Žemutinių prigimtinio ir padėtinio ilgumo balsių skirtumai Lukšių šnektoje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Rima BACEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius ŽEMUTINIŲ PRIGIMTINIO IR PADĖTINIO ILGUMO BALSIŲ SKIRTUMAI LUKŠIŲ SNEKTOJE 1. Lingvistinėje literatūroje dažniausiai randame įprastą nuomonę, kad balsiai [a', e] < *-an-, *-en ir [a“, e] < *-a-, *-ėniekuo nesiskirią. Taip teigiama tiek apie bendrinės kalbos sistemą, kur „kirčiuotuose skiemenyse istorinio ir padėtinio ilgumo balsiai [a-], [e] tariami vienodai“ (Pakerys 1995: 33; dar plg.: Vaitkevičiūtė 1960: 207, 217; Vaitkevičiūtė 1961: 31, 37; LKG 1: §17, §23; Mikalauskaitė 1976: 17), tiek ir apie jai artimą pietinių vakarų aukštaičių tarmę, kurioje ,,monoftongai a“, e* < 4, ę savo ilgumu nesiskiria nuo kirčiuotų pailgėjusių a, ė“ (Zinkevičius 1966: 80). Tačiau daugelyje tarmių, neišskiriant nė pietinių vakarų aukštaičių, jau gana seniai pastebėta prigimtinio (istorinio) ir padėtinio ilgumo balsių opozicija. Apie dvejopą žemutinių balsių kiekybę jau prieš šimtmetį yra kalbėjęs A. Baranauskas (Baranovskij 1898: 15) ir ypač K. Jaunius, kuris yra aiškiai teigęs, jog dėl kirčio pailgėję balsiai „Kauno apskrityje yra vidutinio ilgumo (t.y. truputį ilgesni už trumpuosius, bet nėra lygūs su ilgaisiais)“ (Jaunius 1970: 83). Pastabų, ginančių ilgųjų ir pusilgių balsių opozicijos egzistavimą kauniškių tarmėje, randame ir vėlesniuose darbuose (Girdenis 1971: 205; Zinkevičius 1980: 98; Pakerys 1986: 33), o kai kuriuose iš jų užsimenama ir apie kokybės skirtumus: prigimtinio ilgumo balsiai galį būti atviresni ir gal net truputį nazalizuoti (Girdenis 1995: 172; dar plg.: 1971: 205; 1981: 128). Šio tipo balsiai tirti ir eksperimentiškai. B. Simanavičienės (1993: 46-53) veliuoniečių šnektos tyrimo išvados dėl [a-, e] < *-a-, *-ėpriegaidės priklausymo nuo skardaus ar duslaus konteksto" leidžia mąstyti ir apie pozicinių bei prigimtinių balsių kiekybinius skirtumus. Kiekybinės opozicijos egzistavimas Igliaukos šnektoje įrodytas instrumentiniu ir audiciniu“ A. Kazlauskienės (1996: 128-130) tyrimu. ' Šio tyrimo duomenimis, tikrą tvirtagale priegaidę pozicinio ilgumo balsiai turi tik greta skardžiųjų priebalsių. Dusliojo priebalsio postpozicijoje ar prepozicijoje priegaidė panašesnė į tvirtapradę. * Ypač svarbu tai, kad šį skirtumą suvokia patys tarmės atstovai. Vadinasi, žodžiai turi skirtis tam tikrais fonologiškai reikšmingais požymiais. 102 Šiame darbe pabandyta eksperimentiškai patyrinėti žemutinių balsių kiekybę ir kokybę Lukšių šnektoje. Ši šnekta pagal dabartinę tarmių klasifikaciją priklauso šiaurinei vakarų aukštaičių kauniškių daliai (Zinkevičius 1994: 26), o pagal senąjį K. Jauniaus — A. Salio tarmių skirstymą tai būtų vakarų aukštaičiai veliuoniškiai, nes sistemingai trumpina atvirųjų nekirčiuotų galūnių balsius [0“, e:], pvz.: sa.ku, da.ri, vaiku, sd.uli ir t.t. Snektos centras — Lukšių miestelis (Šakių raj.), įsikūręs 8 km į rytus nuo Šakių ir 52 km į vakarus nuo Kauno. 2. Tyrimui pasirinktos žodžių poros grąžtas — kraštas, šąla — kala, patrėšęs — patrėšęs, patrėšus — patrėšus, ir su jomis sudaryti trumpi sakiniai, gerai iliustruojantys tiriamųjų porų reikšmes. Tiriamieji žodžiai dažniausiai būdavo priešpaskutinėje pozicijoje: aštrūz gra-Staz birdavu || visas krd.Sta(s) sūdegi || ilgai Sala šimeet || senei įeu ka.la ta. stūba || biski patrė.šes tas. mė.dis|| smdrkei patré-Ses ta. pieva|| būvu gerai patrdėšus taz_braskdes || ta__o-belis patrdė.šus įeu būvu. Sakiniai buvo sumaišyti atsitiktine tvarka, tarp jų dar įterpiant tiriamajam dalykui nereikšmingų sakinių. Į magnetofono juostelę medžiaga įrašyta iš diktoriaus A. Bacevičiaus, g. 1930 m., o teksto autorės — suleista tiesiai į kompiuterio atmintį. Abu diktoriai — tiriamosios šnektos atstovai. Darant įrašus, informantas, pasiklausęs raiškiai pasakyto sakinio (taip pat ir tyrimui nereikšmingų), laisvai, kuo neutralesne intonacija jį pakartodavo. Tai leido išvengti skaitant atsirandančios nenatūralios kalbėjimo intonacijos“. Sakiniai buvo pakartoti po penkis kartus. Vėliau įrašai iš magnetofono juostelės taip pat buvo perkelti į kompiuterio atmintį ir apdoroti specialia P. Kasparaičio kalbos garsų analizės programa „Kalbam44“. Programa ekrane pateikia įleisto signalo oscilogramą, pagal kurią signalą galima suskaidyti į atskirus garsus; pažymėtos garso atkarpos ilgumą automatiškai matuoja pati programa. Ta pati programa įgalina atlikti ir spektrinę garsų analizę: ekrane matoma dinaminė signalo spektrograma, formančių trajektorijų kitimas bei segmento spektrinis pjūvis. 3. Duomenys įvertinti statistiškai. Atlikus ilgumo matavimus, buvo skaičiuojamas aritmetinis vidurkis x, standartinis nuokrypis s, rodantis, kaip tiriamojo požymio reikšmės nutolusios nuo vidurkio, bei 9596 pasikliaujamasis intervalas. Be to, rezultatų reikšmingumas dar tikrintas Studento kriterijumi. Šie skaičiavimai atlikti kompiuteriu pagal A. Girdenio programą. 3.1. Gautus rezultatus pateikiame 1-2 lentelėse. * Plg. I. Mažiulienės (1996: 46-47) darbo metodiką. 103 1 lentelė Balsių trukmė atskiruose žodžiuose Pavyzdžiai n x (ms) s (ms) 95% pasikl. int t grąžtas 10 203 29 182 + 224 5,42 > 3,92 kraštas 10 151 8 145 + 157 šąla 10 209 13 199 + 218 6,40 > 3,92 kala 10 173 12 165 + 182 patrėšęs 10 203 23 185 + 219 6,37 > 3,92 patrėšęs 10 152 9 145 + 159 patrėšus 10 223 17 210 + 235 9,56 > 3,92 patrésus 10 161 11 153 + 169 2 lentele Apibendrinta balsiy trukmé Pavyzdžiai n x (ms) s (ms) 95% pasikl. int. t [a] < *-an20 206 22 195 + 216 7,29 > 3,57 [a] < *-a20 162 15 155 + 169 [er] < *-en20 213 22 202 + 223 10,18 > 3,57 [er] < *-ė20 156 11 150 + 160 ilgesnieji 40 209 9 194 + 224 7,18 > 5,96 trumpesnieji 40 159 10 143 + 176 Matome, kad tarp istorinio ir padétinio ilgumo balsių yra aiškiai reikSmingas trukmės skirtumas: pasikliaujamieji intervalai niekur nesusikerta, nedengia vienas kito. Studento kriterijaus reikšmės taip pat rodo, kad šis skirtumas reikšmingas, nes visais atvejais jos didesnės už kritinę 99,996 tikimybės reikšmę. Dar aiškiau kiekybinį skirtumą matome apibendrinę rezultatus (žr. 2 lentele): pasikliaujamieji intervalai vėl niekur nesusikerta, o Studento kriterijaus reikšmės daug (užpakalinių balsių du kartus, o priešakinių — beveik tris kartus!) didesnės už kritinę reikšmę. Bendras trumpesniųjų ir ilgesniųjų balsių vidutinės trukmės santykis — 1 : 1,3. 3.2. Prigimtinio ir pozicinio ilgumo balsių kiekybinį skirtumą vaizdžiai rodo ir taškinė diagrama. Pirmojo koordinačių sistemos ketvirčio ordinačių ašyje atidėję pozicinio ilgumo balsių trukmės matmenis (ms), o abscisių ašyje — atitinkamoje poroje buvusių prigimtinio ilgumo balsių“, gausime grafinį vaizdą, puikiai iliustruojantį šių balsių kiekybės skirtumus (žr. 1 pav.). * Kad būtų aiškesnis vaizdas, koordinačių sistemos atskaitos tašku laikomas ne 0 ms, bet 100 ms. 104 250 225 200 175 150 125 100 10 12 15 17 20 22 25 0 505050 ilgesnieji balsiai (ms) trumpesnieji balsiai (ms) 1 pav. Balsių trukmės taskiné diagrama Visi taškai išsidėstę vienoje įstrižainės pusėje, o kai kurie net labai nutolę nuo jos — taigi abu variantai ryškiai skiriasi. 4. Bandyta paanalizuoti ir šių balsių kokybinius parametrus. Programa „Kalbam44“ išanalizuoti garsų segmentų spektriniai pjūviai, po to formančių vidurkiai įvertinti specialia A. Girdenio sukurta formančių vertinimo programa, kuri pagal tam tikras formules (žr. Piotrovskij 1960: 29) apskaičiuoja kompaktiškumo (C.10*), bemoliškumo (b.10*) ir tonalumo (T) indeksus (didesnis T rodo aukštesnį balsio tembrą, mažesnis ir ypač neigiamas — žemesnį). 4.1. Kadangi balsingųjų garsų diferencines ypatybes lemia pirmosios dvi formantės, o kitos dažnai perteikia tik kalbėtojo individualias ypatybes ar ekspresyvinį turinį, todėl pirmosiomis daugiausia ir remiamasi, analizuojant garsų akustines savybes. Atskirai buvo tirti vyriško ir moteriško balso spektrai, nes vyrų ir moterų balsų akustinės charakteristikos gerokai skiriasi, nors tam tikri pastovūs santykiai išlieka. Šio tyrimo vyriško ir moteriško balsų spektrinės analizės rezultatai irgi analogiški, tik moteriško balso formantės žymiai aukštesnės dėl aukštesnio balso tembro. Todėl pateikiame aiškesnį vaizdą rodančius vyriško balso matavimus. Atskirai verta aptarti ir priešakinės bei užpakalinės artikuliacijos balsių kokybę. 3 lentelė Balsių [21 < *-anir [a] < *-a4vyro balso formančių reikšmės“ Pvz. F, (Hz) F, (Hz) F; (Hz) C.10° T grąžtas 675 1326 2410 888 34 kraštas 685 1353 2320 889 61 Sala 675 1320 2564 888 3 kala 703 1340 2525 893 5 3 Plg. moters balso grąžtas F,=728 Hz, F,=1410 Hz; kraštas ¥,=785 Hz, F,=1498 Hz; šąla F,=728 Hz, F,=1369 Hz; kala F,=785 Hz, F,=1398 Hz. 105 Kaip žinome, visi užpakalinės eilės balsiai yra žemo tembro, kurį lemia platus ir didelis burnos rezonatorius, susidaręs liežuviui atsitraukus atgal. Tai rodo ir antroji formantė, esanti žemųjų dažnių srityje. Tačiau prigimtinio ilgumo [a] tipo balsių F, yra dar šiek tiek žemesnė už pozicinio ilgumo balsių F,. Vadinasi, istorinio ilgumo balsiai yra žemėlesnio tembro, kurį lemia didesnis liežuvio poslinkis atgal. Prigimtinio ilgumo balsiai turi ir truputį žemesnę pirmąją formantę, taigi jie yra šiek tiek aukštesnio pakilimo, atviresni. Žemesnės, nuo F; labiau nutolusios abi pirmosios formantės yra ir balsių [a:] <*-afinosinumo požymis, todėl galime teigti, kad spektrinė analizė patvirtina spėjimą apie išlikusią tam tikrą šių balsių nazalizaciją. Skiriasi ir trečiųjų formančių reikšmės: istorinio ilgumo balsių jos yra gerokai aukštesnės. Pagal spektro sklaidą žemutinio pakilimo balsiai yra kompaktiškiausi, nes abi formantės ne per daugiausiai nutolusios nuo spektro vidurio (x 1000 Hz). Istorinio ilgumo balsiai yra šiek tiek mažiau kompaktiški, bet žemesnio tono garsai (žr. 3 lent.). Bemoliškumo atžvilgiu šie balsiai yra neutralūs (b.10* =168), nes lūpos artikuliacijoje nedalyvauja. Formančių santykius matome ir grafike (žr. 2 pav.). 1700 1200 + 700 200 1 2 3 2 pav. Balsių [2] < *-a@ (----) ir [ a] < *-4- (—) spektrai žodžiuose grąžtas ir kraštas“ 4.2. Balsiai [e] ir [ee] yra gana nepastovios artikuliacijos, todėl kinta ir jų akustinės savybės. Ypač nepastovus balsis [22]: tarimo pradžioje F, ir F> yra balsio [e] formančių ribose, o pabaigoje šis garsas tampa labai panašus į [a'] — atviras, didesnio kompaktiškumo, žemesnio tembro. Todėl šių balsių segmentinis spektras buvo matuojamas trijose vietose: garso pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Skaičiavimus matome lentelėje. * Panašus būtų ir žodžių šąla — kala grafinis vaizdas. 106 4 lentelė | Balsių [e] < *-en-/[e] < *-ė ir [2 <*-a2r-/[a2) <*-2-vyro balso formančių reikšmės“ Pavyzdžiai F, (Hz) F, (Hz) F; (Hz) C.10° T 576 1930 2580 828 399 patréses 605 1787 2529 842 320 626 1621 2379 857 247 587 1775 2471 839 337 patréses 615 1714 2414 849 269 610 1605 2326 855 259 613 1627 2451 853 246 patrésus 690 1412 2349 885 90 677 1351 2353 887 59 623 1555 2363 860 216 patréSus 627 1448 2297 869 163 678 1377 2249 886 95 Matome, kad visų [e] tipo balsių formantinés charakteristikos tarimo eigoje kinta. Pirmoji formantė beveik nuosekliai aukštėja, antroji — žemėja. Ypač tai matyti prieš kietąjį priebalsį (pozicijoje /—C). 5.2.1. Lyginant žemutinius balsius pozicijoje /—C’, matyti, kad istorinio ilgumo balsių F, visą tarimo laiką išlieka aukštesnė už pozicinio ilgumo — jie yra aukštesnio tembro, priešakesnės artikuliacijos, įtemptesni (formantės labiau nutolusios nuo „neutraliojo“ balsio spektro). Pozicinio ilgumo balsis yra mažiau įtemptas, užpakalesnis, žemėlesnio tembro.“ Tarimo pradžioje aukštesnę pirmąją formantę turi pozicinio ilgumo balsis, bet pabaigoje aukščiau šokteli prigimtinio ilgumo balsio Fį; pozicinio balsio ji šiek tiek nukrinta žemyn. Gerokai aukstesnę trečiąją formantę visą tarimo laiką turi istorinio ilgumo balsis. Kintantis yra ir šių balsių kompaktiškumas. Tarimo pradžioje ir viduryje kompaktiškesnis yra pozicinio ilgumo balsis, o pabaigoje — prigimtinio ilgumo balsis. Labai nepastovūs šie balsiai tonalumo atžvilgiu, tačiau, kad ir kaip jie bekistų, išlieka istorinių ir padėtinių ilgųjų balsių skirtumai. Tarimo pradžioje ir viduryje daug aukštesnio tono yra istorinis balsis, pabaigoje šiek tiek didesnį tonalumo indeksą turi pozicinio ilgumo balsis. 5.2.2. Lyginant šiuos žemutinius balsius pozicijoje /—C, matyti dar ryškesnis jų nepastovumas. Tarimo pradžioje pirmųjų formančių skirtumas yra nedidelis, šiek tiek aukštesnė padėtinio ilgumo balsio F;į, tačiau toliau ji kyla labai nežymiai, O prigimtinio ilgumo balsio F; šokteli daug aukščiau. Segmento viduryje formantės skiriasi daugiau nei 60 Hz. Tačiau tarimo pabaigoje skirtumo vi- " Trys formančių skaitmenys rodo matavimus pradžioje, viduryje ir pabaigoje. * Moters balsas rodo tuos pačius formančių santykius. ’ Kiekybės atžvilgiu šie balsiai skiriasi labiausiai. 107 siškai nebelieka. Istorinio ilgumo balsio F, tik pradžioje yra aukštesnė, kaip ir pozicijoje /—C’; vėliau formantės pereina į žemųjų dažnių sritį, garsai tampa žemo tembro, o formančių santykis toks pat, kaip [a] tipo balsių: aukštesnė yra padėtinio ilgumo balsio antroji formantė. Taigi segmento pabaigoje žemesnio tembro yra istorinio ilgumo balsis [2]. Aukštesnę trečiąją formantę visą laiką turi istorinio ilgumo balsis. Pradžioje kompaktiškesnis yra pozicinio ilgumo balsis, viduryje — prigimtinio ilgumo balsis, o pabaigoje skirtumas neryškus. Tonalumo indeksas aiškiai rodo tiek garsų dinamiškumą, tiek jų skirtumus (žr. 4 lentelę). Pradžioje vėl, kaip ir pozicijoje /—C’, daug aukštesnio tono yra istorinio ilgumo balsis, o segmento viduryje ir pabaigoje aukštesnio tono yra pozicinio ilgumo balsis, panašiai kaip ir [a] tipo balsių atveju. Bemoliškumo indeksas šiuo atveju irgi nerodo kokių nors skirtumų (b.10*=167), nes lūpos šių balsių artikuliacijoje irgi nedalyvauja. Atitinkamus santykius rodo ir formančių trajektorijų kitimo grafikai (Žr. 3 ir 4 pav.). 2200 1700 fizz. | 1200 + 700 + 200 1 2 3 3 pav. Balsių [e] < *-er+ (----) ir [e] < *-é& (—) formandiy trajektorijų kitimas pozicijoje /-C' 1700 1— 1200 + 00 . .., caiventis = 200 ; 1 2 3 4 pav. Balsių [2] < *-22r7- (----) ir [2] < *-2£- (—) formančių trajektorijų kitimas pozicijoje /—C. 108 6. Prigimtinio ir pozicinio ilgumo žemutinių balsių skirtumus rodo ir pagrindinio tono bei intensyvumo grafikai (žr. 5-10 pav.). Grafikai braižyti kompiuterine kalbos garsų analizės programa WINCECIL22. "T (mA LEB Ei Gi SIR m | SM SRL (ES Si BBI IN SEO EO Vnt BIT MBT VB VE a | 140Hz/Lg | shades —r— 5. pav. Balsio [2] < *-ar+ intensyvumas (sutartiniais dB) ir pagrindinis tonas (Hz logaritmais) žodyje gra-stas 15 P—————————— T “1280 b 140HziLg A km Ak A Ls Ai a BE SY SSS I SS ny Sy "| I RT 6. pav. Balsio [a7] < *-4intensyvumas ir pagrindinis tonas žodyje krd.stas 65Hz/Lg 7. pav. Balsio [e] < *-efdintensyvumas ir pagrindinis tonas žodyje . patré-sces 109 US 4 Tam (O am ESS Ark 8 pav. Balsio [e] < *-ė intensyvumas ir pagrindinis tonas žodyje patre.ses 30 | | 290 m. iii“ i 0 | | | 145Hz]Lg 9. pav. Balsio [#7] < *-z4intensyvumas ir pagrindinis tonas žodyje patra-Sus Ng —————— 0 i i B ES RV Na (Eat Co EE Gia ms am TR fe To VB 10. pav. Balsio [#1] <*-a intensyvumas ir pagrindinis tonas žodyje patrdė.šus Matome, kad tiek priešakinės eilės, tiek užpakalinės eilės istorinio ir padėtinio ilgumo balsių pagrindinio tono kreivės skiriasi: visų istorinių balsių kreivė yra kylančio pobūdžio, padėtinių — krintančio arba kylančio-krintančio. Šiek tiek aukščiau garso pabaigoje pakyla užpakalinės eilės balsių pagrindinio tono kreivė, taigi šių balsių pagrindinio tono diapazonas platesnis (žr. 5 pav.). Iš padėtinio ilgumo balsių žemiausiai garso pabaigoje nukrinta balsio [e] kreivė — pagrindinio tono diapazonas plačiausias. 110