F. W. Haacko „Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm“ (Halle, 1730) rankraštinių papildymų egzempliorius

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Vincentas DROTVINAS Vilniaus pedagoginis universitetas F. W. HAACKO „VOCABVLARIVM LITTHVANICO-GERMANICVM, ET GERMANICO-LITTHVANICVM“ (HALLE, 1730) RANKRAŠTINIŲ PAPILDYMŲ EGZEMPLIORIUS1 Tyrinėdamas Mažosios Lietuvos leksikografijos istoriją, dar 1988 m. atkreipiau akis į Hallės Franckes fondacijos2 bibliotekos (Hauptbibliothek Franckeschen Stiftungen) archyve saugomą F. W. Haacko „Vocabvlarivm“ egzempliorių (signatūra 155 M 4/4a). Šis F. W. Haacko „Vocabvlarivm“ egzempliorius lietuvių leksikografijos istorijoje retai minimas (žr. toliau), o jo papildymų turinys iki šiol iš viso nenagrinėtas. Pats egzempliorius įdomus dar ir tuo, kad įgalina tokių leidinių datavimą atkelti iš XIX a. II pusės.3 Kalbamasis egzempliorius sudarytas iš „Vocabvlarivm“ teksto puslapių ir švarių didesnio formato lapų, įsiuvant (įrišant) pastaruosius tarp dviejų spausdintų žodyno puslapių. Puslapių ir lapų formatas nevienodas: žodyno neapipjaustyto puslapio formatas yra 18,2 cm × 11,5 cm (apipjaustytas – 17 cm × 10 cm, rinkinys – 14,4 cm × 7,5 cm), o lapo – 20 cm × 17 cm. Taigi kiekvienas žodyno puslapis turi savo įterpinį lapą: dešiniųjų, neporinių puslapių (1, 3, 5…) toks lapas yra kairėje, o kairiųjų, porinių (2, 4, 6…) – dešinėje. Kaip žinome, pats „Vocabvlarivm“ (be viršelių ir Pratarmės (Vorbericht), užimančios dar du lapus, turi iš viso 230 psl. (lietuviškoji dalis p. 1–151 Abašas, šo das Lager – žywa-tas, o der Leib (uterus) su baigiamąja fraze Garbe Buk’ Diewui ant Aukšto. Amen ir užsklanda) ir vokiškoji dalis – p. 152–230 (Aaron – Aornas – Zwölfte – Dwyliktas). Įterptinių lapų iš viso turėtų būti 115, tačiau tėra tik 112: lietuviškojoje žodyno dalyje – 75, vokiškoje – 37. Lapų trūksta tarp žodyno paskutiniųjų lietuviškos dalies puslapių p. 150–151, tarp vokiškos dalies p. 154–155, 228–229 ir po lietuviškos dalies puslapių p. 150–151, tarp vokiškos dalies p. 154–155, 228–229 ir po p. 230. Dalis lapų perlenkti vertikaliai. Lapų yra defektuotų: po žodyno p. 1 Straipsnis skirtas F. W. Haacko leksikografinio darbo tyrinėjimui ir susijęs su autoriaus straipsniu „F. W. Haacko Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm (Halle, 1730)“, išspausdintu „Lietuvių kalbotyros klausimų“ XXXIX t. 1998. 2 Dabartinis oficialus pavadinimas „Interdisziplinäres Zentrum für Pietismusforschung der Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg in Verbindung mit der Franckeschen Stiftung zu Halle“. 3 Lietuviškas terminas parankinis egzempliorius (žr. Knygotyra. Enciklopedinis žodynas, Vilnius: Alma Littera, 1997,282), durchschossenes Buch – knyga, kurioje tarp spausdintų lapų įsiūti rašomo popieriaus lapai korektūrai ar pastaboms (žr. Helmut Hiller. Wörterbuch des Buches. Fünfte, vollständig neu bearbeitete Auflage. Vittorio Klostermann. Frankfurt am Main, 1991, S. 98.). 3 146 dešinė pusė lapo per visą plotį nukirpta, p. 226 dar likęs nenupjėštas kampelis, po p. 228 lapas išplėštas (liko žymiu). Lapų popierius, pirštais palietus, atrodo storesnis, standesnis negu žodyno puslapių. Kaip rodo rasti trys popieriaus vandenženkliai, lapų popierius yra gamintas vietinių Prūsijos popieriaus meistrų, greičiausiai XVIII a. trečiajame dešimtmetyje. Beje, vandenženklių datavimas ne ką teduotų papildymų laikui nustatyti. Apskritai, galėtume manyti, kad kalbamasis žodyno egzempliorius atsirado netrukus po to, kai pasirodė pats „Vocabvlarivm“, o jo papildomai galėjo būti įrašomi iki pat Lietuvių kalbos seminaro veiklos pabaigos, taigi ne vėliau kaip 1740 m. Lapai ties žodyno puslapiais persisunkę spaudos dažais: prieš šviesą gana aiškiai matyti puslapio skiltys. Šiaip kalbamasis žodyno egzempliorius gana gerai išsilaikęs, tik vienur kitur matyti užteškto rašalo taškai ar šiaip rudos (klijų?) dėmės. Dažnesnio vartojimo pėdsakų (suteptų, braukymų, lankstymų ar pan.) irgi nematyti. Žodyno egzempliorius įrištas (greičiausiai kur kas vėliau) maždaug 0,3–0,4 cm storio kartono viršeliais, kurie aplipinti rudai margu popierium. Popierius vietomis pradilęs iki kartono, viršelio kraštai apdilę, kampai nuo naudojimo suapvalėję, nuo lankstymo ypač nukentėjęs pirmojo viršelio kairysis kraštas. Nugarelė viršuj ir apačioj apiplyšusi, susiuvimo vietos išryškėjusios. Paėmus į rankas, lengva pajusti, kad egzempliorius ne visur vienodo storumo. Iš tikrųjų, kairėje, nuo nugarėlės link vidurio, kur susiūti žodyno puslapiai ir lapai, visas žodynas apčiuopiamai storesnis, o dešinysis kraštas, kur tėra tik lapai, aiškiai plonesnis. Dėl to visas egzempliorius atrodo kiek suspaustas, suplonėjęs; kadangi lapų dešinėje nespaudžia viršelis, jie kiek pasibangavę. Aptarėme F. W. Haacko žodyno kalbamojo egzemplioriaus išorinį pavidalą. Žinodami, kad papildomi įterptiniai lapai skirti tekstui pataisyti ir papildyti, t. y. korektūrai plačiąja prasme, dabar plačiau apibūdinsime pačius papildymus. Jais laikome visus aptariamajame egzemplioriuje ranka įrašytus intarpus, arba prierašus, kurių galėtume skirti, žinoma, kiek sąlygiškai, tris atvejus: a) papildymai siauresne reikšme - nauji žodžiai, b) pastabos dėl žodžių ar jų formų vartosenos ir c) žodžių korektūra, įskaitant praleistų arba klaidingai įrašytų raidžių taisymą ir pan. Papildymai surašyti ne tik lapuose, jų randame antroje viršelio pusėje ir abiejų žodyno dalių puslapiuose. Viršelio antroje pusėje stulpeliu greičiausiai dviejų asmenų ranka, surašyta iš viso 32 lietuviškų antraštinių žodžių eilutės: viena ranka rašytame stulpelyje – 24 lietuviški žodžiai su atitikmenimis vokiečių kalba ir kita ranka rašytame stulpelyje – dar 8 žodžiai (dalis žodžių užbraukta ir prirašyta naujų). Po stulpelių viršelio apačioje yra 2 įrašai: Sum Michaelis Theophili Successor Gundlingii Godof. Gerlach Regiom. Poruss. Regiom. Boruss. 4 A. O. R. M.D.CC.XXXII MDCCXXX Mens. Septbr. mens. Dec. (toliau ištrinta ar išskusta)4 In Jesu spes mea Antrojo stulpelio dešinėje prirašyta monograma GM (= Michael Gundlingius?), o vėliau rudu pieštuku – minėtoji signatūra. Visame žodyne pasitaiko ir daugiau nelek­sikinių prierašų, pvz.: p. 126 tuščiame lanke tarsi miklinta ranka Kriſtus Kriſtaus K K Kriſtaus Kriſtaus Kriſt() p. 151: Garbe buk’ Dievui ant Aukſšto. Amen Gloria Dei in Excelsis! p. 260 prie žodžių Gotthard auß Ungarn iſt von Halle nach Ungarn abgegangen in der Leipziger Oſter=Meße. Ungar wengras Ungarn wengru žeme prirašyta Nors žodyno papildymų ir taisymų nėra itin daug (priskaičiuojama per 180 žodžių), tačiau jie gana įvairūs. Pagal pobūdį ir paskirtį juos galima skirstyti į kelias grupes. 1. Dažniausiai prirašomi nauji žodžiai (leksemos), tokie pirmiausia yra visų 32 eilučių žodžiai antroje viršelio pusėje. Jie pateikiami kaip ir atitinkamos kalbos dalies žodžiai pačiame „Vocablariuvme“, nors ir ne visada reguliariai. 2. Prirašomi giminiški žodžiai (vediniai), plečiantys esamų atraminių žodžių lizdus (straipsnius), pavyzdžiui, prie esamo daiktavardžio rašomas daiktavardis: p. 8 Apſtas – Apſtumas, o p. 137 Uttele, ės – Uttelus, aus Laußwantzel arba veiksmažodis Uttinetis, sich lauſen, prie būdvardžio – rašomas daiktavardžio abstraktas: p. 16 Baltas, o weiſs – Baltumas das Weiße. Randame prirašytų šiaip giminiškų žodžių: p. 98 Piklewoju, au, oſu, ti beutelend – unde Dūna piklewota, gebeutelt brodt. 3. Prirašomais žodžiais ar jų formomis iliustruojami tam tikri lietuvių kalbos reiškiniai, nurodant jų aprašymo vietą F. W. Haacko gramatikoje, pavyzdžiui, – linksnių galūnės: p. 8 Apſkuſtojis habet in vocativo – ſtojau vid Gramat. pag. 246, n. 3. 4. Specialiomis pastabomis aiškinama taip pat naujų žodžių semantika ir vartosena: 4 Dėl įrašų autorystės žr. toliau. 5 p. 18 Bernas, Knecht oder Hausknecht, Pferdeknecht Aber Tarnas ist ein Knecht m. [?] außta vierter Diener p. 21 Dainojimas Dainoti sey (?) dieses Wort wird gebraucht wo man mir aus Lust singet e.g. im Krüger oder Herberge. Aber von geistlichen Versen kan das nicht brauchen (tokiais atvejais sakoma giesmė, gie- doti – V.D.). p. 47 Kankles, u ein bei den Lithauen gebrauchliches Musicalisches instrument. 5. Kartais pastabos atspindi religines prierašų autoriaus pažiūras ar vertini- mus: p. 157 Aufmachen – Paßileidęs geneigt aufmerck]ahm huⁱᵘᵐ vocabulum usurpatum de hominibus sibi relictis et ad peccatum pronis. 6. Kai kuriuose, matyt, ne vieno asmens rašytuose prierašuose vienu ar kitu klausimu atsispindi įvairios nuomonės, o patys prierašai sudaro mažutį leksikos etiudėlį, pavyzdžiui, viršelio antroje pusėje šalia 3eķke, Strumpe kita ranka prirašyta melior Strumpes uⁿᵈ Streples, o p. 210 – Strümpffe Sзeke,ēs secundum dialectum Memelenſen alias Strumpe, es, aut Streples, iū. Tai leistų manyti, kad vienas iš įrašų autorių galėjęs būti klaipėdiškis. 7. Neretai pataisomos ir šiaip dėl abejonės ar apsirikimo atsiradusios žodžių formos: p. 126 Suti (Sunu) – apibrėžta ir pataisyta į fiuwu, arba pataisoma raidžių praleidimo klaida: p. 159 amijliti = apmijliti. Visame papildymų egzemplioriuje vartojami tradiciniai to meto lotyniškų gramatinių kategorijų pavadinimų sutrumpinimai: adv. interr. = adverbium interrogativum, decl., d. = declinatio, f., foem. = foemininum, G., gen. = genus, g.m. = genus masculinum, gramāt. = grammatica, masc. = masculinum, num. = numerus, pl. = pluralis, pl. tantū = pluralia tantum. Pagal turinį papildymus galima skirstyti į keletą grupių. Pirmiausia pastebi- mos pastangos praturtinti žodyną šnekamosios kalbos leksikos pavyzdžiais, iš kurių nurodytina: a) amatininkų ir pareigūnų pavadinimai: p. 14 Amtmannas Ein Āmtmān p. 15 Audejas, io Ein Leinweber p. 18 Bruwelle, io Bierbrauer    Bitczulis, io E. bienen Wärter p. 47 Kappoczininķ’s, o ein Todten Gräber p. 54 Kurpininkas, kurpjus, aus der Schuſter p. 163 Bildhauer oder Steinhauer Akmens kalwis; b) kai kurie savaitės dienų ir mėnesių pavadinimai: p. 18 Beržellis, o Maymonat (? – V. D.) p. 20 Sзwenta dienna oder Nedieles diena der Sontag    Pannedelis, io Montag    Vtorninkas dienstag    Serrada, os mitwoch 6 Petnyczia, os Freytag Subata, os Sonntag; c) namų apyvokos daiktų pavadinimai, k.a. drabužių: (viršelis) kelnes, iu Hose oder beinkleider, vgl. P. 87 Hosen oder beinkleider, in pl. tantū Skepeta f Serwiete, it. Schnuptuch Užklotis ober deck Paklotis unter ir apavo: (viršelis) kurpjes, pju Wyžinos lederne Schuhe Wyžios Naggines, u. Parreβken. Eine Arth von ledernen Schuen p. 209 Sopagas; d) kurių ne kurių augalų pavadinimai: (viršelis) Notrinės, u: anderer Arth von Neßeln p. 76 Oζka=bardis, dジiu Lilium convallium p. 108 Puppos, u Bohnen; e) vabzdžių ir gyvūnų pavadinimai: p. 18 Bitte, es biene Bittinas bienenkönig p. 173 Pelleda, os Eule p. 199 Ratt βurke, es; f) veiksmų, būsenų, procesų pavadinimai: p. 9 Aptepti be[ chmieren, eppu, epjau, epfu p. 12 Atlekti, eku, ekiau, eksu herzufliegen. p. 95 perlipti durchkriechen p. 173 iβtroβkinti ersticken p. 183 heißen waddinti. Tarp papildymų šalia bendrosios vartosenos žodžių iš šnekamosios kalbos minėtini keli žodžiai iš Naujojo Testamento su vietų nuorodymais: p. 16 Baddu prapulti Hungers sterben Luc. XV p. 25 Dūnos pilna tur Er hat Brodt die Fülle Lukobip V p. 59 Mattyti Sehen Matt. II.2. p. 201 Safft Brażdas, Drėgnumas, Luc. VIII 6 Papildymais eina ne tik atskiri žodžiai, bet ir įvairaus turinio žodžių junginiai: p. 8 Drugiu apsirgti am Fieber kranck liegen p. 13 Atpencз pareina Er komt wieder zurück Durris vβrakinti Thür aufschließen p. 23 Wyta (=wiβta – V. D.) det (=deda – V. D.) Kiaubus die Henne legt Eyer. p. 49 Poterus laikyti Bettstunde halten p. 52 Kelas graudus Ein harter Weg p. 53 Dantis iβkulti Zähne ausschlagen (? – V. D.) 7 p. 90 Paſtirrus ryti (ſc. grudus) ungemahlt eßen p. 143 V3 Wartu ſtoweti vor dem Thor stehen. Iš tipiškesnių vaizdingų, bent sąlygiškai prilygstančių patarlei ar priežodžiui, posakių terandamas vienas: p. 57 Kadda wilkai(? – V. D.) keme tadda ßunnies(néra? – V. D.) Wann der Wolff da ist, so füttert(? – V. D.) man die Hund‘. Apžvelgus papildymus, galima pasvarstyti, kokį tikslą turėjo jų autoriai. Neaišku, ar tai buvo neorganizuotos, mėgėjiškos vieno kito skaitytojo pastangos prirašyti žodyne neįtrauktų, bet jam žinomų žodžių. O gal tuo buvo stengiamasi taisyti ir tobulinti žodyną, apie kurio spragas skaitome G. A. Franckes rašytoje žodyno pratarmėje. Kiek realus buvo sumanymas parengti „Vocavblarivm“ antrąjį leidimą ir kaip tai būtų buvę daroma, sunku pasakyti. Aišku tik viena, kad naujajame žodyno leidime turėjo būti užpildytos, bent apytikriai, tos spragos, kurias, be abejo, pastebėjo žodyno vartotojai, ir pirmiausia – šnekamosios kalbos leksikos trūkumai. Žinoma, tie papildymai nebuvo sistemingas, suplanuotas žodyno taisymas vien dėlto, kad tų maždaug poros šimtų žodžių, jų variantų bei junginių nepakako. Esminiu „Vocavblarivm“ tobulinimu bei papildymu, matyt, nebuvo kam rimtai pasirūpinti: F. W. Haackas 1732 m. išvyko iš Halles, jo įpėdinis Schimmelpfennigis, kiek žinoma, lituanistine moksline veikla nepasižymėjo, ribodamasis tik lietuvių kalbos mokymu (bent neturima detalesnių žinių apie jo darbą ir interesus). O 1740 m. pagaliau baigė savo veiklą ir visas lietuvių kalbos seminaras. Vis dėlto ką galima pasakyti apie asmenis, galėjusius rašyti žodyno papildymus. F. Spechtas, apžvelgdamas Franckės bibliotekos rankraščius, pirmasis nurodė patį tokio egzemplioriaus buvimą („ein durchschossenes Exemplar zu Haacks lit. Wörterbuch“), bet apie prierašus pažymėjo tik tai, kad jie nėra sunaudoti žodyne. 5 Gertruda Bense, pirmoji detaliau tyrinėjusi šį žodyną, rašo, kad daug prierašų yra ta pačia rašysena, kaip ir pavardės Michaelis Theophilius Gundlingius: įrašas viršelio vidinėje pusėje, tokie pat įrašai p. 9, 12, 14, 15. Kita ranka arba bent kitu rašalu rašyta p. 48, 49. Ir p. 64 matyti dvi skirtingos rašysenos.6 Iš dviejų žodyno viršelyje įsiamžinusių „Vocavblarivm“ skaitytojų pavardžių įrašų ir žodyno papildymų rašysenos lyginimo sunku ką konkrečiau spręsti, kad tai būtent jų darbas. Greičiausiai žodyną skaitė, juo naudojosi, prie jo prisilietę buvo ne tik juodu. Tai akivaizdžiai rodo minėtos dvi pastabos apie kojinių pavadinimų sinonimiką, kurios žinovai turėjo būti klaipėdiškiai. Mat patys Michael Theophil Gundling ir Godofried Gerlach yra gimę Karaliaučiuje. 7 Pirmasis įsi- 5 Specht F. Das Litauische Seminar an der Universität Halle. – Archivum Philologicum 5, Kaunas, 1935, 47. 6 Bense G. Beschreibung der in der Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen vorhandenen Bücher des Seminars (rankraštis, 1992). 7 Christiane Schiller: Das litauische Seminar in Halle (1727–1740) und seine Mitglieder. Auf Spurensuche. – Acta Baltica 32, 1994, 211–212. 8 rašė tenykščiame universitete 1729, Hallėje 1730 ir buvo eksmatrikuliuotas 1732 m. Antrasis stojo į Karaliaučiaus universitetą dukart (1730), Hallėje įsirašė 1732, bet baigė Hallės universitetą 1735 m. Juodu galėjo lankyti Karaliaučiaus Universiteto Lietuvių kalbos seminarą, bet nežinia, ar buvo geri lietuvių šnekamosios kalbos mokovai. Norėdami sužinoti, kokie asmenys papildė žodyną, pirmiausia turėtume neužmiršti paties „Vocabvlarivm“ autoriaus. Iš tikrųjų, F. W. Haackas geriausiai suprato savo darbo spragas ir asmeniškai buvo suinteresuotas žodyno tobulinimu, todėl dalis prierašų gali priklausyti jam. Nėra abejonės, kad F. W. Haacko lietuvių praktinė šnekamoji kalba bei jos leksika buvo kur kas turtingesnė, įvairesnė ir gyvesnė negu religiniam tekstui skirtas žodynas. F. W. Haackas galėjo rašyti papildymus dviem atvejais: pirma, rengdamas žodyną pakartotinai išleisti (jeigu Franckes pageidavimas būtų buvęs vykdomas) ir, antra, naudodamas žodyną. Per ilgesnį laiką jis galėjo pridurti išgirstų žodžių, jų formų arba junginių: tai jau buvo pastabos pačiam sau. Spėjimą apie papildymų bei įrašų priklausomybę pačiam žodyno autoriui F. W. Haackui galėtume pagrįsti jo rašysenos ir žodyno įrašų rašysenos lyginimu, tačiau neturint F. W. Haacko autografo, to padaryti neįmanoma. Šiaip ar taip prierašų autoriai buvo žodyno vartotojai, kurie suprato, kad „Vocabvlarivm“ turi spragų ir silpnų vietų. Jie parodė galį bent šiek ar tiek žodyną papildyti kad ir savo iniciatyva, nors, tiesa, tie papildymai ir nebuvo kokie unikalūs lietuvių kalbos žodžiai (jie žinomi to meto kituose žodynuose). Nežiūrint tyrinėjimo sunkumų, atsirandančių dėl šaltinių stokos, galima pasakyti, F. W. Haacko žodyno prierašai yra XVIII a. pirmojo trečdalio lietuvininkų kalbos dokumentas, kuriame atsispindi išsamesnio žodyno poreikis, tobulesnio žodyno ilgesys. Gaila, kad nebuvo rengiamas antrasis žodyno leidimas ir šie papildymai negalėjo jo praturtinti. Su F. W. Haacko žodynu baigėsi aktyvus lietuvių kalbos studijavimas Halleje. Tikimasi, kad senieji lietuvių kalbos žodynai Halleje susilauks tyrinėjimų, o jų rezultatai bus reikšmingi būsimajai lietuvių leksikografijos istorijai. Priedas Priedas susideda iš Vocabvlarivm papildymų faksimilių ir ištisinio papildymų sąrašo. Papildymai rašomi išlaikant eilučių išdėstymą ir, kur įmanoma, skiriant didžiąsias ir mažąsias lietuviškas ir vokiškas raides. Prierašų ryšys su žodyno žodžiais vietomis apibūdinamas skliaustuose su straipsnio autoriaus inicialais V. D. Taisyti, dėl neaiškios rašysenos neįskaitomi ar abejotini žodžiai rašomi skliaustuose su klaustuku ir minėtais inicialais. Lotyniški sutrumpinimai pateikiami paaiškinimuose. 9 „Vocabvlarivmo“ papildymų egzemplioriaus viršelio reversas. 10 VOCABVLARIVM LITTHVANICO- GERMANICVM, ET GERMANICO- LITTHVANICVM, Darin alle im Neuen Testament und Psalter befindliche Wörter nach dem Alpha- beth enthalten sind; Nebst Einem Anhang einer kurtzgefaßten Lithauischen GRAMMATIC. Ausgesetzet- von Friedrich Wilhelm Haack/ S.S. Theol. Cultore, zur Zeit Docente im Litthauischen Seminario zu Halle. H A L L E, Druckts Stephanus Orban, Univ. Buchdr. 1730. „Vocabularimo“ antraštinis puslapis. 11 12 Applikations- Ablativus, m. pract. nat. Turb. off. Abbild, m. gen. form. Abbildung, m. das Ge- bildete. Abbildsam, m. das Ge- bildsam. Abbildungs- (mico) beruhet. Abbildung, f. gen. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildung, f. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildsam, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildung, f. gen. form. Abbild, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbildsam, m. gen. form. Abbildung, f. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbild, m. gen. form. Abbildung, f. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. Abbild, m. gen. form. Abbildung, f. gen. form. Abbildsam, m. gen. form. Abbildlich, m. gen. form. 47 p. 47, 1 47 k. 13 14 [Printed table; text is not legible enough to transcribe reliably.] [Handwritten annotations; text is not legible enough to transcribe reliably.] p. 18, 1. 18 d. Įrašai žodyno viršelyje Lippine treppe Treppe Trepai, u Darbo diena werckeltag Skrieblinė, es hutt Keppure, es E.1 Mitze Hutt Mutczia, czios Mütze 3ekke Strumpfe melior2 Strumpes u. Strēples Raiß... (sutepta rašalu, užbraukta – V. D.) Kaklo drabužis (užbraukta – V. D.) E. Halßtuch Kaklo drobe (užbraukta – V. D.) Ryßis Alstukas Kenkle, es die bucht Schenckel Spaktis (p užbraukta – V. D.), cio E. Schnalle E. Spange Kurpes, pju Wyžinos lederne Schuhe, Wyžios, u, Parreßken Naggines, u. Pareßken Eine Arth von ledernen Schuen. Kelnes, iu Hose oder beinkleider Sermega (heißt) Rock E. Weßt (Mantel heißt Skreißte, es) Kulnerus Koller Langas Fenßter Taure, es f.3 Höltzer Spitz Glaß scd: dialectum Skywis, jo f.5 teller memelensem, alias4 Torelus Stalo drobe f. tiſch tuch ist gar in usu, potior6 Skoterte, es Skepeta f Serwiette, it.7 Schnuptuch Užklotis (U taisyta iš V – V. D.) ober deck Pakklotis unter Pawazios, u Schlitten Krippen Wortinkle, es eine Spinnwebe Mießlunkis, io das Spaßma Kute os (? – V. D.) f. (? – V. D.) ugnis (? – V. D.) Dilgines u Neßeln Notrines, u e. andere Arth von Neßeln Spangoles, u Mooßbeeren Pempe, es, ein Kiewitt 15 Sum Michaelis Theophili Gundlingii Regiom⁸ Poruss. Hallae Magd.⁹ A. O. R.¹⁰ MDCCXXX menſ. Decemb. In Jeſu ſpes mea Successor Godofr. Gerlach Regiom. Boruss. M.D.C.C.XXXII Mens. Septbr. Žodyno lietuvių-vokiečių kalbų dalies prierašai 8 d¹¹ Apſjwelkūs Drugiu apſjrgti (g taisyta iš k – V. D.) am Fieber kranck liegen pag. 334 gramat¹² Apſkuſtojis, habet in vocativo ſtojau vid gramat. pag: 246. n 3 Apſjtūmas, o 9 k Aptepti, beſchmieren, eppu, epjau, epſju 11 k Atkalti Auffhammern oder Schmieden Kalwis Ka (? – V. D.) 12 d Atlekti, eku, ekjau, ekſju herzufliegen Atminnu, ynau, ysxu (x užbraukta – V. D.), inti nieder Zurücktreten e.g.13 die ſchu zurücktreten Atpencз pareina Er komt wiedᵉr zurück Atpleſti öffnen von (? – V. D.) tür ob (? – V. D.) in admit (? – V. D.) zu br.. ſt (? – V. D.) auffthun (? – V. D.) atdarryti Durris vßrakinti die (? – V. D.) thür auffſchließen Raktas Schlüſſel 14 k das übrig geblieben (prirašyta ties Atſtanka, os das ubrige 2 decl. G. foem. – V. D.) Amtmannas. Ein Āmtmān Pole..k (? – V. D.) vel (? – V. D.) atsikelk wen du den gefallen bist (? – V. D.) ſo stehet auff. 15 k Audejas, jo Ein Leinweber Audeklas Leinwand 16 d Baddu prapulti Hungers sterben Luc. XV 18 d Blizgoti ſchimmern (prirašyta von Edelſtein D. ? – V. D.) Bloзnas, no ein ſchalck (prirašyta Schelm – V. D.) BaltumāS das weisse 16 Beggu Diewas tai butu sakes den Gott das soll.. (? – V. D.) Beje ja er hat noch mehr geſaget NB die Gradation einer Rede, ja er hat auch.. (? – V. D.) das geſaget da (? – V. D.) brauchen (? – V. D.) Ben kad ben tai butu Ja weñ das wäre! Bernas, Knecht oder Hausknecht Pferdeknecht Aber Tarnas ist ein knecht. e (? – V. D.) auſsta vierter (? – V. D.) Diener Berzellis, o Maymonath Bille wos nur dieſes wäre Bitte, es biene Bittinas, bienenkönig Aulys, io (užbraukta – V. D.) Bienenkorb Awyliſ, io Bitcullis, io f. bienen Wärter Bruwelle, io Bier brauer Spiecus, aus Bienenschwarm die Sone die blicket Bobißkas altväterlich 20 d ſchwenta diena oder Niedeles diena der Sontag. Pannedelis, io Montag Vtorninkas dienstag Serrada, os Mitwoch Petnyzia, os Freytag Subata, os Sontag 21 k Dainoti Singen diſes wort wird gebraucht, wo man nur aus Lust ſinget, e.g. im Kruge oder Herberge. Oder ſonſt aus Luſt. Aber von geiſtlichen Sachen kan man es nicht (? – V. D.) brauchen 23 k wyta (ištaisyta į wißta – V. D.) det Kiaubus die Hene legt Eyer kaip deſdinni (? – V. D.) 25 k Myllas Tuch oder tuch Drumstas dick wird von fluidis gebraucht, e.g. Wasser, Wein (? – V. D.) etc. aber etiam ras (Garten makiel? – V. D.) Storas (? – V. D.) Dünos pilna tur Er hat Brodte die fülle Lukobip XV. 32 d Grobai, u 1 d. g.m. das Eingeweyde 46 d Kaip retay wie ſelten 47 d Kankles, u ein bey den litthauern gebrauchliches Muſicalisches instrument 47 k Kappoczinink’s, o Ein Todten Gräber Kappoczauti, ju, awau, ausu das Todtengräber handwerck treiben 48 d katrulⁿ wohin adv. inter: Karaulunas (=Karaliūnas – V. D.), o Ein CronPrintӡ Kaspin’s, o Ein haarband, den die Weibs Personhen tragen Kaßkadda etwa (prirašyta ex adv. dubitandi et adhibet de rebus dubiis – V. D.) 17 49 k Pulkim an kelu ir melſ (? – V. D.) Passiklau (toliau užbraukta – V. D.) laß uns auff die knie fallen und beten Poterus laikyti bettſtunde halten Poterus, ei 2 d. den bettſtunde gehalten Pramintas kelas Ein gebahnter Weg kelas graudus Ein harter Weg Paßalles kelas Ein geforner Weg Waӡo kelas Ein Schlitten Weg 53 k Dantis ißkulti 3ähne ausschlagen (? – V. D.) Krummimas, no ein Backen=3ahn 54 d Kurpininkas der Schuster (viršuj prirašyta die Schusterin – V. D.) magis in usu eſt (? – V. D.) Kurpjuſ, aus, 4 d. g.m. Kurpes ſuti schu machen Kunnigene, es Eine Predigerfrau kūſu, sau, ſu ti, huſten 57 k Kadda wilkai keme tadda ßunnies (nera? – V. D.) Wann der Wolff da ist, ſo füttert (? – V. D.) man die Hunde 59 Mattyti: Sehen (prirašyta Matt. 11. 2. – V. D.) 62 d Milſti (ſ3 taisyta – V. D.) melcken, 3u, 3au, ſ3u milßtūwe, es Milcheymer 64 d Myße laikiti E. Predigt halten Naujena, oder Eine neue 3eitung Narras (viršuj prirašyta uns = Narruns? – V. D.) it. E. Duck (užbraukta – V. D.) Tauch Ente 65 k Nebylys, io (prirašyta mutus. – V. D.) nedawadnas nedawadney (prirašyta. – V. D.): incompositus incontinuus inconditus indigestus indispositus inordinatus turabate (? – V. D.) 76 d Obſras, o ein Tachſe, 1 d. g.m. Oßka=bardis, dӡiu, Lilium convallium 90 d Pastirrus ryti (ſc.14 grudus) ungemahlt eßen 91 d Patkawa, os ein Hufeisen Pakalne, es die Niederung 95 k perlipti, überſteigen perleti, übergießen perlysti, durchkriechen 97 d pertiſti, sich von einander dehnen ſtu, ſiau, tiſu 98 d Pėſtas, ſto zu Fuß g.m. peſta, ſtos g.f. (prirašyta: NB heißt auch eine 18 Stamppfe turėta galvoje piesta, -os – V. D.) Piklewoju, au, oſu, oti beuteln unde15 Dūna piklewota, gebeutelt brodt 108 d Puppos, u bohnen 126 d Suti nahen sunu (apibrėžta ir n pataisyta į w. – V. D.) ſuwu Kriſtus Kriſtaus K k Kriſtaus Kriſtaus Kriſt (nebaigta? – V. D.) 137 d Uttelus, aus, n. Laußwentzel uttinetis sich laufen 138 d Pantas, o 141 k Walakis, io untaugliches Geld 142 wamʒdʒūti pfeifen (pabraukta ir prirašyta: wamʒdʒu, au, iju, iti – V. D.) 142 d Wanta, os ein von grün kraut kurtzer Besen, den man in den badſtube brauchet 143 k Vʒ Wartu stoweti Vor dem Thor stehen 149 k ʒarnos, u 2 d. g.f. die Gedärme NB Angle ʒiarrojanti Žodyno vokiečių-lietuvių kalbų dalies prierašai 157 k paſſileidęs geneigt, aufmerkſahm (pabraukta – V. D.) hhum vocab ulum uſurpat de hominibus sibi relictis et ad peccatum pronis Joſtas band 159 k Bedenken apdumoti amisilti (įrašyta p ir pakartotas pataisytas žodis apmiſliti – V. D.) der bedacht ʒamone, nes (3=S – V. D.) 161 d Bemühen (sich) procewotiſi (prirašyta: ſtorotiſi – V. D.) 163 k Bildhauer oder Steinhauer Akmens kalwis 165 k Creatur, gechſöpff Sutwerimas, o 1 d. g.m. 173 k Pelleda, os Eule Vschtrokßkinti iſt einanderen (? – V. D.) erſticken aber erſticken Selbst iſt Vßrokßti 174 d Feder Plunkſna (prirašyta: auch Schreib – V. D.) 175 k Wiſſa pilnacſe (? – V. D.) Riezwaſ fleßig 181 k ʒerplegen (? – V. D.) des feuer giß (? – V. D.) i. e. 16 glüth 183 k heißen waddinti Hauß Buttas troba ukis (sunumeruota prierašo autoriaus – V. D.): Hauß 1) ist proprie ein Hauß (2) ist eigentlich ein Gebaude das (3) ist Hauß, Hoff (? – V. D.) vnd alles was darunter im Haußwesen verstanden wird. 19 Eigentlich heist auch ein Hauß Nammai, mu, 1 decl. Gen. Masc. Luc. XIV, XI. HaußRath Turtas, o Namu rykay. 187 k Hosen odᵉr beinkleider Kelnes, iu in pl: num tantū 191 k Audeklas 193 k Pelle, es Maus 199 k Raht ſurke, es 201 Drēgnumās, Luc. VII. 6 205 Pflicht i.e. schuldig ſeyn kaltas yra. 206 d V.17 pag. 67. Priereggeti ne nicht wohlsehen könen (prirašyta: Neprireggeti – V. D.) 208 Spruch Kālbeſis (prirašyta cio (? – V. D.) 1 d. g.m. 209 Stieffel Sopaga (prirašyta galūnės s – V. D.) Ražai, u Strangas 210 täglich dieniškas (prirašyta kas den – V. D.) 210 d Strümpffe Sſēke, es. Secundum dialectum Memelensem alias Strumpe, es. aut (? – V. D.) Strep̄les, ú. 211 k thöricht paikas, paikay (viršuje prirašyta i.e. einfältig – V. D.) thöricht durnay, i.e. närrisch 223 d Wald Girra 226 wieder holen oder repetiren atkარტoti 230 dwilinkay Paaiškinimai 1. Čia ir kitur E. reiškia nežymimąjį artikelį ein eine. 2. melior – geresnis. 3. f. – foemininum – moteriškoji giminė. 4. ſcd: – secundum – pagal. 5. ſ – ſive – arba. 6. in uſu – vartojama, potior – geresnis. 7. it – item – taip pat. 8. Regiom – Regiomontanus – Karaliaučiaus. 9. Magd. – Magdeburgensis – Magdeburgo. 10. A. O. R. – Anno Orbis Redemptoris – Pasaulio Atpirkėjo Metai. 11. d – lapo dešinioji, k – lapo kairioji pusė. 12. gramāt. pag. – nurodomi F. W. Haacko lietuvių kalbos gramatikos puslapiai. 13. e.g. – exempla gratis – pavyzdžiui. 14. ſc. – ſicut – pavyzdžiui. 15. unde – iš čia. 16. i.e. – id est – tai yra. 17. vid., v. – vide – žiūrėk. 20 DAS KORREKTUREXEMPLAR DES „VOCABVLARIVM LITTHVANICO-GERMANICVM, ET GERMANICO-LITTHVANICVM“ VON F. W. HAACK (HALLE, 1730) Zusammenfassung In der Hauptbibliothek der Franckeschen Stiftungen (Sign. FrB 155 M 4/4a) ist das verschlossene Exemplar des „Vocablavrim Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm“ von Friedrich Wilhelm Haack (1705–1754) bewahrt. Es sind in dem Exemplare des Wörterbuches über 180 litauische Wörter und Wendungen mit ihren deutschen Entsprechungen eingetragen, die von den bisher unbekannten Benutzer (wahrscheinlich von zwei Studenten des Litauischen Seminars) hineingeschrieben sind. Diese schriftliche Zusätze, zumeist der Umgangssprache entnommen, hatten das Ziel, die Lemmata der gedruckten Wörter zu bereichern, die Semantik und die Verwendung einiger litauischer Wörter zu erklären. 21