scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Atvirojo ir uždarojo skiemens balsių trukmė pietinių vakarų aukštaičių tarmėje

Asta Kazlauskienė

Full text

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Asta KAZLAUSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas ATVIROJO IR UŽDAROJO SKIEMENS BALSIŲ TRUKMĖ PIETINIŲ VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ TARMĖJE 1. V. Vaitkevičiūtė (1960: 207–208), aprašydama lietuvių bendrinės kalbos balsių ilgumą lemiančias fonetines aplinkybes, teigia, kad uždarajame skiemenyje balsiai ir dvibalsiai esą trumpesni negu atvirajame, nes dalis energijos skiriama ir priebalsiui; uždarojoje galūnėje, jos manymu, balsiai ilgesni negu kitose pozicijose, bet trumpesni už atvirosios galūnės balsius. Vadinasi, anot V. Vaitkevičiūtės, bendrinėje kalboje ilgiausi balsiai esą atvirojoje galūnėje, trumpesni – uždarojoje galūnėje, trumpiausi – žodžio viduje. Tačiau naujesni pietinės vakarų aukštaičių kauniškių tarmės (toliau – PVA) vidinių ir atvirosios galūnės balsių trukmės tyrimai (Kazlauskienė 1998) rodo, kad tarmei, kurios pagrindu sukurta bendrinė kalba, būdinga galūnės balsių kiekybinė redukcija. Taigi atvirosios galūnės balsiai PVA tarmėje tikrai ne ilgesni už vidinius balsius. Dabar belieka išsiaiškinti, ar PVA tarmėje1 balsių (ypač galūnės) trukmė priklauso nuo skiemens pobūdžio (atvirumo, uždarumo). 1.1. Uždarųjų ir atvirųjų galūnės balsių trukmė tirta žodžiuose2: renkà·s „renkąs“ – renkā, „renką“, rankàs „rankas“ – rankà „ranką“, rẽp.kas (sutrump. es. l. 3 asm. „renkasi“) „renkas“ – rẽj.ka „renka“, lenkẽ·s „lenkiąs“ – lenkẽ. „lenkią“, lẽj.kae.s „lenkės“ – lẽj.kae. (veik. r. būt. k. l. dalyvio dgs. vard.) „lenkė“, silkẽ·s „silkes“ – silkè (vns. įnag.) „silke“, lẽj.kæs (sutrump. es. l. 3 asm. „lenkiasi“) „lenkias“ – lẽn.kæe „lenkia“, ni.kšti·s „nykštės“ – ni.kšti· „nykštį“, ká.rti.s „kartys“ – ká.rti „kartį“, ru·kštis „rūgštis“ – ru·kšti „rūgštį“, bá·rtis „bartis“ – bá·rti „bartį“, rú·kštu.s 1 Šiame darbe remiamasi tik tais vakarų aukštaičiais kauniškiais, kurie pagal vyraujusią nuomonę (pvz.: Salys 1946: 51–52; Zinkevičius 1966: 118 ir žem.; LKT 1970: 28–29; LKA 2 1982), netrumpina galūnės balsių. 2 Transkribuojant pavyzdžius, laikytasi nuomonės, kad priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis [e] prieš kietuosius priebalsius, užpakalinės eilės balsius ir žodžio gale platesnis, pvz.: rẽ·sto. „ręsto“, rẽ·sti „ręsti“, rẽtù „retų“, sár.tæ. „sartę“, svíæste (vns. viet.) „sviete“. Žinoma, taip yra ne visose PVA šnektose. Maždaug nuo Lekėčių, Višakio Rūdės, Kazlų Rūdės, Marijampolės į rytus dažniausiai (nepriklausomai nuo tolesnio priebalsio minkštumo) paplatinamas tik kamieno kirčiuotas ilgasis ar pusilgis [e]. Kadangi tik dvi diktorės kilusios iš šių vietų, pasirinktas variantas, rodantis daugumos diktorių tarimą. Pateikiant tiriamuosius žodžius, žymėtas tik priebalsių, vartojamų prieš užpakalinės eilės balsius, minkštumas. Kadangi jau nustatyta (Kazlauskienė 1998), jog PVA tarmėje nekirčiuoti ilgieji galūnės ir net kamieno balsiai trumpinami (išskyrus balsius, vartojamus prieš trumpąją galūnę, pvz.: dra·sa „drąsą“, ru·pi „rūpį“, ti·ki „tykį“, tre·ši „trešį“, ke·dæ „kėdę“), todėl šie balsiai žymimi kaip pusilgiai. 113 „rūgštūs“ – rú·kštu... „rūgštu“, ru·kštùs „rūgštus“ – ru·kštù „rūgštu“, bú·stus „būstus“ – bú·stu „būstu“. Analizuota ir vidinių balsių trukmė uždaruosiuose bei atviruosiuose skiemenyse. Tam pasirinktos šios minimaliosios žodžių poros: sùktas (vns. vard.) „suktas“ – sùkas (sutrump. es. l. 3 asm. „sukasi“) „sukas“, suktàs (dgs. gal.) „suktas“ – sùkas (veiksm. „sukasti“ būsim. l. 3 asm.) „sukas“, kã·pta (bevard. g.) „kepta“ – kẽ·pa „kepe“, kepti (neveik. r. būt. l. dalyvio dgs. vard.) „kepti“ – kẽpi „kepi“. Eksperimentui buvo parinkta pavyzdžių, kuriuose lyginta balsių, vartojamų prieš vieną sprogstamąjį ir prieš pučiamąjį bei sprogstamąjį priebalsį, kiekybė: suskì „suskiu“ – šùki „Šukiu“, sùskis „suskis“ – sùkis (veiksm. „suktis“ liepiamosios nuosakos vns. 2 asm.) „sukis“. Be to, norėta palyginti ir balsių, vartojamų prieš vieną pučiamąjį ir pučiamąjį bei sprogstamąjį priebalsį, trukmę. Tam pasirinkti žodžiai: pẽ·štù „peštu“ – pešù „pešu“, pešti (bend.) „pešti“ – peši (būsim. l. 2 asm.) „peši“. 1.2. Su šiais žodžiais sudaryti trumpi aiškios reikšmės ir panašaus ritmo sakiniai, kurių viduryje buvo tiriamieji žodžiai. Sakinius perskaitė 8 (2 moterys, 6 vyrai) kauniškių tarmės atstovai (4 kapsai ir 4 zanavykai). Jų amžiaus vidurkis – 62 m. 1.3. Garsų trukmė matuota IBM tipo asmeniniu kompiuteriu naudojant Vilniaus universitete P. Kasparaičio parengtą kompiuterinę kalbos signalų apdorojimo programą „KALBAM 43“ (programavimo kalba TURBO-PASCAL, v. 6.0)3. Diktorių perskaityti žodžiai buvo įrašomi į kompiuterio atmintį ir ekrane pateikiama programos paruošta oscilograma. Pasiklausius ją galima skaityti į atskirus garsus, kurių ilgius matuoja pati programa 1.4. Matavimų rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais: skaičiuotas aritmetinis vidurkis (x̄), standartinis nuokrypis (s), variacijos koeficientas (v), 95% pasikliaujamasis intervalas (÷). Rezultatų reikšmingumas tikrintas ir Studento kriterijumi. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis A. Girdenio sudaryta programa „STUDENT“ (programavimo kalba TURBO-PASCAL, v. 7.0). Formulės, kurias naudoja programa, gerai žinomos iš kitų eksperimentinės fonetikos darbų4. 2. Tyrimo rezultatai rodo, kad atvirosios ir uždarosios galūnės balsių kiekybės santykiai maždaug tokie: [−]/[— #]5 : [−]/[— s] = 1 : 1,2; [≃]/[— #] : [≃]/[— s] = 1 : 1,1; [−]/[— #] : [−]/[— s] = 1 : 1,3; [˘]/[— #] : [˘]/[— s] = 1 : 1,3. Taigi uždarųjų galūnių balsiai vidutiniškai 1,2 karto ilgesni už atvirųjų galūnių balsius. Palyginus šiuos santykius, galima manyti, kad didesnis trumpųjų atvirosios ir uždarosios galūnės balsių trukmės skirtumas. 2.1. Tvirtagalių galūnės balsių kiekybės santykiai tiriamosiose pozicijose tokie: [ã·]/[— #] : [ã·]/[— s] = 1 : 1,1; [ẽ·]/[— #] : [ẽ·]/[— s] = 1 : 1,1; [ĩ·]/[— #] : [ĩ·]/[— s] = 1 : 1,2. Palyginus cirkumfleksinių ir kitų balsių kiekybės santykius (žr. 2 skyr.), matyti, kad tai pats mažiausias trukmės skirtumas. Turbūt tam įtakos turėjo tirti pavyzdžiai (ręnkã·s – ręnkã·, leņkẽ·s – leņkẽ·, ni.kštĩ·s – ni.kštĩ·), nes dvi poros buvo sudarytos iš veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių, kurie, deja, vartojami jau vis rečiau, o trečiosios poros atviroji galūnė 3 Trumpą jos aprašymą žr. (Girdenis ir kt. 1995: 15–21). 4 Visi garsų matavimai ir statistiniai skaičiavimai atlikti VU Bendrosios kalbotyros katedroje. 5 Toks simbolis žymi balsio užimamą poziciją: [−] – ilgasis nekirčiuotas, [˘] – trumpasis nekirčiuotas, [≃] – tvirtagalis, [˘] – trumpasis kirčiuotas balsis, [— #] – atviroji galūnė, [— s] – uždaroji galūnė, [— C] – žodžio vidaus pozicija. 114 antrinė (ni.kšti „nykštý“), ji, galimas daiktas, savaime ilgesnė už pirminę. Kita vertus, tvirtagalių galūnės balsių trukmė gali ir mažiau priklausyti nuo skiemens pobūdžio. 1 l e n t e l ė Atvirosios ir uždarosios galūnės balsiu trukmė (ms) ir statistinis jos vertinimas6 Pavyzdžiai | n | x̄ (ms) | s (ms) | v (%) | 95% pasikl. interv. (ms) | tₚ > tα [ræŋká:s] | 19 | 161,5 | 36,6 | 22,6 | 143,9÷179,2 | 0,88<t₀,₀₅=2,03 [ræŋká] | 20 | 150,9 | 38,7 | 25,6 | 132,8÷169,0 [leŋkė:s] | 14 | 186,5 | 39,8 | 21,3 | 163,5÷209,5 | 1,03<t₀,₀₅=2,06 [leŋkė] | 14 | 170,8 | 40,7 | 23,8 | 147,3÷194,3 [ni.kšti:s] | 18 | 123,5 | 34,8 | 28,2 | 106,2÷140,8 | 1,52<t₀,₀₅=2,03 [ni.kšti] | 18 | 105,4 | 36,6 | 34,7 | 87,3÷123,6 [≈]/[— s] | 51 | 155,0 | 44,2 | 28,5 | 142,5÷167,4 | 1,62<t₀,₀₅=2,01 [≈]/[— #] | 52 | 140,5 | 46,4 | 33,0 | 127,6÷153,4 [leŋ.kae:s] | 10 | 129,5 | 21,0 | 16,2 | 114,5÷144,5 | 0,78<t₀,₀₅=2,10 [leŋ.kae] | 10 | 121,8 | 23,1 | 18,9 | 105,3÷138,3 [ka:rti:s] | 18 | 83,2 | 15,8 | 19,0 | 75,3÷91,0 | 3,76>t₀,₀₀₁=3,61 [ka:rti] | 17 | 64,2 | 13,9 | 21,7 | 57,1÷71,4 [ru:kštu:s] | 18 | 94,2 | 17,2 | 18,2 | 85,6÷102,7 | 5,70>t₀,₀₀₁=3,60 [ru:kštu] | 18 | 64,7 | 13,6 | 21,1 | 57,8÷71,5 [—]/[— s] | 46 | 97,5 | 24,7 | 25,3 | 90,2÷104,9 | 3,52>t₀,₀₀₁=3,52 [—]/[— #] | 45 | 77,2 | 28,9 | 37,4 | 68,5÷85,9 [raŋkàs] | 23 | 89,9 | 18,3 | 20,3 | 82,0÷97,8 | 2,69>t₀,₀₁=2,69 [raŋkà] | 23 | 73,8 | 22,1 | 29,9 | 64,3÷83,4 [silkès] | 21 | 100,7 | 22,5 | 22,3 | 90,5÷111,0 | 2,40>t₀,₀₅=2,02 [silkė] | 21 | 83,7 | 23,4 | 27,9 | 73,1÷94,4 [ru:kštis] | 22 | 73,6 | 18,6 | 25,3 | 65,3÷81,9 | 4,04>t₀,₀₀₁=3,54 [ru:kšti] | 22 | 54,1 | 12,8 | 23,7 | 48,4÷59,8 [ru:kštùs] | 22 | 78,5 | 16,4 | 20,9 | 71,2÷85,7 | 4,85>t₀,₀₀₁=3,55 [ru:kštù] | 21 | 55,6 | 14,5 | 26,0 | 49,0÷62,2 [ˇ]/[—s] | 88 | 85,6 | 21,4 | 25,0 | 81,0÷90,1 | 5,67>t₀,₀₀₁=3,41 [ˇ]/[— #] | 87 | 66,8 | 22,3 | 33,3 | 62,1÷71,6 [reŋ.kas] | 19 | 78,0 | 19,7 | 25,3 | 68,5÷87,5 | 2,85>t₀,₀₁=2,72 [reŋ.ka] | 19 | 59,9 | 19,4 | 32,3 | 50,6÷69,2 [leŋ.kae:s] | 16 | 91,6 | 23,2 | 25,3 | 79,3÷104,0 | 2,11>t₀,₀₅=2,04 [leŋ.kae] | 16 | 76,3 | 17,5 | 22,9 | 67,0÷85,6 6 Statistinių vertinimų lentelėse vartojamų simbolių reikšmės: n – matavimų skaičius, x̄ – aritmetinis vidurkis, s – standartinis nuokrypis, v – variacijos koeficientas, 95% pasikl. interv. – 95% pasikliaujamasis intervalas, tₚ – apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė, tα – kritinė Studento kriterijaus reikšmė, α – rezultatų reikšmingumo lygmuo. 115 Pavyzdžiai n x̄ (ms) s (ms) v (%) 95% pasikl. interv. (ms) tₚ < tₐ [ bā́.r̥tis ] 19 61,2 9,3 15,2 56,7÷65,7 5,80>t₀,₀₀₁=3,59 [ bā́.r̥ti ] 18 43,8 8,9 20,3 39,4÷48,3 [ búː.stus ] 20 61,7 16,5 26,7 54,0÷69,4 4,20>t₀,₀₀₁=3,57 [ búː.stu ] 20 42,9 11,3 26,3 37,6÷48,2 [—]/[—s] 74 72,2 21,3 29,4 67,3÷77,1 5,13>t₀,₀₀₁=3,43 [—]/[—#] 73 54,9 19,7 35,9 50,3÷59,5 Kaip matyti iš 1 lentelėje pateiktų statistinės analizės rezultatų, tvirtagalinių atvirosios ir uždarosios galūnės balsių trukmės skirtumai statistiškai nereikšmingi. Vis dėlto lyginamų balsių ilgumo vidurkių skirtumai nėra maži ([āː]/[—s] − [āː]/[—#] = 10,6 ms; [ēː]/[—s] − [ēː]/[—#] = 15,7 ms, [īː]/[—s] − [īː]/[—#] = 18,1 ms), ir, padidinus realizacijų skaičių, jie išryškėtų. 2.2. Nekirčiuotų ilgųjų⁷ atvirosios ir uždarosios galūnės balsių santykiai maždaug tokie: [eː]/[—#] : [eː]/[—s] = 1 : 1,1; [iː]/[—#] : [iː]/[—s] = 1 : 1,3; [uː]/[—#] : [uː]/[—s] = 1 : 1,5. Statistinis šių balsių reikšmingumas šiek tiek kitoks negu tvirtagalinių. Aukštutinių balsių [iː, uː] trukmės skirtumai tiriamosiose pozicijose statistiškai reikšmingi: nustatyti pasikliaujamieji intervalai net nesusiliečia, o apskaičiuotos Studento kriterijaus reikšmės 0,001 lygiu viršija aukščiausias kritines šio kriterijaus reikšmes. Tik balsio [eː] trukmės skirtumas nedidelis ([eː]/[—s] − [eː]/[—#] = 7,7 ms) ir statistiškai nepatikimas. 2.3. Kirčiuoti trumpieji atvirųjų galūnių balsiai su atitinkamais uždarųjų galūnių balsiais santykiauja maždaug taip: [ă]/[—#] : [ă]/[—s] = 1 : 1,2; [ĕ]/[—#] : [ĕ]/[—s] = 1 : 1,2; [ĭ]/[—#] : [ĭ]/[—s] = 1 : 1,4; [ŭ]/[—#] : [ŭ]/[—s] = 1 : 1,4. Visų trumpųjų kirčiuotų atvirųjų ir uždarųjų galūnės balsių trukmės skirtumai statistiškai reikšmingi, nes pasikliaujamieji trukmės intervalai beveik nesusiliečia, o apskaičiuotos Studento kriterijaus reikšmės didesnės už kritines šio kriterijaus reikšmes. 2.4. Nekirčiuoti trumpieji balsiai atvirosiose galūnėse taip pat trumpesni negu uždarosiose. Jų santykiai tokie: [a]/[—#] : [a]/[—s] = 1 : 1,3; [e]/[—#] : [e]/[—s] = 1 : 1,2; [i]/[—#] : [i]/[—s] = 1 : 1,4; [u]/[—#] : [u]/[—s] = 1 : 1,4. Šių balsių trukmės skirtumai statistiškai patikimi: žemutinių balsių pasikliaujamieji intervalai nedaug susiliečia, aukštutinių balsių – visai nesusiliečia, o apskaičiuotos Studento kriterijaus reikšmės viršija kritines to kriterijaus reikšmes. 7 Kaip jau buvo minėta, nekirčiuotuose skiemenyse ilgieji balsiai trumpėja, todėl čia terminas ilgasis vartojamas sąlygiškai. 116 3. Nors tvirtagaliai bei trumpieji (ir kirčiuoti, ir nekirčiuoti) uždarųjų galūnių balsiai ilgesni negu atvirųjų galūnių, tačiau jie trumpesni už atitinkamus vidinius balsius8 (žr. 2 lent.). 2 lentelė Kai kurių vidinių ir atvirosios bei uždarosios galūnės balsių kiekybės santykiai9 Balsiai | Pozicija ir kiekybės santykiai | P : U Atviroji galūnė | Uždaroji galūnė | Priešpaskutinis skiemuo [āˑ] | 1 | 1,1 | 1,3 | 1,3 [ēˑ] | 1 | 1,1 | 1,2 | 1,1 [īˑ] | 1 | 1,2 | 1,5 | 1,3 [≈] | 1 | 1,1 | 1,3 | 1,2 [à] | 1 | 1,2 | 1,4 | 1,2 [è] | 1 | 1,2 | 1,5 | 1,2 [ì] | 1 | 1,4 | 1,8 | 1,3 [ù] | 1 | 1,4 | 1,5 | 1,1 [ˋ] | 1 | 1,3 | 1,5 | 1,2 [a] | 1 | 1,3 | 1,5 | 1,2 [e] | 1 | 1,2 | 1,2 | 1 [ɪ] | 1 | 1,4 | 1,7 | 1,2 [u] | 1 | 1,4 | 1,8 | 1,2 [ˈ] | 1 | 1,3 | 1,5 | 1,2 Iš 2 lentelės matyti, kad lyginamosiose pozicijose aukštutinių balsių kiekybės santykiai didesni negu žemutinių (plg. [Vʲi]/[— #] : [Vʲi]/[— s] : [Vʲi]/[— C—] = 1 : 1,3 : 1,5 ir [Vʲe]/[— #] : [Vʲe]/[— s] : [Vʲe]/[— C] = 1 : 1,1 : 1,2). Vadinasi, aukštutinių balsių ilgumas labiau priklauso nuo pozicijos. Tai nėra netikėtas rezultatas, nes, kaip rodo A. Pakerio bendrinės kalbos balsių suvokimo tyrimas (1982: 96–102), aukštutinių ilgųjų ir trumpųjų balsių opozicijos skyrimui svarbesnė kokybė, o žemutinio pakilimo balsių – trukmė. Todėl 8Vidinių balsių trukmė matuota žodžiuose: mā:sto „mąsto“ ([āˑ] – 201,4 ms), grã:štu „gręžtų“ ([æˑ] – 208,7 ms), grì:štu „grįžtų“ ([īˑ] – 154,0 ms); pė.gręž.tù „pergręžtų“ ([æ] – 92,0 ms), pė.rgri.stu „pergrįstu“ ([ì] – 88,1 ms), pãr.pu.stu „perpūstų“ ([ù] – 80,8 ms); rãsti (bendr.) „rasti“ ([à] – 103,0 ms), rùsti „rusti“ ([ù] – 83,2 ms), trešti „trešti“ ([æ] – 123,1 ms), rišti (bendr.) „rišti“ ([ì] – 98,4 ms); ratù „ratu“ ([a] – 91,8 ms), krutù „krutu“ ([u] – 76,4 ms), retù „retu“ ([e] – 93,3 ms), ritù „ritu“ ([ɪ] – 73,8 ms). Diktoriai, įrašymo, trukmės matavimo metodika ta pati (žr. 1.2 ir 1.3 skyr.). Skliausteliuose nurodomas balsių trukmės vidurkis. 9 P : U – priešpaskutinio skiemens ir uždarosios galūnės balsių trukmės santykis. 117 aukštutinių balsių kiekybė gali labiau priklausyti nuo pozicijos negu žemutinių balsių. Labai įdomūs ilgųjų nekirčiuotų kamieno ir atvirosios bei uždarosios galūnės balsių trukmės lyginimo rezultatai. Tik aukštutinis kamieno balsis [i·] ilgesnis už atvirosios ir uždarosios galūnės [i·] tipo balsius (jų kiekybės santykiai maždaug tokie: [i·]/[— #] : [i·]/[— s] : [i·]/[— C] = 1 : 1,3 : 1,4). Aukštutinis kamieno balsis [u·] ilgesnis už atvirosios galūnės [u·], bet trumpesnis už uždarosios galūnės [u·] ([u·]/[— #] : [u·]/[— C] : [u·]/[— s] = 1 : 1,2 : 1,5). Žemutinis balsis [e·] pokirtiniame priešpaskutiniame skiemenyje trumpesnis ir už uždarosios, ir net už atvirosios galūnės [e·] ([e·]/[— C] : [e·]/[— #] : [e·]/[— s] = 1 : 1,3 : 1,4). Tai rodo, kad pokirtiniai žemutiniai balsiai PVA tarmėje gerokai trumpinami. 4.0. Pravartu būtų palyginti galūnės ir vidinių balsių trukmę atviruosiuose ir uždaruosiuose skiemenyse. Tačiau tiksliai tai padaryti nelengva, nes sunku rasti tinkamų porų. Be to, nustatant skiemenų ribas pagal fonologinio skiemens modelį (STR)10, uždarųjų vidinių skiemenų dar sumažėja. Mat uždarosios galūnės yra tik su priebalsiu [s], o šis priebalsis žodžio viduje šliejasi prie tolesniojo skiemens. Vidinių balsių eksperimentui buvo parinktos trys pavyzdžių grupės: pirmojoje lyginti balsiai, vartojami prieš vieną (V-TV) ir prieš du sprogstamuosius priebalsius (VT-TV), antrojoje – prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį (V-STV) bei prieš vieną sprogstamąjį priebalsį (V-TV), trečiojoje – prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį (V-STV) bei prieš vieną pučiamąjį priebalsį (V-SV). 4.1. Pirmosios grupės pavyzdžių (tiriamasis balsis vartojamas prieš vieną ir prieš du sprogstamuosius priebalsius) trukmės matavimo ir jos statistinio vertinimo rezultatai rodo, kad vidinių balsių, neįeinančių į dvigarsius, trukmei skiemens pobūdis (atvirasis ar uždarasis), galimas daiktas, didelės įtakos neturi (žr. 3 lent.). Tik žodžiuose kã̄pta ir kã̄pa vidinių balsių ilgumo skirtumas yra statistiškai reikšmingas: pasikliaujamieji intervalai mažai susiliečia, apskaičiuota Stjudento kriterijaus reikšmė 0,05 lygiu šiek tiek viršija kritinę reikšmę. Kitų trijų porų (sùktas – sùkas, suktȧs – sukàs, keptì – kepì) vidinių balsių trukmės vidurkiai labai panašūs ir jų skirtumai statistiškai nereikšmingi. Atrodo, vidiniai balsiai atvirajame skiemenyje turėtų būti ilgesni negu uždarame skiemenyje. Tačiau tik suktàs – sukàs tai galima įžvelgti11. 10 Apie jį žr. (Girdenis 1985: 5–11; 1995: 115–121; Pakerys 1995: 286–288). 11 Beje, žodyje sukàs skiemens riba sutampa su morfemų (priešdėlio su- ir veiksmažodžio kąsti būsimojo laiko šaknies kas) ribomis. 118 3 lentelė Vidinių atvirojo ir uždarojo skiemens balsių trukmė (ms) ir statistinis jos vertinimas Pavyzdžiai | n | x̄ (ms) | s (ms) | v (%) | 95% pasikl. interv. (ms) | tₚ > tₐ [sùktas] | 15 | 65,9 | 12,8 | 19,4 | 58,8 ÷ 73,0 | 0,02 < t₀,₀₅ = 2,05 [sùkas] | 15 | 65,7 | 16,8 | 25,5 | 56,4 ÷ 75,0 [suktás] | 15 | 51,6 | 9,3 | 17,9 | 46,5 ÷ 56,7 | 1,73 < t₀,₀₅ = 2,05 [sukás] | 15 | 58,5 | 12,3 | 21,0 | 51,7 ÷ 65,3 [kǽ:pta] | 12 | 159,8 | 17,1 | 10,7 | 149,0 ÷ 170,7 | 2,26 > t₀,₀₅ = 2,07 [kǽ:pa] | 12 | 177,1 | 20,1 | 11,4 | 164,3 ÷ 189,9 [kepˈti] | 15 | 72,3 | 25,9 | 35,9 | 57,9 ÷ 86,6 | 0,18 < t₀,₀₅ = 2,05 [kepˈi] | 15 | 74,1 | 28,2 | 38,0 | 58,5 ÷ 89,7 [sùskis] | 12 | 83,8 | 9,9 | 11,8 | 77,6 ÷ 90,1 | 3,32 > t₀,₀₀₅ = 3,19 [sùkis] | 12 | 68,4 | 12,7 | 18,6 | 60,3 ÷ 76,5 [suškù] | 6 | 72,8 | 5,4 | 7,4 | 67,2 ÷ 78,5 | 3,93 > t₀,₀₀₅ = 3,58 [šukù] | 6 | 61,8 | 4,3 | 6,9 | 57,4 ÷ 66,3 [pẽšti] | 12 | 102,7 | 11,3 | 11,0 | 95,5 ÷ 109,8 | 1,49 < t₀,₀₅ = 2,07 [pẽši] | 12 | 95,8 | 11,5 | 12,0 | 88,4 ÷ 103,1 [pešti] | 9 | 79,4 | 11,1 | 13,9 | 70,9 ÷ 88,0 | 0,95 < t₀,₀₅ = 2,11 [peši] | 9 | 74,4 | 11,3 | 15,1 | 65,8 ÷ 83,1 Tokius prieštaringus rezultatus (vienas trukmės skirtumas statistiškai reikšmingas, trys nereikšmingi, kuriuose tik vos ne vos galima matyti tendencijąarti ilgesnius atvirojo skiemens balsius), manyčiau, galima paaiškinti tik tuo, kad galbūt ilgėji kirčiuoti balsiai atvirajame skiemenyje ilgesni negu uždarajame, o trumpųjų balsių kiekybei skiemens pobūdis įtakos neturi¹². Kita vertus, lietuvių bendrajai kalbai (taigi turbūt ir PVA), kaip teigia A. Girdenis (DLKG 1994: 36–37), būdinga atvirųjų skiemenų tendencija, todėl rišliame tekste uždarieji skiemenys gali virsti atviraisiais. Šių pavyzdžių trukmės tyrimas, atrodo, leidžia manyti, kad čia arba turime fonetiniu požiūriu atviruosius skiemenis, arba trumpųjų balsių kiekybei skiemens pobūdis įtakos neturi. 4.2. Vidinių balsių prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį (V-STV) bei prieš vieną sprogstamąjį priebalsį (V-TV), kaip rodo jų ilgumo skirtumų statistinė analizė, trukmė skiriasi šiek tiek daugiau. 12 Pats žodis kǽpta kai kurių diktorių, jų pačių teigimu, labai retai vartojamas ar net visai nevartojamas. Todėl jame esantis balsis galėjo būti ištartas trumpesnis negu įprasta tokioje pozicijoje. Galbūt tam turėjo įtakos labai dažnas žodis keptà, „keptą“. 119 Pavyzdžiuose suškù – šukù, suškis – šukis vidiniu balsiu trukmės skirtumai statistiškai reikšmingi: nustatyti pasikliaujamieji intervalai nesusiliečia, apskaičiuotos Studento kriterijaus reikšmės 0,005 lygiu viršija kritines reikšmes. Ilgesni šiuose pavyzdžiuose balsiai prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį priebalsį (V-STV). Jeigu vidinių atvirojo ir uždarojo skiemens (prieš vieną ir prieš du sprogstamuosius priebalsius) balsių trukmė skirtųsi, būtų galima teigti, kad suškù tipo žodžiuose skiemens riba eina tarp pučiamojo ir sprogstamojo priebalsio. Tuomet atvirieji vidiniai skiemenys būtų trumpesni, o uždarieji ilgesni (kaip ir galūnės). Deja, vidinių atvirojo ir uždarojo skiemens balsių trukmė nesiskiria. Todėl čia reikia ieškoti kitų priežasčių, dėl kurių balsis prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį (V-STV) priebalsį ilgesnis negu prieš vieną sprogstamąjį (V-TV). Greičiausiai šiuo atveju didesnei balsio trukmei turėjo įtakos tolesnis pučiamasis priebalsis, nes, kaip matyti iš tyrimo rezultatų, toje pozicijoje balsiai ilgesni. Tariant pučiamąjį priebalsį, burnos ertmėje susidaro ankštuma, o tariant sprogstamąjį priebalsį – uždaruma (LKG 1965: 68–88; Mikalauskaitė 1975: 38–50; Pakerys 1995: 88). Pastarajai įveikti reikia daugiau energijos negu ankštumai – dėl to gretimi balsiai gali būti trumpesni13. 4.3. Pavyzdžiuose pešti – peši, pešti – peši balsių trukmės skirtumai nedideli, ir nėra statistinio pagrindo teigti, kad šių balsių kiekybė skiriasi. Tačiau galima pastebėti tendenciją, kad prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį priebalsį balsiai ilgesni negu prieš vieną pučiamąjį. Kaip rodo ankstesnis tyrimas, atvirojo skiemens (V-TV) balsiai šiek tiek ilgesni negu uždarojo skiemens (VT-TV). Todėl pavyzdžiuose pešti, pešti skiemens riba negali būti tarp pučiamojo ir sprogstamojo priebalsio, nes tada čia būtų ilgesnis uždarojo skiemens balsis, o tai prieštarautų atvirųjų ir uždarųjų skiemenų, dėl kurių ribų abejonių nekyla, trukmės tyrimo rezultatams. Taigi galima daryti išvadą, kad šiuose žodžiuose turime tik atviruosius vidinius skiemenis, ir skiemenų ribos yra: pe-šti, pe-ši, pe-šti, pe-ši. Vadinasi, eksperimentas tikrai remia fonologijos teorijos teiginius (Girdenis 1995: 115–121), kuriais tvirtinama, kad ST grupė skiemens neuždaro. 4.4. Tokie statistiškai nereikšmingi atvirojo ir uždarojo kamieno skiemens balsių trukmės skirtumai rodytų, kad greičiausiai buvo teisūs A. Girdenis (1985: 6; 1995: 115–16) ir A. Pakerys (1995: 282–283), teigę, kad nėra fonetinių požymių, signalizuojančių skiemens pradžią ir pabaigą14. Tai patvirtino ir 13 Kita vertus, palyginus tirtus žodžius, matyti, kad suškù „suskù“ ir suškis „suskis“ nėra jau tokie neutralūs. Nors įrašant tekstus reikalauta kalbėti kuo neutralesne intonacija, bet jie galėjo būti ištariami emocingiau negu su jais lyginami šukù „šuku“ ir šukis „sukis“. 14Turbūt dėl tos pačios priežasties lietuvių kalbos skiemens ribos eksperimentiškai nėra tirtos. Tiesa, yra bandymų jas aptarti (LKG 1965: 122–126; Mikalauskaitė 1975: 71–75; Pakerys 1995: 281–288), bet tai daryti vertė pati darbų specifika. Plačiau tyrinėtos tik bendrinės kalbos (Strimaitienė, Girdenis 1978: 61–68) ir šiaurės žemaičių (Kliukienė 1983: 50–60; 1992: 38–51) 120 PVA vidinių atvirojo ir uždarojo skiemens balsių kiekybės tyrimas. Dėl to, jų nuomone (DLKG 1994: 36–37; Pakerys 1995: 282–283), lietuvių bendrinės kalbos atvirųjų ir uždarųjų skiemenų skyrimas nėra tikslingas. 5.1. Apibendrinant galima daryti tokias išvadas. 1. PVA tarmėje uždarosios galūnės balsiai ilgesni už atvirosios galūnės balsius. Galbūt uždarosios galūnės galinis priebalsis saugo skiemens balsį nuo trumpėjimo. Kita vertus, atvirųjų galūnių balsių ilgumo efektas gali susidaryti ir dėl sklandesnio perėjimo iš balsio į pauzę. 2. Aukštutinių balsių trukmė labiau priklauso nuo pozicijos. 3. Pats PVA tarmės galūnės balsių trumpinimo faktas dar kartą pasitvirtina. Beveik visais atvejais galūnės (ir atvirosios, ir net uždarosios) balsiai yra trumpesni už atitinkamus vidinius balsius. 4. Vidinių balsių, neįeinančių į dvigarsius, trukmei skiemens uždarumas didesnės įtakos neturi. Atviruosiuose skiemenyse (V-TV) balsiai tik truputį ilgesni negu uždaruosiuose (VT-TV). 5. Vidiniai balsiai prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį priebalsį (V-STV) ilgesni negu prieš vieną sprogstamąjį priebalsį (V-TV). Kadangi neabejotinuose uždaruosiuose (VT-TV) ir atviruosiuose (V-TV) skiemenyse balsių trukmė beveik nesiskiria, todėl šiuo atveju šiek tiek didesnė vidinio balsio trukmė prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį priebalsį aiškintina tik pučiamojo priebalsio įtaka. 6. Vidinių balsių prieš pučiamąjį ir sprogstamąjį priebalsį (V-STV) ir prieš vieną pučiamąjį (V-SV) trukmė mažai skiriasi. Todėl galima teigti, kad priebalsių ST grupė skiemens neuždaro15. Gauta 1998 05 18 LITERATŪRA DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. G i r d e n i s A. 1985: Fonologinio skiemens riba: konstruktas ar realybė? – Kalbotyra 36 (1), 5–11. G i r d e n i s A. 1995: Teoriniai fonologijos pagrindai, Vilnius: Petro ofsetas. G i r d e n i s A. ir kt. 1995: Lietuvių kalbos ir jos tarmių prozodinių reiškinių ir fonemų alofonų analizė. Mokslinė ataskaita, Vilnius: VU. K a z l a u s k i e n ė A. 1998: Balsių kiekybės santykiai pietinių vakarų aukštaičių tarmėje. – Kalbotyra 47 (1) (spausdinamas). vidinės atvirosios sandūros. Matyt, skiemens ribas galima nustatyti tik remiantis fonologine analize. Šiuo aspektu lietuvių kalbos skiemenys išsamiai aprašyti (Girdenis 1995: 113–120; dar plg. Girdenis 1985: 5–11). 15 Baigdama noriu nuoširdžiai padėkoti prof. habil dr. A. Girdeniui už vertingus patarimus ir skatinimą atlikti šį tyrimą. 121 Kliukienė R. 1983: Atviroji sandūra ir jos fonetinė realizacija šiaurės žemaičių tarmėje. – Kalbotyra 34 (1), 50–60. LKA 2 – Lietuvių kalbos atlasas 2, Fonetika, Vilnius: Mokslas, 1982. LKG 1 – Lietuvių kalbos gramatika 1, Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis, 1965. LKT – Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, Vilnius: Mintis, 1970. Mikalauskaitė E. 1975: Lietuvių kalbos fonetikos darbai, Vilnius: Mokslas. Pakerys A. 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija, Vilnius: Mokslas. Pakerys A. 1995: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika, Vilnius: Žara. Strimaitienė M., Girdenis A. 1978: Priebalsių junginių trukmė kaip atvirosios sandūros indikatorius bendrinėje lietuvių kalboje. – Kalbotyra 29 (1), 61–68. Vaitkevičiūtė V. 1960: Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas arba kiekybė. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 207–217. Salys A. 1946: Lietuvių kalbos tarmės. Tübingenas. Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. THE LENGTH OF THE OPEN AND CLOSED VOWELS IN THE SOUTH-WESTERN AUKŠTAITIAN DIALECT Summary The results of the experiment show, that the vowels of the closed word-endings are longer than those of the open word-endings in the south-western Aukštaitian dialect. Both closed and open vowels in the word-endings, however, are shorter than the vowels in the word-middle. The final consonants in the closed word-endings of the dialect investigated might be preserving the stem vowel from the latter being shortened. On the other hand, the effect of the length of vowels in the open word-endings might happen due to a more smooth vowelpause shift. The influence of the closed syllable on the length of word-middle vowels (those not constituting diphthongs) is the least. The word-middle vowels are longer in the position preceding both blown and explosive consonants (V-STV) than in the position preceding one explosive consonant alone (V-TV). However, in this case, the greater length of the word-middle vowel followed by both blown and explosive consonants is explained by the influence of the blown consonant only, because the cases with vowels followed by both blown and explosive consonants or blown consonant alone hasn’t shown big difference in vowel lengths and accordingly this is statistically insignificant. So, in the south-western Aukštaitian dialect the consonant ST group doesn’t close the stem. 122