Lazūnų krašto vietovardžiai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Aloyzas VIDUGIRIS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius LAZŪNŲ KRAŠTO VIETOVARDŽIAI Vietų vardai yra nuolatiniai Žmogaus gyvenimo palydovai. Juos sukuria žmo- nės. Todėl išlikę vietovardžiai yra vietos gyventojų kultūros, jų etninės priklau- somybės atspindys ir liudytojas. Vietovardžiai gali nemaža papasakoti apie krašto praeitį ir čia vykusius etnolingvistinius procesus. Pietryčių Lietuvos gyventojai nuo seno susidūrė su rytų slavais ir, kontaktuodami su jais, pradėjo perimti jų kalbą. Lietuvio lūpose gražiausiai skambantys vietovardžiai slaviškai kalban- čiųjų dažnai esti neatpažįstamai pakeičiami. Antra vertus, lietuviškai kalbantie- ji, vartodami slaviškus vietų vardus, juos irgi adaptuoja ir taiko prie savo kalbos sistemos. Žemiau pateikiami Lazūnų krašto vietovardžiai yra gyvas tokio kalbų sąveikavimo pavyzdys ir kartu turbūt vienas paskutiniųjų paminklų kadaise prie Beržuonės ir Nėmuno santakos buvusiai didelei ir dabar amžiams nutilusiai lietuvių pasaulio daliai. Lazūnų apylinkė, ilgą laiką priklausiusi Vilniaus vaivadijos (o vėliau — gu- bernijos) Ašmenės apskričiai, lenkų okupacijos metais — Naugardūko vaivadi- jos Valažino apskričiai, dabar įeina į Baltarusijos (Gudijos) respublikos Gardi- no srities Vijos rajoną. Seniau Vija buvo Lydos apskrities valsčiaus centras, kur nuo seno vyko garsūs turgūs. Dabartinį Vijos rajoną sudaro Bokšto, Eigirdų, Geranainiu, Jūrėtiškių, Lazūnų, Leliūkų, Ležnėnų, Lipniškių, Marino (g. Moryna, r. Morino), Subatninkų, Trob ir Vijos apylinkės. Patį vardą Vija išlaikė tik se- nieji Dievėniškių ir kai kurių gretimų apylinkių lietuviškai kalbėję gyventojai. Lazūniškiai vartoja slaviško varianto Jvje sulietuvintas formas: fyja, Jiyja ar Jūja. XIX a. pabaigoje — XX a. pradžioje lietuvių kalba apie Lazūnus plačiau ar siauriau dar buvo vartojama šiuose kaimuose: Ažūbelavių, Bačkininkų, Bebrėnų, Bežemnių, Daniūnų, Dauronių, Dervagių, Gudenionių, Jančiūnų, Joskūnų, Kup- ronių, Mačiūlinių, Pasalių I, II, III, Salinių, Šeškų, Uosiagirių, Uosiagirėlių, Valdikų, Vinkšnėnų, Zomasiy I, II, Zūbonių, Žydžiūnų ir kt. XX a. pradžios lietuvių spaudoje dar nuolat buvo minimi Dūdų, Geranainių, Subatninkų, Surviliškių, rečiau Bokšto, Trobū, Vijos lietuvių kalbos nepraradę žmonės. Ma- noma, kad vien apie Lazūnus lietuviškai kalbėti mokančių žmonių buvo apie 6000, nors pagal 1890 m. A. Platerio surinktus ir anonimo apdorotus duomenis tokių buvo užrašyta 3559 asmenys (Anonim 1898: 60). Iš XIX a. pradžioje per parapijų kunigus sukauptų duomenų (Vedomosti 1827) šio krašto žinovų M. Ba- linskio ir T. Lipiūskio aprašymo (Balinski, Lipinski 1846: 251) matyti, kad iki XIX a. vidurio lietuvių kalba dar vyravo bemaž ištisai nuo Vilniaus iki Ašmenos 202 upės — dabartinių Gervėčių rytuose ir iki Bokšto ir Lazūnų apylinkių pietryčiuo- se. Vėliau prasidėjo spartus lietuvių kalbos nykimas. Norą šviestis ir viltį prisiglausti prie lietuvių tautos kamieno lazūniškiams sužadino Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Šviesius prisiminimus pa- liko vyskupo J. Matulaičio apaštalinė veikla ir jo vizitacijos Lazūnuose. Jo rūpesčiu į Lazūnus buvo paskirtas veiklus kunigas lietuvis Karolis Gumbara- gis (1885-1957). Asmeniškai J. Matulaičio paskatintas į Vilniaus lietuvių (bu- simą Vytauto Didžiojo) gimnaziją mokytis atvyko pirmasis lazūniškis Juozas Maceika (1906-1991), vienas didžiausių savo kraštiečių rėmėjų ir Pietryčių Lietuvos kultūros darbuotojų. Pats gražiausias kultūrinio gyvenimo tarpsnis lazūniškiams buvo K. Gumba- ragio kunigavimo Lazūnuose penkmetis (1920-1925). Įvairiuose kaimuose ku- nigas nuolat rengė vakarus ir gegužines. Ypač dažnas svečias jis būdavo miškų apsuptame Pasalių kaime. Dažną šeštadienio ar sekmadienio popietę pasikin- kęs arklį atvažiuodavęs su savo zakristijonu muzikantu. Jaunimo susirinkdavo iš gretimų Joskūnų, Jančiūnų, Dauronių, Uosiagirių, Valdikų, Gudenionių ir kitų kaimų. Prasidėjusios dainos ir žaidimai ilgai tęsdavosi ir kunigui išvykus. Kun. K. Gumbaragis skatino jaunimą šviestis, mokytis, jo dėka Lazūnuose buvo atsiradusi pirmoji lietuviška mokykla. Deja, mokykla okupacinės lenkų valdžios greitai buvo uždaryta, o kunigas dėl savo lietuviškos švietėjiškos veiklos pateko į valdžios nemalonę ir buvo priverstas išsikelti. Vėliau kultūriniu gyvenimu rūpinosi iš Lazūnų apylinkių kilę moksleiviai ir studentai. J. Maceikos rūpesčiu buvo įsteigtos skaityklos Bebrėnų ir Lazūnų kaimuose. Tačiau turbūt nė vienai apylinkei taip nesisekė, kaip Lazūnams. Vos tik pradėjusios veikti lietuvių švietimo ir lavinimo įstaigos tuojau buvo likvi- duojamos. Nepaprastu nežmoniškumu pasižymėjo okupantų biurokratai, sė- dėję Bokšto valsčiuje, Valažino apskrityje ir Naugarduko vaivadijoje. Ne kartą žmonės pasibaisėdami pasakojo apie du lenkų valdininkų beširdiškumo atve- jus: lietuvių mokyklai suteikęs patalpas vargingas Pasalio gyventojas J. Varane- lis beveik metus laiko kiekvieną dieną buvo verčiamas pėsčias vykti registruo- tis (melduotis) į Bokšto valsčių, esantį uz 18-20 km.; Lazūnų kaimo valstietis K. Barauskas, norėdamas gauti lietuvių tautybės pažymėjimą sūnui, kad šis ga- lėtų mokytis Vilniaus lietuvių gimnazijoje, daugybę kartų tuščiai vaikščiojęs pas Lūgamėnų valsčiaus viršaitį, Valažino apskrities viršininką (apie 40 km.) ir Naugarduko vaivadą (40 km.), pėsčias nuėjo į Varšuvą pas Švietimo ministrą (400 km.) ir vistiek nieko negavo. Lazūniškių lietuvių vaikai prievarta buvo nuvaryti į lenkiškas mokyklas. Iš Lazūnų bažnyčios lietuvių kalba buvo visai pašalinta ir niekada nebebuvo įleis- ta. Tai galutinai pakirto lietuvių kalbos šaknis. Daugelis sugudėjo per vieną kar- tą. 1908 m. Salinių kaime gimęs B. Maknickas pasakojo, kad iki 16 metų visai nemokejes niekaip kitaip, kaip lietuviškai, ir turėjęs didžiulio vargo, kol pramo- kes gudiškai ir lenkiškai, o jo vaikai — jau tikri gudai, tik pagal religiją save laiko 203 lenkais. Iš Bebrėnų kaimo kilę Žaldokai (J. Žaldokas ir A. Žaldokienė, gim. 1902 m.), visą gyvenimą kalbėję tik lietuviškai, gudiškai gerai kalbėti jau nega- lėję išmokti. 1993 m. buvo likusi tik viena pasališkė Filomena Varanelytė-Aviži- čienė, gim. 1925 m., gerai mokanti tradicinę savo krašto tarmę. Nors Lazūnų šnekta sunyko, tačiau jos žemė Lietuvai išaugino būrį pasižy- mėjusių žmonių: iš Lazūnų kaimo kilusį Juozą Maceiką, iš Gudenionių — inži- nierių, agronomą, kraštotyrininką Praną Semoką (1909-1986), iš Dauronių (Dau- norių) — literatą, žurnalistą, žodynininką Joną Petrauską (1915), iš Uosiagirių — gydytoją Vladą Kemeišaitę-Gurevičienę ir daug kitų. Daugeliui savo kraštiečių išsimokslinti, įsigyti specialybę ir prisiglausti padėjo Juozas ir Salomėja Macei- kai. Lazūnų lietuvių šnekta priklauso rytų aukštaičių vilniškių patarmei ir yra pati piečiausia jos dalis. Lazūnų šnektą tyrė E. Volteris (Wolter 1899: 173— 187), J. Jablonskis (JJ 1906; 1933: 125-132). Nemažą pluoštą lietuviškos tauto- sakos 1923 m. užrašė J. Šlapelis (Šlapelis 1927: 462-464). Apie 1929 m. Lazū- nuose lankėsi lenkų kalbininkas W. Porzezinskis, tačiau apie jo rinktos medžia- gos likimą kol kas nieko nežinoma. 1930 m. Lazūnų apylinkės tarminių tekstų užrašė ir paskelbė estas P. Arumaa (Arumaa 1930: 31-40). Šią tarmę 1930 m. su savo asistentu norvegų baltistu Chr. Stangu, o 1938 m. vienas tyrė J. Gerulis. Jiems talkino J. Maceika ir P. Semokas. Vilniaus universiteto bibliotekos Ran- kraščių skyriuje yra likęs ir K. Būgos užrašytas Lazūnų šnektos tekstelis (KBg 1906), bet ar pats mokslininkas kada nors lankėsi Lazūnuose, nežinoma. Poka- rio metais Lazūnų šnektą tyrė ir paskelbė darbų J. Senkus (Senkus 1958: 183— 194; 1959: 215-230), E. Grinaveckienė (Grinaveckienė 1960: 191-205), mask- vieté T. Sudnik (Sudnik 1972: 15-115). 1985 m. išėjo šio straipsnio autoriaus ir J. Petrausko sudarytas „Lazūnų tarmės žodynas“ (LzZ) ir kt. Cia skelbiami Laziiny krašto vietovardžiai surinkti įvairių žmonių. Savo gim- tojo Lazūnų kaimo vietų vardus surinko ir aprašė J. Maceika monografijoje „Lazūnai“ (Maceika 1998). Nemažą vietovardžių pluoštą užrašė žodžių rinkė- jas ir „Lazūnų tarmės žodyno“ bendraautoris J. Petrauskas. Lazūnų krašto var- dyną kruopščiai tyrė P. Semokas. Jis ne tik plačiai apvaikščiojo Lazūnų apylin- kę, rinkdamas žmonių vardus, pavardes, pravardes ir vietovardžius, bet ir gero- kai rausėsi po archyvus. Jo plunksnai priklauso straipsniai apie lazūniškių var- dus (Semokas 1984: 62-72) ir pavardes bei pravardes (Semokas 1989: 108-121). Be to, apie Lazūnų kraštą P. Semokas paliko tris nemažas rankraštines studijas, kurios saugomos Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Didelis privalumas yra tai, kad daugelį vietovardžių jis užrašė dviem ar trim kalbom, t. y. lietuviškai, gudiškai ir dažnai lenkiškai. Šiek tiek vietovardžių už- rašė tarmės tyrėjai E. Volteris, J. Jablonskis, J. Senkus, E. Grinaveckienė, A. Ba- lašaitis, T. Sudnik ir kt. Šio straipsnio autorius, rinkdamas vietovardžius, 1957 m. dviračiu apvažia- vo daugelį Lazūnų apylinkės kaimų. Daug Lazūnų apylinkės vietovardžių bu- 204 vo surinkta per 1976 ir 1988 m. ekspedicijas ir kitas ilgesnes ar trumpesnes išvykas. Žemiau pateikiamas Lazūnų krašto žmonių vartojamų vietovardžių abėcėli- nis sąrašas. Atsisakyta bet kokio jų skirstymo ir nagrinėjimo. Daugelis jų savo darybos pobūdžiu nesiskiria nuo visų kitų lietuvių kalbos ploto vietų vardų. Ga- lima atkreipti dėmesį tik į lazūniškiams būdingus „įvardžiuotinius“ vietovar- džius, sudarytus slavų kalbų pavyzdžiu iš pavardės ar pravardės kilmininko ir įvardinių galūnių -(j)is, -ji, pvz.: Breivoji (t. y. Breivos) pv., Buikoji (t. y. Būikos) pv., Buikojis arba Būrtikosis kalnas, Skrūdžioji (Bebrėnų k. dalis, kur gyveno Skru- džiais pravardžiuojami bebrėniškiai), Miisios (t. y. mūsų) Zbiščios pv. Dėl savo gimtosios kalbos primiršimo ir slavų kalbų įtakos yra atsiradusių dubletų, slaviškų vertalų. Tai ypač būdinga mikrotoponimijai. Autentiškas vie- tovardžių formas geriausiai buvo išlaikę visą laiką lietuviškai kalbėję senieji asmenys. Net ir slaviškai kalbėdami, jie išlaikė lietuvišką šaknį, o dažnai ir visą formą, pvz.: Ažūdaržis, Dvarnėčlis, Pirmieji, Platieji, Varykla arba Liūnas — sl. Liūn, Laukėliai — sl. Laukėli, Trakėliai — sl. Trakėli. Ten, kur dvikalbystė tęsėsi ilgą laiką ir lietuvių kalba jau baigiama užmiršti, įsigali įvairūs vertalai, pvz.: Ažūkluo- nis — sl. Zahumėnica, Ažūdaržis — sl. Zaharodnica, Ilgieji — g. Dougije, Platieji — g. Sirékija, Vidutinė — sl. Serėdniaja, Vyanas (išgana, varykla) — sl. Vyhan ir pan. Kai kurie vietovardžių linksniai kartais esti skirtingų kamienų, pvz.: nom. pl. Dauroniai, Dervagiai, Gerandiniai, Zūboniai, bet acc. pl. Dauronis, Petronis, Zūbonis, ines. pl. Dauronysa, Dervagysa, Gerandinysa, Zūbkonysa. Į gyvenamųjų vietų vardų sąrašą, be Lazūnų apylinkės kaimų, įtraukta ir tolimesnių kaimų, miestelių, miestų vardų bei keletas kitų šalių ir jų sostinių vardų. Visi sąraše paminėti vietovardžiai yra artimai susiję su pačių lazūniškių ar jiems artimų Žmonių gyvenimu. Tai jų gyvenimo ir pasaulio dalis. Sąraše abėcėlės tvarka pateikiamas vietovardis, po to skliausteliuose — jo kirčiuotė ir slaviškas, daugiausia gudiškas, atitikmuo, o po brūkšnelio — duome- nys apie vietovardžiu įvardijamą objektą bei pastarojo lokalizaciją. Dalies kai- mų lokalizacija gali būti ne visai tiksli, nes ją nustatant ne visada turėta kuo pasiremti. 1. Gyvenamųjų vietų vardai Alenavas (2) || Alienavas (2) (g. Galėnava, r. Galenovo) — Vijos apyl. k., buv. dv. Alšėnai — žr. Galšia Ančėrai (2) (g. Gančary, r. Gončary) — Vijos apyl. k. Astraucai (3°) (g. Astraucy, r. Ostraviči) — Vijos raj. k. Ašmena (3°) (g. Ašmiany, r. Ošmiany) — Gardino srities miestas, raj. centras Azubelaviai (1) || rt. Ažūbelavės (1) || Ažūbelaliai (1) J. Jabl. (g. Zabélaucy, r. Zabelovici) — Lazūnų apyl. k. 205 Backininkai (t. Backinykai) (1) (g. Bačėšniki, r. Bočešniki) — Lazūnų apyl. k. Bačkuriai (3?) — taip Bačkininkų kaimą pravardžiavo Vinkšnėnų k. gyven- tojai Bagdenavas (2) (g. Bagdzenova, r. Bogdanovo) — Vyšniavo apyl. k., buv. dv. Bairėšai (2) || Bairėšiai (3) (g. Bairašy) — Dūdų apyl. k. Bajorai (2) — Lazūnų k. rytinė dalis, kur gyveno pasiturintys ūkininkai Bakūnavas (1) || Bakūnavas (2) (g. Bakūnava, r. Bakunovo) — Bokšto apyl. k., buv. dv. Baltgiriai (1) || Baltgiriai (3*) (g. Boutkiry, le. Bolkiry) — Lazūnų apyl. k. Baranaucai (1) (g. Bardnaucy, r. Baranoviči) — 1. Gardino srities miestas, raj. centras. 2. Trobų apyl. k. Baravas (1) || Baravas (2) || Boravas (1) (g. Borava, r. Borovo) — Vijos raj. k., buv. dv. Barisovas (1) || Barisavas (1) || Barisavas (2) (g. Barisava, r. Borisovo) — Bokšto apyl. k., buv. dv. Barsūkai (2) (g. Barsuki, r. Borsuki) — Dūdų apyl. k. Barūtiškės (1) (g. Baruciski, r. Borutiški) — Trobų apyl. k. Basiorai (2) (g. Basiary) — Lazūnų k. dalis, kur gyveno nuskurdę valstiečiai Bebrėnai (1) || rt. Bebrėniai (1) (g. Bobraucy, r. Bobroviči) — Lazūnų apyl. k. Belarūsija (1) || Belarūsis (2) — Baltarusija, Gudija Beržuona (3) || Berza (3) || Zaberežės (1) (g. Zaberaz, Zaberez, r. Zaberez) — Bokšto apyl. k. Bežemniai (2) || Bežėmniai (1) (t. BeZamniai) < Bežėminiai || Bezamcai (2) (g. Biazémcy, r. Bezamcy) — Lazūnų apyl. k. Bilmanai (3*) || Bilménai (1) (g., r. Bilmony) — Lazūnų apyl. k. Bobinkai (1) (g. Babinki, r. Bobinki) — Vijos apyl. k. Bokštas (1) || rt. Bokštai (1) (g., r. Bakšty) — Vijos raj. mstl. Bradiškė (1) || Bradiščiai (1) || Brėdiščiai (1) (g. Bradzišča, r. Brodzisce) — Bokšto apyl. k. Breivai (3) — Pasalių k. dalis, vadinama pagal gyventojų pravardę Brūdninkai (t. Brūdnykai) (1) || Brudniai (4) (g. Briidniki) — pravardinis Jos- kūnų kaimo vardas Bukotos (2) — Lazūnų k. dalis pagal pravardę Bukota Bulbienėliai (2) — taip Gudenionių k. pravardžiavęs Bebrėnų k. jaunimas Cecernykai — žr. Teterninkai Cimanoniai (1) || Cimanoniai (3) (g. Cimanoucy, r. Cimanoviči) — Lazūnų apyl. k. Čėpūnė (1) || Čėpūnia (1) || Čėpūnė (1) (g., r. Cdpun') — Dūdų apyl. k. Cépunka (1) (g. r. Čapunka) — Dūdų apyl. k. Čerkėsai (2) (g. Čarkėsy, r. Cerkesy) — Jūrotiškių apyl. k. Cernéliai (2) (g., r. Caméli) — Jūrotiškių apyl. k. Černėnai (1) (g. Čėrnioucy, r. Černeviči) — Dūdų apyl. k. 206 Černyčia (2) || Cernica (2) (g. Čarnica, r. Černica) — Jūrotiškių apyl. k. Dailidės (2) (g., r. Dailidy) — Vijos apyl. k. Dainava (3?) (g. Dainova, r. Doinovo) — Trobų apyl. k. Daniūnai (1) (g. Doneucy, r. Doneviči) — Lazūnų apyl. k. Dargiškės (1) (g., r. Dorgiški) — Trobų apyl. k. Daugirdiškės (2) (g. Daugirdziški, le. Dovgerdiški, r. Dovgirdiški) — Trobų apyl. k. Dauroniai (3) || rt. Daunoriai (3) (g., r. Doundry) — Lazūnų apyl. k. Déravagiai — zr. Dervagial Derevnoji (g. Dzeraunaja, r. Derevnoje) — Minsko srities Stolbcuy raj. mstl. Dervagiai (3°) || Dievergiai (3°) || Déravagiai (3**) || Dirvagiai (3°) J. Jabl. || Gervagiai (3°) (g. Dzévergi, rus. Devergi) (plg. posakį Dervagys aina ver- gauc') — Lazunu apyl. k. Diamantas (1) (g. Dziamanty, r. Diamonty) — Vijos raj. k. Dievéniskés (1) || Dievéniské (1) (g. Dzeveniski, r. Deveniski) — Šalčininkų raj. mstl. Dievergiai — zr. Dervagiai Dirvagiai — zr. Dervagiai Dragūnai (1) (g., r. Dragiiny) — Vijos raj. k. Dudos (4) || Duda (4) (g., r. Didy) — Vijos raj. bažnytkaimis Dunėjus (2) (g., r. Dundj) — JurotiSkiu apyl. k. Durnieji Zomūšiai — zr. Zomasiai Eigirdos (3?) || Eigirdai (3?) (g., r. Eigirdy, le. Jegirdy) — Trobų apyl. k., apyl. centras Francija (1) — Prancūzija Galimščina (1) (g., r. Galimščina) — Vijos raj. k., buv. dv. Galšia (4) || Alšėnai (1) (g. Gal'šany, r. Gol'šany) — Ašmenos raj. mstl. Galūnėnai (1) || Galumėnai (1) (g. Galūnaucy, r. Galunoviči) — Dūdų apyl. k. Gečiškės (2) (g., r. Geciški) — Lazūnų apyl. vk. Genčiūnai — žr. Gindiiinai Geranainiai (1) || rt. Gerananiai (2) (g. Geranioni, Geranioncy) — Vijos raj. mstl. Germanija (1) — Vokietija Gervagiai — žr. Dervagiai Gibūčiai (2) (g. Gibūcy, le. Gebūci) — Vijos raj. k. - Ginčiūnai (1) || Genčiūnai (1) (g. Gincitūny, le. Gentiuny, r. Gintiuny) — Vijos raj. k. Girdiškės (1) (g. Girdziški, le. Gerdiški, r. Girdiški) — Subatninkų apyl. k. Girduškės (1) (g., r. Girdūški) — Lazūnų apyl. k. Grabaucai — žr. Robovas Gradnia (4) || Grodnia (4) (g. Grodna, r. Grodno) — Gardinas, srities centras Graūžiškės (1) || Graužiškės (1) (g. Graužiški) — Ašmenos raj. mstl. 207 Gudéliai (2) || Rusokai (2) (g., r. Rusački, Rusaki) — Lazūnų apyl. k., buv. dv. Gudeniėniai (3) (g., r. Gudeniata) — Lazūnų apyl. k. Gūdija (1) || Gudija (2) — Baltarusija Gudiškės (2) (g., r. Gudziški) — Bokšto apyl. k. Guragaliai (3*) — Lazūnų k. dalis Ilgėji — Bebrėnų k. dalis Itrėnai (1) — Vijos raj. k. Ivenčius (t. /viūčius) (2) (g., r. Ivenec) — Minsko srities miestas, raj. centras Ivja — žr. Jūja Jančiūnai (1) || Jančiai (4) (g. Janceucy, r. Janceviči) — Lazūnų apyl. k. Jaremka (2) || Jaremkos (2) (g., r. Jarémki) — Vijos raj. k. Jašiūnai (1) — Šalčininkų raj. mstl. Jivja — žr. Jūja Jogodné (1) (g., r. Jagadnia) — Vijos raj. k. Joskūnai (1) (g. Jaskeucy, r. Jaskevici) — Lazuny apyl. k. Jotauténai (1) || Jotautai (3°) (g. Jataucy, r. Jatautovici) — Vijos apyl. k. Jūja (4) || Jivja (4) || Ivja (t. Zuja) (4) (g. Ivja, r. Ivje) — Vija, Gardino srities miestas, raj. centras Jurétiskés (1) || Jurotiske (1) (g., r. Jurdciski) — Vijos raj. mstl. Juzapavas (2) (g. Juzeféva, r. Juzefovo) — Lazūnų apyl. k., buv. dv. Kalesnifkai (t. Kalesnykai) (2) — Šalčininkų raj. mstl. Kalivarija (1) — Vilniaus miesto dalis Kalniniai (2) — Bebrėnų k. dalis Kalvėliškės — žr. Kaulėliškės Karašėnai (1) (g., r. Karašeniata, le. Krošenienta) — Dūdų apyl. k. Karpénai (1) (g. Karpaucy, r. Karpoviči) — Lazūnų apyl. k. Kasčiai (4) (g., r. Kosci) — Jūrotiškių apyl. k. Kastuséliai (2) — Pasalių k. vakarinis galas Katinai (3") (g. Katki, r. Kotki) — Jūrotiškių apyl. k. Kauléliskés (1) || Kalvėliškės (1) (g. Kanvéliski, r. Konveliški) — Varenavo raj. mstl. Kaūnas (4) || Kaūnus (2) — Lietuvos miestas Kazėnai (1) (g. Kozeucy, r. Kozeviči) — Dūdų apyl. k. Kazinavas || Kazinovas — žr. Kozinavas Kiaurai (4) (g. Kéury, le. Kievry, r. Kevry) — Bokšto apyl. k. Kirvėliai (2) (g., r. Kirvėli) — Lazūnų apyl. k. Klevyčia (2) (g., r. Klevica) — Ašmenos raj. bažnytkaimis Kozinavas (1) || Kazinavas (2) || Kazinovas (2) (g. Kozinava, r. Kozinovo) — Bokšto apyl. k. Kraičninkai (t. Kraičnykai) (1) (g., r. Kraičniki) — Vijos raj. k. Krėvas (2) || Krėva (1) (g. Krėva, r. Krevo) — Smurgainių raj. mstl. 208 Kryčninkai (t. Kryčnykai) (1) (g., r. Kričniki) — Jūrotiškių apyl. k. Kriliškės (1) (g., r. Kriliški) — Jūrotiškių apyl. k. Kryžaukos (1) (g. KryZouki, r. Kryžovki) — Jūrotiškių apyl. k. Krupliai (4) (g., r. Krupli) — Lazūnų apyl. k. Kubėnė (2) — Kubanė Kūkšinas (1) (g., r. Kūkšin) — Bokšto apyl. k. Kuproniai (3?) (g. Kūpraucy, r. Kuproviči) — Lazūnų apyl. k. Kvederėkai (2) (g., r. Chvedaraki) — Vijos raj. k. Laibiškės (1) (g., r. Loibiski) — Jūrotiškių apyl. k. Lapūčiai (2) (g., r. Lapuci, le. Lapuce) — Bokšto apyl. k. Latva (2) — Latvija Lazūnai (1) (g., r. Lazdūny) — 1. Vijos raj. mstl., apyl. ir parapijos centras. 2. Lazūnų apyl. k. Leliūkai (2) (g., r. Leliuki) — Dūdų apyl. k. Ležnėnai (1) (g. Lėžneucy, r. Ležneviči) — Dūdų apyl. k. Lietuva (3*) (g., r. Litva) — taip vadinama Lazūnų apylinkė (lietuviai) Lipniškės (1) || Lipniškė (1) (g., r. Lipniški) — Vijos raj. mstl. Litva (4) — taip vadinamas Pasalių k. (lietuviai) Liūbčius (2) (g., r. Liūbča) — Naugarduko raj. mstl. Liūnas (1) (g., r. Liūn) — Lazūnų apyl. vk. Lūgamėnai (1) || Lūgomėnai (1) || Lūgavėnai (1) (g. Ligamaucy, r. Lugomo- viči) — Dūdų apyl. k., buv. dv. Lukašinas (1) || Lūkašinas (1) (g., r. Lukošin) — Bokšto apyl. k. Mačiūliniai (t. Maciuliniai) (1) — Lazūnų apyl. buv. k. Maladėčina (1) (g. Maladėčna, r. Molodečno) — Minsko srities miestas, raj. centras Marinas (1) (g. Moryna, r. Morino) — Vijos raj. mstl. Mataūšai (2) — Pasalių k. rytinis galas Matikauščina (1) (g., r. Matykausc¢ina) — Lazūnų apyl. buv. vk. Mėgūnai (1) (g. Miageucy, r. Miageviči) — Lazūnų apyl. k. Miras (2) (g., r. Mir) — Koreličių raj. mstl. Munéénai (t. Muncénai) (1) (g. Mūnceucy, r. Muncevici) — Vijos raj. k. Nalibakai || Nalibokai (1) (g. Nalibaki, r. Naliboki) — Ivenčiaus raj. k. (ten buvo lazūniškių pievos) Naūgardas (3°) || Navarutkas (1) (g. Navagridak, r. Novogrudok) — Naugar- dukas, Gardino srities miestas, raj. centras Nauji Dervagiai — žr. Pupiniai Naujorkas (2) — Niujorkas Navarutkas — žr. Naigardas Navasélkos (1) (g., r. Navasiolki) — Vijos raj. k. Nekviétkos (2) (g., r. Nechviédki) — Lazūnų apyl. vk. Neravai (2) (g., r. Nerovy) — Lazūnų apyl. vk. Nikolajevas (1) (g. Nikaldjeva, r. Nikolajevo) — Dūdų apyl. k. Noreikos (2) (g., r. Narėjki) — Jūrotiškių apyl. k. Nosūnai (1) (g. Nosaucy, r. Nosoviči) — Lazūnų apyl. vk. Panyžis (2) — Bokšto apyl. k. Papelninkai (t. Papelnykai) (2) (g. Papelniki, r. Popelniki) — Vijos raj. k. Pasaliai (Pirmi, Kiti, Treti) (1) || Pasalis (1) || Paseliai (1) (g., r. Posali, le. Posele) — Lazūnų apyl. k. Pastalniškės (1) (g. Pastolniški, le. Postolniški) — Vijos apyl. k. Patelžiai (3") (g., r. Patėlzy) — Dūdų apyl. k. Paulaičiai (1) (g. Paulojcei, Pauloucy, r. Pavlovici) — Jūrotiškių apyl. k. Peckūnai (1) (g., r. Packūny) — Trobų apyl. k. Pelesa (t. Pelasa) (2) -- Varenavo raj. bažnytkaimis (lazūniškiai su pelesiš- kiais bendravo) Pesėnai (1) (g. Pėseucy, r. Peseviči) — Dūdų apyl. k. Pėterburkas (1) (g., r. Pėterburg) — Peterburgas Petroniai (3") (g. Petréucy, r. Piotroviči) — Vijos apyl. k. Pociūnai (1) (g. Pacéucy, r. Paceviči) — Lipniškių apyl. k. Polščis (2) (g., le. Polšč) — Lenkija Pupiniai (3?) (g., r. Pupini) || Nauji Dervagiai (le. Nove Devergi) — Dervagių k. dalis, pavadinta pagal pravardę Radaškoniai (3) (g. Radaskoucy, r. Radaškoviči) — Minsko srities raj. centras Radžiūnai (1) (g. Rodzéucy, r. Rodzeviči) — Vijos apyl. k. Rasališkės (1) (g. Rasoliški, r. Rosoliški) — Bokšto apyl. k. Rasieja (2) — Rusija Razumnieji Zomasiai — zr. Zomasiai Robovas (1) || Robaucai (1) || Robauciai (1) || Grabaucai (1) (g. Grabaucy, Grabovo, Grabava, r. Grabovo) — Bokšto apyl. k. Rėdūnia (1) — Varenavo raj. mstl. Rusokai — žr. Gudėliai Salčninkai — žr. Šalčininkai Salėšnykas || Saliėšnykai — žr. Šalčininkai Saliniai (2) (g., r. Soly) — Lazūnų apyl. k. (dabar Pasalių k. dalis) Santaka (t. Sūntaka) (1) || Santakės (t. Suntakés Dzidelės ir Mažos) (1) (g., r. Santoka) — Vijos raj. k. Sarokos (2) (g., r. Saroki) — Lazūnų apyl. k. Saugūčiai (2) (g., r. Sauguci) — Vijos apyl. k. Savininkai (t. Savinykai) (1) (g., r. Saviniki) — Lazūnų apyl. buv. vk. Semonkos (2) (g., r. Semanki) — Lazūnų apyl. k. Siaukai (4) — taip Vinkšnėnus pravardžiavo Bačkininkų kaimo gyventojai Siliai (4) || Siliai (2) (g. Siliči, r. Sileviči) — Jūrotiškių apyl. k. Skrūdžioji (t. Skrūdzioji) — Bebrėnų k. dalis, pavadinta pagal pravardę Slabada (2) (g. Slaboda, r. Sloboda) — Vijos raj. k. 210 Slanimas (1, 3) (g., r. Slonim) — Gardino srities miestas, raj. centras Smatra (4) (g. Smatrd, r. Smotra) — Bokšto apyl. k. Smurgainiai (1) (g. Smargoni, r. Smorgon') — Gardino srities miestas, raj. centras Stalbai (4) (g. Stalby, r. Stolby) — Minsko srities raj. centras Staniūnai — žr. Staunėnai Starčianėnai (1) (g., r. Starčaniata) — Dūdų apyl. k. Staunénai (1) || rt. Staniūnai (1) (g. Stoneucy, r. Stoneviči) — Dūdų apyl. k. Striženėnai (1) (g., r. Strižaniata) — Vijos raj. k. Subatninkai (t. Subatnykai || Subatnykas) (1) (g., r. Subotniki) — Vijos raj. mstl. Surviliškės (1) (g. r. Surviliški) — Vijos raj. bažnytkaimis Šalčininkai (t. Šalčinykai || Šalčnykas) (1) || Saléninkai (t. Salcnykai || Salcny- kas) (1) || Salėšnykas (1) || Saliėšnykai (Didieji ir Mažieji) (1) (le. Soleč- niki) — Lietuvos miestas, raj. centras Savéliai (2) (g., le. Saveéli) — Vijos raj. k. Septiinai (2) (g. r. Septiiny) — Jurotiskiy apyl. k. Šeškai (4) (g., r. Šaški) — Bokšto apyl. k. Sibutatai (3°) (g., r. Šibūty) — Bokšto apyl. k. Šilūčiai (2) (g., r. „Šilūci) — Jūrotiškių apyl. k. Šilviai (2) (g., r. Šilvi) — Dūdų apyl. k. Šlėktos (2) (g., r. Šliūchty) — Bežemių k. dalis, kurios gyventojai pirmieji pradėjo gudėti Šulaičiai (1) (g., r. Šulčici) — Minsko srities Valažino raj. Vyšniavo apyl. k. Švaikauskai (4) (g. Svaikduskija, r. Švaikovskije) — Troby apyl. k. Takoriskes (1) (g. Takdriski, r. Tokariški) — Jūrotiškių apyl. k. Teterninkai (t. Teternykai) (2) || Cecernykai (2) (g., r. Cecerniki) — Vijos raj. k., buv. dv. Titkūnai (1) (g., r. Titkūny) — Lazūnų apyl. k. Totoriai (2) (g., r. Tatary) — Vijos apyl. k. Trakėliai (2) (g., r. Trakėli) — Lydos raj. mstl. Trébos (3) || Troba (3) (go r. Traby) — Vijos raj. mstl. Uosiagiriai [Pirmi ir Kiti || Uosiagirėliai (2)] (1) || Uosigiriai (1) || Vésgiriai (1) (g., r. Vosigiry) — Lazūnų apyl. k. Uosiagirėliai — Žr. Uosiagiriai (Kiti) Uosigiriai — zr. Uosiagiriai Uftiškės (t. Urciskes) (1) || Uitiske (t. Urciské) (1) (g. Urciski) — Vijos apyl. k. Valažinė (1) (g. Valozin, r. Voložin) — Minsko srities miestas, raj. centras, Valažinas Valdikai (t. Valdzikai) (1) (g. Voldziki) — Lazūnų apyl. k. Valka (4) || Valkai (4) (g., r. Valka, Valki) — Lazūnų apyl. k. Vanagai (3?) (g., r. Karšuny) — taip Bebrėnų kaimą pravardžiavo gudenioniš- kiai 211 Varanavas (2) || Voranavas (1) (g. Voranava, r. Voronovo) — Gardino srities raj. centras, Varenavas Varanéliai (2) (g., r. Varaninki) — Pasalių k. vidurinės dalies pavadinimas pagal pavardę Vereščėkai (2) (g., r. Vereiščiaki) — Vijos raj. k. Vilčėsai (2) || Vilčėsai (3*) (g. Vilčasy) — Dūdų apyl. k. Vileika (2) (g., r. Vilėjka) — Minsko srities miestas, raj. centras Vilnius (1) || Vilnis (1) || Vilniusas (1) || Vilnia (1) — Vilnius Vinkšnėnai (1) (g., r. Vikšniany) — Vijos apyl. k. Vyšniavas (1) (g. Višneva, r. Višnevo) — Valažino raj. mstl. Voršuva (1) (le. Varšava) — Varšuva Vésgiriai — žr. Uosiagiriai Zamaslavas (2) (g. Zamaslau, r. Zamaslav) — Trobų apyl. k., buv. dv. Zamaūšiai || Zamėošiai — zr. Zomasiai Zapuivé (2) || Zaputrviai (2) (g., r. Zapūrvi) — Lazūnų apyl. vk. Zikoniai (3?) (g. Zikaucy, r. Zikoviči) — Lazūnų apyl. k. Zomasiai (Pirmieji || Razumnieji, Kiti || Durnieji) (2) || Zamasiai (2) || Zamosiai (2) (g., r. Zamošy) — Lazūnų apyl. k. Zūbkoniai (3?) (g. Zūbkaucy, r. Zubkovici) — Vijos apyl. k. Zūboniai (3?) (g. Zūbaucy, r. Zuboviči) — Lazūnų apyl. k. Zulkoniai (3*) (g. Zūlkaucy, r. Zulkoviči) — Jūrotiškių apyl. k. Židžiūnai (1) (g. Žydzeucy, r. Žydzeviči) — Lazūnų apyl. k. Žilioniai (3?) (g., r. Žiliči) — Vijos raj. k. Žirmūnai (1) — buv. Lydos apskrities, dabar Varenavo raj. mstl. Zmuidékai (t. Žmuidzėkai) (2) (g., r. Zmuidziaki) — Lazūnų k. dalis, pavadin- ta pagal pravardę Žmuidzėkas, t. y. lietuvis Žukai (4) (g., r. Žuki) — Lazūnų k. dalis, pavadinta pagal pavardę 2. Upėvardžiai Alšanka (1) (g. Alšanka, r. Olšanka) — Nemuno deš. int., Dūdų apyl. Belava (3?) || Beluva (3?) (g. Belavd, Beliduka) — Šilvės des. int., Lazūnų apyl. Bežemnių k. Beržė (3) || Berza (3) (g., r. Beržd) — Šilvės kair. int. Berzuona (3*) || Beržūna (3*) (g., r. Berėzina) — Nemuno deš. int., Bokšto apyl. Čėpūnė (1) || Cépuné (1) || Čėpūnia (1) (g., r. Cépun'ka, Čapunia“) — Šilvės vidupys, Lazūnų apyl. Dūda (4) (g. Dudzianka, r. Dudianka) — Nemuno des. int., Dūdų apyl. Dunėjus (2) (g., r. Dunaj) — Berzuonos deš. int., Takoriškių k. Galšia (4) (g. Galšanka, r. Golšanka) — Beržuonos deš. int., Galšios apyl. Garačia — zr. Purve 212 Gauja (4) — Nemuno des. int., Vijos apyl. Isločius (1) || Islačis (1) || Islatis (1) (g. Islač, r. Isloč) — Beržuonos kair. int., Bokšto apyl. Jūja — žr. Vija Kleva (4) (g., r. Kleva) — Gaujos kair. int., Surviliškių apyl. *Lazuona || *Lazūna (metraščiuose Lossuna) — buv. Beržuonos vardas (?) Némanas (3°) || Némonas (3°) || Nemunas (3") (g. Nioman, r. Neman) — Ne- munas Purvė (2) || Garačia (2) (g. Garača) — Šilvės kair. int., Lazūnų apyl. Rucaikas — žr. Upėlė Ručėjus — žr. Upėlė Salšė (4) (g., r. Solšanka) — Nemuno des. int., Dūdų apyl. Simė (4) || Sėmė (4) E. Volt. || Sima (4) (g., r. Sindy Silvés des. int., Lazūnai Silvé (2) || rt. Silvé (4) (g., r. Sil'vidnka) — Berzuonos des. int., Silviu k. Tekmé (4) || Tekma (4) (g., r. Tekma) — Silvés des. int., Gudenioniy k. Upélé (2) || Ručaikas (1) || Rucéjus (2) (g. r. Ručaj) — Šilvės aukštupys, Gudenionių, Pasalių k. Valka (4) — 1. Belavos aukštupys, Bežemnių k. 2. Beržuonos kair. int., Boks- to apyl. Veremka (2) || Verema (3°) (g., r. Verenka || Veremka) — 1. Silvés deš. int., Lazūnai. 2. || Virena (3?) || Virenka (1) (le. Virenka) Gudenionių k. Virena || Virenka — zr. Veremka Vija (4) K. Bug. || Juja (4) — Nemuno des. int., Vijos apyl. Vilija (1) — Neris, Nemuno des. int., Ašmenos, Vileikos raj. 3. Mikrotoponimai Akaita (3?) || Akaitos pieva — pv. miške, Pasalių k. Akmuoj (3°) — 1. gn. Mėgūnų k. 2. || Kreivūlių akmudj 1. Pasalių k. An balų (t. Am balų) — pv. už Beržuonos upės Pasalių k. An ilgūjų — pv. Joskūnų k. An rago — 1., pv. Bebrėnų k. Apušynas (3) — 1. I., ms. Valdiku k. 2. ms. Šeškų k. 3. 1. Žydžiūnų k. Apušinė (2) (g. Apušina) — 1. 1. Daniūnų k. 2. dr., 1. Lazūnų k. Asiūklynė (2) — pv. Valdikų k. Az Bokšto — pv. Uosiagirių k. Až lūgėlio — pv. Gudenionių k. Až mėdžio — pv. Joskūnų k. Az ravélio — pv. Pasaliu k. Az tiltéliu — gn. Dauroniu k. Azubradés (1) (g. Zabrédzija, Zabrédzica) — 1. || Azabradé (1) 1. Gudenioniy k. 2. 1., rz. Valdiku k. 213 Ažūbrastis (1) — 1. Gudenionių k. Ažūdaržis (1) (g. Zaharédnica) — 1. 1., rz. Bebrėnų k. 2. || Ažūdaržiai (1) I. Dervagių k. 3. || Ažūdaržės (1) I. Gudenionių k. 4. || Ažūdaržiai (1) 1, pv. Zūbonių k. Ažūgastis (1) (g. Zagdsnica) — 1. Bezemniy k. Ažu Jasiūkų — I. Gudenionių k. Ažūkapinės (1) (g. Ažūkapini) — 1. pv. Bačkininkų k. 2. 1. Bebrėnų k. 3. || Ažūkapiniai (1) 1. Dervagių k. 4. || Ažūkapinis (1) 1. Gudenionių k. Ažūkelė (1) — 1. Bežemnių k. Ažūkiemis (1) || Ažūkiemiai (1) (g. Ažūkiemi) — 1. Joskūnų, Valdiky k. Ažūklonės (1) — 1. I. Daunorių k. 2. || Ažūkloniai (1) 1. Dervagių, Lazūnų k. Ažūkluonis (1) (g. Zahumenica) — 1. 1. Bebrėnų, Dervagių, Gudenioniy k. 2. || Ažūkluoniai (1) 1. Joskūnų, Zuboniy k. Ažu kūdrų — 1, rz. Valdikų k. Ažu Robovo || Ažu Grabovo — pv. Pasalių k. Az ūpės (g. Zarécki) — 1. pv. Bebrėnų k. 2. gn. Gudenionių k. 3. kr., pv. Pasa- lių k. Ažūragiai (1) — 1. Kruplių k. Ažūraistis (1) (g. Azarišča) — 1. Joskūnų k. Az vartėlių (g. Ažvartėli) — 1. Joskūnų k. Az žydo — 1. 1. Dauronių, Jančiūnų, Uosiagiriy k. 2. mS. Pasalių k. Bala (2) — 1. pv. Bačkininkų k. 2. gn., kr. Pasalių k. Balaités (1) — 1. || Balaitės (2) gn., pv. Bežemnių k. 2. || Balaitė (1) ms. Dervagių k. 3. || Balaičiai (2) pv. Joskūnų, Lazūnų k. 4. kr., pv. Pasalių k. Balos (2) (g. Balota) — pv. Dauronių, Dervagių, Pasalių, Zuboniy k. Baltimai (3*) — pv. Bežemnių k. Baltroji (t. Baiitroji) (g. Béutrava) — pv. Pasalių k. Baras (4) (g., r. Bor) — 1. |. Bežemnių k. 2. || Barėlis (t. Baralis) (2) ms. Pasalių k. Barėoniškės (1) (g., r. Bardniski) — pv. Gudenionių k. Belava (g. Belava) —1., pv. Kruplių k. Berža (3) — pv., rst. Pasalių, Salinių k. Beržynas (3) (g. Berezniki) — kr., pv. Valdikų k. Bradai (4) (g. Brady) — pv. Bežemnių k. Bradėlis (2) — gn., 1. Dauronių k. Brasta (g. Brosta) — gn., pv. Lazūnų k. Breivai (3) — 1, pv. Pasaliy k. Breivėji || Breivosi — pv. Pasaliy k. Buikoji (g. Būjkavaja) — pv. Lazuny k. Buikosis kalnas (g. Buikavaja hard) — 1. Lazuny k. Būklėlis (t. Bizklalis) (2) || Bukléliai (t. Biklaliai) (2) — 1. Uosiagiriy k. Biiklioji — pv. Pasaliy, Saliniy k. 214 Bukėto kampas — |]. Joskūnų k. Čėpunka (1) — 1. pv. Kruplių k. 2. gn., pv. Lazūnų k. Čerto dvaras (g. Cortavy dvor) — 1. Gudenionių k. Daniūniškė (g., r. Danitiniska) — 1. Lazūnų k. Darzai (4) — 1. Gudenionių k. Daržėliai (2) — I. Pasalių k. Daubynai (3?) (g. Doubiny) — 1. || Daubynas (3) || Duobynas (3) gn., I., pv. Joskūnų k. 2. 1. Valdikų k. Dėgsnė (2) — kr., mš. Joskūnų k. Didžiėji (g. Vialikaja, le. Vielkaja) — pv. Bebrėnų, Pasalių k. Diéminas — žr. Diévinas kalnas Diémiskeés (t. Dziemiskes) (1) (g. Dziemiski) — gn., pv. Dauronių k. Dietiškė (t. Dzietiské) (2) — 1. Bebrény k. Diévinas kalnas || Diéminas (1) — 1. Joskūnų k. Dirvélé (t. Dzirvėlė) (2) (g. Dzirvéla) — 1. pv. Pasaliy, Saliniy k. 2. || Dirvélés (2) pv. Joskuny k. Dubrava (2) (g. Dabrovy) — 1, pv. Joskuny k. Dugnai (4) (g. Dugny) — 1. Lazūnų k. Duobynas — žr. Daubynai Dvarnėlis (2) — pv. Bebrėnų k. Eglynas (t. Aglynas) (3) — 1. pv. Uosiagirių k. 2. || Eglynai (t. Aglynai) (3) (g., r. Agliny) gn., pv. Joskūnų k. 3. || Eglynai (t. Aglynai) (3) pv. Valdikų k. Ežerykščiai (t. Ažarykščiai) (1) — 1. Joskūnų k. Getiškė (2) (g. Geciski) — 1. Bebrėnų k. Giliėji — pv. Dauronių, Lazūnų k. Girgalakmė (1) — pv. Pasalių k. Gredėlė (2) — rst. Pasalių k. Gudiškė (t. Gudziškė) (2) (g. Gudziški) — 1. || Gudiškės (2) 1., pv. Dauronių k. 2. 1. Jančiūnų k. 3. || Gudiškiai (2) 1. Uosiagirių k. Gumbikė (1) || Gumbikė (2) (g. Gūmbika) — pv. Gudenionių, Žydžiūnų k. Gurnai (4) (g. Grudy) — 1. gn., kln., 1. Bežemnių k. 2. pv. Pasalių, Salinių k. Gūzikoji (g. Guzikava) — pv. Pasalių, Salinių k. Ilgasai — |. Bebrėnų k. Ilgieji (g. DOugija') — 1. Joskūnų k. Ilgosios — pv. Joskūnų k. In kalnėlio — gn. Pasalių k. Jančiūniškė (2) — 1, pv. Dervagių k. Jurčio pieva || Jurčioji — mš., pv. Pasalių k. Kačėrga (1) — lenktas I. Bebrėnų k. Kaklėlis (t. Kaklalis) (2) — gn. Daunonių k. Kalnas (3) || Kalnélis (2) (g. Grudy) — 1., pv. Pasalių k. Kalniniai (2) — I. Bebrėnų k. 215 Kampai (t. Kumpai) (4) (g. Kumpy) — 1. 1. tarp Dauronių, Jančiūnų, Uosiagi- rių k. 2. (g. Kuty) gn., pv. Gudenionių k. 3. (g. Kuty) pv. Bačkininkų k. Kampas (t. Kurnpas) (4) — trikampio formos 1. Bebrėnų k. Kampéliai (t. Kumpėliai) (2) (g. Kumpieli) — pv. Bežemnių k. Karalioji — pv. Pasalių k. Kasarai (2) — gn. Bežemnių k. Katino kūdra — pv. Lazūnų k. Kermusčiai (3°) (g. Kiermusci) — pv. Joskūnų k. Kitas laūkas — 1., pv. Bebrėnų k. Klebonija (2) (g. Plebanija) — gn. Gudenionių k. Klynas (2, 4) (g. Klin) — 1. Dervagių k. Klipėlis (2) — I. Pasalių, Salinių k. Kreivūlė (2) || Kreivūlės (2) (g. Krivūlia) — pv. Pasalių, Valdikų k. Kreivūlių akmuoj — žr. Akmuoj Krėmiškės (t. Kramiškės) (2) || Kramiškė (2) (g. Kramiski) — 1. Gudenionių, Pasalių, Valdikų Kk. Krūmai (1) — 1, pv. Dauronių, Pasalių, Uosiagirių k. Kūdra (1) (g. Kūdra) — pv. Gudenionių, Lazūnų k. Kūliai (4) || Kuléliai (t. Kūlaliai) (2) (g. Kulali) — gn., pv. Joskūnų k. Kūlys (4) (g. Kul', Kūlučki) — pv. (upės kilpoje) Gudenionių k. Kuméliné (1) || Kumelynė (2) (g. Kumėlina) — pv. Lazūnų k. Kupsa (4) — buv. smėlio kalvelė, dabar 1. Bebrėnų k. Kupsynas (3) (g. Kupjo) — kr., mš. Bežemnių k. Kufrtinioji (t. Kurcinioji) (g. Kiircineva) — pv. Pasalio, Salinių k. Lanka (t. Lunka) (4) (g. Luki) — pv. Lazūnų k. Laūkas (4) (g. Pole) — rž. Bežemnių k. Laukėliai (Pirmi, Kiti) (2) (g. Laukeli) — dr., 1. Valdikų k. Laūkininkai (t. Laūkinykai) (1) — 1. pv. Dervagių, Žydžiūnų k. 2. kr., pv. Šeškų k. Laužynas (3) — mš., pv. Dervagių k. Lydimėlis (t. Lydzimėlis) (2) || Lydimėliai (2) — 1. Valdikų k. Lisička (2) — pv. Pasalių k. Liūnas (g. Liūn) — 1., pv. Bebrėnų k. Lobas (1) — pv. Pasalių k. Lobėlis (2) — I. Valdikų k. Lokinykė (2) (g. Lakiniki) — 1. 1., pv. Dervagių k. 2. kr., mš. Gudenionių k. 3. pv. Pasalių, Salinių k. Lūgas (1) (g. Luh) — 1. || Ponskasai Lūgas (1) pv. Bebrėnų k. 2. gn., pv. Dauronių k. 3. pv. Gudenionių, Lazūnų k. 4. 1., pv. Jančiūnų k. 5. b., pv. Pasalių, Uosiagirių k. Lūgėlis (2) (g. Luzok) —1. pv. Bebrėnų k. 2. gn. Gudenionių k. Lūginaičiai (1) (g. Luginojci) — pv. Joskūnų k. 216 Mačiūliniai (1) (g. Maculiskija) — 1. pv. Pasalių, Salinių k. 2. I., pv. Uosiagi- rių k. Mandžiūkoji — b., gn. Dauronių k. Margai (4) (g. Margi) — 1. 1. Dauronių k. 2. pv. Valdiky k. 3. || Margiai (2) I. Lazūnų k. Margéliai (2) (g. Margeli) — 1. 1., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Gudenionių k. 3. I. Valdikų, Lazūnų k. Masakaltis (t. Masakalcis) (1) — 1. kr., l., rst. Dervagių k. 2. ms. Pasalių k. Mataukočia (2) || Mataukésioji — pv. Pasalių k. Médilos (t. Mėdzilos) (1) (g. Mėdzialy) — 1. Bačkininkų k. Mendoniai (3?) (g. Mendoucy) — pv. Dauronių k. Mešenia (2) — mš., pv. Pasalių, Saliniy k. Mėškos (2) (g. Mieški) — pv. Kruplių k. Mikulinė (2) (g. Mikūlina) — pv. Dauronių k. Miisios Zbiščios (2) — pv. Pasalių k. Naujiena (3) — kln., mš. Dauronių k. Neravai (2) (g. Nerovy) — 1. pv. Bežemnių k. 2. mš., pv. Joskūnų k. 3. b., pv. Zūbonių k. Obelynas (3) (g. Abeliny) — 1. Joskūnų k. Pabebrėniai (1) || Pabebrėniai (3“*) (g. Padboravskije) — 1. Gudenionių k. Pabelavė (3?) (g. Pobialava) — pv. Gudenioniy k. Paberžuonis (1) || Paberžūnis (1) — pv. Dauronių k. Pabrastis (t. Pabrascis) — 1. pv. Dauroniy k. 2. 1. Lazūnų k. Pabelaitis (1) (g. Padbieldjca) — 1. Kruplių k. Padruntys (3?) — mš. Pasalių, Zomašių k. Padubiné (3?) (g. Paddubind) — gn. Gudenionių k. Padvaldikiemis (1) — I. Valdikų k. Padvarė (3?) (g. Padvor) — 1., pv. Zūbonių k. Pakanavė (3*) (g. Padkanovaj) — gn., pv. Gudenionių k. Pakvainis — žr. Papušinis Palčiėji (< Plačioji) — 1. Šeškų k. Pamyzdaroznica — žr. Tarpūkelė Panteliai (1) — pv. Bežemnių k. Papievis (1) — 1. Gudenionių k. Papiškė (1) (g. Papiška) — pv. Lazūnų k. Papupinys (3*) (g. Pad Pupiniami) — 1. Gudenionių k. Papusinis (1) || Pakvainis (1) (g. Padchvajnik) — 1. Zuboniy k. Pas akapus — 1. Pasaliy k. Pasieka (1) (g. Pasieka) — pv. Bezemniy k. Pas berzyna (t. Paz beržynų) — 1. pv. Joskuny k. 2. 1. Uosiagiriu k. Pas bukléle (t. Paz būklatį) — 1. Uosiagiriu k. 217 Pas Buzyti — |. Pasalių k. Pas Daurėnių kėlią — |. Uosiagirių k. Pas kalną — |., pv. Uosiagirių k. Pas Majora (t. Paz Majory) — 1. Pasalių k. Pastaunykas (2) (g. Pastounik) — 1. 1, pv. Bebrény k. 2. gn., I. Dervagių k. 3. b., 1. Pasaliy k. Pas Valdikus — I. Joskiiny k. Patosnia (2) (g. Patašni, Patésnia) — 1. pv. Dervagiy, Krupliy, Pasaliy, Gali- nių k. 2. 1, pv. Uosiagiriy k. Pavadžiai (1) (g. Pavac) — mS. Joskūnų k. Pavaikščinė (1) (g. Padvajkscina) — gn. Gudenioniy k. Pavalkiai (1) (g. Padvaldčki) — 1., pv. Bežemnių k. Pavaldikiai (1) (g. Pad Voldziki) — 1. gn. Gudenionių k. 2. I., pv. Joskūnų k. Paveremkys (3*) || Paveremkis (1) || Paveremkė (1) (g. Padvėremka) — pv. Lazūnų k. Pavertimė (3%) (g. Pavercima) — gn. Gudenioniu k. Pavogis (1) — mš. Joskūnų k. Pazūboniai (3%) (g. Pad Zūboucami) — 1. Gudenionių k. Pie Krupliūs — gn., pv., rst. Pasalių k. Pie Saliniūs — pv. Pasalių k. Pievėlės (t. Pievėlės) (2) — 1. gn. Dauronių k. 2. kr., pv. Jančiūnų k. 3. 1, pv. Uosiagirių k. 4. || Pievėlė (2) gn., pv. Pasalių k. Pievos (1) (g. Sanazdtki) — gn. Dauronių k. Pilėkiškės (1) (g. Pilakiski) — kr., mš. Bežemnių k. Pirklos (2) —., pv. Uosiagirių k. Pirmieji || Pirmasai laūkas — |. Bebrėnų, Valdikų k. Plačioji — |. Bebrėnų, Lazūnų, Šeškų, Valdikų k. Platieji (t. Placieji) (g. Sirékija) — 1., rz. Bebrėnų, Bežemnių, Valdikų k. Pliosas (2) || Pliosai (2) (g. Pliosy) — 1. pv. už Beržuonos upės. 2. || Pliosai (4) pv. Dauronių k. 2. || Plesai (4) pv. Pasalių, Uosiagirių k. Po Berza — |. Pasalių k. Po Beržynu — 1., pv. Joskūnų k. Pocalioji (< Podsalioji, t. y. Pasalinė) (g. Padsaleva) — pv. Pasalių k. Po Jančiūnais — ]., pv. Gudenionių k. Po Kliepeliū — 1. Pasalių k. Po Kreivūlėm — 1. Pasalių k. Po Lazūnais — |. Valdikų k. Po Majoru — I., ms. Pasalių k. Po Uzuvarta — |. Pasaliy k. Po Valdikais (g. Pad Voldziki) — 1. pv. Bebrény k. 2. 1. Gudenioniy k. Po vertimais (g. Podvercimy) — 1. Dervagiu k. Po vūožolu — 1. Lazūnų k. 218 Pridotkai (2) (g. Pridatki) — 1. Bebrėnų, Bežemnių, Dauronių, Gudenionių, Lazūnų k. Purvės (2) (g. Purvy) — 1. b., pv. Bebrėnų k. 2. I., pv. Bežemnių k. Račica (2) (g. Račica) — 1. Dauronių k. Radasia (3?) (g. Radasia) — pv. Gudenionių k. Raistabalis (1) — pv. Lazūnų k. Raistas (4) (g. Rojsta) — pv. Dervagių k. Raistélis (2) (g. Rojstacka) — užaugantis ežerėlis Gudenionių k. Raistuoklė (2) — pv. Pasalių, Salinių k. Raistuoklėlės || Ristuoklėlės — 1., pv. Joskūnų k. Retumai (3°) (g. Ratumy) — 1. Joskūnų k. Rekétiné (1) (g. Rakiecina) — 1. pv. Pasalių, Salinių k. 2. || Reketinė (2) I. Valdikų k. Retumai || Retunai — 1, pv. Joskūnų k. Robaucai || Robaučiai (g. Grabaucy) — pv. Dervagiu, Pasalių k. Ronyčia (2) — kelias Dauronių k. Rudnia (2) (g. Rūdnik) — pv. Lazūnų k. Simančiškė (2) (g. Simanciska) — 1., pv. Bebrény k. Samaniné (2) (g. Samanina) — pv. Bebrény k. Samsonas (2) — L., pv. Uosiagirių k. Santake (1) || Santakes (t. Sūntakės) (1) (g. Sontaki, Santoki) — pv. Lazūnų k. Sėdimėji (g. Siedzimaja) — 1. Dauroniy, Lazūnų k. Sėdimos (g. Siedzimyje) — 1. Kruplių k. Siaūrasai — žr. Siaurieji Siaurickieji (g. Uskije) — 1. Bežemnių, Dauronių k. Siaurickėji — 1. dr., 1. Lazūnų k. 2. dr. Pasalių, Šeškų, Valdiky k. Siaurieji || Siaūrasai (g. Uskije) — 1. Joskūnų, Lazūnų, Valdikų k. Simė (4) (g. Sima) — pv. Bebrėnų, Gudenionių k. Skaračiulė (1) (g. Skarocula) —1.1., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Gudenionių, Valdi- kų k. Skersiniai (2) (g. Skersini) — 1. Valdikų k. Skynimai (3*) — kr., mš. Joskūnų k. Skrūdžioji — |. Bebrėnų k. Smatra (4) — I. Dauronių, Jančiūnų k. Sakélé (2) — pv. Joskūnų k. Šakės (2) (g. Vily) — 1, pv. Bežemnių k. Šaltiniai (2) (g. Salli) 1. || Saltiné (2) pv. Joskiiny k. 2. gn., pv. Laziiny k. 3. kr., 1, pv. Valdiky k. Šarkos krūmai ~ pv. Joskūnų k. Šilabalė (1) || Silos bala || Šūlos bala — pv. Bebrėnų k. Šimuliai (3?) || Šimuliūvos (2) (g. Simuliévy) — gn., kr., mš. Dauronių k. Snakojai (1) (g. Šnodkavyje) — 1. Dauronių k. 219 Šnakop (all. sg.) — pv. Pasalių k. Šniūrai (2) — 1. kr., 1. Dervagių k. 2. I. Šeškų, Uosiagirių k. Šniūrėliai (2) (g. Šnurki) — 1. pv. Bebrėnų, Dervagių k. 2. 1. Uosiagirių k. Šūlos bala — žr. Šilabalė Švėdų šulnys — I. Valdikų k. Tarpūkelė (1) — 1. I. Bebrėnų k. 2. || Pamyždarėžnica (1) I. Gudenionių k. Tekmė (4) || Tekma (4) (g. Teėkma, Techma) — b., pv. Gudenionių k. Telétnykas (1) (g. Celiatnik) — pv. Lazūnų k. Tiltai (1) — pv. už Beržuonos upės, Lazūnų k. Tolėja (3) — pv. Bebrėnų k. Trakėliai (2) (g. Trakéli) — kr., pv. Bebrėnų k. Trėčiasai — |, pv. Bebrėnų k. Tretieji — 1. Bebrėnų k. Urėčiščiai (1) (g. Uročišča) — b., kr. Bebrėnų k. Ūskiškės (1) (g. Uskiški) — 1. Joskūnų k. Valakai (2) (g. Valoki) — 1. Gudenionių k. Valka (4) — 1. b., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Dervagių, Mėgūnų k. 3. gn. Žydžiū- nų k. Varanėliai (2) — 1. Pasalių k. Varykla (2) (g. Varikli) — 1. Bačkininkų, Bebrėnų k. Vėikščinė (1) (g. Vaikščina) — 1. pv. Gudenionių k. 2. I. Valdiku k. Vertimai (2) (g. Vercima) — pv. Dervagių, Pasalių, Šeškų k. Vertimėliai (2) — I., pv. Pasalių k. Vertiminis || Vertiminiai — kr., |. Dervagių k. Vidūlaukiai (1) (g. Vidūlauki) — 1. Gudenionių, Lazūnų k. Viduriniėji — dr., I. Lazūnų k. Vidutinė (2) (g. Serédniaja) — pv. Bebrėnų k. Vy(j)anas (1) (g. Whan) — 1. gn. Dauronių, Uosiagiriy, Zuboniu, Valdikų k. 2. 1., pv. Gudenionių k. 3. gn., pv. Kruplių k. Vykiškė — žr. Vytiškė Vytiškė (2) || Vykiškė (2) (g. Viciški) — pv. Pasalių, Salinių k. Vytiškėlė (2) — pv. Pasalių, Salinių k. Zastenkas (2) (g. Zascienki) — 1. 1. Dervagių k. 2. || Zostenkas (1) I. Joskūnų k. Zaulinka (1) (g. Zaulinka) — pv. Zūbonių k. Zbiščios (2) (g. Zbišči) — pv. (už Bokšto) Pasalių, Salinių k. Žargėliai (? < Žardėliai) (2) (g. Zargieli) — 1. Bežemnių k. Zydo daržas — gn., |. Gudenionių k. Gauta 1999 03 01 SUTRUMPINIMAI acc. — accusativus, galininkas all. — allativus, pašalio einamasis vietininkas apyl. — apylinkė(s) b. — bala buv. — buvęs deš. — dešinysis dr. — dirva, ariama žemė dv. — dvaras dž. — dažniau E. Volt. — E. Volterio užrašyta g. — gudų, gudiškai gn. — ganykla ines. — inessivus, esamasis vidaus vietininkas int. — intakas J. Jabl. — J. Jablonskio užrašyta k. — kaimas kair. — kairysis K. Būg. — K. Būgos užrašyta kln. — kalnas, kalva kr. — krūmai l. — laukas, paprastai dirbama žemė le. — lenkų, lenkiškai mstl. — miestelis mS. — miškas, miškelis nom. — nominativus, vardininkas pl. — pluralis, daugiskaita plg. — palygink pv. — pieva r. — rusų, rusiškai raj. — rajonas, rajono rst. — raistas rt. — rečiau IZ. — rėžiai sg. — singularis, vienaskaita sl. — slavų, slaviškai t. — taria, tarmiškai vk. — vienkiemis Žr. — žiūrėk LITERATŪRA Anonim 1898: Obszar języka litewskiego w gubernii wilenskiej. — Materyaly antropologiczne-ar- cheologiczne i etnograficzne 3, Krakow, 1-72. Arumaa P. 1930: Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen, Dorpat, 31-40. Balinski M., Lipinski T. 1846: Starožytna Polska pod wzgledem historycznym, geograficznym i statystycznym 3, Warszawa, 251. 221 KBg 1906: Būga K. Užrašai, (1906). — Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos Rankraščių skyrius, E. D 545. Grinaveckienė E. 1960: Tarmių medžiagos rinkimas lietuvių kalbos atlasui. — Lietuvių kal- botyros klausimai 3, 191—205. JJ 1906: Jablonskis J. Užrašai, (1906). — Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, E. 77-32. JJ 1933: Jablonskio raštai 1, Kaunas: Akcinė „Ryto“ bendrovė Klaipėdoje, 125-132. LzŽ — Petrauskas J., Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. Maceika J. 1998: Lazūnai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Semokas P. 1984: Lazūnų ir gretimų apylinkių XIX ir XX a. pradžios žmonių vardai. — Kraš- totyra 17, 62—12. Semokas P 1989: Lazūniškių pavardės ir pravardės. — Krastotyra 23, 108-121. Senkus J. 1958: Laziiny tarmės ypatumai. — Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A 1(4), 183-194. Senkus J. 1959: Lazūnų tarmės tekstai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 2, 215-230. Sudnik 1972: Cyauux T. M. Lazūnai. JIutoBckasi, 6eJiopyccKas H I0JIbCKast OOHOJIOTHYeCKHe CHCTEMEI. — Banmo-cnaeanckui cbophurk, Mocksa: Hayka, 15-115. Šlapelis J. 1927: Mįslės, surinktos Lazūnų parapijoje 1923 m. rugpjūčio men. — Lietuvių tauta 3(2), 462-464. Vedomosti 1827: BegoMocTu 0 KocTrejiaX H MOHaCTbIDAX BHJIeHCKOH anapxuHn, F. 694, ap. 2, nr. 769, 1. 5. Wolter E. 1899: Zum litauischen Dialektkunde. — Mitteilungen der litauischen litterarischen Gesellschaft, Heidelberg, 173-187. TOPONYME IM GEBIET VON LAZUNAI Zusammenfassung In dem alten litauischen ethnischen Gebiet, gegenwartig im Ostlichen Teil des Kreises Vija (weiBruss. fuje), Kreis Grodno (lit. Gardinas, weiBruss. Hrédno), Republik WeiBruBland, un- weit von der Miindung der Berzuona (weiruss. Berézina) in die Memel (lit. Nemunas) befand sich ein noch vor kurzem von Litauern verhaltnismaBig dicht besiedeltes Gebiet, das unter dem Namen des Dorfes und ehemaligen Gutes — jetzt des Stadtchens und Gemeindezentrums — Laziinai (weiBruss. Lazdiiny) bekannt ist. Laziinai ist eine von Litauern bewohnte Siedlung, die im Siidwesten von Vilnius am weitesten (cca 120-130 km) entfernt liegt. Hier wird eine der archaischsten und eigenstandigsten ostaukstaitischen Mundarten der Vilniuser gesprochen. Lei- der ist sie jetzt ganzlich im Aussterben begriffen. In diesem Beitrag sind Toponyme (Namen der Wohnorte, FluBnamen und Mikrotoponyme) verzeichnet, die die alten Einwohner von Lazunai gebrauchten, wenn sie ūber ihr Leben, ihre Arbeit und ihre Reisen erzahlten. Sie bilden einen Teil ihrer Welt und ihres Lebens. 222