĮ I : 8ᵇ), de Cziu iliu 1685 (Mlt KĮ I : 13ᵇ), de Czywiliu 1688 (Mlt KĮ I : 25ᵇ) = *Čivylių (dgs. kilm.); 20 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad seniausiuose šaltiniuose, rašytuose slavų kanceliarine kalba, priesagėtųjų oikonimų, kilusių iš antroponimų, lietuviškos priesagos -ait-, -ėn-, -ūn- ir pan. pakeistos slaviškomis -ovič-, -evič-. Neabejotina, jog lietuviai gyvojoje kalboje vartojo tik savas priesagas (dėl lietuvių asmenvardžių su slaviškomis patroniminėmis priesagomis -ovič-, -evič- žr. Zinkevičius 1987: 134–135; Maciejauskienė 1994: 24–31). Atveju Sioto Koseykowiczy 1554 (LA : 101) turime slavišką priesagą -ovič-. Lietuviška šio oikonimo lytis XVI a. turėjo būti *Kašeikenai, plg. antroponimus Symon Kayszikienas de uilla Łahu̇cie 1663 (Aln JĮ : 12ᵃ), Andreas kaſzykienas de Leluici 1686 (Mlt KĮ I : 18ᵇ) = *Kašeikėnas. Su patroniminių priesagų numetimo procesu, būdingu lietuvių pavardėms, susijusi ir kai kurių priesagėtųjų oikonimų, kilusių iš antroponimų, lyčių kaita: tų oikonimų lytys vėlesniuose šaltiniuose rašomos be priesagų: plg. Sioto Koseykowiczy 1554 (LA : 101), o tai būtų liet. *Kašeikenai – в селе Кашейкяхъ 1614 (OD IX : 130), Sioto koszęyki 1636 (JWC : 19ᵇ), o tai būtų liet. *Kašeikiai, de Kaſęykiu 1691 (Mlt KĮ I : 39ᵇ) = *Kašeikių, Kašeikiai Suginčiai Mlt; siota ... Sakowiczow 1554 (LA : 101), o tai būtų liet. *Šakenai – de ſzakiu 1683 (Mlt KĮ I : 2ᵃ) = *Šakių, Šakiai Skudučiškis Mlt; de zukutancy 1658 (Aln JĮ : 3ᵇ), o tai būtų liet. *Šakalėnai – de ſzakale 1743 (Ktk KĮ I : 36ᵃ), o tai būtų liet. *Šakaliai, dab. Šakiai Skudučiškis Mlt; dar plg. de Ginutany 1708 (Lkm KĮ I : 3ᵇ), o tai būtų *Ginutėnai – Ginuciey 1741 (Lkm KĮ II : 8ᵃ) = dab. Ginučiai Linkmenys Ign; Pagi Jauneikayciu 1601 (Jnš KĮ : 20ᵇ) = *Jauneikaičių, dgs. vard. *Jauneikaičiai – Siota jauneikiu 1613 (Jnš KĮ : 148ᵇ) = *Jauneikių, dab. Jauneikiai Pociūnai Jnš; de uillā Skaraičių 1599 (Jnš KĮ : 1ᵇ) = *Skaraičių, dgs. vard. *Skaraičiai – dab. Skariai Kępaliai Jnš; Kadeūkame 1595 (Spruogis: 112) = tarm. *Žadėkaitė – dab. Žadėkiai Padėvytis Šil ir kt. Dėl pavardžių patroniminių priesagų numetimo (Maciejauskienė 1994: 7), dėl analogiškų priesagų oikonimuose (Vanagas 1996: 225–226). 136 de Kaſžeykiu 1691 (Mlt KĮ I : 39b) = *Kašeikių (dgs. kilm.); de ſžakiu 1683 (Mlt KĮ I : 2a) = *Šakių (dgs. kilm.). Šie pavyzdžiai paimti iš buvusių Molėtų ir Kuktiškių parapijų teritorijos (dab. Suginčių parapija). Jie rodo, kaip, atsisakant rytų slavų tradicijos pavyzdžio, formuojantis naujesnei lenkiškai užrašymo tradicijai, palaipsniui kito oikonimų lytys nelietuviškuose istorijos dokumentuose. Šiuo atveju pirmąsyk lietuviškos lytys užrašytos tik XVII a. pabaigoje. Įvairiose Lietuvos vietose jų užrašymo laikas nevienodas (XVI–XVIII a.). Jei nuo slavų kanceliarinės kalbos XVI–XVII a. būtų pereita prie lietuvių kalbos, be jokios abejonės, jau XVII a. istorijos dokumentuose būtume turėję gana gryną lietuvišką vardyną. Oikonimų lietuviškų lyčių šaltiniai Esama daug istorijos šaltinių, kuriuose pastebėta oikonimų lietuviškų lyčių. Pagal peržiūrėtą medžiagą galimi trys svarbiausi istorijos šaltinių skirstymo kriterijai: 1) paties šaltinio pobūdis: bažnyčių metrikų knygos, pavietų teismų knygos, dvarų dokumentai (čia atsidurtų inventoriai), Lietuvos Metrika, sąrašai, žemėlapiai ir planai, įvairūs tyrinėjimai (filologiniai, etnografiniai), kanceliariniai dokumentai (valdžios įsakai, priesaikos, aktai), žodynai ir žinynai ir t.t.; 2) rankraštis ar publikacija; 3) kalba, kuria parašytas šaltinis. Toks skirstymas remiasi straipsnio autoriaus peržiūrėta medžiaga. Kiek kitokį, detalesnį, skirstymą būtų galima pateikti peržiūrėjus daugiau šaltinių. Čia pateikiama nelietuviškų šaltinių apžvalga pagal pirmąjį kriterijų. Lietuviški šaltiniai (šaltiniai, kuriuose esama lietuvių kalba rašytų oikonimų) pateikiami atskirai. Bažnyčių knygos Senosios (XVI–XVIII a.) Lietuvos21 bažnyčių įrašų knygos yra vertingi istorijos šaltiniai, nes juose bene daugiausia oikonimų lietuviškų lyčių. Kai kuriose tų knygų – Joniškio KĮ (1599–1621 m.), Molėtų KĮ, JĮ (1681–1692 m.) – ištisai rašomos oikonimų lietuviškos lytys. Plungės KĮ, JĮ (1615–1660 m.) taip pat pastebėta maždaug šimtas skirtingų oikonimų, kurių užrašytos ir lietuviškos lytys, kitų bažnyčių knygose – po kelias dešimtis, po keliolika, dar kitų – po kelis. Iš viso maždaug trisdešimtyje bažnyčių įrašų knygų rasta apie 800 skirtingų oikonimų, kurių užrašytos ir lietuviškos lytys. Kai kurių oikonimų lietuviškos lytys tose knygose užrašytos net kelias dešimtis kartų, kitų – keliolika ar kelis kartus, dar kitų – tik kartą. Tad galima teigti, kad bent dalyje neperžiūrėtų bažny- 21 Turima galvoje ta Lietuvos dalis, kuri įėjo į LDK. 137 čių įrašų knygų irgi galėtų būti tokių lietuviškų lyčių. Tačiau esama knygų, kur nepastebėta nė vienos lietuviškos lyties, pavyzdžiui, Alantós KĮ, JĮ (1656–1665 m.), Dievėniškų (1696–1717 m.), Pabėržės Vilniaus r. (išlikę dviejų KĮ likučiai 1610–1612 m., 1709–1712 m.), Rokiškio KĮ (1684–1706 m.), Vilniaus Bernardinų bažnyčios JĮ (1688–1757) ir kitose. Peržiūrėtų pietų Lietuvos bažnyčių XVII–XVIII a. knygų (Aukštadvario, Dievėniškių, Merkinės, Seirijų) oikonimai (ir antroponimai) labiau suslavinti negu tų bažnyčių, kurios yra į šiaurę nuo Neries ir Nemuno. Bet ir pietų Lietuvos bažnyčių knygose, nors ir negausiai, esama oikonimų lietuviškų lyčių. Daugailių, Dotnuvos, Linkmenų, Linkuvos, Plungės, Salantų, Videniškių ir kitų bažnyčių knygose lietuviškos oikonimų lytys rašytos tik tam tikruose puslapiuose, staiga pasikeitus raštininkui kunigui ar vienuoliui. Tokiais atvejais visoje knygoje vartojamos nelietuviškos oikonimų lytys, o viename, keliuose ar keliolikoje puslapių gausu ir lietuviškų oikonimų lyčių. Pastebėta, kad tokių atvejų kiek daugiau apie 1709 m., kai dėl maro galėjo pasikeisti daugelis bažnyčių knygas rašiusių raštininkų. Matyt, taip apie 1710 m. lietuviškų oikonimų lyčių yra atsiradę Dotnuvos ir Linkuvos įrašų knygose. Antalieptės, Alantós, Inturkės, Klovainių, Kupiškio, Utenos, iš dalies Linkmenų, Plungės ir kitų bažnyčių knygose pavienės oikonimų lietuviškos lytys išsimėčiusios po visą knygą, ir ne taip paprasta jas pastebėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių bažnyčių knygose yra užrašyta lietuviškų bendrinių žodžių: Baptisatus est Georgius Mathiæ Terebitda et Catharinæ de Tyteyki Patrini Petrus Plitnikonis de Nowosady et Elizabeth iszdutkera (=išdukterė) Jarostawa de Tyteyki 1674 (Rgv KĮ I : 35b); Augustus Berzdzias (=bergždžias) Jatowy 1684 (Rgv KĮ I : 129a), t.y. tuščias mėnuo, neužrašyta nė vieno krikšto; Contraxit S. Matrimonium’ d. 9 Adamus Gilis de ſeyry cu’ Mariana Keriunkiewiu... de Agariny Præsente testes Thomasz Gilis de Teyzow et Adamus Darbielucis funus (=sūnus) 1685 (Srj JĮ : 12a); nec non Gertrudis uel littuiszkai (=lietuviškai) Gendruta Jokuba’s kuze uxor omnes de Janiszki 1599 (Jnš KĮ : 1a). Aplietuvinta bendrinio žodžio (skolinio) lytis, *parapija yra atveju De Villa dicta Petnicies Paraphia Jzaukianensi 1670 (Krž KĮ : 200a). Joniškio KĮ (1599–1621 m.), kuri toliau aptariama atskirai, pastebėta keletas lietuviškų frazių. Knygos pradžioje, kur ištisai vartojamos oikonimų lietuviškos lytys, įrašytos frazės: Nuo senos Konarzewskienes 1599 (Jnš KĮ : 3b) = *nuo senos Konarževskienės; De Onuszaicziu iš walsčiaus upites 1599 (Jnš KĮ : 3b) = *Onušaičių iš valsčiaus Upytės; Kuisaýciu Kuniga Kleboną 1599 (Jnš KĮ : 4a) = *Kuisaíčių kunigo klebono (tarm. *kun’iga k’lebona). Lietuviškas žodžių junginys yra atveju cu’ Elisabeth Bieliczu isz Toukielu 1688 (Ant JĮ : 145b) = [su] *Bielyčia (tarm. *B’ė.l’ič’ų) iš Taukelių. 138 Taip pat atkreiptinas dėmesys į asmenvardį *Žemėpatuitis, kuris galėtų būti sietinas su lietuvių dievybės Žemėpačio vardu: Infans Magdalena Stanislai Žemepatuitis de Jucie S. Girdžjuny 1615 (Jnš KĮ : 173a). Molėtų KĮ VII (1776–1797 m.) 48a puslapio vidiniame pakraštyje buvo pastebėtos lietuviško teksto liekanos.22 Bažnyčių knygas (Joniškio KĮ, Molėtų KĮ I, JĮ II), kuriose ypač gausu oikonimų lietuviškų lyčių, reikia aptarti atskirai, nes jos labai išsiskiria iš analogiškų šaltinių. Seniausia Lietuvoje straipsnio autoriui žinoma bažnyčios įrašų knyga Joniškio KĮ (1599–1621 m.). Šis šaltinis 1–80 (1599–1606 m.) ir 195–222 (1617–1618 m.) lapuose rašytas lotynų, 80–195 ir 222–271 – lenkų kalba. Visoje knygoje lotyniškai rašyti metų ir mėnesių pavadinimai, taip pat lotyniški 236, 269, 271 lapuose esantys įrašai apie komuniją priėmusius ir sutvirtinimo sakramentą gavusius asmenis; antrame lape (1599 m.) yra lenkiškas įrašas apie išsigimėlį naujagimį. Pagal braižą aišku, kad tą knygą rašė keturi-penki asmenys. Nė vienas iš jų niekur neįrašė savo pavardės. Patys krikšto įrašai labai nevienodi, jų rašymo tvarka ne kartą buvo keista. Keliolikoje knygos lapų nerašomi oikonimai, dalyje knygos rašomi tik asmenų vardai (nerašomi antrieji įvardijimo nariai). Joniškio KĮ (1599–1621 m.) pastebėta apie 200 skirtingų oikonimų, kurių užrašytos ir lietuviškos lytys. Beveik visos tos lytys pateikiamos daugiskaitos kilmininko linksniu. Šaltinio pradžioje 1599 m. (puslapiai 1a–6a) yra 7523 lietuviškos oikonimų lytys (70%), 32 nelietuviškos (30%), iš jų 27 apslavintos, 5 aplotynintos. Lietuviškos lytys 71 atveju parašytos daugiskaitos kilmininko linksniu (Pagi Bujwidžiu, de Ville Norunu ir t.t.), dviem atvejais vienaskaitos vardininko linksniu De Skirkawa, de Norkawa, dviem atvejais vienaskaitos kilmininko linksniu (ville Jwoszkia, Witucia Mikucia Villce). Kai kurių oikonimų lytys slavинamos: de Mažele, de avla Juskayci, Pagi Lepari, Pagi Ežeki, Pagi Matyt, norint sutvirtinti knygą, ten priklijuota 1 cm pločio mėlyno popieriaus juosta, einanti nuo lapo viršaus iki apačios. Statmenai pasukus knygą, toje juostoje galima įskaityti tokius žodžius: yr darbus musu; myslis, zadzius. Lygiai tokia pati mėlyna juosta įklijuota 49a puslapyje. Juostoje būta teksto, kurio, deja, negalima patikimai perskaityti, bet tai galėjo būti lietuviško teksto dalis. Abi juostos įklijuotos toje knygos vietoje, kur rašyti 1784 m. krikštai. Mėlynas popierius, panašus į juostelių popierių, bažnyčių įrašų knygoms Molėtuose vartotas apie 1790–1820 m. Tada galėjo atsirasti tekstas, kurio menkos nuotrupos išliko kalbamajame šaltinyje. Galimas dalykas, kad tas lietuviškas tekstas rašytas maždaug XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje turbūt pačiuose Molėtuose. Tai liudytų tarmine lytis zadžius. Išlikę fragmentai galėtų rodyti, jog čia būta pamokslo. 1832–1833 m. tvarkant bažnyčių įrašų knygas, kalbamasis tekstas buvo sukarytas, jo juostelės įklijuotos norint sutvirtinti knygą ir taip pasiekė mūsų dienas. 23 Įskaitant tuos pačius pasikartojančius oikonimus ir pasikartojančias jų lytis. 24 Dar plg. kitus taip pat šiaurės Lietuvos oikonimus: Keravà (2) k. Velžys Pn, de uilla Linkawa 1618 (Jnš KĮ : 218b), dab. Linkuvà (3b) mst. Pkr. 139 Mateykow, Paga Trapaciow, Pagi Jauneikiow, Pagi Taukunow ir kt. Joniškio miesto vardas apslavintas rašomas 12 kartų (de Janiszki, de Janiszkie, de oppido Janiszki ir pan.). Penkiais atvejais Joniškis įvardijamas aplotyninta būdvardine forma (omnes Janisc’eses25, de Janissce’el, pauperum Janiscensi, cuius Janisce’sis, ex opide Janiscensi). Šaltinyje nė karto neužrašyta Joniškio lietuviška lytis. Be Joniškio vardo apslavintų ir aplotynintų lyčių liktų 75 lietuviškos (83,3%) ir 15 apslavintų (16,7%) oikonimų lyčių. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad tais pačiais 1599 m. kai kurių oikonimų vartotos ir lietuviškos, ir apslavintos lytys. Taigi galima teigti, jog 1599 m. Joniškio KĮ ištisai vartojamos lietuviškos lytys. Tačiau 1607 m. (puslapiai 88ᵃ–98ᵃ) lyčių santykis pasikeitęs lietuviškųjų nenaudai: jų rasta tik 19 (12,75%), apslavintų – net 126 (84,56%), ne visai aiškių – 4 (2,68%) (Šiota Jauneikia, Woyita Dwihuitcia Š Dwelucia, W. Balciuna Šiota Giminena, Woyta Kirny Šiota Narbuta). Likusiais 36 atvejais nenurodytas konkrečios gyvenamosios vietos vardas, bet parašoma, kad atvykusieji yra iš miesto (Z miasta), iš pavieto (Župickiego Powiatu), kokio pono pavaldiniai (poddany X Biskupa, Poddany Pana Woiny, Poddany Pana Jaracz(k)iego ir t.t.), kokiam va itui pavaldūs (Woyta Kirnaicia, Woyta Balczuna ir pan.) arba nurodoma jų luominė priklausomybė (Boiarow, 3boiarow ir pan.). 1612 m. (puslapiai 135ᵃ–145ᵃ) vėl gausiau rašomos oikonimų lietuviškos lytys: pastarųjų esama net 78 (30,95%), apslavintų – 92 (36,50%), neaiškių, rašomų su galūne -ia, (-ia), – net 82 (32,53%). Likusiais 42 atvejais, kaip jau anksčiau buvo aptarta, nenurodoma gyvenamoji vieta. Panašiai, gausiau ar rečiau, oikonimų lietuviškos lytys kalbamojoje knygoje vartojamos iki 1617 m. (195 lapas). 1617–1620 m. (195–231 lapas) dar pasitaiko vienas kitas oikonimas, kurio užrašoma ir lietuviška lytis. Knygos pabaigoje, maždaug trisdešimtyje paskutinių lapų (1620–1621 m.) nepastebėta nė vienos lietuviškos lyties – visi oikonimai jau suslavinti. Molėtų KĮ, JĮ (1682–1692 m.) rašė Molėtų klebonas Jonas Kazimieras Bržeževskis, kalbamajame šaltinyje daug kartų lotyniškai pasirašęs Joannes Casimirus Brzezewski Parochus Malatensis. Kai kuriuose šaltinio puslapiuose yra kito žmogaus ranka darytų įrašų, bet jų nedaug. Šioje knygoje jau aiškiai nusistovėjusi įrašų tvarka, visi rašyti lotynų kalba, vienodai, pagal atitinkamas krikšto ar jungtuvių įrašų formules. Molėtų KĮ I, JĮ II (1682–1692 m.) pastebėta apie 250 skirtingų oikonimų, maždaug 150 oikonimų užrašytos ir lietuviškos lytys. Kalbamajame šaltinyje beveik visos lietuviškos lytys, kaip ir Joniškio KĮ, pateikiamos daugiskaitos kilmininko linksniu. Lietuviškų oikonimų lyčių gausu kiekvienų metų užrašymuose, nors atskirais metais ir neišvengiama kai kurių svyravimų. 1683 m. krikšto 25 T.y. Janiscenses. 140 įrašuose (puslapiai 2ª–7ª) oikonimų lietuviškų lyčių rasta 11726 (53,42%), apslavintų – 98 (44,75%), iš jų Molėtų vardas, rašytas de Malaty 28 kartus (12,78%), dvi hibridinės lytys (0,91%), dėl jų žr. p. 5–7, (de Sumuncių, de Mandunu), dvi neaiškios (0,91%) (de Jodeni... nutrupėjusi žodžio pabaiga, de Brabradesių – neaiški autentiška lytis), šešiais atvejais nenurodoma konkreti gyvenamoji vieta (de districtu Uilcomirienſi, de Palatinatu Vilnensi ir pan.). 1686 m. krikšto įrašuose (puslapiai 13ª–18ª) oikonimų lietuviškų lyčių rasta 50 (41,32%), apslavintų – 70 (57,85%), iš jų Molėtų vardas, rašytas de Malaty 27 kartus (23,31% iš visų užrašytų tais metais lyčių), vienas neaiškus atvejis – neįskaitomai išblukęs oikonimas (0,86%), trimis atvejais nurodoma ne konkreti gyvenamoji vieta, o pavietas arba vaivadija. 1689 m. krikšto įrašuose (puslapiai 28ᵇ–35ᵃ) oikonimų lietuviškų lyčių rasta 77 (38,8%), apslavintų – 96 (48,8%), iš jų Molėtų vardas, rašytas de Malaty 27 kartus (13,6%), aplotynintų – 3 (1,5%) (de Moletos), neaiškių – 22 (11,1%) (lapų pakraščiai apgraužti pelių, kai kur apipuvę, dėl to negalima perskaityti visų oikonimų; neįmanoma nustatyti autentišką lytį atvejais de mieluntu, de Kowasiszku, de Mugincu), 14 atvejų nurodoma ne konkreti gyvenamoji vieta, o pavietas arba vaivadija. 1690 m. krikšto įrašuose (puslapiai 35ª–38ᵇ) oikonimų lietuviškų lyčių rasta 84 (51,85%), apslavintų – 75 (46,29%), iš jų Molėtų vardas, rašytas de Malaty 30 kartų (18,51%), aplotynintų – 1 (0,61%) (de Kautakis), neaiškių – 2 (1,23%) (vienas oikonimas išblukęs; neįmanoma nustatyti autentišką lytį atveju de Larzadyzszu), dviem atvejais nurodoma ne konkreti gyvenamoji vieta, o pavietas arba vaivadija, vieną kartą užrašyta, kad asmuo yra iš Rusijos (de Ruthenia). Apslavintos oikonimų lytys ketverių metų įrašuose turi minimalią persvarą: jų yra 329 (49,77%), lietuviškų – 328 (49,62%), aplotynintų – 4 (0,60%). Jei atmesime visus atvejus de Malaty, kurių per aptariamus metus susidaro 102 (15,43%), lietuviškų ir nelietuviškų lyčių santykis labai pasikeičia: 328 (59,09%) lietuviškos lytys, 223 (40,18%) apslavintos, 4 (0,72%) aplotynintos. Pastebima tendencija, kaip rodo Joniškio KĮ ir Molėtų KĮ I, rašyti nelietuviškas parapijų centrų vardų lytis. Pavyzdžiui, Molėtų KĮ I, JĮ II (1682–1692 m.) Molėtų vardo slaviškos lytys de Malaty rašomos apie 250 kartų, aplotynintos de Moletos – tris kartus, lietuviškos – de Malatu 1691 (Mit KĮ I : 39ᵇ), de Maletu 1691 (Mlt KĮ I : 41ᵃ) = tarm. *Ma.lėtu. – tik du kartus. Joniškio KĮ, kaip jau buvo pastebėta, nė karto neužrašyta Joniškio vardo lietuviška lytis. Akivaizdu, kad parapijos centras turėjo kitokį statusą nei kitos vietovės, ir jo vardo vartojimo tradicijos buvo kitokios. Taip pat Molėtų KĮ I, JĮ II (ir kituose šaltiniuose) pastebima ryški tendencija rašyti tik apslavintas (išimtys labai retos) miestų ir miestelių, didesnių dva- 26 Įskaitant tas pačias pasikartojančias lytis. 141 rų lytis: de Vciany – Utenà, De Kurkli – Kurkliai mstl., de Jnkėtry – Inkėtriai dv., de Łobonary – Labanóras mstl., de Antopunci – *Antāpunt- dv., de Łowmiany – Lauménai dv., de Lelijzki – Liliškiai dv., de Vntanijzki – *Untanišk- plv., de Quanty – dab. Alantà mstl., dv. ir kt. Kaimų, ypač atokesnių, mažiau žinomų ar naujai atsiradusių, esančių gretimose parapijose, dažniausiai rašomos lietuviškos lytis. Joniškio KĮ, Molėtų KĮ I, JĮ II rodo, kad kai kurių provincijos bažnyčių knygose buvo užrašyta daug oikonimų lietuviškų lyčių. Galima manyti, jog XVI a. pab.–XVII a. pradžioje buvo ir daugiau taip ar panašiai rašytų įrašų knygų. Deja, daugelis to meto bažnyčių metrikų nepasiekė mūsų dienų. D v a r ų i r v a l d ų i n v e n t o r i a i Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad oikonimų lietuviškų lyčių šiek tiek esama ir Lietuvos dvarų dokumentuose, dažniausiai inventoriuose. Tačiau ten jų, lyginant su bažnyčių įrašų knygomis, mažiau. Dvarų dokumentai labai gausūs, tačiau kiekviename atskirame dokumente užrašyti tik konkrečiam dvarui priklausančių vietovių vardai. Kalbant apie dvarų ribas, užrašyta ir šalia esančių kitų dvarų vietovių vardų. Pastebėta, kad tos pačios teritorijos bažnyčių knygų ir dvarų inventorių oikonimai ne visai sutampa. Vienkiemių vardai, kurių lietuviškos lytys užrašytos dvarų inventoriuose, dažnai nepatenka į to paties laikotarpio bažnyčių knygas (pavyzdžiui, Molėtų, Kuktiškių parapijose ir kt.). Pavyko rasti Lietuvos dvarų inventorių, kurie taip pat išsiskiria užrašytų oikonimų lietuviškų lyčių gausa. Vilniaus vyskupo Užnerio dvarų inventoriuje (1731 m.) rasta per 100 lietuviškų lyčių. Visi tie oikonimai – vienkiemių vardai27. Kaimų vardai kalbamajame šaltinyje suslavinti, net ir tie, kurių lietuviškų lyčių rasta įvairiose Aukštaitijos bažnyčių knygose. Panašiai oikonimai rašyti ir Žemaičių vyskupo dvarų inventoriuje (1662 m.). Jame pastebėti 25 oikonimai, vienkiemių vardai, kurių užrašytos lietuviškos lytys. Kaimų vardai šiame šaltinyje suslavinti, nors Žemaitijos bažnyčių knygose galima rasti tų pačių kaimų vardų lietuviškų lyčių. Esama oikonimų lietuviškų lyčių ir XVII a. karališkųjų dvarų inventoriuose. Visi oikonimai, kaip ir bažnytinių valdų inventoriuose, – vienkiemių vardai. Maždaug 20 vienkiemių vardų lietuviškų lyčių rasta Vilniaus tijūnystės inventoriuje (1636 m.), kuris apima Linkmenų, Nemenčinės ir Švenčionių dvarų valdas. Apie 10 vienkiemių vardų lietuviškų lyčių pastebėta Veliuonós ir Baisógalos inventoriuje (1615 m.). 27 Kalbamajame šaltinyje yra daug ir kitų toponimų lietuviškų lyčių: hidronimų (ypač ežerų vardų), kelios dešimtys žemėvardžių. 142 Įdomus lietuviškomis toponimų (galimų oikonimų) lytimis, kurių čia užrašyta apie 80, Daugų seniūnijos inventorius (1719 m.). Tačiau tik keturiais atvejais prie vietos vardo aiškiai parašyta, jog tai vienkiemis (Zafcianek), kitais atvejais prie atskiro kaimo yra surašyti tušti sklypai (Włoki Puste)28 girioje (w puscie). Beveik visi tuščių sklypų vardai antroponiminės kilmės. Bent dalis jų galėjo būti vienkiemiai, kurių gyventojai išmirė 1709 m. Kalbamieji toponimai niekuo nesiskiria nuo analogiškų to paties ar kitų šaltinių oikonimų – vienkiemiu vardu. Iš to, kad dvarų inventoriuose dalies vienkiemių vardų užrašytos tik lietuviškos lytės, galima padaryti išvadą, jog tie vienkiemiai yra ne tokie seni, kaip kaimai, kurių vardai suslavinti. Senieji kaimų vardai XVII a. jau galėjo turėti nelietuvišką vartojimo tradiciją. Pavietų teismų knygos Daug vardyno medžiagos (aišku, ir oikonimų) yra pavietų teismų knygose, kurių apimtis labai didelė, o medžiaga nesurinkta. Straipsnyje pateikiama pavyzdžių iš Spruogio (Spruogis 1888), Jablonskio (Jablonskis 1937) jau aptartų pozicijų, taip pat iš vienintelės peržiūrėtos Ukmergės pilies teismo knygos (1597 m.). Šiuose šaltiniuose rasta kelios dešimtys oikonimų lietuviškų lyčių. Lietuvos Metrika XV–XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Metrika išsiskiria labai suslavintu lietuvių vardynu. Šio šaltinio knygose ištisai rašomos lietuvių oikonimų (iš dalies ir antroponimų) suslavintos (slaviškos) lytys. Nuo XVI a. ir vėliau, ypač XVII– 28 Plg. Juszkaliszkį, Vrbanįzkį, Paczkali(sz)kis (19ᵇ, visi Wies Arciuny); Arminiszkį, dziewonįzkį, Makaliszkį, Weyciuliszkį, Pikluszkį (23ᵃ, visi Wies Konczany); Budryniszkis, Bafjuliszkį, Vrbaniszkį, Szabliszkis, Kowaliszkis, Karmeliszkį, Stelmaciszkis, Jekuniszkį, Szukieliszkis (24ᵃ, visi Wies Zwirzdany); Za Marguliszkis, Ławyniszkį, Matuliszkį, Szarniszkis, Gnykiszkis, Staniszkį (26ᵃ, visi Wies Woykontany); Jurgiszkį, Zemaytiszkį, Podziukiszkis, Czokiszkis, Marcinkiszkį, Juryszkis, Stęgiszkis, Rukiniszkis (27ᵃ, visi Wies Skobeyki); Ławyniszkį, Weiciszkl, Matuliszkis, Mielunįkiey, Rymuliszkis, Vrbaniszkis, Pietryszkį (31ᵃ, visi Wies Mieluny, keli dėl išpuvusio puslapio neperskaityti); Balkiſzkis, Stulgiszkį, Tomackiszkį, Suniszkį, gudziszkis (32ᵇ, visi Wies Cizuny); Rymikiszkis, Struciszkį, Poiaviszkis, Marciniszkis, Kierfzuliskis, Biebieliszkis, Marciuliszkis (35ᵃ, visi Wies Podawgi); Trunkiszkis, Szyrwekszys, Dukiszkis, Czapukiszkis, Czafusyszkis (35ᵇ, visi Wies Andrunee); Maszniszkį, Rawoniszkis, Gudziszkis, Petryszkį, Staniekszkis, Janiszkį, Grykiszkį, fiedoriszkis, Tuniszkis (36ᵇ, visi Wies Wiecuny); Karniszkis, Kienuciszkis, Płatuszkis, Glin[?]iszkis (37ᵃ, visi Wies Wieciuny); Playkiszis, Jurgaliszkis, Jakubiszkis (38ᵃ, visi Wies Meszku-cie), Marciniszkis, Kreykiszkis, Bredziszkis, Czapizskį, Rumaciszkį, Ignaliszkį, Wilkiszkį, Szuciszkis, Miłiszkį, fwir[k]iszkį, Pakiszkis, Abramas[s]iszkį (38ᵇ, visi Wies Meszkucie). Kai kurie sklypų vardai kartojasi, gali būti, kad įvardijamas tas pats objektas. 143 XVIII a., lietuvių oikonimų ir antroponimų užrašymas Lietuvos Metrikoje keitėsi. Bet tai atskirai aptartinas dalykas. Ar Lietuvos Metrikoje būta oikonimų lietuviškų lyčių, šiuo metu negalima pasakyti. Kai kuriose peržiūrėtose XV–XVI a. Lietuvos Metrikos knygose straipsnio autorius tokių lyčių nepastebėjo. Sąrašai Šiek tiek oikonimų lietuviškų lyčių esama ir įvairiuose sąrašuose. Nuo XVI a. Lietuvoje yra sudaromi oikonimų sąrašai. Vilniaus vyskupystės sinodo nutarimuose (1744 m.) pateikti daugelio Vilniaus vyskupystės parapijų gyvenamųjų vietų sąrašai. Kalbamajame šaltinyje tie sąrašai nepilni, juose dalis gyvenamųjų vietų praleidžiamos. Kai kurių parapijų nusakomos tik ribos, neišvardijant gyvenamųjų vietų arba išvardijant tik kelias. Šaltinyje rasta apie 30 oikonimų, kurių užrašytos lietuviškos lytys. Keletas jų yra iš rytų ir pietų Lietuvos, dvi – iš Drūjos parapijos (dab. Baltarusija). Atrodo, kad didžioji dalis oikonimų, kurių šiame šaltinyje paliudytos lietuviškos lytys, – vienkiemių vardai. Panašūs, kiek išsamesni, Vilniaus vyskupystės gyvenamųjų vietų sąrašai buvo sudaromi ir vėliau vyskupo I. Masalskio iniciatyva, tačiau jie nebuvo paskelbti. Medžiaga iš šių sąrašų straipsniui nerinkta. Nuo XIX a. pradžios parapijų gyvenamųjų vietų sąrašai, surašyti parapijų vizitacijų aktuose, labai išsamūs. Tai svarbus oikonimų šaltinis, nes XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje atsirado nemažai naujų gyvenamųjų vietų, kurios tuose sąrašuose jau užrašytos. Ir XIX a. pradžios šaltiniuose galima rasti kai kurių nedidelių kaimų, vienkiemių vardų lietuviškų lyčių. Vienas didžiausių ir įdomiausių XIX a. vidurio sąrašų – Telšių ir Žemaičių vyskupystės vietovardžių rankraštinis sąrašas (1854 m. ir vėliau). Jis aptariamas prie lietuviškų šaltinių, žr. p. 146–147. Žemėlapiai Esama oikonimų lietuviškų lyčių ir žemėlapiuose29. Vokiškame 1807 m. Naujųjų Rytprūsių žemėlapyje30, apimančiame ir lietuviškąją Užnemunės dalį, yra užrašyta šimtai kaimų ir vienkiemių vardų lietuviškų lyčių. Kol nerasta kitų panašaus pobūdžio šaltinių, galima teigti, jog tai pirmasis žemėlapis, kuriame paskelbta tiek daug oikonimų lietuviškų lyčių. Šiek tiek jų esama ir caro laikais leistuose rusiškuose žemėlapiuose, apimančiuose Lietuvos teritoriją, tačiau pastarųjų šaltinių vardynas iki šiol netyrinėtas. 29 Išsamiai apie senuosius Lietuvos žemėlapius žr. Vaitiekūnas 1994: 32–42. 30 Užnemunė po Lietuvos-Lenkijos valstybės žlugimo keliolika metų (1795–1807) priklausė Prūsijai. 144 Žinynai ir enciklopedijos Oikonimų lietuviškų lyčių pateikta ir XIX a. lenkiškuose bei rusiškuose31 žinynuose. Peržiūrėtame lenkų enciklopediniame žinyne „Słownik geograficzny“32 (1880–1902 m.) pastebėta oikonimų lietuviškų lyčių iš įvairių Lietuvos vietų (Žemaitijos, Aukštaitijos, Užnemunės, išskyrus Dzūkiją). Įvairiuose SG tomuose svarbesnių Lietuvos miestų ir kai kurių miestelių šalia lenkiškos (aplenkintos) lyties pateikiama ir lietuviška. Tačiau taip pateikiami vardai tik tų vietovių, kurios yra į šiaurę nuo Neries ir Nemuno. Pietų Lietuvos miestų, net ir didesnių, svarbesnių, pavyzdžiui, Alytaus, Daugų, Trakų ir kt., vardų lietuviškos lytys nepateikiamos. Tiesa, įvairiuose SG tomuose, ypač papildymų, esama nemažai atvejų, kai vienkiemių ar naujai atsiradusių dvarų pateikiamos tik lietuviškos lytys. Be to, papildymų tomuose iš kai kurių Lietuvos vietų esama gausesnio pluošto oikonimų, kurių pateikiamos tik lietuviškos lytys. Išsamiau SG lietuviškas oikonimų lytis taip pat derėtų aptarti atskirai. Tyrinėjimai Kai kuriuose lenkų istoriniuose ir etnografiniuose tyrinėjimuose taip pat galima rasti lietuvių oikonimų lietuviškų lyčių.33 Krokuvos mokslų akademijos leidinyje, parašytame anonimo, paskelbtame 1898 m., pateikiama šių valsčių oikonimų lietuviškų lyčių: Butrimonių, Daugėliškio, Dubingių Giedraičių, Jie zno, Krūonio, Kuktiškių, Linkmenų, Mielagėnų, Merkinės, Švenčionių, Onuškio, Tverečiaus, Valkininkų, Varėnos, Žiežmarių. Tačiau šiame šaltinyje pateikiamos ne visų oikonimų lietuviškos lytys; kai kur pramaišiui pateikiamos ir lietuviškos, ir lenkiškos. Kai kurių lietuviškai kalbančių valsčių (Molėtų, Vievio) pateiktos vos kelios oikonimų lietuviškos lytys. Kitų lietuviškai kalbančių valsčių (Adūtiškio, Aukštadvario, Dieveniškių, Musninkų, Semeliškių Širvintų) visi oikonimai slavinti. Pateikiama ir netikslių, iškraipytų lyčių. Mažosios Lietuvos oikonimų lietuviškos lytys šiam straipsniui išrinktos iš V. Peteraičio studijos „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“ (Vilnius, 1997). Ten pateikta nelietuviškų šaltinių medžiaga apima Mažosios Lietuvos regioną ir gana gerai jį reprezentuoja. Daugelis V. Peteraičio pavyzdžių yra ne iš bažnyčių įrašų knygų, bet iš administracinio juridinio pobūdžio dokumen- 31 Rusiškų, caro laikais leistų, žinynų medžiaga straipsnyje nepasinaudota. 32 Toliau – SG. 33 Plg. Wilija po litewsku zowie się sama Neris (ztąd Po-neris, Ponary) (Wilno 1841: 339). 145 tų.34 Pastebėta, kad autorius supaprastina kai kurių istorinių vietovardžių rašybą. Todėl dalis Klaipėdos krašto istorinių oikonimų šiam straipsniui yra paimti iš W. Fenzlau studijos (Fenzlau 1936), kur medžiaga užrašyta patikimiau. W. Fenzlau pateikia oikonimų iš Katyčių, Klaipėdos, Vėrdainės bažnyčių įrašų knygų, vieną kitą atvejį iš kitur. Visos nelietuviškų šaltinių grupės yra vertingos, ir jose gali būti kitur nepasitaikančių svarbių lietuvių vardyno duomenų. Pagal peržiūrėtą medžiagą atrodo, jog didžioji XV–XVI a. lietuvių vardyno dalis yra Lietuvos Metrikoje, XVI a. pab.–XVIII a. – bažnyčių metrikų ir pavietų teismų knygose, iš dalies dvarų dokumentuose35. P a t i k i m i a u s i a i s iš visų šaltinių laikytinos bažnyčių įrašų knygos36, nes jose vardyno medžiaga (oikonimai ir antroponimai – antrieji įvardijimo nariai, iš kurių susiformavo pavardės), bent LDK teritorijoje, užrašyta geriausiai. Nelietuviškų šaltinių, kuriuose galima rasti oikonimų lietuviškų lyčių, esama gerokai daugiau. Visų aprėpti neįmanoma. Šioje apžvalgoje, kuri, be abejo, nėra išsami, stengtas parodyti, kokiose šaltinių grupėse galima ieškoti tų lietuviškų lyčių. Lietuviški oikonimų šaltiniai Esama istorijos šaltinių, kur oikonimai užrašyti lietuvių kalba. Šiame straipsnyje apsiribojama nelietuviškų istorijos šaltinių oikonimų lietuviškomis lytimis, tačiau šiek tiek pavyzdžių pateikiama ir iš lietuviškų šaltinių, kad būtų galima palyginti lietuviškų ir nelietuviškų šaltinių lytis. Kadangi tie lietuviški šaltiniai yra nežinomi, atrodo tikslinga su jais supažindinti šiame straipsnyje. Lietuvoje rasta tik XIX–XX a. pradžios lietuviškų istorijos šaltinių. Lietuviškais juos galima vadinti tik iš dalies, nes ne visi oikonimai čia pateikti lietuvių kalba. Vienas svarbiausių tokių šaltinių – I. Hołowińskio 1854 m. sudarytas ir vėliau (XIX a. pabaigoje) papildytas Telšių ir Žemaičių vyskupystės vietovardžių rankraštinis sąrašas. Jame dalies parapijų oikonimai rašyti lietuviškai, kitos dalies – lenkiškai, tad šis šaltinis iš dalies gali būti laikomas lietuvišku. Sąraše lie- 34 Apie Mažosios Lietuvos vardyno šaltinius, tame tarpe ir apie tuos, iš kurių medžiaga yra patekusi į V. Pėteraičio studiją, yra rašęs V. Drotvinas (Drotvinas 1997: 81–87). 35 Daugelis dvarų dokumentų yra ir pavietų teismų knygose, jei jos išlikę. Tad pavietų teismų knygose esantys ir atskirų dvarų archyvų dokumentai iš dalies sutampa. Tačiau ten yra toli gražu ne visi ir ne visų dvarų dokumentai, pavyzdžiui, visai nėra bažnytinių dvarų dokumentų. 36 Čia turima galvoje bažnyčių knygų visuma. Atskirose knygose lietuvių vardynas (oikonimai ir antroponimai) gali būti užrašyti labai prastai, daug prasčiau negu, pavyzdžiui, dvarų dokumentuose. 146 tuviškai rašyti šių parapijų gyvenamųjų vietų vardai: Arióg[a]los, Baisógalos, Biržų (sąrašas sudarytas po 1888 m.), Čekiškės, Dotnuvós, Eržvilko, Gaurės, Girkalnio, Grinkiškio, Gruzdžių, Joniškėlio, Josvainių, Jurbarko, Kamajų, Kelmės, Krakių, Krekenavós, Krinčino, Labūnavos, Lyduvėnų, Lygumų, Linkuvós, Liolių, Mósėdžio, Pakruojo (sąrašas sudarytas po 1888 m.), Pasvalio, Pašušvio, Pãvandenės, Radviliškio, Rozalimo (sąrašas sudarytas po 1888 m.), Saločių, Skirsnemunės, Skuodo, Smilgių (prie Panevėžio), Surviliškio, Svedasų, Šeduvós, Šiaulėnų, Šiluvos, Tauragės, Užpalių, Vaškų, Viekšnių, Viešintų, Vilkijos ir dar vienos kitos. Esama parapijų, kurių oikonimai pateikti dviem kalbomis (lenkų ir lietuvių) arba taisyti iš lenkų kalbos į lietuvių. Tai Akmenės, Anykščių, Betygalos, Debeikių, Joniškio, Kavarsko, Kupiškio, Kurklių, Pūs aloto, Ragu vos, Subãčiaus, Traupio, Troškūnų parapijų oikonimai. Pabiržės, Raseinių parapijų lietuviškai surašyti ne tik oikonimai, bet įdėti 10–20 kitų toponimų sąrašėliai. Lietuviškuose sąrašuose prie gyvenamųjų vietų vardų esama trumpų lietuviškai rašytų pastabų apie tas vietas. Nors kitų parapijų sąrašai rašyti nelietuviškai, bet ir ten pasitaiko oikonimų lietuviškų lyčių. Kitas panašus šaltinis, kurio viena dalis rašyta lenkiškai, kita dalis – lietuviškai, yra Įnturkės bažnyčios juodraštinė sutuoktinių užrašymo knyga (Zapowiedna książka Inturskiego kościołu, 1891–1910 m. – ZK). Joje rastas vienas lietuviškas 1895 m. įrašas, lietuviškai rašyta knygos dalis apima 1900–1910 m. Nelietuviškoje knygos dalyje lietuviškų oikonimų lyčių nepastebėta. Lietuviškoje esama ir lenkiškų įrašų. Ši knygos dalis peržengia straipsnio pavadinime nustatytą XIX a. ribą, kuri yra orientacinė.37 Tačiau kalbamasis šaltinis yra svarbus, nes jo lietuviškoje dalyje tęsiama XVII a. pab.–XVIII a. Molėtų, XVIII–XIX a. pr. Įnturkės bažnyčių knygų oikonimų ir antroponimų rašybos tradicija. Remiantis XX a. pradžios lietuviškais įrašais, galima paaiškinti ne vieną ankstesnių amžių oikonimų rašybos atvejį. Lietuviškai rašyta Įnturkės bažnyčios knygos dalis parodo, kaip nuo tos rašybos, kurios tradicija ateina iš XVII a. ir akivaizdi XX a. pradžios Įnturkės oikonimų ir antroponimų užrašymuose, palaipsniui pereinama prie maždaug dabartinės rašybos. Be to, svarbios šiame šaltinyje užrašytos XX a. pradžios Vilniaus apylinkių (Lavóriškių, Pabradės, Sužionių) kai kurių oikonimų lietuviškos lytys. Panašių rankraštinių šaltinių, kaip Įnturkės knyga, turėtų būti ir daugiau. Dar vienas didelis lietuvių oikonimų šaltinis, kurį iš dalies galima laikyti lietuvišku, – E. Volterio sudarytas Suvalkų gubernijos gyvenamųjų vietų sąrašas, 37 Kalbamoji Įnturkės knyga rodo, jog prie „Varpo“ rašybos, t.y. prie dabartinės rašybos pereita maždaug 1905 m. po spaudos draudimo panaikinimo. Iki 1905 m., kol Lietuvoje nebuvo lietuviškos spaudos, nebuvo ir vienodos rašybos. Tai atsispindi ir oikonimų užrašymuose, (Volter 1901). 147 1901 m. išleistas Sankt Peterburge. Šiame sąraše pateiktos oficialiosios rusiškos visos gubernijos oikonimų lytys, tačiau greta jų taip pat nurodomos lietuviškos arba lenkiškos, kurias vartoja vietos gyventojai. Daugelio Suvalkų gubernijos lietuviškų valsčių oikonimai pateikiami vardininko linksniu. Tačiau esama valsčių (Kidulių, Metelių, Raudonės, Pilviškių, Plokščių, Tamošbudžio (maždaug apie Liepalótus), Veiverių, Žaliosios), kur dalis ar bent keletas oikonimų, parašytų su nomenklatūriniu žodžiu, pateikiami kilmininko linksniu. Paežerių valsčiaus nemaža dalis lietuviškų lyčių rašyta rusiškais rašmenimis, tačiau greta lotyniškais rašmenimis daugelis tų lyčių pakartotos. Kaupiškių valsčiaus visos lietuviškos lytys rašytos tik rusiškais rašmenimis. Kai kurių valsčių (Javaravo, Mockavõs) pateikiamos tik lenkiškos (aplenkintos) lytys; dar kitų mišrių valsčių (Andžiejево, Bérznyko, Krasnápolio, Seivų) greta oficialiųjų rusiškų lyčių pateikiamos lietuviškos arba lenkiškos oikonimų lytys, pagal gyventojų vartojamą kalbą. Visame sąraše pasitaiko ir nepatikimų lyčių. Esama nemažai atvejų, kai rusiški ir lietuviški tos pačios gyvenamosios vietos vardai nevienodi. Įvairių nevienodumų kalbama­jame šaltinyje yra atsiradę dėl to, kad E. Volteriui vietovardžių sąrašus iš lietuvių gyvenamų vietų buvo pateikę įvairūs asmenys, turbūt valsčių pareigūnai. Matyt, dėl to atskirų valsčių oikonimų rašyba labai įvairuoja. E. Volterio sudaryti Suvalkų gubernijos gyvenamųjų vietų sąrašai – įdomus ir vertingas lietuvių oikonimų šaltinis. Tai išsamus vieno regiono oikonimų sąrašas, kruopščiai parengtas ir dėl to laikytinas gana patikimu, nepaisant netikslių lyčių. Kalbamasis šaltinis pralenkia V. Kalvaičio ir Vaižganto sąrašus, paskelbtus taip pat XX a. pradžioje. Be šių aptartų lietuviškų XIX–XX a. pradžios šaltinių esama gana daug spausdintų XVI–XIX a. lietuviškų šaltinių, kurių vardynas aptartinas atskirai.38 Prūsiškos toponimų lytys istorijos šaltiniuose Kadangi V. Pėteraičio studijoje pastebėtas ir vienas kitas prūsų oikonimas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad istorijos šaltiniuose, rašytuose Ordino raštininku, galėtų būti (esama) ir prūsų toponimų prūsiškų lyčių. Kadangi prūsų rašti- 38 Oikonimai (ir kiti toponimai) iš senųjų (XVI–XVIII a.) spausdintų lietuviškų šaltinių nesurinkti ir neaptarti. Nuo XIX a. atsiranda nemažai įvairių spausdintų lietuviškų šaltinių, kuriuose esama daug Mažosios ir Didžiosios Lietuvos oikonimų. Tai laikraščiai („Keleivis“, „Aušra“, „Varpas“ ir kt.), L. Ivinskio kalendoriai, Mažojoje Lietuvoje leisti kalendoriai ir pan. Šių šaltinių medžiaga taip pat yra nesurinkta ir neaptarta. XX a. pradžioje pasirodo pirmieji didesni oikonimų (juose pateikta ir kitų toponimų) sąrašai lietuvių kalba: V a i s g a n t a s. Sanrazas geografiskuju Lietuvos vardu / Dirva – Žinynas, 1904, Nr. 10, 35–61, Nr. 11, 3–29; K a l w a i t i s W. Lietuwiszkų Wardų Kletelė, Tilsė, 1910. 148 ją atsirado beveik 200 metų anksčiau negu lietuvių, prūsų toponimų kalbamųjų lyčių istorijos šaltiniuose galima ieškoti jau nuo XIII a. pabaigos. Prūsų raštijos paminklai – Elbingo žodynėlis (XIII a. pab.–XIV a. pr.), Bazelio tekstelis (XIV a. vid.), „Tėve mūsų“ maldos pradžia (XV a. pr.) – rodo, kad tuo metu būta prūsiškai rašiusių žmonių. Apie prūsų kalbos vartojimo būtinybę ne kartą užsimenama XV a. bažnytiniuose dokumentuose (Mažiulis 1966: 22–23). Prūsiškai šiek tiek mokėjo („ich kundt ein Wenig Preusch“) ir vienuolis S. Grūnavas, „Prūsų kronikos“, rašytos 1517–1526 m., autorius, į ją įdėjęs 100 žodžių vokiečių-prūsų žodynėlį (Mažiulis 1966: 31). Pagaliau prūsų kalbos vartojimą rodo XVI a. vid. išspausdinti trys prūsų katekizmai. Galimas dalykas, kad vienas kitas prasilavinęs kilmingas prūsas, mokantis savąją ir vokiečių bei lotynų kalbą, galėjo dirbti ir Ordino raštinėse ir užrašyti vieną kitą vietovardį ypač XIII a. pab.–XVI a. taip, kaip pasakė prūsai. Kadangi Prūsijos gyvenamųjų vietų vardai buvo apvokietinti jau XIII a., mažai tikėtina, jog galima rasti autentiškų gyvenamųjų vietų vardų lyčių, nors ir jų galėtų būti viena kita. Kiek daugiau autentiškai užrašyta galėtų būti kitų toponimų: laukų, ežerų, miškų ir kt. vardų.39 Tad ateityje atskirai tyrinėtinos ir galimos prūsiškos prūsų toponimų lytys. O lietuviškos lietuvių toponimų lytys galėtų kiek palengvinti kai kurių prūsų kalbos faktų aiškinimą, nes galėtų būti bendrų – ir lietuviškų, ir prūsiškų – toponimų lyčių rašybos dėsningumų. Oikonimų bei antroponimų lietuviškų lyčių ir nelietuviško teksto santykis Lietuvių oikonimų lietuviškos lytys istorijos šaltiniuose kartu su kitais lietuvių kalbos faktais (antroponimais, bendriniais žodžiais, lietuviškomis frazėmis) sudaro tam tikrą visumą40. Jos kontekste derėtų tirti lietuviškas (toponimų ir 39 J. Gerullis pateikta prūsiškų vietovardžių, užrašytų su galūnėmis (Gerullis 1922: 263–264). Tad galimos prūsiškos toponimų lytys būtų: Gildestabs = *Gildestab(i)s, Semba 1331; Auctowangos = *Auktavangās, Semba 1331; Laumygarbis = *Laumigarbis, Notanga 1339; Greywa = *Greivā, ež. Luko apylinkėse 1422; Prautey = *Praut'ei, k. Semba 1436 ir kt.; dar akreiptinas dėmesys į galimas autentiškas pr. vietovardžių lytis Awynemedien = *Avin'amed'an, Varmės paribyje 1326; Bitpelkis = *Bitpelkīs plk. 1331; Budewaio = *Bud'avajā pv. Sasna, Morungenas 1315; Delycke = *Delike ež. Sasna, Morungenas 1315; Gislingen = *Gisling'an ež. Ortelsburgas 1389; Grabisto = *Grabistā, Morainiai, Štumas 1294; Grindes, Grindos = *Grindēs, *Grindās k. Semba 1267; Waixedies = *Vaiksēdīs k. Semba 1305; Algasis = *Algazīs ms. Semba 1339; Dalgantis = *Dalgantīs pv. Semba 1352 ir kt. Dėl Sembos vietovardžių rekonstrukcijų žr. Blažienė 1993. Dar plg. naujai paskelbtus prūsų vietovardžius Malunapis = *Malīnapis, vėliau liet. Malūnupiai Dárkiemio par. 1558 (Pėteraitis : 238); Berwis = *Berwīs k. Allenšteinas 1592, dėl pastarojo (Pospiszylowa 1983: 250). Panašių pavyzdžių įvairiuose šaltiniuose esama daugiau. 40 Nebaigtoje J. Lebedžio studijoje bandoma aprėpti įvairias lietuvių kalbos vartojimo apraiškas. Faktų visuma apžvelgiama daugiau kultūros istorijos aspektu ir kalbinio nagrinėjimo 149 antroponimų) lytis. Priešingu atveju galima nepastebėti ar nesuvokti tam tikrų rašybos ir vartojimo dėsningumų. Kaip jau minėta, lietuviškos oikonimų lytys ypač dažnai rašomos lotyniškuose tekstuose. Jos, galima sakyti, glaudžiai su tekstu susijusios, nes daugelis pavartotos daugiskaitos (dalis ir vienaskaitos) kilmininko linksniu. Taip jos būtų vartojamos ir lietuviškame tekste. Krikšto formulėje, įvardijus vaiką, jo tėvus, krikštatėvius, jungtuvių – sutuoktinius ir liudininkus, čia pat pateikiami gyvenamųjų vietų vardai. Lotyniškame sakinyje prieš daugelį gyvenamųjų vietų vardų rašomas lot. prielinksnis de „iš, nuo“. Lot. de reikalauja atskirties linksnio – abliatyvo, kuris iš dalies sutampa su lietuvių kalbos įnagininko linksniu. Tačiau lotyniškuose tekstuose dažnai su lot. de rašoma lietuviška daugiskaitos, retais atvejais ir vienaskaitos kilmininko lytis: de Akmeniu 1683 (Mlt KĮ I : 7a) = *Akmenių, Akmėniai Čiulėnai Mlt; de auxtkatniu 1715 (Dt KĮ : 166a) = *Aukštkalnių Dotnuvà Kdn; de Eyuiciu 1683 (Mlt KĮ I : 3b) = *Eivilčių, dab. Avilčiai Alantà Mlt; de Awizieniu 1769 (Ut JĮ I : 50a) = *Avižienių, Avižieniai Taurãgnai Ut ir kt. Tad akivaizdu, jog lietuviškai kalbantys asmenys gyvenamųjų vietų vardus dažnai (nors ne visada) pasakydavo kilmininko linksniu, ir bažnytinių knygų raštininkai (kunigai ir vienuoliai) neretai užrašydavo tuos vardus pasakytų linksniu, kartais net su liet. iš, pvz.: iš Degesiu 1676 (Lnkv KĮ : 69a) = *iš Degesių, Degėsiai Gūostagalis Pkr, iš Welziu 1676 (Lnkv KĮ : 69b) = *iš Velžių; Velžiai Kiemėnai Ps, iš roponiu 1675 (Lnkv JĮ : 102a) = *iš Roponių. Pasitaiko, kad greta lot. de dar parašytas ir liet. iš: De Onuszayciu iš walsciaus vpites 1599 (Jnš KĮ : 3b), t.y. *Onušaičių iš valsčiaus Upytės, Upytė Pn; de Isz Jodenu 1689 (Vdn KĮ III : 50a) = *iš Sodėnų, Sodėnai Luokesà Mlt; de Szkaczunu 1757 Ut JĮ I : 33a), t.y. de *(i)š kačiūnų, Kačiūnai Kūktiškės Ut ir kt. Kartais vietoj lot. de rašomas lot. ex „iš“, kuris lotynų kalboje taip pat vartojamas su abliatyvu. Su lot. ex taip pat rašomos lietuviškos daugiskaitos kilmininko lytys: ex Tolusioniu 1673 (Lnkv KĮ : 39b) = *Toliūšonių ir pan. Vienaskaitos ir daugiskaitos kilmininkas dar rašomas su lot. de Villa, ex pago, ex uilla ir pan.: ex uilla Puknionu ~1711 (Lnkv KĮ : 4b) = *Puknionių, dab. Puknioniai Pakruojis; ex pago skroble 1630 (Pln KĮ : 59a) = tarm. *Skrobl’e (vns. kilm.), bk. *Skroblio, dab. Skrõblis Bubėnai Pln; de Villa fzlapiosios Berzies 1711 (Dt KĮ : 146a) = *Šlapiosios Beržės, dab. Šlapãberžė Dotnuvà Kdn ir kt. nėra, apsiribojama minimaliomis pastabomis (Lebedys 1976). Naujausius duomenis kalbiniu aspektu aptaria Zinkevičius 1987: 121–131, 144–146; Zinkevičius 1988: 14–18, 107–108, 112–139, 143–156, 163–173; Zinkevičius 1990: 13–23; Jovaišas 1996: 13–31; Palionis 1995: 16–164 ir kt. 150 Esama atvejų, kai su lot. de rašomas vardininkas: de Mełkafadžius 1617 (Mrk KĮ : 105ᵇ) = tarm. *Mėškašėdžius, dab. Mėškasalis Alovė Al; de Tumasodzius 1668 (Rgv KĮ I : 3ᵃ) = *Tumasodžius, dab. Tumagalys Miežiškiai Pn; de Utena 1760 (Ktk KĮ N : 48ᵃ) = Utenà Ut; de Wieteykiey 1689 (Ant KĮ I : 16ᵇ) = Veleikiai Antalieptė Zr; de Wijeykiey 1760 (Ut JĮ I : 36ᵇ) = Vijėikiai Mockėnai Ut; de Wyjkintay 1643 (Pln KĮ : 161ᵇ) = *Viskintai Plungė ir kt.}], Neretai oikonimų lietuviškos vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko lytys rašomos ir su lot. de villa, de pago, ex pago, in loco ir pan.: de Pago Szyłasiodis 1633 (Pln KĮ : 84ᵃ) = *Šilasodis Plungė; de villa Wytkienay 1769 (Ut JĮ : 50ᵃ) = *Vitkėnai, plg. Vitkūnai Pakalniai Ut; de Vila Zwinienay 1691 (Vdn KĮ III : 50ᵇ) = Žvynėnai Žėlva Ukm; ex pago Žeymej dicto 1639 (Slnt KĮ : 60ᵇ) = Žeimiai Imbarė Krtn; In Loco Abugalijzkis 1784 (Ktk MĮ N : 183ᵇ) = *Abugališkis, dab. Būgališkis Suginčiai Mlt ir t.t. Lenkiškuose inventoriuose lietuviškos oikonimų lytys pateikiamos po nomenklatūrinių žodžių, parašytų lenkiškai (sioto, zaścianek): fioto wikiežeri 1597 (Ukm PTA 13879 : 228ᵇ) = *Vikežeris Dūsetos Zr; Sioto Armena / Lawnictwo Bakowc / Wotosc Wielonska 1615 (Inw V1 : 15ᵇ) = *Armena Veliuona; zas cianek nazwany Kanczupis / Sioto Skjemie / Wojtostwo Zasieckie / Wolosc Boisa-golska 1615 (Inw V1 : 38ᵃ) = *Kančiupis Skėmai Rd; na zascianku Pilimelis / Wies Pozusie Bojarowie / Włośń Szeszolska 1731 (Inw KZ : 152) = *Pylimėlis Šešuoliai Ukm; Zafcianek Traka Ławki / Wies Zwirdany / Włośń Dawgowska 1719 (Inw Dg : 23ᵇ) = *Trakalaukis Daùgai Al ir t.t. Inventoriuose, sąrašuose, žemėlapiuose, tyrinėjimuose, žinynuose oikonimai pateikiami vardininko linksniu (išimtys gana retos): Ažubalis 1900 (SG XV/I : 56) = *Ažubalis vs. Tverėčius Ign; Meystey 1807 (NO : 2) = Meištai Meištai (dab. Būbleliai Šk); Mielkintey 1584 (Pėteraitis : 53, 250) = Mielkintai || Antrudupėnai Stalupėnai, Enčiūnai; Starkey 1807 (NO : 2) = Starkai Šakiai (dab. Sintautai Šk); Upis 1898 (Anonim : 62) = Ūpis Daugėliškis Ign; Užalksninis 1854 (ED : 36) = *Užalksninis Užventis; Užusamanis 1898 (Anonim : 65) = *Užusamanis Ceikiniai Ign; Waynotrakis 1807 (NO : 2a) = *Vairotrakis Rokai Kn; Witkampis 1540 (Pėteraitis : 444) = *Vidkampis ar *Vitkampis, vėliau Vidkampiai Stalupėnai, Katniava, Jenkutkampiai, Tučiai; Warnośzylis 1807 (NO : 2) = *Varnošilis Meištai (Būbleliai Šk); Widuszy lis 1807 (NO : 2) = Vidušilis Liepalotai (dab. Lukšiai Šk); Wingis / P. PODBRZEZENSIS 1744 (Syn : 43) = *Vingis Pabėržė Viln; Zascianek Żagaraitis pusty / WŁOSC MASIADŻKA 1662 (ŽV Inv : 204) = *Žagaraitis Mosedis Skd; Zeymelis 1807 (NO : 1) = *Žeimelis Veliuona ir kt. Lietuviškos netiesioginių linksnių lytys nelietuviškuose spausdintuose šaltiniuose (žemėlapiuose ir žinynuose) vartojamos tik tais atvejais, kai nemokantys lietuvių kalbos tų šaltinių rengėjai pateikia ne vardininko linksnį: Czerpoku 1807 (NO : 2) = *Čerpokų vietoj *Czerpo- 151 kai Lukšiai Šk; Willuszu 1807 (NO : 2) = *Viliusių vietoj *Wiluszey (dab. Viliūšiai Jankai Šk); Wilniuja 1893 (SG XIII : 492) = *Wilniuje vietoj Wilnius ir pan. Senosioms oikonimų lietuviškoms lytims suvokti labai svarbus bendras šaltinio (ar šaltinių) kontekstas. Ypač svarbus senųjų bažnyčių įrašų knygų kontekstas, nes šiose knygose gausu ne tik oikonimų, bet ir antroponimų ne vieno linksnio lietuviškų lyčių. Todėl toliau pateikiama būdingesnių tekstų pavyzdžių – krikšto ir jungtuvių įrašų formulių, kuriuose gausu lietuviškų lyčių: Podziunų41 Aduocationis Paupera Laurentium filium Climas Padziuna et Elenos leuauerunt de fonte. Bartłomieius Kraguitis de Janiszki opidulo Vrbons Szariuitis de villa Wayniekiu cum Elula Jonela Padziula Jonedoycia uxore de eadem ut puer. 1599 (Jnš KĮ : 2b). Feria quinta infra octauam Assumptionis B42 Virginis Villę Gimbuyciu Aduocationis Zutaicia Bernarda lituanice aut’ Bernots Mothieiaus Zawariuicia et Barbarę filius leuat[us] est de fonte per compatres Powitum Stanaitis de villa Juszkayciu Aduocationis Budraycia Motieium alias Matulum nec non Jadwigam vxorem Stanisława Zaragauicia ambos de villa Łąkayciu Eodem die Trumpayciu villę Aduocationis Jonufzaycia Petra Raginam filiam Jokuba et Gendrutos leuauerunt de fonte Stasius Walenciunauitis43 Petkunauitis 1599 (Jnš KĮ : 3a) De Onuszayciu iβ walsciaus vpitęs Bernardum filium Mikatoiaus et Elizabethis leuauerunt de fonte Jafius Stankuns Jonelis Mothieiums nec non Barbara vxore Rymkaus ambo de eadem vt puer 1599 (Jnš KĮ : 3b). Dominica XII post Pentec: quæ e’ 4 Aug: Nuo Jenos Konarzewskienes Reginam Vrbona Bernotaycia et Gendrutos filiam leuauerunt de fonte Jakobs Bernotaytis Dorothea Ziaukiene ne non Anna domine Konarzewskïey filia omnes de eadem vt puer 1599 (Jnš KĮ : 3b). Eadem die villę Jwoszkia Aduocat: Stajlula Benuraicia Marta Gryciaus vzwalinaićia et Gendrute filia leuata est de fonte per Compatres Mikalaum 3b/4a Rym- 41 Šiuose pavyzdžiuose tamsesniu šriftu paryškintos lietuviškos onimų lytys ir bendriniai lietuviški žodžiai. 42 Lotyniškų ir lenkiškų sutrumpinimų sąrašas pateiktas straipsnio pabaigoje, po lietuviškų sutrumpinimų sąrašo. 43 Šioje vietoje paliktas tarpas kito krikštatėvio vardui įrašyti. 152 kunum et Kaſziutam Mikatoiaus Jwoszkia filiam ambos de eadem vt puer. 1599 (Jnš KĮ : 3b/4a) Kuisaÿciu Kuniga Kleboną leuatus eft de fonte Bartolomeus Staniula Kuisaicia filius per compatres Gasparum Patraitis Paulum Tamoszaitis Barbara filia Jonula Petroszaicia nec non Zoputa filia Jona Barthuszaycia omnes eadem vt puer 1599 (Jnš KĮ : 4a) Eadem Wituicia Mikucia villae Aduocat: Dwityacia Jurgia leuauerunt de fonte Augustinum Jonela Bartoszayicia et AgnieszKas filium Grycus Buczkaitis Balcius Norwidaitis nec non Zaputa filia Jonela Ząfsajcia omnes de eadem vt puer. 1599 (Jnš KĮ : 4b). Aduo: Szetona. Filius Valentinus. Laurentij fiutpileuitis, Patr. Joannes Mikaita, cum Barbarā Joannis. Pagi Wilginiu 1600 (Jnš KĮ : 8b). Ad: Kalitoraus. Filius Valentinus Matulis Jurgaitis. Patr. Mathæus Jukaitis cu’ Gertrude Petraitis. Pagi Kipsčia. 1600 (Jnš KĮ : 8b). Adu. Stanislai Kotlarz Filia Gregorij Mikutaitis. Patr’. Jurgelis Janaitis cum Anna Poweltaicia. Pagi. Kazoku. 1600 (Jnš KĮ : 12a). Aduocat: Balciuna Filius. Balcius Battuszkaitis Pat: Matulis Wiluns cum Eluta Bariuna Pagi bariuna 1600 (Jnš KĮ : 13b). Aduo: Jurdas Filia Zophia Bartholomei Juodaitis. Patr. Grigas Warpininks cum Lucia Zygmontowa ciues Janizki 1601 (Jnš KĮ : 18a). Aduo: Szapnag: Pagi Sztapakia Filia. Jurgaičia Waytiek aus. Pat: Staniulis Mathæi cum Agneſca Pazuycia. 1601 (Jnš KĮ : 24b). Aduo: Szalciaus Pagi Skribakią. Filia Joannis et Hedwigis. Patr’. Beſztauitis cum Cum Agneſca Jaroszki Daugwiliene. 1601 (Jnš KĮ : 24b). Maſzkouÿ Filius Joannis Pirtininkuitis. Pat. Paul[us] Łatwis cum Elizabeta Racſunow. Pagi Sargunu 1604 (Jnš KĮ : 49a). Pagi Zalensko Fil: Anna Mathæi et Catharinae. Pat: Czepas cum Heduige atq’ Vrsula 1604 (Jnš KĮ : 51a). 153 Item Bapt’ e. An[o]stofia sigilmu’di de Pago Złokiej et Agnetæ. Prin Christophorof Grobajtis ex Pag. Klepsciu cu’ Anna de Narwajże Walużajte 1635 (Pln KĮ : 102b) Item Bapt: e’ Susanna Chriſtofori Dewutis et Giertrudis Prin’ Stanislauf Wienekajtis ex Sm[i]lgiey cu’ Criſtina Lajgie de Pamiedey 1635 (Pln KĮ : 102b) Item Bap’ es’ Criſtoforu’ Stephani Buciuſ de Seleniey et Annæ legit Coniug Pr’ini Zachariaſ de Leplawkalui cu’ Dorothea Pietrikayte de Sieleniey 1635 (Pln KĮ : 103a) Januarij 24 Bap’ta Caterina Joannij Czaponaſijs de Skroblu et Poloniæ Coniug. Legit. Pr’ini Michael Szyłajtis de Pago Sziłofodoj cu’ Marina Montkayte de P. Sitosodoj 1636 (Pln KĮ : 103b) Eodę’ die Anaſtaſia Bapt: Mathiæ Gienbutaytis de Gienbutej. Cathaniſ ſierweteyti de Wytkaytey legit: Cong. Iauantes Albert[us] Węctowaytis de Duowenej cu’ Anna Gienbutajti de Gienbutej 1643 (Pln KĮ : 161b). 28 huius44 Baptiz. est Georgi[us] filius Stanislai Žebytaītis et Zophiæ ei[us] coniugis ex pago Žeymiej dicto. Leuantes Vencelaus Žebyataitis et Barbara Zutaite 1639 (Slnt KĮ : 60b). item45 ead’ die B. est. Anā filia Gregory Vrbonaytis et Eue eius Coniugis. ex uilla Seleney dicta Leu: Stanisla[us] Balcius. et Catharina Lulajte 1639 (Slnt KĮ : 60b). 24 Contraxit matrim’ Adam[us] Vmbrasonis de Limeykie cu’ Marina Kozakaycie de Jackasodžia Test: Valentin[us] Puodžiunas de Limeykie et Martinus Kazokonis de Jackasodžia 1672 (Rgv JĮ I : 111b). Eod46 Bapt[us]’ e’ Stanisla[us] Andreæ Krysztaponis et Eue ſieſietavyčia de Tu-masodžio Patr: Nicola[us] Rudžionis et Dorothea Rudyčia de eadę’ uilla uterq’ 1673 (Rgv KĮ I : 29b). 44 T.y. Aprilis. 45 T.y. prima die Maij. 46 T.y. Januarius Die 22. 154 4 Bapᵗ[us] e’ Joannes Josephi Terbonas et Annæ Martinayčia de Kuglasodżio leg’ Patr. Joannes Siaduykas de Nowosady et Hedwigis Szczesneliene de Kuglasodżio 1673 (Rgv KĮ I : 46b). Bapt. Dorothea Thomce Bakiuno et Catharinæ Wertakaycie LC. Patrini Georgius Philippaytis et Anna Deluna o’nes de Atlanta 1682 (Rgv KĮ I : 87a). 3tia Januarii A 1683 Ego Joannes Casimirus Brzezewski Paroch[us] Malacenſis Baptizaui Christophorum Patris Geczelis de Gieciu Matris Annæ Patrini Petrus Geteżenas de Juginciu et Agneſ Junktadynie de Junktadu. 1683 (Mlt KĮ I : 2a). 21 Martii Ego Idem q sup Bap Zophia’ Patris Georgii Puciata Matris Zophiæ de Eydeciu Patrini Christophor[us] Zetenas de Czuteṅiu et Catharina Arelenia de Geciu 1683 (Mlt KĮ I : 3b). 24 Julii Bap Dauidem Patris Thomæ Tumelis [zatrelis Matris Agnetis de Bebruſu Patrini ſtephanus Miſsunas de Vndreżunu et Catharina Douaciçie de Douiociu. 1683 (Mlt KĮ I : 4b). Eode’ die Bap Michaele’ Patris Casimiri ſzaykis Matris Christine de ſzayku Patrini Kardyżus de ſzayku et Margarita Krysiwenia de Itmadu 1683 (Mlt KĮ I : 6a). 5ta 10bris Bap Andream Patris Thomce Juſzkielenas Matris Margaritæ de Łatuyciu Patrini Antonius Getezecis de Juginciu et Magdalena Kietewiſzenia de Łetuyciu 1683 (Mlt KĮ I : 7a). 2 Bap Jozephu’ Patris Jacobi Kiemieykis Matris Agnetis de Kiewialu Patrini Michael ſiemieneuicz de Zamoku et Eua Puſzynienia de Puſynu 1684 (Mlt KĮ I : 8b). 19 Augus. Ego Idem Georgium Medeykis de Gudelu Cum Anna ſzawkſzczelieciu de ſzawkſzczelu coniunxi et benedixi p’sente Cristophoro Kozak et aliis 1683 (Mlt JĮ I : 3a). Die 21 9bris contraxit Matrimonium Georgius Strzelczunas de Dougale cu’ Elisabeth Bielicziu iżs Toukielu Testes Martinus Tabalkis de Dougale et Casimirus Gierwis de Tateykie 1688 (Ant JĮ I : 145a). 155 Eodem Die et Baptizatus eſt Filius Matheus Patris Joannis ſzykinowſkas Matris Vero Eua Biguzaycia Leuantes Jacobus Mazgialis de Villa Bikunay cu’ Anna Miegu[tiene?] De Villa Bikunÿ 1706 (Ant KĮ I : 170ᵃ). Eodem Die Baptizata eſt Filia Nomine Lucia Patris Jacobi Junkitas de Villa Totaykey Matris Vero Anne Junkiena Leu’ Stanijlaus Zapszys de Villa Tolaykiey Cum Anna Czeputeneycia Alter Stephanus Szymanſki De ofzmianefl 1706 (Ant KĮ I : 171ᵃ). Eodem Die Baptizata eſt Filia Nomine Sophia Patris Stephani Grygalunas de Villa Naruidzie Matris Vero Luci[æ] 172ᵇ/173ᵃ ...kaycia de Villa Plupay’ Leu’ Stephanus Slepetys De Villa Naruidzie. Cum Lucia Grygalucia De Villa Plupay 1707 (Ant KĮ I : 172ᵇ–173ᵃ). Eodem Die Baptizatus eſt Filius Nomine Casimirus Jacobi Ramelis de Villa Rukle Matris Vero Sophie Dapszycia de Villa Zabicunay, Lau’ Andreas Jonuſzka De Villa Rukle Cum Maryanna Plekiowa De Villa Nuodegule 1707 (Ant KĮ I : 173ᵃ). Die Ima eiusdem47 Baptisata eſt Judith, Filia Patris Joannis Bartkus, Matris uerò Annæ Dowmaytaycia L. Th: de Loco Motienay. Leu: Elisabeth Rakauskienie de Loco Motieny cum Joanne Matuzaytis de loco Dowmanty 1709 (Dt KĮ : 141ᵇ). Die 22 eiusdem Baptisatus est Andreas, Filius Patris Joannis Warpaius, Matris uerò Zophiæ Macanawiczaitie L. Th: de Loco Rominiey Lev: Ioannis Raſzczauskas cu’ Eua Raczauicienie de loco Reminiey 1709 (Dt KĮ : 141ᵇ). Eode’ die Baptisatus est infans Mathias Casimiri ſroba et Matris Cristine Legitimo’ Parentu’ Levantes Nicolaus Ziamaytaytytys cum Elisabeth Balciunaycia Omnes de Villa ſzlapiosios Berzies 1711 (Dt KĮ : 146ᵃ). Die 11 10bris Copulaui pre’mijssis 3bus Bannis Petrum Rukianas de Mackiany cu’ Anna Wilunicz(a) iz Radziun(u) Testes Christophorus Rukianas de mackiany 2dus Czapulis Daniujis iz Radziun(u) 1702 (Dgl JĮ II : 88ᵃ)⁴⁸. 47 Nouember. 48 Šiame šaltinyje krikšto įrašai netvarkingai susimaišę su jungtuvių įrašais. 156 Copulaui Laurentiu’ Plekis iz fiaziniu cu’ Krzystyna Dawbarycia yz Wadeyniu Testes Casimirus fiaz in cu’ Chrystophoro Dawbaras de Jakszty 1703 (Dgl JĮ II : 88a) Eodem anno et mense49 die vero 8. baptizatus e’ infans nomine Andreas PP: Mathiae Kuzelis et Mariannae Łazinskicia de Rukszany: LL: Joannes Powkstie de łziskiniey, et Marianna Rukf̦icia de Rukszany 1739 (Lkm KĮ I : 106a) Eodem anno et mense die v’o 21. Baptizatus e’ n’ne Cristina PP: Joannis Kiszkis et Matris Magdalene Trasz kicia de villa Patiszey: LL: Christophorus Romanow-skas de Akriem iey, et Regina Bilinska de villa ftagulany 1739 (Lkm KĮ I : 106b) Eodem anno et mense50 d 24. Baptizatus e’ infans n’ne Mathias PP: Andreae Balunas Matris Mariannae Naslicia de Weyśniuney: LL: Ladislaus Batawecki de Wituney, et Marianna Batawecka de Wituney 1740 (Lkm KĮ I : 107a) Eodem anno et mense51 die 29 Baptizatus e’ infans n’ne Franciscus PP: Josephi Alekna Matris Catharinæ Pipiricia de Ripayciey: LL. Georgius Wasilewicz de Ripaiciey. et Catharina Powkstienie de Kirdeykiey 1740 (Lkm KĮ I : 109b) Eodem An’o et mense die 30. Baptizatus e’ infans n’ne Magdalena PP. Andreae Jowniszkis Matris Magdalenc Obielicia de Patusziey: LL. Thomas Kardelis de Lyngmiany. et Catharina Kindurienie de Kinduriey 1740 (Lkm KĮ I : 109b) Die 3 aprilis52 Baptizatus e’ infans n’ne Georgius PP: Alexandri Lechowicz Matris Jophia Jakatowskicia de Lamiestagalis: LL. Georgius Danieykis de Płowciszkiey. et Marianna Janielicia de Kukutiśzkies. 1740 (Lkm KĮ I : 110a) Die 26 9bris benedixi matrimonium expletis tribus bannis inter Georgium Kurpe de Garbunay cum Anna Kinduricia de Gieytonijzkiesz. Testes. Mathias Waszkiels de Garbunay et Thomas Kinduris de Pabirziey 1740 (Lkm JĮ II : 2a) Eodem d Benedixi matrimonium expletis trib bannis inter Georgium ſtaputenas de Kolw iey cum Anna Jociucia de Peteniey Testes Andreas ſzatna de Patuszie et Georgius Zitenas de Weyśniuney 1740 (Lkm JĮ II : 2a) T.y. MENSIS. Xber Annius 1739. T.y. MENSIS JANUARIUS ANNUS 1740. T.y. MENSIS MARTIUS. T.y. Mensis Aprilis Annus 1740. 157 d 10’ eiusdem53 Baptizatus e’ infans n’ne Christina de Piedroniszkiey PP. Georgij Marufzka et Annae Jzukicia LL: fiman Cieykowszkas de Makszieniszki cum Cristina Gotienie de feliszkiey 1741 (Lkm KĮ II : 4a) Eadem die et mense54 Baptizatus e’ infans n’ne Marianna de Apidwariszkiesz PP. Martini Rukas et Cristine Muknicia LL: Nicolaus Muknisz de Untotksznie et Sophia Kirkienie de Kirdeykiey (Lkm KĮ II : 5a) d 24.55 Baptizatus e’ infans n’ne Marta de Ripayciey PP: Georgij Urbanas et Catharine Alaknicia LL. Jacobus Alekna et Cathrina Aleknienie de Ripayciey 1741 (Lkm KĮ II : 5a) d 21. Maj Baptizatus e’ infans n’ne Regina de Peleniey PP: Petri Petenis et Christinæ Walukicia LL: Cafimirus Mazieyka de Łowciszkiey et Anna Obelien ie de Kowaley 1741 (Lkm KĮ II : 7a) d 22. eiusdem56 Baptizatus e’ infans n’ne Marianna de Łamiestagalis PP. Thomæ Winctawienas et Catharine Pawksticia LL: Michael Winclowas de Jzikuntifzkies et Catharina Umbrasienie de Gieniszkiey 1741 (Lkm KĮ II : 7a) Iš šių pavyzdžių akivaizdu, kad ten, kur vartojamos gyvenamųjų vietų vardų lietuviškos lytys, labai dažnai rašomi ir asmenų įvardijimų antrųjų narių lietuviškos lytys. Tais atvejais oikonimai ir antroponimai yra neadaptuoti lietuviški skoliniai svetimame tekste, į kurį jie įsipynę tik pagal lietuvių kalbos dėsnius. Palyginus Inturkės bažnyčios jaunųjų registracijos (neoficialios) knygos lietuviškus tekstus su anksčiau pateiktais, t.y. lotyniškais, krinta į akis tam tikras oikonimų ir antroponimų užrašymo panašumas. Tad toliau pateikiama keletas lietuviškų įrašų pavyzdžių: Naszlis Antanas Laukij isz ulicz. Simunčiu parf. Inturkiu Su Parnu Antalu57 Imbrasicziu isz uliczios Jodenu parf. Maletu – 1895 (Int ZK : 18a). 53 T.y. JANUARIUS 1741. 54 T.y. d. 5. Martij. 55 APRILIS. 56 MAIUS. 57 Ne visai aiški lytis, bet taip parašyta. 158 Bolesławas Werikas jaunikis isz uliczios Miszkiszkiu Maletu parapios su Mariannu Noviniutie merg. isz Bambioniu parap. Jzitos. 1900 (Int ZK : 32a). Jona Sirewiczius nasz. Dubinku par. isz Meszkalidimio su Agnieszku Łamanauckicze merg. isz wien. Sztawinagalo parap. szitos 1900 (Int ZK : 32a). Ignasius Sklaustis naszlisz ulicz. Rutienu su Razaliu Tumieniuuti mergaitiu isz wien. Įtanuliszkio abu parap. szitos 1900 (Int ZK : 32b). Adolfas Kilczauskas jaunikis isz Wilkorejsczio parap. Joniszkio su Mariannu Kierulicziu isz Geiziunu mergajie parap. szioj. 1900 (Int ZK : 32b). Antanas Szurwelis naszlis isz Szniuru su Mariannu Gobieniu naszle isz Dudanosiu abu parapios szitos 1900 (Int ZK : 32b). Ignasius Zajęczkowskis naszl. isz Utos pap.’ szios su Teofilu Budkiaviczicziu pannų isz Szauksztialiszkias pa’p. Maletu. 1900 (Int ZK : 32b). XX a. pradžios lietuvių oikonimų ir pavardžių rašybos principai šiame šaltinyje, galima sakyti, nelabai tesiskiria nuo atitinkamų XVII–XVIII a. šaltinių. Tik XX a. pradžios rašyba gal daugiau standartizuota, nėra tiek daug įvairių rašmenų. Ateityje derėtų išsamiai palyginti tokius lietuviškus ir nelietuviškus šaltinius, tada paaiškėtų ne vienas XVII–XVIII a. vietovardžių bei asmenvardžių rašybos dėsningumas, būtų galima geriau suvokti kai kuriuos tarimų reiškinius, taip pat kai kuriuos slavimimo atvejus. Lietuviškų oikonimų lyčių linksniai Lietuviškos oikonimų lytys kalbamuosiuose šaltiniuose yra pateiktos vienaskaitos vardininko, kilmininko, vietininko ir daugiskaitos vardininko, kilmininko, vietininko linksniais. Oikonimų lytys pateikiamos pagal tokius formalius kriterijus58: atskirame skyrelyje pateikiamos kiekvieno linksnio įvairių galūnių lytys; atskiroje pastraipoje pateikiamos lytys, kurių vienodai užrašyta ta pati galūnė; atskirose pastraipose pateikiamos lytys, kurių vienodai užrašytos skirtingos galūnės; atskirose pastraipose pateikiamos lytys, kurių ta pati galūnė užrašyta skirtingai. 58 Vienas svarbiausių kriterijų – lietuviškos galūnės užrašymas. 159 V i e n a s k a i t o s v a r d i n i n k a s Vienaskaitos vardininko lyčių dažnai pasitaiko dvarų inventoriuose, gana retai bažnyčių knygose. Oikonimai, rašomi šiuo linksniu, yra vienkiemių ar nedidelių kaimų vardai. Atsiradęs naujas vardas, turintis vienaskaitinę lytį, dažnai buvo tiksliai įrašomas su lietuviška galūne net ir XIX a. pirmoje pusėje. Lietuviškų lyčių, užrašytų vienaskaitos vardininko linksniu, pastebėta Veliuonos ir Baisógolos dvarų inventoriuje (1615), Vilniaus tijūnystės inventoriuje (1636 m.), Žemaičių vyskupo stalo dvarų inventoriuje (1662 m.), Vilniaus vyskupo Užnerio dvarų inventoriuje (1731 m.), Vilniaus vyskupystės sinodo nutarimuose (1744 m.) ir kt. Kiek daugeliau jų Kuktiškių, Linkmenų, Ragu vos, viena kita Bál ninkų, Inturkės bažnyčių įrašų knygose ir kt. Vienaskaitos vardininko lytys de Ablinga 1638 (Pln KĮ : 131b) = Ablingà Ántkoptis Klp; Ackmena 1576 (Pėteraitis : 47) = Akmenà; Ackmena 1900 (SG XV/I : 13) = *Ackmena dv. Kvetkai Brž; de Atlanta 1682 (Rgv KĮ I : 87a) = Alantà Velykiai Pn; Sioto Armena 1615 (Inw VI : 15b) Veliuona, Armena 1807 (NO : 1) = *Armena Serėdžius, plg. Armenà up. Veliuona (LUEŽ : 8); Armia / P. DRUIJENSIS 1744 (Syn : 84) = *Armija Drujà (Baltarusija); Beisogala miestelis 1854 (ED : 52), Beisogala 1880 (SG I : 125) = tarm. *B’eisogala, dab. Baisógala Rs; Berzija 1898 (Anonim : 60) = *Beržija Linkmenys Ign; Brazdygata 1900 (SG XV/I : 229) = Brazdigala Pūmpėnai (dab. Pasvalys Ps); ex Gondynga 1626 (Pln KĮ : 36a), de Gondinga 1631 (Slnt KĮ : 3a) = tarm. *Gon’d’inga, Gandingà Naūsodis Pln; Gietžingata / Wies Rymucie / Włość Malatska 1731 (Inw KZ : 120) = *Gelžingala Molėtai; Gubesa 1898 (Anonim : 22) = Gubesà Giedraičiai Mlt; de Izita 1687 (Ant KĮ I : 7b) = *Izita Antãlieptė Zr; Klajpeda 1900 (SG XV/II : 88) = Klaipėda mst.; Kupra 1900 (SG XV/II : 197) = *Kupra Skėmai Rd; de Kretinga 1633 (Pln KĮ : 86a) = Kretingà mst.; de Kunciagata 1675 (Rgv JĮ I : 40b) = *Kun’c’agala, dab. Kuciagalys Miežiškiai Pn; Melnicza czyli Zakowale 1898 (Anonim : 42) = *Melnyčia Merkinė Vrn; Luszna 1807 (NO : 2) = *Lūšna Meištai (dab. Būbleliai Šk); de Nendrya 1687 (Ant KĮ I : 9b) = *Nendrija Antãlieptė Zr; Pagi Norkawa 1606 (Jnš KĮ : 74b) = *Norkava Joniškis; Zascianek Pagrunda za dworną pasznią / Miasteczko Łyngmiany 1636 (Inw WC : 17b) = tarm. *Pagrunda, plg. Pagrandà vs. Saldūtiškis Ut; Punia 1595 (CB : 4a) = Punià Punià Al; Miasteczko Ratnicza 1898 (Anonim : 42) = Ràtnyčia Merkinė Vrn; de Rudesa 1779 (Int JĮ I : 15a) = Rudesà Inturkė Mlt; Sarya / P. DRUIJENSIS 1744 (Syn : 84) = *Sarija Drujà (Baltarusija); Szetekſzna / P. KOMAYSCENSIS 1744 (Syn : 79) = *Šetekšna, dab. Šėtekšnos Púožas Kp, 160 Šėteknos Panemunėlis Rk; Udrya 1807 (NO : 2a) = Ūdrjà Al; de loco Uta 1778 (Int JĮ I : 14b) = Ūta Joniškis Mlt; de Utena 1741 (Ut JĮ I : 16b), de Utena 1760 (Ktk KĮ N : 48a) = Utenà mst.; Waiguva 1854 (ED : 37) = Váiguva Klm; de Welona 1699 (Dt KĮ : 35b) = Veliuonà Jrb; Žabakšna 1807 (NO : 2a) = *Žlabakšna Darsūniškis ir kt. Untanawas czyli Antonowo 1898 (Anonim : 60) = tარმ. *Untanavas Kálta-nėnai Švnč; Zaścianek Antarasztas / Wieś Kiakszty / Włość Wydzka 1731 (Inw KZ : 15) = *Antaraštas Vidžiai (Baltarusija); na Zasc: Ante­siatas / Wieś Gada-kiemie / Woytowstwo Łabonarskie 1731 (Inw KZ : 103) = *Anteisiatas Labanòras Švnč; Apuszotas 1900 (SG XV/I : 46) = *Apušotas k. Ramýgala Pn; Apuszrotas 1900 (SG XV/I : 46) = *Apūšrotas dv. Krākės Kdn; Augustawas 1898 (Anonim : 69) = Augustāvas Švenčionėliai Švnč; Dragunas 1807 (NO : 1) = *Dragūnas Serėdžius; Dubinikas 1898 (Anonim : 42) = *Dubinykas, dab. Dubininkas Merkinė (dab. Marcinkónys Al); Endrikawas 1898 (Anonim : 62) = *Endrikavas Daugėliškis Ign; Erzwetas / Orweta59 / 1898 (Anonim : 68) = Ėržvetas Tverečius Ign; Geibonas 1898 (Anonim : 50) = *Geibonas Vievis, plg. Geibónys Ausiėniškės Trak; Gumbronas / P. ANUSZYS CENSIS 1744 (Syn : 87) = *Gumbronas, Ōnuškis Vrn; Gudas 1807 (NO : 2a) = *Gudas Veiveriai; Kalvinas 1807 (NO : 2a) = *Kalvinas Darsūniškis; Zascianek Kapurnenas nad Je-ziorem ottkszniem / Sioto Ofttuksznie (?) / Woytowstwo Łygmianskie 1636 (Inw WC : 26b) = *Kapurnenas Liñkmenys Ign; Kazimierawas 1898 (Anonim : 43) = Kazimierāvas Varėna (dab. Nedingė Vrn); de Kučkas 1681 (Rgv KĮ I : 77a) = *Kučkas, dab. Kučkai Raguva Pn; Zascianek Kulnikas ... pokoniec rez nad je-ziorem Birzulią / Wieś KVIAKIE / WŁOSC WORNIEŃSKA 1662 (ŽV Inv : 120) = *Kulnikas Varniai Tl; Laubenskas 1807 (NO : 2a) = *Liaubenskas Veiveriai; Ledas 1902 (SG XV/II : 215) = *Ledas Jósvainiai Kdn; Lukas 1807 (NO : 2a) = *Lukas Veiveriai; Melekas 1807 (NO : 2a) = *Melekas Veiveriai; Mežymas / P. SVINCIANENSIS 1744 (Syn : 81) = tარმ. *M’e.š.ī.mas Švenčionys; Nárāgas / P. DUBINCENSIS 1744 (Syn : 48) = tარმ. *Na.ragas Dubingiai Mlt; de Villa Pietkunas 1668 (Rgv KĮ I : 3a) = *Petkūnas, dab. Petkūnai Juostininkai An; Polimas 1898 (Anonim : 60) = *Polimas Liñkmenys Ign; Rokas 1807 (NO : 2a) = *Rokas Veiveriai; Rugenas 1807 (NO : 2) = *Rugėnas Liepalótai (dab. Lukšiai Šk); Скроблинас 1597 (Spruogis : 293) = *Skrobylnas k. Medingėnai Pln; Spirgas 1807 (NO : 2a) = *Spirgas Darsūniškis; de Pago Stalgas 1639 (Pln KĮ : 136a) = Stalgas Stalgėnai Pln; Szakimas 1898 (Anonim : 24) = Šakimas Dubingiai Mlt; Tartakas 1898 (Anonim : 71) = tარმ. *Tartakas, dab. Tartòkas Sariai Švnč; Urbānas / P. SVINCIANENSIS 1744 (Syn : 81) = tარმ. *Urbanas Švenčionys; Wilkas 1807 (NO : 2a) = *Vilkas Veiveriai ir kt. 59 Tokia suslavinta lytis pateikiama greta lietuviškos. 161 de Antalepte 1687 (Ant Kǫ I : 9ᵇ) = Antālėpie Zr; de Untalamiestie 1742 (Lkm Jǫ II : 4ᵇ) = *Untalam ēst’ė., dab. Antālamėstė Saldūtiškis Ut; de Beržė 1693 (Dt Kǫ : 2ᵃ), de Beržė 1711 (Dt Kǫ : 147ᵇ) = *Beržė Dotnuvā Kdn; Miasto Merecz czyli Mierkine 1898 (Anonim : 42) = Merkinė Vrn; Pātūžė / P. ŁYNGMIANENSIS 1744 (Syn : 82) = Palūšė Ign; de Pokryžė 1770 (Dgl Kǫ III : 41ᵃ) = Pakryžė Daugailiai Ut; Plunge 1854 (ED : 9) = Plūngė mst.; Rauswė 1539 (Pėteraitis : 329) = Rausvė || Degėsiai Stālupėnai, Bildviečiai; de fatele 1741 (Ktk Jǫ I : 59ᵃ) = *Salėlė Kūk­tiškės Ut; de Sienowe 1682 (Vdn Kǫ III : 3ᵇ) = *Senovė Vidėniškiai Mlt; de loco fenobe 1760 (Blnk Kǫ II : 49ᵇ) = *Senobė Vidėniškiai Mlt; ex Szłapiaberžė 1715 (Dt Kǫ : 166ᵃ) = *Šłapiaberžė, de Sztapabierže 1740 (Dt Kǫ : 390ᵇ), de Sztapaberže 1761 (Dt Kǫ : 369ᵇ) = Šłapāberžė Dotnuvā Kdn; Schnuede 1564–1565 (Pėteraitis : 396) = Šunėdė || Šunidė, Dārkiemis, Balėtai, Lenkimai; Tarpupė 1542 (Pėteraitis : 401) = *Tarpupė, Tār­pupėnai, Įsrūtis, Kumečiai; de Villa Vliczete 1684 (Vdn Kǫ III : 10ᵃ), de Vliczete 1688 (Vdn Kǫ III : 35ᵃ) = Ūlyčėlė Žalvariai Mlt; Warrupe 1590 (Pėteraitis : 456) = *Varupė, vėliau Vorupėnai Gumbinė, Nybudžiai, Springiai ir kt. de Untalksnie 1740 (Lkm Kǫ I : 106ᵇ) = tarm. *Untalk’s’nė., Āntalksne Liṅkmenys Ut; Pakrižie 1898 (Anonim : 64) = tarm. *Pak r’ī.ž’ie., bk. *Pakryžė Daugėliškis Ign; Papasžtie 1898 (Anonim : 67) = *Papaštė Kūk­tiškės (dab. Mindūnai Mlt); išz vien. Rudinie 1903 (Int ZK : 37ᵃ) = *Rūdvnė Įnturkė Mlt; de flapēberžie 1695 (Dt Kǫ : 12ᵃ), de flapieberžie 1695 (Dt Kǫ : 12ᵃ) = Šłapāberžė Dotnuvā Kdn; w Folwarku Wactawinie 1829 (Ktk Kǫ VIII : 32ᵃ), w Folwarkie Wactawinie 1827 (Ktk Kǫ VIII : 4ᵇ) = tarm. *Va.cla.v’īnė., bk. *Vaclovynė Kūk­tiškės Ut; de Wanaginie 1780 (Aln Kǫ XVIII : 16ᵃ) = *Vanaginė ar *Vana­gynė Alantā Mlt, Witkamergie, Witkmergie 1893 (SG XIII : 535) = *Vilkamerge, *Vilkmėrgė, dab. Ukmergė mst. ir kt. Ažubala 1898 (Anonim : 60) = tarm. *Ažū.bala., Ažūbalė Kal­tanėnai Švnč; de Uliciela Par’ Malatensis 1788 (Int Jǫ I : 16ᵃ), de Uliczeta 1797 (Int Jǫ I : 39ᵃ) = tarm. *U.l’ī.č’ėla., Ūlyčėlė Žalvariai Mlt; Pogajgala 1898 (Anonim : 60) = tarm. *Pogajgala., Pāgaigalė Labanōras Švnč; Poszyta 1898 (Anonim : 22) = tarm. *Paš’īla., Pašilė Giedraičiai Mlt ir kt. Alsodia 1898 (Anonim : 60) = tarm. *Alsod’ė., bk. *Alsodė Kal­tanėnai Švnč; de Villa Untalamiestia 1745 (Lkm Kǫ II : 22ᵇ) = tarm. *Untalam ē.s’t’ė., dab. Antālamėstė Saldūtiškis Ut; Blusinia 1798 (Int Jǫ I : 29ᵇ) = tarm. *Blu.s’īnė., bk. *Blusynė Įnturkė Mlt; Daubarizskia 1898 (Anonim : 62) = tarm. *Dau­bar’iš’k’ė., bk. Daubariškė Daugėliškis Ign; Wasiuliskzia 1898 (Anonim : 60) = tarm. *Vas’ul’iš’k’ė., bk. Vasiūliškė Liṅkmenys Ign; Pūšnia / P. GIEDROY­CENSIS 1744 (Syn : 48) = tarm. *Pu.s’n’ė., bk. Pūšnė Giedraičiai Mlt; Warlinia 1791 (Int Jǫ I : 29ᵇ) = tarm. *Var’īnė., bk. *Varlynė Įnturkė Mlt ir kt. 162 In Loco Abugalįzkis 1784 (Ktk MĮ N : 183ᵇ) = *Abugališkis, dab. Būgališkis Suginčiai Mlt; Ahmaińpucб 1584 (Spruogis : 5) = *Antairis dv. Tvėrai Pln; de Untotamiestis 1740 (Lkm KĮ II : 2ᵇ) = tarm. *Untolamės.t’is, de Villa Antatamiestis 1744 (Lkm KĮ II : 19ᵃ) = *Antalamestis, dab. Antalamestė Saldūtiškis Ut; Żascianek apidemis / Sioto Woŷszniuny / Wojtowſtwo Łyngmianskie 1636 (Inw WC : 25ᵃ) = *Apydėmis Palūšė Ign, plg. Apydėmis Saldūtiškis Ut; Aukštadwarys 1784 IVK = Aukštādvaris Avižieniai Viln; Auksztakalnis 1898 (Anonim : 54) = Aukštākalnis Valkininkai (dab. Jakėnai Vrn); Awilajtis 1900 (SG XV/I : 54) = *Avilaitis Antāžavė Zr; de loco Ažufienis 1754 (Blnk KĮ II : 14ᵃ), de loco Azusienį 1757 (Blnk KĮ II : 34ᵇ) = tarm. *Ažu.s’e.n’is Bālninkai Mlt; Ažubalis 1900 (SG XV/I : 56) = *Ažubalis vs. Tverėčius Ign; w zascianku Ažustrupis 1831 (Ktk KĮ VIII : 82ᵃ) = *Ažustrupis Kūktiškės Ut; w Zascianku Ažuwižyntis 1829 (Ktk KĮ VIII : 30ᵇ) = *Ažuvyžintis Kūktiškės Ut; Baltuwis 1807 (NO: 2a) = *Baltuvis Veiveriai; Balnupis 1900 (SG XV/I : 77) = *Balnupis dv. Raseiniai; Beynažylis 1802 (Int KĮ : 16ᵇ) = Beināšilis Inturkė Mlt; Zascianek Blakiškis / Miasteczko Swiencianÿ 1636 (Inw WC : 34ᵃ) = *Blakiškis Švenčionys; Budwiety s 1880 (SG I : 442) = Būdvietis Zypliai (dab. Jankai Šk); Diczpalis 1807 (NO : 2a) = *Didžpalis Įngavangis Prn; Дубупис 1594 (Spruogis : 105) = *Dubupis plv. Gintiliškė; Dydwalis / P. WILKOWISCENCIS 1744 (Syn : 107) = *Didvalis Vilkaviškis; Dumsis 1898 (Anonim : 47) = *Dumsis Žąsliai Kš; Gieguzynis 1898 (Anonim : 50) = Gegužinis Krūonis (dab. Vilūnai Kš); de Genakalnis 1760 (Lkm KĮ II : 73ᵃ) = Gėniakalnis Saldūtiškis Ut; Gerwis 1807 (NO : 2a) = *Gervis Rokai Kn; Zascianek Jurgiszkis / Sioto Girminie 1636 (Inw WC : 38ᵃ) = *Jurgiškis Vidiškės Ign; de Gudakiemis 1606 (Mrk KĮ : 13ᵇ) = Gūdakiemis Merkinė Vrn; Zaścianek ... Gulbinis / Włość Wydzka 1731 (Inw KZ : 13) = *Gulbinis Vidžiai (Baltarusija); Jodupis lub Czarny Ruczaj 1898 (Anonim : 69) = *Juodupis Tverėčius Ign; išz wien. Jodapurwis Łabanoro parap. 1901 (Int ZK : 35ᵃ) = Jūodapurvis Labanóras Švnč; Jakubczonis 1807 (NO : 2a) = *Jakubčionis Darsūniškis; Kalnialis 1902 (SG XV/II : 44) = *Kalnelis dv. Pumpėnai Ps; Katnelis 1902 (SG XV/II : 45) = *Kalnelis dv. Ak nystà (Latvija); Kentrakalnis 1854 (ED : 5) = Kentrākalnis Tvėrai (dab. Medingėnai Pln); Kieturkalnis 1902 (SG XV/II : 75) = *Keturkalnis Skaudvilė Trg; Zascianek Kimienianiszkis / Sioto możyźny / Wojtowſtwo Ozwińskie 1636 (Inw WC : 27ᵇ) = *Kimėneniškis Kazitiškis Ign; de Kriwȧgalis 1743 (Lkm KĮ II : 14ᵇ) = Krivāsalis Linkmenys Ign; de Lamiestagalis 1760 (Lkm KĮ II : 75ᵃ) = *Lames-tgalis; de villa Lapiekalnis 1757 (Lkm KĮ II : 56ᵇ) = Lāpiakalnis Linkmenys Ign; Zascianek Laudupis / Sioto Skiemie / Woitostwo Zas’eckie / Wolosc Boisa-golska 1615 (Inv VI : 38ᵇ) = *Liaudupis Skėmai Rd; Zaścianek Łynkadaržys 1820 (WDW : 82ᵇ) = *Linkadaržis Lavoriškės Viln; Łukiszkis 1898 (Anonim : 49) = Lūkiškis Krūonis Kš; Maknialaukis 1898 (Anonim : 62) = *Maknialaukis 163 Daugeliškis Ign; Måldenis 1854 (ED : 34) = *Maldenis, dab. Maldėniai Tryškiai Tl; Malūnapis 1558 (Peteraitis : 238) = prūsų *Malūnapis, vėliau liet. Malūnupiai Dárkiemis; Zascianek maszniuniškis / Sioto koniuchy / Woÿtowstwo Ozwyńskie 1636 (Inw WC : 29ᵇ) = *Mašniūniškis Kazi­tiškis Ign; de Meſkafjadźis 1617 (Mrk KĮ : 101ᵇ) = tarm. *Mėšk’asėdźis, dab. Mėškasalis Alovė Al; Meſkinwietyes / P. SZESZOLENSIS 1744 (Syn : 45) = *Meškinvietis Šešuoliai Ukm; Микитлавкис 1584–1585 (?) (Spruogis : 187) = *Mikitlaukis dv. Pajūris Šil; Wieś Nareyszabalis 1820 (WDW : 82ᵃ) = *Nareiš(i)abalis Lavoriškės Viln; Naujasodis 1902 (SG XVII : 372) = *Naujasodis k. Ro-zalimas Pkr; Nausodis 1902 (SG XV/II : 372) = *Naušodis Naušodis Pln; Hanuszy(ski czyli Onuszki 1898 (Anonim : 39) = Õnuškis Õnuškis Trak; Potukalnis 1854 (ED : 2) = Pālukalnis Tvėrai Pln; Pomatdenis 1854 (ED : 34) = *Pa-maldenis Tryškiai; de Papūtakalnis 1760 (Lkm KĮ II : 70ᵃ) = Pāpilakalnis Taurāgnai Utn; Pirciupis 1898 (Anonim : 53) = tarm. *P’ir’č’up’is, bk. *Pirčiupis, dab. Pirčiupiai Valkininkai Vrn; Raudanalaukis tub Czerwonopole 1898 (Anonim : 69) = tarm. *Raudanalaukis Švenčionys; de Raudanupis 1821 (Int JĮ I : 110ᵇ) = *Raudonupis Inturkė Mlt; W puscie Zascianek Salawarti / Miasteczko Przetaie 1719 (Inw Dg : 41ᵃ) = *Salavartis Perloja Vrn; Simonaitis 1807 (NO : 2a) = *Simonaitis Rokai Kn; Smiltinis 1854 (ED : 2) = *Smiltinis Telšiai; Szilinis 1854 (ED : 2) = *Šilinis Telšiai; Szylwetis 1807 (NO : 2) = *Šilvietis Liepalótai, dab. Šilvietė Lukšiai Šk; Szytalis czyli Borek 1898 (Anonim : 45) = tarm. *Šilalis, bk. *Šilelis Žiežmariai Kš; de Pago Szylasiodis 1633 (Pln KĮ : 84ᵃ) = *Šilasodis Plungė; Zascianek Traka Ławkij / Wies Żwirzdany / Włość Dawgowska 1719 (Inw Dg : 23ᵇ) = *Trakalaukis Daugai Al; Upis 1898 (Anonim : 62) = Ūpis Daugeliškis Ign; Užalksni̇nis 1854 (ED : 36) = *Užalksni̇nis Užventis; Užusamanis 1898 (Anonim : 65) = *Užusamanis Ceikiniai Ign; Waynotrakis 1807 (NO : 2a) = *Vainotrakis Rokai Kn; Zascianek warnalizdis / Sioto Garbunÿ 1636 (Inw WC : 37ᵇ) = *Varnalizdis Zūikos Ign; Warnoszylis 1807 (NO : 2) = *Varnošilis Meištai (Būblėliai Šk); Witkampis 1540 (Peteraitis : 444) = *Vitkampis, vėliau Vidkampiai Stālupėnai, Katniavà, Jenkutkampiai, Tučiai; Widuszylis 1807 (NO : 2) = Vidūšilis Liepalótai (Lukšiai Šk); Jioto wi-kiezerel 1597 (Ukm PTA 13879 : 228ᵇ) = *Vikėžeris Dusetos Zr; Wilkupis 1807 (NO : 2) = Vilkupis Liepalótai (dab. Lukšiai Šk); Wingis / P. PODBRZEZENSIS 1744 (Syn : 43) = *Vingis Pabėržė Viln; Zascianek Żaga-raitays pusty / WŁOSC MASIADŹKA 1662 (ŽV Inv : 204) = *Žagaraitis Mósėdis Skd; Žeymelis 1807 (NO : 1) = *Žeimelis Veliuona ir kt. Kai nelietuviškame istorijos dokumente oikonimas užrašytas su galūne -is, formaliai sutampa liet. vienaskaitos vardininko pirmosios linksniuotės galūnė -is ir lot. pirmosios ir antrosios linksniuočių ablativus pluralis galūnė -is, plg. aplotynintas lytis su -is (ablativus pluralis): de fodaliszkis 1679 (Lnkv KĮ : 14ᵃ), 164 plg. dab. Sodėliškiai; de Degėjus 1678 (Lnkv JĮ : 21ᵃ), plg. dab. Degėsiai; de Girpetrij 1702 (Jnšk KĮ : 32ᵃ), plg. dab. Girpetrai; de Kautakakis 1690 (Mlt KĮ I : 37ᵇ), plg. *Kaulakiai, dab. Kaūlakiai; de Nebuvėlj 1702 (Jnšk KĮ : 32ᵇ), liet. būtų *Nebuvėliai; de Rymucis 1691 (Mlt KĮ I : 39ᵃ), plg. dab. Rimūčiai; de Jabanj 1702 (Jnšk KĮ : 32ᵃ), plg. dab. Sabōniai; de Vliczelis 1689 (Mlt KĮ I : 34ᵇ), plg. dab. *ūlyčelės, dab. Ūlyčelė ir kt. Manytina, kad užrašymo metu šie oikonimai buvo (ar galėjo būti) daugiskaitiniai. Tuose Joniškėlio ir Linkuvõs bažnyčių knygų puslapiuose, iš kurių čia pateikti pavyzdžiai, visos (ar beveik visos) oikonimų lytys lotyninamos, pridedant ablativus pluralis galūnę -is. Tokių lotyninimo atvejų daugėliau pasitaiko Daugailių, Dotnuvõs, Vidēniškių ir kt. knygose. Kai kuriose knygose, pavyzdžiui, Molėtų KĮ (1682–1692 m.), tokių atvejų tėra vienas kitas. Dažnai iš pačios lyties aišku, jog čia aplOTynintas ablativus pluralis. Tačiau ne visai aišku, kokia lytis, lietuviška ar aplOTyninta, atvejais de Janižkelij 1702 (Jnšk KĮ : 31ᵃ), plg. dab. Joniškėlis; Antkalnis 1706 (Dt KĮ : 99ᵇ), plg. dab. Ańt̄kalnis. Manyti, jog tai lietuviška lytis, neleistų kitų oikonimų lyčių rašyba tuose pačiuose šaltinių lapuose: jos ten rašomos tik su lotyniška ablativus pluralis galūne -is. Kituose lapuose kalbamieji oikonimai rašomi kitaip: Joniškėlis rašomas de Janižkiei 1701 (Jnšk KĮ : 27ᵇ), t.y. be galūnės, Ańt̄kalnis – įvairiai: de Antkalnia ~1702 (Dt KĮ : 296ᵇ), De antkole 1728 (Dt KĮ : 110ᵃ) ir pan. Duomenys iš kitų istorijos dokumentų rodo, jog kalbamųjų oikonimų XVII–XIX a. buvo vartotos daugiskaitinės lytys: de Janiskiey 1672 (Klov KĮ III : 60ᵇ), Janiszkelų arba Janiszkių porakvije. Poneveže pav.; Janiszkei⁶⁰ (Johaniszkiele); Joniszkelei božnicze mur[ine] mel[nyčia] vond[ens] Mōžupe 1854 (arba vėliau, XIX a. II pus.) (ED : 105). Tad su -is (de Janižkelij) yra užrašyta lot. ablativus pluralis lytis. Lyties Antkalnis atveju kiek daugiau abejonių: neaišku, ar šio oikonimo vienaskaitą galėtų liudyti lytis de Antkalnia (tarm. *Antkal’n’a vns. kilm. „Antkalnio“). Mat esama atvejų (tiesa, jų gana nedaug), kai tokiu būdu slavinami oikonimai: de villa Narwidzia 1775 (Dgl KĮ III : 53ᵃ), plg. Narvydžiai, de Gornia 1771 (Dgl KĮ III : 43ᵃ), plg. Garniai, de Daržinia 1770 (Dgl KĮ III : 37ᵇ), plg. Daržiniai ir kt. – visais šiais atvejais slavinama daugiskaitos vardininko galūnė -iai. Sunku nustatyti, ar lytis de Antkalnia – toks slavininimo atvejis, ar čia vienaskaitos kilmininkas, kurio galūnė užrašyta -ia, dar žr. p. 168–172. Lytis Antkalnei 1854 (ED : 95), *Antkalniai Dotnuvà rodo, jog XIX a. viduryje būta ir daugiskaitinės šio oikonimo lyties. 60 Taisyta į Janiszkėliai. 165 Dėl duomenų stokos taip pat neįmanoma patikimai rekonstruoti vienaskaitos vardininko galūnę šiais atvejais: W Zalčianku ... dugnis / Miasteczko Przertaie 1719 (Inw Dg : 41a) = *Dugnis, *Dugnys (?) Perloja Vrn; Graužiupis 1898 (Anonim : 53) = *Graužiupis, *Graužiupys (?) Valkininkai Vrn; Kiaulupis / P. WILKOWISCENCIS 1744 (Syn : 107) = *Kiaulupis, *Kiaulupys (?) Vilkaviškis; Powyžis 1854 (ED : 36) = *Pavyžis, *Pavyžys (?) Užventis ir kt. Barčys / P. DUBINCENSIS 1744 (Syn : 48) = *Barčys Dubingiai Mlt; Digris 1807 (NO : 2a) = *Digr ys Veiveriai; Zascianek nazwany Eglesys / MIASTECZKO POPIELANY 1662 (ŽV Inv : 232) = *Eglesys, dab. Eglesiai Papilė Akm; Gilis 1807 (NO : 2a) = *Gylys Rokai Kn; Jāckagālis / P. ROGOVIENSIS 1744 (Syn : 72) = Jackagalys Juostininkai An; de Kiemieszis 1741 (Lkm JĮ II : 3a) = Kemešys Saldūtiškis Ut; Koris 1807 (NO : 2) = *Korys Liepalotai (Lukšiai Šk); Łowis 1898 (Anonim : 43) = *Lovys Varėnā; Pamerkis 1898 (Anonim : 53) = *Pamerkys, dab. Pamerkiai Valkininkai Vrn; Paniewezis 1887 (SG VIII : 771) = Panevėžys mst.; in loco Pagilbis 1779 (Ktk MĮ N : 176b) = Pagilbýs Saldūtiškis Ut; Poderies 1807 (NO : 2a) = *Poderys Veiveriai; Tumágālis / P. ROGOVIENSIS 1744 (Syn : 72) = Tumagalys Miežiškiai Pn; Įz ieymatis 1741 (Lkm JĮ II : 3b) = Šeimatis Taurāgnai Ut. Dumčzus / P. WILKOWISCENSIS 1744 (Syn : 107) = *Dumčus, dab. Dumčai Pilviškiai VIkv; Gojus 1898 (Anonim : 44) = *Gojus Jieżnas Prn; Karalus 1807 (NO : 2a) = *Karalius Veiveriai; de Mełkafadzius 1617 (Mrk KĮ : 105b) = tarm. *Mėškasėdžūs, dab. Meškasalis Alovė Al; Nabagus 1807 (NO : 2) = *Nabagius Liepalotai (Lukšiai Šk); Naudžus 1807 (NO : 2a) = tarm. *Naudžūs Veiveriai; Szalszus 1807 (NO : 2a) = *Šalč(i)us Veiveriai; Szullus 1807 (NO : 2) = *Šulius Meištai (Būblėliai Šk); de Tumasodzius 1668 (Rgv KĮ : 3a) = *Tumasodžius, dab. Tumagalys Miežiškiai Pn; miasteczko Twerecz czyli Twereczius 1898 (Anonim : 68) = Tverėčius Tverėčius Ign ir kt. V i e n a s k a i t o s k i l m i n i n k a s Nedaug pastebėta vienaskaitos kilmininko vartojimo atvejų. Dalis jų dėl sutampančių galūnių nėra visai aiškūs, nes oikonimai yra nelietuviškame tekste. Vienaskaitos kilmininko lytys Pagi Mateykos 1604 (Jnš KĮ : 51a) = *Mateikos (vns. vard. *Mateika) Jōniškis; De Nowiosodos 1669 (Rgv JĮ I : 108a) = *Naujasodos, plg. dab. Naujasodė Ramygala Pn; isz ul. Palakiesos 1905 (Int ZK : 40a) = tarm. *Pala.k'esos, dab. Pāluokesa Luokesā Mlt; isz Wer denos 1722 (Fenzlau : 143) *iš Verdenos, dab. Vėrdainė Jonaičiai Šlu ir kt. 166 Pagi Mateykas 1604 (Jnš KĮ : 55ᵃ) = tarm. *Mat'eikas (vns. vard. *Mateika) Joniškis ir kt. ex kuteno pago 1613 (Mrk KĮ : 79ᵃ) = *Kutėno (vns. vard. *Kutėnas), plg. dab. Kūtiškės Alovė Al; de Stalgo 1638 (Pln KĮ : 128ᵃ), de pago Stalgo 1639 (Pln KĮ : 134ᵃ) = *Stalgo, dab. Stalgas (vns. vard.) Stalgėnai Pln; de Sandworo 1638 (Pln KĮ : 127ᵇ) = tarm. *Sandworo, dab. Šendvaris Šendvaris Klp; Pagi Žalensko 1604 (Jnš KĮ : 51ᵃ) = tarm. *Žal'ensko, bk. *Žalinsko, (vns. vard. *Žalinskas) Joniškis ir kt. parap. Labanora 1900 (Int ZK : 32ᵃ) = tarm. *Labanora, Labanóras Švnč; de Lamiesta 1747 (Lkm KĮ II : 26ᵃ) = tarm. *Lam'ėsta, Laméstas Saldutiškis Ut; ex Jtalga 1628 (Pln KĮ : 44ᵇ), ex Stalga 1639 (Pln KĮ : 136ᵇ) = tarm. *Stalga, Stalgas Stalgėnai Pln ir kt. Miasteczko Pertojeś czyli Przetaie 1898 (Anonim : 43) = tarm. *Perlojas, bk. *Perlojos, Perloją Nedingė Vrn; De Villa dicta Petnićies Paraphia Iżaukianensi 1670 (Krž KĮ : 200ᵃ) = tarm. *P'ėt'n'įč'es, bk. *Pėtnyčios Šaukenai Klm ir kt. isz Kertojos 1901 (Int ZK : 35ᵃ) = *Kertuojos, Kertuoją Įnturkė Mlt; de Wil- kosodos 1638 (Pln JĮ : 206ᵃ) = *Vilko sodos Plungė. de Villa Berzies 1711 (Dt KĮ : 145ᵇ) = *Beržės (vns. kilm.), Dotnuvà Kdn; isz Jukniszkies 1901 (Int ZK : 34ᵃ) = *Jukniškės, dab. Jūčniškiai Joniškis Mlt; iš Mikolojiškies 1906 (Int ZK : 42ᵇ) = *Mikalojiškės, dab. Mikalojiškis Joniškis Mlt; iš Pabradies Korkazyskų parap. 1908 (Int ZK : 46ᵇ) = *Pabradės, Pabradė Švnč; iš Rateliszkies 1901 (Int ZK : 34ᵃ) = *Rateliškės (vns. kilm.), Inturkė Mlt; iš Rudinies wienasedzio 1901 (Int ZK : 35ᵃ) = *Rūdynės (vns. kilm.), Inturkė Mlt; de Jenobies 1774 (Blnk KĮ II : 9ᵃ) = tarm. *S'enob'ė.s (vns. kilm.), Bálninkai Mlt; iš Surguszkies 1901 (Int ZK : 34ᵃ) = *Surguškės, Surguškė Įnturkė Mlt; de Villa Iżlapiosios Berzies 1711 (Dt KĮ : 146ᵃ) = *Šlapiosios Beržės, dab. Šlapabėržė Kdn; lowczus Wilkamirgies 1675 (Jablonskis 1937: 148) = *Vilkamirgės ar *Vilkamergės, dab. Ukmergė mst. ir kt. de Antalietes 1694 (Dgl KĮ II : 79ᵃ) = *Antálieptės, Antá liepė Zr; išz Kirnejles maletu parapios 1902 (Int ZK : 35ᵇ) = *Kirneilės, Kirneilė Luokesà Mlt; iš Pagojeś 1905 (Int ZK : 41ᵇ) = *Pagojės, Pagojė Įnturkė Mlt. Neaišku, kokia lietuviška oikonimo lytis atvejais de ławciszkies 1742 (Lkm KĮ II : 10ᵃ) = *Laučiškės Liñkmenys Ign; de Iżikuntiszkies 1741 (Lkm KĮ II : 7ᵃ) = *Šikuntiškės Liñkmenys Ign; de Iżudiszies 1740 (Lkm KĮ II : 3ᵃ) = *Šūdiškės Liñkmenys Ign; de Weydiżkies 1741 (Lkm JĮ II : 3ᵇ) = *Veidiškės arba *Vaidiškės Liñkmenys Ign ir kt. Mat šiame regione esama daug vienaskaitinių oikonimų (-iškė). Iš užrašymo lotyniškame tekste galime spėti, jog čia vienaskaitos kilmininkas. Tačiau daugiskaitos vardininkas yra atveju de Kukutiszkies 1740 (Lkm KĮ I : 110ᵃ) = tarm. *Kukutíšk'ė.s, dab. Kūktiškės Ut. Tai liudija ir kiti šio oikonimo užrašymai istorijos dokumentuose. Tais atvejais, kai oikoni- 167 mas nepasiekė mūsų dienų ir kai nėra jokios kitos medžiagos, liudijančios autentišką jo lytį, vienaskaitinę ar daugiskaitinę, neįmanoma nustatyti, kokia lytis yra užrašyta nelietuviškame tekste: gali būti ir vienaskaitos kilmininkas, ir daugiskaitos vardininkas – šių linksnių lytys sutampa. Ant Escherelle61 1539 (Pėteraitis : 92) = tarm. *Ant Ežerėlia, bk. *Ant Ežerėlio || Bumbulai Gumbinė, Nybudžiai; porakvije. Panevėže pav. 1854 (arba vėliau, XIX a. II pus.) (ED : 105) = tarm. *Pon'ev'ež'e, Panevėžys; ex pago skroble 1630 (Pln KĮ : 59a) = tarm. *Skrob'l'e, Skróblis Bubėnai Pln; išz wienasied. Sztawinagale 1901 (Int ZK : 35a) = tarm. *Šlav'i.nagal'a. Arniōnys Mlt ir kt. de Antepunčio 1682 (Mlt JĮ II : 1b) = *Antapunčio, dab. Antāpunte Luokesà Mlt; išz Czistabario Dubingiu parapios 1901 (Int ZK : 35a) = *Čistabario, *Čistabaris Dubingiai Mlt; išz Mesžkalidimio 1900 (Int ZK : 32a) = *Meškalydimio, Meškalydimis Joniškis Mlt; de Nounojodžio (Pln KĮ : 103b) = *Naujosodžio, dab. Nausodis Nausodis Pln; išz Palakajo 1903 (Int ZK : 38a) = *Palakajo, Palakajys Labanóras Švnč; ex Pagilbiszko 1748 (Ktk MĮ N : 156b) = *Pagilbiškio, dab. Pagilbys Saldūtiškis Ut; išz ul. Poundenio Joniskzio parap. 1906 (Int ZK : 42a) = tarm. *Paun'd'en'o, dab. Pavāndėnė Arniōnys Mlt; išz Sztawinagalo62 1900 (Int ZK : 33a), iš Šlavinagalio 1907 (Int ZK : 44a) = *Šlavinagalio, dab. Šlavinà Arniōnys Mlt; de Tumasodžio 1673 (Rgv KĮ I : 29b) = *Tumasodžio, dab. Tumagalys Mėžiškiai Pn; išz Wilkorejsczio 1900 (Int ZK : 32b) = *Vilkaraiščio Įntur-kė Mlt ir kt. de Genia kalnia 1751 (Lkm KĮ II : 38a) = *G'en'akal'n'a., Gėniakalnis Saldūtiškis Ut; de Jackasodžia 1672 (Rgv JĮ I : 111b) = tarm. *Jackasodž'a, dab. Jackagalys Juostininkai An; de Miestela 1776 (Aln KĮ XVIII : 48a) = tarm. *M'e.s't'el'a., Miestelis (Alantōs miestelio dalis) Mlt; de Naujasodžia 1670 (Rgv KĮ I : 17b) = tarm. *Naujasodž'a, plg. Naujasodė Ramýgala Pn; de Pagilbia 1748 (Ktk MĮ N : 155b) = tarm.*Pag'il'b'a., dab. Pagilbys Saldūtiškis Ut; de Raudonupia ir de Raudon upia 1799 (Int JĮ I : 48a) = tarm. *Raudonup'a., de Villa Raudanupia 1827 (Int JĮ I : 131b) = tarm. *Raudanup'a., *Raudonupis Įnturkė Mlt; de Tumasodžia 1673 (Rgv KĮ I : 31b) = *Tumasodž'a, dab. Tumagalys, Mėžiškiai Pn; de Wienasedžia 1787 (Ktk MĮ N : 187a) = *V'e.nas'ėdž'a., *Vienasėdis Kūktiškės Ut; de Werekalnia 1699 (Jnšk KĮ : 8a), de Wierakelnia 1701 (Jnšk KĮ : 21a) = tarm. *V'er'ekal'n'a Joniškėlis Ps; išz wienaledžio Zwir-bliszkia 1900 (Int ZK : 32a) = tarm. *Ž'v'ir'b'l'is'k'a., dab. Žvirbliškės Įnturkė Mlt ir kt. Esama nemažai atvejų, kai oikonimų lytys nelietuviškuose istorijos dokumentuose rašomos -(i)a, -(i)ą, -(i)ą. Tokiais atvejais ne visada įmanoma nusta- 61 Dėl šio oikonimo dar žr. p. 178. 62 Sztawinagalo skaitytinas *Šlavinagalio. Mat čia sekta lenkų rašyba, ir raidė l žymi minkštąjį l’. 168 tyti, ar oikonimo lytis yra lietuviška, ar tai būtent vienaskaitos kilmininkas. Ypač daug tokių atvejų pastebėta Joniškio KĮ (1599–1621 m.). Ne visai aišku, kaip traktuoti atvejus, kai oikonimas pateikiamas su kalbamąja galūne greta objektą įvardijančio nomenklatūrinio žodžio, kuris lotyniškai arba lenkiškai rašomas vienaskaitos kilmininko linksniu. 63 63 Pagi Baltkaicia 1600 (Jňs KĮ : 11ᵇ); Woita Balciuna Š: Baruna 1609 (Jňs KĮ : 109ᵇ); Woÿta Jurgiela Š: Beinoraicią 1610 (Jňs KĮ : 120ᵇ); Woita Kotlarza Š: Beinora 1611 (Jňs KĮ : 128ᵇ); W: Biwoinia Š: Biwainią 1609 (Jňs KĮ : 114ᵃ); Woita Budraicia Š: Budraicią 1609 (Jňs KĮ : 110ᵃ); Woÿta Dwila Š: Buiwidzią 1609 (Jňs KĮ : 111ᵃ); Woÿta Kirni Š: Burniskią 1609 (Jňs KĮ : 113ᵇ); Woita Biwoinia S Butwilą 1609 (Jňs KĮ : 109ᵇ); Šiota Butwilą 1610 (Jňs KĮ : 118ᵃ); Woita Kirnÿ Š: Dargią 1610 (Jňs KĮ : 122ᵃ); W: Łukoszailia Š: Dargaicia 1612 (Jňs KĮ : 137ᵇ); Woita Kotlarza Š: Daukšiškia 1611 (Jňs KĮ : 130ᵃ); Woÿta Dwila Š: Draseikig 1612 (Jňs KĮ : 140ᵇ); Woÿta Dwila Š: Dranfeikia 1611 (Jňs KĮ : 134ᵃ); W: Dwila Š: Dran|feikia 1612 (Jňs KĮ : 143ᵃ); Pagi Dziugi 1601 (Jňs KĮ : 19ᵇ); Woita Jurgiela Š: Dziugią 1610 (Jňs KĮ : 120ᵃ); Aduo: Dwiluycia Pagi Dweta 1605 (Jňs KĮ : 71ᵃ); Woita Dwila Š: Dwelacią 1611 (Jňs KĮ : 130ᵇ); Woÿta Budraicia Š: Eleknaicia 1612 (Jňs KĮ : 141ᵃ); Woita kirni Š: Giedwiną 1609 (Jňs KĮ : 109ᵃ); Woÿta Baltzewicza ... Š: Gi-mineną 1611 (Jňs KĮ : 131ᵃ); Woÿta Balciewicza Š: Girminia 1611 (Jňs KĮ : 132ᵃ); Aduocat Mantiurgaičia ... Pagi Jatenią 1600 (Jňs KĮ : 11ᵃ); Pagi Jaunią 1600 (Jňs KĮ : 13ᵃ); Šiota Jauneikia 1607 (Jňs KĮ : 90ᵃ); villae Jwoszkia 1599 (Jňs KĮ : 3ᵇ); Woÿta Kirni Š: Jwoskią 1609 (Jňs KĮ : 112ᵃ); Pagi Juodžią 1601 (Jňs KĮ : 19ᵇ); Ad. Szapnagis ... Pagi Kiepalą 1600 (Jňs KĮ : 9ᵇ); Pagi Kiepalą 1604 (Jňs KĮ : 49ᵇ); Pagi Kipią 1601 (Jňs KĮ : 18ᵇ); Pagi Krixtanavcia 1604 (Jňs KĮ : 50ᵇ); Pagi Kipscia 1604 (Jňs KĮ : 48ᵇ); Poddaničh X Plebana Š: kuisaicia 1610 (Jňs KĮ : 115ᵇ); Woÿta Lukobaicia Š: Łaumakią 1612 (Jňs KĮ : 139ᵇ); Woita Paupera Š: Lepsiuną 1609 (Jňs KĮ : 109ᵇ); Woÿta Jurgiela Š: Linkaiczią 1609 (Jňs KĮ : 109ᵃ); Woita Kirnÿ Š: Lidekią 1610 (Jňs KĮ : 116ᵇ); Woÿta Kyrnÿ Šiota Lydakią 1612 (Jňs KĮ : 140ᵇ); Woÿta Łukobaicza fioto Łukobaicia 1613 (Jňs KĮ : 153ᵇ); Woita Sebestiana Š: Mekią 1610 (Jňs KĮ : 122ᵃ); Woÿta Balciuna Š: Melnią 1610 (Jňs KĮ : 122ᵃ); Woita Biwoinia Š: Mielaičią 1609 (Jňs KĮ : 114ᵇ); Woita Augustina Š: Melwidzįą 1611 (Jňs KĮ : 125ᵇ); Woita Zutaitia Š: Normanczią 1610 (Jňs KĮ : 123ᵇ); Woita Jucia S: Normancia 1612 (Jňs KĮ : 139ᵃ); Woÿta Biwoinia Š: Noruną 1609 (Jňs KĮ : 112ᵃ); Woita Kirnÿ Š: Nuraicia 1611 (Jňs KĮ : 124ᵇ); Pagi Petodžia 1600 (Jňs KĮ : 11ᵇ); Woÿta Melwidsia Š: Pociuną 1609 (Jňs KĮ : 112ᵃ); Woita Balciuna Š: Poszupią 1609 (Jňs KĮ : 113ᵃ); Woita kirni Š: Puplasą 1611 (Jňs KĮ : 131ᵃ); Šiota Puraicia 1610 (Jňs KĮ : 121ᵇ); Woita Jurgiela Š: Rubesniką 1610 (Jňs KĮ : 121ᵇ); Woita Jurgiela Š: Rudiskią 1609 (Jňs KĮ : 113ᵇ); Woÿta Jurgiela Š: Rudiskią 1609 (Jňs KĮ : 108ᵇ); Aduoc: Szapnag. Pagi Rimdžių 1601 (Jňs KĮ : 20ᵃ); W. Kyrnÿ Š: Rimlaukią 1612 (Jňs KĮ : 138ᵇ); Woÿta Beinoraicia Š: Rimsią 1611 (Jňs KĮ : 127ᵇ); Woita Benoraicia S: Rubezią 1609 (Jňs KĮ : 109ᵇ); Pagi Sargą 1601 (Jňs KĮ : 21ᵇ); Pagi Selmekią 1600 (Jňs KĮ : 11ᵇ); Pag: Silmekią 1600 (Jňs KĮ : 15ᵃ); Pagi. Įkilwonią 1600 (Jňs KĮ : 17ᵃ); Pagi Skribakią 1601 (Jňs KĮ : 24ᵇ); Woÿta Balciuna Šiota skri-bakią 1610 (Jňs KĮ : 121ᵃ); Š: skirwainią 1612 (Jňs KĮ : 137ᵇ); woita Biwoinia Š: stapakią 1611 (Jňs KĮ : 134ᵃ); Š: sliekįą 1611 (Jňs KĮ : 132ᵇ); W: Biwoinia Š: smiligą 1612 (Jňs KĮ : 143ᵇ); Woita Dwila Š: spirakią 1611 (Jňs KĮ : 128ᵇ); Woita Jurgiela Š: Staniulą 1611 (Jňs KĮ : 125ᵇ); Woÿta Sebestiana Š: stirpeikią 1612 (Jňs KĮ : 141ᵇ); Pagi Sutkuną 1600 (Jňs KĮ : 7ᵃ); Woÿta Kotlarza Š: sut-kuną 1609 (Jňs KĮ : 110ᵃ); Woÿta Augustina Š: swirplig 1610 (Jňs KĮ : 123ᵇ); Woÿta Sebestiana Šiota Sžilmią 1611 (Jňs KĮ : 129ᵃ); Aduo: Szapnag. Pagi Sztapakią 1601 (Jňs KĮ : 24ᵇ); W: Bi-woinia Š: Stapakią 1611 (Jňs KĮ : 134ᵃ); Š: shuostikią 1612 (Jňs KĮ : 135ᵃ); Woita Dwila Š: sluofikią 1600 (Jňs KĮ : 143ᵃ); Woÿta Paupera Š: Taurakią 1610 (Jňs KĮ : 123ᵇ); Woÿta Melwidsia 169 Kadangi įvairuoja žodžio galo užrašymas, ne visai aišku, kaip reikia skaityti žodžio galą tais atvejais, kai paskutinė raidė -ą arba -ų. Jei tos raidės atspindi liet. tarminį [a(.)], tada galimos liet. vienaskaitos kilmininko lytys. Aiškinantis oikonimų įvairių linksnių lietuviškas lytis reikia atsižvelgti ir į antroponimų analogiškas lietuviškas lytis, į jų rašybą tame pačiame šaltinyje. Joniškio KĮ yra trys neabejotinai aiškūs atvejai, kai oikonimo lytis, parašyta su -a, laikytina lietuviška, kadangi tame pačiame įraše sutampa antroponimo ir oikonimo vienaskaitos kilmininkų lytys64: Aduocat: Balciuna Filius. Balcius Battuszkaitys Pat: Matulis Wiluns cum Eluta Bariuna Pagi bariuna 1600 (Jnš KĮ : 13b). Eadem die ville Jwoszkia Aduocat: Stafula Benuraicia Marta Gryciaus vzwalinaičia et Gendrutė filia leuata est de fonte per Compatres Mikaloium 3b/4 Rymkunum et Kazziutam Mikatoiaus Jwoszkia filiam ambos de eadem vt puer. 1599 (Jnš KĮ : 3b/4a). Šiuose įrašuose oikonimų ir antroponimų lytys identiškos: cum Eluta Bariu- na Pagi bariuna – t.y. „su Eliule Bariūno (tarm. *El'ula Bar'ūna) (iš) kaimo Bariūno (tarm. *Bar'ūna)“, villæ Jwoszkia ... Kazziutam Mikatoiaus Jwoszkia ... – „t.y. kaimo Ivoškio (tarm. *Ivoš'k'a) ... Mikalojaus Ivoškio (tarm. *Ivoš'k'a)“. Kad čia galėtų būti liet. vienaskaitos kilmininkas rodo tokios antroponimų lytys: Aduocat: Balciuna, Aduocat: Stafula Benuraicia, Marta Gryciaus vzwalinai- cia. Dar vienu atveju taip pat turime neabejotiną vienaskaitos kilmininko lytį: Eadem Wiluicia Mikucia villæ Aduocat: Dwithycia Jurgia leuauerunt de fonte Augustinum Jonela Bartoszaycia et Agnieszka filium Grycus Buczkaytis Balcius Norwidaitis nec non Zaputa filia Jonela Zaf[s]ajcia omnes de eadem vt puer. 1599 (Jnš KĮ : 4b). Atveju Wiluicia Mikucia villæ *Vilučio mikučio (tarm. *V'iluič'a M'ikuč'a) yra asmenvardžio (dvinario įvardijimo) kilmininkas. Čia veikiausiai ne tikras oikonimas, o asmenvardis, dar nevirtęs oikonimu. Šis atvejis rodo pačią įvardijimo (onimizacijos) pradžią. Antra vertus, gali būti, kad tas kaimas turėjo vardą (panašų ar kitokį), tačiau įraše buvo įvardytas asmens vardu. Pagi bariuna, vil- Š: Titaičia 1609 (Jnš KĮ : 111b); Woyta Jurgiela Š: Trumpaicia 1609 (Jnš KĮ : 115a); Woita Biwoinia Š: Tubiuna 1609 (Jnš KĮ : 112b); Aduo. Balciuna ... pagi uſtupia 1600 (Jnš KĮ : 14b); Aduo: Budrayc. ... Pagi Waydminig 1600 (Jnš KĮ : 17a); Woÿta Dwila Š: Waidminia 1609 (Jnš KĮ : 111b); Pagi Vaguna 1604 (Jnš KĮ : 54b); Woÿta Balciuna S Waiſnora 1610 (Jnš KĮ : 121b); Woÿta Kimÿ Šiota Wanaga 1609 (Jnš KĮ : 113a); Ad Jurdas ... Pagi Wiknora 1600 (Jnš KĮ : 8a); W: Benoraicia Š: Wetnora 1612 (Jnš KĮ : 140b); Woÿta Jurgiela Š werbuszaicia 1612 (Jnš KĮ : 143b); Woita Ambroſa Š: 3adwainia 1609 (Jnš KĮ : 111a); Woÿtata (klaida, turi būti Woÿta) Biwoinia Š: 3elcia 1611 (Jnš KĮ : 126a); Woÿta Šebestiana Š: 3mirkla 1609 (Jnš KĮ : 111b) ir daugelis kitų. 64 Pavyzdžiuose pabrauktos lietuviškos antroponimų vienaskaitos kilmininko lytys. 170 la Jwoszkia, asmenvardinės kilmės oikonimai, taip pat rodo, kad šių konkrečių vietų vardai neseni, nes vienaskaitiniai. Bet šiais atvejais kilmininko lytimi užrašytą vardą jau galima laikyti tikru oikonimu, plg. daugiau vyriškosios giminės vienaskaitinių oikonimų (žr. p. 161, 163-164, 166). Atrodo, kad oikonimų lietuviškos vienaskaitos kilmininko lyt ys tikrai galėtų būti tais atvejais, kai dėl lietuvių kalbos sukeičiam a žodžių tvarka toje frazėje (kaip jau aptar tame Wituicia Mikucia ville atveju), kur yra oikonimas, pvz.: de Giteno Villa 1679 (Rgv KĮ I : 46b) = tarm. *Git'ėna (vns. kilm.), plg. Gitėnai Miežiškiai, Pn; ex kuteno pago 1613 (Mrk KĮ : 79a) = *Kūteno (vns. kilm.), dab. Kūtiškės Alovė Al ir pan. Toks lietuviškas vienaskaitos kilmininkas galimas dėl lietuviškos žodžių tvarkos. Dar plg. atvejį Walunu ville 1599 (Jnš KĮ : 4a) = *Valiūnų kaimo, Valiūnai Buivydžiai, Pociūnai Jnš. Kad Joniškio KĮ ne vienu atveju galimas lietuviškas oikonimo vienaskaitos kilmininkas, rodo šiuo linksniu užrašytos antroponimų analogiškos lytys. Tad tokios oikonimų lytys, kaip Pagi Kipsčią 1600 (Jnš KĮ : 8b), Pagi Sargą 1601 (Jnš KĮ : 21b), Pagi Sztapakią 1601 (Jnš KĮ : 24b), Pagi Skribakią 1601 (Jnš KĮ : 24b) ir daugelis kitų, ypač tos, kurios yra lotyniškuose įrašuose, gal ir galėtų būti laikytinos lietuviškomis, nes jų lietuviškumą tarsi paremtų kiti kalbamojo šaltinio duomenys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienaskaitos kilmininko lytimis užrašytų antroponimų galūnėse beveik visais atvejais (išimtys retos) rašoma raidė -a (Jurgaitia, Jwoszkia, Szetona, Staniula Kuisaicia, Jonula Petroszaicia, Jona Barthuszaycia ir t.t.) ir retos kitos raidės (-ą, -ę, -ą). Iš Joniškio KĮ straipsnio autorius nėra išsirašęs visų antroponimų, todėl sunku pasakyti, kiek iš viso yra antroponimų atvejų, kai vienaskaitos kilmininko lytyse rašoma -ą, ę, ą ar pan. Pastebėtais atvejais rašoma Gedžią, Matetę (= tarm. *G'edž'a, *Mat'el'a): Aduo: Staſjula Pagi Gaſciunu Fil. Anna Stephani Mixaytis Pat: Thomas Mikatoiūns cum Baniuta Gedžią 1601 (Jnš KĮ : 20b). Aduo: Beynoraitis, Pagi Eiktaycia. Fil: Magdalena Matetę Kuraitis Pat: Laurentius Stanaytis cum Jedwiga Jonufzaytis 1601 (Jnš KĮ : 20a). Tai rodo, kad nosinės raidės ir raidės su brūkšneliu galėjo žymėti ilguosius balsius. Tačiau vienaskaitos kilmininko linksnyje antroponimai beveik visais atvejais žymimi raide su -a, o oikonimai, kurių linksnis galėtų būti tas pats, – dažniausiai su -ą, daug rečiau su -ą arba -a (žr. 63 išnašoje pateiktus pavyzdžius). Tad ne visai aišku, ar galima manyti, jog tos nevienodai rašomos raidės žodžio gale atspindi tą patį garsą (ar garsus), plg. ar atvejais Pagi Kipsčią 1600 (Jnš KĮ : 8b), Pagi Sargą 1601 (Jnš KĮ : 21b), Pagi Sztapakią 1601 (Jnš KĮ : 24b) -ą, -ą skaitytina taip pat, kaip -a atvejais Jurgaitia, Jwoszkia, Szetona ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Plungės KĮ, JĮ (1615–1660 m.) pasitaiko su raide -ą parašytų oikonimų, pavyzdžiui, ex Kapstatą 1628 (Pln KĮ : 51a), bet ne visai aiš- 171 ku, kaip interpretuoti -ą. Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad panašiais atvejais raidės -ą, -ą galėjo žymėti liet. [-a], pavyzdžiui, de Witkafodas 1639 (Pln KĮ : 135ᵇ) = tarm. *Vilka sodos. Atrodo, kad formaliai ir oikonimai, ir antroponimai Joniškio KĮ, žodžio gale užrašomi su -ą, -ę, -ą, ę, galėtų būti vienaskaitos kilmininko linksnio, bet ne visais atvejais. Kai panašios lytys vartojamos su lenkiškais nomenklatūriniais žodžiais, pavyzdžiui, su žodžiu sioto, vargu, ar jas galima laikyti lietuviškomis: Š: Mietaicia 1609 (Jnš KĮ : 114ᵇ), Š: staniulą 1610 (Jnš KĮ : 115ᵃ), Šiota Jakiskiją 1612 (Jnš KĮ : 135ᵃ) ir kt. Tad oikonimų lytys Joniškio KĮ, žodžio gale užrašomos su -ą, -ę, -ą, ę, nėra visai aiškios ir ateityje tyrinėtinos. Formaliai niekuo nesiskiriančios nuo tokių lyčių, kaip Pagi Baltkaicia, daugelio kitų bažnyčių įrašų knygų lytys, besibaigiančios -(i)a (išskyrus aptartus atvejus, kai lotyniškoje frazėje lietuviška žodžių tvarka), nelaikytinos lietuviškomis, nes tų šaltinių medžiaga neparemia lietuviškumo. Atvejais de Katnaberza 1724 (Dt KĮ : 199ᵇ), de Maciana 1724 (Dt KĮ : 200ᵃ), de Daržinia 1770 (Dgl KĮ III : 37ᵇ), de Gornia 1771 (Dgl KĮ III : 43ᵃ), de villa Narwidzia 1775 (Dgl KĮ III : 53ᵃ), de villa Szyrwidzia 1775 (Dgl KĮ III : 54ᵇ), de Pumpucia 1770 (Vdn KĮ II : 16ᵃ), de Sauginia 1771 (Vdn KĮ II : 17ᵇ), de Villa Kaironia 1771 (Vdn KĮ II : 18ᵃ) Szlawanta 1807 (NO : 2a) Įngavangis, Obszruta 1807 (NO : 2a) Įngavangis ir kt. įvairios lietuviškos oikonimų galūnės yra slavינamos. de Miliaus 1684 (Mlt KĮ I : 9ᵃ) = *Miliaus, dab. Miliai Mindūnai Mlt. V i e n a s k a i t o s v i e t i n i n k a s Lietuvos nelietuviškuose šaltiniuose vienaskaitos vietininkas pastebėtas tik vieną kartą: Wilniuja 1893 (SG XIII : 492) = *Vilniuje, Vilnius. Kaip jau aptarta, ši lytis atsirado dėl to, jog nelietuviai leidinio rengėjai nežinojo, kokia šio oikonimo vardininko lytis. Katyčių bažnyčios knygoje esama ir vienaskaitos vietininko linksniu rašytų oikonimų. XX a. pr. kalbamieji oikonimai buvo daugiskaitiniai. Galima spėti, kad, matyt, buvo tarm. dgs. vard. *Meišlauk'e „Meišlaukiai“, kuris kitos tar-mės atstovo arba nelietuvio raštininko (kunigo) galėjo būti suvoktas kaip mot. g. vienaskaitos vardininkas *Meišlaukė. Todėl, matyt, galėjo atsirasti tokios dirbtinės lytys, kaip *Meišlaukėje *Uostiškėje, *Šilgalėje (vns. viet.): Meišzlaukė-je 1669 (Fenzlau : 122), plg. dab. Meišlaukiai, Usėnai Šlu, Ustjiskėje 1669 (Fenzlau : 122), plg. Uostiškiai, Katyčiai Šlu, Szilgalleje 1669 (Fenzlau : 122), plg. dab. Šilgalai, Pagėgiai, Rukai, Stoniškiai ir kt. Sunku patikėti, kad XVII a. tie oikonimai būtų buvę tik vienaskaitiniai, o XX a. jau tik daugiskaitiniai. 172 Daugiskaitos vardininkas Daugiskaitos vardininko lyčių daug esama Mažojoje Lietuvoje (tai lemia šaltinių pobūdis – ne bažnyčių knygos), žemėlapiuose, sąrašuose bei žinynuose; kiek gausiau jų esama Bálninkų, Klóvainių, Lińkmenų, Linkuvõs, Salantų, Utenõs, Vidėniškių bažnyčių knygose. Daugiskaitos vardininko lytys de Akriemiev 1739 (Lkm KĮ I : 10⁶ᵇ) = Akrìemiai Kazitiškis Ign; Alsintisžkey 1807 (NO : 1) = *Alsintiškiai Serėdžius; Andruschey 1590 (Pėteraitis : 51) = Andrušai || Endrušai Dárkiemis, Žabynai; de Antamakėy 1691 (Vdn KĮ III : 50ᵇ) = Antãmakiai Bálninkai Mlt; Asmucžey 1807 (NO : 2) = *Asmūčiai Šakiai; de loco Ažūfiley 1754 (Blnk KĮ II : 17ᵃ), de loco azuzyley 1754 (Blnk KĮ II : 15ᵃ) = Ažūšiliai Vidėniškiai Mlt; Azutrakiey 1743 (Lkm KĮ II : 14ᵇ) = *Ažūtrakiai Lińkmenys Ign; de Bernatjžkiey 1743 (Lkm KĮ II : 16ᵃ) = tarm. *B'er.na.t'iš'-k'ai, dab. Bernótiškis Tauragnai Ut; Bredzey 1807 (NO : 2) = Briedžiai Šakiai; Buley 1807 (NO : 2) = *Buliai Liepalótai (Lukšiai Šk); Buszkępeley 1807 (NO : 2) = *Buškelpeliai Šakiai; de Dayniey 1743 (Lkm KĮ II : 14ᵃ) = Dainiai Žuikos Ign; de Dienawagiey 1777 (Vdn KĮ II : 67ᵇ) = Dienavagiai Giedraičiai, Žalvariai Mlt; Daney 1807 (NO : 1) = *Daniai Serėdžius; Zulkiney 1584 (Pėteraitis : 95) = Čiūlkiniai Gumbinė, Nybudžiai, Gerviškėnai; de Vila Daubarjžkiey 1691 (Vdn KĮ III : 50ᵃ), de Vila Dawbarjžkiey 1691 (Vdn KĮ III : 50ᵃ) = *Daubariškiai Vidėniškiai Mlt; de Daugelisżkiey 1740 (Lkm JĮ II : 1ᵇ) = *Daugelìškiai, dab. Daugelìškis Ign; Degelgirey 1584 (Pėteraitis : 100) = *Degelgiriaì, vėliau Deglagiriaì || Raubai Dárkiemis, Balėtai; Dirsey 1807 (NO : 2) = Dirsiai Liepalótai (dab. Lukšiai Šk); de Gayweniey 1742 (Lkm KĮ II : 12ᵃ) = Gaivėniai Saldūtiškis Ut; Graszɡirey 1584 (Pėteraitis : 142) = *Gražgiriai (?), vėliau Grisgiriai Dárkiemis, Žabynai; de Vila Grodziey 1691 (Vdn KĮ III : 50ᵇ) = Grúodžiai Paąžuoliai Mlt; Kalwey 1807 (NO : 1) = Kálviai Veliuona Jrb; Kalwey 1807 (NO : 2a) = Kálviai Vėveriai (dab. Ašmintà Prn); Klewiney 1807 (NO : 2) = Kleviniai Liepalótai (dab. Lukšiai Šk); Kreiwey 1807 (NO : 1) = Kreiviai Liepalótai (dab. Kriūkai Šk); Kruckey 1584 (Pėteraitis : 201) = Krukai Dárkiemis, Klišiai; Kubiley 1584 (Pėteraitis : 201) = Kubìlėliai || Juodeliai Galdãpė; Kujey 1807 (NO : 2) = Kūjai Meistai (dab. Kazlų Rūdà Mrj); ex villa Kuley 1639 (Slnt KĮ : 60ᵃ), de kuley 1639 (Slnt KĮ : 64ᵃ) = Kuliaì Kuliai Pln; Kumpupey 1807 (NO : 2) = Kumpupiai Šakiai; Pagi Mickey 1597 (Pėteraitis : 246) = Mikiai || Mekai Stãlupėnai, Bildviečiai; de loco Miley 1733 (Aln KĮ IV : 1ᵃ) = Miliai Mindūnai Mlt; de Nameykszcey 1765 (Ut JĮ I : 44ᵃ) = *Nameikščiai, dab. Nemeikščiai Mockėnai Ut; de Naszteikiey 1784 (Dgl KĮ III : 86ᵃ) = tarm. *Našlaik'ai, dab. 173 Našloniškis Spitrėnai Ut; Ratkemey 1584 (Pėteraitis : 322) = *Radkiemiai, Ra-dokiemiai Dārkiemis, Žabynai, Balupenai; Ratadelej 1539 (Pėteraitis : 321) = *Ratadāliai Pilkalnis, Kusai; de Jeliskziey 1741 (Lkm KĮ II : 4a) = *Seliškiai, Seliškės Saldutiškis Ut; ex uilla Jeleney dicta 1639 (Slnt KĮ : 60b) = Selėniai Sateikiai Pln; ex friebalėy65 1643 (Pln KĮ : 161b) = *Šrėbaliai Plungė; Schepetzei 1584 (Pėteraitis : 384) = Šepečiai Išrutis, Didlaukiai, Žvirbliai; Szaulei XIX a. II pus. (ED : 40) = Šiauliai mst. Šl; de villa Įzytaykey 1776 (Dgl KĮ III : 61b) = tarm. *Š'ilai'kai, dab. Šileikiškės Mągučiai Zr; Szylgaley 1807 (NO : 2) = Šilga-liai Šakiai; de villa Šiožiniew 1782 (Dgl KĮ III : 84b) = Šiožiniai Daūgailiai Ut; Schuppinej 1557, Schuppeney, metai nenurodyti, (Pėteraitis : 397) = Šupiniai || Šiupiniai Ragainė, Kraūpiškas, Girėnai; de Villa Tareyley 1737 (Aln KĮ IV : 11a) = Tarailiai Suginčiai Mlt; Teipeney 1807 (NO : 2a) = *Taipenai, *Teipenai (?) Ūdrija Al; Telszei 1854 (ED : 2) = Telšiai mst. Tl; de villa uziemiszkey 1741 (Dgl KĮ III : 88b), de villa Uziemizkey 1785 (Dgl KĮ III : 88b) = *užėmiškiai (?), dab. Užėniškės Baibiai Zr; Ussescherey 1590 (Pėteraitis : 423) = Užėžeriai Galdapė, Dūbininkai, Ežergaliai; de Warkaley 1689 (Vdn KĮ III : 39a) = *Varkaliai Vidėniškiai Mlt; Warneteckey 1591 (Pėteraitis : 218) = *Varnatekiai, vėliau Laukiai || Vainotai Stalūpenai, Bildviečiai; de Wieteykiey 1689 (Ant KĮ : 16b) = Veleikiai Antālieptė Zr; de Wijeykiew 1760 (Ut JĮ I : 36b) = Vijeikiai Mockėnai Ut; de Wyjkintay 1643 (Pln KĮ : 161b) = *Viskintai Plungė ir kt. ex uilla Bajdotay 1639 (Slnt KĮ : 60b) = Baidotai Notėnai Skd; de Garbunay 1740 (Lkm JĮ II : 2a) = Garbūnai Žuikos Ign; Goczukay 1807 (NO : 2) = *Goči(u)kai Šakiai; Jessai 1590 (Pėteraitis : 154) = Jasai Išrutis; Krikschtenay 1577 (Pėteraitis : 199) = Krikštenai Dārkiemis, Žabynai; Kurszenai 1854 (ED : 32) = Kuršėnai mst.; de Mielnikay 1761 (Ktk KĮ N : 49a) = žmonių kalboje Mel-nikai, of. Melninkai Suginčiai Mlt; de villa ... mamenay 1769 (Ut JĮ : 50a) = tarm. *Ma.m'enai, dab. Momėnai Kūk­tiškės Ut; de Loco Motenay 1709 (Dt KĮ : 141b) = *Motėnai Dotnuva Kdn; de Pikczunay 1691 (Vdn KĮ III : 50b) = Pik-čiūnai Vidėniškiai Mlt; de Pikcunay 1776 (Dgl KĮ III : 61b) = Pikčiūnai Daūgailiai Ut; de villa Radziunay 1782 (Dgl KĮ III : 84b) = Radžiūnai Spitrėnai Ut; Rokay 1807 (NO : 2a) = Rokai Kn; Sodenay 1584 (Pėteraitis : 363) = *Sodėnai, vėliau Sōdarai Dārkiemis, Žabynai; de Villa Spitrenay 1707 (Dgl JĮ II : 216a) = Spitrėnai Spitrėnai Ut; Jtraupay 1642 (Pln JĮ : 222a) = *Straupai Plungė; Twerai porokvije 1854 (ED : 5) = Tvėrai Pln; de Wyjkintay 1638 (Pln KĮ : 161b) = *Viskintai Plungė; de villa Wytkienay 1769 (Ut JĮ : 50a) = *Vitkenai, plg. dab. Vitkūnai Pakalniai Ut; de Vila Zwinенay 1691 (Vdn KĮ III : 50b) = Žvynėnai Želva Ukm; de Zlybinay 1642 (Pln JĮ : 221b) = Žlibinai Žlibinai Pln ir kt. 65 Taškas ant raidės ė gali būti atsitiktinė rašalo dėmelė. 174 Atvejai, kai daugiskaitos vardininko galūnė [-ai] žymima raidėmis - (i)ei: Ackmeninei 1564 (Peteraitis : 47) = Akmenynai ‖ Akmenyne Stālupeņai, Pilupeņai; Meystey 1807 (NO : 2) = Meištai Meištai (dab. Būblėliai Šk); Mielkintey 1584 (Peteraitis : 53, 250) = Mielkintai ‖ Antrudupėnai Stālupeņai, Enciūnai; Starkey 1807 (NO : 2) = Starkai Šakiai (dab. Sintautai Šk); de Villa Wanagiew 1734 (Aln KĮ IV : 3ᵃ) = *Vanagai Kurkliai An; Witkey 1584 (Peteraitis : 444) = *Vitkai (?), Vidkampiai Stālupeņai, Katniavà, Jenkutkampiai, Tučiai ir kt. Žemaitijos šaltiniuose – bažnyčių ir pavietų teismų knygose – esama nemažai atvejų, kai užrašytos daugiskaitos vardininko žemaitiškos lytys: de Brukale 1658 (Krž KĮ : 28ᵃ) = tarm. *Brukal'e, Brukaliai Krāžiai Klm; de Dylpłże 1616 (Pln KĮ : 2ᵃ), ex Dilpße 1629 (Pln KĮ : 56ᵇ) = tarm. *D'il'p'š'e, Dilbšiai Paukštakiai Pln; de Giedminale 1671 (Krž KĮ : 214ᵃ) = tarm. *G'ed'm'inal'e, dab. Gedminiai Krāžiai Klm; Kancyde 1585 (Spruogis : 127) = tarm. *Kapsu'd'e, Kapsūdžiai Gandiṅgos vls. (dab. Žlibinai Pln); de Kaupale 1657 (Krž KĮ : 6ᵃ) = tarm. *Kaupal'e, dab. Kaupai Krāžiai Klm; de Kumzayte 1636 (Pln KĮ : 104ᵃ), ex Komzaite 1629 (Pln KĮ : 56ᵇ) = tarm. *Komžait'e, Kumžaičiai Kuliai Pln; de kule 1632 (Pln KĮ : 75ᵃ) = tarm. *Kul'e, Kuliai Kuliai Pln; ex Lipgire 1629 (Pln KĮ : 55ᵃ) = tarm. *L'įp'g'ir'e, de liepgiere 1633 (Pln KĮ : 87ᵃ) = tarm. *L'en'g'er'e, Liep̆g iriai Šateikiai Pln; de liplaukale 1636 (Pln KĮ : 105ᵃ) = tarm. *L'iplaukale, bk. *Lieplaukalai Plūngė; de moncže 1618 (Pln KĮ : 5ᵇ) = tarm. *Monč'e, Mančiai Grūšlaukė Krtn; de Māzunale 1659 (Krž KĮ : 48ᵇ) = tarm. *Mažunal'e, dab. Mažūnai Kelmė Klm; de Narwayße 1616 (Pln KĮ : 1ᵇ), ex Norwaiße 1628 (Pln KĮ : 44ᵇ), de Norwaysze 1636 (Pln KĮ : 104ᵇ) = tarm. *Narvaiš'e, *Norvaiš'e, Narvaišiai Šateikiai Pln; Пельдайме 1590 (Spruogis : 226) = tarm. *P'eldait'e Gandiṅgos vls., plg. Peldžiai Kiaunoriai Klm; de Pago Rapsaite 1633 (Pln KĮ : 84ᵃ) = tarm. *Rapšait'e, Rapšāičiai Stalgėnai Pln; de Rezgale 1658 (Krž KĮ : 23ᵇ) = tarm. *R'iezgal'e, Rezgaliai Krāžiai Klm; Сипаӯме 1589 (Spruogis : 290) = tarm. *S'irait'e, Sirāičiai Kiaunoriai Klm arba Gadūnāvas Tl; de Jrebale 1616 (Pln KĮ : 2ᵇ), de pago Srebale 1632 (Pln KĮ : 78ᵇ) = tarm. *S'r'iebal'e Plūngė; ex Stanele 1629 (Pln KĮ : 57ᵇ) = tarm. *Stan'el'e, Stanėliai Pln; Стипбаӯме 1598 (Spruogis : 300) = tarm. *s't'irbait'e, de Stirbate 1636 (Pln KĮ : 105ᵃ) = tarm. *S't'irbat'e, Stirbāičiai Plāteliai Pln; de Tabale 1660 (Krž KĮ : 71ᵇ) = tarm. *Tabal'e, Tabaliai Pākražantis Klm; Варнаӯме 1590 (Spruogis : 36) = tarm. *Varnaīt'e, Varnāičiai Žarėnų vls. (dab. Mėdingenai Pln); Жадейкайме 1595 (Spruogis : 112) = tarm. *Žad'eikait'e, dab. Žadeikiai Pādievytis Šll; de Žebre 1664 (Krž KĮ : 117ᵃ) = tarm. *Ž'eb'r'e, Žėbriai Kelmė Klm ir kt. de Kumzaycia 1636 (Pln KĮ : 104ᵇ) = tarm. *Kumžaič'a, Kumžāičiai Kuliai Pln; de Rapszaycia 1636 (Pln KĮ : 105ᵃ) = tarm. *Rapšaič'a, Rapšāičiai Stalgėnai Pln ir kt. 175 Diedey 1584 (Pėteraitis : 99) = tarm. *D'ed'ei, Dėdžiai, Galdāpė, Tolminkiemis; Kalniučė kalnas Erškėčėi XVI a. pab. (Spruogis : 126) = tarm. *Kal'n'ič'ė kalnas Eršk'ėt'ei, bk. *Kalnyčio kalnas Erškėčiai vs. Treigių kaime Šiauduvos vls. (dab. Laukuva Šil); de Kaczeytey 1638 (Pln KĮ : 161ᵇ) = tarm. *Kač'ait'ei, Kačičiai Žalgiris Ktrn; de Kapsudey 1638 (Pln KĮ : 163ᵇ) = tarm. *Kapsud'ei, Kapsudžiai Žlibinai Pln; de Klepsztey 1638 (Pln KĮ : 162ᵇ) = tarm. *K'l'ep'š't'ei, Klipščiai Sendvaris Klp; de Moſtaytey 1638 (Pln KĮ : 162ᵇ) = tarm. *Mostait'ei, Mostáičiai Lapiai Klp; de Pamiedey 1634 (Pln KĮ : 102ᵇ) = tarm. *Pam'ed'ei, bk. *Pamedžiai Plungė ir kt. Atvejai su daugiskaitos vardininko galūne -ys: Eigietonis 1898 (Anonim : 38) = Eigel onys Butrimónys (dab. Pivašiūnai ir Jurgeliónys Al); Wiežonis 1898 (Anonim : 35) = Vėžionys Alovė (dab. Daugai Al) ir kt. Moteriškosios giminės daugiskaitos vardininko lyčių šaltiniuose pasitaiko vos viena kita: de Kukuliszkies 1740 (Lkm KĮ I : 110ᵃ) = tarm. *Kukut'išk'e.s, Kukt iškės Ut; Užkarklinies 1854 (ED : 36) = *Užkarklynės Užventis Klm; de Wesalkiszkęb 1678 (Lnkv KĮ : 18ᵃ) = tarm. *V'esal'k'išk'es, dab. Vesėlkiškiai Linkuvà Pkr ir kt. Norgieliszkias 1898 (Anonim : 38) = Norgeliškės Butrimónys (dab. Punià Al); de Villa Vefelkiskas ~1711 (Lnkv KĮ : 4ᵇ) = tarm. *V'esel'k'iškas, dab. Vesélkiškiai Linkuvà Pkr ir kt. N lietuviškuose istorijos šaltiniuose sunku atskirti daugiskaitos vardininko ir vienaskaitos kilmininko lytis, žr. p. 167–168. D a u g i s k a i t o s k i l m i n i n k a s Daugiskaitos kilmininko lytys ištisai rašomos Joniškio, Molėtų knygose (apie 350 skirtingų oikonimų). Jų esama Alantòs, Daūgailių, Klóvainiu, Lįnk menų, Linkuvós, Raguvós, Utenós, Vidėniškių ir kt. bažnyčių įrašų knygose. Keletas tokių lyčių rasta ir Naujųjų Rytprūsių žemėlapyje (1808 m.). Daugiskaitos kilmininko lytys de Antapunciu 1692 (Mlt KĮ I : 45ᵃ) = *Antapūnčių Molėtai; de Eydeciu 1682 (Mlt KĮ I : 1ᵃ) = *Ediečių, dab. Aidiečiai Čiulėnai Mlt; de Eygiahu 1683 (Mlt JĮ II : 3ᵃ), de Eygietu 1687 (Mlt JĮ II : 7ᵃ) = *Eig'e.lu, dab. Aigelai Čiulėnai Mlt; de Eysietu 1689 (Mlt JĮ II : 5ᵇ) = *Eisetų Molėtai; de Akmeniu 1683 (Mlt KĮ I : 7ᵃ) = *Akmenių, Akmeniai Čiulėnai Mlt; de Vndrey kieniu 1683 (Mlt KĮ I : 5ᵇ) = tarm. *Un'd'r'eik'ėnu, Andreykieniu 1827 (Ktk KĮ VIII : 5ᵃ) = *Andreikėnų, Andreikėnai Kūktiškės Ut; de auxtkatniu 1715 (Dt KĮ : 166ᵃ) = *Aukštkalnių Dotnuvà Kdn; de Eyuiciu 1683 (Mlt KĮ I : 3ᵇ) = *Eivilčių, dab. Avilčiai Alantà Mlt; 176 de Awizieniu 1769 (Ut JĮ I : 50ᵃ) = *Avižienių, Avižėniai Taurāgnai Ut; de Aza-ru 1683 (Mlt KĮ I : 4ᵃ) = tarm. *Ažaru, bk. *Ežeru, Ežerai Molėtai; de Azubelu 1684 (Mlt KĮ I : 9ᵃ) = *Ažubalių, Ažūbaliai Molėtai; de Baliszku 1672 (Klov KĮ III : 61ᵇ) = *Bališkių, Bališkiai Rozalimas Pkr; de Bolszyszkiu 1672 (Klov KĮ III : 88ᵃ) = *Balsiškių, de Balgu 1677 (Lnkv JĮ : 21ᵃ) = *Balsių, dab. Balsiai Klōvai-niai Pkr; ex Bernataiciu 1618 (Pln JĮ : 178ᵃ) = *Bernataičiu Plungė; Pagi Berženu 1600 (Jnš KĮ : 10ᵃ), Pagi Berženiu 1604 (Jnš KĮ : 55ᵃ) = *Beržėnų, Bėržėnai Rūdiškiai Jnš; de Villa Beržensku 1711 (Dt KĮ : 145ᵃ) = *Beržinskų Dotnuvā Kdn; Czerpoku 1807 (NO : 2) = *Čerpokų Liepalōtai (dab. Lukšiai Šk); de Dauciunu 1685 (Mlt KĮ I : 13ᵇ), Dowciunu 1684 (Mlt KĮ I : 7ᵇ), Dowczu-nu 1689 (Mlt JĮ II : 10ᵃ) = *Daučiūnų Molėtai; Pagi Daugataiciu 1600 (Jnš KĮ : 16ᵃ) = *Daugalaicių, Daūgalaičiai Stupurai Jnš; Pagi Daugielu 1603 (Jnš KĮ : 45ᵇ), Š: Daugieliu 1610 (Jnš KĮ : 119ᵇ), Sioto Daugielu 1613 (Jnš KĮ : 155ᵃ) = *Daugelių, Daugėliai Kužiai Šl arba Daugėlaičiai Meškuičiai Šl; iš Degiesiu 1676 (Lnkv KĮ : 69ᵇ) = *Degėsių, Degėsiai Gūostagalis Pkr; Pagi Donilu 1600 (Jnš KĮ : 14ᵇ), S. Donilu 1616 (Jnš KĮ : 192ᵃ) = *Donylių, Donýliai Skaistgirys Jnš; de uilla Dauidu ~1711 (Lnkv KĮ : 4ᵇ) = *Davydų, dab. Dovydai Gružiai Ps; Pagi Drabayciu 1600 (Jnš KĮ : 17ᵇ) = *Drabaičių Joniškis; Pagi Drąsutaičiu 1600 (Jnš KĮ : 12ᵃ), Siota Drasutaičiu 1613 (Jnš KĮ : 146ᵃ) = *Drąsutaičių, Drąsutāičiai Satkūnai Jnš; Š. Drasuciu 1615 (Jnš KĮ : 172ᵇ) = *Drasučių, plg. Drąsučiai Kuršėnai Šl; Sioto Draseiku 1613 (Jnš KĮ : 153ᵇ) = *Drąseikių, Drąseikiai Buivydžiai Jnš; Pagi Gajciunu 1599 (Jnš KĮ : 6ᵃ) = *Gasčiūnų, Gasčiūnai Stupurai Jnš; Gribu 1807 (NO : 1) = *Grybų Kaūnas; z grudziu 1683 (Vdn KĮ III : 5ᵇ), de Grodziu 1692 (Mlt KĮ I : 44ᵇ), de Grodziu 1777 (Vdn KĮ II : 69ᵇ) = *Gruodžių, Gruōdžiai Paažuōliai Mlt; Janiszkelių arba Janiszkių porakvie 1854 (arba vėliau, XIX a. II pus.) (ED : 105) = tarm. *Jan'išk'el'u, *Jan'išk'u, dab. Joniškėlis Ps; de villa Juszkayciu 1599 (Jnš KĮ : 3ᵃ) = *Juškaičių, Juškāičiai Juodeikiai Jnš; De komzayciu 1631 (Pln KĮ : 73ᵃ) = tarm. *Komžaič'u, Kumžāičiai Kuliai Pln; de kulu 1637 (Slnt KĮ : 40ᵃ) = *Kulių, Kuliai Kuliai Pln; de Leplaw-kalu 1635 (Pln KĮ : 103ᵃ) = *Lieplaukalių Plungė; de Lukosławkiu 1643 (Pln KĮ : 156ᵇ) = *Lukoslaukių Plungė; de ... Mazielu 1599 (Jnš KĮ : 1ᵃ) = *Maželių, Maželiai Juodeikiai Jnš; de Mazrimu 1636 (Pln KĮ : 105ᵃ) = *Mažrimų Plungė; Mitzkowietzu 1584 (Pėteraitis : 249) = *Mickoviečių, plg. Mickavičiai ||Žaibai, Puodžiūnai; de neſukuciu 1643 (Pln KĮ : 159ᵃ) = tarm. *N'ešuk'č'u, Nešu-kuōčiai Paukštakiai Pln; De petrafayčiu 1631 (Pln KĮ : 73ᵃ) = *Petrašaičių Plungė; ex pago puskarayčiu 1631 (Pln KĮ : 73ᵃ) = *Puškaraičių Plungė; De pur-wayčiu 1631 (Pln KĮ : 74ᵃ) = *Purvaičių, Purvāičiai Žlibinai Pln; ex pago Rapšayciu 1631 (Pln KĮ : 68ᵃ) = *Rapšaičių, Rapšāičiai Stalgėnai Pln; de feray-ciu 1631 (Pln KĮ : 71ᵃ) = *Šeraičių Plungė; de Radziunu 1682 (Mlt JĮ II : 2ᵇ), ij Radziunu 1702 (Dgl JĮ II : 88ᵃ), iz Radziunu 1702 (Dgl JĮ II : 88ᵃ) = *Radžiūnų, 177 Radžiūnai Spitrėnai Ut; Siota Raibių 1614 (Jnš KĮ : 161a) = *Raibių Joniškis; de Rakieciu 1690 (Ant KĮ : 25b) = tarm. *Rak’eč’u. Antalieptė Zr; Pagi Ramoszkiu 1601 (Jnš KĮ : 22a) = *Ramoškių, Ramoškiai Skaistgirys Jnš; de pago Repjajciu 1633 (Pln KĮ : 83b), de repbayčių 1631 (Pln KĮ : 71a), de repbayčių 1631 (Pln KĮ : 72a) = *Repšaičių, dab. Rapšaičiai Stalgėnai Pln; de Rekietajciu 1640 (Slnt KĮ : 70b) = *Reketaičių, plg. Rekėtė Imbarė Krtn; Sabaczschu 1540 (Pėteraitis : 341) = tarm. *Saba(i)čių, Sabaičiai Stalupėnai, Miëlkiemis; Šiota Salgeikiu 1609 (Jnš KĮ : 114a) = *Salgeikių Joniškis; de Jakotu 1675 (Lnkv JI : 100a) = *Sakalų, Sakalai Stačiūnai Pkr; de Jangawiļkiu 1679 (Lnkv JI : 12b) = *Sangaviškių Linkuvà Pkr; iz ialenu 1711 (Dt KĮ : 297a) = *Šelėnių Dotnuvà Kdn; de Skroblu 1634 (Pln KĮ : 102b) = *Skroblių, dab. Skróblis Bubėnai Pln; de Skruzdiėnu 1638 (Pln KĮ : 128a) = *Skruzdenų Plungė; de fukþtybkiu 1619 (Pln JĮ : 179b) = *Šiukštiškių, de Sandwaro Szukxtixkiu 1619 (Pln JĮ : 179b) = *sendvario (tarm. *sandvaro) Šiukštiškių Plungė; de Wiezelu 1689 (Vdn KĮ III : 39b) = *Vėželių, Vėželiai Luokesa Mlt; de Pažkaniu 1682 (Mlt JĮ I : 1b) = tarm. *Paška.n’u., de Pažkoniu 1691 (Mlt KĮ I : 42b) = *Paškonių, Paškónys Luokesa Mlt; Telšių pa-rakvije 1854 (ED : 2) = *Telšių, Telšiai; de Vliczeliu 1689 (Mlt JĮ II : 10b), de Vlicieliu 1691 (Mlt KĮ I : 41a), de Vliczelu 1685 (Mlt KĮ I : 12a) = *Ūlyčėlių, Ūlyčėlė Žalvariai Mlt; Usu 1807 (NO : 2) = *Ūsų, Ūsai Šakiai (dab. Lukšiai Šk); de Vadoktu 1678 (Rgv KĮ I : 119a) = *Vadoklių, Vadókliai Vadókliai Pn; Villa Waydminiu 1599 (Jnš KĮ : 4a), S: Waidminiu 1613 (Jnš KĮ : 148b) = *Vaidminių, Vaidminiai Skaistgirys Jnš; Willuszu 1807 (NO : 2) = *Viliušių Meištai (dab. Viliušiai Jankai Šk); Wirbaszu 1807 (NO : 2a) = *Virbaš(i)ų Kaunas ir kt. Daugiskaitos vietininkas Katyčių bažnyčios knygoje (buv. Klaipėdos kraštas) oikonimai rašomi daugiskaitos vietininko linksniu: Kubs Krauleidys ... Krauleidžūfe 1670 (Fenzlau : 124) = *Krauleidžiuose, Krauleidžiai Katyčiai Šlu; Agutte Ullozaite ... Ulložūse 1669 Fenzlau : 124) = *Ulozuose, Ulozai Katyčiai Šlu; Tumosas Waidžentaitis ... Waidžėnčiųfe 1672 (Fenzlau : 124) = *Vaidžėnčiuose, dab. Vaižėnčiai Katyčiai Šlu ir kt. Lietuvos šaltiniuose daugiskaitos vietininkas pastebėtas tik vieną kartą: de Rakieciosie 1694 (Ant KĮ : 41b) = tarm. *Rak’eč’a(.)s’e Antalieptė Zr. Sudėtiniai oikonimai Atvejai, kai oikonimas rašomas dviem žodžiais: Ant Escherelle 1539 (Pėteraitis : 92) = *Ant Ežerėlia, *Ant Ežerėlio ‖ Bumbulai, Gumbinė, Nybudžiai; Еймпачъ Вингисъ 1591 (Spruogis : 110) = *Eitros (tarm. *Eitras) Vingis dv. 178 prie Eitros upės Tverų vls. Pln; Parph: Surwilijcensis de Villa Kalnu berze⁶⁶ 1713 (Dt KĮ : 156ᵃ) = *Kalnų Beržė, dab. Kalnaberžė; de Kula soda 1634 (Slnt KĮ : 13ᵃ), de Kule soda 1631 (Slnt KĮ : 5ᵇ), de Kule soda 1634 (Slnt KĮ : 15ᵇ) = *Kulio (tarm. *Kul’e) soda, de Kulef soda 1640 (Slnt KĮ : 80ᵃ) = *Kulės (tarm. *Kul’es) soda Salantāi Krtn; Zascianek Soda Ganikta / Sioto Twirbuty / Woytostwo Zaniemenskie / Wotosc Wielonska 1615 (Inw VI : 24ᵇ) = *Sodo Ganykla Veliuona; de Stalga sodos 1638 (Pln KĮ : 128ᵃ) = *Stalgo (tarm. *Stalga) sodos, dab. Stalgas Stalgėnai Pln; de Jito sodu⁶⁷ 1616 (Pln KĮ : 2ᵃ) = *Šilo sodų Plungė; ex sito fodos 1625 (Pln KĮ : 35ᵇ), ex syto sodos 1628 (Pln KĮ : 45ᵃ), ex jyto sodos 1628 (Pln KĮ : 45ᵃ), ex silo sodos 1628 (Pln KĮ : 47ᵇ) = *Šilo sodos Plungė; de Szilo Jodos 1639 (Pln KĮ : 135ᵃ), de Sztapia bierzie 1758 (Dt KĮ : 339ᵃ) = *Šlapia Beržė, de Villa fzlapiosos Berzies 1711 (Dt KĮ : 146ᵃ) = *Šlapiosios Beržės, dab. Šlapaberžė Dotnuvà Kdn; de Witkafodos 1639 (Pln KĮ : 135ᵇ) = *Vilko (tarm. *Vilka) sodos Plungė; de Wayto vlicies 1709 (Ant KĮ II : 104ᵃ) = *Vaito ūlyčios (tarm. *u.l’įč’a.s) Antālieptė Zr. Neretai sudėtinio oikonimo dėmenys rašomi kartu: de Kulasoda 1631 (Slnt KĮ : 4ᵇ) = *Kulio (tarm. *Kul’e) soda Salantāi Krtn; Liepukalnas 1854 (ED : 3) = *Liepų Kalnas Telšiai; de Preyfafodof 1635 (Pln KĮ : 103ᵃ), de Prejfofodos 1635 (Pln KĮ : 103ᵃ) = *Preišo (tarm. *P’r’eiša) sodos Plungė; Michael fzytatyš de Pago Sziłofodof 1636 (Pln KĮ : 103ᵇ), de Pago Sitosodos 1636 (Pln KĮ : 103ᵇ) = *Šilo sodos (vns. kilm.) Plungė; De Upeskumpas 1810 (Mlt KĮ X : 32ᵃ) = tarm. *U.p’e.s Kumpas, bk. *Upės Kampas Molėtai ir kt. Atrodo, kad visais atvejais antrąjį sudėtinio oikonimo dėmenį soda galime laikyti nomenklatūriniu žodžiu, plg. variantus: de Stalga sodos 1638 (Pln KĮ : 128ᵃ) = tarm. *Stalga sodos, bk. *Stalgo sodos ir de Pago Stalgas 1639 (Pln KĮ : 136ᵃ) = Stalgas (vns. vard.) Pln; ex Stalga 1639 (Pln KĮ : 136ᵇ) = tarm. *Stalga (vns. kilm.), dab. Stalgas Stalgėnai Pln. Vienais atvejais nomenklatūrinis žodis, įvardijantis gyvenamąją vietą, rašomas lietuviškai (sodos), kitais atvejais – lotyniškai (Pago). Esama ir daugiau panašių pavyzdžių, plg. de fukbtybkiu 1619 (Pln JĮ : 179ᵇ) = *Šiukštiškių ir de Sandwaro Szukotxi̇ckiu 1619 (Pln JĮ : 179ᵇ) = *sendvario (tarm. *sandvaro) Šiukštiškių Plungėje. Panašus atvejis, matyt, ir de Wayto vlicies 1709 (Ant KĮ II : 104ᵃ) = *Vaito ūlyčios (tarm. *u.l’įč’a.s) Antālieptė Zr. Tad tokie sudėtiniai vietovardžiai, matyt, nebūtų tikri. ⁶⁶ Plg. de katnaberze 1694 (Dt KĮ : 9ᵇ). ⁶⁷ Gali būti ir soda. 179 Kai kurie lietuviškų oikonimų lyčių rašybos ypatumai Aptarti oikonimų lietuviškų lyčių rašybą nelietuviškuose istorijos dokumentuose – nelengvas dalykas. Mat jos užrašytos įvairių kalbų (lotynų, kanceliarinės slavų, lenkų, vokiečių) tekstuose. Oikonimų lyčių rašyba priklauso nuo kelių faktorių, kuriuos išdėstome pagal svarbą eilės tvarka: a) kokios kalbos tekste jos yra užrašytos, b) kokios tarmės plote užrašytos, c) ar jas rašė lietuvis (lietuvių kalbą mokantis) asmuo, d) ar raštininkas rašė lietuviškai, ar ne, e) kokioje raštinėje (valstybės, bažnyčios ar privačioje) dirbo raštininkas. Tai atskleidžia nemažai dėsningumų, leidžiančių paaiškinti daugelį kalbamųjų lyčių rašybos atvejų. Bene svarbiausias aptartinas oikonimų lietuviškų lyčių rašybos aspektas – balsių ir dvibalsių rašyba, gerokai įvairuojanti ir besiskirianti nuo dabartinės. Ne vienu atveju ypač problemiškas žodžio galo vokalizmas, nes, kaip jau buvo teigta, galūnė – pati pažeidžiamiausia morfema, ir dėl vienokio ar kitokio jos užrašymo konkreti oikonimo lytis gali būti laikoma ar nelaikoma lietuviška. Balsių ir dvibalsių rašybą ne taip paprasta aptarti ir dėl to, jog susipina įvairių tarmių, rašto kalbos ir svetimų kalbų reiškiniai, įvairios rašybos tradicijos. Tuos dalykus ne visada galima atskirti. Tuo tarpu priebalsių rašyba nekelia didesnių problemų, nes priebalsiai žymimi panašiai, kaip dabar, ir jų rašybos aptartinas tik vienas kitas atvejis. Balsių rašybos apžvalga Trumpasis balsis [a] žymimas raide a: A-ckmen-a 1576 (Pėteraitis : 47) = Akmenà || Akminija Pakalnė; de A-poku 1706 (Ant KĮ II : 88ᵇ) = *Apuokų Antálieptė Zr; Na Žaščian’ A-pidemis / Miasteczko Łabonary / Woytowstwo Łabonarskie 1731 (Inw KZ : 101) = Apýdemis Saldūtiškis Ut; de A-tt-a-d-a-we-nav 1696 (Kp KĮ IX : 37ᵃ) = *Atadavėnai Kupiškis; de A-zub-a-liev 1743 (Lkm KĮ II : 14ᵇ) = *Ažubalial Linkmenys Ign; de B-a-jorale 1638 (Slnt KĮ : 45ᵃ) = Bajorāliai Imbarė Skd; de Br-a-fesiu 1683 (Mlt KĮ I : 5ᵇ) = *Bradesių Molėtai; Bud-a-wietis 1539 (Pėteraitis : 89) = *Būdawietis, vėliau Būdsedžiai || Butsedžiai Gumbinė, Vałtarkiemis; Ville D-a-gailu 1599 (Jnš KĮ : 3ᵇ) = *Dagailių Joniškis; Daub-a-rrūle 1672 (Fenzlau : 124), plg. Daubarai Pagėgiai Šl; Dubi-nik-a-s 1898 (Anonim : 42) = tარმ. *Dub in’ikas, dab. Dubininkas Merkinė (dab. Marcinkónys Al); Siota g-a-wenaiciu 1616 (Jnš KĮ : 194ᵃ), plg. Gavėnáičiai Meškuičiai Jnš; de Gud-a-kiemis 1606 (Mrk KĮ I : 14ᵃ) = Gùdakiemis Merkinė Vrn; ex uilla C-a-lauu ~1711–1712 (Lnkv KĮ : 7ᵃ), plg. Kalevai Pakruojis Pkr; de Kriwas-a-lis 1740 (Lkm KĮ I : 110ᵇ) = Krivášalis Linkmenys Ign; Zascianek Kul-nik-a-s ... pokoniec rez nad jeziorem Birzulią / Wies KVIAKIE / WŁOSC 180 WORNIENSKA 1662 (ŽV Inv : 120) = *Kulnikas Varniai Tl; Laubensk-a-s 1807 (NO : 2a) = *Liaubenskas Veiveriai; na Zaścianku Lep-a-s-a-ta / Wieś Skietdy / WŁOSC SOŁOCKA 1731 (Inw KZ : 47) = tarm. *Liepasala, bk. *Liepasalė Šalakas Zr; Zaścianek Lynk-a-daržys 1820 (WDW : 82b) = *Linkadaržis Lavoriškės Viln; de villa Link-a-w-a 1618 (Jnš KĮ : 218b) = *Linkava, dab. Linkuvà Pkr; de m-a-ne yciu 1694 (1695 ?) (Dgl JĮ II : 63a), plg. Manei čiai Sudeikiai Ut; de M-a-teliu 1689 (Mlt KĮ I : 34b), plg. Matėliai Inturke Mlt; Mežym-a-s / P. SVINCIANENSIS 1744 (Syn : 81) = tarm. *M'e.š'i.mas Švenčionys; de N-a-praley 1696 (Ant KĮ I : 51b) = tarm. *Napral'ai, Naprėliai Žukliškės Zr; Nárág-a-s / P. DUBINCENSIS 1744 (Syn : 48) = tarm. *Na.ragas Dubingiai Mlt; de P-a-berze 1693 (Ant KĮ I : 37a) = Pabėržė Daugailiai Ut; Zaścianek P-a-giris / WIES SKIRPSCIE / WŁOSC OLSIADŽEKA 1662 (ŽV Inv : 119) = *Pagirys Alsėdžiai Pln; na zascianku Szczurys y P-a-kalnis / Wies Rubikaicie / Włość Szeszolska 1731 (Inw KZ : 154) = *Pakalnis Šešuoliai Ukm; Na Zascianku P-a-pirtis / Wieś Samawy / Włość Jeżioroska 1731 (Inw KZ : 50) = *Papirtys Degučiai Zr; P-a-pliney 1597 (Pėteraitis : 275) = Paplyniai || Pabaliai Stalūpenai; P-a-t-a-le 1828 (Ktk KĮ VIII : 13b) = Patalė Pakaniai Ut; de Pikt-a-g-a-liu 1670 (Rgv KĮ I : 14a) = *Piktagalių, plg. dab. Piktagalys Šeimyniškiai An; de villa R-a-dziunay 1782 (Dgl KĮ III : 84b) = Radžiūnai Spitrėnai Ut; de villa Sk-a-raičiū 1599 (Jnš KĮ : 1b) = *Skaraičių, dab. Skariai Kepėliai Jnš; S. Skrib-a-kiu 1613 (Jnš KĮ : 149b), plg. Skribakiai Bučiūnai Jnš; Скроблин-а-съ 1597 (Spruოგis : 293) = *Skro अबlynas k. Medingėnai Pln; Zaścianek soda G-a-nikl-a / Sioto Twirbuty / Wołostwo Zaniemienskie / Wołosc Wielonska 1615 (Inw VI : 24b) = *Sodo Ganykla Veliuona Jrb; Sw-a-rūje 1670 (Fenzlau : 124), plg. Svarai Katyčiai Šlu; Urbán-a-s / P. SVINCIANENSIS 1744 (Syn : 81) = tarm. *Urbanas Švenčionys; de V-a-doktu 1678 (Rgv JĮ I : 119a), plg. Vadókliai Pn; de Wien-a-sedziu 1777 (Vdn KĮ II : 69b), plg. *Vienasedžių Vidėniškiai Mlt; de Z-a-biczunu 1694 (Dgl JĮ II : 61b), plg. Zabičiūnai Antalieptė Zr; de z-a-d-a-wayniu 1707 (?) (Dgl KĮ II : 182b), plg. Žadavainiai Daugailiai Ut; Ž-a-deukaūme 1595 (Spruogis : 112) = tarm. *Žad'eikait'e, Ža-deikiai Pãdievytis Šll ir kt.     Ilgasis kirčiuotas balsis [a] žymimas raide a: Unt-a-tamiestia 1745 (Lkm KĮ II : 22b) = tarm. *Untalam'e.s't'e., dab. Antãlamėstė Saldūtiškis Ut; de Ant-a-lepte 1687 (Ant KĮ I : 9b) = Antãlieptė Antãlieptė Zr; de Ant-a-makey 1691 (Vdn KĮ III : 50b) = tarm. Antãmakiai Balninkai Mlt; Zaścianek Ant-a-rasztas / Wieś Kiakszty / Włość Wydzka 1731 (Inw KZ : 15) = *Antaraštas Vidžiai (Baltarusija); de B-a-lizkiu 1672 (Klov KĮ III : 88a), plg. Bāliškiai Rozalimas; de Bey-n-a-[żi-liś 1802 (Int KĮ : 16b) = Beinãšilis Inturke Mlt; de Bruk-a-le 1658 (Krž KĮ : 28a) = tarm. *Brukal'e, Brukãliai Kražiai Klm; Na Zasciankach ... D-a-ry-mas / Wies Eydėcie / Włość Malatska 1731 (Inw KZ : 125) = *Darymas Molėtai; 181 de kahn-a-berže 1694 (Dt KĮ : 9ᵇ) = Kalnāberžė Surviliškis Kdn; de G-a-takiemis 1740 (Lkm KĮ II : 1ᵇ) = Gātakiemis Saldūtiškis Ut; de Kriw-a-salis 1740 (Lkm KĮ I : 110ᵇ) = Krivāšalis Liñkmenys Ign; de Mažun-a-le 1659 (Krž KĮ : 48ᵇ) = tarm. *Mažunal’e, dab. Mažūnai Kelmė Klm; Nár-á-gas / P. DUBINCENSIS 1744 (Syn : 48) = tarm. *Na.ragas Dubingiai Mlt; ʃ-a-kiu 1683 (Mlt KĮ I : 2ᵃ), plg. Šakiai Skudūtiškis Mlt ir kt. Lietuvių trumpasis balsis [a] ne vienu atveju žymimas raide o: 3ascianki Aukszciob-o-lis / Wieś Antabaty / Włość Tauroginska 1731 (Inw KZ : 67) = *Aukščiobalis Taurāgnai Ut; de B-o-reykiu 1683 (Mlt KĮ I : 4ᵇ) = *Bareikių, Bareikiai Molėtai Mlt, de k-o-pciunu 1677 (Lnkv KĮ : 88ᵇ) = *Kapčiūnų, Kapčiūnai Joniškėlis Ps; w Zascianku P-o-grauzie 1829 (Ktk KĮ VIII : 37ᵃ) = Pagraužė Sugínčiai Mlt; de Pokolniu 1739 (Ut KĮ I : 15ᵃ), de P-o-kolniu 1740 (Ut KĮ I : 15ᵇ) = Pakalnių Pakalniai Ut; de P-o-kryže 1770 (Dgl KĮ III : 41ᵃ) = Pakryžė Daugailiai Ut ir kt. Dėl garsų, žymimų raidėmis -ą, -ą žr. p. 168–172. Ilgasis (kirčiuotas) balsis [o] žymimas raide o: 3ascianki Aukszci-o-bolis / Wieś Antabaty / Włość Tauroginska 1731 (Inw KZ : 67) = *Aukščiobalis Taurāgnai Ut; de Get-o-galiu 1685 (Vdn KĮ III : 19ᵇ), plg. dab. Gėliōgaliai Bálninkai Mlt; Gumbr-o-nas / P. ANUSZYSCENSIS 1744 (Syn : 87) = *Gumbronas Onuškis Vrn; Zascianek Pang-o-laukis / WŁOŚĆ MASŁADŻKA 1662 (ŽV Inv : 204) = *Pangolaukis Móšėdis; Sioło R-o-czkiu 1613 (Jnš KĮ : 153ᵃ) = Rōčkiai Juodeikiai Jnš; Pagi R-o-piniku 1600 (Jnš KĮ : 7ᵃ), plg. Rōpininkai Kepāliai Jnš; de Sien-o-we 1682 (Vdn KĮ III : 3ᵇ) = *Senovė Bálninkai Mlt; Pagi Skilw-io-niu 1600 (Jnš KĮ : 12ᵇ), plg. Skilvioniai Saugėlaukis Jnš; ʃtr-o-pale 1631 (Slnt KĮ : 3ᵇ) = tarm. *Stropale, Stropėliai Kūlupėnai Krtn; de Zam-o-ku 1683 (Mlt JĮ II : 2ᵇ), plg. Zamōkai Mindūnai Mlt; ex uilla Zid-o-niu ~1711–1712 (Lnkv KĮ : 3ᵇ), plg. Židōniai Joniškėlis Ps ir kt. Ilgasis (nekirčiuotas) balsis [o] žymimas raide o: de Villa Jack-o-s-o-dzius 1671 (Rgv KĮ I : 23ᵃ) = *Jackasodžius, de Jackas-o-džia 1672 (Rgv JĮ I : 111ᵇ) = tarm. *Jackasodž'a, bk. *Jackasodžio, Jackagalỹs Juostinininkai An; S-o-denay 1584 (Pēteraitis : 363) = *Sodēnai, vėliau Sodarai Dārkiemis, Žabynai; de Isz ʃ-o-denu 1689 (Vdn KĮ III : 36ᵇ) = *Sodėnų, Sodėnai Luokesà Mlt; de Tumas-o-dzius 1668 (Rgv KĮ I : 3ᵃ) = *Tumasodžius, dab. Tumagalỹs Miežiškiai Pn; Ull-o-žūse 1669 (Fenzlau : 124), dab. Ulozai Katyčiai Šlu ir kt. Ilgasis kirčiuotas balsis [o] žymimas raide a: de Jan-a-niu 1672 (Klov KĮ III : 61ᵇ), plg. dab. Janōnys Lauksōdis Pkr; de J-a-niskiey 1672 (Klov KĮ III : 60ᵇ) = tarm. *Ja.n’iš’k’ai (?), dab. Joniškėlis mstl. Ps; de Wili-a-cziu 1777 (Vdn KĮ II : 66ᵃ), plg. dab. Vilijōčiai Luokesà Mlt; de Zam-a-ku 1683 (Mlt KĮ I : 1ᵇ), plg. dab. Zamōkai Mindūnai Mlt ir kt. 182 Ilgasis kirčiuotas balsis [o] žymimas raide (i)a ir to ploto oikonimuose, kur dabar tariamas [a], [ă]: Až-ia-nis 1898 (Anonim : 64) = tarm. *Až'an'i.s, Ožio- nys Naująsis Daugeliškis Ign; Beci-a-nis 1898 (Anonim : 64) = tarm. *B'ec'a- n'i.s Žuikos Ign; Jan-ia-nis 1898 (Anonim : 64) = tarm. *Jan'an'i.s, Janiōnys Naująsis Daugeliškis Ign ir kt. Ilgasis nekirčiuotas balsis [o] žymimas raide a: de Bern-a-tiszkiey 1743 (Lkm KĮ II : 16ᵃ) = tarm. *B'erna.t'is'k'ai, dab. Bernōtiškis Linkmenys Ign; de D-a-tnawa 1706 (Dt KĮ : 96ᵇ), plg. Dotnuva Kdn; na zascianku Kierm-a-fzelis / Wies Krewny / Włość Szeszolska 1731 (Inw KZ : 153) = tarm. *Kerma.s'el'is Šešuoliai Uk'm ir kt. Balsių [a] ir [o] rašyba lietuvių istoriniuose oikonimuose – gana painus ir sudėtingas dalykas. Tai rodo tokie pavyzdžiai: Eua D-a-niwenia de D-a-niu 1684 (Mlt KĮ I : 8ᵃ) = *Danių, Eua D-o-nienia de D-o-niu 1690 (Mlt KĮ I : 39ᵇ) = *Donių, dar plg. Andree D-a-nis de D-a-nie 1687 (Mlt KĮ I : 21ᵃ), dab. žmonių kalboje tik Dōniškiai VK – tokią šaknį liudija visi lietuviški XX a. šaltiniai, bet of. Daniškiai (klaidinga lytis) Suginčiai Mlt; de L-e-luciu 1683 (Mlt KĮ I : 7ᵃ), de L-e-luciu 1686 (Mlt KĮ I : 18ᵃ) = *Lelučių arba *Lėlučių – de L-e-luciu 1686 (Mlt KĮ I : 18ᵃ), de L-a-lyuciu 1683 (Mlt KĮ I : 7ᵃ) = tarm. (dab.) *La(.)lučiu, dar plg. de L-ey-luciu 1688 (Mlt KĮ I : 25ᵇ), bet dab. of. L-o-lūičiai (klaidinga lytis) Suginčiai Mlt. Neaišku, kodėl XVII a. rašoma raide o (nekirčiuotoje pozicijoje turėtų būti a) atvejais de m-o-kiliu 1682 (Mlt JĮ II : 1ᵃ), de M-o-kiliu 1690 (Mlt KĮ I : 35ᵇ)⁶⁸, tai galėtų rodyti kirčiuotą pirmąjį skiemenį *Mōkylių (?) – dab. = tarm. ma.k'il'u, of. Mokyliai Suginčiai Mlt; de mik-a-tojuney 1781 (Dgl KĮ III : 83ᵇ), plg. dab. of. Mik-o-lojūnai Daugailiai Ut; mestiali Pusz-o-totia; ant turgaus Pusz-o-totia 1653 Upytės žemės teismas (Jablonskis 1937: 147) = *Pušalote (vns. viet.) ir plg. Pušalotas Ps ir kt. Iš pateiktų pavyzdžių aišku, kad asmenys, užrašę tuos oikonimus, ne visada sugebėdavo tiksliai atskirti ir užrašyti balsius liet. [ā] ir [o] arba liet. [ă] ir [o]. Dėl netobulos (įvairuojančios) rašybos neįmanoma atskirti balsio [e] nuo [ė], o šiuos nuo dvibalsio [ie]. Balsis [ė] žymimas raidėmis ie, kur raide i yra minkštumo ženklas, pavyzdžiui: de Villa Berz-ie-s 1711 (Dt KĮ : 145ᵇ) = *Beržės; de Villa [z]lapiosios Berz-ie-s 1711 (Dt KĮ : 146ᵃ) = *Šlapiosios Beržės, dab. Šlapaberžė Dt Kdn; de fenob-ie-s 1774 (Blnk KĮ II : 9ᵃ) = tarm. *S'enob'e.s; de Untalksn-ie 1740 (Lkm KĮ I : 106ᵇ) = tarm. *Untalk's'n'e, Añtalksnė Linkmenys Ign ir kt. Dėl balsio [ė] rašybos raidėmis e, ia, ie dar žr. p. 167–168. ⁶⁸ Plg. oikonimus, kurių ilgasis balsis [o] nekirčiuotoje pozicijoje uteniškių tarmės plote išvirsta [a]: de Maletu 1691 (Mlt KĮ I : 41ᵃ = tarm. Ma.l'etū, Molėtai mst.; mamenay 1769 (Ut JĮ I : 50ᵃ = tarm. Ma.m'enai, Moménai Kūtiškės Ut ir kt. 183 Net jei dviraidis ie parašytas ten, kur turėtų būti dvibalsis [ie], dar nereiškia, kad ten būtent jis yra, pavyzdžiui: de Azusieniu 1683 (Mlt KĮ I : 3ᵇ) = tarm. *Ažu.s'e.n'u. – dviraidis ie žymi = tarm. [e.]. Tad nelietuviškai rašytuose šaltiniuose kai kurie oikonimų lietuviškų lyčių fonetiniai dalykai, galima sakyti, neatspindimi. Oikonimų lietuviškose lytyse visai neskiriami ilgieji balsiai liet. [ī] [ū] ir trumpieji liet. [ĭ], [ŭ]. Raidės y ir i vartojamos pramaišiui ir vienais atvejais žymi [ī], kitais [ĭ]. Plungės KĮ, UĮ (1615–1660 m.) kartais daugiskaitos kilmininko ilgasis balsis (nosinis) [ū] žymimas raide u, Linkuvos KĮ (1670–1711 m.) yra vienas atvejis, kai kalbamajame linksnyje ilgasis balsis (nosinis) [ū] žymimas raidėmis on: de Vendzindz-ion ~1711 (Lnkv KĮ : 7ᵃ), plg. dab. Vienžindžiai Grūžiai Ps. Atkreiptinas dėmesys į faktą, kad Joniškio KĮ (1599–1621 m.) balsiai [u], [ū] (kirčiuotoje pozicijoje) arba tų pačių oikonimų lytyse, arba antroponimuose ir iš jų kilusiuose oikonimuose kaitaliojasi su dvibalsiu [ui] (kirčiuotoje pozicijoje): Aduo: Zutayc Pagi Gimb-u-ciu ... Pat: Augustinus Gimb-u-tis 1599 (Jnš KĮ : 3ᵃ) – Villæ Gimb-uy-ciu Aduocationis Zutaycia 1599 (Jnš KĮ : 3ᵃ), plg. dab. Gimbūčiai Skaistgirys Jnš; Pagi K-u-sayčiu 1600 (Jnš KĮ : 7ᵃ) – K-ui-sayčiu Kuniga Kle bona levatus est de fonte Bartolomeus Staniula K-ui-saicia filius 1599 (Jnš KĮ : 3ᵇ) = *Ku(i)saičių, dab. Kūisiai, Kuisėliai Satkūnai Jnš; de Lel-u-ciu 1683 (Mlt KĮ I : 7ᵃ), de Lel-u-ciu 1686 (Mlt KĮ I : 18ᵃ) = *Lelučių (*Lelūčių ?), dar plg. de Leyt-u-ciu 1688 (Mlt KĮ I : 25ᵇ) – de Lel-ui-ciu 1686 (Mlt KĮ I : 18ᵃ), de Lal-uy-ciu 1683 (Mlt KĮ I : 7ᵃ) = dab. tarm. *La(.)luič'u., plg. of. Lolūčiai Suginčiai Mlt; Aduo: Beynorayč. Pagi Wayžg-u-ciu Fil: Anna Valentini Dudaytis Pat: Joannes Wayžg-ui-tis cum Gendre Vileyku ycia 1601 (Jnš KĮ : 20ᵇ), dab. Vaizgūčiai Gataučiai Jnš ir kt. Dvibalsiai Dvibalsis [ai] žymimas raidėmis ai, aj, ay ir pan.: de B-aj-dot-aj 1639 (Slnt KĮ : 60ᵇ) = Baidotai Notėnai Skd; de Bikun-ay 1706 (Dgl KĮ I : 170ᵃ) = Bikūnai Sudeikiai Ut; Villæ Dag-ai-lu 1599 (Jnš KĮ : 3ᵇ) = *Dagailių Joniškis; Pagi Daugat-ai-ciu 1600 (Jnš KĮ : 16ᵃ) = *Daugailaičių, Daugalaičiai Meškuičiai Šl; Ś. Dow-ay-niu 1612 (Jnš KĮ : 144ᵃ) = *Dovainių Joniškis; Pagi Drąsut-ai-čiu 1601 (Jnš KĮ : 12ᵃ), Pagi Drąsut-aj-ciu 1601 (Jnš KĮ : 23ᵃ) = *Drąsutaičių, Drąsutaičiai Satkūnai Jnš; Pagi Dwit-ay-čiu 1601 (Jnš KĮ : 21ᵇ) = *Dvilaičių, dab. Dvelaičiai Skaistgirys Jnš; Endrik-ai-czūse 1669 (Fenzlau : 116) = tarm. *Endrikaičiuose, Endrikaičiai Pagėgiai Šlu; de G-ay-lužu 1690 (Mlt KĮ I : 37ᵃ) = *Gailiušių, Gailiūšiai Mindūnai Mlt; Na Zaściankach ... Karwar-ay-stis / Wies Rymucie / Włość Malatska 1731 (Inw KZ : 120) = *Karvarais tis Molėtai ir kt. 184 Taip pat atkreiptinas dėmesys į faktą, kad Joniškio KĮ (1599–1621 m.) dvibalsis [ai] kaitaliojasi su dvibalsiu [ui] antroponimuose ir iš jų kilusiuose oikonimuose: Nicolaus Bauk-ui-tis ... Pagi Batk-ay-cia 1600 (Jnš KĮ : 11ᵇ), plg. dab. Bálkaičiai Saugėlaukis Jnš; Aduo: Dwit-uy-č Pagi Dwit-ay-čiu 1601 (Jnš KĮ : 21ᵇ), plg. dab. Dveláičiai Skaistgirys Jnš; Patr.’ Joannes Drob-uy-tis ... Pagi Drab-ay-ciu 1600 (Jnš KĮ : 17ᵇ) = *Drabaičių, *Drobaičių (?) Joniškis; de uillâ Skar-ai-čiu 1599 (Jnš KĮ : 1ᵇ) – cum Helena Skar-ui-čia Pagi Skarią 1600 (Jnš KĮ : 14ᵇ), plg. dab. Skariai Kepaliai Jnš ir kt. Dvibalsis [ai] žymimas taip pat raidėmis ei, ey, iey: Zascianek Azur-ey-stis / Wieś Łokaie / Włość Malatska 1731 (Inw KZ : 103) = *Ažuraistis Molėtai; de Bumbien-ey 1751 (Lkm JĮ II : 11ᵃ) = *Bumbėnai Liñkmenys Ign; de G-ey-dzie-kalnis 1786 (Skdt KĮ : 30ᵇ) = *Gaidžiakalnis Skudutiškis Mlt; de G-ey-dziu 1683 (Mlt KĮ I : 2ᵃ), de G-iey-dziu 1690 (Mlt KĮ I : 37ᵇ) = *Gaidžių, Gaidžiai Čiulėnai Mlt; de G-ey-gatu 1685 (Mlt KĮ I : 13ᵃ) = *Gaigalų, Gaigalai Alantā Mlt; de G-ey-luȥu 1682 (Mlt JĮ II : 1ᵃ), de G-iey-luȥu 1690 (Mlt KĮ I : 38ᵃ) = *Gailiušių, Gailiušiai Mindūnai Mlt; de G-ey-zuciu 1683 (Mlt KĮ I : 5ᵇ), de G-ey-ziuciu 1685 (Mlt KĮ I : 13ᵇ) = *Gaižučių, *Gaižučiai, dab. Padvarniai Alantā Mlt ir kt. Toks dvibalsio [ai] rašymas raidėmis ei gali atspindėti du dalykus: a) slavininimą, b) tarmines ypatybes (pavyzdžiui, [ai] gali būti tariamas [ei] ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai kad istoriniuose oikonimuose ir antroponimuose dvibalsis [ai] dažniau žymimas ey Alantās, Antalieptės, Įnturkės, Kriaunų, Liñkmenų, Molėtų bažnyčių knygose. Dvibalsis [au] Dvibalsis [au] žymimas raidėmis (i)au: Au-kszkykéje 1669 (Fenzlau : 122), plg. dab. Auškýkiai Šlu; de au-xzta Duaris 1753 (Upn KĮ II : 8ᵇ) = *Aukštadvaris, plg. Aukštādvaris Kulvā Jon; Bried-au-ssay 1539, Bred-au-sej 1542 (Peteraitis : 84) = *Briedausiai, vėliau Bredūnai Stalupėnai, Pilupėnai; de Vila D-au-barjzkiey 1691 (Vdn KĮ III : 50ᵃ) = *Daubariškiai Vidėniškiai Mlt; De Villa D-au-biey 1706 (Dgl KĮ I : 170ᵃ) = *Daubiai Daugailiai Ut; Pagi D-au-gataiciu 1600 (Jnš KĮ : 16ᵃ) = Daugalačiai Meškuičiai ŠI; de D-au-gieliszkey 1740 (Lkm JĮ II : 1ᵇ), dab. Daugėliškis Ign; Pagi Gat-au-čiu 1600 (Jnš KĮ : 16ᵃ) = *Gataučių, Gataučiai Gataučiai Jnš; de G-au-reliey 1740 (Lkm KĮ I : 107ᵃ) = Gaurėliai Žuikos Ign; Zascianek Iszt-au-żas / WIES NVGARE / WŁOSC GORDOWSKA 1662 (ŽV Inv : 150) = *Išlaužas Paukštakiai Pln; Pagi J-au-nei-kayciu 1601 (Jnš KĮ : 20ᵇ) = *Jauneikaičiai, Siota j-au-neiku 1613 (Jnš KĮ : 148ᵇ) = Jauneikiai Pociūnai Jnš; Zascianek J-au-rys / Wies Kiiele / Włość Malatska 1731 (Inw KZ : 122) = *Jaur- Molėtai; Na Zasciaňku K-iau-klinis / Wieś Szaduykie / Włość Tauroginska 1731 (Inw KZ : 76) = *Kiauklinis Taurāgnai Ut; K-iau-lupis / P. WILKOWISCENSIS 1744 (Syn : 107) = *Kiaulupis Vilkaviškis; Zascianek Ł-au-duṗis / Sioto Skiemie / Woitostwo Zasieckie / Wolosc Boisagols- 185 ka 1615 (Inw VI : 38ᵇ) = *L(i)audupis Skėmai Rd; de L-au-ksteniey 1742 (Lkm JĮ II : 4ᵇ) = Laukštėniai Kazitiškis Ign; Zaścianek Lepat-au-kis / Wieś Andrzeiu-ny / Włość Ježioroska 1731 (Inw KZ : 47) = *Liep alaukis Zarasai; de Mil-iau-s 1684 (Mlt KĮ I : 9ᵃ) = *Miliaus (vns. kilom.), Mil iai Mindūnai Mlt; Greg orij Jkawdajitis ... de Sk-au-dale ... Catharina Jk-au-dayte 1639 (Slnt KĮ : 66ᵃ) = tარმ. *Skaudal'e, Skaudaliai Imbarė Krtn ir kt. Gana dažnai dvibalsis [au] žymimas raidėmis (i)aw: de Antak-iaw-nia 1757 (Lkm JĮ II : 17ᵃ) = tარმ. *Antak'aun'a.. bk. Antakiaunis , plg. Kiauneliškis Liūkmenys Ign; Liūkmenys Ign; de Vila D-aw-barįzkiey 1691 (Vdn KĮ III : 50ᵃ) = *Daubariškiai Vidėniškiai Mlt; D-aw-ksze 1639 (Slnt KĮ : 59ᵇ), de D-aw-ksze 1637 (Slnt KĮ : 35ᵇ), de D-aw-kįbe 1640 (Slnt KĮ : 79ᵇ) = tარმ. *Dauk'ś'e, Dau-ksčiai Skd; Zaścianek Jodat-aw-kis / Wieś Andrzeiun y / Włość Ježioroska 1731 (Inw KZ : 47) = *Juodalaukis, plg. Juod alaukiai Kavoliškės Zr; de Jad-aw-glu 1696 (Ant KĮ I : 52ᵃ) = tარმ. *Ja(.)daug'l'ai, bk. būtų *Juodaugliai, dab. Jodaugiai Žūkliškės Zr; de Kr-aw-ieliu 1686 (Mlt KĮ I : 17ᵃ) = *Kraujelių, Kraujėliai Mindūnai Mlt; de Sk-aw-dale 1634 (Slnt KĮ : 14ᵇ), de sk-aw-dale 1637 (Slnt KĮ : 34ᵃ) = tარმ. *Skaudal'e, Skaudaliai Imbarė Krtn; de β-aw-kle 1636 (Slnt KĮ : 32ᵇ) = tარმ. *Šauk'l'e, Šaukliai Mósėdis Skd ir kt. Dvibalsis [au] po palatalizuoto priebalsio kartais (bet ne visada) žymimas eu, (i)ew, pavyzdžiui: de K-ew-ſzyniu 1684 (Mlt KĮ I : 8ᵃ) = *K(i)aušinių, dab. Kaušiniai Inturkė Mlt; de Kr-eu-ielu 1684 (Mlt KĮ I : 8ᵃ) = *Kraujelių, Kraujėliai Mindūnai Mlt; de Pak-iew-nis 1740 (Lkm KĮ II : 3ᵃ) = Pakiaunys Liūkmenys Ign ir kt. Tokia dvibalsio liet. [au] rašyba raidėmis aw, ew ir pan., jei išlaikytos oiko-nimo lyties lietuviškos morfemos, laikytina tik rašybos dalyku ir, matyt, dauge-liu atvejų netraktuotina kaip slav inimas. Taip lietuvių dvibalsis [au] yra žymi-mas ne viename rašytiniame ir spausdintame XVII–XIX a. lietuviškame šalti-nyje. Seniausiame Sedos šnektos lietuviško teksto (1771 m.)69 rankraštyje dvibalsis [au] nuosekliai rašytas raidėmis aw, bet spausdintame variante – visur raidėmis au: Kuniga Jona Domazewicz-iau-s, Pįżor-iau-s, JEZ-AU Chriſt-au Swenc-iau-įami Sakramenti, Tą Szwec-iau: Sakramenta, noredams T-au wisu ger-iau-s tarn-au-t ir kt. Tad akivaizdu, jog čia dvibalsio [au] rašymas raidėmis aw ar au tėra rašybos tradicijos dalykas. Ir kai kuriuose kituose rankraščiuose, pavyzdžiui, K. Jablonskio paskelbtuose XVII a. lietuviškai rašytų priesaikų 69 Plg. Kuniga Jona Dômaszewić-iaw-s ... Piszor-iaw-s, Jez-aw Christ-aw Swenciausiami Sakramenti, Tą Szwec-iaw-si Sakramenta, ku ger-iaw-sey T-aw stužity, Sp-iaw-dimus (spjaudymus), Kunas Brang-iaw-sis, Jzganitoj-aw, par Swencz-iaw-si Kuna ir Kr-aw-ij, prasz-aw, o Jez-aw mil-aw-sis, ant To Attor-iaw-s Szwenć-iaw-siami Sakramenti, patr-aw-k sirdis musu, ing Karaliste Dang-aw-s (Subačius 1997). 186 tekstuose iš Ukmergės ir Upytės pavietų teismų knygų dvibalsis [au] lietuviškuose žodžiuose (bendriniuose ir tikriniuose) dažniausiai žymimas raidėmis aw, kartais – au: d-aw-g (daug) 1624 Upytės žemės teismas; miestali Puszotota un turg-aw-s, prie s-aw wirwe suryst liepies, teyp d-au-gal 1653 Upytės žemės teismas; Asz Iozephas Kazt-aw-skas, ia milistas pana Kasak-aw-ska panas P-aw-sza, mana Tamasz-aw-s kumet 1669 Ukmergės kaptūro teismas; su didzia dr-aw-gia zmoniu, io milista ponas t-aw-czus 1675 Ukmergės kaptūro teismas (Jablonskis 1937: 146–148). Kituose spausdintuose lietuviškuose šaltiniuose – anoniminėje lietuvių kalbos gramatikoje „Universitas Lingvarum Litvaniae“ (1737)70, atspindinčioje vidurio Lietuvos tarmes, seniausiame žemaičių tarmės paminkle „Ziwate“ (1753)71, A. Strazdo poezijos knygelėje (1818)72, kuri reprezentuoja rytų aukštaičių Kriaunų šnektą – dvibalsis [au] taip pat žymimas raidėmis au ir aw. Anoniminė gramatika „Universitas“ LDK turėjo nemažą poveikį (Subačius 1998: 40) ir galėjo prisidėti prie lietuvių dvibalsio [au] rašybos raidėmis aw tradicijos įtvirtinimo, ypač XVIII–XIX a. pirmoje pusėje. Dvibalsis [au] taip pat žymimas raidėmis ow: de D-ow-ciunu 1684 (Mlt KĮ I : 7b) = *Daučiūnai Molėtai; de D-ow-iociu 1689 (Mlt KĮ I : 10a) = *Daujočių, Daujočiai Giedraičiai Mlt; de Pt-ow-ciszkey 1740 (Lkm KĮ II : 2b) = *Plaučiškiai, dab. Plaučiškės Saldūtiškis Ut; išz T-ou-kielu 1688 (Ant I : 145b) = *iš Taukelių, Taukėliai Daugailiai Ut ir pan. 70 Raidėmis (i)au rašoma atvejais P-àu-kſztis, Križ-iau-s, Sk-àu-dus, didz-iau-fias, bràng-iàu-ſias, Au-kſzcz-iau-ſias, D-au-g, d-au-gumas, ſp-àu-dziu, kt-au-ſju, àu-ginu, kt-au-piu, r-au-ginu, t-au-žiu, pt-au-dziu, pt-àu-kiu, b-au-biu, d-au-žiu, àu-gi kial-au-daw, kial-au-k, kial-au-jas (keliauja), ſk-au-da, ſk-audejo ir kt.; raidėmis (i)aw – K-iaw-ſzinis, J-aw-tis, Kriz-iaw-ger-iaw-ſias, Kalba ... brang-iaw-ſia, Sàldz-iaw-ſias, Taw, Saw, d-àw-gio, kt-aw-ſineju, Gir-iaw (gyriau), Gir-daw-aw, dz-iaw-gios, t-aw-kiu, tr-aw-kiu, j-àw-cziu, ſn-aw-dziu, kt-aw-ſiu, Medziodaw-aw, Kial-iaw-ju, kialaudaw-aw, kel-aw-k, kel-aw-janti, r-aw-nu, dz-iaw-nu, mok-aw, mok-iaw, mokidaw-aw, regiej-aw-s ir kt. (Universitas 1991). 71 „Ziwate“ liet. [au] nuosekliai žymimas raidėmis (i)aw: atfyg-aw-ty, Aw-kšč-iaw-ſis, b-iaw-ri-be, d-aw-g, d-aw-gibe, d-aw-gumas, g-aw-ty, g-aw-na, k-aw-las, k-aw-lelus, kt-aw-pies, kr-aw-jes, kr-aw-jes (vns. vard.), kr-aw-je (vns. kilm.), kr-aw-jeys (dgs. įn.), puyk-iaw-ſis, r-aw-donas, r-aw-doty, r-aw-doj-aw, f-aw-le, žyn-aw ir kt. (Girdienis, Girdienienė 1997). 72 Raidėmis (i)au rašoma atvejais pl-au-kitie (plaukyti), nieužj-au-czie (neužaučia), Sz-au-ksiu, au-kszcz-iau-sis, Prigt-au-sk, nupi-au-tas, tab-iau, au-ksa (aukso), au-kszcz-iau-sia, pranasz-au-iu, s-au-ſete, p-au-ksztielis, maž-iau-sia (mažiausio), Kl-au-sik mieras Artai-au (klausyk, mielas artojau), Jez-au-s, Jez-au, cziszcz-iau-s, J-au-tielis, J-au-czias, Au-szra, b-au-bdamas; ir kt.; raidėmis aw – par Kunigą UNTANA DRAZD-AW-SKA, j-aw, g-aw-ni (gauni), s-aw (sau), mat-aw (matau), t-aw (tau), ugin-aw (auginu), brundin-aw (brandinau), sirpin-aw (sirpinau), n-aw-iu (tarm. nauju., t.y. naują, vns. gal.), Niekam szkadas nie dar-aw / Miszkan j-aw-cziu nie war-aw (Niekam škados nedarau / Miškan jaučių nevarau), suktai-aw (suklojau), s-aw-ſeta, cud-aw-nam, Prasz-aw, t-aw-kan, i-aw (jau). 187 Tokią liet. [au] rašybą oikonimuose (ir antroponimuose) galima paaiškinti ne vien slavinimu. Liet. [au] žymimas raidėmis (i)ou, ow šiuose šaltiniuose: gana retai K. Sirvydo „Punktų sakymų“ antrojoje dalyje (1644)73, gana dažnai, bet ne visais atvejais M. Smolskio (Smalščio) „Uwogose“ (1823)74. Dvibalsio [au] žymėjimo raidėmis (i)ou atvejų pasitaiko ir „Universite“ (1737)75. Be to, tokių atvejų pasitaiko ir kai kuriuose rankraštiniuose tekstuose (Jablonskis 1937: 148, žr. toliau. Kai kurie aukštaičių tarmėmis rašę autoriai dvibalsio [au] pirmąjį sandą, esant tvirtagalei priegaidei, kirčiuotoje pozicijoje suvokė kaip [o] ir rašė raide o76. Neišpažn-ou (neišpažinau), nepadar-iou (nepadariau), buw-ou (buvau), tol-ou-s (toliau), med-ou-s (medaus) ir kt. (Širwids 1929); sak-ou (sakau), Dung-ou-s (dangaus), atskl-ou-pus (atsik l až upus), žmog-ou (žmogau), d-ou-gu-mas (daugumas), par s-iou-ru bromu (siaurą), o keyp s-iow-ras ir unksztus ir ke-las (siauras); atn-ou-jinou (atnaujinau) ir kt. (Uwogos 1823). Plg. de Pt-ow-ciszkiey 1740 (Lkm KĮ II : 2b) = *Plaučiškiai, dab. Plaučiškės Saldūtiškis Ut. Ly-giai taip pat kai kurie aukštaičių tarmėmis rašę autoriai nekirčiuotoje pozicijoje suvokė dvibalsio [au] pirmąjį sandą [a], todėl rašė raide o, tarsi čia būtų tvirtagalė priegaidė77: sweyks karal-ou, Izrael-ou-s, Jazaus Chryft-ou-s ir kt. (Širwids 1929); daw-iow kapu asztonaliku, mana Mikatoi-ow-s arkli, daw-iow kapu dvide-simt 1669 Ukmergės k apt ūro teismas ir kt. (Jablonskis 1937: 148); Viln-ou-s, atn oujin-ou ir kt. (Uwogos 1823). Plg. de D-ow-iociu 1689 (Mlt KĮ I : 10a) =*Daujočių, Daujočiai Giedraičiai Mlt. Tad manyti, jog tokiais atvejais slavinama, yra netikslinga. Gausūs pavyzdžiai rodo, jog Lietuvoje bent XVII–XIX a. pradžioje dvibalsis [au] skirtinguose lietuviškuose šaltiniuose buvo žymimas nevienodai. Įvai- Neišpažn-ou, nepadar-iou, turei-ou, sweyks karal-ou, daug-iou-s, buw-ou, tol-ou-s, Izrael--ou-s, Jazaus Chryft-ou-s, ir kori med-ou-s ir kt. (Širwids 1929). Plg. Viln-ou-s, sak-ou, Dung-ou-s, atskl-ou-pus, žmog-ou, d-ou-gumas, par s-iou-ru bromu, o keyp s-iow-ras ir unksztus ir kelas, lab-iou-s, be skeycz-iou-s ira mana griekay, j-ou, diel Dung-ou-s kr-ou-ju sawa prateja, unt kriz-iou-s, bi-ou-ribes, greicz-iou-s, kas j-ou-czias unt grieku smertelnu, tunk-iou-s, Karal-ou-s, Nutrotij-ou wisa ir sau pati prapuldz-iou unt amžiu, rona j-ou-czias, dž-iou-gias, niesij-ou-cziu, teyp d-ou-gal, musz-iou, dar-iou, atn-ou-jin-ou, g-ou-tumem ir kt. Tačiau esama daug atvejų, kai [au] rašomas raidėmis (i)au: r-au-da, apr-au-dot, Gier-iau-s, s-au, nesis-au-gam, sunk-iau-sioj, didž-iau-sias, d-au-gina, miel-au-sia, razumn-iau-sias, Ape Szwin cz-iau-siu Kamuniju, t-au-kia, ale tu nie j-au-czias ir nie arklis, s-aule, visu tawa kr-au-ju, maton-iau-sias ir kt. (Uwogos 1823). Plg. kėcz-iow (kenčiau), kėjdaw-ow (kęsdavau) (Universitas 1991). Į tai straipsnio autoriaus dėmesį atkreipė V. Mažiulis. Plg. A. Laigonaitės teiginį, „kad nekirčiuoti ilgieji skiemenys bendrinėje lietuvių kalboje tariami iš esmės pagal vieną modelį. Ir nors jie suvokiami kaip tvirtagaliai ..., sakyti, kad jie turi priegaidę, nebūtų tikslu ...“ (Laigonaitė 1978: 17). 188 riai jis žymimas ir toponimuose, ir antroponimuose. Jei istorijos šaltinyje išlaikyta oikonimo lietuviška morfologija, dvibalsio [au] žymėjimas raidėmis aw, ew, ou, ow ir pan., matyt, nelaikytinas slaviniu. Tai tam tikra rašybos tradicija, atsiradusi dėl slavų, ypač lenkų, rašybos įtakos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiškai įvairuoja ir prūsų [au] rašyba bendriniuose žodžiuose ir toponimuose. Ten kalbamasis dvibalsis taip pat žymimas ne tik raidėmis au, bet ir ou, ew ar pan.: cr-au-yo E 160, kr-aw-ia III 73₁₄, kr-ew-ley II 13₁₈, kr-aw-ian III 75₁₁ (Mažiulis 1981: 281), D-au-ben 1346 ir D-ou-ben 1340, D-aw-gayn 1405; Blendel-au-k 1423, Bolel-au-cs 1342, Gunel-au-ken 1331 ir Bog el-aw-ken 1419, G-aw-sisl-aw-ks 1339, Gunl-aw-ke 1349; K-au-caliskis 1331 ir K-aw-kowangen 1314; K-au-then 1404, K-iau-te ir K-ew-te, K-eu-the, K-yaw-te 1258, Gertep-eaw-ne 1406; Cr-au-neynen 1426 ir Cr-aw-neynen 1411/1419, Cr-aw-nen 1419 ir pan. (Gerullis 1922). Dvibalsis [ei] Dėl dvibalsių [ei] ir [ai] žr. p. 173–175. Dvibalsis [uo] Dvibalsis [uo] žymimas raidėmis uo atvejais de Az-uo-zeru 1688 (Mlt KĮ I : 23ᵇ), plg. Ažuožerai Inturkė Mlt; Š. D-uo-bedziu 1612 (Jnš KĮ : 137ᵇ), plg. Duobėdžiai Saugėlaukis Jnš; Pagi J-uo-dziu 1601 (Jnš KĮ : 18ᵇ), plg. Juódžiai Gataučiai Jnš; de Villa Kr-uo-peley 1706 (Dgl KĮ II : 218ᵃ) = Kruopėliai Baibiai Žr; ex L-uo-ma 1673 (Rgv KĮ I : 29ᵇ) = *Luoma Raguvà; de Pabat-uo-sze 1757 (Lkm KĮ II : 57ᵇ) = *Pabaluošė Svnč; Pagi Pet-uo-dziu 1600 (Jnš KĮ : 14ᵇ), Pagi Pet-uo-dziu 1605 (Jnš KĮ : 62ᵇ) = Peluodžiai Pašvitinys Pkr; Pagi Szt-uo-stikiu 1604 (Jnš KĮ : 52ᵃ), plg. Šluostikiai Buivydžiai Jnš ir kt. Joniškio KĮ, Daugailių KĮ, JĮ esama nemažai atvejų, kai dvibalsis [uo] žymimas ir apslavintose oikonimų lytyse: Pagi D-uo-bedziow 1606 (Jnš KĮ : 74ᵇ), Sioto D-uo-bedzie 1614 (Jnš KĮ : 162ᵃ), plg. Duobėdžiai Saugėlaukis Jnš; de D-uo-bie 1707 (Dgl KĮ II : 179ᵃ), plg. Duobiai Daugailiai Ut; Š. i-uo-deikiow 1615 (Jnš KĮ : 170ᵃ), plg. Juodeikiai Juodeikiai Jnš; Š. J-uo-dziu 1611 (Jnš KĮ : 130ᵃ), Š. i-uo-dziow 1616 (Jnš KĮ : 191ᵃ), plg. Juódžiai Gataučiai Jnš; de Kr-uo-pele 1712 (J) (Dgl KĮ II : 205ᵃ), plg. Kruopėliai Baibiai Žr; de N-uo-degule 1707 (Dgl KĮ II : 180ᵃ), plg. Nuodėguliai Sudeikiai Ut; Pagi P-uo-dziunow 1605 (Jnš KĮ : 73ᵇ); Š. P-uo-dzjuni 1615 (Jnš KĮ : 173ᵃ), plg. Puodžiūnai Bučiūnai Jnš; Š. sl-uo-stikia 1612 (Jnš KĮ : 144ᵃ), plg. Šluostikiai Buivydžiai Jnš ir kt. Tuose pačiuose šaltiniuose esama nemažai analogiškų antroponimų pavyzdžių. Monoftongizuotas (nekirčiuotoje pozicijoje) dvibalsis [uo>a] uteniškių šnektos ploto šaltiniuose žymimas raide a: de J-a-dawglu 1696 (Ant KĮ I : 52ᵃ) = tarm. *Ja(.)daugl'u, bk. būtų *Juodauglių, dab. Jodaugiai Žukliškės Žr; de Villa J-a-delzkielu 1733 (Aln KĮ IV : 1ᵇ) = tarm. *Ja(.)diš'k'e'l'u, bk. *Juodiškėlių, dab. Juodiškiai Alanta Mlt. 189 Analogiški antroponimų atvejai: Nicolaus Gr-a-dis de Dusiaty 1704 (Ant JĮ I : 160a) = tarm. *Gra(.)d'is, bk. *Gruodys; Micháel K-a-litis78 ... de Villa Pod-krzyze Parochie Dusiat. 1780 (Dgl KĮ III : 76b) = tarm. *Ka(.)l'it'is, bk. *Kuoly-tis. Dvibalsis [uo], kuris nekirčiuotoje pozicijoje uteniškių šnektos plote dabar monoftongizuotas, dažniausiai žymimas raide o: iz D-o-biu 1702 (Dgl KĮ II : 57b) = tarm. *Dab'u, Duobiai Daugailiai Ut; de Grab-o-stu 1689 (Mlt KĮ I : 34b) = tarm. *Grabastu, plg. Gabuostas (2) ež. (LUEŽ : 51); de J-o-ciu 1683 (Mlt KĮ I : 6a) = *Jač'u, Juočiai; de J-o-daku 1682 (Mlt JĮ II : 44b) = *Jadak'u, Juodakiai Žėlva Ukm; de J-o-daniu 1683 (Mlt KĮ I : 3a) = tarm. *Ja(.)d'ėnu, Juodėnai Čiulėnai Mlt; Zascianek Vz-o-li-nis / Wieś Butkuny / WŁOSC SOŁOCKA 1731 (Inw KZ : 36) = tarm. *U.žal'ini.s Salakas Zr; de villa N-o-de-guley 1782 (Dgl KĮ III : 85a) = tarm. *Nad'ėgul'ai, Nuodėguliai Sudeikiai Ut; de Pagrab-o-sciu 1692 (Mlt KĮ I : 44b) = tarm. *Pagrabaś'č'u, Pāgrabuosčiai Vidėniškiai Mlt; de Pauai-o-nis 1743 (Ktk KĮ I : 37a) = tarm. *Pavajan'i.s, Pāvajuonis Suginčiai Mlt ir kt.; širvintiškių šnektos plote: Zascianek J-o-dela / Włość Szeszolska 1731 (Inw KZ : 156) = tarm. *Ja.d'ėla Šešuoliai Ukm; šiauliškių šnektos plote: P-o-dżianu Aduocationis Papera Laurentium filium Padziuna et Elenos 1599 (Jnš KĮ : 2b) = tarm. *Padž'unu, Puodžiūnai Bučiūnai Jnš; Pagi ḃt-o-fikiau 1603 (Jnš KĮ : 44a) – arba raide e, t.y. [a] po kietojo [l]: villæ Szt-e-sty-kiu 1599 (Jnš KĮ : 2b) = tarm. *Šlaś't'ik'u, dab. Šluostikai Buivydžiai Jnš. Dar plg. kauniškių šnektos plote: de Wel-o-na 1699 (Dt KĮ : 35b) = Veliuona, Prabaszc̀iu Wel-o-nos 1823 (Nezabitauskis 1996: 54) = Veliuonos Jrb. Dvibalsis [uo], nemonoftongizuotas kirčiuotoje pozicijoje, žymimas raide o, uteniškių tarmės plote: de Az-o-zeru 1683 (Mlt KĮ I : 7a) = Ažūžeriai Inturkė Mlt; de P-o-dziu 1769 (Ut JĮ I : 50a) = *Puodžiu, Puodžiai Mockėnai Ut; panevėžiškių šnektos plote de K-o-lingu 1669 (Klov KĮ III : 41a) = *Kuolingų, Kuólingai Pušalotas Ps; šiauliškių šnektos plote: de Pakr-o-śte 1700 (Dt JĮ : 68a) = Pakruóste Survilškis Kdn ir t.t. Žemaičių tarmės plote dvibalsis [uo] monoftongizuotas į [u] žymimas raide u: de neszuk-u-ciu 1643 (Pln KĮ : 159a) = tarm. *N'eśukuč'u, Nešukuočiai Paukštakiai Pln; Tad ir dvibalsio [uo] žymėjimą raide o toli gražu ne visais atvejais galima laikyti tik slav inimu, ypač ten, kur tarminėse oik onimų lytyse atspindėtas mo- 78 Pavardė Kalytis siejama su, matyt, slaviškos kilmės pavarde Kalità LPŽ I 879. Tačiau kalbami antroponimai gali būti siejami su kuol-, plg. Agata Kuolowa de Czyvki 1708 (?) (Dgl JĮ I : 202b), Stob odnik Jakub Kolunas ... Zaścianek Biržuny / WŁOSC SOŁOCKA 1731 (Inw KZ : 43). Antroponimas Kalita pastebėtas Drūkšių rakto inventoriuje: Stas Kalita, Krzystoph Kalita, Jan Kalita, Piotr Kalita – visi iš Didzi kalitowie kaimo 1682 (Inw KD : 45a). 190 noftongizuotas dvibalsis [uo]. Be to, esama ne vieno lietuviško šaltinio, kur lietuvių dvibalsis [uo] žymimas raide o net ir tose pozicijose, kur tarmėse tariama [uo]. Plg. kuk-o-i (kukúoji), , d-o-du (dúodu), P-o-tam (púolam) ir kt. (Strazdas 1991); su sousu d-o-nu (dúona), uszp-o-ta (užpúola), n-o-g wisa nupteszia ir apn-o-gina (nuóg, apnúogina), Kam-o-jas (kamúojas) ir kt. (Uwogos 1823). Priebalsių rašyba Afrikatos Lotyniško teksto oikonimų lietuviškose formose liet. afrikatos [č], [dž] dažnai žymimos raidėmis dӡ, c: Pagi Bujwi-dӡ-iu 1599 (Jñš KĮ : 5ᵃ) = *Bui vydžių, Buivydžiai Buivydžiai Jnš; Dow-c-iunu 1684 (Mlt KĮ I : 7ᵇ), de Dau-c-iunu 1685 (Mlt KĮ I : 13ᵇ) *Daučiūnų Molėtai; Pagi Dwitay-c-iu 1604 (Jnš KĮ : 53ᵇ) = *Dvilaičių, dab. Dveláičiai Skaistgirys Jnš; de Jokubay-c-iey 1705 (Dt KĮ : 94ᵃ) = *Jokūbaičių, Jokūbáičiai Gudžiūnai Kdn; de maney-c-iu 1694 (1695 ?) (Dgl JĮ II : 63ᵃ) = *Mane ičių, Maneičiai Sudeikiai Ut ir kt. Tačiau esama nemažai atvejų, kai liet. afrikatos [č], [dž] žymimos raidėmis dӡ, cӡ, cz, ć ir pan.: Pagi Dwitay-ć-iu 1601 (Jnš KĮ : 21ᵇ); Woyta Dwibucia Š. Dwelai-cӡ-iu 1606 (Jnš KĮ : 87ᵇ), Woyta Dwilia ... Sioto Dwetai-cӡ-iu 1613 (Jnš KĮ : 148ᵇ) = *Dvelaičių, dab. Dveláičiai Skaistgirys Jnš; Dow-cz-unu 1689 (Mlt JĮ II : 10ᵃ) = *Daučiūnų Molėtai; de Jackaso-dӡ-ia 1672 (Rgv JĮ I : 111ᵇ) = tarm. *Jackosadžʼa. (vns. kilm.), dab. Jackagalys Juostininkai An; ӡascianek naӡwany Kan-cӡ-upis / Sioto Skiemie / Wojtostwo Zasiećkie / Wolosc Boisagolska 1615 (Inv VI : 38ᵃ) = *Kančiupis Skėmai Rd; de Tumaso-dӡ-io 1673 (Rgv KĮ I : 29ᵇ) *Tumasodžio (vns. kilm.), de Tumaso-dӡ-ia 1673 (Rgv KĮ I : 31ᵃ) = tarm. *Tumasodžʼa. (vns. kilm.), dab. Tumagalys Miežiškiai Pn ir kt. Manytina, kad lotyniškuose tekstuose nežymimos (ar nenuosekliai žymimos) afrikatos, nes lotynų kalboje jų nėra. Lenku kalba rašytuose tekstuose afrikata [č] žymima gana nuosekliai, o [dž] – nenuosekliai. Gana nuosekliai afrikatos [č], [dž] vartojamos Ragu vos KĮ (1668–1688 m.). Lotyniškuose tekstuose liet. žvarbieji priebalsiai [š], [ž] dažnai žymimi raidėmis f, s, z, ӡ ir pan.: de Joway-s-u 1671 (Lnkv KĮ : 26ᵃ) = *Jovaiš(i)ų, Jovaišiai Lauk sodis Pkr; S: s-tapiakiu 1607 (Jnš KĮ : 94ᵇ) = *Šlap(i)akių, dab. Šlapakiai Kėpaliai Jnš; de f-tapeberzie 1695 (Dt KĮ : 12ᵃ), de f-lapieberzie 1695 (Dt KĮ : 12ᵃ) = Šlapiaberžė Dotnuva Kdn; ij f-ia ziniu 1703 (Dgl JĮ II : 88ᵃ) = tarm. *Šʼaʼžʼinʼu., Šióžiniai Daugailiai Ut; sioto wikie-z-erij 1597 (Ukm PTA 13879 : 228ᵇ) = *Vikežeris Dusėtos Zr; Siota 3-mirklu 1616 (Jnš KĮ : 193ᵇ) = *Žmirklių, Žmirkli ai Rudiškiai Jnš, de Z-uru 1683 (Mlt KĮ I : 3ᵇ) = *Žiūrų, Žiūrai Luokesà Mlt; de villa 3-iulu 1599 (Jnš KĮ : 3ᵃ), Woyta Balciuna Š: 3-ilu 1611 (Jnš KĮ : 130ᵇ) = *Žvilių Joniškis; de Vila Z-winenay 1691 (Vdn KĮ III : 50ᵇ) = Žvynėnai 191 Žélva Ukm ir kt. Toks žvarbiųjų priebalsių liet. [š], [ž] nežymėjimas diakritikais, [š] nerašymas dviraidžiu sz gali būti atsiradęs dėl lotynų rašybos poveikio, nes lotynų kalboje nėra žvarbiųjų priebalsių. Liet. žvarbieji priebalsiai [š], [ž] žymimi raidėmis β, sz, ž, z ir pan.: A-ž-ubalis 1900 (SG XV/I : 56) = *Ažubalis Tverečius Ign; Pagi β-tapakiu 1600 (Jnš KĮ : 6ᵇ), Pagi Sz-tapakiu 1603 (Jnš KĮ : 45ᵃ) = *Šlapakių, Šlapakiai Kepāliai Jnš; ex fz-lapiaberze 1715 (Dt KĮ : 166ᵃ) = Šlapiaberžė Dotnuva Kdn; U-ž-alksnis 1854 (ED : 36) = *Užalksnis Užventis; U-ž-usamanis 1898 (Anonim : 65) = *Užusamanis Ceikiniai Ign; ex pago Ž-eymej dicto 1639 (Slnt KĮ : 60ᵇ) = Žeimiai Imbarė Krtn ir kt. Manytina, kad tos oikonimų lytys, kuriose nežymimos afrikatos ir žvarbieji priebalsiai, laikytinos lietuviškomis, nes esama ir lietuviškų tekstų, kuriuose jie taip pat nežymimi, plg. patrawk s-irdis musu, S-wen-c-iausiam (Subačius 1997) ir t.t. Liet. priebalsis [k], matyt, dėl lotynų rašybos tradicijos kartais žymimas raide c: ex uilla C-alauu ~1711–1712 (Lnkv KĮ : 7ᵃ) = *Kalevų, Kalevai Pakruojis Pkr; C-olauckis 1556 (Pėteraitis : 195) = *K(u)olaukis || Koliškiai Isrutis, Didlaukiai; de C-ubiliu 1679 (Rgv KĮ I : 63ᵃ) = *Kubilių Raguvà Pn; Šiota C-uta-ycziu 1606 (Jnš KĮ : 87ᵇ) = *Kutačių, Kutáčiai Stačiūnai Pkr; Taur-c-alnis 1539 (Pėteraitis : 403) = *Taurkalnis, vėliau Taurkalniai Stalupėnai, Pilupėnai, Puodžiūnai. LDK šaltiniuose, sekant lenkų rašyba, liet. priebalsis [l] žymimas raide t, nors ir ne visada, [l'] raide l: Woyta Dwi-l-ia ... Sioto Dwe-t-aicziu 1613 (Jnš KĮ : 148ᵇ) = *Dvelaičių, dab. Dveláčiai Skaistgirys Jnš; Pagi β-t-apakiu 1600 (Jnš KĮ : 6ᵇ) = *Šlapakių, Šlapakiai Kepāliai Jnš; ex uilla Ca-l-auu ~1711–1712 (Lnkv KĮ : 7ᵃ) = *Kalevų, Kalevai Pakruojis Pkr; de Cubi-l-iu 1679 (Rgv KĮ I : 63ᵃ) = *Kubilių Raguvà Pn; de Napra-l-ey 1696 (Ant KĮ I : 51ᵇ) = tarm. *Napral'ai, bk. Napreliai Žukliškės Zr ir kt. Esama atvejų, kai žodžio gale liet. priebalsis [s] žymimas raidėmis fz, sz ar pan.: Antmeschkera-sz 1564 (Pėteraitis : 53) = *Antmeškeras, vėliau Antmeškiai Darkiemis, Žābynai; de Apidwariszkie-sz 1741 (Lkm KĮ II : 5ᵃ) = *Apidvariškės (l) Linkmenys Ign; de Gieytoniszkię-sz 1740 (Lkm JĮ II : 2ᵃ) = *Geitoniškės Linkmenys Ign. Asmenvardžių, kuriuose liet. [s] taip pat žymimas žodžio gale, esama daug daugiau. Panašių atvejų galima rasti ir lietuviškuose tekstuose: Ganit karwies aszka-sz, kiawtes, ir pitkas awietes 1818 (Strazdas 1991); Ignasius Sklaustis naszli-sz ulicz. Rutienu 1900 (Int KZ : 32ᵇ). Manytina, kad atvejais, kai žodžio kamiene yra [š], liet. [s] žymėjimas raidėmis sz galėtų būti atsiradęs dėl tam tikros tolimosios asimiliacijos ir dėl to nelaikytinas slav inimu. Tačiau atvejais Krucki-sz 1584 (Pėteraitis : 53) = *Krukis, *Krukys ar vėliau Krukiai Darkiemis, Klišiái; de Gatakie mi-fz 1743 (Lkm KĮ II : 13ᵇ) = Gātakiemis 192 Saldūtiškis Ut ir pan. tokį [s] žymėjimą reikia laikyti vokietinimu (Prūsijoje) arba slavinimu (Lietuvoje), žr. p. 128. Iš šios fragmentiškos oikonimų rašybos apžvalgos aiškėja, kad sugretinus senųjų lietuviškų raštų žodžių ir oikonimų lietuviškų lyčių rašybą, pastebėta bendrų dėsningumų. Tie dėsningumai leidžia teigti, jog ne vienu atveju tai, kas anksčiau aptariant oikonimus ir ypač antroponimus buvo aiškinama (ar bandoma paaiškinti) slavinimu 79, gali būti traktuojama kaip tam tikra rašybos tradicija, tarminiai dalykai ar dar kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nelietuviškuose šaltiniuose užrašytų istorinių oikonimų ir antroponimų negalima atsekti nuo senųjų lietuviškų rašto paminklų. Palyginus istorijos šaltinių vardyno ir senųjų raštų duomenis galima konstatuoti, jog istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti vardyno faktai – tam tikra mūsų senųjų kalbos paminklų dalis, turinti bendrų rašybos dėsningumų, būdingų ir kitiems seniesiems mūsų raštijos paminklams, tačiau išsiskirianti ir tam tikra specifika. Istorinių oikonimų lietuviškos lytys (beje, kaip ir gausios antroponimų lietuviškos lytys) dažniausiai užrašytos tokiuose istorijos dokumentuose, kurie buvo skirti tik praktiniams reikalams. Tie dokumentai nebuvo skirti spaudai. Tai viena iš priežasčių, kodėl taip įvairuoja ir oikonimų, ir antroponimų rašyba. Niekas nesirūpino tiksliai užrašyti vardyno faktus, anais laikais tai nebuvo aktualu.80 Nelabai rūpintasi vienodu tų pačių faktų užrašymu, nes nebuvo nusistovėjusių aiškesnių kriterijų. Jei palyginsime XVII–XVIII a. negausių lietuviškų rankraščių žodžių rašybą ir oikonimų bei antroponimų užrašymą nelietuviškuose istorijos dokumentuose LDK teritorijoje, pamatysime daugmaž vienodą vaizdą: įvairuoja dvibalsių [au] ir [uo], dvibalsio [ie] ir balsių [e], [ė], kai kada balsių [a] ir [o] ir kt. rašyba. Turėdami rankraštinį lietuvišką tekstą, kurio lietuviški žodžiai netobulai užrašyti, mes neabejojame, jog jie lietuviški (nesuslavinti), ir bandome nustatyti, kokia yra rašyba, kokie tos rašybos dėsningumai. Lygiai taip pat mes turėtume žiūrėti ir į oikonimų bei antroponimų lietuviškų lyčių įvairuojančią, dažnai netobulą, rašybą ne šių dienų žvilgsniu, o atsižvelgdami į ano meto (t.y. XVI–XVIII a.) suvokimą. Ano meto raštininkai – kunigai, vienuoliai, net dvarų ir teismų pareigūnai – turbūt ne vienu atveju labai tiksliai užrašė ir oikonimų, ir antroponimų lietuviškas lytis, bet tai jie darė, remdamiesi kitų kalbų rašto tra- 79 Plg. Zinkevičius 1977: 98-101; Maciejauskienė 1991: 172-173, 178; Maciejauskienė 1993: 82; Maciejauskienė 1994: 18–22. 80 Plg.: „... asmenvardžių formos gerokai įvairavo, net pavadinant tą patį žmogų“ (Zinkevičius 1991: 19). 193 dicijomis, nes dauguma, matyt, niekada nebuvo rašę lietuviškai. Be to, XVI–XVIII, net XIX a. lietuvių rašto paminklų rašyba labai įvairi. Kiek mažesnė rašybos įvairovė senuosiuose spausdintuose lietuviškuose raštuose, kur pastebimos ryškesnės pastangos tvarkyti rašto kalbą. Rankraštiniuose šaltiniuose, ypač nelietuviškuose, kuriuose užrašyta daug vardyno medžiagos, sunku pastebėti vienodesnį lietuvių oikonimų ar antroponimų užrašymą. Daugelį raštininkų, užrašiusių lietuviškas oikonimų bei antroponimų lytis, galime palyginti su pradinukais mokiniais, kurie vos išmokę rašyti, daro daug klaidų ir vieną kartą tuos pačius žodžius užrašo geriau, kitą – blogiau. Todėl galime kalbėti apie tam tikras agrafijos apraiškas – stoką sugebėjimo tiksliai, adekvačiai užrašyti tam tikrus lietuvių kalbos faktus. Išvados Straipsnyje aptariama iki šiol nenagrinėta tema – istorinių oikonimų lietuviškos lytys. Tema svarbi keliais atžvilgiais: pirmą kartą paskelbiamos ir aptariamos seniausios užrašytos oikonimų lietuviškos lytys, tų užrašymų visumą suvokiant kaip sistemą; pirmą kartą pagal užrašymą bandoma apibrėžti, kurios nelietuviškų istorijos šaltinių lytys laikytinos lietuviškomis, parodoma, su kokiais sunkumais tenka susidurti, norint nustatyti kai kurių jų lietuviškumą; atskleidžiamos kai kurios oikonimų ir antroponimų vartojimo ir užrašymo paralelės; pirmą kartą atskleidžiamos istorijos dokumentų oikonimų lietuviškų lyčių ir senųjų lietuviškų žodžių rašybos paralelės ir aptariami pasikartojantys dėsningumai. Oikonimų lietuviškų lyčių istoriniuose šaltiniuose esama nuo XVI a.: Prūsijoje (nuo 1539 m.), Lietuvoje (paskutiniame XVI a. ketvirtyje), nors, galima spėti, jog jos pradėtos rašyti kiek anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, jog šios lytys ir Lietuvos, ir Prūsijos istorijos šaltiniuose pasirodė prieš pirmųjų knygų išleidimą. Tai paremia argumentus, jog dar prieš pirmąsias lietuviškas knygas ir Prūsijoje, ir Lietuvoje būta lietuviškų raštų. Tad ankstyviausi oikonimų ir antroponimų lietuviškų lyčių užrašymo faktai vertintini kaip vieni pirmųjų bandymų kurti savą lietuvišką raštiją. Pažymėtina, kad nuo XVI a. pradžios Lietuvos istorijos dokumentuose pradedamos gausiau rašyti ir antroponimų lietuviškos lytys. Jų ypač daug atsiranda XVI a. antrosios pusės istorijos šaltiniuose, kai pradedamos rašyti ir oikonimų lietuviškos lytys. Antroponimų ir oikonimų lietuviškų lyčių rašyba ir vartojimas yra neatsiejami dėl daugelio priežasčių ir ypač dėl to, jog nemaža dalis oikonimų yra antroponiminės kilmės. Dėl turimos ribotos Mažosios Lietuvos vardyno medžiagos negalima pateikti išsamesnių išvadų apie to regiono oikonimų ir antroponimų vartojimo ir rašybos santykį. 194 Galima teigti, kad XVI a. ir Prūsijos, ir Lietuvos istoriniuose dokumentuose įvyko tikras oikonimų lyčių užrašymo perversmas: iš dalies nutrūko tvirtos, maždaug pustrečio šimtmečio turinčios, oikonimų užrašymo tradicijos, susiformavusios vokiečių (Prūsijoje), rytų slavų (Lietuvoje) kalbų pagrindu ir pradėtos rašyti lietuviškos oikonimų ir antroponimų lytys. Viena svarbiausių tokio pasikeitimo priežasčių, – lietuvių raštininkų atėjimas į raštines XVI a. Jie palaipsniui atsisakė iki XVI a. susiformavusių, iš esmės svetimų lietuvių kalbos dvasiai, lietuvių oikonimų ir antroponimų rašybos tradicijų pagal vokiečių (Prūsijoje), rytų slavų (Lietuvoje) pavyzdį. Lietuvoje oikonimų lietuviškų lyčių užrašymui turėjo įtakos nuo XVI a. antrosios pusės lotynų kalba pradėtos rašyti bažnyčių metrikų knygos. Didelėje jų dalyje (bet toli gražu ne visose) rašant lietuvių oikonimus atsisakyta rytų slavų tradicijos, o kitos tradicijos (lenkų kalbos pagrindu) dar tik formavosi. Lietuviškos lytys rodo, kad XVI–XVII a. Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje dar nebuvo nusistovėjusi lietuvių oikonimų vartojimo tradicija lenkų ir vokiečių kalbomis. Lietuviškų lyčių gausa liudija, kad raštininkams tam tikrais atvejais buvo žinomos tik pačių lietuvių vartojamos lytys. Taigi tose vietose, iš kurių jos buvo užrašytos, kalbėta tik lietuviškai. Vien XVI a. šaltiniuose užrašytos dviejų šimtų skirtingų oikonimų lietuviškos lytys. Nelietuviškuose XVII–XVIII a. Lietuvos ir Prūsijos šaltiniuose jų rasta apie tūkstantį. Daugiausia istorinių oikonimų lietuviškų lyčių rasta XVI–XVIII a. Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygose – ten užrašyta daug kaimų vardų lietuviškų lyčių (apie 800). Ypač gausiai jos rašomos Joniškio KĮ (1599–1621 m.), seniausiame išlikusiame Lietuvoje tokios rūšies šaltinyje, Molėtų KĮ, JĮ (1682–1692 m.). Lietuvos dvarų inventoriuose užrašyta daug vienkiemių vardų lietuviškų lyčių (apie 180). Nuo XVIII a. oikonimų lietuviškų lyčių atsiranda ir sąrašuose, nuo XIX a. – ir kituose šaltiniuose (žemėlapiuose, žinynuose, tyrinėjimuose ir pan.). Išsiskiriantis, ankstyviausias dabar žinomas žemėlapis, kuriame gausu lietuviškų lyčių yra Naujųjų Rytprūsių (Užnemunės) žemėlapis (1808 m.). Manytina, kad XVII–XIX a. neperžiūrėtuose nelietuviškuose šaltiniuose gali būti šimtai tokių lyčių. Oikonimų lietuviškų lyčių rasta lotyniškuose, vokiškuose, lenkiškuose, rusiškuose ir slavų kanceliarine kalba rašytuose tekstuose. Kiekvienos kalbos tekste laikytasi nevienodų rašybos tradicijų, ir ne vienu atveju susidarė keblumų dėl kai kurių oikonimų lyčių lietuviškumo. Pagal pastebėtus užrašymo dėsningumus bandyti nustatyti oikonimų lietuviškų lyčių skyrimo kriterijai. Manytina, kad oikonimų lietuviškos lytys – tai pačių lietuvių vartojamos lytys, tiksliai užrašytos istorijos šaltiniuose, neiškraipiant jų morfologijos, pakankamai gerai atspindint fonetiką. Vienas iš kriterijų – nelaikyti slavinimu, vokietinimu ir pan. tų dalykų, kuriuos galima paaiškinti rašybos tradicija arba kurių galima ap- 195 tikti ir senųjų lietuviškų raštų žodžiuose. Daugeliu atveju nelaikytina slavиниму dvibalsio [au] žymėjimas raidėmis (i)aw, (i)ow, ew, kirilica ав, dvibalsio [ai] – raidėmis ei, ey, dvibalsio [uo] – raide o, tam tikrais atvejais ir priebalsio [s] – raidėmis -sz žodžio gale ir t.t. Lietuviškų oikonimų lyčių užfiksuota istorijos šaltiniuose iš kone viso dabartinės Lietuvos ploto, Mažosios Lietuvos (dab. Kaliningrado sritis) ir kai kurių Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienio rajonų, besiribojančių su Lietuva. Straipsnyje pateikta ne visa turima medžiaga, o tik būdingiausi pavyzdžiai, apie 300 oikonimų. Paaiškėjo, kad tiriant senuosius oikonimus ir jų lytis, ypač lietuviškas, labai svarbu atsižvelgti į lingvistinį ir kultūrinį kontekstą. Lingvistinis kontekstas – tai ir visos kitos (apslavintos, apvokietintos, aplotynintos) oikonimų lytys, tai visi antroponimai, visi lietuviški žodžiai, kurių šiek tiek pasitaiko nelietuviškuose šaltiniuose, pagaliau senieji lietuviški raštai. Jam priskirtina kiekvieno oikonimo aplinka (frazė, sakinys, tekstas) ir pati kalba, kuria surašytas dokumentas. Oikonimo negalima išplėšti iš nelietuviško teksto (frazės), jei jis su tuo tekstu susijęs, t.y., užrašytas netiesioginiu linksniu. Tos pačios šaknies oikonimo negalima atskirti ir nuo antroponimo, jei jis yra greta parašytas. Į kalbamąjį kontekstą taip pat įeina ir istorijos šaltinių visuma, iš kurios galima gauti duomenų apie kurio nors vieno konkretaus vietovardžio raidą. Pavyzdžiui, jei keli skirtingi tos pačios vietos ar gretimų vietų šaltiniai fiksuoja tą patį faktą, jis laikytinas patikimu. Lietuviškos lytys – pati vertingiausia, tačiau ne tokia jau didelė oikonimų medžiagos dalis. Bendrame kontekste lietuviškos oikonimų (taip pat ir antroponimų) lietuviškos lytys yra svarbios kalbos istorijai ir ypač istorinei dialektologijai, nes šaltiniuose užfiksuota medžiaga ir iš Lietuvos regionų, neturinčių ankstyvų senųjų rašto paminklų. Tačiau reikia nepamiršti, kad greta negausių lietuviškų oikonimų vartojamos apslavintos, aplotynintos (LDK) ir apvokietintos (Prūsija) lytys, be kurių taip pat negalima apsieiti vardyno tyrinėjimuose. Lietuviškos oikonimų ir antroponimų lytys istorijos šaltiniuose, taip pat ten esantys lietuviški žodžiai bei frazės, papildo duomenis apie lietuvių kalbos vartojimą įvairiose Lietuvos vietose. Gauta 1998 09 22 SUTRUMPINIMAI Lietuviški Inv – inventorius JĮ – jungtuvių įrašų knyga KĮ – krikšto įrašų knyga 196 LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus LN MMB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka LVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvas MAB – Mokslų akademijos biblioteka N – metrikos knygos (krikšto, jungtuvių ar mirimo) nuorašas RS – rankraščių skyrius SA – senieji aktai (LVIA signatūros sutrumpinimas) a. – amžius bk. – bendrinė kalba dab. – dabar, dabartinis dgs. įn. – daugiskaitos įnagininkas dgs. kilm. – daugiskaitos kilmininkas dr. – dirva dš. – dešinysis (intakas) dv. – dvaras ež. – ežeras int. – intakas k. – kaimas kr. – kairysis (intakas) kt. – kitas, kiti liet. – lietuvių, lietuviškas lot. – lotynų, lotyniškas m. – metai mot. g. – moteriškoji giminė mst. – miestas mstl. – miestelis naszl. – našlys of. – oficialus p. – puslapis pan. – panašiai parap., parf., pa’p. ir pan. – parapijos plg. – palygink plv. – palivarkas pus. – pusėje pv. – pieva tarm. – tarminis, tarmės t.y. – tai yra ulicz. – ūlyčios (= kaimo) vien. – vienkiemio vienasied. – vienasėdžio vls. – valsčius vns. kilm. – vienaskaitos kilmininkas vns. vard. – vienaskaitos vardininkas vns. viet. – vienaskaitos vietininkas žr. – žiūrėk 197 Lenkiški Inw. – (Inwentarz) inventorius Ś., Ś, S – (Śiola) kaimo W. – (Woyta, Woita) vaito Lotyniški Ad.; Adu., Aduo.; Aduocat: ir pan. – (Aduocati, Aduocatus, Aduocationis) vaito, vaitystės An’o – (Anno) metų atq’ – (atque) taip pat B., Bap, Bapt.; Bapt’, Bapt(us)’ ir pan. – (Baptisavi, Baptisatus, Baptisata ir pan.) pakrikštijau, pakrikštytas, pakrikštyta B Virginis – (Beatae Virginis) palaimintosios Mergelės Coniug ir pan. – (Legitimorum Coniugum) teisėtų sutuoktinių Cu’ – (cum) su d – (die) diena 10bris – (Decembris) gruodžio d 10’ – (die decima) dešimtąją dieną de eade’ – (eadem) iš ten pat, iš tos pačios vietos e’ – (est) yra Eode’ ead’. – (eodem), (eadem) tą pačią (dieną) Fil: – (Filius, Filia) sūnus, duktė gen. sg. – (genetivus singularis) – vienaskaitos kilmininkas Legitimoru’ – (legitimorum) teisėtų Leg’, LC., Legit Legitimoru’ Parentu’ – (Legitimorum Parentum) teisėtų tėvų L. Th: – (Legitimi Thori) teisėtos santuokos LL., LL:; Leua’, Leu’, Lau’, Lev: ir pan. – (Levantes) liudininkai matrim’ – (matrimonium) santuoka n’ne – (nomine) vardu 9bris – (novembris) lapkričio P. – (Parochiae) parapijos Pag. – (Pagi) kaimo Parent’, Parentu’ – (Parentum) tėvų Pat:; Patr:, Patr’, Prin, Post Pentec: – (post Pentecostem) po Sekminių p’rente – (presente, t.y. praesente) esant, dalyvaujant Pr’ini, PP., PP: ir pan. – (Patrini) krikštatėviai 1ma – (prima) pirmoji q – (qui) kuris q sup Bap – (qui super Baptisavi) kuris anksčiau (prieš tai) pakrikštijau 5ta – (quinta) penktąją (dieną) 2dus – (secundus) antrasis sup – (super) anksčiau 3tia – (tertia) trečioji, trečiąją 3bus, trib – (tribus) trims 198 v’o – (vero) iš tiesų, taip vterq’ – (vterque) ir vienas, ir kitas ŠALTINIAI IR JŲ SUTRUMPINIMAI Bažnyčių įrašų knygos Aln KĮ IV – Alantos bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 4 (1733–1740 m.), saugoma Alantos bažnyčios archyve. (Išrašyti ketverių metų oikonimai – iš jų išrinkta reikiama medžiaga). Aln KĮ XVIII – Alantos bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 18 (apie 1760–1780 m.; gerokai apdegusi, išlikęs tik knygos vidurys), saugoma Alantos bažnyčios archyve. Ant KĮ I, Ant JĮ I, Dgl KĮ I, Dgl JĮ I – Antalieptės ir Daugailių bažnyčių (abi buvusios Dusetų parapijos filijos) krikšto ir jungtuvių įrašų kelios knygos, pramaišiui įrištos į vieną knygą (1686–1731 m.), saugomos Daugailių bažnyčios archyve. Blnk KĮ II, Dgl JĮ II – Balnininkų bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 2 (1752–1772 m.), saugoma Balnininkų bažnyčios archyve. Blnk KĮ III – Balnininkų bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 3 (1772–1798 m.), saugoma Balnininkų bažnyčios archyve. Dgl KĮ II, Dgl JĮ II – Daugailių bažnyčios krikšto ir jungtuvių įr. kn. Nr. 2, įrišta vienoje knygoje (1693–1714 m.), saugoma Daugailių bažnyčios archyve. Dgl KĮ III – Daugailių bažnyčios kr. ir kn. Nr. 3 (1760–1785 m.), saugoma Daugailių bažnyčios archyve Dt KĮ – Dotnuvos bažnyčios krikšto ir jungtuvių įr. kn. (1693–1764 m.), saugoma Dotnuvos bažnyčios archyve. Int JĮ I – Inturkės bažnyčios jungtuvių įr. kn. Nr. 1 (1771–1827 m.), saugoma Inturkės bažnyčios archyve. Int KĮ I – Inturkės bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 1 (1794–1812 m.), saugoma Inturkės bažnyčios archyve. Int ZK – Inturkės bažnyčios juodraštinė jaunųjų registracijos knyga (1890–1910 m.), saugoma Inturkės bažnyčios archyve. Jnš KĮ – Joniškio bažnyčios krikšto įrašų knyga (1599–1621 m.), LVIA F. 1196 Ap. 1 B. 76. Jnšk KĮ – Joniškėlio bažnyčios krikšto įr. kn. (1699–1720 m.), VUB RS F. 201–35. Klov KĮ III – Klovainių krikšto ir jungtuvių įr. kn. Nr. 3 (1655–1675 m.), LNM R–474. Kp KĮ IX – Kupiškio krikšto įr. kn. Nr. 9 (1690–1708 m.), MAB RS F. 268–128. Krž KĮ – Kražių bažnyčios krikšto įr. kn. (1657–1672 m.), LVIA F. 1521 Ap. 1 B. 4. Ktk KĮ I, Ktk JĮ I – Kuktiškių bažnyčios krikšto ir jungtuvių įr. kn. Nr. 1 (1739–1744 m.), saugoma Kuktiškių bažnyčios archyve. Ktk KĮ VIII – Kuktiškių bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 8 (1827–1832 m.), saugoma Kuktiškių bažnyčios archyve. Ktk KĮ N, Ktk MĮ N – Kuktiškių bažnyčios krikšto ir mirusiųjų įr. kn. (1699–1796 m.) (nuorašas), LVIA F. 604 Ap. 13 B. 36. 199 Lkm KĮ I, Lkm JĮ I – Linkmenų bažnyčios krikšto ir jungtuvių įr. kn. Nr. 1 (1708–1740 m.), saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. Lkm KĮ II, Lkm JĮ II – Linkmenų bažnyčios krikšto ir jungtuvių įr. kn. Nr. 2 (1740–1760 m.), saugoma Linkmenų bažnyčios archyve. Lnkv KĮ, Lnkv JĮ – Linkuvos krikšto įr. kn., jungtuvių įr. kn., įrišta vienoje knygoje (1671–1712 m.), saugoma MAB RS F. 42–1. Mlt KĮ I, Mlt JĮ II – Molėtų bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 1 (1682–1692 m.), jungtuvių įr. kn. Nr. 2 knyga, įrišta į vieną knygą, saugoma Molėtų bažnyčios archyve. Mlt KĮ VII – Molėtų bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 7 (1776–1797 m.), saugoma Molėtų bažnyčios archyve. Mlt KĮ X – Molėtų bažnyčios krikšto įr. kn. Nr. 10 (1807–1814 m.), saugoma Molėtų bažnyčios archyve. Mrk KĮ – Merkinės bažnyčios krikšto įr. kn. (1604–1618 m.), LVIA F. 154 Ap. 1 B. 1. Pln KĮ, Pln JĮ – Plungės bažnyčios krikšto įr. kn. (1615–1660 m.) LVIA F. 154 Ap. 1 B. 1. Rgv KĮ I, Rgv JĮ I – Raguvas krikšto ir jungtuvių įr. kn. Nr. 1 (1668–1688 m.), LN MMB F. 125–15. Skdt KĮ – Skudutiškio koplyčios (buv. Molėtų parapija) krikšto įr. kn. (1756–1786 m.), saugoma Kuktiškių bažnyčios archyve. Slnt KĮ – Skilandžių (Salantų) bažnyčios krikšto įr. kn. (1631–1640 m.), LN MMB RS F. 100–407. Srj KĮ – Seirijų bažnyčios krikšto įr. kn. (1679–1724 m.), MABRS F. 136–47. Upn KĮ II – Upninkų bažnyčios krikšto ir jungtuvių įr. kn. Nr. 2 (1749–1774 m.), LN MMB F. 130–2214. Ut JĮ – Utenos jungtuvių įr. kn. (1729–1776 m.), saugoma Utenos bažnyčios archyve. Vdn KĮ II – Videniškių krikšto įr. kn. Nr. 2 (1771–1781 m.), saugoma Videniškių bažnyčios archyve. Vdn KĮ III – Videniškių krikšto įr. kn. Nr. 3 (1682–1692 m.), saugoma Videniškių bažnyčios archyve. KITI RANKRAŠTINIAI ŠALTINIAI CB – Cathalogus Beneficiorum totius Diæcesis Vilnen’ pro ut in antiquis regeſtris reperiuntur fideliter conſcriptus in Anno 1595. (Vilniaus vyskupystės bažnytinių valdų 1595 metų inventorius) MAB RS F. 43–472. ED – Executorium decretum de limitibus dio[cesiae] Telsensis seu Samogitiensis. Latum ab Jll[ust]rissimo et Reverendissimo Domino Metropolitano Ignatio Hołowiński. Vilnæ. 1854. in quarto 74.81 Šaltinis saugomas LKI Vardyno skyriuje. Inw Dg – Inwentarz Starof[twa Dawgow[kiego] Jasnie Wielmoznego Im’ Pana Kon[tantinego Brzo[tow[kiego Ka[stelana Mscifławskiego Starosty Daw- 81 Kituose leidiniuose šis šaltinis taip nurodomas: Hołowiński I. Telšių ir Žemaičių vyskupystės vietovardžių rankraštinis sąrašas, saugomas Lietuvių kalbos institute (Vanagas 1996: 317). 200 gowskiego Orańskiego Przełayskiego82 Podany Im’ Panu Janowi Staniulewiczowi Roku83 9 m’ca maia 3 dnia. (Daugų seniūnijos 1719 metų inventorius) LN MMB RS F. 130–1748. Inw KD – Inwęntarz klucza Dryświatske° do Ekonomij Wstwa Wilenskiego przez mnie Stephana Hryniewicza Zrewidowany w Roku 1682. (Drūkšių rakto 1683 metų inventorius) VUB RS F. 4–1789. Inw KZ – INWENTARZE Kluczow Zawileyskich do Biskupstwa Wileńskiego należących ... 1731. (Vilniaus vyskupystės Užnerio dvarų 1731 m. inventorius) VUB RS F. 57–B53, 103. Pastarasis inventorius yra paskelbtas leidinyje: Описание рукописнаго отделения Виленской Публичной Библиотеки. Выпускъ второй. Вильна, 1897, 65–152.84 Inw WC – Inventarz Ciwnustwa Wilenskiego ... 1636. (Vilniaus tijūnystės 1636 m. inventorius) VUB RS F. – 1 F. – 14. Inw VI – Inwentarze Wielonskie, 1615. (Veliuonos ir Baisogalos karališkųjų dvarų inventoriai). VUB RS F. 4 – 36830 (A –3918). IVK – istorinių vietovardžių kartoteka, saugoma, Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. Ukm PTA 13887 – Ukmergės pilies teismo aktai, 1609. VUB RS F. 7 – 13887. Ukm PTA – Ukmergės pilies teismo aktai, 1597. VUB RS F. 7 – 2/13879. WDW – Wizyty za 1820 r.–1828 Dekanatu Wileńskiego, Pobojskiego i Oszmianskiego. (Vilniaus Pაბaisko ir Ašmenos dekanatų vizitacijų aktai, 1820–1828 m.) LVIA F. 694 Ap. 1 B. 3670. VK – vietovardžių iš gyvosios kalbos kartoteka, saugoma Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. ŽV Inv – Žemaičių vyskupo stalo valdų inventorius, 1662. LN MMB RS F. 93–2019. LITERATŪRA IR PASKELBTI ŠALTINIAI Anonim – Obszar języka litewskiego w. gub. Wileńskiej [skreśłł Anonim]. W Krakowie, 1898. (Mašinraštis) MAB RS F. 29–209. B i r ž i š k a V. 1987: Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, Chicago. B i r ž i š k a V. 1990: Aleksandrynas 1, Vilnius. B l a ž i e n ė G. 1993: Sembos prūsų vietovardžiai. Humanitarinių mokslų daktaro laipsnio disertacija, Vilnius (mašinraštis). D r o t v i n a s V. 1997: Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 38, Vilnius, 81–87. F e n z l a u W. 1936: Die deutschen Formen der Litauischen Orts- und Personennamen des Memelgebiets, Halle/Salle. G a i v e n i s K., K e i n y s S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas. G e r u l l i s G. 1922: Die altpreußischen Ortsnamen, Berlin und Leipzig. G i r d e n i s A., G i r d e n i e n ė D. 1997: 1759 metų „Ziwato“ indeksas, Vilnius. 82 Taip parašyta. Turėtų būti Prętayskiego. 83 Šitoje vietoje metai neįrašyti, paliktas tarpas. 84 Publikacijoje ne visada išlaikoma originalo rašyba, net keičiamos kai kurios oikonimų lytys, todėl straipsnyje pavyzdžiai pateikti iš rankraščio. 201 IA – Istorijos archyvas. XVI a. Lietuvos inventoriai 1. Surinko K. Jablonskis. Kaunas, 1934. J a b l o n s k i s K. 1937: Kelios XVII amžiaus lietuviškos priesaikos ir kitos lietuvių kalbos liekanos Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės aktuose. – Archivum Philologicum 6, Kaunas, 142–148. J a b l o n s k i s K. 1941: Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje. Kaunas. J a b l o n s k i s K. 1979: Istorija ir jos šaltiniai, Vilnius. J o v a i š a s A. 1996: Martynas Mažvydas, Kaunas. KD – Kodeks dyplomatyczny katedry y diecezii Wilenskiej (1387–1507). Indeksy, 1, Kraków, 1996. L a i g o n a i t ė A. 1978: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius. LATSŽ II – Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, Vilnius, 1976. L e b e d y s J. 1976: Lietuvių kalba viešajame gyvenime XVII–XVIII a, Vilnius. LJ – Lietuvos inventoriai XVII a. Sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas, Vilnius, 1962. LM 224/4 – Lietuvos Metrika (1522–1530) 224/4, Vilnius, 1997. LUEŽ – Lietuvos upių ir ežerų vardynas, Vilnius, 1963. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, Vilnius, 34–99. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1994: Lietuvių pavardės: kilmė ir raida. Habilitacinis darbas, pateiktas humanitarinių mokslų kalbos krypties habilituoto daktaro laipsniui gauti, Vilnius. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1997: Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. – Darbai ir dienos 4(13), Kaunas, 111–129. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1997a: Dėl lietuvių pavardžių klasifikavimo. – Baltistica 38(1), Vilnius, 101–109. M a ž i u l i s V. 1966: Prūsų kalbos paminklai, Vilnius. M a ž i u l i s V. 1981: Prūsų kalbos paminklai 2, Vilnius. M a ž i u l i s V. 1988: Prūsų kalbos etimologinis žodynas 1, Vilnius. N e z a b i t a u s k i s K. 1996: Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikų Žemaičių ir Lietuvos, Vilnius. NO – Topografisch-Militärische-Karte vom vormaligen Neu Ost Preußen oder dem jetzigen Nördlichen Theil Herzogthums Warschau, nebst dem Russischen district... Berlin, Hrsg. vom D. F. Sotzman, 1807. MAB RS K–1203. OD – Опись документов Виленскаго Центральнаго Архива древних актовых книг 9, Вильна, 1912. P a l i o n i s J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius. P e t e r a i t i s V. 1997: Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai, Vilnius. P o s p i s z y l o w a A. 1983: Nazwy pruskie na mapie komornictwa olsztyńskiego z XVII wieku. – Acta Baltico-Slavica 15, Wrocław etc., 243–269. R a z m u k a i t ė M., V i t k a u s k a s V. 1994: Vietovardžių kirčiavimo žodynas, Vilnius. SG – Słownik geograficzny królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich 1–15, Warszawa, 1880–1902. Syn – Synodus diocesana Vilnensis Ab Illustrissimo, Excellentissimo ac Reverendissimo Domino D. Michaele Joanne Zienkowicz Dei & Apostolicae Sedis Gratia Episcopo Vilnensi In Ecclesia Cathedrali Sua, Vilnae, 1744. SPR II: – Scriptores rerum Prussicarum 2, Leipzig, 1863. S p r u o g i s J. 1888: – Географический словарь древней Жомойтской земли XVI столѣтія, составленный по 40 актовымъ книгамъ Россіенскаго земскаго суда Архива-рикусуомъ Виленскаго Центральнаго Архива древнихъ актовыхъ книгъ губерній Виленской, Ковенской, Гродненской–и Минской Иваномъ Яковлевичемъ Спрогисомъ, Вильна. S t r a z d a s A. 1991: Giesmės sviétiškos ir šventos. Faksimilinis leidinys, Vilnius. 202 Subačius G. 1997: Sedos Švč. Sakramento brolijos XVIII a. lietuviškas Jono Domaševičiaus tekstas. – Seda. Žemaičių praeitis 5, Vilnius, 64–71. Subačius G. 1998: Žemaičių bendrinės kalbos idėjos Vilnius. Širvydas 1929: Širvydis. Punktay sakimu (Punktų kazan) ... von Dr. Franz Specht, Göttingen. Universitas 1991: Universitas linguarum Litvaniae, Vilnius. Uwogos 1823: Uwogos ape iżganimu duszios katras unt garbes Pona Dieva ir pažitka dwasiška iżdawje Jo milsta85 Kunigas Mikota Smólski Kanounikas Wilnious, Dziekonas, Klebonas Swedasu, Vilnius. Vaitiekūnas S. 1994: Lietuviškos kartografijos istorijos bruožai. – Lietuvos mokslas 2/1(2), Vilnius, 32–42. Vanagas A. 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius. Wilno 1841: – Wilno od początków jego do roku 1750 3, Przez J. I. Kraszewskiego, Wilno. Vizitacija 1998: – Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579), Vilnius. Volter E. 1901: – Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губернии какъ материалъ для историко-этнографической географии края, Санктпетербургъ, 1901. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika, Vilnius. Zinkevičius Z. 1987: Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius. Zinkevičius Z. 1988: Lietuvių kalbos istorija 3, Vilnius. Zinkevičius Z. 1990: Lietuvių kalbos istorija 4, Vilnius. LITAUISCHE FORMEN DER OIKONYME IN DEN NICHT LITAUISCHEN QUELLEN DES 16.–19. JAHRHUNDERTS Zusammenfassung Im vorliegenden Beitrag werden die Oikonymie in den nichtlitauischen Quellen des 16.-19. Jh. untersucht: ihre Entstehung, Verbreitung, Schreibung und ihr Gebrauch. In Preußen sind derartige Formen bereits um 1540 belegt. In Litauen liegen sie in den Urkunden aus dem letzten Viertel des 16. Jh. vor. In den preußischen bzw. litauischen Quellen des 16. Jh. sind cca 200 unterschiedliche litauische Formen der Oikonyme belegt, während in denen des 17.-18. Jh. an 1000 zu finden sind. Noch reicher an Belegen ist das 19. Jh. Vielzählige litauische Formen sind in den Registerbänden der katholischen Kirchen (cca 800 unterschiedliche Oikonyme) belegt. Litauische Formen der Oikonyme sind in allen Gebieten verzeichnet, in denen vormals die litauische Sprache gebräuchlich gewesen ist. Die litauischen Formen der Oikonyme sind aufs engste mit denen der Anthroponyme verbunden, die bereits im 16. Jh. häufig aufgezeichnet wurden. Man nimmt an, daß das Vorliegen von litauischen Formen in den nichtlitauischen Quellen des 16. Jh. mit der Tätigkeit von litauischen Schreibern in den Kanzleien zu erklären ist. Das 16. Jh. bedeutet einen Umbruch in der Schreibung der Oikonyme, denn in jener Zeit wurde verzichtet – wenigstens teilweise – auf die 250-jährigen Traditionen der Germanisierung (in Preußen) bzw. Slawisierung (in Litauen nach ostslawischem Vorbild) der litauischen Oikonyme und begann die bei den Litauern gebräuchlichen Formen der Oikonyme aufzuzeichnen. Im Beitrag werden die Kriterien der litauischen Oikonymformen festgesetzt: wichtig ist, daß die Morphologie der aufgezeichneten Form beibehalten wird, daß in der aufgezeichneten Form keine Buchstabenverbindungen vorliegen, die aus phonetischer Sicht dem litauischen Lautsystem nicht entsprechen und die Slawisierung oder Germanisierung der aufgezeichneten 85 Turbūt korektūros klaida. Turėtų būti milysta ar milysta. 203 Formen widerspiegeln. Litauische Formen der Oikon yme liegen in folgenden Fällen vor: Ahnaŭmpuco 1584 = *Antaitis; Zaščanek Antarašstas 1731 *Antaraštas; de Awizieniu 1769 = *Avižienių, Avižieniai; Budupis 1539 = *Būdupis; Dubinikas 1898 = *Dub'in'i'kas, Dubininkas; Dumczus 1744 = *Dumčus, Dumčai u. a. Manche phonetische Eigenheiten des Litauischen spiegeln sich in den litauischen Formen der Oikon yme nicht wider wegen der unvollkommenen Schreibweise. Die litauischen Formen der Oikon yme, die in den historischen Urkunden vorliegen, werden verglichen mit Wörtern aus manchen altlitauischen Schriften und gemeinsame Gesetzmäßigkeiten der Schreibung festgestellt. Von diesen Gestzmäßigkeiten ausgehend, werden gewisse Schreibungen der Oikon yme, die früher als slawisiert galten, aus einer anderen Sicht betrachten. Die litauischen Formen der Oikon yme sind wichtig für die Geschichte der litauischen Sprache und die historische Dialektologie, weil sie mundartliche Eigenheiten der litauischen Gebiete, die keine alten Schriftdenkmäler besitzen, fixieren. 204