Lazūnų krašto vietovardžiai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Aloyzas VIDUGIRIS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius LAZŪNŲ KRAŠTO VIETOVARDŽIAI Vietų vardai yra nuolatiniai Žmogaus gyvenimo palydovai. Juos sukuria žmonės. Todėl išlikę vietovardžiai yra vietos gyventojų kultūros, jų etninės priklausomybės atspindys ir liudytojas. Vietovardžiai gali nemaža papasakoti apie krašto praeitį ir čia vykusius etnolingvistinius procesus. Pietryčių Lietuvos gyventojai nuo seno susidūrė su rytų slavais ir, kontaktuodami su jais, pradėjo perimti jų kalbą. Lietuvio lūpose gražiausiai skambantys vietovardžiai slaviškai kalbančiųjų dažnai esti neatpažįstamai pakeičiami. Antra vertus, lietuviškai kalbantieji, vartodami slaviškus vietų vardus, juos irgi adaptuoja ir taiko prie savo kalbos sistemos. Žemiau pateikiami Lazūnų krašto vietovardžiai yra gyvas tokio kalbų sąveikavimo pavyzdys ir kartu turbūt vienas paskutiniųjų paminklų kadaise prie Beržuonės ir Nėmuno santakos buvusiai didelei ir dabar amžiams nutilusiai lietuvių pasaulio daliai. Lazūnų apylinkė, ilgą laiką priklausiusi Vilniaus vaivadijos (o vėliau — gubernijos) Ašmenės apskričiai, lenkų okupacijos metais — Naugardūko vaivadijos Valažino apskričiai, dabar įeina į Baltarusijos (Gudijos) respublikos Gardino srities Vijos rajoną. Seniau Vija buvo Lydos apskrities valsčiaus centras, kur nuo seno vyko garsūs turgūs. Dabartinį Vijos rajoną sudaro Bokšto, Eigirdų, Geranainiu, Jūrėtiškių, Lazūnų, Leliūkų, Ležnėnų, Lipniškių, Marino (g. Moryna, r. Morino), Subatninkų, Trob ir Vijos apylinkės. Patį vardą Vija išlaikė tik senieji Dievėniškių ir kai kurių gretimų apylinkių lietuviškai kalbėję gyventojai. Lazūniškiai vartoja slaviško varianto Jvje sulietuvintas formas: fyja, Jiyja ar Jūja. XIX a. pabaigoje — XX a. pradžioje lietuvių kalba apie Lazūnus plačiau ar siauriau dar buvo vartojama šiuose kaimuose: Ažūbelavių, Bačkininkų, Bebrėnų, Bežemnių, Daniūnų, Dauronių, Dervagių, Gudenionių, Jančiūnų, Joskūnų, Kupronių, Mačiūlinių, Pasalių I, II, III, Salinių, Šeškų, Uosiagirių, Uosiagirėlių, Valdikų, Vinkšnėnų, Zomasiy I, II, Zūbonių, Žydžiūnų ir kt. XX a. pradžios lietuvių spaudoje dar nuolat buvo minimi Dūdų, Geranainių, Subatninkų, Surviliškių, rečiau Bokšto, Trobū, Vijos lietuvių kalbos nepraradę žmonės. Manoma, kad vien apie Lazūnus lietuviškai kalbėti mokančių žmonių buvo apie 6000, nors pagal 1890 m. A. Platerio surinktus ir anonimo apdorotus duomenis tokių buvo užrašyta 3559 asmenys (Anonim 1898: 60). Iš XIX a. pradžioje per parapijų kunigus sukauptų duomenų (Vedomosti 1827) šio krašto žinovų M. Balinskio ir T. Lipiūskio aprašymo (Balinski, Lipinski 1846: 251) matyti, kad iki XIX a. vidurio lietuvių kalba dar vyravo bemaž ištisai nuo Vilniaus iki Ašmenos 202 upės — dabartinių Gervėčių rytuose ir iki Bokšto ir Lazūnų apylinkių pietryčiuose. Vėliau prasidėjo spartus lietuvių kalbos nykimas. Norą šviestis ir viltį prisiglausti prie lietuvių tautos kamieno lazūniškiams sužadino Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Šviesius prisiminimus paliko vyskupo J. Matulaičio apaštalinė veikla ir jo vizitacijos Lazūnuose. Jo rūpesčiu į Lazūnus buvo paskirtas veiklus kunigas lietuvis Karolis Gumbaragis (1885-1957). Asmeniškai J. Matulaičio paskatintas į Vilniaus lietuvių (busimą Vytauto Didžiojo) gimnaziją mokytis atvyko pirmasis lazūniškis Juozas Maceika (1906-1991), vienas didžiausių savo kraštiečių rėmėjų ir Pietryčių Lietuvos kultūros darbuotojų. Pats gražiausias kultūrinio gyvenimo tarpsnis lazūniškiams buvo K. Gumbaragio kunigavimo Lazūnuose penkmetis (1920-1925). Įvairiuose kaimuose kunigas nuolat rengė vakarus ir gegužines. Ypač dažnas svečias jis būdavo miškų apsuptame Pasalių kaime. Dažną šeštadienio ar sekmadienio popietę pasikinkęs arklį atvažiuodavęs su savo zakristijonu muzikantu. Jaunimo susirinkdavo iš gretimų Joskūnų, Jančiūnų, Dauronių, Uosiagirių, Valdikų, Gudenionių ir kitų kaimų. Prasidėjusios dainos ir žaidimai ilgai tęsdavosi ir kunigui išvykus. Kun. K. Gumbaragis skatino jaunimą šviestis, mokytis, jo dėka Lazūnuose buvo atsiradusi pirmoji lietuviška mokykla. Deja, mokykla okupacinės lenkų valdžios greitai buvo uždaryta, o kunigas dėl savo lietuviškos švietėjiškos veiklos pateko į valdžios nemalonę ir buvo priverstas išsikelti. Vėliau kultūriniu gyvenimu rūpinosi iš Lazūnų apylinkių kilę moksleiviai ir studentai. J. Maceikos rūpesčiu buvo įsteigtos skaityklos Bebrėnų ir Lazūnų kaimuose. Tačiau turbūt nė vienai apylinkei taip nesisekė, kaip Lazūnams. Vos tik pradėjusios veikti lietuvių švietimo ir lavinimo įstaigos tuojau buvo likviduojamos. Nepaprastu nežmoniškumu pasižymėjo okupantų biurokratai, sėdėję Bokšto valsčiuje, Valažino apskrityje ir Naugarduko vaivadijoje. Ne kartą žmonės pasibaisėdami pasakojo apie du lenkų valdininkų beširdiškumo atvejus: lietuvių mokyklai suteikęs patalpas vargingas Pasalio gyventojas J. Varanelis beveik metus laiko kiekvieną dieną buvo verčiamas pėsčias vykti registruotis (melduotis) į Bokšto valsčių, esantį uz 18-20 km.; Lazūnų kaimo valstietis K. Barauskas, norėdamas gauti lietuvių tautybės pažymėjimą sūnui, kad šis galėtų mokytis Vilniaus lietuvių gimnazijoje, daugybę kartų tuščiai vaikščiojęs pas Lūgamėnų valsčiaus viršaitį, Valažino apskrities viršininką (apie 40 km.) ir Naugarduko vaivadą (40 km.), pėsčias nuėjo į Varšuvą pas Švietimo ministrą (400 km.) ir vistiek nieko negavo. Lazūniškių lietuvių vaikai prievarta buvo nuvaryti į lenkiškas mokyklas. Iš Lazūnų bažnyčios lietuvių kalba buvo visai pašalinta ir niekada nebebuvo įleista. Tai galutinai pakirto lietuvių kalbos šaknis. Daugelis sugudėjo per vieną kartą. 1908 m. Salinių kaime gimęs B. Maknickas pasakojo, kad iki 16 metų visai nemokejes niekaip kitaip, kaip lietuviškai, ir turėjęs didžiulio vargo, kol pramokes gudiškai ir lenkiškai, o jo vaikai — jau tikri gudai, tik pagal religiją save laiko 203 lenkais. Iš Bebrėnų kaimo kilę Žaldokai (J. Žaldokas ir A. Žaldokienė, gim. 1902 m.), visą gyvenimą kalbėję tik lietuviškai, gudiškai gerai kalbėti jau negalėję išmokti. 1993 m. buvo likusi tik viena pasališkė Filomena Varanelytė-Avižičienė, gim. 1925 m., gerai mokanti tradicinę savo krašto tarmę. Nors Lazūnų šnekta sunyko, tačiau jos žemė Lietuvai išaugino būrį pasižymėjusių žmonių: iš Lazūnų kaimo kilusį Juozą Maceiką, iš Gudenionių — inžinierių, agronomą, kraštotyrininką Praną Semoką (1909-1986), iš Dauronių (Daunorių) — literatą, žurnalistą, žodynininką Joną Petrauską (1915), iš Uosiagirių — gydytoją Vladą Kemeišaitę-Gurevičienę ir daug kitų. Daugeliui savo kraštiečių išsimokslinti, įsigyti specialybę ir prisiglausti padėjo Juozas ir Salomėja Maceikai. Lazūnų lietuvių šnekta priklauso rytų aukštaičių vilniškių patarmei ir yra pati piečiausia jos dalis. Lazūnų šnektą tyrė E. Volteris (Wolter 1899: 173— 187), J. Jablonskis (JJ 1906; 1933: 125-132). Nemažą pluoštą lietuviškos tautosakos 1923 m. užrašė J. Šlapelis (Šlapelis 1927: 462-464). Apie 1929 m. Lazūnuose lankėsi lenkų kalbininkas W. Porzezinskis, tačiau apie jo rinktos medžiagos likimą kol kas nieko nežinoma. 1930 m. Lazūnų apylinkės tarminių tekstų užrašė ir paskelbė estas P. Arumaa (Arumaa 1930: 31-40). Šią tarmę 1930 m. su savo asistentu norvegų baltistu Chr. Stangu, o 1938 m. vienas tyrė J. Gerulis. Jiems talkino J. Maceika ir P. Semokas. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje yra likęs ir K. Būgos užrašytas Lazūnų šnektos tekstelis (KBg 1906), bet ar pats mokslininkas kada nors lankėsi Lazūnuose, nežinoma. Pokario metais Lazūnų šnektą tyrė ir paskelbė darbų J. Senkus (Senkus 1958: 183— 194; 1959: 215-230), E. Grinaveckienė (Grinaveckienė 1960: 191-205), maskvieté T. Sudnik (Sudnik 1972: 15-115). 1985 m. išėjo šio straipsnio autoriaus ir J. Petrausko sudarytas „Lazūnų tarmės žodynas“ (LzZ) ir kt. Cia skelbiami Laziiny krašto vietovardžiai surinkti įvairių žmonių. Savo gimtojo Lazūnų kaimo vietų vardus surinko ir aprašė J. Maceika monografijoje „Lazūnai“ (Maceika 1998). Nemažą vietovardžių pluoštą užrašė žodžių rinkėjas ir „Lazūnų tarmės žodyno“ bendraautoris J. Petrauskas. Lazūnų krašto vardyną kruopščiai tyrė P. Semokas. Jis ne tik plačiai apvaikščiojo Lazūnų apylinkę, rinkdamas žmonių vardus, pavardes, pravardes ir vietovardžius, bet ir gerokai rausėsi po archyvus. Jo plunksnai priklauso straipsniai apie lazūniškių vardus (Semokas 1984: 62-72) ir pavardes bei pravardes (Semokas 1989: 108-121). Be to, apie Lazūnų kraštą P. Semokas paliko tris nemažas rankraštines studijas, kurios saugomos Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Didelis privalumas yra tai, kad daugelį vietovardžių jis užrašė dviem ar trim kalbom, t. y. lietuviškai, gudiškai ir dažnai lenkiškai. Šiek tiek vietovardžių užrašė tarmės tyrėjai E. Volteris, J. Jablonskis, J. Senkus, E. Grinaveckienė, A. Balašaitis, T. Sudnik ir kt. Šio straipsnio autorius, rinkdamas vietovardžius, 1957 m. dviračiu apvažiavo daugelį Lazūnų apylinkės kaimų. Daug Lazūnų apylinkės vietovardžių bu204 vo surinkta per 1976 ir 1988 m. ekspedicijas ir kitas ilgesnes ar trumpesnes išvykas. Žemiau pateikiamas Lazūnų krašto žmonių vartojamų vietovardžių abėcėlinis sąrašas. Atsisakyta bet kokio jų skirstymo ir nagrinėjimo. Daugelis jų savo darybos pobūdžiu nesiskiria nuo visų kitų lietuvių kalbos ploto vietų vardų. Galima atkreipti dėmesį tik į lazūniškiams būdingus „įvardžiuotinius“ vietovardžius, sudarytus slavų kalbų pavyzdžiu iš pavardės ar pravardės kilmininko ir įvardinių galūnių -(j)is, -ji, pvz.: Breivoji (t. y. Breivos) pv., Buikoji (t. y. Būikos) pv., Buikojis arba Būrtikosis kalnas, Skrūdžioji (Bebrėnų k. dalis, kur gyveno Skrudžiais pravardžiuojami bebrėniškiai), Miisios (t. y. mūsų) Zbiščios pv. Dėl savo gimtosios kalbos primiršimo ir slavų kalbų įtakos yra atsiradusių dubletų, slaviškų vertalų. Tai ypač būdinga mikrotoponimijai. Autentiškas vietovardžių formas geriausiai buvo išlaikę visą laiką lietuviškai kalbėję senieji asmenys. Net ir slaviškai kalbėdami, jie išlaikė lietuvišką šaknį, o dažnai ir visą formą, pvz.: Ažūdaržis, Dvarnėčlis, Pirmieji, Platieji, Varykla arba Liūnas — sl. Liūn, Laukėliai — sl. Laukėli, Trakėliai — sl. Trakėli. Ten, kur dvikalbystė tęsėsi ilgą laiką ir lietuvių kalba jau baigiama užmiršti, įsigali įvairūs vertalai, pvz.: Ažūkluonis — sl. Zahumėnica, Ažūdaržis — sl. Zaharodnica, Ilgieji — g. Dougije, Platieji — g. Sirékija, Vidutinė — sl. Serėdniaja, Vyanas (išgana, varykla) — sl. Vyhan ir pan. Kai kurie vietovardžių linksniai kartais esti skirtingų kamienų, pvz.: nom. pl. Dauroniai, Dervagiai, Gerandiniai, Zūboniai, bet acc. pl. Dauronis, Petronis, Zūbonis, ines. pl. Dauronysa, Dervagysa, Gerandinysa, Zūbkonysa. Į gyvenamųjų vietų vardų sąrašą, be Lazūnų apylinkės kaimų, įtraukta ir tolimesnių kaimų, miestelių, miestų vardų bei keletas kitų šalių ir jų sostinių vardų. Visi sąraše paminėti vietovardžiai yra artimai susiję su pačių lazūniškių ar jiems artimų Žmonių gyvenimu. Tai jų gyvenimo ir pasaulio dalis. Sąraše abėcėlės tvarka pateikiamas vietovardis, po to skliausteliuose — jo kirčiuotė ir slaviškas, daugiausia gudiškas, atitikmuo, o po brūkšnelio — duomenys apie vietovardžiu įvardijamą objektą bei pastarojo lokalizaciją. Dalies kaimų lokalizacija gali būti ne visai tiksli, nes ją nustatant ne visada turėta kuo pasiremti. 1. Gyvenamųjų vietų vardai Alenavas (2) || Alienavas (2) (g. Galėnava, r. Galenovo) — Vijos apyl. k., buv. dv. Alšėnai — žr. Galšia Ančėrai (2) (g. Gančary, r. Gončary) — Vijos apyl. k. Astraucai (3°) (g. Astraucy, r. Ostraviči) — Vijos raj. k. Ašmena (3°) (g. Ašmiany, r. Ošmiany) — Gardino srities miestas, raj. centras Azubelaviai (1) || rt. Ažūbelavės (1) || Ažūbelaliai (1) J. Jabl. (g. Zabélaucy, r. Zabelovici) — Lazūnų apyl. k. 205 Backininkai (t. Backinykai) (1) (g. Bačėšniki, r. Bočešniki) — Lazūnų apyl. k. Bačkuriai (3?) — taip Bačkininkų kaimą pravardžiavo Vinkšnėnų k. gyventojai Bagdenavas (2) (g. Bagdzenova, r. Bogdanovo) — Vyšniavo apyl. k., buv. dv. Bairėšai (2) || Bairėšiai (3) (g. Bairašy) — Dūdų apyl. k. Bajorai (2) — Lazūnų k. rytinė dalis, kur gyveno pasiturintys ūkininkai Bakūnavas (1) || Bakūnavas (2) (g. Bakūnava, r. Bakunovo) — Bokšto apyl. k., buv. dv. Baltgiriai (1) || Baltgiriai (3*) (g. Boutkiry, le. Bolkiry) — Lazūnų apyl. k. Baranaucai (1) (g. Bardnaucy, r. Baranoviči) — 1. Gardino srities miestas, raj. centras. 2. Trobų apyl. k. Baravas (1) || Baravas (2) || Boravas (1) (g. Borava, r. Borovo) — Vijos raj. k., buv. dv. Barisovas (1) || Barisavas (1) || Barisavas (2) (g. Barisava, r. Borisovo) — Bokšto apyl. k., buv. dv. Barsūkai (2) (g. Barsuki, r. Borsuki) — Dūdų apyl. k. Barūtiškės (1) (g. Baruciski, r. Borutiški) — Trobų apyl. k. Basiorai (2) (g. Basiary) — Lazūnų k. dalis, kur gyveno nuskurdę valstiečiai Bebrėnai (1) || rt. Bebrėniai (1) (g. Bobraucy, r. Bobroviči) — Lazūnų apyl. k. Belarūsija (1) || Belarūsis (2) — Baltarusija, Gudija Beržuona (3) || Berza (3) || Zaberežės (1) (g. Zaberaz, Zaberez, r. Zaberez) — Bokšto apyl. k. Bežemniai (2) || Bežėmniai (1) (t. BeZamniai) < Bežėminiai || Bezamcai (2) (g. Biazémcy, r. Bezamcy) — Lazūnų apyl. k. Bilmanai (3*) || Bilménai (1) (g., r. Bilmony) — Lazūnų apyl. k. Bobinkai (1) (g. Babinki, r. Bobinki) — Vijos apyl. k. Bokštas (1) || rt. Bokštai (1) (g., r. Bakšty) — Vijos raj. mstl. Bradiškė (1) || Bradiščiai (1) || Brėdiščiai (1) (g. Bradzišča, r. Brodzisce) — Bokšto apyl. k. Breivai (3) — Pasalių k. dalis, vadinama pagal gyventojų pravardę Brūdninkai (t. Brūdnykai) (1) || Brudniai (4) (g. Briidniki) — pravardinis Joskūnų kaimo vardas Bukotos (2) — Lazūnų k. dalis pagal pravardę Bukota Bulbienėliai (2) — taip Gudenionių k. pravardžiavęs Bebrėnų k. jaunimas Cecernykai — žr. Teterninkai Cimanoniai (1) || Cimanoniai (3) (g. Cimanoucy, r. Cimanoviči) — Lazūnų apyl. k. Čėpūnė (1) || Čėpūnia (1) || Čėpūnė (1) (g., r. Cdpun') — Dūdų apyl. k. Cépunka (1) (g. r. Čapunka) — Dūdų apyl. k. Čerkėsai (2) (g. Čarkėsy, r. Cerkesy) — Jūrotiškių apyl. k. Cernéliai (2) (g., r. Caméli) — Jūrotiškių apyl. k. Černėnai (1) (g. Čėrnioucy, r. Černeviči) — Dūdų apyl. k. 206 Černyčia (2) || Cernica (2) (g. Čarnica, r. Černica) — Jūrotiškių apyl. k. Dailidės (2) (g., r. Dailidy) — Vijos apyl. k. Dainava (3?) (g. Dainova, r. Doinovo) — Trobų apyl. k. Daniūnai (1) (g. Doneucy, r. Doneviči) — Lazūnų apyl. k. Dargiškės (1) (g., r. Dorgiški) — Trobų apyl. k. Daugirdiškės (2) (g. Daugirdziški, le. Dovgerdiški, r. Dovgirdiški) — Trobų apyl. k. Dauroniai (3) || rt. Daunoriai (3) (g., r. Doundry) — Lazūnų apyl. k. Déravagiai — zr. Dervagial Derevnoji (g. Dzeraunaja, r. Derevnoje) — Minsko srities Stolbcuy raj. mstl. Dervagiai (3°) || Dievergiai (3°) || Déravagiai (3**) || Dirvagiai (3°) J. Jabl. || Gervagiai (3°) (g. Dzévergi, rus. Devergi) (plg. posakį Dervagys aina vergauc') — Lazunu apyl. k. Diamantas (1) (g. Dziamanty, r. Diamonty) — Vijos raj. k. Dievéniskés (1) || Dievéniské (1) (g. Dzeveniski, r. Deveniski) — Šalčininkų raj. mstl. Dievergiai — zr. Dervagiai Dirvagiai — zr. Dervagiai Dragūnai (1) (g., r. Dragiiny) — Vijos raj. k. Dudos (4) || Duda (4) (g., r. Didy) — Vijos raj. bažnytkaimis Dunėjus (2) (g., r. Dundj) — JurotiSkiu apyl. k. Durnieji Zomūšiai — zr. Zomasiai Eigirdos (3?) || Eigirdai (3?) (g., r. Eigirdy, le. Jegirdy) — Trobų apyl. k., apyl. centras Francija (1) — Prancūzija Galimščina (1) (g., r. Galimščina) — Vijos raj. k., buv. dv. Galšia (4) || Alšėnai (1) (g. Gal'šany, r. Gol'šany) — Ašmenos raj. mstl. Galūnėnai (1) || Galumėnai (1) (g. Galūnaucy, r. Galunoviči) — Dūdų apyl. k. Gečiškės (2) (g., r. Geciški) — Lazūnų apyl. vk. Genčiūnai — žr. Gindiiinai Geranainiai (1) || rt. Gerananiai (2) (g. Geranioni, Geranioncy) — Vijos raj. mstl. Germanija (1) — Vokietija Gervagiai — žr. Dervagiai Gibūčiai (2) (g. Gibūcy, le. Gebūci) — Vijos raj. k. - Ginčiūnai (1) || Genčiūnai (1) (g. Gincitūny, le. Gentiuny, r. Gintiuny) — Vijos raj. k. Girdiškės (1) (g. Girdziški, le. Gerdiški, r. Girdiški) — Subatninkų apyl. k. Girduškės (1) (g., r. Girdūški) — Lazūnų apyl. k. Grabaucai — žr. Robovas Gradnia (4) || Grodnia (4) (g. Grodna, r. Grodno) — Gardinas, srities centras Graūžiškės (1) || Graužiškės (1) (g. Graužiški) — Ašmenos raj. mstl. 207 Gudéliai (2) || Rusokai (2) (g., r. Rusački, Rusaki) — Lazūnų apyl. k., buv. dv. Gudeniėniai (3) (g., r. Gudeniata) — Lazūnų apyl. k. Gūdija (1) || Gudija (2) — Baltarusija Gudiškės (2) (g., r. Gudziški) — Bokšto apyl. k. Guragaliai (3*) — Lazūnų k. dalis Ilgėji — Bebrėnų k. dalis Itrėnai (1) — Vijos raj. k. Ivenčius (t. /viūčius) (2) (g., r. Ivenec) — Minsko srities miestas, raj. centras Ivja — žr. Jūja Jančiūnai (1) || Jančiai (4) (g. Janceucy, r. Janceviči) — Lazūnų apyl. k. Jaremka (2) || Jaremkos (2) (g., r. Jarémki) — Vijos raj. k. Jašiūnai (1) — Šalčininkų raj. mstl. Jivja — žr. Jūja Jogodné (1) (g., r. Jagadnia) — Vijos raj. k. Joskūnai (1) (g. Jaskeucy, r. Jaskevici) — Lazuny apyl. k. Jotauténai (1) || Jotautai (3°) (g. Jataucy, r. Jatautovici) — Vijos apyl. k. Jūja (4) || Jivja (4) || Ivja (t. Zuja) (4) (g. Ivja, r. Ivje) — Vija, Gardino srities miestas, raj. centras Jurétiskés (1) || Jurotiske (1) (g., r. Jurdciski) — Vijos raj. mstl. Juzapavas (2) (g. Juzeféva, r. Juzefovo) — Lazūnų apyl. k., buv. dv. Kalesnifkai (t. Kalesnykai) (2) — Šalčininkų raj. mstl. Kalivarija (1) — Vilniaus miesto dalis Kalniniai (2) — Bebrėnų k. dalis Kalvėliškės — žr. Kaulėliškės Karašėnai (1) (g., r. Karašeniata, le. Krošenienta) — Dūdų apyl. k. Karpénai (1) (g. Karpaucy, r. Karpoviči) — Lazūnų apyl. k. Kasčiai (4) (g., r. Kosci) — Jūrotiškių apyl. k. Kastuséliai (2) — Pasalių k. vakarinis galas Katinai (3") (g. Katki, r. Kotki) — Jūrotiškių apyl. k. Kauléliskés (1) || Kalvėliškės (1) (g. Kanvéliski, r. Konveliški) — Varenavo raj. mstl. Kaūnas (4) || Kaūnus (2) — Lietuvos miestas Kazėnai (1) (g. Kozeucy, r. Kozeviči) — Dūdų apyl. k. Kazinavas || Kazinovas — žr. Kozinavas Kiaurai (4) (g. Kéury, le. Kievry, r. Kevry) — Bokšto apyl. k. Kirvėliai (2) (g., r. Kirvėli) — Lazūnų apyl. k. Klevyčia (2) (g., r. Klevica) — Ašmenos raj. bažnytkaimis Kozinavas (1) || Kazinavas (2) || Kazinovas (2) (g. Kozinava, r. Kozinovo) — Bokšto apyl. k. Kraičninkai (t. Kraičnykai) (1) (g., r. Kraičniki) — Vijos raj. k. Krėvas (2) || Krėva (1) (g. Krėva, r. Krevo) — Smurgainių raj. mstl. 208 Kryčninkai (t. Kryčnykai) (1) (g., r. Kričniki) — Jūrotiškių apyl. k. Kriliškės (1) (g., r. Kriliški) — Jūrotiškių apyl. k. Kryžaukos (1) (g. KryZouki, r. Kryžovki) — Jūrotiškių apyl. k. Krupliai (4) (g., r. Krupli) — Lazūnų apyl. k. Kubėnė (2) — Kubanė Kūkšinas (1) (g., r. Kūkšin) — Bokšto apyl. k. Kuproniai (3?) (g. Kūpraucy, r. Kuproviči) — Lazūnų apyl. k. Kvederėkai (2) (g., r. Chvedaraki) — Vijos raj. k. Laibiškės (1) (g., r. Loibiski) — Jūrotiškių apyl. k. Lapūčiai (2) (g., r. Lapuci, le. Lapuce) — Bokšto apyl. k. Latva (2) — Latvija Lazūnai (1) (g., r. Lazdūny) — 1. Vijos raj. mstl., apyl. ir parapijos centras. 2. Lazūnų apyl. k. Leliūkai (2) (g., r. Leliuki) — Dūdų apyl. k. Ležnėnai (1) (g. Lėžneucy, r. Ležneviči) — Dūdų apyl. k. Lietuva (3*) (g., r. Litva) — taip vadinama Lazūnų apylinkė (lietuviai) Lipniškės (1) || Lipniškė (1) (g., r. Lipniški) — Vijos raj. mstl. Litva (4) — taip vadinamas Pasalių k. (lietuviai) Liūbčius (2) (g., r. Liūbča) — Naugarduko raj. mstl. Liūnas (1) (g., r. Liūn) — Lazūnų apyl. vk. Lūgamėnai (1) || Lūgomėnai (1) || Lūgavėnai (1) (g. Ligamaucy, r. Lugomoviči) — Dūdų apyl. k., buv. dv. Lukašinas (1) || Lūkašinas (1) (g., r. Lukošin) — Bokšto apyl. k. Mačiūliniai (t. Maciuliniai) (1) — Lazūnų apyl. buv. k. Maladėčina (1) (g. Maladėčna, r. Molodečno) — Minsko srities miestas, raj. centras Marinas (1) (g. Moryna, r. Morino) — Vijos raj. mstl. Mataūšai (2) — Pasalių k. rytinis galas Matikauščina (1) (g., r. Matykausc¢ina) — Lazūnų apyl. buv. vk. Mėgūnai (1) (g. Miageucy, r. Miageviči) — Lazūnų apyl. k. Miras (2) (g., r. Mir) — Koreličių raj. mstl. Munéénai (t. Muncénai) (1) (g. Mūnceucy, r. Muncevici) — Vijos raj. k. Nalibakai || Nalibokai (1) (g. Nalibaki, r. Naliboki) — Ivenčiaus raj. k. (ten buvo lazūniškių pievos) Naūgardas (3°) || Navarutkas (1) (g. Navagridak, r. Novogrudok) — Naugardukas, Gardino srities miestas, raj. centras Nauji Dervagiai — žr. Pupiniai Naujorkas (2) — Niujorkas Navarutkas — žr. Naigardas Navasélkos (1) (g., r. Navasiolki) — Vijos raj. k. Nekviétkos (2) (g., r. Nechviédki) — Lazūnų apyl. vk. Neravai (2) (g., r. Nerovy) — Lazūnų apyl. vk. Nikolajevas (1) (g. Nikaldjeva, r. Nikolajevo) — Dūdų apyl. k. Noreikos (2) (g., r. Narėjki) — Jūrotiškių apyl. k. Nosūnai (1) (g. Nosaucy, r. Nosoviči) — Lazūnų apyl. vk. Panyžis (2) — Bokšto apyl. k. Papelninkai (t. Papelnykai) (2) (g. Papelniki, r. Popelniki) — Vijos raj. k. Pasaliai (Pirmi, Kiti, Treti) (1) || Pasalis (1) || Paseliai (1) (g., r. Posali, le. Posele) — Lazūnų apyl. k. Pastalniškės (1) (g. Pastolniški, le. Postolniški) — Vijos apyl. k. Patelžiai (3") (g., r. Patėlzy) — Dūdų apyl. k. Paulaičiai (1) (g. Paulojcei, Pauloucy, r. Pavlovici) — Jūrotiškių apyl. k. Peckūnai (1) (g., r. Packūny) — Trobų apyl. k. Pelesa (t. Pelasa) (2) -- Varenavo raj. bažnytkaimis (lazūniškiai su pelesiškiais bendravo) Pesėnai (1) (g. Pėseucy, r. Peseviči) — Dūdų apyl. k. Pėterburkas (1) (g., r. Pėterburg) — Peterburgas Petroniai (3") (g. Petréucy, r. Piotroviči) — Vijos apyl. k. Pociūnai (1) (g. Pacéucy, r. Paceviči) — Lipniškių apyl. k. Polščis (2) (g., le. Polšč) — Lenkija Pupiniai (3?) (g., r. Pupini) || Nauji Dervagiai (le. Nove Devergi) — Dervagių k. dalis, pavadinta pagal pravardę Radaškoniai (3) (g. Radaskoucy, r. Radaškoviči) — Minsko srities raj. centras Radžiūnai (1) (g. Rodzéucy, r. Rodzeviči) — Vijos apyl. k. Rasališkės (1) (g. Rasoliški, r. Rosoliški) — Bokšto apyl. k. Rasieja (2) — Rusija Razumnieji Zomasiai — zr. Zomasiai Robovas (1) || Robaucai (1) || Robauciai (1) || Grabaucai (1) (g. Grabaucy, Grabovo, Grabava, r. Grabovo) — Bokšto apyl. k. Rėdūnia (1) — Varenavo raj. mstl. Rusokai — žr. Gudėliai Salčninkai — žr. Šalčininkai Salėšnykas || Saliėšnykai — žr. Šalčininkai Saliniai (2) (g., r. Soly) — Lazūnų apyl. k. (dabar Pasalių k. dalis) Santaka (t. Sūntaka) (1) || Santakės (t. Suntakés Dzidelės ir Mažos) (1) (g., r. Santoka) — Vijos raj. k. Sarokos (2) (g., r. Saroki) — Lazūnų apyl. k. Saugūčiai (2) (g., r. Sauguci) — Vijos apyl. k. Savininkai (t. Savinykai) (1) (g., r. Saviniki) — Lazūnų apyl. buv. vk. Semonkos (2) (g., r. Semanki) — Lazūnų apyl. k. Siaukai (4) — taip Vinkšnėnus pravardžiavo Bačkininkų kaimo gyventojai Siliai (4) || Siliai (2) (g. Siliči, r. Sileviči) — Jūrotiškių apyl. k. Skrūdžioji (t. Skrūdzioji) — Bebrėnų k. dalis, pavadinta pagal pravardę Slabada (2) (g. Slaboda, r. Sloboda) — Vijos raj. k. 210 Mačiūliniai (1) (g. Maculiskija) — 1. pv. Pasalių, Salinių k. 2. I., pv. Uosiagirių k. Mandžiūkoji — b., gn. Dauronių k. Margai (4) (g. Margi) — 1. 1. Dauronių k. 2. pv. Valdiky k. 3. || Margiai (2) I. Lazūnų k. Margéliai (2) (g. Margeli) — 1. 1., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Gudenionių k. 3. I. Valdikų, Lazūnų k. Masakaltis (t. Masakalcis) (1) — 1. kr., l., rst. Dervagių k. 2. ms. Pasalių k. Mataukočia (2) || Mataukésioji — pv. Pasalių k. Médilos (t. Mėdzilos) (1) (g. Mėdzialy) — 1. Bačkininkų k. Mendoniai (3?) (g. Mendoucy) — pv. Dauronių k. Mešenia (2) — mš., pv. Pasalių, Saliniy k. Mėškos (2) (g. Mieški) — pv. Kruplių k. Mikulinė (2) (g. Mikūlina) — pv. Dauronių k. Miisios Zbiščios (2) — pv. Pasalių k. Naujiena (3) — kln., mš. Dauronių k. Neravai (2) (g. Nerovy) — 1. pv. Bežemnių k. 2. mš., pv. Joskūnų k. 3. b., pv. Zūbonių k. Obelynas (3) (g. Abeliny) — 1. Joskūnų k. Pabebrėniai (1) || Pabebrėniai (3“*) (g. Padboravskije) — 1. Gudenionių k. Pabelavė (3?) (g. Pobialava) — pv. Gudenioniy k. Paberžuonis (1) || Paberžūnis (1) — pv. Dauronių k. Pabrastis (t. Pabrascis) — 1. pv. Dauroniy k. 2. 1. Lazūnų k. Pabelaitis (1) (g. Padbieldjca) — 1. Kruplių k. Padruntys (3?) — mš. Pasalių, Zomašių k. Padubiné (3?) (g. Paddubind) — gn. Gudenionių k. Padvaldikiemis (1) — I. Valdikų k. Padvarė (3?) (g. Padvor) — 1., pv. Zūbonių k. Pakanavė (3*) (g. Padkanovaj) — gn., pv. Gudenionių k. Pakvainis — žr. Papušinis Palčiėji (< Plačioji) — 1. Šeškų k. Pamyzdaroznica — žr. Tarpūkelė Panteliai (1) — pv. Bežemnių k. Papievis (1) — 1. Gudenionių k. Papiškė (1) (g. Papiška) — pv. Lazūnų k. Papupinys (3*) (g. Pad Pupiniami) — 1. Gudenionių k. Papusinis (1) || Pakvainis (1) (g. Padchvajnik) — 1. Zuboniy k. Pas akapus — 1. Pasaliy k. Pasieka (1) (g. Pasieka) — pv. Bezemniy k. Pas berzyna (t. Paz beržynų) — 1. pv. Joskuny k. 2. 1. Uosiagiriu k. Pas bukléle (t. Paz būklatį) — 1. Uosiagiriu k. 217 Pas Buzyti — |. Pasalių k. Pas Daurėnių kėlią — |. Uosiagirių k. Pas kalną — |., pv. Uosiagirių k. Pas Majora (t. Paz Majory) — 1. Pasalių k. Pastaunykas (2) (g. Pastounik) — 1. 1, pv. Bebrény k. 2. gn., I. Dervagių k. 3. b., 1. Pasaliy k. Pas Valdikus — I. Joskiiny k. Patosnia (2) (g. Patašni, Patésnia) — 1. pv. Dervagiy, Krupliy, Pasaliy, Galinių k. 2. 1, pv. Uosiagiriy k. Pavadžiai (1) (g. Pavac) — mS. Joskūnų k. Pavaikščinė (1) (g. Padvajkscina) — gn. Gudenioniy k. Pavalkiai (1) (g. Padvaldčki) — 1., pv. Bežemnių k. Pavaldikiai (1) (g. Pad Voldziki) — 1. gn. Gudenionių k. 2. I., pv. Joskūnų k. Paveremkys (3*) || Paveremkis (1) || Paveremkė (1) (g. Padvėremka) — pv. Lazūnų k. Pavertimė (3%) (g. Pavercima) — gn. Gudenioniu k. Pavogis (1) — mš. Joskūnų k. Pazūboniai (3%) (g. Pad Zūboucami) — 1. Gudenionių k. Pie Krupliūs — gn., pv., rst. Pasalių k. Pie Saliniūs — pv. Pasalių k. Pievėlės (t. Pievėlės) (2) — 1. gn. Dauronių k. 2. kr., pv. Jančiūnų k. 3. 1, pv. Uosiagirių k. 4. || Pievėlė (2) gn., pv. Pasalių k. Pievos (1) (g. Sanazdtki) — gn. Dauronių k. Pilėkiškės (1) (g. Pilakiski) — kr., mš. Bežemnių k. Pirklos (2) —., pv. Uosiagirių k. Pirmieji || Pirmasai laūkas — |. Bebrėnų, Valdikų k. Plačioji — |. Bebrėnų, Lazūnų, Šeškų, Valdikų k. Platieji (t. Placieji) (g. Sirékija) — 1., rz. Bebrėnų, Bežemnių, Valdikų k. Pliosas (2) || Pliosai (2) (g. Pliosy) — 1. pv. už Beržuonos upės. 2. || Pliosai (4) pv. Dauronių k. 2. || Plesai (4) pv. Pasalių, Uosiagirių k. Po Berza — |. Pasalių k. Po Beržynu — 1., pv. Joskūnų k. Pocalioji (< Podsalioji, t. y. Pasalinė) (g. Padsaleva) — pv. Pasalių k. Po Jančiūnais — ]., pv. Gudenionių k. Po Kliepeliū — 1. Pasalių k. Po Kreivūlėm — 1. Pasalių k. Po Lazūnais — |. Valdikų k. Po Majoru — I., ms. Pasalių k. Po Uzuvarta — |. Pasaliy k. Po Valdikais (g. Pad Voldziki) — 1. pv. Bebrény k. 2. 1. Gudenioniy k. Po vertimais (g. Podvercimy) — 1. Dervagiu k. Po vūožolu — 1. Lazūnų k. 218 Pridotkai (2) (g. Pridatki) — 1. Bebrėnų, Bežemnių, Dauronių, Gudenionių, Lazūnų k. Purvės (2) (g. Purvy) — 1. b., pv. Bebrėnų k. 2. I., pv. Bežemnių k. Račica (2) (g. Račica) — 1. Dauronių k. Radasia (3?) (g. Radasia) — pv. Gudenionių k. Raistabalis (1) — pv. Lazūnų k. Raistas (4) (g. Rojsta) — pv. Dervagių k. Raistélis (2) (g. Rojstacka) — užaugantis ežerėlis Gudenionių k. Raistuoklė (2) — pv. Pasalių, Salinių k. Raistuoklėlės || Ristuoklėlės — 1., pv. Joskūnų k. Retumai (3°) (g. Ratumy) — 1. Joskūnų k. Rekétiné (1) (g. Rakiecina) — 1. pv. Pasalių, Salinių k. 2. || Reketinė (2) I. Valdikų k. Retumai || Retunai — 1, pv. Joskūnų k. Robaucai || Robaučiai (g. Grabaucy) — pv. Dervagiu, Pasalių k. Ronyčia (2) — kelias Dauronių k. Rudnia (2) (g. Rūdnik) — pv. Lazūnų k. Simančiškė (2) (g. Simanciska) — 1., pv. Bebrény k. Samaniné (2) (g. Samanina) — pv. Bebrény k. Samsonas (2) — L., pv. Uosiagirių k. Santake (1) || Santakes (t. Sūntakės) (1) (g. Sontaki, Santoki) — pv. Lazūnų k. Sėdimėji (g. Siedzimaja) — 1. Dauroniy, Lazūnų k. Sėdimos (g. Siedzimyje) — 1. Kruplių k. Siaūrasai — žr. Siaurieji Siaurickieji (g. Uskije) — 1. Bežemnių, Dauronių k. Siaurickėji — 1. dr., 1. Lazūnų k. 2. dr. Pasalių, Šeškų, Valdiky k. Siaurieji || Siaūrasai (g. Uskije) — 1. Joskūnų, Lazūnų, Valdikų k. Simė (4) (g. Sima) — pv. Bebrėnų, Gudenionių k. Skaračiulė (1) (g. Skarocula) —1.1., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Gudenionių, Valdikų k. Skersiniai (2) (g. Skersini) — 1. Valdikų k. Skynimai (3*) — kr., mš. Joskūnų k. Skrūdžioji — |. Bebrėnų k. Smatra (4) — I. Dauronių, Jančiūnų k. Sakélé (2) — pv. Joskūnų k. Šakės (2) (g. Vily) — 1, pv. Bežemnių k. Šaltiniai (2) (g. Salli) 1. || Saltiné (2) pv. Joskiiny k. 2. gn., pv. Laziiny k. 3. kr., 1, pv. Valdiky k. Šarkos krūmai ~ pv. Joskūnų k. Šilabalė (1) || Silos bala || Šūlos bala — pv. Bebrėnų k. Šimuliai (3?) || Šimuliūvos (2) (g. Simuliévy) — gn., kr., mš. Dauronių k. Snakojai (1) (g. Šnodkavyje) — 1. Dauronių k. 219 Šnakop (all. sg.) — pv. Pasalių k. Šniūrai (2) — 1. kr., 1. Dervagių k. 2. I. Šeškų, Uosiagirių k. Šniūrėliai (2) (g. Šnurki) — 1. pv. Bebrėnų, Dervagių k. 2. 1. Uosiagirių k. Šūlos bala — žr. Šilabalė Švėdų šulnys — I. Valdikų k. Tarpūkelė (1) — 1. I. Bebrėnų k. 2. || Pamyždarėžnica (1) I. Gudenionių k. Tekmė (4) || Tekma (4) (g. Teėkma, Techma) — b., pv. Gudenionių k. Telétnykas (1) (g. Celiatnik) — pv. Lazūnų k. Tiltai (1) — pv. už Beržuonos upės, Lazūnų k. Tolėja (3) — pv. Bebrėnų k. Trakėliai (2) (g. Trakéli) — kr., pv. Bebrėnų k. Trėčiasai — |, pv. Bebrėnų k. Tretieji — 1. Bebrėnų k. Urėčiščiai (1) (g. Uročišča) — b., kr. Bebrėnų k. Ūskiškės (1) (g. Uskiški) — 1. Joskūnų k. Valakai (2) (g. Valoki) — 1. Gudenionių k. Valka (4) — 1. b., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Dervagių, Mėgūnų k. 3. gn. Žydžiūnų k. Varanėliai (2) — 1. Pasalių k. Varykla (2) (g. Varikli) — 1. Bačkininkų, Bebrėnų k. Vėikščinė (1) (g. Vaikščina) — 1. pv. Gudenionių k. 2. I. Valdiku k. Vertimai (2) (g. Vercima) — pv. Dervagių, Pasalių, Šeškų k. Vertimėliai (2) — I., pv. Pasalių k. Vertiminis || Vertiminiai — kr., |. Dervagių k. Vidūlaukiai (1) (g. Vidūlauki) — 1. Gudenionių, Lazūnų k. Viduriniėji — dr., I. Lazūnų k. Vidutinė (2) (g. Serédniaja) — pv. Bebrėnų k. Vy(j)anas (1) (g. Whan) — 1. gn. Dauronių, Uosiagiriy, Zuboniu, Valdikų k. 2. 1., pv. Gudenionių k. 3. gn., pv. Kruplių k. Vykiškė — žr. Vytiškė Vytiškė (2) || Vykiškė (2) (g. Viciški) — pv. Pasalių, Salinių k. Vytiškėlė (2) — pv. Pasalių, Salinių k. Zastenkas (2) (g. Zascienki) — 1. 1. Dervagių k. 2. || Zostenkas (1) I. Joskūnų k. Zaulinka (1) (g. Zaulinka) — pv. Zūbonių k. Zbiščios (2) (g. Zbišči) — pv. (už Bokšto) Pasalių, Salinių k. Žargėliai (? < Žardėliai) (2) (g. Zargieli) — 1. Bežemnių k. Zydo daržas — gn., |. Gudenionių k. Gauta 1999 03 01 SUTRUMPINIMAI acc. — accusativus, galininkas all. — allativus, pašalio einamasis vietininkas apyl. — apylinkė(s) b. — bala buv. — buvęs deš. — dešinysis dr. — dirva, ariama žemė dv. — dvaras dž. — dažniau E. Volt. — E. Volterio užrašyta g. — gudų, gudiškai gn. — ganykla ines. — inessivus, esamasis vidaus vietininkas int. — intakas J. Jabl. — J. Jablonskio užrašyta k. — kaimas kair. — kairysis K. Būg. — K. Būgos užrašyta kln. — kalnas, kalva kr. — krūmai l. — laukas, paprastai dirbama žemė le. — lenkų, lenkiškai mstl. — miestelis mS. — miškas, miškelis nom. — nominativus, vardininkas pl. — pluralis, daugiskaita plg. — palygink pv. — pieva r. — rusų, rusiškai raj. — rajonas, rajono rst. — raistas rt. — rečiau IZ. — rėžiai sg. — singularis, vienaskaita sl. — slavų, slaviškai t. — taria, tarmiškai vk. — vienkiemis Žr. — žiūrėk LITERATŪRA Anonim 1898: Obszar języka litewskiego w gubernii wilenskiej. — Materyaly antropologiczne-archeologiczne i etnograficzne 3, Krakow, 1-72. Arumaa P. 1930: Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen, Dorpat, 31-40. Balinski M., Lipinski T. 1846: Starožytna Polska pod wzgledem historycznym, geograficznym i statystycznym 3, Warszawa, 251. 221 KBg 1906: Būga K. Užrašai, (1906). — Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos Rankraščių skyrius, E. D 545. Grinaveckienė E. 1960: Tarmių medžiagos rinkimas lietuvių kalbos atlasui. — Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 191—205. JJ 1906: Jablonskis J. Užrašai, (1906). — Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, E. 77-32. JJ 1933: Jablonskio raštai 1, Kaunas: Akcinė „Ryto“ bendrovė Klaipėdoje, 125-132. LzŽ — Petrauskas J., Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. Maceika J. 1998: Lazūnai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Semokas P. 1984: Lazūnų ir gretimų apylinkių XIX ir XX a. pradžios žmonių vardai. — Kraštotyra 17, 62—12. Semokas P 1989: Lazūniškių pavardės ir pravardės. — Krastotyra 23, 108-121. Senkus J. 1958: Laziiny tarmės ypatumai. — Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A 1(4), 183-194. Senkus J. 1959: Lazūnų tarmės tekstai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 2, 215-230. Sudnik 1972: Cyauux T. M. Lazūnai. JIutoBckasi, 6eJiopyccKas H I0JIbCKast OOHOJIOTHYeCKHe CHCTEMEI. — Banmo-cnaeanckui cbophurk, Mocksa: Hayka, 15-115. Šlapelis J. 1927: Mįslės, surinktos Lazūnų parapijoje 1923 m. rugpjūčio men. — Lietuvių tauta 3(2), 462-464. Vedomosti 1827: BegoMocTu 0 KocTrejiaX H MOHaCTbIDAX BHJIeHCKOH anapxuHn, F. 694, ap. 2, nr. 769, 1. 5. Wolter E. 1899: Zum litauischen Dialektkunde. — Mitteilungen der litauischen litterarischen Gesellschaft, Heidelberg, 173-187. TOPONYME IM GEBIET VON LAZUNAI Zusammenfassung In dem alten litauischen ethnischen Gebiet, gegenwartig im Ostlichen Teil des Kreises Vija (weiBruss. fuje), Kreis Grodno (lit. Gardinas, weiBruss. Hrédno), Republik WeiBruBland, unweit von der Miindung der Berzuona (weiruss. Berézina) in die Memel (lit. Nemunas) befand sich ein noch vor kurzem von Litauern verhaltnismaBig dicht besiedeltes Gebiet, das unter dem Namen des Dorfes und ehemaligen Gutes — jetzt des Stadtchens und Gemeindezentrums — Laziinai (weiBruss. Lazdiiny) bekannt ist. Laziinai ist eine von Litauern bewohnte Siedlung, die im Siidwesten von Vilnius am weitesten (cca 120-130 km) entfernt liegt. Hier wird eine der archaischsten und eigenstandigsten ostaukstaitischen Mundarten der Vilniuser gesprochen. Leider ist sie jetzt ganzlich im Aussterben begriffen. In diesem Beitrag sind Toponyme (Namen der Wohnorte, FluBnamen und Mikrotoponyme) verzeichnet, die die alten Einwohner von Lazunai gebrauchten, wenn sie ūber ihr Leben, ihre Arbeit und ihre Reisen erzahlten. Sie bilden einen Teil ihrer Welt und ihres Lebens. 222