Lazūnų krašto vietovardžiai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Aloyzas VIDUGIRIS Lietuvių kalbos institutas, Vilnius LAZŪNŲ KRAŠTO VIETOVARDŽIAI Vietų vardai yra nuolatiniai žmogaus gyvenimo palydovai. Juos sukuria žmonės. Todėl išlikę vietovardžiai yra vietos gyventojų kultūros, jų etninės priklausomybės atspindys ir liudytojas. Vietovardžiai gali nemaža papasakoti apie krašto praeitį ir čia vykusius etnolingvistinius procesus. Pietryčių Lietuvos gyventojai nuo seno susidūrė su rytų slavais ir, kontaktuodami su jais, pradėjo perimti jų kalbą. Lietuvio lūpose gražiausiai skambantys vietovardžiai slaviškai kalbančiųjų dažnai esti neatpažįstamai pakeičiami. Antra vertus, lietuviškai kalbantieji, vartodami slaviškus vietų vardus, juos irgi adaptuoja ir taiko prie savo kalbos sistemos. Žemiau pateikiami Lazūnų krašto vietovardžiai yra gyvas tokio kalbų sąveikavimo pavyzdys ir kartu turbūt vienas paskutiniųjų paminklų kadaise prie Beržuonės ir Nėmuno santakos buvusiai didelei ir dabar amžiams nutilusiai lietuvių pasaulio daliai. Lazūnų apylinkė, ilgą laiką priklausiusi Vilniaus vaivadijos (o vėliau – gubernijos) Ašmenos apskričiai, lenkų okupacijos metais – Naugardūko vaivadijos Valážino apskričiai, dabar įeina į Baltarusijos (Gudijos) respublikos Gaŕdino srities Vijòs rajoną. Seniau Vijà buvo Lydos apskrities valsčiaus centras, kur nuo seno vyko garsūs turgūs. Dabartinį Vijòs rajoną sudaro Bókšto, Eigirdų, Geranainių, Jūrotiškių, Lazūnų, Leliūkų, Ležnėnų, Lipniškių, Mārino (g. Móryna, r. Morino), Subātninkų, Trobų ir Vijòs apylinkės. Patį vardą Vijà išlaikė tik senieji Dieveniškių ir kai kurių gretimų apylinkių lietuviškai kalbėję gyventojai. Lazūniškiai vartoja slaviško varianto Ivje sulietuvintas formas: Iujà, Iujà ar Iujà. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuvių kalba apie Lazūnus plačiau ar siauriau dar buvo vartojama šiuose kaimuose: Ažūbelavičių, Bāčkininkų, Bebrėnų, Bežėmnių, Daniūnų, Dauronių, Dervagių, Gudeniōnių, Jančiūnų, Joskūnų, Kupronių, Mačiūlinių, Pāsalių I, II, III, Salinių, Šeškų, Ūosiagirių, Ūosiagirėlių, Vāldikų, Vinkšnėnų, Zomašių I, II, Žūbonių, Žydžiūnų ir kt. XX a. pradžios lietuvių spaudoje dar nuolat buvo minimi Dudų, Geranainių, Subātninkų, Surviliškių, rečiau Bókšto, Trobų, Vijòs lietuvių kalbos nepraradę žmonės. Manoma, kad vien apie Lazūnus lietuviškai kalbėti mokančių žmonių buvo apie 6000, nors pagal 1890 m. A. Platerio surinktus ir anonimo apdorotus duomenis tokių buvo užrašyta 3559 asmenys (Anonim 1898: 60). Iš XIX a. pradžioje per parapijų kunigus sukauptų duomenų (Ved Mosti 1827) šio krašto žinovų M. Balińskio ir T. Lipińskio aprašymo (Baliński, Lipiński 1846: 251) matyti, kad iki XIX a. vidurio lietuvių kalba dar vyravo bemaž ištisai nuo Vilniaus iki Ašmenos 202 upės – dabartinių Gervėčių rytuose ir iki Bokšto ir Lazūnų apylinkių pietryčiuose. Vėliau prasidėjo spartus lietuvių kalbos nykimas. Norą šviestis ir viltį prisiglausti prie lietuvių tautos kamieno lazūniškiams sužadino Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Šviesius prisiminimus paliko vyskupo J. Matulaičio apaštalinė veikla ir jo vizitacijos Lazūnuose. Jo rūpesčiu į Lazūnus buvo paskirtas veiklus kunigas lietuvis Karolis Gumbaragis (1885–1957). Asmeniškai J. Matulaičio paskatintas į Vilniaus lietuvių (būsimą Vytauto Didžiojo) gimnaziją mokytis atvyko pirmasis lazūniškis Juozas Maceika (1906–1991), vienas didžiausių savo kraštiečių rėmėjų ir Pietryčių Lietuvos kultūros darbuotojų. Pats gražiausias kultūrinio gyvenimo tarpsnis lazūniškiams buvo K. Gumbaragio kunigavimo Lazūnuose penkmetis (1920–1925). Įvairiuose kaimuose kunigas nuolat rengė vakarus ir gegužines. Ypač dažnas svečias jis būdavo miškų apsuptame Pasalių kaime. Dažną šeštadienio ar sekmadienio popietę pasikinkęs arklį atvažiuodavęs su savo zakristijonu muzikantu. Jaunimo susirinkdavo iš gretimų Joskūnų, Jančiūnų, Dauronių, Uosiagirių, Valdikų, Gudenionių ir kitų kaimų. Prasidėjusios dainos ir žaidimai ilgai tęsdavosi ir kunigui išvykus. Kun. K. Gumbaragis skatino jaunimą šviestis, mokytis, jo dėka Lazūnuose buvo atsiradusi pirmoji lietuviška mokykla. Deja, mokykla okupacinės lenkų valdžios greitai buvo uždaryta, o kunigas dėl savo lietuviškos švietėjiškos veiklos pateko į valdžios nemalonę ir buvo priverstas išsikelti. Vėliau kultūriniu gyvenimu rūpinosi iš Lazūnų apylinkių kilę moksleiviai ir studentai. J. Maceikos rūpesčiu buvo įsteigtos skaityklos Bebrėnų ir Lazūnų kaimuose. Tačiau turbūt nė vienai apylinkei taip nesisekė, kaip Lazūnams. Vos tik pradėjusios veikti lietuvių švietimo ir lavinimo įstaigos tuojau buvo likviduojamos. Nepaprastu nežmoniškumu pasižymėjo okupantų biurokratai, sėdėję Bokšto valsčiuje, Valažino apskrityje ir Naugarduko vaivadijoje. Ne kartą žmonės pasibaisėdami pasakojo apie du lenkų valdininkų beširdiškumo atvejus: lietuvių mokyklai suteikęs patalpas vargingas Pasalio gyventojas J. Varanėlis beveik metus laiko kiekvieną dieną buvo verčiamas pėsčias vykti registruotis (melduotis) į Bokšto valsčių, esantį už 18–20 km.; Lazūnų kaimo valstietis K. Barauskas, norėdamas gauti lietuvių tautybės pažymėjimą sūnui, kad šis galėtų mokytis Vilniaus lietuvių gimnazijoje, daugybę kartų tuščiai vaikščiojęs pas Lūgamėnų valsčiaus viršaitį, Valažino apskrities viršininką (apie 40 km.) ir Naugarduko vaivadą (40 km.), pėsčias nuėjo į Varšuvą pas Švietimo ministrą (400 km.) ir vistiek nieko negavo. Lazūniškių lietuvių vaikai prievarta buvo nuvaryti į lenkiškas mokyklas. Iš Lazūnų bažnyčios lietuvių kalba buvo visai pašalinta ir niekada nebebuvo įleista. Tai galutinai pakirto lietuvių kalbos šaknis. Daugelis sugudėjo per vieną kartą. 1908 m. Salinių kaime gimęs B. Maknickas pasakojo, kad iki 16 metų visai nemokėjęs niekaip kitaip, kaip lietuviškai, ir turėjęs didžiulio vargo, kol pramokęs gudiškai ir lenkiškai, o jo vaikai – jau tikri gudai, tik pagal religiją save laiko 203 lenkais. Iš Bebrenų kaimo kilę Žaldokai (J. Žaldokas ir A. Žaldokienė, gim. 1902 m.), visą gyvenimą kalbėję tik lietuviškai, gudiškai gerai kalbėti jau negalėję išmokti. 1993 m. buvo likusi tik viena pasališkė Filomena Varanelytė-Avižičienė, gim. 1925 m., gerai mokanti tradicinę savo krašto tarmę. Nors Lazūnų šnekta sunyko, tačiau jos žemė Lietuvai išaugino būrį pasižymėjusių žmonių: iš Lazūnų kaimo kilusį Juozą Maceiką, iš Gudėnonių – inžinierių, agronomą, kraštotyrininką Praną Semoką (1909–1986), iš Dauronių (Daunorių) – literatą, žurnalistą, žodynininką Joną Petrauską (1915), iš Uosiagirių – gydytoją Vladą Kemeišaitę-Gurevičienę ir daug kitų. Daugeliui savo kraštiečių išsimokslinti, įsigyti specialybę ir prisiglausti padėjo Juozas ir Salomėja Maceikai. Lazūnų lietuvių šnekta priklauso rytų aukštaičių vilniškių patarmei ir yra pati piečiausia jos dalis. Lazūnų šnektą tyrė E. Volteris (Wolter 1899: 173–187), J. Jablonskis (JJ 1906; 1933: 125–132). Nemažą pluoštą lietuviškos tautosakos 1923 m. užrašė J. Šlapelis (Šlapelis 1927: 462–464). Apie 1929 m. Lazūnuose lankėsi lenkų kalbininkas W. Porzezińskis, tačiau apie jo rinktos medžiagos likimą kol kas nieko nežinoma. 1930 m. Lazūnų apylinkės tarminių tekstų užrašė ir paskelbė estas P. Arumaa (Arumaa 1930: 31–40). Šią tarmę 1930 m. su savo asistentu norvegu baltistu Chr. Stangu, o 1938 m. vienas tyrė J. Gerulis. Jiems talkino J. Maceika ir P. Semokas. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje yra likęs ir K. Būgos užrašytas Lazūnų šnektos tekstelis (KBg 1906), bet ar pats mokslininkas kada nors lankėsi Lazūnuose, nežinoma. Pokario metais Lazūnų šnektą tyrė ir paskelbė darbų J. Senkus (Senkus 1958: 183–194; 1959: 215–230), E. Grinaveckienė (Grinaveckienė 1960: 191–205), maskvietė T. Sudnik (Sudnik 1972: 15–115). 1985 m. išėjo šio straipsnio autoriaus ir J. Petrausko sudarytas „Lazūnų tarmės žodynas“ (LžŽ) ir kt. Čia skelbiami Lazūnų krašto vietovardžiai surinkti įvairių žmonių. Savo gimtojo Lazūnų kaimo vietų vardus surinko ir aprašė J. Maceika monografijoje „Lazūnai“ (Maceika 1998). Nemažą vietovardžių pluoštą užrašė žodžių rinkėjas ir „Lazūnų tarmės žodyno“ bendraautoris J. Petrauskas. Lazūnų krašto vardyną kruopščiai tyrė P. Semokas. Jis ne tik plačiai apvaikščiojo Lazūnų apylinkę, rinkdamas žmonių vardus, pavardes, pravardes ir vietovardžius, bet ir gerokai rausėsi po archyvus. Jo plunksnai priklauso straipsniai apie lazūniškių vardus (Semokas 1984: 62–72) ir pavardes bei pravardes (Semokas 1989: 108–121). Be to, apie Lazūnų kraštą P. Semokas paliko tris nemažas rankraštines studijas, kurios saugomos Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Didelis privalumas yra tai, kad daugelį vietovardžių jis užrašė dviem ar trim kalbom, t. y. lietuviškai, gudiškai ir dažnai lenkiškai. Šiek tiek vietovardžių užrašė tarmės tyrėjai E. Volteris, J. Jablonskis, J. Senkus, E. Grinaveckienė, A. Balasaitis, T. Sudnik ir kt. Šio straipsnio autorius, rinkdamas vietovardžius, 1957 m. dviračiu apvažiavo daugelį Lazūnų apylinkės kaimų. Daug Lazūnų apylinkės vietovardžių bu- 204 vo surinkta per 1976 ir 1988 m. ekspedicijas ir kitas ilgesnes ar trumpesnes išvykas. Žemiau pateikiamas Lazūnų krašto žmonių vartojamų vietovardžių abėcėlinis sąrašas. Atsisakyta bet kokio jų skirstymo ir nagrinėjimo. Daugelis jų savo darybos pobūdžiu nesiskiria nuo visų kitų lietuvių kalbos ploto vietų vardų. Galima atkreipti dėmesį tik į lazūniškiams būdingus „įvardžiuotinius“ vietovardžius, sudarytus slavų kalbų pavyzdžiu iš pavardės ar pravardės kilmininko ir įvardinių galūnių -(j)is, -ji, pvz.: Breivóji (t. y. Breivõs) pv., Bùikoji (t. y. Bùikos) pv., Bùikojis arba Bùikosis kálnas, Skrudžioji (Bebrenų k. dalis, kur gyveno Skrudžiais pravardžiuojami bebrėniškiai), Mūsios (t. y. mūsų) Zbìščios pv. Dėl savo gimtosios kalbos primiršimo ir slavų kalbų įtakos yra atsiradusių dubletų, slaviškų vertalų. Tai ypač būdinga mikrotoponimijai. Autentiškas vietovardžių formas geriausiai buvo išlaikę visą laiką lietuviškai kalbėję senieji asmenys. Net ir slaviškai kalbėdami, jie išlaikė lietuvišką šaknį, o dažnai ir visą formą, pvz.: Ažùdaržis, Dvarnėlis, Pirmieji, Platėji, Varyklà arba Liūnas – sl. Liún, Laukėliai – sl. Laukėli, Trakėliai – sl. Trakéli. Ten, kur dvikalbystė tęsėsi ilgą laiką ir lietuvių kalba jau baigiama užmiršti, įsigali įvairūs vertalai, pvz.: Ažùkluon-is – sl. Zahuménica, Ažùdaržis – sl. Zaharádnica, Ilgėji – g. Dóugije, Platėji – g. Širókija, Vidutinė – sl. Serédnaja, Vỳanas (išgana, varykla) – sl. Výhan ir pan. Kai kurie vietovardžių linksniai kartais esti skirtingų kamienų, pvz.: nom. pl. Dauroniai, Dervagiai, Geranainiai, Zūboniai, bet acc. pl. Daurónis, Petrónis, Zūbónis, ines. pl. Dauronysà, Dervagysà, Geranáinysa, Zūbkónysà. Į gyvenamųjų vietų vardų sąrašą, be Lazūnų apylinkės kaimų, įtraukta ir tolimesnių kaimų, miestelių, miestų vardų bei keletas kitų šalių ir jų sostinių vardų. Visi sąraše paminėti vietovardžiai yra artimai susiję su pačių lazūniškių ar jiems artimų žmonių gyvenimu. Tai jų gyvenimo ir pasaulio dalis. Sąraše abėcėlės tvarka pateikiamas vietovardis, po to skliausteliuose – jo kirčiuotė ir slaviškas, daugiausia gudiškas, atitikmuo, o po brūkšnelio – duomenys apie vietovardžiu įvardijamą objektą bei pastarojo lokalizacija. Dalies kaimų lokalizacija gali būti ne visai tiksli, nes ją nustatant ne visada turėta kuo pasiremti. 1. Gyvenamųjų vietų vardai Alenãvas (2) || Alienãvas (2) (g. Galénava, r. Galenovo) – Vijos apyl. k., buv. dv. Alšėnai – žr. Galšià Ančėrai (2) (g. Gančary, r. Gončary) – Vijos apyl. k. Astráucai (3ᵇ) (g. Astraucy, r. Ostravici) – Vijos raj. k. Ašmenà (3ᵇ) (g. Ašmiány, r. Ošmiany) – Gardino srities miestas, raj. centras Ažùbelaviai (1) || rt. Ažùbelavės (1) || Ažùbelaliai (1) J. Jabl. (g. Zabėlaucy, r. Zabeloviči) – Lazūnų apyl. k. 205 Bãčkininkai (t. Bãčkinykai) (1) (g. Bacešniki, r. Bočešniki) – Lazūnų apyl. k. Bãčkūriai (3ᵇ) – taip Bačkininkų kaimą pravardžiavo Vinkšnėnų k. gyventojai Bagdenãvas (2) (g. Bagdzenówa, r. Bogdanovo) – Vyšniavo apyl. k., buv. dv. Bairẽšai (2) || Bairẽšiai (3) (g. Bairašy) – Dūdų apyl. k. Bajõrai (2) – Lazūnų k. rytinė dalis, kur gyveno pasiturintys ūkininkai Bakūnavas (1) || Bakūnãvas (2) (g. Bakūnava, r. Bakunovo) – Bokšto apyl. k., buv. dv. Bãltgiriai (1) || Baltgiriai (3ᵃ) (g. Bóutkiy, le. Bolkiy) – Lazūnų apyl. k. Barãnaučai (1) (g. Baránaųcy, r. Baranoviči) – 1. Gardino srities miestas, raj. centras. 2. Trobų apyl. k. Bãravas (1) || Barãvas (2) || Bõravas (1) (g. Bórava, r. Borovo) – Vijos raj. k., buv. dv. Barisovas (1) || Barisavas (1) || Barisãvas (2) (g. Barisava, r. Borisovo) – Bokšto apyl. k., buv. dv. Barsūkai (2) (g. Barsuki, r. Borsuki) – Dūdų apyl. k. Barūtiškės (1) (g. Barūčiski, r. Borutiski) – Trobų apyl. k. Basiõrai (2) (g. Basiary) – Lazūnų k. dalis, kur gyveno nuskurde valstiečiai Bebrėnai (1) || rt. Bebrėniai (1) (g. Bóbraucy, r. Bobroviči) – Lazūnų apyl. k. Belarūsija (1) || Belarūsis (2) – Baltarusija, Gudija Beržuonà (3) || Beržà (3) || Žaberėžės (1) (g. Záberaz, Záberez, r. Zaberez) – Bokšto apyl. k. Bežėmniai (2) || Bežėmniai (1) (t. Bežãmnial) < Bežėminiai || Bežamčai (2) (g. Biažėmcy, r. Bežamcy) – Lazūnų apyl. k. Bilmanai (3ᵃ) || Bilmónai (1) (g., r. Bilmóny) – Lazūnų apyl. k. Bobinkai (1) (g. Babinki, r. Bobinki) – Vijos apyl. k. Bókštas (1) || rt. Bókštai (1) (g., r. Bákšty) – Vijos raj. m. stl. Brãdiškė (1) || Brãdiščiai (1) || Brėdiščiai (1) (g. Bradzišča, r. Brodzišče) – Bokšto apyl. k. Breivai (3) – Pasalių k. dalis, vadinama pagal gyventojų pravardę Brūdinkai (t. Brūdnykai) (1) || Brudniai (4) (g. Brúdniki) – pravardinis Joskūnų kaimo vardas Bukótos (2) – Lazūnų k. dalis pagal pravardę Bukotà Bulbienõliai (2) – taip Gudenonių k. pravardžiavęs Bebrėnų k. jaunimas Cecernykai – žr. Teterninkai Cimanoniai (1) || Cimanoniai (3) (g. Címanoucy, r. Cimanoviči) – Lazūnų apyl. k. Čėpūnė (1) || Čėpūnia (1) || Čėpūnė (1) (g., r. Čápun') – Dūdų apyl. k. Čėpunka (1) (g., r. Čápunka) – Dūdų apyl. k. Čerkėsai (2) (g. Čarkésy, r. Cerkesy) – Jūrotiškių apyl. k. Černėliai (2) (g., r. Čarnéli) – Jūrotiškių apyl. k. Černėnai (1) (g. Čérnioucy, r. Černeviči) – Dūdų apyl. k. 206 Černyčia (2) || Černiča (2) (g. Čarniča, r. Černica) – Jūrotiškių apyl. k. Dailidės (2) (g., r. Dailīdy) – Vijos apyl. k. Dainavā (3b) (g. Dainóva, r. Doinovo) – Trobų apyl. k. Daniūnai (1) (g. Dóneucy, r. Doneviči) – Lazūnų apyl. k. Dárgiškės (1) (g., r. Dórgiški) – Trobų apyl. k. Daugirdiškės (2) (g. Daugirdziški, le. Doverdiški, r. Dovgirdiški) – Trobų apyl. k. Dauroniai (3) || rt. Daunoriai (3) (g., r. Dounáry) – Lazūnų apyl. k. Dėravagiai – žr. Dervagiai Derevnóji (g. Dzeraunaja, r. Derevnoje) – Minsko srities Stolbcų raj. mstl. Dervagiai (3a) || Dievergiai (3a) || Dėravagiai (3b) || Dirvagiai (3b) J. Jabl. || Gervagiai (3b) (g. Dzévergi, rus. Devergi) (plg. posakį Dervagys aina vergáuc) – Lazūnų apyl. k. Diámantas (1) (g. Dziámanty, r. Diamonty) – Vijos raj. k. Dievēniškės (1) || Dievēniškė (1) (g. Dzeveniški, r. Deveniški) – Šalčininkų raj. mstl. Dievergiai – žr. Dervagiai Dirvagiai – žr. Dervagiai Dragūnai (1) (g., r. Dragúny) – Vijos raj. k. Dūdos (4) || Dūdà (4) (g., r. Dúdy) – Vijos raj. bažnytkaimis Dunojus (2) (g., r. Dunáj) – Jūrotiškių apyl. k. Durnieji Zomāšiai – žr. Zomāšiai Eigirdos (3b) || Eigirdai (3b) (g., r. Éigirdy, le. Jegirdy) – Trobų apyl. k., apyl. centras Fráncija (1) – Prancūzija Galimšcina (1) (g., r. Galimščina) – Vijos raj. k., buv. dv. Galšia (4) || Alšėnai (1) (g. Gal'šány, r. Golšany) – Ašmenos raj. mstl. Galūnėnai (1) || Galumenai (1) (g. Galúnaucy, r. Galunoviči) – Dūdų apyl. k. Gečiškės (2) (g., r. Geciški) – Lazūnų apyl. vk. Genciūnai – žr. Ginčiūnai Geranáiniai (1) || rt. Geranāniai (2) (g. Geranióni, Geranióncy) – Vijos raj. mstl. Germánija (1) – Vokietija Gervagiai – žr. Dervagiai Gibučiai (2) (g. Gibúcy, le. Gebuci) – Vijos raj. k. Ginčiūnai (1) || Genciūnai (1) (g. Ginčiúny, le. Gentiuny, r. Gintiuny) – Vijos raj. k. Girdiškės (1) (g. Girdziški, le. Gerdiški, r. Girdiški) – Subatninkų apyl. k. Girduškės (1) (g., r. Girduški) – Lazūnų apyl. k. Grábaucai – žr. Rōbovas Gradnia (4) || Grodnia (4) (g. Gródna, r. Grodno) – Gardinas, srities centras Graužiškės (1) || Gráužiškės (1) (g. Graužiški) – Ašmenos raj. mstl. 207 Gudėliai (2) || Rusȯkai (2) (g., r. Rusáčki, Rusakí) – Lazūnų apyl. k., buv. dv. Gudenioniai (3) (g., r. Gudeniáta) – Lazūnų apyl. k. Gūdija (1) || Gudija (2) – Baltarusija Gudiškės (2) (g., r. Gudžiški) – Bokšto apyl. k. Guragaliai (3b) – Lazūnų k. dalis Ilgōji – Bebrėnų k. dalis Itrėnai (1) – Vijos raj. k. Ivenčius (t. Ivinčius) (2) (g., r. Ívenec) – Minsko srities miestas, raj. centras Ivjà – žr. Jūjà Jančiūnai (1) || Jančiai (4) (g. Jánceucy, r. Janceviči) – Lazūnų apyl. k. Jaremkà (2) || Jaremkos (2) (g., r. Jarémki) – Vijos raj. k. Jasiūnai (1) – Šalčininkų raj. mstl. Jivjà – žr. Jūjà Jógodnė (1) (g., r. Jágadnia) – Vijos raj. k. Joskūnai (1) (g. Jáskeucy, r. Jáskeviči) – Lazūnų apyl. k. Jotautėnai (1) || Jotautai (3a) (g. Játaucy, r. Jatautoviči) – Vijos apyl. k. Jūjà (4) || Jivjà (4) || Ivjà (t. Iujà) (4) (g. Ívja, r. Ivje) – Vija, Gardino srities miestas, raj. centras Jūrōtiškės (1) || Jūrōtiškė (1) (g., r. Juráčiški) – Vijos raj. mstl. Juzapāvas (2) (g. Juzefóva, r. Juzefovo) – Lazūnų apyl. k., buv. dv. Kalesninkai (t. Kalesnykai) (2) – Šalčininkų raj. mstl. Kalivārija (1) – Vilniaus miesto dalis Kalniniai (2) – Bebrėnų k. dalis Kalvėliškės – žr. Kaulelìškės Karašėnai (1) (g., r. Karašeniáta, le. Krošenienta) – Dūdų apyl. k. Karpėnai (1) (g. Kárpaucy, r. Karpoviči) – Lazūnų apyl. k. Kasčiai (4) (g., r. Kósci) – Jūrōtiškių apyl. k. Kastusėliai (2) – Pasalių k. vakarinis galas Katnai (3b) (g. Katkí, r. Kotki) – Jūrōtiškių apyl. k. Kaulėliškės (1) || Kalvėliškės (1) (g. Kanvelìški, r. Konvelìški) – Varenavo raj. mstl. Kaũnas (4) || Kaūnus (2) – Lietuvos miestas Kazėnai (1) (g. Kózeucy, r. Kozeviči) – Dūdų apyl. k. Kazināvas || Kazinōvas – žr. Kózinavas Kiaurai (4) (g. Kéury, le. Kieury, r. Kevy) – Bokšto apyl. k. Kirvėliai (2) (g., r. Kirvéli) – Lazūnų apyl. k. Klevyčia (2) (g., r. Kleviča) – Ašmenos raj. bažnytkaimis Kōzinavas (1) || Kazināvas (2) || Kazinōvas (2) (g. Kózinava, r. Kozinovo) – Bokšto apyl. k. Kraiči̇ninkai (t. Kráičnykai) (1) (g., r. Kráičniki) – Vijos raj. k. Krėvas (2) || Krėva (1) (g. Krėva, r. Krevo) – Smurgainių raj. mstl. 208 Kryčinkai (t. Kryčnykai) (1) (g., r. Kričniki) – Jūrotiškių apyl. k. Kri liškės (1) (g., r. Kriliški) – Jūrotiškių apyl. k. Kryžaukos (1) (g. Kryžouki, r. Kryžovki) – Jūrotiškių apyl. k. Krupliai (4) (g., r. Kruplį) – Lazūnų apyl. k. Kubonė (2) – Kubanė Kūkšinas (1) (g., r. Kūkšin) – Bokšto apyl. k. Kupronai (3b) (g. Kūpracų, r. Kupoviči) – Lazūnų apyl. k. Kvederėkai (2) (g., r. Chvedaráki) – Vijos raj. k. Láibiškės (1) (g., r. Lóibiški) – Jūrotiškių apyl. k. Lapūčiai (2) (g., r. Lapuci, le. Lapuce) – Bokšto apyl. k. Latvà (2) – Latvija Lazūnai (1) (g., r. Lazdūny) – 1. Vijos raj. mstl., apyl. ir parapijos centras. 2. Lazūnų apyl. k. Leliūkai (2) (g., r. Leliukí) – Dūdų apyl. k. Ležnėnai (1) (g. Lěžneucy, r. Ležneviči) – Dūdų apyl. k. Lietuvà (3a) (g., r. Litvá) – taip vadinama Lazūnų apylinkė (lietuviai) Līpniškės (1) || Līpniškė (1) (g., r. Lipniški) – Vijos raj. mstl. Litvà (4) – taip vadinamas Pasalių k. (lietuviai) Liūbčius (2) (g., r. Liūbča) – Naugarduko raj. mstl. Liūnas (1) (g., r. Liūn) – Lazūnų apyl. vk. Lūgamėnai (1) || Lūgomėnai (1) || Lūgavėnai (1) (g. Lūgamaucy, r. Lugomoviči) – Dūdų apyl. k., būv. dv. Lukášinas (1) || Lukásinas (1) (g., r. Lukóšin) – Bokšto apyl. k. Mačiūliniai (t. Maciūliniai) (1) – Lazūnų apyl. būv. k. Maladėčina (1) (g. Maladėčna, r. Molodečno) – Minsko srities miestas, raj. centras Márinas (1) (g. Móryna, r. Morino) – Vijos raj. mstl. Mataūšai (2) – Pasalių k. rytinis galas Matikauščina (1) (g., r. Matýkauščina) – Lazūnų apyl. būv. vk. Mėgūnai (1) (g. Miágeucy, r. Miageviči) – Lazūnų apyl. k. Mìras (2) (g., r. Mír) – Koreličų raj. mstl. Munčėnai (t. Muncénai) (1) (g. Múnceucy, r. Munceviči) – Vijos raj. k. Nalibakai || Nalibokai (1) (g. Nalíbaki, r. Naliboki) – Ivenčiaus raj. k. (ten buvo lazūniškių pievos) Naūgardas (3b) || Navārutkas (1) (g. Navagrūdak, r. Novogru­dok) – Naugardukas, Gardino srities miestas, raj. centras Nauji Dervagiai – žr. Pupiniai Naujorkas (2) – Niujorkas Navārutkas – žr. Naūgardas Navasélkos (1) (g., r. Navasiólki) – Vijos raj. k. Nekviėtkos (2) (g., r. Nechviédki) – Lazūnų apyl. vk. Nerávai (2) (g., r. Neróvy) – Lazūnų apyl. vk. 209 Nikolájevas (1) (g. Nikalájeva, r. Nikolajevo) – Dūdų apyl. k. Noreikos (2) (g., r. Narejki) – Jūrotiškių apyl. k. Nosūnai (1) (g. Nósaũcy, r. Nosoviči) – Lazūnų apyl. vk. Panyžis (2) – Bokšto apyl. k. Papeninkai (t. Papelnýkai) (2) (g. Papenliki, r. Popelniki) – Vijos raj. k. Pásaliai (Pirmi, Kiti, Treti) (1) || Pásalis (1) || Páse liai (1) (g., r. Pósali, le. Posele) – Lazūnų apyl. k. Pastálniškės (1) (g. Pastóln iški, le. Postolniški) – Vijos apyl. k. Patelžiai (3b) (g., r. Patélzy) – Dūdų apyl. k. Pauláičiai (1) (g. Paulójci, Paulóucy, r. Pavloviči) – Jūrotiškių apyl. k. Pečkūnai (1) (g., r. Pačkūny) – Trobų apyl. k. Pelesà (t. Pelasà) (2) – Varėnavo raj. bažnytkaimis (lazūniškiai su pelesiškiais bendravo) Pesėnai (1) (g. Péseucy, r. Peseviči) – Dūdų apyl. k. Pėterburkas (1) (g., r. Péterburg) – Peterburgas Petroniai (3b) (g., r. Petróucy, r. Piotroviči) – Vijos apyl. k. Pociūnai (1) (g. Pacéucy, r. Paceviči) – Lipniškių apyl. k. Põlščis (2) (g., le. Polšč) – Lenkija Pupiniai (3b) (g., r. Pupini) || Nauji Dervagiai (le. Nove Devergi) – Dervagių k. dalis, pavadinta pagal pravardę Radaškoniai (3) (g. Radaškóucy, r. Radaškoviči) – Minsko srities raj. centras Radžiūnai (1) (g. Rodzéucy, r. Rodzeviči) – Vijos apyl. k. Rasališkės (1) (g. Rasóliški, r. Rosoliški) – Bokšto apyl. k. Rasiejà (2) – Rusija Razumnėjėji Zomašiai – žr. Zomašiai Róbovas (1) || Róbaucai (1) || Róbaučiai (1) || Grábaucai (1) (g. Grábaucy, Grábovo, Grábava, r. Grabovo) – Bokšto apyl. k. Ródūnia (1) – Varėnavo raj. mstl. Rusókai – žr. Gudėliai Salčininkai – žr. Šalčininkai Salešnykas || Saliėšnykai – žr. Šalčininkai Saliniai (2) (g., r. Sóly) – Lazūnų apyl. k. (dabar Pasalių k. dalis) Sántaka (t. Súntaka) (1) || Sántakės (t. Súntakes Dzidelės ir Mažos) (1) (g., r. Santóka) – Vijos raj. k. Sarókos (2) (g., r. Saróki) – Lazūnų apyl. k. Saugūčiai (2) (g., r. Sauguci) – Vijos apyl. k. Savininkai (t. Saviņykai) (1) (g., r. Savíniki) – Lazūnų apyl. buv. vk. Semónkos (2) (g., r. Semánki) – Lazūnų apyl. k. Siaukai (4) – taip Vinkšnėnus pravardžiavo Bačkininkų kaimo gyventojai Sil iai || Siliai (2) (g. Silíči, r. Sileviči) – Jūrotiškių apyl. k. Skrūdžioji (t. Skrūdžioji) – Bebrėnų k. dalis, pavadinta pagal pravardę Slabadà (2) (g. Slabóda, r. Sloboda) – Vijos raj. k. 210 Slānimas (1, 3) (g., r. Slōnim) – Gardino srities miestas, raj. centras Smatrā (4) (g. Smatrā, r. Smotra) – Bokšto apyl. k. Smurgāiniai (1) (g. Smargōni, r. Smorgon′) – Gardino srities miestas, raj. centras Stalbai (4) (g. Stalby, r. Stolby) – Minsko srities raj. centras Staniūnai – žr. Staunėnai Starčianėnai (1) (g., r. Starčaniāta) – Dūdų apyl. k. Staunėnai (1) || rt. Staniūnai (1) (g. Stōneucy, r. Stoneviči) – Dūdų apyl. k. Striženėnai (1) (g., r. Strižaniata) – Vijos raj. k. Subātninkai (t. Subātnykai || Subātnykas) (1) (g., r. Subōtniki) – Vijos raj. mstl. Surviliškės (1) (g., r. Surviliški) – Vijos raj. bažnytkaimis Šalčininkai (t. Šalčinykai || Šalčnykas) (1) || Salčininkai (t. Salčnykai || Salčnykas) (1) || Salėšnykas (1) || Saliešnykai (Didieji ir Mažieji) (1) (le. Solečniki) – Lietuvos miestas, raj. centras Šavėliai (2) (g., le. Šavěli) – Vijos raj. k. Šeptūnai (2) (g., r. Šeptūny) – Jūrotiškių apyl. k. Šeškai (4) (g., r. Šaški) – Bokšto apyl. k. Šibutatai (3b) (g., r. Šibūty) – Bokšto apyl. k. Šilučiai (2) (g., r. Šilūci) – Jūrotiškių apyl. k. Šilviai (2) (g., r. Šilvi) – Dūdų apyl. k. Šlėktos (2) (g., r. Šliachty) – Bežemių k. dalis, kurios gyventojai pirmieji pradėjo gudėti Šulāičiai (1) (g., r. Šulōici) – Minsko srities Valažino raj. Vyšnia­vo apyl. k. Švaikauskai (4) (g. Švaikāuskija, r. Švaikovskije) – Trobų apyl. k. Takōriškės (1) (g. Takāriški, r. Tokariški) – Jūrotiškių apyl. k. Teter­ninkai (t. Teternykai) (2) || Cecernykai (2) (g., r. Cecerniki) – Vijos raj. k., buv. dv. Titkūnai (1) (g., r. Titkūny) – Lazūnų apyl. k. Totōriai (2) (g., r. Tatāry) – Vijos apyl. k. Trakėliai (2) (g., r. Trakéli) – Lydos raj. mstl. Tróbos (3) || Trobà (3) (g., r. Trāby) – Vijos raj. mstl. Ūosiagiriai [Pirmi ir Kiti || Uosiagirėliai (2) (1) || Ūosigiriai (1) || Vōsgiriai (1) (g., r. Vōsigiry) – Lazūnų apyl. k. Uosiagirėliai – žr. Ūosiagiriai (Kiti) Ūosigiriai – žr. Ūosiagiriai Urtiškės (t. Určiškės) (1) || Urtiškė (t. Určiške) (1) (g. Určiški) – Vijos apyl. k. Valažinė (1) (g. Valōžin, r. Voložin) – Minsko srities miestas, raj. centras, Valažinas Valdikai (t. Valdzikai) (1) (g. Voldziki) – Lazūnų apyl. k. Valkā (4) || Valkai (4) (g., r. Valkā, Valki) – Lazūnų apyl. k. Vanagai (3b) (g., r. Karšūny) – taip Bebrenų kaimą pravardžiavo gudenioniškiai 211 Varanāvas (2) || Vōranavas (1) (g. Vōranava, r. Voronovo) – Gardino srities raj. centras, Varenavas Varanėliai (2) (g., r. Varanínki) – Pasalių k. vidurinės dalies pavadinimas pagal pavardę Vereščėkai (2) (g., r. Vereiščálki) – Vijos raj. k. Vilčėsai (2) || Vilčesai (3ª) (g. Vilčásy) – Dūdų apyl. k. Vileika (2) (g., r. Viléjka) – Minsko srities miestas, raj. centras Vilnius (1) || Vilnis (1) || Vilniusas (1) || Vilnia (1) – Vilnius Vinkšnėnai (1) (g., r. Vikšniany) – Vijos apyl. k. Vyšniavas (1) (g. Višneva, r. Višnevo) – Valazino raj. m ., Vōršuva (1) (le. Varšava) – Varšuva Vōsgiriai – žr. Ūosiagiriaì Zamaslāvas (2) (g. Zamaslāu, r. Zamaslav) – Trobų apyl. k., buv. dv. Zamašiai || Zamōšiai – žr. Zomāšiai Zapur̄vė (2) || Zapur̄viai (2) (g., r. Zapur̄vi) – Lazūnų apyl. vk. Zikonai (3ᵇ) (g. Zíkaucy, r. Zikoviči) – Lazūnų apyl. k. Zomāšiai (Pirmieji || Razumnieji, Kiti || Durnieji) (2) || Zamašiai (2) || Zamōšiai (2) (g., r. Zamōšy) – Lazūnų apyl. k. Zūbkoniai (3ᵇ) (g. Zūbkaucy, r. Zubkoviči) – Vijos apyl. k. Zūboniai (3ᵇ) (g. Zūbaucy, r. Zuboviči) – Lazūnų apyl. k. Zulkoniai (3ª) (g. Zūlkaucy, r. Zulkovici) – Jūrotiškių apyl. k. Židžiūnai (1) (g. Žýdzeucy, r. Žýdzeviči) – Lazūnų apyl. k. Žilioniai (3ᵇ) (g., r. Žíliči) – Vijos raj. k. Žirmūnai (1) – buv. Lydos apskrities, dabar Varenavo raj. mstl. Žmuidėkai (t. Žmuidžėkai) (2) (g., r. Zmuidziaki) – Lazūnų k. dalis, pavadinta pagal pravardę Žmuidžėkas, t. y. lietuvis Žukai (4) (g., r. Žukí) – Lazūnų k. dalis, pavadinta pagal pavardę 2. Upėvardžiai Alšānka (1) (g. Alšānka, r. Olšanka) – Nemuno deš. int., Dūdų apyl. Belavā || Beluvā (3ᵇ) (g. Belavā, Beliāuka) – Šilvės deš. int., Lazūnų apyl. Bežemnių k. Beržė || Beržā (3) (g., r. Beržā) – Šilvės kair. int. Beržuona || Beržūna (3ª) (g., r. Berēžina) – Nemuno deš. int., Bokšto apyl. Čėpūnė || Čėpūne || Čėpūnia (1) (g., r. Čėpunka, Čápunia) – Šilvės vidupys, Lazūnų apyl. Dūdā (4) (g. Dudziānka, r. Dudianka) – Nemuno deš. int., Dūdų apyl. Dunōjus (2) (g., r. Dunāj) – Beržuonos deš. int., Takoriškių k. Galšiā (4) (g. Galšānka, r. Golšanka) – Beržuonos deš. int., Galšios apyl. Garačiā – žr. Purvē 212 Gauja (4) – Nemuno deš. int., Vijos apyl. Išločius (1) || Išlačis (1) || Išlatis (1) (g. Išlač, r. Isloč) – Beržuonos kair. int., Bokšto apyl. Jūja – žr. Vija Klevė (4) (g., r. Klevá) – Gaujos kair. int., Surviliškių apyl. *Lazuona || *Lazūna (metraščiuose Lossuna) – buv. Beržuonos vardas (?) Nėmanas (3b) || Nėmonas (3b) || Nėmunas (3b) (g. Nióman, r. Neman) – Nemunas Purvė (2) || Garačia (2) (g. Garačá) – Šilvės kair. int., Lazūnų apyl. Ručaikas – žr. Upėlė Ručėjus – žr. Upėlė Salšė (4) (g., r. Sólsanka) – Nemuno deš. int., Dūdų apyl. Simė (4) || Sėmė (4) E. Volt. || Simà (4) (g., r. Simá) – Šilvės deš. int., Lazūnai Šilvė (2) || rt. Šilvė (4) (g., r. Šil’viánka) – Beržuonos deš. int., Šilvių k. Tekmė (4) || Tekmā (4) (g., r. Tekmá) – Šilvės deš. int., Gudeniounių k. Upėlė (2) || Ručaikas (1) || Ručėjus (2) (g., r. Ručáj) – Šilvės aukštupys, Gudeniounių, Pasalių k. Valkà (4) – 1. Belavos aukštupys, Bežemnių k. 2. Beržuonos kair. int., Bokšto apyl. Veremkà (2) || Veremà (3b) (g., r. Verenka || Veremka) – 1. Šilvės deš. int., Lazūnai. 2. || Virenà (3b) || Virenka (1) (le. Virenka) Gudeniounių k. Virenà || Virenka – žr. Veremkà Vijà K. Būg. || Jūja (4) – Nemuno deš. int., Vijos apyl. Vilija (1) – Neris, Nemuno deš. int., Ašmenos, Vileikos raj. 3. Mikrotoponimai A kaità (3b) || Akaitõs pieva – pv. miške, Pasalių k. Akmuõj (3b) – 1. gn. Mėgūnų k. 2. || Kreivūlių akmuõj 1. Pasalių k. An balų (t. Am bālų) – pv. už Beržuonos upės Pasalių k. An ilgūjų – pv. Joskūnų k. An rāgo – 1., pv. Bebrėnų k. Apušynas (3) – 1. l., mš. Valdikų k. 2. mš. Šeškų k. 3. l. Žydžiūnų k. Apušinė (2) (g. Apušina) – 1. l. Daniūnų k. 2. dr., l. Lazūnų k. Asiuklynė (2) – pv. Valdikų k. Až Bokšto – pv. Uosiagirių k. Až lūgelio – pv. Gudeniounių k. Až medžio – pv. Joskūnų k. Až ravėlio – pv. Pasalių k. Až tiltėlių – gn. Dauronių k. Ažūbradės (1) (g. Zabródzija, Zabródzica) – 1. || Ažūbradė (1) 1. Gudeniounių k. 2. l., rž. Valdikų k. 213 Ažūbrastis (1) – 1. Gudenionių k. Ažūdaržis (1) (g. Zaharó́dnica) – 1. l., rž. Bebrėnų k. 2. || Ažūdaržiai (1) l. Dervagių k. 3. || Ažūdaržės (1) l. Gudenionių k. 4. || Ažūdaržiai (1) l., pv. Žūbonių k. Ažūgასტis (1) (g. Zagásnica) – 1. Bežemnių k. Ažų Jasiūkų – 1. Gudenionių k. Ažūkapinės (1) (g. Ažūkapiri) – 1. pv. Bačkininkų k. 2. l. Bebrėnų k. 3. || Ažūkapiniai (1) l. Dervagių k. 4. || Ažūkapinis (1) l. Gudenionių k. Ažūkelė (1) – 1. Bežemnių k. Ažūkiemis (1) || Ažūkiemiai (1) (g. Ažūkiemì) – 1. Joskūnų, Valdikų k. Ažūklonės (1) – 1. l. Daunorių k. 2. || Ažūkloniai (1) l. Dervagių, Lazūnų k. Ažūkluon is (1) (g. Zahumenica) – 1. l. Bebrėnų, Dervagių, Gudenionių k. 2. || Ažūkluon iai (1) l. Joskūnų, Žūbonių k. Ažų kūdru – 1., rž. Valdikų k. Ažū Róbovo || Ažū Grábovo – pv. Pasalių k. Až upės (g. Zarécki) – 1. pv. Bebrėnų k. 2. gn. Gudenionių k. 3. kr., pv. Pasalių k. Ažūragiai (1) – 1. Kruplių k. Ažūraistis (1) (g. Azarišča) – 1. Joskūnų k. Až vartėlių (g. Ažvartéli) – 1. Joskūnų k. Až žydo – 1. l. Daunorių, Jančiūnų, Uosiagirių k. 2. mš. Pasalių k. Balà (2) – 1. pv. Bačkininkų k. 2. gn., kr. Pasalių k. Baláitės (1) – 1. || Baláitės (2) gn., pv. Bežemnių k. 2. || Baláitė (1) mš. Dervagių k. 3. || Baláičiai (2) pv. Joskūnų, Lazūnų k. 4. kr., pv. Pasalių k. Bálos (2) (g. Balóta) – pv. Dauronių, Dervagių, Pasalių, Žūbonių k. Baltimai (3ª) – pv. Bežemnių k. Báltroji (t. Baūtóroji) (g. Bóutrava) – pv. Pasalių k. Báras (4) (g., r. Bor) – 1. l. Bežemnių k. 2. || Barélis (t. Barális) (2) mš. Pasalių k. Barón iškės (1) (g., r. Barániški) – pv. Gudenionių k. Belavà (g. Belavá) – 1., pv. Kruplių k. Beržà (3) – pv., rst. Pasalių, Salinių k. Beržýnas (3) (g. Berezńiki) – kr., pv. Valdikų k. Bradai (4) (g. Bradý) – pv. Bežemnių k. Bradélis (2) – gn., l. Daunorių k. Brastà (g. Brósta) – gn., pv. Lazūnų k. Breivai (3) – l., pv. Pasalių k. Breivóji || Breivósi – pv. Pasalių k. Bùikojì (g. Bújkavaja) – pv. Lazūnų k. Bùikosis kálnas (g. Bújkavaja hará) – l. Lazūnų k. Bùklėlis (t. Bùklalis) (2) || Bùklėliai (t. Bùklaliai) (2) – l. Uosiagirių k. Bùkloji – pv. Pasalių, Salinių k. 214 Bukōto kampas – 1. Joskūnų k. Čepunka (1) – 1. pv. Kruplių k. 2. gn., pv. Lazūnų k. Čerto dvaras (g. Čārtavy dvor) – 1. Gudenionių k. Daniūniškė (g., r. Daniūniška) – 1. Lazūnų k. Daržai (4) – 1. Gudenionių k. Darželiai (2) – 1. Pasalių k. Daubynai (3ᵇ) (g. Doubiný) – 1. ‖ Daubynas (3) ‖ Duobynas (3) gn., l., pv. Joskūnų k. 2. l. Valdikų k. Dėgsnė (2) – kr., mš. Joskūnų k. Didžioji (g. Vialikaja, le. Vielkaja) – pv. Bebrėnų, Pasalių k. Diėminas – žr. Diėvinas kalnas Diėmiškės (t. Dziėmiškės) (1) (g. Dziėmiški) – gn., pv. Dauronių k. Dietiškė (t. Dzietiškė) (2) – 1. Bebrėnų k. Diėvinas kalnas ‖ Diėminas (1) – 1. Joskūnų k. Dirvėlė (t. Dzirvėlė) (2) (g. Dzirvėla) – 1. pv. Pasalių, Salinių k. 2. ‖ Dirvėlės (2) pv. Joskūnų k. Dubravà (2) (g. Dabróvy) – 1., pv. Joskūnų k. Dugnai (4) (g. Dugný) – 1. Lazūnų k. Duobynas – žr. Daubynai Dvarnėlis (2) – pv. Bebrėnų k. Eglýnas (t. Aglýnas) (3) – 1. pv. Uosiagirių k. 2. ‖ Eglynai (t. Eglynai) (3) (g., r. Aglíny) gn., pv. Joskūnų k. 3. ‖ Eglynai (t. Eglynai) (3) pv. Valdikų k. Ežerýkščiai (t. Ažarýkščiai) (1) – 1. Joskūnų k. Getiškė (2) (g. Geciški) – 1. Bebrėnų k. Gilioji – pv. Dauronių, Lazūnų k. Gīrgalakmė (1) – pv. Pasalių k. Gredėlė (2) – rst. Pasalių k. Gudiškė (t. Gudžiškė) (2) (g. Gudžiški) – 1. ‖ Gudiškės (2) 1., pv. Dauronių k. 2. l. Jančiūnų k. 3. ‖ Gudiškiai (2) l. Uosiagirių k. Gumbikė (1) ‖ Gumbikė (2) (g. Gúmbika) – pv. Gudenionių, Žydžiūnų k. Gurnai (4) (g. Grudý) – 1. gn., kln., l. Bežemnių k. 2. pv. Pasalių, Salinių k. Gūzikojì (g. Gúzikava) – pv. Pasalių, Salinių k. Īlgasai – l. Bebrėnų k. Ilgėjai (g. Dóugia) – l. Joskūnų k. Īlgosios – pv. Joskūnų k. In kalnėlio – gn. Pasalių k. Jančiūniškė (2) – l., pv. Dervagių k. Jurčio pieva ‖ Jurčioji – mš., pv. Pasalių k. Kačėrga (1) – lenktas l. Bebrėnų k. Kaklėlis (t. Kaklãlis) (2) – gn. Daunonių k. Kálhas ‖ Kalnėlis (2) (g. Gruadý) – l., pv. Pasalių k. Kalniniai (2) – l. Bebrėnų k. 215 Kampai (t. Kumpai) (4) (g. Kumpý) – 1. l. tarp Dauronių, Jančiūnų, Uosiagirių k. 2. (g. Kutý) gn., pv. Gudenionių k. 3. (g. Kutý) pv. Bačkininkų k. Kampas (t. Kum̃pas) (4) – trikampio formos l. Bebrėnų k. Kampeliai (t. Kumpėliai) (2) (g. Kumpėli) – pv. Bežemnių k. Karāloji – pv. Pasalių k. Kašarai (2) – gn. Bežemnių k. Katino kūdra – pv. Lazūnų k. Kermuščiai (3ᵇ) (g. Kiermuščí) – pv. Joskūnų k. Kitas laũkas – l., pv. Bebrėnų k. Klebonija (2) (g. Plebānija) – gn. Gudenionių k. Klýnas (2, 4) (g. Klín) – l. Dervagių k. Klipėlis (2) – l. Pasalių, Salinių k. Kreivūlė (2) || Kreivūlės (2) (g. Krīvūlia) – pv. Pasalių, Valdikų k. Kreivūlių akmuõj – žr. Akmuõj Krėmiškės (t. Krãmiškės) (2) || Krãmiškė (2) (g. Kramiški) – l. Gudenionių, Pasalių, Valdikų k. Krūmai (1) – l., pv. Dauronių, Pasalių, Uosiagirių k. Kūdra (1) (g. Kūdra) – pv. Gudenionių, Lazūnų k. Kūliai (4) || Kūlėliai (t. Kūlāliai) (2) (g. Kuláli) – gn., pv. Joskūnų k. Kūlýs (4) (g. Kul’, Kūlučki) – pv. (upės kilpoje) Gudenionių k. Kumėlinė (1) || Kumelýnė (2) (g. Kumélina) – pv. Lazūnų k. Kupsa (4) – buv. smėlio kalvelė, dabar l. Bebrėnų k. Kupsýnas (3) (g. Kupjó) – kr., mš. Bežemnių k. Kūrtinioji (t. Kūrcinioji) (g. Kūrcineva) – pv. Pasalio, Salinių k. Lankà (t. Lunkà) (4) (g. Lukí) – pv. Lazūnų k. Laũkas (4) (g. Póle) – rž. Bežemnių k. Laukėliai (Pirmi, Kiti) (2) (g. Laukelí) – dr., l. Valdikų k. Laũkininkai (t. Laũkinykai) (1) – 1. pv. Dervagių, Žydžiūnų k. 2. kr., pv. Šeškų k. Laužýnas (3) – mš., pv. Dervagių k. Lydimėlis (t. Lydzimėlis) (2) || Lydimėliai (2) – l. Valdikų k. Lisičká (2) – pv. Pasalių k. Liúnas (g. Liún) – l., pv. Bebrėnų k. Lóbas (1) – pv. Pasalių k. Lobėlis (2) – l. Valdikų k. Lokìnke (2) (g. Lakiníki) – 1. l., pv. Dervagių k. 2. kr., mš. Gudenionių k. 3. pv. Pasalių, Salinių k. Lūgas (1) (g. Lūh) – 1. || Pónksasai Lūgas (1) pv. Bebrėnų k. 2. gn., pv. Dauronių k. 3. pv. Gudenionių, Lazūnų k. 4. l., pv. Jančiūnų k. 5. b., pv. Pasalių, Uosiagirių k. Lūgėlis (2) (g. Lūžók) – 1. pv. Bebrėnų k. 2. gn. Gudenionių k. Lūgináičiai (1) (g. Luginójci) – pv. Joskūnų k. 216 Mačiūliniai (1) (g. Mačiuliskaja) – 1. pv. Pasalių, Salinių k. 2. l., pv. Uosiagirių k. Mandžiūkoji – b., gn. Dauronių k. Mankevičioji – pv. Pasalių k. Margai (4) (g. Margi) – 1. l. Dauronių k. 2. pv. Valdikų k. 3. || Margiai (2) l. Lazūnų k. Margėliai (2) (g. Margeli) – 1. l., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Gudenionių k. 3. l. Valdikų, Lazūnų k. Māšakaltis (t. Māšakalcis) (1) – 1. kr., l., rst. Dervagių k. 2. mš. Pasalių k. Mataukočia (2) || Mataukósioji – pv. Pasalių k. Médilos (t. Médzilos) (1) (g. Médzialy) – 1. Bačkininkų k. Mendoniai (3b) (g. Mendóucy) – pv. Dauronių k. Mešenia (2) – mš., pv. Pasalių, Salinių k. Mėškos (2) (g. Miėški) – pv. Kruplių k. Mikulínė (2) (g. Mikúlina) – pv. Dauronių k. Músios Zbiščios (2) – pv. Pasalių k. Naujiena (3) – kln., mš. Dauronių k. Nerāvai (2) (g. Neróvy) – 1. pv. Bežemnių k. 2. mš., pv. Joskūnų k. 3. b., pv. Žūbonių k. Obelýnas (3) (g. Abelíny) – l. Joskūnų k. Pābebreniai (1) || Pabebreniāi (34b) (g. Padbórawskije) – l. Gudenionių k. Pabelavė (3b) (g. Póbialava) – pv. Gudenionių k. Pāberžuonis (1) || Pāberžūnis (1) – pv. Dauronių k. Pābrastis (t. Pābrascis) – 1. pv. Dauronių k. 2. l. Lazūnų k. Pābelaitis (1) (g. Padbielójca) – l. Kruplių k. Padruntýs (3b) – mš. Pasalių, Zomašių k. Padubinė (3b) (g. Paddubinā) – gn. Gudenionių k. Padvaldikíemis (1) – l. Valdikų k. Padvarė (3b) (g. Padvór) – l., pv. Žūbonių k. Pakanavė (34b) (g. Padkanóvaj) – gn., pv. Gudenionių k. Pākvainis – žr. Pāpušinis Palčiōji (< Plačióji) – l. Šeškų k. Pamyzdarožnica – žr. Tarpūkelė Pānteliai (1) – pv. Bežemnių k. Papėvis (1) – l. Gudenionių k. Pāpiškė (1) (g. Papiška) – pv. Lazūnų k. Papupinys (34b) (g. Pad Pupiniāmi) – l. Gudenionių k. Pāpušinis (1) || Pākvainis (1) (g. Padchvójnik) – l. Žūbonių k. Pas akapūs – l. Pasalių k. Pāsieka (1) (g. Pāsieka) – pv. Bežemnių k. Pas beržyną (t. Paz beržynų) – 1. pv. Joskūnų k. 2. l. Uosiagirių k. Pas būklėlę (t. Paz būklātį) – l. Uosiagirių k. 217 Pas Bužytì – 1. Pasalių k. Pas Daurónių kelią – 1. Uosiagirių k. Pas kálną – 1., pv. Uosiagirių k. Pas Majórą (t. Paz Majóru) – 1. Pasalių k. Pastaunýkas (2) (g. Pastóunik) – 1. l., pv. Bebrėnų k. 2. gn., 1. Dervagių k. 3. b., 1. Pasalių k. Pas Vâldikus – 1. Joskūnų k. Patošnìa (2) (g. Patašni, Patošnia) – 1. pv. Dervagių, Kruplių, Pasalių, Galinių k. 2. l., pv. Uosiagirių k. Pávadžiai (1) (g. Pávac) – mš. Joskūnų k. Paváikščinė (1) (g. Padvaikščina) – gn. Gudenionių k. Pávalkiai (1) (g. Padvalóčki) – l., pv. Bežemnių k. Pavaldikiai (1) (g. Pad Vóldziki) – 1. gn. Gudenionių k. 2. l., pv. Joskūnų k. Paveremkys (34b) || Pāveremkis (1) || Pāveremkė (1) (g. Padvéremka) – pv. Lazūnų k. Pavertimė (34b) (g. Pavercimá) – gn. Gudenionių k. Pávogis (1) – mš. Joskūnų k. Pazūboniai (34b) (g. Pad Zúboucami) – 1. Gudenionių k. Pie Krupliūs – gn., pv., rst. Pasalių k. Pie Saliniūs – pv. Pasalių k. Pievėlės (t. Pievėlės) (2) – 1. gn. Dauronių k. 2. kr., pv. Jančiūnų k. 3. l., pv. Uosiagirių k. 4. || Pievėlė (2) gn., pv. Pasalių k. Pievos (1) (g. Sanažátki) – gn. Dauronių k. Pilókiškės (1) (g. Pilakiški) – kr., mš. Bežemnių k. Pìrklos (2) – l., pv. Uosiagirių k. Pirmieji || Pirmasai laukas – l. Bebrėnų, Valdikų k. Plačioji – l. Bebrėnų, Lazūnų, Šeškų, Valdikų k. Platieji (t. Placieji) (g. Širokija) – l., rž. Bebrėnų, Bežemnių, Valdikų k. Pliósas (2) || Pliósai (2) (g. Pliósy) – 1. pv. už Beržūnos upės. 2. || Pliosai (4) pv. Dauronių k. 2. || Plesai (4) pv. Pasalių, Uosiagirių k. Po Beržą – l. Pasalių k. Po Beržynu – l., pv. Joskūnų k. Pocálioji (< Podsálioji, t. y. Pasalinė) (g. Padsáleva) – pv. Pasalių k. Po Jančiūnais – l., pv. Gudenionių k. Po Kliepeliù – l. Pasalių k. Po Kreivūlėm – l. Pasalių k. Po Lazūnais – l. Valdikų k. Po Majoru – l., mš. Pasalių k. Po Užūvarta – l. Pasalių k. Po Vâldikais (g. Pad Vóldziki) – 1. pv. Bebrėnų k. 2. l. Gudenionių k. Po vertimais (g. Padvercimý) – 1. Dervagių k. Po vóužolu – 1. Lazūnų k. 218 Pridõtkai (2) (g. Pridátki) – 1. Bebrėnų, Bežemnių, Dauronių, Gudenionių, Lazūnų k. Pūrvės (2) (g. Pūrvy) – 1. b., pv. Bebrėnų k. 2. l., pv. Bežemnių k. Račičà (2) (g. Račića) – 1. Dauronių k. Radasià (3b) (g. Radasiã) – pv. Gudenionių k. Raĩstabalìs (1) – pv. Lazūnų k. Raĩstas (4) (g. Rójsta) – pv. Dervagių k. Raistėlìs (2) (g. Rójstačka) – užaugantis ežerelis Gudenionių k. Raistuõklė (2) – pv. Pasalių, Salinių k. Raistuoklėlės || Ristuoklėlės – 1., pv. Joskūnų k. Retumai (3b) (g. Ratumý) – 1. Joskūnų k. Rekėtinė (1) (g. Rakiečina) – 1. pv. Pasalių, Salinių k. 2. || Reketinė (2) 1. Valdikų k. Retumai || Retunai – 1., pv. Joskūnų k. Rõbaučai || Rõbaučiai (g. Grábaucy) – pv. Dervagių, Pasalių k. Ronyčià (2) – kelias Dauronių k. Rudnià (2) (g. Rúdnik) – pv. Lazūnų k. Simančiškė (2) (g. Simančiška) – 1., pv. Bebrėnų k. Samaninė (2) (g. Samanína) – pv. Bebrėnų k. Samsõnas (2) – 1., pv. Uosiagirių k. Sántakė || Sántakės (t. Súntakės) (1) (g. Sóntaki, Santóki) – pv. Lazūnų k. Sėdimóji (g. Siedzímaja) – 1. Dauronių, Lazūnų k. Sėdimos (g. Siedzímije) – 1. Kruplių k. Siaūrasai – žr. Siauríeji Siaurickéji (g. Uskije) – 1. Bežemnių, Dauronių k. Siaurickóji – 1. dr., 1. Lazūnų k. 2. dr. Pasalių, Šeškų, Valdikų k. Siauríeji || Siaūrasai (g. Uskije) – 1. Joskūnų, Lazūnų, Valdikų k. Simė (4) (g. Simá) – pv. Bebrėnų, Gudenionių k. Skaračiulė (1) (g. Skarócula) – 1. l., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Gudenionių, Valdikų k. Skersiniai (2) (g. Skersíni) – 1. Valdikų k. Skynimai (3a) – kr., mš. Joskūnų k. Skrūdžioji – 1. Bebrėnų k. Smatrà (4) – 1. Dauronių, Jančiūnų k. Šakėlė (2) – pv. Joskūnų k. Šákės (2) (g. Víly) – 1., pv. Bežemnių k. Šaltiniai (2) (g. Šalčini) – 1. || Šaltinė (2) pv. Joskūnų k. 2. gn., pv. Lazūnų k. 3. kr., l., pv. Valdikų k. Šárkos krūmai – pv. Joskūnų k. Šilabalė (1) || Šilos balà || Šulos balà – pv. Bebrėnų k. Šimuliaì (3b) || Šimuliávos (2) (g. Šimuliõvy) – gn., kr., mš. Dauronių k. Šnakojai (1) (g. Šnokavyje) – 1. Dauronių k. 219 Šnākop (all. sg.) – pv. Pasalių k. Šniūrai (2) – 1. kr., 1. Dervagių k. 2. 1. Šeškų, Uosiagirių k. Šniūreliai (2) (g. Šnurkį) – 1. pv. Bebrėnų, Dervagių k. 2. 1. Uosiagirių k. Šūlos balā – žr. Šilabalē Švėdų šulnys – 1. Valdikų k. Tarpūkelė (1) – 1. 1. Bebrėnų k. 2. ‖ Pamyždarōžnica (1) 1. Gudenionių k. Tekmė (4) ‖ Tekmā (4) (g. Tekmā, Techmā) – b., pv. Gudenionių k. Telētnykas (1) (g. Celiātnik) – pv. Lazūnų k. Tìltai (1) – pv. už Beržuonos upės, Lazūnų k. Tolejà (3) – pv. Bebrėnų k. Trakēliai (2) (g. Trakēli) – kr., pv. Bebrėnų k. Trēčiasai – 1., pv. Bebrėnų k. Tretēji – 1. Bebrėnų k. Urōčiščiai (1) (g. Urōčišča) – b., kr. Bebrėnų k. Ūškiškės (1) (g. Uškiški) – 1. Joskūnų k. Valākai (2) (g. Valōki) – 1. Gudenionių k. Valkā (4) – 1. b., pv. Bebrėnų k. 2. pv. Dervagių, Mėgunų k. 3. gn. Žydžiūnų k. Varanēliai (2) – 1. Pasalių k. Varyklā (2) (g. Varīkli) – 1. Bačkininkų, Bebrėnų k. Vēikščinė (1) (g. Vaikščina) – 1. pv. Gudenionių k. 2. 1. Valdikų k. Vertimai (2) (g. Verčima) – pv. Dervagių, Pasalių, Šeškų k. Vertimēliai (2) – 1., pv. Pasalių k. Vertīminis ‖ Vertīminiai – kr., 1. Dervagių k. Vidūlaukiai (1) (g. Vidūlauki) – 1. Gudenionių, Lazūnų k. Vidurinioji – dr., 1. Lazūnų k. Vidutinē (2) (g. Serēdniaja) – pv. Bebrėnų k. Vỹ(j)anas (1) (g. Výhan) – 1. gn. Dauronių, Uosiagirių, Žūbonių, Valdikų k. 2. 1., pv. Gudenionių k. 3. gn., pv. Kruplių k. Vykiškē – žr. Vytiškē Vytiškē (2) ‖ Vykiškē (2) (g. Viciški) – pv. Pasalių, Salinių k. Vytiškēlē (2) – pv. Pasalių, Salinių k. Zastēnkas (2) (g. Zascienki) – 1. 1. Dervagių k. 2. ‖ Žōstenkas (1) 1. Joskūnų k. Zaulinka (1) (g. Zaulinka) – pv. Žūbonių k. Zbiščios (2) (g. Zbišči) – pv. (už Bokšto) Pasalių, Salinių k. Zviščios (plg. Zbiščios) – b., pv. Uosiagirių k. Žargēliai (? < Žardēliai) (2) (g. Žargieli) – 1. Bežemnių k. Žydo daržas – gn., 1. Gudenionių k. Gauta 1999 03 01 220 SUTRUMPINIMAI acc. – accusativus, galininkas all. – allativus, pašalio einamasis vietininkas apyl. – apylinkė(s) b. – bala buv. – buvęs deš. – dešinysis dr. – dirva, ariama žemė dv. – dvaras dž. – dažniau E. Volt. – E. Volterio užrašyta g. – gudų, gudiškai gn. – ganykla ines. – inessivus, esamasis vidaus vietininkas int. – intakas J. Jabl. – J. Jablonskio užrašyta k. – kaimas kair. – kairysis K. Būg. – K. Būgos užrašyta kln. – kalnas, kalva kr. – krūmai l. – laukas, paprastai dirbama žemė le. – lenkų, lenkiškai mstl. – miestelis mš. – miškas, miškelis nom. – nominativus, vardininkas pl. – pluralis, daugiskaita plg. – palygink pv. – pieva r. – rusų, rusiškai raj. – rajonas, rajono rst. – raistas rt. – rečiau rž. – rėžiai sg. – singularis, vienaskaita sl. – slavų, slaviškai t. – taria, tarmiškai vk. – vienkiemis žr. – žiūrėk LITERATŪRA Anonim 1898: Obszar języka litewskiego w gubernii wileńskiej. – Materiały antropologiczne-archeologiczne i etnograficzne 3, Kraków, 1–72. Arumaa P. 1930: Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen, Dorpat, 31–40. Baliński M., Lipiński T. 1846: Starożytna Polska pod względem historycznym, geograficznym i statystycznym 3, Warszawa, 251. 221 KBg 1906: Büga K. Užrašai, (1906). – Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos Rankraščių skyrius, F. D 545. Grinaveckienė E. 1960: Tarmių medžiagos rinkimas lietuvių kalbos atlasui. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 191–205. JJ 1906: Jablonskis J. Užrašai, (1906). – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, F. 77–32. JJ 1933: Jablonskio raštai 1, Kaunas: Akcinė „Ryto“ bendrovė Klaipėdoje, 125–132. LzŽ – Petrauskas J., Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. Maceika J. 1998: Lazūnai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Semokas P. 1984: Lazūnų ir gretimų apylinkių XIX ir XX a. pradžios žmonių vardai. – Kraštotyra 17, 62–72. Semokas P. 1989: Lazūniškių pavardės ir pravardės. – Kraštotyra 23, 108–121. Senkus J. 1958: Lazūnų tarmės ypatumai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A 1(4), 183–194. Senkus J. 1959: Lazūnų tarmės tekstai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 2, 215–230. Sudnik 1972: Судник Т. М. Лазунай. Литовская, белорусская и польская фонологические системы. – Балто-славянский сборник, Москва: Наука, 15–115. Šlapelis J. 1927: Mįslės, surinktos Lazūnų parapijoje 1923 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvių tauta 3(2), 462–464. Vedomosti 1827: Ведомости о костелах и монастырях виленской епархии, F. 694, ap. 2, nr. 769, l. 5. Wolter E. 1899: Zum litauischen Dialektkunde. – Mitteilungen der litauischen litterarischen Gesellschaft, Heidelberg, 173–187. TOPONYME IM GEBIET VON LAZŪNAI Zusammenfassung In dem alten litauischen ethnischen Gebiet, gegenwärtig im östlichen Teil des Kreises Vijà (weißruss. Įuje), Kreis Grodno (lit. Gardinas, weißruss. Hrōdno), Republik Weißrußland, unweit von der Mündung der Berzūona (weißruss. Berēzina) in die Memel (lit. Nēmunas) befand sich ein noch vor kurzem von Litauern verhältnismäßig dicht besiedeltes Gebiet, das unter dem Namen des Dorfes und ehemaligen Gutes – jetzt des Städtchens und Gemeindezentrums – Lazūnai (weißruss. Lazdūny) bekannt ist. Lazūnai ist eine von Litauern bewohnte Siedlung, die im Südwesten von Vilnius am weitesten (cca 120–130 km) entfernt liegt. Hier wird eine der archaischsten und eigenständigsten ostaukštaitischen Mundarten der Vilniuser gesprochen. Leider ist sie jetzt gänzlich im Aussterben begriffen. In diesem Beitrag sind Toponyme (Namen der Wohnorte, Flußnamen und Mikrotoponyme) verzeichnet, die die alten Einwohner von Lazūnai gebrauchten, wenn sie über ihr Leben, ihre Arbeit und ihre Reisen erzählten. Sie bilden einen Teil ihrer Welt und ihres Lebens. 222