Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Marija RAZMUKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius PRIESAGINIAI OIKONIMAI IŠ ASMENVARDŽIŲ IR APELIATYVINIŲ ASMENŲ PAVADINIMŲ Šiame straipsnyje yra pateikiami ir aptariami visi vieno darybos tipo Lietuvos priesaginiai oikonimai – vediniai iš asmenvardžių bei apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Apie bendrąsias šių oikonimų darybos tendencijas jau yra rašyta1. Palyginti išsamiai yra aptarti ir kitų darybos tipų priesaginiai oikonimai – vediniai iš apeliatyvų, vediniai iš vandenvardžių, arba hidronimų, ir vediniai iš kitų oikonimų2. Visų šio darybos būdo, t.y. priesaginių, oikonimų tyrimas atliktas ir apibendrintas šio straipsnio autorės daktaro. disertacijoje3. Gausi straipsnyje tiriamų oikonimų medžiaga (apie 4800 vienetų) yra susieta dviem vidiniais procesais: transonimizacija (t.y. onimo, šiuo atveju – asmenvardžio, perėjimu į toponimų klasę) ir toponimizacija (t.y. apeliatyvo, šiuo atveju – asmens pavadinimo, perėjimu į toponimų klasę). Šie procesai lietuvių kalboje nėra nulėmę oikonimų darybos bei struktūros. Mat ir asmenvardžiai, ir asmenų pavadinimai, turintys potencialių galimybių tapti asmenvardžiais, gali būti jungiami į vieną grupę pagal tų pačių priesagų vartojimą sudarant iš jų oikonimus. Aptariamų oikonimų darbai yra panaudotos 38 priesagos. Toks santykinai nedidelis priesagų kiekis rodo, kad kai kurios tų priesagų yra labai produktyvios. Priesaginių oikonimų pamatiniai žodžiai – asmenvardžiai ir apeliatyviniai asmenų pavadinimai – yra įvairūs, keliasluoksniai. Todėl tiriant oikonimus norėta išryškinti ir svarbiausius juose slypinčių asmenvardžių tipus įvertinant juos kilmės bei struktūros požiūriu. Kaip tik dėl to oikonimai pateikiami tam tikromis grupėmis, kurios išskirtos pagal jų pamatinius žodžius. Tai: 1 Razmukaitė M. Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 2(83), 1983, 146–153; Razmukaitė M. Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. – Baltistica 32(1), 1997, 111–116. 2 Razmukaitė M. Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 1981, 199–205; Razmukaitė M. Apeliatyviniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 3(104), 1988, 88–104; Razmukaitė M. Lietuvos oikonimai, išvesti iš kitų oikonimų. – Lituanistica 2(6), 1991, 53–60. 3 Razmukaitė M. Lietuvos priesaginiai oikonimai, Vilnius, 1998 (rankraštis saugomas LKI). 159 1) vediniai iš lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių; 2) vediniai iš apeliatyvinių (pravardinių) asmenvardžių (tarp jų ir senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpinių)4 bei apeliatyvinių asmenų pavadinimų; 3) vediniai iš krikščioniškų asmenvardžių5; 4) vediniai iš kitų kalbų nekrikščioniškų asmenvardžių. Straipsnyje atsiribota nuo priesagėtų oikonimų su formantais -aičiai, -ėnai, -oniai, -onys, -ūnai plurala tantum lyčių, kilusių iš asmenvardžių su priesagomis -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, pvz. Adomaičiai k. < Adomaitis; Bitėnai k. < Bitėnas, Kuliõnys k. < Kuliõnis; Norkūnai k. < Norkūnas ir pan.6 Oikonimai straipsnyje pateikiami išvardytomis grupėmis, o jose – pagal priesagų abėcėlę. Taip geriau išryškėja asmenvardinės leksemos (lietuviškos, nelietuviškos kilmės ir pan.), jų paplitimas Lietuvoje ir tai, kokios priesagos dažniausiai vartojamos oikonimų darybai iš vienos ar kitos grupės leksemų. Dalis oikonimų dėl ne visai aiškios pamatinio asmenvardžio kilmės galėjo patekti ir ne į tą vedinių grupę. Tokiais atvejais alternatyvinė jų interpretacija pateikiama išnašose. Priesaginių oikonimų leksemai nustatyti čia daugiausia remtasi „Lietuvių pavardžių žodynu“, K. Būgos, K. Kuzavinio ir B. Savukyno, A. Salio, A. Vanago, Z. Zinkevičiaus, A. Butkaus ir kt. šaltiniais7. 1. Vediniai iš lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių Šiame skyriuje aptarti tie priesaginiai oikonimai, kurių asmenvardinė šaknis yra iš lietuvių senųjų dvikamienių vardų, funkcionavusių Lietuvoje iki krikščionybės įvedimo ir krikšto vardų antplūdžio. Jų lietuvių vardyne, kaip ir visoje Europoje, matyt, būta daug ir įvairių; nemaža jų dalis pasiekė ir mūsų dienas8. 4 Dėl šių asmenvardžių plg. Jonikas P. Asmenvardžiai ir vietovardžiai. – Lietuvių enciklopedija 15, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, 557; Maciejauskienė V. Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. – Darbai ir dienos 4(13), 1997, 112–133. 5 Dėl termino krikščioniškas vardas plg. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, 35; Šmatavičiūtė D. Krikščioniškas vardas ir krikšto vardas. – Lietuvių kalba: Tyrėjai ir tyrimai. Jurgiui Geruliui skirtos konferencijos 1993 m. spalio 20–22 d. pranešimų tezės, 1993, 29. 6 Tokie oikonimai detaliai aptarti ankstesniame straipsnyje – žr. Razmukaitė M. Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 133–165. 7 Plg. Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985 (toliau – LPŽ I); 2, Vilnius: Mokslas, 1989 (toliau – LPŽ II); Būga K. Apie lietuvių asmens vardus. – Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, 201–268; Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987 (toliau – LVKŽ); Salys A. Raštai 2, Tikriniai vardai, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983; Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, Vilnius: Mokslas, 1982; Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, Vilnius: Mokslas, 1977; Butkus A. Lietuvių pravardės, Kaunas: Aesti, 1995. 8 Plg. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 18 ir kt.; 64–66. 160 Tai patvirtina ir tas faktas, jog tarp lietuvių pavardžių nemaža tokių, kurios kilusios iš šių asmenvardžių. Anot kai kurių mokslininkų, senųjų dvikamienių vardų kamienų, iš kurių buvę sudarinėjami vardai, baltų kalbose yra buvę apie 2009; žinoma, iki šių dienų jų nėra tiek atėję, nors tikslios sandų apskaitos bei apyvartos nėra fiksuota. -ava. Algird-avà k. Pn : Álğirdas¹⁰; Beinor-avà k. Rd : Beinoras, Beinoris; Daugin-avà k. Kš : Dauğinas, Dauğinas; Daunor-avà k. Jnš : Daunoras, Daunōras; Jagel-avà k. Jon : Jagēla; Libert-avà k. Mlt : *Libertas (< Lȳbartas); Mantvyd-avà k. : Mañtvydas; Vaišvyd-avà k. Kn : Vaišvydas. -avas. Algird-āvas vs. Švnč : Álğirdas. -čižna. Lemantau-čižà vs. Šr (< *Leimantau-čižna) : Leimantas. -ina. Jogal-inà k. Prn (< *Jogel-ina) : Jōgela. -inas. Jugal-inas k. Kš (< *Jugail-inas) : Jugāila. -inė. Skirgail-inė k. Kdn : Skirgāila, Skirgailis; Vytaut-inė k. Kdn : Vȳtautas. -ynė. Vaišvil-ynė k. Ps : Vaišvilas, Vaišvilà. -iškė. Aminén-iškė k. Ign (?< *Eiminén-iškė) : *Eiminėnas, plg. Eimanas, Eīdminas; Argird-iškė k. Švnč (< *Algird-iškė) : Algirdas; Arvyd-iškė k. Mžk, Šl : Arvydas; Bavain-iškė vs. Švnč (< *Byvain-iškė) : Byvainis; Beinor-iškė k. Šl : Beinoras, Beinoris; Bui̇vyd-iškė k. Šll : Bui̇vydas, Bui̇vydis; Būvil-iškė k. ir vs. Ign : Būvilas; Bukaṅt-iškė k. Klm : Būkantas, Bukaṅtis; Būtrim-iškė k. Pn : Būtrimas; Daūbar-iškė k. Ign, vs. Švnč : Daūbaras, Daubar̄is; Daugėl-iškė k. ir vs. Klm : Daugēla, Daugēla; Daujót-iškė k. Mlt, Švnč : Daujōtas; Daukiṅt-iškė k. Klm : Daukiṅtis; Daunōr-iškė k. Jnš : Daunōras; Galvyd-iškė k. Klm : Galvȳdis; Gataūt-iškė k. Šll : Gataūtis; Gēdgaud-iškė k. Trg, Gedgaud-iškė k. Rs : Gēdgaudas; Gedmīn-iškė k. Šll : Gedmīnas; Gēṁbut-iškė k. Klm : Gēṁbutas; Getaut-iškė k. Klm : Gētautas; Gimbēt-iškė k. Akm : *Gimbetis, plg. Giṁbutas, Gimbūtis; Giṙkant-iškė k. Tl : Giṙkantas; Giṙmant-iškė k. Tl : Giṙmantas; Giṙvyd-iškė k. Zr : Giṙvydas; Jāgmin-iškė k. Klm : Jāgminas; Jógel-iškė k. Klm : Jóge-la; Jogmin-iškė k. Šll : Jogminas; Jōrūd-iškė k. Rs : Jōrūdas; Jōsūd-iškė k. Šll : Jōsūdas; Kybart-iškė k. Klm, Šl : Kȳbartas; Kimbār-iškė k. Ign : Kimbāras; Kimbart-iškė k. Zr : Kimbartas; Mažvil-iškė 2 k. Ign : Mažvilas; Naṙbut-iškė k. Pln : Naṙbutas; Neimant-iškė k. Šl : Neimantas; Órvyd-iškė k. Šll : Órvydas; Ringēl-iškė k. Lzd : *Ringēla, plg. Ringāila, Rimgāila; Skīrmant-iškė k. Rs, Skīrmant-iškė k. Tl : Skīrmantas; Skūrvyd-iškė k. Tl : Skūrvydas; Tìtvyd-iškė k. Klm (sen. šaltiniuose Tilvydiškė) : *Tilvydas, plg. Tilvytis; Toliot-iškė k. Ign : Tóliotas; Vaikšnōr-iškė k. Lzd : Vaikšnōras; Vȳtart-iškė k. Klm : Vȳtartas; Vȳtaut-iškė k. Lzd : Vȳtautas. 9 Plg. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, 25, 26. 10 Tekste vardai, pavardės, pravardės nėra diferencijuojami, kadangi vardo, pavardės statusas oikonimo susidarymo metu galėjo dar nebūti aiškiai apibrėžtas. 161 -iškės. Beinōr-iškės vs. V : Beinōras; Būivyd-iškės k. V : Būivydas; Butrim-iškės k. Al, Prn : Butrimas; Darbut-iškės k. Trak : Dárbutas, Darbutis; Daubar-iškės 2 k. Zr : Daubāras, Daubāris; Daugird-iškės k. Trak : Daugirdas; Daujót-iškės k. Al, Prn : Daujōtas; Daunōr-iškės vs. An : Daunōras; Davain-iškės k. Al : Davainis; Eitmin-iškės k. V : Eitminas; Gāstaut-iškės k. Trak : Gāstautas; Geistar-iškės k. Al : Geistaras; Gendvil-iškės k. Akm : Gendvilas; Gineit-iškės 2 k. Trak, k. V : Gineitis, Gineitas; Giriōt-iškės k. Prn : Giriota, Giriōtas, plg. Girjotas; Girvyd-iškės k. Zr : Girvydas; Jogėl-iškės k. Trak : Jogēla; Jovain-iškės k. Ut : Jōvainas; Jovaiš-iškės k. Trak : Jovaišis; Kālbūt-iškės k. Rk, Zr : *Kalbutas, plg. Kalminas; Kariōt-iškės k. Trak : Kāriotas, plg. Kārjotas; Lauksmin-iškės k. Rs : *Lauksminas, plg. Liau kšminas; Liūbart-iškės k. Al : Liūbartas; Māngel-iškės vs. Šlčn : Mangēla; Mantvil-iškės k. Šlčn : Mantvilas; Nārbut-iškės vs. V : Nārbutas; Norgel-iškės k. Al : Nōrgelas, Norgēlas; Norvyd-iškės k. Vrn : Nōrvydas; Nōrvil-iškės k. Šlčn : Nōrvilas, Nōrvila; Pervain-iškės k. V : Pervainis; Pervien-iškės k. Švnč : Pervienis; Ramavyd-iškės k. Ut : Rāmavydas; Rōkant-iškės k. V : *Rokantas (? < *Rakantas, < *Ram-kantas); Sangėl-iškės k. Šlčn : *Sangēlas, plg. Sāngalas; Sangin-iškės k. Šlčn : Sānginas; Sirvyd-iškės k. V : Sirvydas, Sirvydis; Skirmant-iškės k. Trak : Skirmantas; Strimyl-iškės k. Akm : *Strimyla (< Strimilā); Sūrgant-iškės k. Kš : Sūrgantas; Sutart-iškės k. Kš : *Sutartas, plg. Sāntaras; Vanžad-iškės k. Al : *Vanžadas, plg. Vōnžadas; Vytaūt-iškės k. Al : Vytautas. -iškis. Algird-iškis k. Pn : Algirdas; Barvain-iškis k. Rk : Barvainis; Beinor-iškis k. Rd, Beinōr-iškis k. An : Beinōras, Beinoris; Būgal-iškis k. Mlt : Būgalis (< Bugāila); Daubār-iškis k. ir 2 vs. Šr : Daubāras; Daugėl-iškis k. Pn, Ukm : Daugēla; Davain-iškis k. Rk : Davainis; Dōvain-iškis k. Pkr, Dovain-iškis k. Mlt : Dōvainis; Ēgerd-iškis k. Brž (< *Eigerd-iškis, *Eigird-iškis) : Ēgirdas; Eibut-iškis k. Zr : Eibutas, Eibūtis; Eimant-iškis k. Ukm : Eimantas; Gelbūt-iškis k. Ukm : Gelbutas; Gelgaud-iškis mstl. Šk : Gelgauda; Gintvil-iškis vs. An : Gintvilā; Kantrim-iškis k. Kp, Šl, Šr : Kantrimas; Kimber-iškis k. Zr : Kīmbaras; Lement-iškis k. Ut : *Lementas, *Lemantas (< Leimantas); Mantagāl-iškis k. Brž : *Mantagāilas, plg. Mantautas; Mantvyd-iškis k. Brž : Mantvydas; Mantvil-iškis k. Kdn : Mantvilas; Narbūt-iškis k. Zr : Nārbutas, Narbūtis; Narvyd-iškis k. Šr : Nārvydas, Narvydas; Radvil-iškis k. Ign, mst. Rd : Radvilā, Radvilas; Rimgaud-iškis k. Rk : Rimgaudas; Sirvyd-iškis vs. An : Sirvydis; Sūngāil-iškis k. Ut : *Sūngaila, plg. Sungāila, Sangāila; Survil-iškis mstl. ir vs. Kdn, k. An, Pn : Survilā, Survilas; Suvain-iškis vs. Kp, Suvain-iškis mstl. Rk : Sūvainas; Vaisgel-iškis 2 vs. Ukm : *Vaisgēla, plg. Vaizgēla; Vyliaud-iškis k. An : Vyliaudas. -iškiai. Arvyd-iškiai k. Klp : Ārvydas; Ašmōn-iškiai k. Šk : Āšmōnas; Biriēt-iškiai k. Rd : Birietā (< Bir-jotas)11, Bugail-iškiai k. Kp : Bugaila, *Bugailis; Būi- 11 Taip ši avd. aiškina K. Būga – žr. Būga K. Rinktiniai raštai 1, 239. Bet avd. gali būti ir kitokios kilmės – t.y. atėjęs iš lenkų arba vokiečių k. (plg. LPŽ I 263). 162 vyd-iškiai k. Rk : Būivydas, Buivydis; Butrim-iškiai k. Al : Butrimas; Dárbut-iškiai k. Rs : Dárbutas; Daubār-iškiai k. Mlt, Ukм, vs. Mlt : Daūbaras, Daubāras; Daugél-iškiai vs. An, Daugél-iškiai k. Rs, Šk : Daugélas, Daugéla, Daugélà; Daugérd-iškiai k. Šk (< *Daugird-iškiai) : Daūgirdas; Daukant-iškiai k. Šk : Daūkantas, Daukantās; Daumañt-iškiai k. Ukм : Daūmantas, *Daumàntas; Dómant-iškiai k. Ukм : Dómantas; Ei̇bār-iškiai k. Rd : Eibāras, *Eibāras; Eidint-iškiai k. Klm : Eidintas; Eidmin-iškiai k. Rk : Eidminas, *Eidminas; Eimin-iškiai k. Brž : Eiminas, *Eiminas; Geister-iškiai 2 k. Vlkv (< *Geistar-iškiai) : Geistaras; Gelgūd-iškiai k. Rs : Gelgūdas (< Gėlgaudas); Jagmin-iškiai k. Kn : Jagminas; Jaugel-iškiai k. Jon : Jaugela; Jogėl-iškiai k. Šk : Jogėla, Jogéla, Jógélas; Kybārt-iškiai vs. Ukм : Kybārtas; Laukmīn-iškiai k. Kp : *Laukmīnas, plg. Lauksmīnas; Lauksvyd-iškiai k. Kn : Lauksvydas; Lemant-iškiai k. Jrb : *Lemantas (< Leimantas); Liogāl-iškiai k. Kdn : Liogāila; Mantagal-iškiai k. Šr : *Mantagalis (< *Matagailas), plg. Mantigāila; Mantait-iškiai k. Akm : Māntartas; Mantrōm-iškiai k. Jon (< *Mantrum-iškiai) : Māntrumas (< Māntūrimas); Mantvil-iškiai k. Rd : Mañtvila, Mantvilas; Milvyd-iškiai k. Tl : Mīlvydas, Mīlvydas; Nārvyd-iškiai k. Brž : Nārvydas; Nórbut-iškiai k. Kdn : Nórbutas; Rindaug-iškiai k. Brž : Rīndaugas; Sandar-iškiai k. Brž : Sándaras; Sangail-iškiai k. Jon : Sangāila; Santar-iškiai k. Šr : Sāntaras; Sungail-iškiai k. Trg : Sungāila; Surgėl-iškiai vs. Šr : *Surgela, plg. Surgela; Suvaīd-iškiai k. Rk : *Suvaīdis, plg. Sūvaidas; Svirgėl-iškiai k. Brž : *Svirgela, *Svirgėlas (plg. Svirbutas); Taugin-iškiai k. Kdn : Tauginas; Uvain-iškiai k. Klm : *Uvainis, *Uvainas, plg. Uveinis; Vaistār-iškiai k. Kn : *Vaistaras, plg. Vaištaras; Vaišvil-iškiai k. An, 2 k. Klm : Vaišvilas, Vaišvilà; Vālmant-iškiai k. Kn : Válmantas; Vālmon-iškiai k. Pn : *Valmonas, *Valmanas, plg. Valmontas; Vigant-iškiai k. Tl : Vigantas, Vygantas; Vytaūt-iškiai k. Al : Vytautas; Žemant-iškiai k. Pn (< *Žeimant-iškiai) : Žeimantas, plg. Žemantáuskas. -uva. Suvárt-uva k. Klm : *Suvartas, plg. Sūvainas, Gővartas; Reziumuojant šio poskyrio vedinių apžvalgą pasakytina, jog priesaginių oikonimų iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių darbai panaudojama 12 priesagų (skaičiuojant abiejų giminių ir skaičiaus variantus: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas, -inė, -ynė, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -uva), iš kurių 5 yra slaviškos kilmės (-ava, -avas, -čizna, -ina, -inas). Tačiau su pastarosiomis sudaryta tik po vieną kitą vedinį. Didžioji dalis čia pateiktų dvikamienių asmenvardžių yra fiksuoti įvairiuose anksčiau išvardytuose šaltiniuose (žr. 7 išnašą); kiti gali būti arba iškreipti iš jau žinomų asmenvardžių, arba šaltiniuose neužfiksuoti, kaip antai: *Lauks-mi-nas, *Mant-a-gailas, *Svir-gela, *Su-tartas, *Sūn-gaila, *U-vainis, *Vais-gela. 2. Vediniai iš apeliatyvinių (pravardinių) asmenvardžių (tarp jų ir senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpinių) bei apeliatyvinių asmenų pavadinimų Tai didžiausia asmenvardinių derivatų grupė. Kilmės požiūriu jų pamatiniai žodžiai – asmenvardžiai – dažniausia yra atsiradę iš bendrinių žodžių. Daug jų 163 yra virtę pavardėmis, t.y. papildę šiandieninių mūsų pavardžių klasę12. Tačiau reikia pripažinti, kad nemažai šio tipo asmenvardžių, slypinčių oikonimuose, tėra tik praeities vardai, nepasiekę mūsų dienų, arba atlikę tik pravardžių funkcijas. Taigi oikonimija, be kita ko, pateikia nemažai vertingos medžiagos, susijusios su išnykusiais istoriniais asmenvardžiais. -(i)anka. Liauk-iánka vs. Švnč : Liáukas, Liaũkus; Mažur-ánka k. Trak : Mažũras, Mažũra arba etn. *mažūras, plg. možiūras13; Sabal-iánka vs. Mlt : Sabalas, Sabalỹs. -(i)auka.14 Bacen-áuka k. Jon : *Bacenas, Bacėnas (plg. sl. baciònas „gandras“); Karšin-áuka k. Pn : *Karšinis, plg. Karšinskas, Karšys; Kamisar-áuka vs. Ut : *Kamisaras, plg. Komisāras; Kisiel-iáuka k. Mlt : Kisiẽlius; Kuk-áuka vs. Kp : Kūkis, Kukỹs; Rag-áuka k. Zr : Rãgas; Rud-áuka k. Trak : Rùdis, Rudỹs; Sakal-áuka k. Zr : Sãkalas; Šap-áuka k. Zr : Šãpas, Šapỹs; Tarn-áuka k. Lzd : *Tarnas, plg. Tarnáuskas; Žyd-áuka k. Trak : etn. žydai, žýdas (bet plg. Žydáitis, Žydelis). -aunė. Rag-áunė k. Šr : Rãgas; Šauk-aunė k. Uk m : *Šãukas, *Šaukys, plg. Šaukūnas. -(i)ava. Adinc-avà k. Trak : *Adincius, plg. Adinčius; Baltuš-avà k. An : Baltušis; Baran-avà vs. Kš, Rk : Baranas, Barõnas; Brazn-avà k. Šl : *Braznys, plg. Braznãuskas; Dil-iavà k. Brž : Dìlis, Dilỹs; Galin-avà vs. Mlt : Galinis; Kamisar-avà k. An : *Kamisaras, plg. Komisāras; Karūn-ava k. Kdn : Karūnas; Kaunat-avà k. Tl : *Kaunatas, plg. Kaũnas, Kaunėckas, Kaunáitis; Ker-avà k. Pn : Kėras, Kerỹs; Kreken-avà15 mstl. Pn : Krėkenas; Labūn-ava k. Klm, Kn, Šr : Labūnas; Lavar-avà k. Trak : *Lavaras, plg. Levaráuskas, Leveris, Léveris; Led-avà k. Šl : Lėdas; Ling-avà vs. Rk : Lĩngė, Lingỹs ir pan.; Makšt-avà k. Jon : Makštis, Makštỹs; Marg-avà k. Kn, Mrj, Šk : Márgis; Pelut-avà k. Kdn : Pelùtis; Pérnar-ava mstl. Kdn : *Pernaras, plg. Pernaráuskas; Pin-iavà k. Pn : *Pinis, plg. Pìnas; Rag-avà k. Prn, Rk : Rãgas; Rang-avà k. Trak : Ranga, Rùnga; Ras-avà k. Kš : Rasỹs; Rašk-avà k. Brž : 12 Plg. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 68–72. 13 Bendriniai lietuvių k. žodžiai ir jų reikšmių aiškinimai daugiausia teikiami iš akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996, 1997. Slaviškos kilmės priesaga: neišleistina iš akių ir tai, kad kai kurie čia teikiamų oikonimų galėtų būti priesagos -ka vediniai iš slaviškų asmenvardžių, besibaigiančių kamiengaliais -ev, -ov (sulietuvintuose oikonimuose perėjusios į -auka). Plg. priesagą -ka ir jos vedinius. Antra vertus, kai kurie šių oikonimų gali būti kiek aplietuvinti tiesiog su visa priesaga iš slavų kalbų (baltarusių ar lenkų) perimti gatavi dariniai. 15 Dėl kilmės plg. A. Vanago aiškinimą – žr. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslas, 1996, 110–113. 164 Raškys, Raškus; Rašn-avà k. Kn : Rašnys; Ruž-iavà k. Trak : Ružys; Sirat-avà k. Zr : *Sirata, plg. Siratàvičius, Sirotà; Šapin-avà vs. Kš : *Šapinis, plg. Šapinskas; Tarn-avà k. Rk : *Tarnas, *Tarnys, plg. Tarnàuskas; Tylin-avà k. Brž : *Tylinas, plg. Tilinas, Tylà. -(i)avas. Cib-avas k. Mrj : Cìbas; Gadūn-āvas mstl. Tl : Gadūnas (plg. b. ž. gãdotis „rūpintis, ieškoti; susirasti“); Galìn-āvas¹⁶ vs. Ign : Galìnis; Gulbin-āvas k. Mrj : Gulbìnas; Kamunt-āvas k. Ign : *Kamuntas, plg. Kamuntàvičius; Kazak-āvas k. Ign : Kazakas; Kazl-āvas k. Mrj : Kazlà; Kirkil-iāvas k. Mrj : Kìrkilas, Kìrkilas; Lek-āvas k. Rs : Lēkas, Lekỹs; Sabal-iāvas k. Mrj : Sabãlys, Sabãlius; Žebenk-āvas k. ir vs. Tl : *Žebenka, plg. Žibenka. -čižna. Butkau-čižnà k. Mlt : Butkãuskas; Gaidalau-čižnà k. Mlt : *Gaidaláuskas, plg. Gaidẽlis; Grebliau-čižnà k. Šr : Grebliáuskas; Meškaũš-čižnà k. Švnč : Meškáuskas; Rinkau-čižnà k. Trak : Rinkáuskas; Rutov-čižnà k. Švnč : *Rutovskis, plg. Rutãvičius; Saplau-čižnà k. Zr : *Saplauskas, plg. Saplys. -enka. Gudz-énka k. Kš : *Gudžius, Gùdžius, plg. Gùdas, Gudzinskas. -iena. Gud-ienà k. Kš : Gùdas arba etn. gùdai, gùdas. -ija. Augūn-ija k. Šr : Augūnas; Maskōl-ija.k. Šll, Maskol-ijà k. Ps : Maskōlis, Maskōlius arba etn. maskōlis „rusas“; Os-ijà k. Vlkv : Osis (< Úosis?); Skrip-ija k. Pn : *Skripas, plg. Skripùkas; Šilv-ija k. Ign : Šilva. -inė. Akmensk-inė k. Pln : Akmėnskis; Aušr-inė k. Rs, Vrn : Aušrà; Aviž-inė k. Mrj, Zr : Avižà; Bar-inė k. Pn : Barỹs; Baron-inė k. Rk : Barõnas; Berag-inė k. Vlkv : *Berãgis (plg. b. ž. berãgis „kas be ragų“); Bimbil-inė k. Trg : *Bimbilas (plg. b. ž. bimbilas „botagas; sparva; mažażemis ūkininkas, trobelninkas“); Blus-inė k. V : Blùsis; Burb-inė k. Jrb : Bùrba; Cibul-inė k. Zr : Cìbulis; Čevenyk-inė k. Ign : *Čevenyka (plg. b. ž. sl. čeverykà „batas“); Degūt-inė¹⁷ k. Mlt, Degut-inė k. Šk : Degùtis; Geguž-inė k. Jon, Kš, Pn, Rd, vs. Kn, Mlt, Pn, Ukm, V : Gegužas, Gegužis; Gelež-inė k. An : Geležė, Geležius; Gerv-inė k. Rs : Gérvė; Giedrait-inė k. Pn : Giedràitis; Gudautsk-inė k. Klm : Gudáuskas; Gud-inė k. Mrj : Gùdas arba etn. gùdai, gùdas „baltarūsis“; Gudul-inė k. Šr : *Gudùlis, plg. Gudulẽvičius; Gumb-inė vs. k. Klm, Rk : Gùmbis; Kašel-inė k. Mlt : Kašẽlis; Katin-inė k. Pn : Kãtinas; Kauk-inė k. Kš : Kaũkas; Kazok-inė k. Ign : Kazõkas; Kern-inė vs. V : Kernà, Kernỹs; Kervel-inė k. Zr : Kérvelis; Kėv-inė k. Mrj : Kievà; Kirz-inė vs. V : *Kirza, *Kirzas (plg. b. ž. kirza „keverza“); Klapat-inė k. Jrb : Klãpata, Klãpatas; Klevečk-inė k. Pn : Klevečkà; Kruōp-inė k. Šl, vs. Mlt, Mrj, Ps, Kruop-inė vs. Šr : Kruopà, Kruōpis; Kuks-inė k. Skd, Trg : Kuksà; Kukšt-inė k. Šll : Kukštà, Kùkštas; Kunigaikšt-inė k. Trak : Kunigáikštis; Kunig-inė k. Krkn : kùningas, *Kunigas, plg. Kunigáitis, Kunigėlis; Lapūk-inė k. Kš : Lapūkas; Liūl-inė vs. Švnč : Liùlys; Lukš-inė k. V : Lukšà; Luob-inė k. Kn : *Luoba, *Luobas, plg. Luobìkis; Medekš-inė 16 Oikonimas gali būti sietinas ir su mot. v. Galinà. 17 Oikonimas gali būti siejamas ir su b. ž. degùtas. 165 k. Rs : Medekšà; Mešker-inė k. Klm, Prn, Rk, Šlu : Meškeris; Pagramd-inė k. Prn : *Pagramdis, plg. Pagràndis; Pakus-inė k. Mrj : Pàkusas; Palš-inė k. Zr : Pálšis; Patàš-inė 2 k. Mrj, Patàš-inė k. Prn, Šk : Patàšius; Pavyd-inė k. Zr : Pavỹdis; Peléd-inė¹⁸ k. Rs : Peléda; Pikel-inė vs. V : Pìkelis; Popier-inė k. Šlčn, V : Pòpiera; Prīsteg-inė k. Ign : *Prìsiega (plg. sl. prisiega „priesaika, sutuoktinis“); Puid-inė k. Kn : Pùida; Pup-inė k. V : Pupà, Pùpis; Ražiot-inė k. Jon : *Ražiotis (plg. b. ž. ražuotas, -a „padengtas ražais“); Rus-inė k. Kš : Rùsas; Sakal-inė k. Šlčn, Trg : Sàkalas; Sarg-inė k. Prn, V : *Sargas, plg. Sargūnas; Sidābr-inė vs. Ign, Ut, k. Rk, Sidabr-inė vs. Mlt : Sidabra, Sidābras; Skard-inė k. Jrb : Skà rdis, Skardžius; Skrand-inė k. Jon : Skrandis, Skrandžius; Skruzd-inė k. Šl : Skruzdỹs; Staig-inė k. Trg : Staigis; Stalion-inė k. Pn : Staliliónis; Strazd-inė k. Al, Vlkv : Stràzdas; Svirpl-inė vs. Ukm : Svirplỹs; Šárk-inė k. ir vs. Bžr, Šark-inė k. Klm : Šárka, Šárkis, Šarkỹs; Šerėl-inė vs. An : Šerėlis; Šerm-inė k. Mrj : Šérna, Šérnas; Šešk-inė k. Brž : Šéškas; Šlikt-inė k. Skd : Šliktà; Špok-inė vs. V : Špòkas; Totor-inė k. V : Totòrius, Totòris arba etn. totòriai, totòrius; Vanag-inė k. Jrb, Mlt, Pn, Ps, Šl, V, Vlkv, vs. Klm, Rd : Vànagas; Venger-inė k. Rk : Veñgeris; Vidut-inė k. Švnč : Vidutà; Vyt-inė k. Šr, Ukm, vs. Ukm : Výtas; Žvyg-inė k. Ukm : *Žvygas, plg. Žvìgaitis. -ynė. Bumbul-ynė k. Kdn : Bumbūlis; Daukš-ynė k. Pn : Daukšà; Dūdor-ynė k. Pn : Dūdōrius; Dzerkal-ynė vs. Brž : Dzérkelis, Dzērkelis (plg. sl. dzérkolas „veid-rodís“); Gaid-ynė k. Ps : Gaidỹs; Kuliuac-ynė vs. Ps : Kulėvičius, plg. Kuliáuskas; Kumel-ynė¹⁹ k. Mlt, vs. Švnč : Kumelỹs; Lukšt-ynė k. Ps, V : Lùkštas; Márg-ynė k. Trg : Márgis; Prapuol-ynė k. Jon : *Prapuola, *Prapuolis, plg. Prapuolėnis; Raizg-ynė k. Rk : Raizgis, Raizgỹs; Šel-ynė k. Rk : etn. šélis, šéliai; Stirbait-ynė k. Trg : *Stirbaitis, plg. Stirbà, Stirbỹs; Suvalk-ynė k. Mlt : etn. suvalkai „suvalkiečiai“; Šaln-ynė vs. Šk : Šalnà, Šalnius; Šaltak-ynė k. Rk : *Šaltakis (< *šaltaakis < šáltas, -à + akis); Šeštok-ynė k. Rs : Šeštokas; Švilp-ynė k. Pkr : Švilpa; Tutul-ynė vs. Brž : *Tutulis (plg. b. ž. tutūtis „toks miško paukštis ...; tūtlýs, tututis“), dar plg. Tutỹs; Vaivad-ynė vs. Brž : Vaivada, Vaivadà. -inės. Degut-inės²⁰ k. Ut : Degūtis; Lak-inės k. An : Lakis, plg. Lakietis, Lakičkas, Lėkas; Sidābr-inės k. Mlt : Sidābras, Sidābras, Sidabra; Smulk-inės k. Rs : Smùlka, Smulkỹs; Tūb-inės k. Šll : Tūbà. -ynės. Gint-ynės k. Rk : Gìntas, Gintỹs; Kump-ynės²¹ vs. An : Kùmpis, Kumpỹs. -inis. Geguž-inis k. Rk : Gegužas, Gegužis. -iniai. Būd-iniai k. Zr : Būdà; Būg-iniai k. Brž : Būgà; Dārg-iniai k. Jnš : Dārgis; Drag-iniai k. Akm : Drāgas; Kadar-iniai k. Šk : Kādaras; Klab-iniai k. Mlt : Klabỹs; Krikl-iniai mstl. Ps : Kriklỹs; Kviet-iniai k. Klp : *Kvietys, plg. Kvieteláitis; Lýg-iniai 18 Oikonimas gali būti ir iš paukščio pavadinimo pelėda. 19 Galimas oikonimo siejimas ir su b. ž. kumėlė. 20 Vv. galima būtų sieti ir su b. ž. degūtas. 21 Įmanomas ir kitoks aiškinimas, siejant vv. su b. ž. kùmpas, -à „žemyn lenktas“. 166 k. Mlt : Lygýs; Meñk-iniai k. Šk : Meñkis, Meñkas; Plausk-iniai k. Pln : Plauska, Pláuskis; Rùč-iniai k. Pkr : Rùčas, Ručýs; Strók-iniai k. Ut : Strokas; Suk-iniai k. Ukm : Sùkas; Šešk-iniai k. Vlk : Šeškas, Šeškus; Širm-iniai k. Šl : Širma; Širv-iniai k. Prn : Širvis, Širvys; Šišk-iniai k. Ign : Šiška, Šiškas; Šut-iniai k. V : Šutas; Trank-iniai k. Rs : *Tranka, *Trankys, plg. Trankáuskas; Tremp-iniai k. Mrj : Trem̃pas; Tūb-iniai k. Jnš : Tubà, Tùbas, Tubis; Vedar-iniai k. Ign : Vėdaras; Žvirbl-iniai k. Pkr, Ps : Žvirblis.-iškė. Agurk-iškė k. Mrj, Šk : Agùrkas; Atkoč-iškė k. Zr : Atkočius; Augùt-iškė k. Ign : Augūtis; Aukštūt-iškė k. Šll : *Aukštūtis, plg. Aukštūnas; Bač-iškė k. Šll : Bačys, Bačius; Bajor-iškė k. Lzd, vs. Švnc : Bajõras; Balañd-iškė k. Ign, Šlu : Balañdis; Balč-iškė k. Trg : Balčys, Balčius; Balčiulėn-iškė k. Ign : *Balčiulėnas, plg. Balčiulis; Baldōn-iškė vs. Švnc : *Baldonas, plg. Baldūnas; Baltak-iškė k. Tl : Baltakis; Baltaš-iškė k. Lzd : *Baltašius, plg. Baltaševičius; Baltėn-iškė k. Ign : Baltėnis; Baltūn-iškė k. Švnc : *Baltūnas, (plg. b. ž. baltūnėlis „baltas“ arba sl. baltūnas „neverstas, pasenęs kiaušinis, paperas“); Bandar-iškė k. Švnc : *Bandarius, plg. Bandaravičius; Barč-iškė k. Klm : Barcis, Barčys, Barčius; Bartel-iškė22 k. Zr : *Bartelis, plg. Bartas (< etn. bārtas); Barōn-iškė k. Švnc : Barōnas; Bebrūl-iškė k. Mrj : *Bebrulis, plg. Bebrāvičius; Bekeln-iškė k. Zr : *Bekelnis, (plg. b. ž. bekelnis „kas be kelnių, ... neturtingas, nuskur dęs, nusigyvenęs žmogus“); Bėñdor-iškė k. Ign : Bėñdorius; Berūkšt-iškė k. Šk : Berūkštis; Beržin-iškė k. Klm, Mrj : Beržinis; Bikion-iškė k. Klm : *Bikionis, plg. Bikas; Bik-iškė k. V : Bikas; Bikn-iškė k. Klm : Biknà, Biknius; Býl-iškė vs. Ign : Býla, Býlis; Bimber-iškė k. Ign : *Bimberis, plg. Bimbiras, Bimbiras; Birbil-iškė k. Akm, Birbil-iškė k. Jrb : Birbilà, Birbilas; Biržin-iškė k. Ign : Biržinys; Bríed-iškė k. Šl : Bríedis; Brūkt-iškė vs. Švnc (< *Brukšt-iškė) : Brūkštas, Brūkštus; Būbl-iškė 2 k. Šll, k. Šlu : Būblýs; Bùc-iškė k. Šll : Bùcis, Bucys; Bučėl-iškė k. Mlt : Bučėlis; Bùč-iškė k. Mžk : Bučýs, Bùčius; Bùdr-iškė k. Rs, Budr-iškė k. Ign : Budrà, Budrýs; Bujūt-iškė k. Ign : *Bujutis, plg. Bujà; Bulōt-iškė k. Lzd : Bulotà, Bulōtas; Bumbūl-iškė k. Šlu : Bumbūlis; Bùrb-iškė 2 k. Klm : Bùrba; Bùrbl-iškė k. Švnc : Burblys; Bùrč-iškė k. Klm : Burčys, Burčius; Bùrkol-iškė k. Ign : *Burkolis, plg. Burkelis; Bùrn-iškė k. Klm : Burnýs, Burnius; Bùt-iškė k. Šl : Butà, Bùtė, Butýs; Bùtk-iškė 2 k. Klm, k. Rs : Butkà; Cijūn-iškė k. Lzd : *Cijūnas, plg. Cijūnėlis, Cijunáitis; Ček-iškė m मstl. Kn : Čėkas; Česn-iškė k. Lzd : Česnà, Česnys; Čigōn-iškė k. Zr : Čigōnas arba etn. čigōnas; Čiuin-iškė k. Mrj : *Čiuinas (plg. b. ž. čiuinis „paršas“ arba sl. čiuinas, -à „gražus, švarus, tvarkingas“); Čižėl-iškė k. Zr : *Čiželis, plg. Čižas; Dailýd-iškė vs. Klm : Dailýdė; Dáin-iškė k. Šll, Dain-iškė k. Ign : Dainýs; Dāktar-iškė k. Tl : Dāktaras; Dangut-iškė k. Jrb : Dangūtis; Dāpk-iškė k. Šll : Dāpkus; Dārg-iškė k. Klm, Šl : Dārgis, Dargýs; Daukš-iškė k. Švnc : Daukšà, Daukšýs; Degūt-iškė 2 k. Ign, vs. Švnc : Degūtis; Kekāl-iškė k. Šlu : *Kekalas, plg. Kikalas, Kikolýs; Kerėl-iškė 2 k. Tl : Kerėlis; Kēr-iškė k. Ign, Švnc : Kēras; Keršēn-iškė k. Mlt : *Keršēnas, plg. Keršys; 22 Vv. gali būti siejamas ir su iš krikščioniško vardo kilusia pavarde Bārtelis (plg. LPŽ I 203). 167 Kerùt-iškė k. Šk : Kerùtis; Kìlp-iškė k. Tl : Kìlpÿs; Kìmin-iškė k. Mžk : Kìminas; Kirdeik-iškė k. Švnč : Kirdeikà, Kirdeikis; Kisnók-iškė k. Mrj : *Kirsnokas, plg. Kirsnÿs; Kisìel-iškė vs. Švnč : Kisìėlius; Kýv-iškė k. Rs : *Kyvis (plg. b. ž. kyvis „pempė“); Klėkn-iškė k. Šll (< *Klikn-iškė) : Kliknà; Kliok-iškė k. Prn : Kliokÿs; Klìšėn-iškė k. Zr : *Klišėnas, plg. Kližÿs; Kliš-iškė k. Švnč : Klišÿs; Kriauč-iškė k. Ign : *Kriaučius, plg. Kriaučiùkas, Kriaučiūnas arba b. ž. sl. kriaučius „siuvėjas“; Kubìl-iškė k. Jrb, Rs, Skd,vs. Klm : Kubìlius arba b. ž. kubìlius; Kūj-iškė k. Ign : *Kūjus, plg. Kūjelis, Kūjus; Kūkar-iškė k. Šll : Kūkaras (plg. sl. kūkorìus „virėjas“); Kū[k]-iškė k. Švnč : Kū[k]is; Kūkor-iškė k. Ign : Kūkoris; Kukuil-iškė k. Šlu : *Kukuilis, plg. Kukulÿs; Kulbók-iškė k. Švnč : Kulbòkas; Kūlež-iškė k. Pln (< *Kuleš-iškė) : Kulešà, Kulešas; Kuln-iškė k. Švnč : Kulnÿs, Kulnius; Kumbàr-iškė k. Šl (? < *Kumbur-iškė) : Kumburÿs; Kūnig-iškė k. Šll, Kunig-iškė k. Klm, Švnč : *Kunigas, plg. Kunigėlis, Kunigáuskas arba b. ž. kūnigas; Kuor-iškė k. Šk : Kuòras, Kuorÿs; Kūrm-iškė k. Rs, Vrn, vs. Ign : Kūrmìs, Kurmÿs; Kūrn-iškė k. Švnč, vs. Ign, Švnč : *Kurmÿs, plg. Kurmèvičius; Kūšel-iškė k. Šlv : Kūšelis; Kvietin-iškė k. Šll : *Kvietinis, plg. Kvietėnis, Kvietìnskas; Làim-iškė vs. Švnč : Làima, Làimus; Lapýn-iškė k. Klm : Làpynas; Làš-iškė k. Šll : Làšas²³; Latāk-iškė k. Ign : Latākas; Laukìn-iškė k. Šk : *Laukinis (plg. b. ž. laukìnis, -ė „lauko, laukų; lauko darbininkas; laukų gyventojas“); Lėk-iškė k. Ign, Šlu : Lėkas, Lėkÿs; Lėk-iškė k. Trg : Lėkis; Leliok-iškė k. Šl : Leliòkas; Lėl-iškė k. Trg : Lelÿs; Lenkėl-iškė k. Zr : *Lenkėlis arba etn. lenkėlis (< lénkas); Lepš-iškė k. Rs : Lėpšis, Lepšÿs; Liaudin-iškė 2 k. Klm : *Liaudinis, plg. Liaudináitis; Lingėn-iškė k. Prn : *Lingėnas, plg. Lingis, Lingÿs; Ling-iškė k. Šll : Lingis; Lipk-iškė 2 k. Rs : Lipkà, Lipkus; Lipn-iškė k. Zr, vs. Ign : Lipnÿs, Lipnius; Lipùt-iškė k. Šk : *Liputis, plg. Lipas; Liùbč-iškė k. Ign : *Liubčius, plg. Liubčìkas; Liūb-iškė k. Šk : Liūbÿs; Lod-iškė k. Mrj : Lodà; Lopēt-iškė vs. Klm : Lopetà; Màkn-iškė k. Ign : Maknÿs; Maliūn-iškė vs. Švnč : *Maliūnas, plg. Malÿs; Manik-iškė 2 k. Šll : Mankis, Mankus²⁴; Maskól-iškė k. Ign : Maskólis arba b. ž. maskólius „caro kariuomenės kareivis“, etn. maskólis „rusas“; Mažōn-iškė k. Klm : Mažōnas; Medeik-iškė vs. Ign : Medeikà, Medeikis; Mēdel-iškė k. Šll : Medēlis; Meist-iškė k. Vlkv : *Meistas, plg. Meistavičius; Melāg-iškė k. Trg : *Melāgis; Memėl-iškė k. Švnč : *Memelis, plg. Memÿs; Mešk-iškė k. Šl : Meškà; Mieleik-iškė vs. Ign : Mielaikà; Mìkn-iškė k. Šk : Miknÿs, Miknius; Milión-iškė k. Vrn : *Milionis, plg. Milius²⁵; Milkūn-iškė²⁶ k. Jrb : Milkūnas ir kt. (iš viso 524)²⁷. 23 Adv. gali būti ir iš krikščioniško vardo Vlasÿ (plg. LPŽ II 27). 24 Adv. su mank- gali būti ir slaviškos kilmės (plg. lenk. Manko, Manek ir kt. < kr. v. Matyjas – plg. LPŽ II 154–155). 25 Adv. gali būti siejamas su krikšto vardu Emilijus ( plg. LPŽ II 243). 26 Vv. gali būti siejamas su slavų arba vokiečių kalbos skolintomis pavardėmis (plg. LPŽ II 245). 27 Dėl vietos stokos gausiausių grupių oikonimai čia ir toliau straipsnyje pateikiami ne visi. Tokiais atvejais, nurodžius dalį vedinių, po to parašoma, kiek jų yra iš viso. Apibendrinamosios straipsnio išvados padarytos remiantis visais turimais duomenimis, kurie yra pateikti daktaro disertacijoje (žr. 3 išnašą). 168 -iškės. Ańglin-iškės k. Šlčn : Ańglinas; Arėl-iškės k. Zr : Arėlis; Atkoč-iškės k. Ut, Atkoč-iškės vs. An : Atkočius; Avel-iškės k. Mlt : Avelis, Avelys; Aviž-iškės k. Zr : Aviža; Babrūk-iškės k. V : *Babrūkas, plg. Babrátitis, Babrãvičius; Bagot-iškės k. Prn : *Bagotas, plg. Bagotaitis, Bagatas; Bajor-iškės k. Kš, Rk, Trak, Ut : Bajoras; Bakan-iškės vs. Šr : Bãkanas; Balánd-iškės k. Trak, Balánd-iškės k. Šlčn, V, Baland-iškės 2 k. Šlčn, vs. Trak : Balandis, Balánda; Balčiūn-iškės k. V, Zr : Balčiūnas; Balš-iškės k. V : Balsys; Balvōn-iškės k. Prn : *Balvonas (plg. sl. balvōnas „žioplys, netikėlis, baidyklė“); Bana-iškės k. Šlčn : Banys; Bareik-iškės k. Kš, V : Bareika; Bark-iškės vs. Trak, 2 k. V : Bárkus²⁸; Barōn-iškės k. Kš : Barōnas; Barsūn-iškės k. Trak : *Barsūnas, plg. Barsáuskas; Barvōn-iškės k. V : *Barvonis, plg. Barvainis, Barvenas; Basiūl-iškės k. Jnš : Basiūlis; Bendōr-iškės k. Mrj : Bendo-rius; Berank-iškės k. Zr : Berankis; Bild-iškės vs. V : Bildą, *Bildys; Byl-iškės k. Prn : Bylą; Biliūn-iškės k. Akm : Biliūnas; Bimbir-iškės k. Mlt : Bimbiras; Birul-iškės k. Kn : Birulis; Blėk-iškės k. Zr : Blekys, Blėkis; Blȳn-iškės k. ir vs. Zr : Blȳnas; Blūs-iškės k. Ut : Blūsis, Blusys; Bōbil-iškės k. Skd : Bōbilas; Bradat-iškės k. Trak : *Bradatas, plg. Bradaitis, pr. Bradot; Bradėl-iškės k. V : Bradėlis; Brad-iškės k. V : *Bradas²⁹, plg. Bradaitis; Eiš-iškės³⁰ mst. Šlčn : *Eišys, plg. Eisas, Eismantas; Erėl-iškės k. V : Erėlis; Gaidėl-iškės 2 k. Zr : Gaidėlis; Gaid-iškės k. Mlt, Trak : Gaidys; Gaidžion-iškės k. Šr : *Gaidžionis, plg. Gaidžiūnas; Gailūn-iškės k. V : Gailūnas; Gaiž-iškės k. Šl : Gaižius, Gaižys; Galin-iškės k. Zr : Galinis; Garnėl-iškės k. Mlt : Garnėlis; Garn-iškės k. V : Garnys; Garšv-iškės k. V : Garšva; Gečion-iškės k. Trak : Gečionis; Geis-iškės k. V : *Geisas, plg. Gaisas, Geišas; Gerk-iškės k. Akm, Gėrk-iškės k. Al : Gėrkė, Gėrkis; Gėrv-iškės k. Šlčn : Gėrvė; Giedrãit-iškės k. Trak, V : Giedrãitis; Gyl-iškės k. Ut : Gylýs; Gin-iškės k. Al : Gìnas, Gìnius; Ginteik-iškės k. Kš : *Ginteika, plg. Gintáuskas; Girait-iškės k. Prn : Girãitis; Gird-iškės vs. V : *Girda, *Girdys, plg. Girdvainis; Girm-iškės k. V : Gìrnis, Girmys, Gìrnius; Gyv-iškės k. Mrj : Gyvis; Gōd-iškės k. Šr : Godà; Grabaič-iškės k. Kš : Grabáuskas, Grabávičius; Grabūč-iškės k. Kš : *Grabūtis, *Grabūčius (plg. b. ž. grabóti „grabalio­ti, čiupinėti, grobti, grobstyti“; grabōšius „sugrubnagis“ ir kt.); Graž-iškės k. Trak, vs. Rk : Gražys; Gražūl-iškės k. V : Gražūlis; Grėbliauč-iškės k. Kš : Grėbliauskas; Greičiūn-iškės k. Klp : Greičiūnas; Grežien-iškės k. Kš : *Grežienis < *Griezienis, plg. Griežė; Grūd-iškės k. Šr : *Grūdė, plg. Gudė; Grúod-iškės vs. Zr : Grúodis, Gruodys; Gudén-iškės k. ir vs. Ut : Gudėnas; Gudin-iškės k. Al : Gūdinas, Gudýnas; Gudōn-iškės 2 k. ir vs. V : Gudōnas, Gudōnius; Gūd-iškės k. Zr, Gud-iškės k. Šlčn : Gūdas pvd. arba etn. 28 LPŽ ši pavardė siejama su lenkų asmenvardžiais (žr. LPŽ I 198); dėl baltiškos šio avd. kilmės iš Bar-kintas plg. Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, 229. 29 Avd. gali būti ir kitokios kilmės, t. y. siejamas su lenk. avd. Brada, Broda ir pan.( plg. LPŽ II 296). 30 Dar žr. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 69–70. 169 gùdas; Gùg-iškės k. Zr : Gugà, Gùgas; Gumb-iškės k. Šlčn, Vrn : Gùmbis; Išor-iškės k. V : Išora, Išoras; Jauneik-iškės k. Šl : Jauneikà; Jezavit-iškės vs. Šlčn : Jezavitas; Jovaraūč-iškės k. Ign : Jovaraūskas; Jōvar-iškės k. Trak : Jōvaras; Jūndel-iškės 2 k. Prn : *Jundelis, plg. Jūndalas; Jūndil-iškės k. ir vs. Šlčn : Jūndila; Jund-iškės k. Šlčn : Jundà; Juoc-iškės k. Al : Juõčas, Juõčys; Jūod-iškės k. Kš, Mlt, Ut, V, vs. Mlt, Ut, Zr : Jūodis, Jūoda; Juodak-iškės k. Zr : Juodakỹs; Kačėrg-iškės k. V : Kačėrgà; Kàdar-iškės k. Mlt, vs. V : Kàdaras; Kair-iškės k. Kš : Kairỹs; Kaklin-iškės k. Trak : Kãklinas, plg. Kakỹs; Kálbut-iškės k. Rk, Zr : *Kalbutis (plg. b. ž. kalbūtis „varnėnas“, o jei < *Kulbut-iškės, tai plg. Kùlbis, Kulbỹs); Kalend-iškės k. Zr : Kalénda, Kalendà; Kalùč-iškės k. Rk : *Kalutis, plg. Kuõlis, Kuolỹs; Kalvėl-iškės k. Prn : Kalvėlis; Kálv-iškės k. V : Kálvis arba b. ž. kálvis; Kamiñt-iškės k. Vrn : *Kamintas (< *Kamentas), plg. Kamentãvičius, Kamantãvičius; Kamùnt-iškės 2 k. Zr : *Kamuntas < *Kamantas, plg. Kamantãvičius; Kanavõl-iškės k. Akm : Kanavõlas; Kaniùk-iškės k. V : *Kaniùkas, plg. Kaniùchas; Kaniùt-iškės k. Kš : *Kaniutis, plg. Kãnas, Kanys; Kãpč-iškės k. Kš, Kapč-iškės k. Trak : Kãpčius; Kapitōn-iškės k. Kš : *Kapitōnas, plg. Kapitãnskis; Karč-iškės k. Ut : Kartỹs; Karėiv-iškės k. Trak, vs. V : Karėiva, Kareivà; Kãrk-iškės k. Kn : Kãrka; Karklin-iškės k. Al, Prn : Kãrklinis; Karmōn-iškės k. Šlčn : Karmōnas; Kãrni-iškės k. Akm : Karmỹs; Karp-iškės k. Trak, Karp-iškės Vrn : Kárpis, Karpys; Karùž-iškės k. ir vs. V : Karužà; Karvėl-iškės 2 k. Kš, V, k. Prn, 2 vs. V, Karvel-iškės k. Zr : Karvėlis; Katil-iškės k. Jnš, Šl, vs. V, Katil-iškės k. Trak : Katilius arba b. ž. katilius „katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjas“; Katūt-iškės k. V : Katūtis; Kauš-iškės vs. Brž : Kaušas; Kavōl-iškės k. V, Kavol-iškės 2 k. Zr : Kavõlis arba b. ž. sl. kavõlis „kalvis“; Kazōk-iškės k. ir vs. Trak : Kazōkas; Kėder-iškės k. Al : Kederys; Kėk-iškės k. Šil : Kėkys; Kel̃pš-iškės k. Zr : Kelpšà, Kelpšius; Keragalv-iškės k. Rk : Keragalvis; Kerbed-iškės k. Šl : Kerbedỹs; Kęst-iškės k. V : Kęstỹs; Kęstūt-iškės k. Trak : Kęstūtis; Ketūrak-iškės k. Prn : Ketūrakis; Keval-iškės vs. Zr : Kėvala, Kevalas; Kiaũl-iškės k. Trak : Kiaulỹs; Kiél-iškės k. Kš : Kiélė; Kietãv-iškės k. Trak : *Kietava, plg. Kietãvičius; Kiet-iškės k. V : Kietis; Kikir-iškės k. Prn : *Kikiras (plg. b. ž. kikiras (nepiktas keiksmažodis); Kik-iškės k. Zr : Kìkas; Kirkil-iškės k. Ign : Kirkilà, Kirkìlis; Kirmėl-iškės k. Al, Kirmel-iškės k. Trak : Kirmėlė, Kìrmela; Kisiėl-iškės k. Prn, vs. V : Kisiėlius; Kiškėl-iškės k. Prn : Kiškėlis; Kiž-iškės k. Mrj : Kìžas, Kìžys; Klėr-iškės k. Kš : *Klėrys, plg. Klerỹs; Knìp-iškės k. Zr : Knìpas; Koval-iškės k. Ign : Kòvalis; Kozėlk-iškės k. Trak : *Kozelka, plg. Kozėlė; Krák-iškės k. V, Krak-iškės k. Mlt : Krãkė, Krãkis; Kralik-iškės k. V : Krãlikas; Kriauč-iškės 2 k. Kš : *Kriaučius, plg. Kriaučiūnas arba b. ž. sl. kriaučius „siuvėjas“; Krūmėn-iškės k. Šr : *Krūmėnas, plg. Krūminas; Krùn-iškės k. Šlčn : Krūnas; Kruopėl-iškės k. Zr : *Kruopelis, plg. Kruõpas; Kùdar-iškės k. Al : Kùdaris; Kukil-iškės k. Šr : *Kukilius, plg. Kukỹs, Kùkis; Kūk-iškės k. Zr, Kuk-iškės vs. Šlčn : Kùkis, Kukỹs; Kùkt-iškės mstl. Ut : Kuktà; Kukūt-iškės k. V : Kukūtis; Kulėl-iškės k. V : *Kulelis, plg. Kùlis, Kulėvičius; Kulōk-iškės k. Trak : Kulōkas; Kùnav-iškės k. Trak : *Kūnavas, plg. Kūnãvičius; Kūos-iškės k. Ut : Kūosa; Kureiš-iškės k. Ut : Kureišà; Kùrkl-iškės k. Trak, 170 Kurkl-iškės k. Zr : Kurkšys; Kurkmon-iškės k. Prn : *Kurmonas, plg. Kurmonāvičius; Kūrn-iškės k. Kš : *Kūr­nys, plg. Kurnėvičius; Kurtin-iškės k. Al : Kurtinys; Kū̄t-iškės vs. Al : Kūtas, Kutys; Kužėl-iškės k. V : Kužėlis; Lāban-iškės k. V : Lābanas; Laibut-iškės k. Prn : *Laibutis, plg. Laibīnis; Land-iškės k. Zr : *Landys, plg. Landžius; Lapauč-iškės k. V : Lapáuskis, Lapávičius; Lāt v-iškės 2 k. Ut, 2 k. Zr : Lātvis, Latvys arba etn. lātvis, latvys; Lavar-iškės k. Trak : *Lavaris, plg. Levaris; Lavōr-iškės k. V : *Lavoris, plg. Leveris, Léveris; Leit-iškės k. Kš, Trak : Léita, Leitis; Lengvén-iškės k. Prn, Lengven-iškės k. Zr : Lengvėnis; Liāuk-iškės k. Trak : Liāukas; Liepin-iškės k. Ut : Liepinis; Lik-iškės k. Al : Likā, Likus; Lil-iškės k. Jnš : Lilis, Lilius; Lindin-iškės k. V : *Lindinis, plg. Lindėnis; Lingen-iškės k. Prn : *Lingenas, plg. Lingis, Linge; Link-iškės k. Švnc : Linka, Linkis; Lipk-iškės k. Kp : Lipkā, Lipkus; Litvin-iškės k. Kš : Litvinas arba etn. sl. litvinas „lietuvis“; Liump-iškės k. Ut : *Liumpis, plg. Liumpičkas; Liž-iškės k. V : Ližas; Lūt-iškės vs. V : Lūtas; Magut-iškės k. Zr : *Magutis, plg. Magūnas, Magys; Mandūt-iškės k. V : *Mandūtis, plg. Mandeikā, Mandeikis; Man-iškės k. Mlt : Mānas, Mōnius; Maniūl-iškės k. Zr : *Maniūlis, plg. Maneikis, Mānas; Mankūn-iškės³¹ k. Šlčn : Mankūnas; Mānkuv-iškės³² k. Kš : Mānkus; Margėl-iškės vs. V : Margėlis; Margūt-iškės vs. V : *Margūtis, plg. Márgis; Maskōl-iškės k. Trak, 2 k. V : Maskōlis arba b. ž. maskōlis, maskōlius „rusas“; Mazūr-iškės k. V : Mazūras, Mazūrā arba etn. tarm. mazūras „mozūras, Mozūrijos gyventojas“; Mažėik-iškės k. Ut : Mažėika, Mažėikis; Mažiulén-iškės k. V : *Mažiulėnas, plg. Mažiūlis; Medōl-iškės k. Zr : *Medolis (plg. b. ž. medōlis „medalis“); Medžiūn-iškės k. V : Medžiūnas; Meič-iškės k. Trak : Meitis (tarm. Meicys), plg. Meičūtis, Meitūnas; Méir-iškės k. Trak, Meir-iškės k. Zr : Meira, Meirys; Meldeik-iškės k. Ut : Meldeikis; Mentūr-iškės vs. V : *Menturis, plg. Menturėvičius; Merg-iškės k. Trak : *Mergius, plg. Mergiūnas; Miēldaž-iškės k. Prn : Miēldažis, Mieldažys; Miēl-iškės vs. Ut : Mielys, Miēlis; Miež-iškės k. ir vs. Šlčn : Miežis, Miežys; Miglin-iškės k. Trak : Miglinas; Mikn-iškės k. Šlčn, Trak : Miknā; Mileik-iškės k. V : Mileikis, Mileikā; Milėt-iškės k. Šlčn : *Miletas (< ? *Miliotas), plg. Milius (jei < *Melet-iškės, tai plg. Meletā); Milión-iškės k. Vrn : *Milionis, plg. Milius³³; Mil-iškės k. Šl : Milius³⁴; Miliūn-iškės k. Vrn : Miliūnas; Minč-iškės k. V : *Minčius, plg. Mincevičius; Miškin-iškės k. Zr : Miškinis; Mōg-iškės k. Prn : Mogā; Mōst-iškės k. V : Mostys; Mozūr-iškės k. Prn, V, Mozūr-iškės k. Zr : Mozūras arba etn. mozūras „Mozūrijos gyventojas“; Mumėl-iškės k. Zr : *Mumelis (plg. b. ž. mūmas, mumėlis „maumas“); Murmūl-iškės k. Mrj, Murmul-iškės k. Zr : Murmūlis; Nark-iškės k. Zr : Narkus, Narkys ir kt. (iš viso 670). 31 Vv. šakn yje gali glūdėti ir sl. kilmės avd. – plg. lenk. Manko, Mańko ir pan. (žr. LPŽ II 154–155). 32 Žr. 31 išnašą. 33 Žr. 25 išnašą. 34 Žr. 25 išnašą. 171 -iškis. Agėn-iškis k. Brž : *Agenis (<*Eigenis), plg. Eigỹs, Eigminas; Agurk-iškis k. Rk : Agùrkis, Agùrkas; Aldōn-iškis k. Rd : Aldōnas, Aldōnis; Audėn-iškis vs. An : Audėnis, Aukštāk-iškis k. Pn : Aukštākis; Aūl-iškis k. Kp : Aūlas35, Avin-iškis k. Ut : Āvinas; Avižien-iškis k. Ut : Avižienis; Babr-iškis k. Šr : *Babras, plg. Babrātis, Babrāuskas; Bacion-iškis vs. Zr : Baciōnis, Baciōnas; Bajōr-iškis k. Šr : Bajōras arba b. ž., luomo pavadinimas bajōras; Bajoriūn-iškis vs. Pn : Bajoriūnas; Bakas-iškis k. Zr : *Bakās (<*Bekasas), plg. Bekasēnas; Baland-iškis k. Rd : Balandis; Balčiūn-iškis k. Ps, Balčiūn-iškis vs. Ps : Balčiūnas; Baldōn-iškis vs. Ps : *Baldonas, plg. Baldis, Baldus; Baranaūt-iškis k. Rk : Baranaūskas; Barč-iškis k. Ukm : Barčius, Barčys; Barık-iškis k. Rk : Bārkus36, Barkūn-iškis vs. ir k. Al, K. Kdn *Barkūnas, plg. Bārkus37; Baruoł-iškis k. Pn : Baruōlis; Bāur-iškis k. ir vs. Pn : Bāura, Bāuras; Benōs-iškis k. Brž : *Benosis (plg. b. ž. benōsis „kas be nosies“); Bijūt-iškis k. Mlt : *Bijutis, plg. Bijeīkis; Biržin-iškis k. Zr : Biržinys; Blūs-iškis vs. Šr : Blūsis, Blusys; Bōbr-iškis k. Rk : *Bobras, plg. Bobrāuskas, Bobravičius; Būdr-iškis k. Rk : Būdris, Budarys; Bugēn-iškis k. An : Bugēnis; Būk-iškis k. Tl : Būkas; Bulvēn-iškis k. Rk, Bulvēn-iškis vs. Brž : *Bulvenas, plg. Būlvonas, Bulvanas; Būož-iškis k. Brž : Būožis; Būrb-iškis k. An, Rd : Būrba; Butēn-iškis vs. Rk : Butēnas; Būtk-iškis k. An, Ukm : Būtkus; Ciplint-iškis k. Brž : Ciplinskas; Cirkli-iškis k. Švnč : *Cirklys, plg. Cirklys; Ček-iškis k. Ps : Čēkas; Čiob-iškis k. Šr : *Čioba (plg. b. ž. čiōbyti „lupti, plakti“, čiōba „čiupra“); Čip-iškis k. An : Čipas; Čýp-iškis k. Brž : Čýpas; Čirp-iškis k. Kp : Čirpys, Čirpus; Čiž-iškis k. Brž, Rk : Čižas; Dagil-iškis k. Ps : Dagilis; Dag-iškis k. Brž : Dāgis, Dagys; Dáin-iškis vs. Ukm : Dainys, Dainius; Darsiūn-iškis38 k. Kš : *Darsūnas; Degėl-iškis vs. An : *Degelis, plg. Dēgis; Degūt-iškis k. Zr : Degūtis; Didel-iškis k. Rk : Didelis; Dil iāuk-iškis k. Rk : *Diliauka, plg. pvd. Dilys, Dilis; Dōbil-iškis k. An : Dōbilas; Drag-iškis k. Rk : Drāgas; Dūbr-iškis k. An, Brž : Dubrā, Dūbras; Dundūl-iškis k. Zr : Dundūlis; Dvarn-iškis k. Mlt : Dvarnis; Dvaron-iškis k. Brž : Dvarōnas; Dvyl-iškis k. V : Dvylỹs; Dzivōn-iškis k. Kp : *Dzivonas (plg. b. ž. dzivonas „dievana, tūbė“); Eimūl-iškis k. Pn : Eimūlis; Gaidėl-iškis k. Rd : Gaidēlis; Gaid-iškis k. An : Gaidys; Gailiūt-iškis vs. An : *Gailiutis, plg. Gāilius; Galin-iškis k. Pn, Galin-iškis k. Mlt : Galīnis; Galv-iškis vs. An : Galva; Garbūnel-iškis k. Zr : *Garbūnēlis, plg. Garbus, Garbunas; Garmul-iškis k. Zr : *Garmulis, plg. Gārmlus; Gataūk-iškis k. Šr : Gataūkis; Gavēn-iškis k. Brž : Gavēnas; Gegūn-iškis vs. Ut : *Gegūnas, plg. Gegỹs, Gēgys; Geguž-iškis k. Rk, Zr : Gegūžis, Gegužas; Gen-iškis k. Rk : Genys; Kreivak-iškis k. Pkr : *Kreivakis (< *kreiva-akis „kreivų akių“) ar 35 Avd. gali būti ir iš krikščioniško sl. kilmės vardo Vasij (plg. LPŽ I 139). 36 Dėl šio avd. kilmės traktuotės žr. 28 išnašą. 37 Žr. 28 išnašą. 38 A. Vanago nuomone, senesnė ww. lytis galėjusi būti *Dirsūniškis, kilusi iš avd. *Dirsūnas, – plg. V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 44–47. 172 *Kreivokas (< b. ž. kreivókas, -a „kiek keivas“); Kriauč- iškis k. Brž : *Kriaučius, plg. Kriaučėlis, Kriaučiūnas arba sl. kriaučius „siuvėjas“; Krūg-iškis k. Rk : *Krūgas (plg. b. ž. krūgas „dusulingas žmogus“); Kriveik-iškis k. Šr : *Kriveikis, plg. Krīvas; Krūnk-iškis k. Ut : *Krunkas (plg. b. ž. krūnkas „varnas, kranklys“), plg. Krunkāuskas, Krunkāitis; Kruòp-iškis vs. Ut : Kruòpā, Kruòpis; Kubìl-iškis vs. Rk : Kubìlius, Kubìlis; Kudòr-iškis vs. An : *Kudoras, plg. Kūdarìs; Kukar-iškis k. Zr : Kùkaras, Kùkors; Kùk-iškis k. An : Kùkas, Kùkis, Kùkys; Kùkt-iškis vs. Mlt : Kùktà; Kum-pin-iškis vs. An, k. Kp : Kumpìnis; Kunig-iškis k. Kp, Mlt : *Kunigas, plg. Kunigėlis, Kunigáitis, b. ž. kùnigas; Kuòd-iškis vs. Brž : Kuòdis, Kuodÿs; Kuòk-iškis k. Kp : *Kuokas (plg. b. ž. kuòkas „žioplys, vėpla, ...“); Kuòl-iškis k. Mlt : Kuòlis, Kuolÿs; Kuprėl-iškis mstl. Brž : Kuprėlis; Kùpr-iškis k. Ps : Kùpris, Kuprÿs; Kurkliēt-iškis k. Rk : Kurkliētis; Kušleik-iškis k. Kdn : Kušleikà; Kvietin-iškis k. Rk : *Kvietinis, plg. Kvietìnskas; Kviet-iškis k. Mrj, Prn : *Kvietys, plg. Kvietìnskas; Kvir-iškis k. Brž : Kvirà; Lab-iškis vs. Rk : Labÿs; Latvèl-iškis k. Brž : Latvėlis arba etn. latvėlis (< lātvìs); Laužad-iškis 2 k. Brž, Laužad-iškis k. Rk : Laužadìs; Le-gen-iškis k. An : Legėnis; Leg-iškis k. Rk : Lėgas; Lėk-iškis k. Pn : Lėka, Lėkis; Lement-iškis k. Ut : *Lementas, plg. Lementáuskas; Libar-iškis k. Pkr : *Libaras, plg. Liberas, Liberis; Liber-iškis k. Pn : Liberas, Liberis; Ligin-iškis k. Ut : *Liginis, plg. Ligiónis, Ligeikà ir kt.; Lik-iškis k. Mlt : Lìkas; Lingāv-iškis 2 k. Klm, plg. Lingáuskis, Lingÿs; Lipn-iškis k. Ps : Lipnÿs, Lìpnius; Liùl-iškis k. Mrj : Liùlÿs; Lumbēn-iškis vs. Šl : *Lumbėnis, plg. Lùmbė, Lumbis; Maldin-iškis vs. Kp : *Maldinis (plg. b. ž. maldínis „skirtas melstis“; „meldinis, meldų“), plg. Máldis; Malėt-iškis vs. Pn : *Maleta plg. Maletà, Meletà; Malon-iškis vs. An : Malónis, Malónė; Margel-iškis vs. Brž : Márgelis, Margėlis; Maskòl-iškis k. An : Maskōlius, Maskōlis arba etn. maskolis „rusas“; Maurìn-iškis k. Kp : *Maurinis (plg. Máuras up. Kp); Mazgėl-iškis vs. Kp : Mazgėlis; Mažeik-iškis k. Rk, Mažeik-iškis k. An, Rk : Mažeikis, Mažeikà; Mažiùl-iškis k. Rk : Mažiùlis; Mažūt-iškis k. Šr : Mažūtis; Mekšēn-iškis k. Rk : Mekšēnas; Medeik-iškis k. Zr : Medeikà, Medeikis; Medin-iškis vs. Ut : Medinis; Meldeik-iškis k. Rk : Meldeika, Meldeikis; Meldūt-iškis k. Ut : Meldūtis; Miciulēn-iškis k. Ps : *Miciulėnas, plg. Miciùlis; Mieleik-iškis k. Kp : Mieleikà; Migdòl-iškis k. An : *Migdolas (?) (plg. b. ž. migdòlas); Miliūk-iškis vs. Rd : Miliùkas; Milūn-iškis k. An : Milūnas; Molin-iškis vs. Ut : Molìnis; Món-iškis k. Ut : Monis, Mónius; Móty-iškis k. Mlt : *Motys, plg. Motvila; Murž-iškis vs. Ps : Mùrza, Muržà; Nabāg-iškis k. Rk : Nabāgas; Nārk-iškis k. An : Nārkus; Narūš-iškis k. Mlt : Narūšis; Narūt-iškis k. Pn, Narut-iškis vs. Ut : Narūtis; Našlòn-iškis k. Ut : *Našlonas, plg. Našlėnas; Nečion-iškis k. Ut : Nečiónis; Ožkin-iškis k. Brž : Ožkinis; Pabald-iškis k. Mlt : *Pabalda (plg. b. ž. pabálda, pabaldà „naktibalda“); Pamēn-iškis k. Rk : *Pamēnas (plg. b. ž. pamēnas „šmekla“); Pasauš-iškis k. Rk : Pasaušis; Pavar-iškis vs. Brž : Pāvaras, Pavaris; Pelēd-iškis k. Pn : Pelēda; Pelek-iškis k. An : Pelēkas; Pēmp-iškis vs. Rk : Pēmpė; Perkūn-iškis k. Brž : Perkūnas; Pinčiūk-iškis k. Rd : *Pinčiūkas, plg. Pìnčius; Plik-iškis vs. Ps : Plikÿs, Plìkis; Pùk-iškis vs. Pn : Pùkas, Pùkis; Pùkn-iškis k. Brž : Puknÿs, Pùknius; 173 Pumput-iškis vs. Šr : Pumputis; Puodžiul-iškis vs. Kp : Puodžiulis; Purón-iškis vs. An : Purónas; Pùrp-iškis k. Rk : *Purpas (plg. b. ž. purpas „skuduras, skarmalas“); Purvin-iškis 2 k. Ut : Purvinis; Pùsl-iškis k. Rk : Puslis; Pũt-iškis k. Brž : Pùta, Pùtys; Putr-iškis k. Pš : Putrà, Pùtris; Rād-iškis k. Kp, Rad-iškis k. An, vs., k. Ukm : Rādis, Radỹs; Raūgal-iškis k. Kp : Raūgala, Raūgalas; Raūp-iškis k. Mlt : Raupas, Raupỹs; Repēn-iškis k. Zr : *Repenis (plg. b. ž. repénti „replioti“); Ribōk-iškis k. An : Ribōkas; Rỹm-iškis vs. Pkr, k. Rd : Rỹmas; Rimš-iškis vs. Brž : Rimša, Rimšas; Rugen-iškis k. Ut : Rugenis; Rūgštel-iškis k. ir vs. Ut : *Rūgštelė ar *Rūgštelis, plg. Rūkštelė, Rūkštelės ir kt.; Rūk-iškis k. An, Kn : Rūkas; Rukš-iškis vs. Kp : Rukšà, Rukšỹs; Ruop-iškis k. Rk : Ruopas; Rūpl-iškis vs. Rd : Ruplis, Rupỹs; Sakāl-iškis vs. Brž : Sākalas, Sakālis; Saldot-iškis vs. Ut : *Saldotas (plg. sl. saldōtas „kareivis“); Saldūt-iškis (< sen. Salgudiskis⁳⁹) m. Ut : *Salgudais (< b. ž. salā „kaimas“ ir etn. gūdas); Salin-iškis k. Mlt : Salinis; Sartēn-iškis k. An : *Sartenis, plg. Sartys; Sedūn-iškis k. Mlt : *Sedūnas (plg. b. ž. sedūnas, sedūnas „kas daug sėdi“); Senōn-iškis k. An : *Senonis (plg. b. ž. senonis „senolis“) ir kt. (iš viso 340). -iškiai. Aitvar-iškiai k. Al : *Aitvaras, plg. Aitvarelis; Alkūn-iškiai k. Mlt : Alkūnas; Alavīn-iškiai k. Rs : *Alavinis (plg. b. ž. alavinis, -ė „iš alavo padarytas“); Apeik-iškiai k. Jon : Apeikis; Atkōč-iškiai k. Kp : Atkōčius; Aukštuol-iškiai k. Brž : Aukštuōlis; Aviž-iškiai k. Rd : Avižà, Avižius; Bačk-iškiai k. Vlkv : Bačkỹs, Bāčkիս; Bagot-iškiai k. Kdn : *Bagotas (plg. sl. bagótas, -a „turtingas“), plg. Bagotaitis; Bajōr-iškiai k. Brž, Kdn, Kp, Lzd, Pn, Rk, Ut, 2 k. Jon : Bajōras; Bakaler-iškiai k. Zr : *Bakaleris (plg. sl. bakaliórius „mokytojas“; bakalėrija „pradžios mokykla“); Bakš-iškiai k. Vlkv : Bakšà, Bakšỹs⁴⁰; Balañd-iškiai k. Trg, Baland-iškiai k. Brž : Balañdis; Balč-iškiai k. Ps : Balčỹs, Balčius; Balčiūn-iškiai k. An, Balčiūn-iškiai k. Vlkv : Balčiūnas; Balnēl-iškiai k. Jrb : *Balnelis, plg. Bālnis, Bālnįus; Balsēl-iškiai k. Šk : *Balselis, plg. Balsỹs; Bals-iškiai k. Krtn : Bālsas, Bālsis, Balsỹs; Baltēn-iškiai k. An : Baltēnis; Barēiv-iškiai k. Jrb : *Bareiva, *Bareivis, plg. Bareikà; Barkel-iškiai k. Mlt : *Barkelis, plg. Barkus⁴¹; Barōn-iškiai k. Pn, Rd, vs. Rd : Barōnas; Barsūn-iškiai k. Kn : *Barsūnas (plg. b. ž. barsūnas „virvelė vyžoms adyti“, dar plg. barsas „barsukas“); Barūt-iškiai k. Mlt : Barūtis; Baūbl-iškiai k. Ukm : Baūblis, Baublỹs; Baubōn-iškiai k. Mrj : Baubōnis; Bērn-iškiai k. Brž : Bernỹs, Bērnius; Berniūn-iškiai k. Kp : Berniūnas; Bevard-iškiai k. Mrj : *Bevardis (plg. b. ž. bevardis, -ė „kas neturi vardo“); Bìl-iškiai k. Klm : Bilà, Bilius; Biršton-iškiai k. Šlu : Birštonà, Birštonas; Bliūdž-iškiai k. Mrj : Bliūdžius; Bliūk-iškiai k. Šk : *Bliūkas (plg. b. ž. bliūkas „nutukėlis, dručkis“), plg. Bliūkis; Bliuv-iškiai k. Šk : Bliūvas; Brazdon-iškiai vs. Mlt : *Brazdonas, plg. Brazdỹs; Bried- 39 Žr. Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, 435. 40 Šie avd. gali būti ir ne pravardinės kilmės, o atėję iš sl. kalbų – plg. LPŽ I 163. 41 Dėl šio avd. kilmės traktuotės žr. 28 išnašą. 174 -iškiai k. Mrj : Brėdis; Buv- iškiai k. Ps : Buvys, Būvė; Buld-iškiai k. Jon : *Buldė, *Buldis (plg. b. ž. buldė „rutulys“); Butėn-iškiai k. Rd : Butėnis; Būt-iškiai k. Ukm, But-iškiai k. Ut : Butà, Būtė, Butys; Cigōn-iškiai k. Al, Jnš : *Cigonas arba etn. cigonai, cigōnas „cigonas“; Cipk-iškiai k. Šll : Cipkà, Cipkus; Ciūn-iškiai k. Mlt : Ciūnis (? < Ciūnis < *Tjūnis), plg. Tjūnas; Čebator-iškiai k. Ukm : Čebatorius; Čėč-iškiai k. Brž : Čėčys; Čyp-iškiai k. Kp : Čypas; Čiūr-iškiai k. Šk : Čiūra; Čivyl-iškiai vs. Šr : Čivylis; Čiv-iškiai k. Ut : Čivas; Čiž-iškiai k. Ign, Ps, vs. Mlt, Čiž-iškiai 2 k. Vlkv : Čižas; Dailid-iškiai k. Mlt : Dailidė; Darguž-iškiai k. Akm : Dargužis, Dargužys; Daubak-iškiai k. Šl : *Daubaka (?), plg. Dubaka; Daug-iškiai k. Kp : Daugis; Dauk-n-iškiai 2 k. Pn, Dauk-n-iškiai k. Brž : Dauk­nys; Daun-iškiai k. Mlt : Daunys; Daus-iškiai k. Pkr : Dausa; Daūs-iškiai k. Šl, Daus-iškiai vs. Pkr (? < *Daus-iškiai) : Dausa; Deivōn-iškiai k. Vlkv, Deivon-iškiai k. Mrj : *Deivonis, plg. Devonis (< *Dievonis, plg. b. ž. dievonis „Dievo sūnus“); Deveik-iškiai k. Kdn : Deveikis; Didžiul-iškiai k. ir vs. An : Didžiulis; Dijok-iškiai k. Jon : Dijōkas; Dil-iškiai k. Rk : Dilis, Dilys; Dird-iškiai 2 k. Rs : Dirda; Diržel-iškiai k. Rd : *Dirželis, plg. Diržys, Diržis; Dyvil-iškiai k. Lzd : *Dyvilis (plg. sl. dývyti „stebėtis“); Drabuž-iškiai k. Jon : Drabužis; Drazd-iškiai vs. Šr : Drazdas; Druc-iškiai k. Ps : *Drūcas, plg. Druceikà; Dūbl-iškiai k. Kp : *Dūblys (b. ž. dūblýs, dūblis „kas su dideliu pilvu“), plg. Dublýs; Dūd-iškiai k. Brž, Ps, Rk, Dūd-iškiai k. Šr : Dūdà; Dūdōr-iškiai vs. Brž : Dūdōrius; Dùlk-iškiai k. Klm, Pkr : Dùlka, Dùlkė; Dumš-iškiai k. Rs : Dùmša, Dumšas; Dund-iškiai k. Rk : Dùnda; Duob-iškiai k. Šk : Duoba; Duon-iškiai k. Vlkv : Duonis; Džiug-iškiai k. Brž : Džiugà, Džiūgas; Eglin-iškiai 3 k. Vlkv : Eglinis, Eglinas; Eižel-iškiai k. Ut : *Eiželis, plg. Eižinas; Éln-iškiai k. Kp : *Elnìas, plg. Elniónis; Gabš-iškiai k. Jrb : Gabšys; Gaidėl-iškiai k. Kn, Gaidel-iškiai k. Jnš : Gaidėlis; Gailion-iškiai k. Ps : *Gailionis, plg. Gailius, Gailiūnas; Gail-iškiai k. Skd, Tl, vs. Šl, Gail-iškiai k. Mlt : Gailis, Gailius; Gaiž-iškiai k. Kp : Gaižius, Gaižys; Garn-iškiai k. Jon : Garnys, Garnius; Gavén-iškiai k. Rd : Gavėnas; Gėd-iškiai k. Rk : Gedys; Gedžiūn-iškiai k. Ps : Gedžiūnas; Gen-iškiai k. Brž : Genys, Gėnis; Giedrait-iškiai vs. Ukm : Giedraitis; Gyl-iškiai 2 k. Šk : Gylis; Girsteik-iškiai k. Rk : *Girsteikis, *Girsteika, plg. Girstautas; Gyv-iškiai k. Mrj : Gyvis; Gob-iškiai k. Vlkv : Gobas, Gobė, Gobys; Godūn-iškiai k. Mrj : *Godūnas (plg. b. ž. godūnas „toks grybas“), plg. Godà; Gōštel-iškiai k. Šl : *Gōštelis (< *Gōštalas < Gōštau­tas); Gram-iškiai k. Mlt : Grāmas⁴² (plg. sl. grāmas „griozdas, išsižiojęlis; gromulys“); Graž-iškiai k. Brž, Kp, Mrj, Rd, 2 k. Šk, mstl. Vlkv : Gražys; Greition-iškiai k. Akm : *Greitonis (< b. ž. greitas ir avd. Jōnas), plg. Greiturigis; Kaun-iškiai⁴³ k. Mrj, Vlkv : Kaūnas; Kaūpin-iškiai vs. An : Kaupinis; Kaūp-iškiai k. Šk, Vlkv : Kaupas; Kavol-iškiai vs. Švnč : Kavōlis, Kavōlius; Kazl-iškiai k. Kn, 42 Avd. gali būti ir kitokios kilmės — < vok. Grams, Gramms, lenk. Gram (žr. LPŽ I 700). 43 Vv. gali būti ir iš b. ž. kauniškis „Kauno ir jo apylinkių gyventojas“. 175 Mlt, Šr, Ukm, 3 k. Mrj : Kazlà, Kãzlas; Kazók-iškiai k. Mlt : Kazòkas; Keb-iškiai k. Jrb : Kėbas; Kėbl-iškiai k. Prn : Kėblis, Keblỹs; Keliuot-iškiai k. Pkr, Ps : Keliuotis; Kelpš-iškiai vs. Šr : Kelpšys, Kelpšius; Kernãg-iškiai vs. An : Kernãgis; Kerš-iškiai k. Šk : Kéršis, Keršỹs; Keršul-iškiai k. Kp : Keršùlis; Kiãul-iškiai k. Brž : Kiaulỹs; Kidòl-iškiai k. Mrj : Kidòlius; Kiel-iškiai vs. Brž : Kiélė; Kíer-iškiai vs. Mlt : Kíeras; Kild-iškiai k. Ukm : Kìlda, Kildà; Kỹl-iškiai k. Brž : Kýlas; Kìlp-iškiai k. Rk : Kilpỹs; Kindzel-iškiai k. Ukm : *Kindzelis, plg. Kindziùlis (plg. b. ž. kindzas „skilandis“); Kirkil-iškiai k. An : Kirkilà, Kirkìlis; Kirkl-iškiai vs. Zr : Kìrklis, Kirklỹs; Kirvėl-iškiai k. Ukm : Kirvėlė, Kirvėlis; Kisiel-iškiai k. Jon : Kisiėlis, Kisiėlius; Kiūk-iškiai k. Trg : Kiūkis, Kiukỹs; Klaiš-iškiai k. Tl : Klaišà, Klaišỹs; Klebòn-iškiai k. Rd : Klebònas arba b. ž. klebònas; Kléiv-iškiai k. Rd : Kléiva; Klov-iškiai k. Zr : Klóva; Knybur-iškiai vs. Zr : Knỹburas, Knỹburis; Knit-iškiai k. An, Ukm : Knìtas; Kojėl-iškiai k. Brž, Mlt : Kojėlis, Kojėlė; Kopūst-iškiai k. Mlt : Kopūstas; Koval-iškiai k. Kn : Kòvalis; Kraken-iškiai k. Šlu : *Krakenis, plg. Krãkė, Krakỹs; Krapil-iškiai k. Šr : *Krapilius (plg. sl. krãpyti „šlakstyti“); Kreiven-iškiai 2 k. Kp : *Kreivenis, plg. Kreivenis, Kreivỹs; Kriaunait-iškiai vs. Šr : Kriaunáitis; Kriauš-iškiai k. Ps : Kriaušas, Kriaušius; Krivit-iškiai k. Mlt : Krìvičius; Krūpel-iškiai k. Ukm : Krūpelis; Kubil-iškiai k. An : Kubìlis, Kubìlius; Kūkar-iškiai vs. Pkr, Kūkor-iškiai k., vs. Kdn, Kukor-iškiai k. Krtn : Kūkaras, Kūkoris; Kukt-iškiai k. Mrj : Kuktà, Kuktỹs; Kukul-iškiai k. Klp, vs. Zr : Kukùlis; Kūl-iškiai k. Klp, Šll : Kulỹs, Kūlis; Kūln-iškiai k. Ukm : Kulnỹs, Kūlnius; Kūlš-iškiai k. Jon : Kūlšė, Kūlšis, Kūlšys; Kulvert-iškiai k. Jrb : *Kulvertas (plg. b. ž. kūlvertas, kūlvertiukas „kiškis“); Kunig-iškiai k. An, Jon, Klm, Pn, Prn, Rd, Rk, Rs, Šll, Šr, Trg, Ukm, Vlkv : *Kunigas, plg. Kunigáitis, Kunigėlis arba b. ž. kūnigas; Kuõd-iškiai k. Kn, vs. Rk : Kuõdis; Kūos-iškiai k. Pkr : Kūosa; Kūpč-iškiai k. Vlkv : Kūpčius; Kuprėl-iškiai k. Vlkv : Kuprėlis; Kūpr-iškiai k. Klm, Mlt, vs. Šr : Kuprỹs; Kurklin-it-iškiai k. Ukm, plg. Kurklinskas; Kūrm-iškiai k. Rk, Vlkv : Kūrmìs; Kurš-iškiai k. Mlt : Kuršis, Kuršỹs; Kūt-iškiai k. Pn, Kut-iškiai k. Rd : Kūtas, Kutỹs; Kviēt-iškiai k. Šk : *Kvietys (plg. b. ž. kvietỹs), plg. Kvietinskas; Labaiš-iškiai vs. Mlt : Labá iša; Labot-iškiai k. Mlt : *Labotas (plg. b. ž. labótas „beragis, baužas“), plg. Labóta-kis; Labuš-iškiai k. Vlkv : *Labùšis, plg. Labušaitis; Laib-iškiai k. Ukm, Láib-iškiai⁴⁴ vs. Kp : *Laibys, plg. Laibakójis ir kt. (iš viso 728). -ka. Aškin-ka k. Zr : Aškinis; Baldin-ka k. Kdn : *Baldinis, plg. Baldis, Baldžius; Bernadin-ka vs. An : bernadinas „bernardinas“; Bernardin-ka k. Kš : bernardinas „šv. Pranciškaus ordino vienuolis“; Kisieł-ka k. Ign : Kisiełius; Raščin-ka k. Zr : *Raščina (plg. sl. raštyna „užraugta duonos tešla“), dar plg. Raščinskas, Rastinis, Rastina; Rusin-ka k. Mrj : Rūsinas; Tatár-ka k. Kš : Tatara; Ukrain-ka vs. Mlt : etn. ukrainas „ukrainietis“; Vėjėl-ka k. Šr : Vėjėlis, Vėjėlis. -uvka. Bugeluv-kà vs. Trak : Bugėlis; 44 Vv. gali būti sietinas ir su hebrajiškos kilmės avd. Láiba. 176 -uškė. Baŕk-uškė k. Ign : Baŕkus⁴⁵, Leĩp-uškė k. Ign : Leĩpus; Siŕg-uškė k. Lzd : Siŕgas, plg. Sirgūnas; Suŕg-uškė k. Mlt : Suŕga, plg. Suŕgela; Šėšk-uškė k. Švnč : Šėškas, Šėškus. -(i)uškės. Baŕk-uškės k. Šlčn : Baŕkus⁴⁶; Gil-ùškės vs. Zr : Gìlius, Giļys; Kãtk-uškės k. Šlčn, Zr : Kãtkus; Meil-uškės k. Trak : Meĩlus; Mieleik-uškės k. Rk : *Mieleikis, plg. Mielaitkà; Naŕk-uškės vs. Šlčn : Naŕkus; Pìk-uškės k. Al : Pìkas, Pìkis⁴⁷, plg. Pikūnas; Purn-uškės k. V : *Purnys (plg. b. ž. purnùs, -ì „išpurtęs“); Rag-uškės k. Ut : Rãgas; Vaidž-uškės k. Ign : *Vaidžius, plg. Vaidžiūnas, Vaidas; Velìk-uškės k. Zr : Velìką, Velỹkis. -uškis. Baŕk-uškis k. Ukm : Baŕkus⁴⁸; Bìk-uškis k. Ut : Bìkas. -(i)uškiai. Baŕk-uškiai k. An, Baŕk-uškiai k. Mlt : Baŕkus⁴⁹; Bil-uškiai k. Jon : Bìlius, Bìlys; Daŕk-uškiai k. Šr : *Darkus, *Darkys, plg. Darkìntis; Kapč-uškiai k. An : Kãpčius; Laip-uškiai k. Pkr : *Laipus, plg. Leĩpus; Meil-uškiai k. An : Meĩlus; Naŕk-uškiai k. Mlt : Naŕkus; Riñk-uškiai k. Brž : Riñkus; Suŕg-uškiai k. Mlt : Suŕga. -uškos. Aug-uškos k. An : Áugis, Áugus; Liaùm-uškos k. Ut : *Liaùma, plg. Liaumickas, Laumė; Mìlk-uškos vs. Švnč : Mìlkus, plg. Mìlkintas. -utas. Vain-ùtas mstl. Šlu : Vainỹs, Vainius. -uva. Rėk-uva k. Šl : Rėkus; Šed-uvà mst. ir vs. Rd : Šėdys, Šedis⁵⁰; Verėd-uva k. Rs : *Verėdis, *Veredis, dar plg. Vereda. Tarp pateiktų priesaginių oikonimų, vedinių iš asmenvardžių bei asmenų pavadinimų, daugiausia yra sudarytų iš apeliatyvinių (pravardinių) antroponimų. Oikonimų darbai panaudotos 26 priesagos (-(i)anka, -auka, -aunė, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -iena, -ija, -inė, -ynė, -inės, -ynės, -inis, -iniai, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -(i)uškės, -uškis, -(i)uškiai, -uškos, -utas, -uva), iš kurių 7 yra slaviškos kilmės (-(i)anka, -auka, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -ka). Tačiau iš slaviškų priesagų gal tik -ava, -avas yra produktyvesnės (~40 ved.); su kitomis čia minėtomis slaviškos kilmės priesagomis priesaginių oikonimų sudaryta palyginti nedaug. 3. Vedინი iš krikščioniškų asmenvardžių Į šią vedinių grupę įtraukti priesaginiai oikonimai, kurių leksemas sudaro įvairios kilmės (hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos ir slaviškos) krikščioniški as- 45 Dėl šio avd. kilmės traktuotės žr. 28 išnašą. 46 Žr. 28 išnašą. 47 Avd. Pìkas, Pìkis gali būti ir germaniškos kilmės – žr. LPŽ II 451. 48 Žr. 28 išnašą. 49 Žr. 28 išnašą. 50 Žr. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 227–229. 177 menvardžiai. Tai lietuvių kalboje adaptavęsi krikščioniški vardai, jų trumpiniai ir kitokios lytys bei iš visų jų susiformavusios priesagėtos ir nepriesagėtos pavardės. Pateikiant oikonimus nėra apibūdinama, iš ko – vardo ar pavardės – jie sudaryti, nes daugeliu atvejų tai praktiškai padaryti ir neįmanoma. Mat gali būti, kad krikščioniškas vardas dabartiniu metu funkcionuoja ir kaip pavardė, nors oikonimo atsiradimo metu asmenvardžio statusas galbūt buvo kitoks. -anka. Oliš-ánka vs. Ukm, plg. Olišáuskas, Òlis. -(i)auka51. Adom-áuka vs. Žr.: Adõmas; Aleksiej-áuka k. Zr.: Aleksiejus; Andriej-áuka k. Ign: Andrijùs; Alin-áuka vs. Ut: Alinà; Ausiej-áuka vs. Žr.: Ausiejus; Barbar-áuka vs. Ut: Barbara tarm. (< Barbarõ); Čepel-áuka vs. Žr.: Čepėlė, Čepėlis; Danil-áuka k. Rk: Danilà; Jakim-áuka vs. Jon: Jakìmas; Jan-áuka k. Al, Mlt, Prn, Vlk, Vrn: Jãnas, Janỹs; Jasen-iáuka 2 k. Lzd: Jasenas, plg. Jasėnas; Karl-áuka k. Kš: Kãrlas; Kiril-áuka vs. Žr.: Kirìlas; Makar-áuka k. Zr: Mãkaras; Marin-áuka k. Jon: Marìnas, Marinà; Mikal-áuka k. Mrj: Mìkalas; Mitr-áuka k. Zr: Mìtras; Nazar-áuka vs. Zr: Nazãras; Paul-áuka vs. Zr: Paũlius; Sam-áuka k. Trak, Zr: Sãmas; Sofijan-áuka vs. Brž: *Sofijana (< Sòfija); Taros-áuka k. Ign: Tarosà, Tarõsas; Zofij-áuka k. Jon: Zòfija. -(i)ava. Adom-avà k. Pn, Zr: Adõmas; Albert-avà k. Jon: Álbertas; Aleksandr-avà k. Al, An, Brž, Pn, Rs, Šk, Šr, Trak, Ukm, Vrn, vs. Mlt, Šr: Aleksándras; Alin-avà k. Pn: Alinà; Aliz-avà mstl. Kp: *Alizas, plg. Alýzas; Andriej-avà vs. Pn, Andrij-avà k. Šl (< *Andriej-ava): Andrijùs; Andrijan-avà vs. Trak: *Andrijanas, plg. Andrijõnas; Andrik-avà k. Rk: Ándrikis; Antan-avà k. An, Jrb, Kdn, Klm, Kn, Mlt, Mžk, Pn, Rd, Rs, vs. An, Kdn, Mlt, Rd, Rk, Švnč, Zr: Antãnas; Antaš-avà mstl. Kp: *Antãšas, plg. Antošáuskas, sl. kr. v. Antóš; Antuš-avà k. Kdn, Ukm: Antùšas; Antanin-avà k. Mlt, Šr: Antaninà; Anupr-avà k. Kš: Anùpras; August-avà k. Pn: Augùstas; Augustin-avà k. Rk: Augustìnas; Benedikt-avà vs. An, Ukm: Benedìktas; Bogdal-avà k. Rk: *Bogdelis; Boleslov-avà k., Bolesl-avà k. Kš, Šr (< *Boleslav-ava): Bolèslovas; Braniš-avà vs. Mlt: *Branišas, plg. Brõnišas; Bronisl-avà k. An (< *Bronislav-ava): Bronìslovas; Čeplin-avà vs. Kdn: *Čep-linas, plg. Čėplinskas; Damaz-avà k. Trak: Damãzas; Danil-avà k. Kdn, V: Danilà; Darat-avà vs. Kdn: Daratà; Domeik-avà k. Kn: Domeikà; Elen-avà k. Klm: Elenà; Emelin-avà k. Mlt: *Emelinas, plg. Amilinãvičius; Emil-iavà k. Šk: Emìlius; Eliz-avà k. Šk: Elizà; Felicin-avà k. Šl: *Felìcinas (< Felicijõnas); Ferdant-avà k. Mlt (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Ferdinant-avà k. An (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Gabriel-avà vs. Kp: Gabriẽlius; Gabril-iavà k. Kš: *Gabrilius, plg. Gabriẽlius; Gust-avà k. Šk: Gùstas; Ignac-avà vs. Prn: Ignãcas; Ivan-avà k. ir vs. Šr: Ivãnas; Jadvyg-avà k. Jon, Klm, vs. Zr: Jadvyga; Jak-avà k. Kš: Jãkas, Jakỹs; Jan-avà k. Rk: Jãnas, Janỹs; Janc-avà vs. Zr: Jancỹs, Jančiùs; Januš-avà k. An, Kdn: Jãnušas, Janušìs, Janušỹs; Jokūb-avà 2 k. An: Jokūbas; Jon-avà mst. Jon, k. 51 Žr. 14 išnašą. 178 Brž, Rk, Švnč, Zr : Jōnas, Jōnis; Julijan-avà k. Prn, Trak, Zr : *Julijanas, plg. Julijōnas; Juljan-avà k. Brž, Jon : *Juljanas, plg. Julijōnas; Juozap-avà k. Al, An, Kn, Kp, Mlt, Rk, Šl, Šr, Zr, vs. An, Kp, Prn, Šr, Ukm, Ut : Juōzapas; Jurgen-avà k. Zr : Jurgenas; Justin-avà k. Kdn, Pn, Rs, vs. An : Justinas, Jùstinas; Kamil-iavà k. Prn : Kamilis; Kastantin-avà vs. Zr : Kastantinas; Kazimier-avà 3 k. Mlt, 2 k. Prn, vs. Kn, Ukm : Kazimieras; Konstantin-avà k. Jon : Konstantinas; Ksever-avà k. Rk, vs. Zr : Kseveras; Leck-avà mstl. Mžk : Leckus; Leon-avà k. Rs : Leōnas; Leopold-avà vs. Rk : Leopōldas; Lesk-avà k. Prn : Leskas; Licin-avà k. Klm (< *Liucin-ava) : Liucinà; Liudvin-avà k. Jrb, Pn, Rk, vs. Zr : Liudvinà; Madlin-avà k. Jon : *Madlina, plg. Madlýna, Madlena (< Magdalena); Malgažat-avà k. An : Malgažata (sl.); Malvin-avà k. Kp : Malvinà; Marijan-avà⁵² vs. An : *Marijanas; Marijon-ava vs. Pn : Marijōnas; Marin-avà k. An : Marīnas, Marinà; Martin-avà k. Kn, Vrn, vs. Rk : Már tinas; Mikal-avà k. Brž, Prn, Rs, Trak : Mikalas; Mikalin-avà vs. Rk : Mikalinà; Mock-avà k. Mrj : Mockà, Mōckus; Morkūn-avà k. Trak : Morkūnas; Paulin-avà k. An, Jon, Prn : Páulinas, Paulinas; Ramald-avà vs. Brž (< *Romuald-ava); Romuld-avà k. An (< *Romuald-ava) : Romuáldas; Raman-avà k. An, Rs, Trak : Ramanas; Samal-iavà k. Kš : Samālis, Samālius; Selver-avà k. Kn : Silvèras; Silvan-avà k. Al : Silvanas; Stan-iavà k. Al, Trak : Stanỹs; Stanisl-avà k. An, Kn (< *Stanislav-ava) : Stanìslavas; Stepon-avà k. An, Brž, Jrb, Kdn, vs. Kp, Ut : Stēponas; Stepan-avà k. Jon, Rk, Šr : Stēpanas; Ston-iavà k. Kš : Stonỹs; Šimel-iavà vs. Kn : Šimēlis; Tadar-avà 2 k. Kš : Tãdaras; Tadauš-avà k. Jrb : Tadaušas; Tamaš-avà k. Al, Trak, Tamaš-iavà k. Trak : *Tamašius, Tamašas; Valeik-avà k. Ign : Valeikà; Valentin-avà vs. Mlt : Valentinas; Viktor-avà k. Šk : Viktoras; Vincent-avà k. Kdn, Prn : Vincentà, Vincentas; Vladisl-avà k. Trak, Zr (< *Vladislav-avà) : Vladislavas; Zigmant-avà k. An : Zigmantas. -avas. Adak-āvas 2 k. Trg : *Adakas, plg. Adakáuskas; Adam-āvas k. ir vs. Švnč : Adamas; Adom-āvas k. Šll : Adōmas; Aleksandr-āvas k. Mrj, Pln, V, VIkv, vs. Švnč, V : Aleksándras; Andr ie j-āvas vs. Švnč : Andriējus; Andrik-āvas k. Ign : Āndrikis; Antan-āvas k. Ign, Mrj, Tl, V, vs. Šlčn : Antānas; August-āvas k. Pkr, vs. Švnč : Augūstas; Barbor-āvas k. Šll, Tl : Barborà; Benedikt-āvas k. Ign : Benedìktas; Braz-āvas k. Mrj : Brazỹs, Brāzius; Bronislav-āvas vs. Švnč : Bronislavas; Dominink-āvas vs. Švnč : Dominìnikas; Edvard-āvas k. Ign : Édvardas; Endriej-āvas mstl. Klp : Endriējus; Endrik-āvas k. Šll : Ēndrikas; Felicijan-āvas vs. Švnč, Felicijan-āvas k. Lzd : *Felicijanas, *Filicijanas (< Felicijōnas); Feliks-āvas k. Tl : Fēliksas; Grick-āvas k. Lzd : *Gricka, plg. Grickevīčius; Gubert-āvas k. Šlčn : Gūbertas; Jacent-āvas k. Mrj : *Jacentas (< Jacintas); Jan-āvas k. Ign, Lzd : Jānas, Janỹs; Juozap-āvas k. Lzd, Prn, Tl, VIkv, vs. Ign, Švnč : Juōzapas; Kastantin-āvas vs. Švnč : Kastantinas; Konstantin-āvas vs. Ign, Švnč : Konstantinas; Kazimier-āvas k. 52 marijon- (marijan-) šaknies oikonimai gali būti siejami su b. ž. marijōnas, marijōnai „Marijos vardo brolija, šios brolijos broliai“. 179 Al, Ign, Ut, V, Vrn, Zr, vs. Šlčn : Kazimieras; Leonard-āvas k. Lzd, Pn : Leonárdas; Leon-āvas k. Jrb, Kn : Leōnas, Lēonas; Liucin-āvas k. Mrj : Liucinà; Liudvik-āvas k. Tl : Liùdvīkas; Liudvin-āvas⁵³ mstl. ir k. Mrj, vs. Ign, Šlčn : Liudvinà; Makar-āvas k. Ign : Makāras; Malvin-āvas k. Ign : Malvinà; Marijan-āvas k. Ign, Vlkv : *Marijanas, plg. Marijōnas; Marijon-āvas k. ir vs. Ign : Marijōnas; Mikal-āvas k. Al, Ign, Zr, 2 vs. Švnč : Mìkalas; Mikalaj-āvas k. Mrj : *Mikalajus tarm. (< Mikalòjus), plg. Mikalajūnas; Nastaz-āvas k. Ign : Nastāzas; Norvert-āvas k. Mrj (< *Norbert-āvas) : Nōrbertas; Paulin-āvas vs. Ign, Švnč : Paulìnas, Paulìnā; Petr-āvas k. V : Pėtras; Raman-āvas k. Lzd, vs. Švnč : Ramanas; Ren-āvas k. Mžk : Renys; Romald-āvas vs. Šlčn (< *Romuald-avas) : Romuáldas; Sabin-āvas k. Lzd : Sābinas, Sabinà; Samsan-āvas k. Zr (< *Samson-āvas) : Samsōnas; Siman-āvas vs. Švnč : Sìmanas; Stanislav-āvas 2 vs. Švnč : Stanislavas; Timak-āvas k. Vrn : *Timakas, plg. Cimakàuskas; Vasil-āvas k. Vlkv : Vasìlius; Vincent-āvas k. Kp, Pln, Švnč : Vincentas; Stanislov-āvas k. Ign : Stanislovas; Zigmant-āvas k. Mrj : Zigmantas. -čizna. Abramau-čiznā k. ir vs. Mlt : Abramàuskas; Adamau-čiznā k. Ukm : Adamàuskas; Bartkelevi-čiznā k. Ukm : Bartkelevìčius; Dama-čiznā k. Mlt (< *Damaz-čiznā arba *Damaš-čiznā) : Damàzas, Dāmāšas; Maselš-čiznā vs. Švnč : Masélskas; Matau-čiznā k. Rk (< *Matauš-čiznā) : Mataušas; Miliau-čiznā k. Ukm : Miliàuskas⁵⁴; Petrau-čiznā k. Zr : Petràuskas; Petkau-čiznā k. Kš : Petkàuskas; Stakau-čiznā vs. Šr : Stakàuskas; Tumen-čiznā k. Mlt : Tùmenas. -enka. Paul-énka k. Lzd, Vrn : Paùlius. -yčia. Karal-yčia k. Ign : Karãlius⁵⁵. -ija. Aleksandr-ijà k. Kp, Skd, Šl : Aleksándras; Zobiel-ijà k. Šll : Zobielà, Zobièlis. -ina. Elzbiet-inà vs. Lzd : Elzbietà; Ignal-inà mst. Ign, vs. Kš, k. Trak, Zr : *Ignalis, plg. Ignaliùkas; Jan-inà vs. Zr : Jānas, Janỹs; Jūz-ina k. Švnč : Jùzas, Jùzė; Karal-inà k. Šlčn : Karãlius⁵⁶; Karol-inà vs. Rd : Kārolis; Kastul-inà k. Ut : *Kastùlis (< Kòstas); Marcel-inà k. Mlt : Marcèlius, Marcèlė; Mikal-inà k. Lzd : Mìkalas; Petrav-inà k. Al : *Petravas, plg. Petròvas; Savar-inà k. Akm (?< *Sever-ina) : Sevėras; Tadar-inà 2 k. Švnč : Tãdaras; Tùmel-inà 2 k. Ign : Tumėlis; Vital-inà k. Švnč : Vitális. -inas. Oliės-inas k. Šr : Oliėsius; Viktar-inas k. Lzd : Vìktaras. -ynas. Anul-ýnas k. Rs, Tl, vs. An : Anùlis; Uršul-ýnas k. Šll : Uršùlis, Uršùlė. -ynai. Petroš-ýnai k. Ps : Petròšius. 53 Dar žr. V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 139–140. 54 Šiuo atveju pavardės šaknis mil- galėtų būti ir iš senojo dvikamienio asmenvardžio trumpinio, plg. Mìl-butas, Mìl-gaudas, Mìl-gedas (LVKŽ 271–272). 55 Kai kuriais atvejais avd. gali būti ne iš krikščioniško vardo Kārolis, o iš b. ž. karãlius (žr. LPŽ I 919–920; Z i n k e v i č i u s Z. Lietuvių antroponimika, 150). 56 Žr. 55 išnašą. 180 -inė. Aleksandr-inė k. Jon : Aleksándras; Elžbiet-inė k. V, vs. Šlčn : Elžbieta; Izabel-inė k. Ign, V : Izabėlė; Juozap-inė 2 k. V, vs. Ign, Švnč, V : Juózapas; Jus-inė vs. V : Jùsius, Jusys; Kalikst-inė vs. V : Kalikstas; Karal-inė k. Rd : Karalius57; Maižies-inė vs. V : Maižiėšius; Mikal-inė k. Ign, Prn, V, vs. Klm, Mrj : Mìkalas; Mikalausk-inė vs. Kp : Mikaláuskas; Mykol-inė k. ir vs. V : Mýkolas; Milaš-inė k. V : Milašius; Pečiul-inė vs. V : Pečiulis; Petrov-inė k. Krtn : *Petravas, plg. Petròvas; Ramon-inė k. Ps : Ramónas; Sab-inė k. Šk : Sābas; Savar-inė k. Kš (?< *Sever-inė) : Sevėras; Sav-inė vs. Šk : Sāvas; Stas-inė k. Kdn : Stasys; Stašk-inė k. Švnč : Staškus, Staškà; Tekl-inė k. Rk : Tėklė; Timinsk-inė k. Šl : Timinskas; Val-inė k. Rd : Valys, Valius; Viktar-inė k. Ign, Šlčn : Viktaras; Viktor-inė k. Rd, Vlkv, vs. Pn : Vìktoras; Zigmant-inė vs. Šl : Zigmantas; Zabel-inė k. Kp : Zabela, Zabėlė. -ynė. Ablož-ynė k. Rd : *Abložys, plg. Abloževičius; Adom-ynė k. Kp : Adòmas; Andriukait-ynė k. Kn : Andriukáitis; Antan-ynė k. An : Antānas, Austak-ynė k. Prn : *Austakas (< Eustāchijus); Gustait-ynė k. Prn : Gustāitis; Jonel-ynė vs. Pn : Jonėlis; Jask-ynė vs. Rd : Jaska, Jaskys; Klim-ynė k. Jon : Klimas; Lauč-ynė k. Kdn : Laučius; Liūd-ynė k. Pn : *Liūdas, plg. Liūdas; Marus-ynė k. Pn : *Marusia, *Marusis, plg. Maruševičius; Petr-ynė k. Jon : Pētras; Petrausk-ynė k. Pn : Petráuskas; Samuol-ynė k. Šk : Samuólis; Silvestr-ynė vs. Kn : Silvēstras; Venclov-ynė k. Tl : Vēnclovas; Vosyl-ynė k. Mrj : Vosýlius; Zabel-ynė k. An : Zabela, Zabielà. -inés. Jōn-inės vs. V, Jon-inės k. V : Jōnas; Stak-inės k. V : Stākas, Stakys. -inis. Marčiuk-inis k. Mrj : *Marčiukas, plg. Marčius, Marčiukáitis. -iškė. Adomait-iškė k. Jrb : Adomáitis; Adōm-iškė k. Švnč : Adōmas; Adōš-iškė k. ir vs. Klm : *Adōšius, plg. Adosiūnas; Aleks-iškė k. Trak : Āleksas, Alēksis; Aleksiej-iškė k. Lzd : Aleksiejus; Alijōš-iškė 2 k. Klm : Alijōšius; Alin-iškė k. Trak : Alinà; Andriej-iškė vs. Švnč : Andrējus; Āndr-iškė k. Ign : Āndrius; Andrīun-iškė vs. Šk : Andriūnas; Antān-iškė k. Švnč, Antan-iškė k. Ign : Antānas; Astik-iškė vs. Švnč : Āstikas; Audiej-iškė k. Mrj : Audējus; Bagdōn-iškė k. Šl, vs. Rs : Bagdōnas; Baltr-iškė k. Kn : Baltras, Baltrus; Baltráit-iškė k. Jrb : Baltráitis; Baltrōm-iškė k. Jon : *Baltromas, plg. Baltromáitis; Bartaš-iškė k. Šll : Bartašius; Bartk-iškė k. Rs, Šll, Zr : Bartkus; Bernōt-iškė k. Trg : Bernōtas, Bernōtas; Blažiēj-iškė k. Ign : Blažiējus; Bogdōn-iškė k. Zr : *Bogdonas, plg. Bagdōnas; Cipar-iškė k. Šll : Ciparis; Čepėl-iškė k. Ign, Rk : Čepėlis; Čepuk-iškė k. Zr : Čepūkas; Čepūl-iškė k. Ign : Čepūlis; Dik-iškė k. Ign : Dikas; Dzid-iškė k. Šl : Dzīdas; Dovyd-iškė k. Šk : Dōvydas; Elžbiet-iškė k. Klm : Elžbieta; Flerijōn-iškė k. Klm : Flerijōnas; Gāšpar-iškė k. Ign : Gāšparas; Grigal-iškė k. Ign : Grigālius; Jākšt-iškė k. Ign : Jākštas; Jakūt-iškė k. Šl : Jakūtis; Janciāuš-iškė vs. Klm : Janciāuskas; Janīk-iškė k. Ign, Klm, Rs : Janīkus; Jankūn-iškė k. Švnč : Jankūnas; Januš-iškė k. Ukm, Januš-iškė k. Ign : Janušis; Januīt-iškė vs. Švnč : Januītis; Jās-iškė k. Klm : Jāsis; Jōkūb- 57 Žr. 55 išnašą. 181 -iškė k. Šlu : Jokūbas; Jonėl-iškė k. Ign, vs. Švnč : Jonėlis; Jonk-iškė k. Lzd : Jonka, Jonīkus; Juozūn-iškė k. Vlk : Juozūnas; Jurgėl-iškė k. Ign, Jurgel-iškė k. Švnč : Jurgėlis; Juráit-iškė k. Kn : Juráitis; Jurėl-iškė k. Ign : Jurėlis, Jurėlė; Jūrk-iškė k. Ign : Jūrka; Justin-iškė vs. Švnč : Justīnas; Juc-iškė k. Tl : Jucys, Jūcas; Kandrot-iškė k. Ign : Kaņdrotas, Kandrotas; Karāl-iškė vs. Švnč, Karal-iškė k. Mrj : Karāliūs58; Kāspar-iškė k. Klm, Pln : Kāsparas; Kāzal-iškė vs. Klm : Kazala, Kazela; Kazimier-iškė k. Ign, Švnč : Kazimieras; Kāz-iškė k. Trg : Kazys; Klement-iškė k. Zr : Klėmen-tas; Klēm-iškė k. Klp : Klēmas; Krikštān-iškė k. Rs : Krikštānas; Kūzm-iškė k. Ign, Kuzm-iškė k. Ign, Trak : Kuzmà; Kuzmit-iškė k. Ign : Kuzmickas; plg. Kuzmà; Kvēdar-iškė k. Klm : Kvēdaras; Lābrenc-iškė vs. Klp : Lābrencas; Las-iškė k. Švnč : Lasys; Lauč-iškė k. Rs, Šil, Tl : Laučius; Laurinčiūk-iškė k. Ign : Laurinčiūkas; Laur-iškė k. Klm : Lauras; Leōn-iškė k. Trg, vs. Ign : Leōnas; Lūk-iškė vs. Švnč : Lūkas; Lukōš-iškė k. Ign : Lukōšius; Mačiūt-iškė vs. Ign : Mačiutà, Mačiūtis; Makār-iškė k. Lzd : Makāras; Marijōn-iškė vs. Zr : Marijōnas arba b. ž. marijōnas, marijōnai „Marijos vardo vienuoliai“; Mārkin-iškė k. Ign : *Markinis, plg. Markonis, Markus; Markūn-iškė k. Klm : Markūnas; Martyn-iškė vs. Švnč : Martynas; Māt-iškė k. Trak : Mātas; Matjōš-iškė k. Šk : *Matjōšius (< Matijōšius); Miciūn-iškė vs. Švnč : Miciūnas; Mikail-iškė k. Lzd : Mikāila, Mikāilas; Mikāl-iškė k. Lzd : Mikālas; Mykōl-iškė k. Ign : Mykōlas; Miliauč-iškė k. Ign : Miliauskas59; Motiej-iškė k. Ign : Motiejus; Ōpen-iškė 2 k. Jrb : *Ōpenas, plg. Opanāvičius; Paltin-iškė k. Trg : *Paltinas, plg. Paltīnas; Paš-iškė k. Ign : Pašys; Pečiul-iškė k. Pln : Pečiūlis; Petkūn-iškė k. Rs, Šk : Petkūnas; Petral-iškė k. Klm : Petralis; Petron-iškė k. Ign : Petrōnis; Petroš-iškė k. Švnč : Petrošius; Piliuk-iškė k. Šk : Piliūkas; Pōc-iškė k. Šl, Švnč : Pocys, Pōcius; Pošiūn-iškė k. Švnč : Pošiūnas; Pōšk-iškė k. Rs : Pōškus; Povil-iškė k. Ign : Pōvilas; Ramōn-iškė k. Akm, Ukm, vs. Klm : Ramōnas; Rōk-iškė k. Krtn : Rōkas; Sabutōn-iškė k. Zr : *Sabutonis, plg. Sabūtis; Samāl-iškė k. Klp : Samālis, Samāliūs; Sarapin-iškė k. ir vs. Klm : Sarapīnas; Savit-iškė k. Klm : Sāvitīs; Serapin-iškė k. Ign : Serapinas; Silvestr-iškė 2 vs. Ign : Silvēstras; Siman-iškė k. Ign, Lzd, Švnč : Simanas; Sim-iškė k. Ign : Simas; Simon-iškė k. Šl : Simonas; Simūt-iškė k. Tl : Simūtis; Stan-iškė k. Tl : Stanýs; Stakn-iškė k. Šk : Staknys; Staņk-iškė k. Klm : Staņkus; Stepūrk-iškė k. Švnč : *Stepurka, plg. Stepura; Stōn-iškė k. Trak : Stonys; Stepōn-iškė k. Šl, vs. Švnč : Stepōnas; Stēpk-iškė k. Mrj : *Stepka, plg. Stepkovičius; Svirk-iškė k. Švnč : Svirka; Šimkāuč-iškė k. Kš : Šimkāuskas; Tamūl-iškė k. Šk : Tamūlis; Taras-iškė k. Ign : Tarāsas; Teodōr-iškė vs. Švnč : Teodōras; Timīnč-iškė 2 k. Mrj : *Timīnčius, plg. Timīnskis; Tumēn-iškė k. Ign : Tumēnas; Tūm-iškė k. Zr : Tūmas; Urbōn-iškė k. Skd : Urbōnas; Vaickūn-iškė k. Lzd : Vaickūnas; Vaič-iškė vs. Vrn : Vaičius, Vaičys; Vaičiūk-iškė 2 k. Šlnč : Vaičiūkas; Valēnt-iškė k. Zr : Valēntas; Valait-iškė k. 58 Žr. 55 išnašą. 59 Žr. 54 išnašą. 182 Mrj : Valaitis; Valik-iškė k. Klm : *Valikas, plg. Valikōnis; Valiuk-iškė k. Šl : Valiūkas; Valiul-iškė vs. Šl : Valiūlis; Vasiul-iškė k. Ign : Vasiulis; Venčk-iškė k. Pln : Venčkus, Venckys; Venclov-iškė k. Ign : Venclovas; Viktor-iškė k. Ign : Viktoras; Vilim-iškė k. Krtn : Vilimas; Vinc-iškė k. Ign : Vincas, Vinčius, Vinca; Vitk-iškė k. Mrj, Rs : Vitkus; Vosyl-iškė k. Ign, Lzd, vs. Ign : Vosylius; Vōs-iškė k. Šk : Vosys; Zakark-iškė k. Trg : Zakārka; Žygmant-iškė k. Šk : Žygmantas. -iškes. Abrōm-iškes k. Trak : Abrōmas; Adōm-iškes k. Akm, Mrj, Šlčn, Trak : Adōmas; Aleksāndar-iškes k. Trak : Aleksāndaras; Alekstejān-iškes k. Kš : Alekstejūnas; Alen-iškes k. Mlt : Alenà; Alēs-iškes k. Trak : Alēsà; Alijōš-iškes k. Trg : Alijōšius; Alīn-iškes k. V : Alinà; Álpon-iškes vs. V : *Alponis, *Alponas, plg. Álpas, Álpas (< Ál̄fonsas); Añdr-iškes vs. Šlčn : Añdrius; Andrēl-iškes vs. V : *Andrelis (< Añdrius); Andriōn-iškes k. V : *Andrionis, plg. Andrijōnas, Andriūnas; Antān-iškes k. Trak, vs. V, Antan-iškes k. Šlčn, Zr, vs. Zr : Antānas; Antuž-iškes k. Zr : Antužis; Anupr-iškes 2 k. Trak : Anūpras; Apōn-iškes k. Kš : Áponas; Ascčiuk-iškes k. Šlčn : *Ascčiukas, plg. Aštikas; Ausen-iškes k. Zr : *Ausēnas, plg. Ausēnas; Ausiēn-iškes k. Trak : *Ausienas, plg. Ausēnas; Ausiūt-iškes vs. Trak : *Ausiūtis, plg. Ausiējus, Ausiūkas; Bagdōn-iškes k. Prn, V, vs. V, Bagdon-iškes k. Zr : Bagdōnas; Bálcer-iškes 2 k. Kš, k. Trak : Bálceris; Baltr-iškes k. Zr : Báltrus; Baltrēl-iškes k. Mrj : Baltrēlis; Banión-iškes k. Prn : Baniónis; Ban-iškes k. Kš : Banys; Bankauč-iškes k. Kš : Bankáuskas; Barbōr-iškes k. Trak : Barborà; Bartaš-iškes vs. Zr : Bartāšius; Bartēš-iškes k. Kp : Bartēšius; Baumil-iškes vs. Šlčn : Baūmilas, Baumilà; Benedikt-iškes k. V : Benedīktas; Bernōt-iškes k. Al, Ut, Bernot-iškes k. Zr : Bernōtas; Boguš-iškes k. Al : Bogušis; Cicil-iškes k. ir vs. Zr : Cicíla; Čepel-iškes k. Zr : Čepēlis; Čēpk-iškes k. V : *Čepka, plg. Čepkēvičius, Čepkáuskas; Damoš-iškes k. Mlt : Damošius; Danil-iškes 2 k. Trak, k. V : Danilà; Daučiul-iškes k. Trak : *Daučiulis, plg. Daučys, Daučiūnas; Daučiūn-iškes k. Švñč : Daučiūnas; Dimitrēl-iškes vs. Rk : *Dimitrelis, plg. Dimitras; Dimitr-iškes k. Zr : Dimitras; Domāž-iškes vs. Pn : *Domažas, plg. Domažas, Domažečkas; Emil-iškes vs. Šlčn : Emīlius, Emīle; Fabijōn-iškes 2 k. V : Fabijōnas; Gaspar-iškes k. Zr : Gāsparas; Gauril-iškes k. V : Gaurilà; Grigaliūn-iškes k. Mrj : Grigaliūnas; Grig-iškes mstl. Trak : Grìgas; Grišōn-iškes k. Vrn : Grišōnas; Isok-iškes vs. Zr : Isōkas; Ivōn-iškes k. Prn, Trak, V, Zr : Ivōnas; Jac-iškes k. Zr : Jācas, Jacys; Jacčiūn-iškes k. Ut : Jacčiūnas; Jad wyg-iškes k., vs. V : Jadvy gà; Jakštēl-iškes k. Tl : *Jakštelis, plg. Jākštas; Jakšt-iškes k. Zr : Jākštas; Jańk-iškes vs. V : Jánka, Jańkus; Jankūn-iškes k. V : Jankūnas; Janùl-iškes k. V : Janùlis; Januš-iškes k. Kp, Mlt : Janušis, Janušys; Jarmāl-iškes k. Prn, V, 2 k. Trak : Jarmalà; Jaroslav-iškes k. Trak : *Jaroslav as, plg. Jāras; Jas-iškes k. Ut : Jasys, Jāsius; Jaskon-iškes k. Zr : Jaskōnis; Jatkūn-iškes k. Zr : Jatkūnas; Jokūb-iškes k. Šlčn, Trak, V : Jokūbas; Joneik-iškes k. Mlt, Zr, vs. V : Jonēika, Joneikis; Jonēl-iškes k. Rk, Ut : Jonēlis; Jonil-iškes k. Kš : *Jonila, plg. Jony lą; Jōn-iškes k. Šlčn, V : Jōnas; Jūkn-iškes k. Trak : Jūknà; Jūn-iškes vs. Mrj : Jūnas; Juōzap-iškes k. Trak : Juōzapas; Jūrg-iškes k. Kš, Vrn, vs. Zr : Jūrgis; Juras-iškes vs. Zr : *Jur asis, plg. Jūrāsas; Jurk-iškes k. 183 Zr, Jūrk-iškės vs. V : Jūrka, Jūrkus; Jūrš-iškės k. Šlčn, Jurš-iškės k. Kš, Mlt : Juršė, Juršys; Jusėn-iškės k. Švnč : *Jusėnas, plg. Jūsis, Jusys; Jūstin-iškės vs. V, Justin-iškės vs. V : Jūstinas, Justinas; Kajetōn-iškės k. V : Kajetōnas; Kalīkst-iškės vs. V : Kalīkstas; Karāl-iškės k. Mlt, Trak : Karālius⁶⁰; Karl-iškės k. Al : Kārlas; Kārol-iškės k. V : Kārolis; Kasčiūk-iškės k. Kš, Trak : Kasčiūkas; Kāsm-iškės k. V : *Kasma, plg. Kasmāuskas; Kāspār-iškės 2 k. Kš, Kaspar-iškės k. Al : Kāspāras; Kaziūl-iškės k. Šlčn : Kaziūlis; Klauš-iškės k. Al : Klauša, Klausà, Klausas; Klimant-iškės k. Zr : Klimantas; Klimōn-iškės k. V : Klimōnis; Krikščōn-iškės k. V : *Krikščionis, plg. Krikščionātis; Krišč-iškės k. V : Kristis, Kriščius; Krištāp-iškės k. Prn : Krištāpas; Kuprijōn-iškės k. V (< *Kuprijon-iškės) : Kuprijōnas; Kūzm-iškės k. V : Kuzmà; Kvėdar-iškės k. Prn : Kvėdaras; Lasūn-iškės k. V : *Lasūnas, plg. Lasys, Lasis; Lauryn-iškės k. Šr, V : Laurynas; Lavōn-iškės k. Zr (< *Levon-iškės) : Levōnas; Leōn-iškės k. V, 2 vs. V, Leōn-iškės k. Al : Leōnas, Leōnas; Levān-iškės k. Šr : Lėvanas; Liaur-iškės k. Kš : Liaura; Lieš-iškės k. Mlt : *Liešis, plg. Liešinskas, Liešis; Liūdvīn-iškės vs. Šlčn : Liudvinà, *Liudvinas; Lōzor-iškės vs. V : Lōzorius; Maciūn-iškės k. Mlt : Maciūnas; Mack-iškės 2 k. Šlčn : Māckus; Mackūn-iškės k. Trak : Mackūnas; Mačiūl-iškės k. Mrj, Trak, V : Mačiūlis; Marcink-iškės k. Šlčn, vs. V : Marcinkus; Marciūn-iškės k. Zr : Marciūnas, Marijōn-iškės k. V : Marijōnas (plg. b. ž. marijōnas, marijōnai „Marijos ordino vienuoliai“); Marin-iškės k. V : Marīnas, Marinà; Mark-iškės k. V : Mārkus; Markūt-iškės k. Krtn, Trak : Markutis; Martēn-iškės k. Zr : Martēnas; Martin-iškės k. Kš : Mār tina; Martyn-iškės 2 k. ir vs. Zr : Martynas; Masāl-iškės k. Vrn : Masālis; Masėl-iškės k. V : Masėlis; Māt-iškės vs. Zr : Mātas; Matūk-iškės k. Zr : Matuika; Matūk-iškės k. Trak : Matūkas; Matūl-iškės k. Zr : Matūlis; Mauš-iškės k. Trak : *Mausa, plg. Mōzė, Mauzà; Melen-iškės k. Švnč : Melēnis; Mikāil-iškės vs. Kš, k. Trak : Mikāila, Mikāilas ir kt. (iš viso 263). -iškis. Abrōm-iškis k. An, Ut : Abrōmas; Adōm-iškis k. Mlt, Ukm, Ut, vs. Ps : Adōmas; Adūk-iškis vs. Kp : Adūkas; Adūt-iškis mstl. Švnč : Adūtis; Afanās-iškis k. Zr : Afanāsijus; Alēkn-iškis k. Jon, vs. Šr : Aleknà; Aleksandr-iškis k. Kdn, vs. Zr : Aleksāndras; Andreik-iškis k. Ukm : Andreikus; Andriōn-iškis mstl. An, k. Mlt, Andrion-iškis vs. Zr : *Andrionis, plg. Andriūnas, Andrījōnas, Andrijōnis; Antan-iškis k. An, Zr, vs. Mlt, Ut : Antānas; Anūpr-iškis k. Zr : Anūpras; Apūn-iškis k. Rk : *Apūnas, plg. Āponas; Ārtur-iškis vs. V : Ārtūras; Bagaslav-iškis mstl. ir k. Šr : *Bagaslāvas, plg. Bagaslāuskas; Bagdōn-iškis k. Rk, Bagdon-iškis vs. Brž : Bagdōnas; Balzier-iškis k. Brž : *Balzieris, plg. Bālzeris; Barbōr-iškis k. Ukm : Barborà; Bartās-iškis k. Brž : *Bartasius, plg. Bartasēvičius; Bartasiūn-iškis k. Šr : Bartasiūnas; Bartaš-iškis k. Kp : Bartāšius; Bartūl-iškis k. An : Bartūlis; Bazil-iškis k. Rk : Bazilius; Bernōt-iškis k. Kdn, Rk, Ukm, Ut : Bernōtas; Brenč-iškis vs. Rk : Brenčis, Brenčys; Bronislav-iškis vs. An : Bronislāvas; Cezār-iškės k. 60 Žr. 55 išnašą. 184 Mlt : Cezāras; Čepel-iškis k. Rk : Čepėlis; Čepėn-iškis vs. Ukm : Čepėnas; Danil-iškis k., vs. Pn : Danilą; Domāž-iškis vs. Pn : *Domāžas, plg. Domažečkas, Domažas; Domin-iškis k. Brž : Dōminas; Elzbiet-iškis k. Prn : Elzbieta; Dovyd-iškis k. Pkr, vs. Mlt : Dōvydas; Fabijōn-iškis k. Pn : Fabijōnas; Franc-iškis k. Brž : Frā(n)cas; Gabriel-iškis vs. Mlt : Gabriēlius; Gabr-iškis k. Rk : Gabrys; Gaspar-iškis vs. Ut : Gā(s)paras; Grig-iškis k. Rk : Grīgas; Grin-iškis vs. Ut : Grinā, Grinius; Grink-iškis mstl. Rd : Grinkas; Grišk-iškis k. Rk : Griškā; Gūst-iškis vs. Pn : Gūstas; Indrūl-iškis k. Kp : Indrūlis; Ignōt-iškis k. An, Rk, Ut, vs. Ut : Ignōtas; Ivan-iškis vs. Brž : Ivānas; Ivōn-iškis k. Kp, Rk : Ivōnas; Jacin-iškis vs. Pn : Jacinas; Jakim-iškis vs. Ps : Jakimas; Jaks-iškis k. An : Jaksys; Jakut-iškis k. Ign, Rk : Jakutis; Jankav-iškis vs. An, plg. Jankāuskas, Jankāvičius; Janūl-iškis k. Švnč : Janūlis; Janūš-iškis k. Ukm : Janūša, Janūšis; Jarul-iškis k. Mlt : Jarūlis; Jas-iškis vs. Kp : Jāsius; Jasiūl-iškis k. Ukm : Jasiūlis; Jaš-iškis k. An : Jašas, Jošys; Jokūbėl-iškis k. An : Jokūbėlis; Jokūb-iškis k. An, Jokūb-iškis k. Brž : Jokūbas; Jōn-iškis mst. Jnš, mstl. Mlt, k. Ign, Pn, Rd, Rk, Zr, vs. Rk, Šr, Zr : Jōnas, Jōnis; Jūd-iškis k. Brž : Jūdas; Jūl-iškis vs. Ut : Jūlius; Jurel-iškis k. Zr : Jūrėlis, Jūrėlė; Jurgin-iškis vs. Brž : Jurginis, Jurginas; Jūrg-iškis k. Kp, vs. Mlt, Jurg-iškis 2 k. An : Jūrgis; Jurkāš-iškis k. Ps : *Jurkašius, plg. Jūrkus; Jūrk-iškis vs. Mlt, Jūrk-iškis 2 k. Rk : Jūrka, Jūrkus; Jūs-iškis k. An, Šr, Ukm : Jūsius, Jusys; Jūtk-iškis k. Pn : Jutkā; Karāl-iškis vs. Mlt, Karal-iškis k. Ut : Karālius61; Kazimier-iškis k. Šlčn, Trak, V, Kazimier-iškis k. Zr : Kazimieras; Kazit-iškis k. Ign : *Kazitis (< Kazytis), plg. Kazité̇nas; Klim-iškis k. An : Klimas; Klimōt-iškis k. Mlt : *Klimota, *Klimotas, plg. Klimeta, Klimātovas; Kùzm-iškis k. Pn, Kuzm-iškis k. Zr, vs. Ut : Kuzmā; Kùžm-iškis k. Ps : Kužmā; Lazar-iškis k. Rk : Lāzaras; Levān-iškis k. Pn, Ps, Šr : *Levānas, Lēvanas; Lūk-iškis k. Brž, Kš : Lūkas; Lukōš-iškis k. Švnč : Lukōšius; Mačión-iškis k. Rk : Mačiónis; Maksim-iškis vs. An : Maksimas; Marcel-iškis k. Zr : Marcelius, Marcelė; Markel-iškis vs. Šr : Markēlis, Márkelis; Martyn-iškis k. Mlt, Zr, vs. Ut : Martynas; Masilión-iškis k. Kp : Masiliónis; Meliauš-iškis k. An : *Meliaušis, plg. Meliāuskas; Mikáil-iškis k. Šr : Mikāila, Mikáilas; Mikāl-iškis k. Pn, Mikal-iškis k. Ign, Ps, Zr, vs. Brž : Mikālas; Mikōl-iškis k. An, Pkr, Ps : Mikōlas; Mikūt-iškis k. Ukm : Mikūtis; Mirōn-iškis k. Zr : Mirōnas; Misiūk-iškis k. Kp : Misiūkas; Misiūn-iškis k. Rk : Misiūnas; Mōck-iškis k. Rd : Mōckus; Mōrk-iškis vs. Ukm : Mōrkus; Morkūn-iškis k. Kp : Morkūnas; Opan-iškis k. Ukm : *Opanas, plg. Opanāvičius; Paliūn-iškis k. Pn : Paliūnas; Pečiūl-iškis k. Mlt, Pečiul-iškis k. An : Pečiulis; Petkūn-iškis vs. Ut : Petkūnas; Petrōn-iškis vs. Ut : Petrōnis; Petrūk-iškis k. Kp : Petrūkas; Petrūn-iškis k. ir vs. Zr : Petrūnas; Pocėl-iškis k. Ps : *Pocėlis, plg. Pōcius; Pociūn-iškis k. Šr : Pociūnas; Povil-iškis vs. Mlt : Pōvilas; Rakal-iškis vs. Rk : *Rokalis, plg. Rakalškis; Ramōn-iškis k. Kp, Rk, Zr, vs. Rk : Ramōnas; Razal-iškis vs. Brž : Razaliā tarn. (< Rozālija); Remeš-iškis k. Al : *Remešius, plg. 61 Žr. 55 išnašą. 185 Remeška, Ramaša; Rõk-iškis mst. Rk, Rok-iškis k. Kn : Rõkas; Sarapin-iškis k. Uk m : Sarapiņas; Saveik-iškis k. Šr : Saveika, Saveikis; Savit-iškis k. ir vs. Pn : Sãvitis; Semen-iškis k. Mlt : Semenis; Serapin-iškis k. Rk : Serapinas; Sever-iškis k. Brž : Severas; Siman-iškis k. Brž, Rk : Simanas; Simon-iškis k. Ign : Šimonas; Simul-iškis vs. Pn : *Simulis, plg. Simulėvičius; Sink-iškis k. Rk : Sinka; Sipáil-iškis k. Rk : *Sipaila, plg. Sipas, Sipaitis; Sõk-iškis k. Rs : Sõkas; Staniul-iškis vs. Kp : Staniulis; Staškūn-iškis 2 k. An, k. Šr, Ut : Staškūnas; Stepon-iškis k. Ps, vs. Pn, Stepon-iškis k. Brž : Stėponas; Ston-iškis k. Rk : Stonys; Šimon-iškis k. Ps : Šimonis; Tamul-iškis vs. Zr : Tamulis; Tõpel-iškis k. Šr : *Tõpelis (< Topilis); Urbōn-iškis vs. Rk : Urbōnas; Vaitiek-iškis k. Uk m : Vaitiekus; Valait-iškis k. Rk : Valāitis; Valant-iškis k. Brž (< *Valēnt-iškis) : Valēntas; Valāt-k-iškis k. Pn : Valatka; Valeik-iškis vs. Kp : Valeikā, Valeikis; Valiūn-iškis k. Rk : Valiūnas; Vasyl-iškis k. An : Vasylius; Venclov-iškis vs. Ut : Vėnclovas; Viktor-iškis vs. Mlt : Viktoras; Vincent-iškis k. An : Vincentas; Vosyl-iškis k. Rs, Zr : Vosylius; Vosil-iškis k. Rs : Vosilius; Zabiel-iškis k. Kdn : Zabielā. -iškiai. Adomait-iškiai k. ir vs. Mlt : Adomaitis; Adōm-iškiai k. Šk, Šl, Šlu : Adōmas; Adōmk-iškiai k. Kn : Adōmkus; Alēkn-iškiai k. Lzd : Alekna; Aleksandar-iškiai k. Mlt : Aleksāndaras; Ambraz-iškiai k. Mlt : Ambrāzas; Anč-iškiai k. Brž : Ančius, Ančys; Andr-iškiai k. Vlkv : Andrius; Antan-iškiai k. Klm, Prn, Rs, Šk : Antānas; Antōn-iškiai k. Kn : Antōnas; Apank-iškiai k. Mlt : *Apankus, plg. Aponkus; Aspar-iškiai k. Brž (< *Gaspar-iškiai) : Gāsparas; Auril-iškiai k. Pn, Ps (< *Auryl-iškiai) : Aurylā; Bagdōn-iškiai k. Kp, Pkr : Bagdōnas; Bagūž-iškiai k. Uk m : Bāgužas; Bāl-iškiai k. Kdn, Pkr, Bal-iškiai⁶² k. Ign, Šk : Balys; Baltrūš-iškiai k. Klm : Baltrūšis; Baltramiej-iškiai k. Trg : Baltramiejus; Barš-iškiai k. Klm : Baršys; Bartkūn-iškiai k. Kdn : Bartkūnas; Bazil-iškiai k. Vlkv : Bazilius; Bernōt-iškiai 2 k. Uk m : Bernōtas; Boguš-iškiai k. Kdn, Rs : Bōgušas, Bogušis; Bōn-iškiai k. Kn : Bonys, Banys; Brāz-iškiai k. Trg : Brazys, Brāzius; Brāž-iškiai k. Akm, Braz-iškiai k. Kp : Bražys; Čepel-iškiai k. Prn : Čepelė, Čepėlis; Čepōn-iškiai vs. Kdn, k. Rk : Čepōnis; Čepul-iškiai vs. Zr : Čepulis; Daniēl-iškiai k. Mrj : Daniēlius; Danil-iškiai k. Ps : Danilā; Dan-iškiai k. Mlt : Dānas, Danỹs; Dauč-iškiai k. Šk : *Dau-cys, plg. Daucỹs; Domin-iškiai vs. Mrj : Dōminas; Dovyd-iškiai k. Kdn, Uk m : Dōvydas; Endriēt-iškiai k. Tl : *Endrietis, plg. Endriēkus; Ēndr-iškiai k. Jnš, Šlu : Ēndrius, Endrys; Fedar-iškiai k. Švnč : Fēdaras; Gabriēl-iškiai k. Mrj : Gabriēlius; Gāspar-iškiai k. Ut, Gaspar-iškiai k. Švnč : Gāsparas; Grig-iškiai k. Šr : Grigas; Gūstain-iškiai k. Šk : Gūstainis; Ievōn-iškiai k. Šl : *Ievonis (< *Jievonis), plg. Jievītis; Iren-iškiai k. Kn : Irēnius; Ivan-iškiai 2 k. Kdn : Ivānas; Ivōn-iškiai k. Jrb, Ivon-iškiai vs. Mlt : Ivōnas; Jāck-iškiai k. Kn : Jāckus; Jāk-iškiai k. Rk, Jak-iškiai k. Jnš, Vlkv, Zr : Jākas, Jakỹs; Jakav-iškiai k. Ign : *Jakavas, plg. Jokavičkas, Jakavėckis; Jakūben-iškiai k. Mlt : Jakūbēnas; Jakūb-iškiai k. Vrn : Jakūbas; Jakūt- 62 Šie vv. gali būti ir apelatyvinės kilmės – iš b. ž. balā. 186 -iškiai k. Ukм : Jakūtis; Janal-iškiai k. Pn (< *Janel-iškiai) : Janėlis; Jan-iškiai k. Mlt : Jānas, Janys; Janūk-iškiai k. Šk : Jānukas; Jas-iškiai k. Brž, Šr : Jāsius; Jasiūl-iškiai k. Brž, Mlt : Jasiūlis; Jasiūn-iškiai k. Mlt : Jasiūnas; Jokym-iškiai k. Jrb : Jókymas; Jókėl-iškiai k. Šk : *Jokelis, plg. Jākas, Jakys; Jogin-iškiai k Šk : *Joginas, plg. Jogys, Jogūtis; Jokš-iškiai k. Kp : Jokšys; Jokūb-iškiai k. Mrj, Rd, Jokūb-iškiai k. Brž : Jokūbas; Jonāit-iškiai k. Rd : Jonāitis; Jonėl-iškiai k. Rk : Jonėlis; Jōn-iškiai k. Šk, vs. Kdn : Jōnas; Jun-iškiai k. Šk : Jūnas; Juozel-iškiai k. Brž : Juozėlis; Jurēn-iškiai k. Kp : Jurēnas; Jurgel-iškiai k. Kp, Šl, Jurgel-iškiai Jrb : Jurgėlis; Jurgen-iškiai k. Ps : Jurgenas; Jūgin-iškiai k. Kn : Jurgīnas, Jūrgīnis; Jūrg-iškiai k. Al, Jrb, Rk, Jurg-iškiai k. Mrj : Jūrgis; Jurgōn-iškiai k. Klm : *Jurgo-nas, plg. Jūrgionis; Jurš-iškiai k. Rk : Juršė, Juršys; Karāl-iškiai k. An, Brž, Klp, Šk, Šr, Ukm, vs. Šr, Karal-iškiai vs. Mrj : Karāliūs⁶³; Kāspar-iškiai k. An, Klp, vs. Ukm, Kaspar-iškiai k. Rd : Kāsparas; Klim-iškiai k. An : Klīmas; Kuzm-iškiai k. An : Kuzmā; Kvėder-iškiai k. Pn : Kvėderas, Kvėderis; Lauč-iškiai k. Šk : Laučius; Lauryn-iškiai vs. Mlt : Laurynas; Lėč-iškiai k. Pln : Lėčas; Leōn-iškiai k. Šk : Leōnas; Levān-iškiai k. An, Mlt, Ps : Levānas; Lēv-iškiai k. Šll : Lēvas; Liūd-iškiai k. An : Liūdas; Liūdvik-iškiai k. An : Liūdvikas; Liūtk-iškiai k. Rd : Liūtkus; Lūk-iškiai k. Rk : Lūkas; Lukōš-iškiai k. An, Lukōš-iškiai k. Jon : Lukōšius; Mackėl-iškiai k. An : Mackėlis; Mačiul-iškiai k. Mrj : Mačiulis; Madard-iškiai k. Ukm : *Madardas, plg. Medárdas; Marcin-iškiai k. Mrj : Marcinas; Marin-iškiai k. An : Marīnas; Markel-iškiai vs. Mlt : Márkelis; Markūt-iškiai k. Jon : Markutis; Martỹn-iškiai k. Jnš, Pn, Martyn-iškiai k. Jon, Ukm, vs. Pkr : Martỹnas; Mas-iškiai k. Jon : Masỹs; Masiūl-iškiai k. Mlt, Pn, Šl : Masiūlis; Mateik-iškiai k. Ukm : Mateikā; Matūl-iškiai k. VIkv : Matūlis; Matūt-iškiai k. Akm : Matūtis; Merōnt-iškiai k. Jrb : *Merontas, plg. Merončikas; Mikáil-iškiai k. Rd, Ukm : Mikáila, Mikáilas; Mikalait-iškiai k. Brž : Mikaláitis; Mikāl-iškiai k. Krtn, Rk, Mikal-iškiai k. Mrj : Mīkalas; Mikalōj-iškiai k. Rk : Mikalōjus; Mīkel-iškiai k. Brž, Mikel-iškiai k. Jon : Mīkelis; Mik-iškiai k. Kp : Mīkas; Mykol-iškiai k. Jon : Mýkolas; Mikōl-iškiai k. Krtn, Rk : Mikōlas; Mikūt-iškiai k. Al : Mikūtis; Milaš-iškiai k. Jon : Milāšius; Miliēš-iškiai k. Ukm : *Miliēšius, plg. Milešius, Meliēšius; Mitk-iškiai vs. Šr : Mitkā, Mitkus; Moŕk-iškiai k. Tl : Mōrkus; Morkūn-iškiai k. An : Morkūnas; Mōc-iškiai k. Šlu : Mocỹs, Mōcis; Motiej-iškiai k. An : Motiejus; Mōt-iškiai k. Jrb : Motỹs; Nacėl-iškiai k. Ukm : *Nacelis, plg. Nācas; Nāk-iškiai k. Ps : Nākas; Nāt-iškiai k. Pn, Nat-iškiai k. Brž : Nātas; Nātik-iškiai k. Šlu : Nātikus; Nazar-iškiai k. Ukm : Nazāras; Paliōn-iškiai k. Klp, Pln : Paliōnis; Pal-iškiai k. Kdn : Palỹs, Pāliūs; Paliūt-iškiai k. Zr : Paliūtis; Palūk-iškiai k. VIkv : *Palūkas, plg. Palukáitis; Paūl-iškiai k. Trg : Paūlius; Pauliūk-iškiai k. Ut : Pauliūkas; Pečiul-iškiai k. VIkv : Pečiūlis; Pel-iškiai vs. Šr : Pelỹs; Petel-iškiai k. Ps : Petelis; Pėtk-iškiai 2 k. Klm : Pėtkus; Petkūn-iškiai k. Rs : Petkūnas; Petrait-iškiai k. Prn : Petráitis; Petrik-iškiai k. Mlt : Petrīkas; 63 Žr. 55 išnašą 187 Petron-iškiai k. Pkr : Petrōnis; Pieč-iškiai k. Šk : Piečius; Pon(k)-iškiai k. Al : *Ponkus, plg. Ponkēvičius; Povil-iškiai k. Šl : Pōvilas; Pranč-iškiai k. An : *Prančius (< Pranciškus), plg. Fráncas ir kt. (iš viso 271). -ka. Alin-ka k. Trak : Alinà, plg. Alińskas; Lōzar-ka k. Lzd : Lōzaris, Lōzorius; Makaron-kà k. Jon : *Makaronis, plg. Makarāvičius; Marijān-ka k. Kdn : *Marijanas, plg. Marijōnas; Marīn-ka k. Al, Lzd : Marīnas, Marinà; Rožut-kà vs. Šr : *Rožutis, *Rožutė, plg. Rōžė, Rāžė. Prie šios priesagos vedinių prijungtini ir derivatai iš slaviškų (dažniausiai rusų) asmenvardžių. Šių oikonimų daryba gali būti vertinama dvejopai: a) iš asmenvardžio šaknies su priesagomis -evka, -ovka, kurios, kaip ir priesaga -auka (žr.), slavų kalbose galėjo susiformuoti kaip atskiros savarankiškos vietovardžių priesagos64, b) iš asmenvardžių, turinčių kamiengalį -ev, -ov, su priesaga -ka: Agurjan-ov-ka vs. Švnč : *Agurjanovas, plg. Agòrija, Agòrijas; Aleksandr-ov-kà k. Rs, plg. Aleksandròvas ir Aleksándras; Apolon-ov-kà k. Jrb, plg. *Apolonovas (< Apolònijus); Ivan-ov-kà k. Vlkv, plg. Ivanòvas ir Ivānas; Jagòr-ov-ka k. Kš, plg. *Jagor-ovas ir rus. kr. v. Jagòras; Jakub-ov-kà vs. Zr, plg. Jakubòvas ir Jākubas; Januš-ev-kà k. An, plg. *Januševas, Januševskis ir Jānūšas; Lazar-ov-kà vs. Zr, plg. *Lazarovas ir Lāzaras (< Lōzorius); Micháil-ov-ka k. Šl : Micháilovas; Nikolaj-ev-ka k. Pn, plg. Nikolajèvas ir Nikolājus; Petr-ov-kà k. Ps, plg. Petròvas ir Pētras; Raman-ov-kà k. Zr, plg. Ramanovas ir Romānas; Sergiej-ev-ka k. Jon, plg. *Sergiejevas, Sergejevas ir Sergiejus; Sidar-ov-ka k. Kp, plg. *Sidarovas ir Sìdaras; Zachár-ov-ka k. Rs, plg. Zachárovas ir Zācharas. Šios priesagos darinių grupę pratęsia derivatai su antrine priesaga -ka, išplitę jau kitame Lietuvos areale (apie Molėtus, Širvintas, Trakus, Ukmergę). Tai „dvigubos“ slaviškos kilmės priesagos -uv-ka vediniai: Aleksandr-uv-kà k. Kš, Uk m : Aleksándras; Antan-uv-kà k. Mlt, vs. An : Antānas; Jan-uv-kà k. V, vs. Šr : Jānas; Juozap-uv-kà k. Mlt : Juōzapas; Kondrat-uv-kà k. An : Kòndrat as; Konstantin-uv-kà vs. An : Konstantinas; Leon-uv-kà k. Švnč : Lēonas, Leōnas; Petr-uv-kà k. An, Mlt, vs. Šr : Pētras; Semen-uv-kà k. Mlt : Semēnas, Semenis; Stanislav-uv-kà k. Uk m, vs. Šr : Stanislāvas; Tomil-uv-kà k. Mlt (< *Tomel-uv-ka) : Tomelis. -otas. Aleks-ótas k. VIkv : Āleksas, Aleksà. -uolis. Gaspar-uōlis k. Uk m : Gā sparas. -uškė. Statk-uškė vs. Švnč : Stātkus; Vaitk-uškė k. Ign, Šr : Vāitkus. -uškes. Pėtk-uškės k. Zr : Petkà, Pėtkus; Vītk-uškės k. Zr : Vītkus65. 64 Žr. Бірылла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -аўка / -еўка / -ёўка. – Пытанні беларускай тапанімікі, Мінск: Вышэйшая школа, 1970, 106–107. 65 Šio avd. kilmė gali būti dvejopa – kartais jis gali būti išsirituliojės iš sudurtinio liet. avd. Kūtautas, tačiau kai kuriais atvejais gali būti siejamas su kr. v. Vitas (plg. LPŽ II 1239). 188 -uškis. Baṙtk-uškis k. Šr : Baṙṫkus; Pėtk-uškis vs. Rk : Petkà, Peṫkus; Vaĩtk-uškis k. Ukm, Vaitk-uškis k. Ign : Vaitkus; Vĩtk-uškis k. An : Vĩtkus. -uškiai. Baṙtk-uškiai k. Ukm : Baṙtkus; Jank-uškiai k. V : Jánka, Jańkus; Mitk-uškiai k. V : Mitkus; Nãtk-uškiai k. Rk : Natkà, Nãtkus; -(i)uškos. Anc-uškos k. Šlen : Áncas, Ánčius, *Ancia tarm. (< Antanas); Baṙtk-uškos k. Kš : Baṙtkus. -uva. Lenárt-uva k. Rd : *Lenáṙtas tarm. (< Leonárdas), plg. Lenartavičius; Sōb-uva k. Trak, Sob-uvà k. Prn : Sobas, Sãbas. Priesaginių oikonimų iš krikščioniškų asmenvardžių apžvalga rodo, jog šios grupės vediniams yra panaudotos 27 priesagos: -anka, -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -yčia, -ija, -ina, -inas, -ynas, -ynai, -inė, -inės, -inis, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -otas, -uškė, -uškės, -uškis, -uškiai, -uškos, -uva. 9 iš jų yra slaviškos kilmės. Tarp pastarųjų palyginti produktyvios yra -ava, -avas. 4. Vediniai iš kitų kalbų nekrikščioniškų asmenvardžių Į šią palyginti nedidelę grupę pateko vediniai iš nelietuviškos kilmės (latviškų, lenkiškų, vokiškų, rusiškų, baltarusiškų ir kt.) asmenvardžių. -(i)auka. Alad-auka k. Vrn : *Aladis, plg. Aladáitis, Aladãvičius; Damb-áuka k. Mrj, VIkv : Dambė, Dãmbis; Dambr-áuka k. Mrj : *Dambrys, plg. Dambravà; Demb-áuka k. Ign : Demba; Garad-áuka k. Zr : *Garadys, plg. Garadáuskas; Kmel-iáuka k. Mlt : *Kmelis, plg. Kmeliáuskas, Kmelečkis; Kozel-áuka k. Mlt : Kozelà; Marož-auka k. Mlt : Marož̀as. -(i)ava. Anik-avà k. Pn : *Anikas, plg. Anikevičius; Arist-avà k. ir vs. Kdn : Arisṫas; Arman-avà k. Prn : Ármanas; Bank-avà k. Mrj : Bánkas; Bariš-iavà k. Trak : *Barišas, plg. Barišáuskas; Brun-avà vs. Pn : Brūnas, Brūnis; Bugumil-avà vs. Kdn : *Bugumilas, plg. Bogumilas; Dink-avà vs. Mlt, Šr : *Dinka, plg. Dinkēvičius; Elvyr-avà k. Klm : Elvyrà; Garl-iavà mstl. Kn : Garl̃ys, Gar̃lius⁶⁶; Kalin-avà k. Kn : Kalinà; Kanc-avà k. Mrj : Káncė, Kánčius; Karmėl-ava mstl. Kn : *Karmela, plg. Karmelávičius; Krasn-avà k. Kp : *Krasnas, plg. Krasnavičius; Krugl-avà k. Šl : *Krugla, plg. Kruglinsk̇as; Lančiūn-avà k. Kdn : *Lanciūnas, plg. Lanciūnskas; Mur-avà k. Kn : *Muras, plg. Murauskas; Narad-avà k. Brž : *Narada, plg. Naradauskas; Prendzel-iavà k. Kn : Prendzelis; Prialg-avà k. Skd : *Prialga, plg. Prialgáuskas; Puzin-avà k. Trak : Puzinas; Racin-avà vs. Brž : *Racinis, plg. lat. Raciņš⁶⁷; Radiš-avà vs. Ut : *Radišas, plg. Radišáuskas; Ramin-avà vs. Zr : Raminas; Svetl-avà k. Mlt, plg. Svetláuskas; Šambar-avà k. Jrb : Šãmbaras; Šiler-avà 2 k. Šk : Šileris; Šulc-avà k. Kdn : Šulcas; Trusk-avà k. Kdn : Truskà; Tūr-avà k. Klm : Tūr̀a; Turbin-avà k. Rs : *Turbinas, plg. Tūrba; Varan- 66 Plg. A. Vanago vv. kilmės aiškinimą – žr. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 72–73. 67 Žr. Сталтмане В. Латышская антропонимия, Москва: Наука, 1981, 219. 189 -avà k. Šr : Varãnius; Veličk-avà k. Trak : Veličkà; Vesel-avà k. An, Mrj, Rk, Zr : *Veselas, plg. Vesėlis. -avas. Burak-ãvas k. Lzd : Bùrakas; Liub-ãvas k. Mrj, V : Liùbas; Mardas-ãvas 2 k. Vrn : Mardasas; Pakaš-ãvas k. Al : Pakašius; Petuch-ãvas k. Šlčn : Petuchas; Rubin-ãvas k. Šll : Rùbinas; Štakman-ãvas k. Mrj : *Štakmanas, plg. Štakas; Tačil-ãvas k. V : *Tačila, plg. Tačilãuskas; Zelenk-ãvas k. Ign : Zelénka. -čižna. Babà-čižnà k. Mlt : Babà, Babỹs; Baikovš-čižnà vs. Švnč : Baikovškas; Baranau-čižnà k. Mlt : Baranãuskas; Barau-čižnà k. Ukm, VlkV : Barãuskas; Bielkau-čižnà k. Zr : Bielkãuskas; Bulau-čižnà k. Mlt : Bulãuskas; Gajau-čižnà k. Kš : Gajãuskas; Garliau-čižnà k. Šr : Garliaũskas; Gradau-čižnà k. Rs : Gradãuskas; Kamarau-čižnà k. Mlt, Šr : Kamarãuskas; Katau-čižnà k. VlkV : Katãuskas; Kazlau-čižnà k. Ukm : Kazlãuskas; Malinau-čižnà k. Mlt : Malinãuskas; Mazaliav-čižnà k. Kš : Mazaliãuskas; Rakau-čižnà k. Ukm : Rakãuskas; Rapkau-čižnà k. Zr : Rapkãuskas; Raskau-čižnà vs. Mlt : *Raskauskas, plg. Raškevičius; Tirau-čižnà k. Zr : Turãuskas; Žukau-čižnà k. Švnč : Žukãuskas. -ija. Zabār-ija k. Trak, Zabòr-ija k. Ign : Zabòras, plg. Zabarãvičius. -ina. Strim-inà k. Al : Strìmas. -inas. Krinč-inàs mstl. ir vs. Ps : *Krinčius, plg. Krinčius, Kreñčius. -inė. Abukausk-inė k. Pn : Abukãuskas; Arl-inė vs. V : Arlà; Babal-inė k. Mrj : *Babalis, plg. Babaliãuskas; Barausk-inė k. Prn : Barãuskas; Lemk-inė vs. Brž : Lemkė, Lėmkis; Liubok-inė k. Kdn : *Liùbokas, plg. Liùbys; Pruš-inė k. V : *Prušinas, plg. Prušinskas; Rit-inė k. Mžk : Ritas; Zaviš-inė k. Kdn : Zavišà, Zavišius; Žuk-inė vs. V : Žùkas, Žùkis. -ynė. Černiausk-ynė vs. Pn : Černiaũskas; Dabuž-ynė k. Šr : Dabužis, plg. Dabužinskas; Damb-ynė k. Ps : Dãmbis; Kur-ynė k. Šk : Kūras; Naid-ynė k. Šk : Naida; Žikor-ynė k. Rk : Žikoris. -ynės. Zaval-ynės vs. An : Zãvalis. -iniai. Ceik-iniai k. Ign : Ceikà; Klov-iniai k. Ut : Klóva, Klóvas; Kūr-iniai k. Švnč : Kūrā, Kūras. -iškė. Alv-iškė k. Ign : *Alvys, plg. Elvys; Ar-iškė k. Tl : Arỹs; Aušel-iškė k. Pln : *Aušėlis, plg. Aušinskis; Babin-iškė 2 k. Klm : Bãbinas; Barãuč-iškė k. Lzd : Barãuskas; Bauš-iškė k. Ign : Baušỹs; Berč-iškė k. Šlu : *Bercys, plg. Berčỹs, Berčas; Berešn-iškė k. Trg : Beresnà; Bėt-iškė k. Ign : *Beta, plg. Beteikà, Bėta; Bielk-iškė k. Švnč : Bielkà, Biẽlkus; Býr-iškė k. Ign : Byrà; Bogùt-iškė k. Švnč : Bòguta; Bōk-iškė k. Skd : Bōkas; Bōnk-iškė k. Šk : Bonkà; Bùcin-iškė k. Lzd : *Bucias, plg. Bucinskas; Buik-iškė k. Šlu : Buikà, Buikỹs; Bunók-iškė k. Šl : Bùnokas; Ceik-iškė k. Ign, Trg, vs. Ign : Ceikà; Cicén-iškė 2 k. Ign : Cicénas; Cimbal-iškė k. Ign : Cim̃balas; Čebėl-iškė k. Kn : Čebėlis; Čepreč-iškė k. Šl : Čeprečkas; Čerb-iškė k. Šk : Čerbà; Černak-iškė k. Ign : *Černakas, plg. Černakãuskas; Černiuk-iškė k. Al : Černiùkas; Drùp-iškė k. Klm : Drùpas; Gabėt-iškė k. Klm : Gabėtà; Gak-iškė k. Ign : Gãkas; Garanč-iškė k. Kn : *Garančỹs, plg. Garančevičius; Gasiùl-iškė k. Švnč, Zr : Gasiùlis; Gerlėt-iškė k. Klm (< *Gerleit-iškė) : Gėrleitas, plg. Gìrletas; Glumbòt-iškė 190 k. Klm, plg. Glumbokas; Göberg-iškė k. Klp : *Gobergas, plg. Gōberis; Gōr-iškė vs. Šl : Gōris, Gorýs; Gùdmon-iškė k. Klm : Gùdmonas; Gùrč-iškė 2 k. Lzd : Gùrčius; Kačėn-iškė k. Švnč : Kačėnas; Kajack-iškė k. Mrj : Kajãckas; Kãkon-iškė 2 k. Klm : *Kakonas, plg. Kakãnis; Karačiūn-iškė k. Ign : *Karačiūnas, plg. Karacevičius; Karkãž-iškė k. Švnč : *Karkãžas, plg. Karkãzas; Karmit-iškė k. Ign, plg. Karnėvičius, Karnickas; Kazarin-iškė k. Rs : Kazarinas; Kmit-iškė vs. Šk : Kmità; Krūgel-iškė 2 k. Tl : Krūgelis, Krugelýs; Levick-iškė k. Šl : Levickas; Liper-iškė k. Trg : *Liperis, plg. Lipárskas; Lis-iškė k. Ign : Lisýs, Lìsius; Maliėj-iškė k. Šk : Maliėjus; Mālior-iškė k. Klm : Mālioris, Māliorius; Masl-iškė k. Švnč : *Maslys, *Maslas, plg. Masláuskas; Menc-iškė k. Lzd : Mẽncas; Mėndel-iškė vs. Zr : Mẽndelis; Mirsk-iškė k. Šl : Mirškas, Mirškis; Murōn-iškė k. Zr : *Murōnas, plg. Muranas; Òlbik-iškė k. Šl : Òlbikas; Paniž-iškė k. Ign : *Paniža, plg. Panižáuskas; Plēter-iškė vs. Zr : *Pleteris, plg. Pletarãvičius, Pliateris; Rãčk-iškė k. Švnč : Rãčkus⁶⁸, Rūbin-iškė k. Krtn : Rūbinas; Rūok-iškė k. Ign : Rūokis; Saltōn-iškė k. Lzd : Saltōnas; Sapiėg-iškė k. Ign : Sapiega, Sapiega; Serbiej-iškė k. Ign : *Serbiejus, plg. Serbskis; Strižauč-iškė k. Mlt : Strižáuskas; Tarlōk-iškė vs. Ign : *Tarlokas, plg. Tarláuskas, Tarlėckas; Tebēr-iškė k. Švnč : *Tebera, plg. Tebéra; Tverijōn-iškė k. Rs : Tverijōnas; Zasčiūn-iškė k. Lzd : *Zasčiūnas, plg. Zasčižinskas; Zavis-iškė k. Zr : Zavisà, Zavišius; Zdōn-iškė k. Tl : Zdōnys, Zdōnius; Zibol-iškė k. Švnč : Zibolas, Zibōlis; Živulč-iškė k. Al : *Živulčius, plg. Živulis; Žūk-iškė vs. Klm, k. Švnč : Žūkas; Žurāv-iškė vs. Ign : *Žuravas, plg. Žuráuskas. -iškės. Ábad-iškės k. Vrn : Ábadas, plg. Abadáuskas; Alabūrd-iškės k. Trak, vs. V : Alabūrda; Ančer-iškės k. V : Ančerýs; Ard-iškės k. Al : *Arda, plg. Ardavičius, Ardickas; Arl-iškės 2 k. ir vs. V, k. Švnč, Arl-iškės k. Šr, Zr : Arlà; Armāl-iškės k. Kn, Mrj, vs. Ut : Armaldà, Armālas; Armōl-iškės k. Akm : Armolas; Babōn-iškės k. ir vs. V : Babōnas; Bakier-iškės k. Trak : *Bakieris, plg. Bākėris, Bakierskis; Bauš-iškės k. Trak, V : Baušys; Belōn-iškės k. Kš : *Belonas, plg. Belēnas, Belenãvičius, Belanãvičius; Bēt-iškės k. Zr : *Beta, plg. Bēta, Beteikà; Bielazār-iškės 3 k. V : Bielazāras; Bilin-iškės k. Šlčn : *Bilinis, plg. Bilinskas; Bilk-iškės k. V : Bilkis; Breidak-iškės k. Zr : *Breidakas, plg. Breidokas; Brỹl-iškės k. Mlt : Brylà, Brỹlis; Brušk-iškės k. V : Bruškis, Bruškỹs; Bunōk-iškės k. Šl : Būnोकas; Ciul-iškės k. Zr : *Ciulis, plg. Ciulevičius, Čiulevičius; Čepūrn-iškės k. V : Čepūrna; Čern-iškės k. Šr : Černis, Černỹs; Černul-iškės k. V : *Černulis, plg. Černas, Černēlis; Čimbar-iškės vs. V : Čimbaras, Čimberas; Čir-iškės vs. V : Čiras; Čiuk-iškės vs. Kš : Čiukas; Čiuoder-iškės k. Mrj : Čiuoderis; Damb-iškės vs. V : Dambis; Dambr-iškės k. V : *Dambras, plg. Dambráuskas; Daulin-iškės k. V : *Daulinis, plg. Daūlius; Dimš-iškės k. Prn : Dimšà; Dūk-iškės k. Zr : Dūkas; Galk-iškės k. V : Galkus⁶⁹, Gálka; Gāš-iškės k. Šl : Gašė, Gōšas; Glātik-iškės k. V : *Glatkis, plg. Glādkis, Glatkévi- 68 Avd. gali būti išsirutuliojęs ir iš krikščioniško vardo Rōkas (plg. LPŽ II 551). 69 Šis avd. gali būti ir dvikamienio avd. Gál-kantas (žr. LVKŽ 163) trumpinys. 191 čius; Glitėn-iškės vs. Trak : *Glitėnas, plg. Glìtas, Glỹtas; Glit-iškės k. V : Glitas; Golub-iškės k. Zr : Gòlubas; Grāt-iškės k. Trak : *Gratas, plg. Grõtus; Greben-iškės k. Zr : *Grebenis, plg. Grebiniàuskas; Grūm-iškės k. Al : Grūmas; Įmbr-iškės vs. Ut : Įmbras⁷⁰, Yn-iškės k. Šl : *Ynis, plg. Ynauskis, Inis; Jazdāič-iškės k. Zr : *Jazdaitis, plg. Jazdáuskas; Kabòr-iškės k. Ut : *Kaboras, plg. Kāberas; Kamaraùč-iškės k. Vrn : Kamaraùskas; Kamar-iškės k. Zr : *Kamaras, plg. Kamaráuskas, Kòmaras; Kāṅc-iškės k. V : Kānce, Kānče; Kapón-iškės k. V : *Kaponas, plg. Kaponaitis; Karāv-iškės k. Vrn : *Karavas, Karavàckas; Karaž-iškės k. Trak : Karāžas; Karkāž-iškės k. Kš : *Karkāžas, plg. Karkāzas; Kartān-iškės k. V : Kartānas; Kastr-iškės k. Al : *Kastrȳs, plg. Kastráuskas; Kazer-iškės vs. Zr : *Kazeras, plg. Kazeráuskas; Kijut-iškės k. Vrn : Kijutis; Kōgel-iškės k. Kš : Kògelis; Komar-iškės vs. V : Kòmaras; Krasaūš-iškės k. Prn : Krasáuskas; Labùrd-iškės k. Al : *Laburda, plg. Alabùrda; Laib-iškės k. V : Láiba; Lazon-iškės k. Zr : *Lazonas, plg. Laziuka, Lazáitis; Liciūn-iškės k. Trak : *Liciūnas, plg. Licys; Lýder-iškės k. Mrj : Lýderis; Linc-iškės vs. Zr : Lincys; Liùpk-iškės 2 k. Šlčn : *Liupka, plg. Liupkėvičius; Lopāt-iškės k. V : Lopatà, Lopātas; Marāž-iškės k. Mrj : Marāžas; Maršon-iškės k. Zr : Máršonas; Maslāuč-iškės k. Al : Masláuskas; Medvied-iškės 2 k. V : *Medviedis, plg. Medzvėckas; Nān-iškės k. Šlčn : Nanys; Navick-iškės k. Šlčn : Navickas; Nekrāš-iškės k. Trak : Nekrāšas; Padrėž-iškės k. Prn : *Padriežas, plg. Padrėzas; Pānk-iškės k. Trak : Pánka; Plìs-iškės k. Zr : Plìsas; Preid-iškės k. Zr : Preidis, Preidýs; Prekel-iškės vs. Zr : Prekelis; Prozār-iškės k. Kš : *Prozaris, plg. Prozorys; Puzir-iškės k. Šlčn, V : *Puziris, plg. Puzirauskas; Radivón-iškės k. V : *Radivonas, plg. Radzivānas; Rāpk-iškės k. Zr : *Rapkus, plg. Rapkāuskas, Rapkėvičius; Samarāk-iškės k. Šlčn : Samarākas; Sapiēg-iškės k. V : Sapiēga, Sapiègà; Sarak-iškės k. Zr : Sarakà; Sapijōn-iškės k. Kš : *Sapijonas, plg. Sapijānas; Slavinč-iškės k. Al : Slavinskas; Stav-iškės k. Mrj : Stavys; Straškūn-iškės k. Mlt : *Straškūnas, plg. Strašáuskas, Strašēvičius; Šālk-iškės k. Šr, V : Šālkus; Šamat-iškės vs. Zr : Šamatà; Šēmet-iškės vs. Šl : Šēmeta, Šēmetas; Šiulg-iškės k. Trak : Šiulga; Šniēr-iškės k. Mlt, Ut : *Šnieras, plg. Šnēras; Tril-iškės k. Kš : Trilius; Trunč-iškės k. Rk : *Trunčė, plg. Trunčinskis, Trunčė; Valasón-iškės vs. V : *Valasonas, *Valasonis, plg. Valasanavičius; Verbic-iškės vs. Vrn : *Verbicas, plg. Verbickas, Verbiciānskas; Verbyl-iškės k. Prn : Verbylā; Veriūg-iškės k. Zr : Veriūga; Vibrant-iškės k. ir vs. V : *Vibrantas, plg. Vibréntis; Zablat-iškės k. Kš, 2 k. Zr, vs. Zr : Zablāckas; Zagūrt-iškės k. Mlt : Zagūrṡkas; Zajūš-iškės k. Šlčn : *Zajūšas, plg. Zajaščėnka; Žāk-iškės k. Trak : Žākas; Žārk-iškės k. Zr : *Žarkas, plg. Zerka; Žilinc-iškės k. Trak : Žilūnkus; Zov-iškės vs. Šlčn : Zovišius; Žūk-iškės k. Trak : Žūkas. -iškis. Arā-iškis 2 k. Šr : *Arda, plg. Ardáuskas, Ardāvičius; Armōn-iškis k. Ut : Ármonas, Ārmonas; Ārtman-iškis k. Ut : Ārtmanas; Belazār-iškis vs. Pn, k. Rs : 70 Avd. gali būti sutrumpėjęs iš krikščioniškos kilmės pavd. Įmbrasas. 192 Belazãras; Bìrent-iškis vs. Pn : *Birentas, plg. Bėrentas, Bėréntas; Budžin-iškis k. Pkr : *Budžinas, plg. Budzinãvičius, Budzìnskas; Bùs-iškis k. Rk : Bùsas; Česnav-iškis k. Zr : *Česnava, plg. Česnãuskas, Česnãvičius; Dabril-iškis k. Šr : Dabrilã; Dambrōt-iškis k. Rk : *Dambrotas, plg. Dambravã, Dambrãuskas; Drób-iškis k. Ut : Dróba; Dvarž-iškis k. Brž : *Dvarža, *Dvaržis, plg. Dvaržéckis; Eikin-iškis k. Rk : Eikinas; Gajauč-iškis k. Al : Gajauškas; German-iškis k. Brž : Germãnas; Gyd-iškis k. Brž : Gydė; Glieb-iškis k. Kš : Gliebà, Gliebùs; Golub-iškis vs. Zr : Gòlubas; Gór-iškis k. Rd : Góris, Gorys; Grùnd-iškis k. Pn : Grùnda; Gùdberg-iškis vs. Rk : *Gudbergas; Gùnt-iškis k. Mlt : Guntà, Guntỹs; Gùrk-iškis k. Rk : Gùrkis; Imul-iškis vs. Švnč : *Imulis, plg. Imelis; Ingel-iškis k. Ut : Įngelis; Izdōn-iškis k. Brž : Izdōnas; Kaker-iškis vs. Rk : *Kakeris, plg. Kãkaras; Kalamon-iškis k. Rk : *Kalamonas, plg. Kalamìnskis; Kand r-iškis k. Kp : *Kandras, *Kandrys, plg. Kandrãckis; Karšak-iškis k. Pn : Karšakas; Kažen-iškis k. U km : *Kaženas, plg. Kaženãukas; Kliuōkman-iškis k. Pn : *Kliuokmanas, plg. Kliōkmanas; Krān-iškis k. Brž : *Kranas, *Kranys, plg. Kranãuskas; Kùpel-iškis vs. Mlt : *Kupelis, plg. Kiùpelis; Nadiej-iškis k. Rk : *Nadiejus, plg. Nadeika, Nadzeikà; Neliùb-iškis k. Rk : *Neliùbas, plg. Neliubãvičius, Neliùbšis; Nėster-iškis vs. Šr : Nesteris; Nól-iškis k. Mlt, 2 k. Ut : Nólius; Norōd-iškis vs. Ut : *Norodys, plg. Narãckas, Nara-dauskas; Pinkut-iškis k. Rk : *Pinkutis, plg. Pìnkųs, Pìnką, Pinkis; Pùzin-iškis k. Pn, Puzin-iškis k. Ign : Pùzina, Pùzinas; Radvōn-iškis k. Mlt : *Radvonas, plg. Radvánskas; Rop-iškis k. Kp : Ropas; Rùol-iškis k. Brž : Rùola, Ruolia; Rutin-iškis k. Zr : *Rutinis, plg. Rùtė, Rùtis; Sliepš-iškis k. An : *Sliepšis, plg. Sliepskis; Sùtk-iškis k. Rd : Sutkỹs, Sùtkus; Ščiūr-iškis k. Šr : *Ščiūrys, plg. Ščiùrauskaitis; Še-duik-iškis 2 k. Rk : Šeduikis, Šeduikà; Šeibok-iškis k. Ut : Šeibokas; Šlēger-iškis k. Brž : Šlēgeris; Šleider-iškis vs. Jnš : Šleideris; Trajōn-iškis k. Ps : Trajōnas, Tribut-iškis k. Zr : *Tributis, plg. Tribòckis; Trūl-iškis k. Ps : *Trūlis, plg. Trùlis; Trumbāt-iškis k. ir vs. An, plg. Trumbėckas; Zablōt-iškis k. Rk, plg. Zablōtkas, Zablōckas; Zamōt-iškis k. Ut : *Zamotas, plg. Zãmatas; Zarank-iškis k. Ut : Zarankus, Zarankà; Zarumb-iškis k. An : *Zarum b a, plg. Zarambà, Zarémba; Zavād-iškis 2 vs. An : Zavãdis; Zaviēs-iškis k. An (?< *Zavis-iškis) : Zavišà. -iškiai. Alton-iškiai k. Kn : *Altonas, plg. Áltanas; Arð-iškiai k. An, Rs : *Arda, *Ardys, plg. Arãckas; Arl-iškiai k. Mlt : Arlà; Á rman-iškiai k. Kn : Ármanas; Armon-iškiai vs. Šr, Ármon-iškiai k. Mrj, Ármon-iškiai k. An : Ármonas, Ármonas; Árnot-iškiai k. Jon : *Arnotas, plg. Arnatavičius; At-iškiai k. Ps : Átas; Bac-iškiai k. Brž : Bacỹs, Bãčius; Barav-iškiai k. Šk : *Baravas, plg. Baravickis, Barãuskas; Bard-iškiai k. Pkr, Rs, Bard-iškiai U km : *Barda, plg. Bardãuskas, Bardinskas; Bat-iškiai k. Šk : Batis, Batỹs; Baiš-iškiai k. Rk : Báušą, Baušỹs; Beiger-iškiai k. Trg : Beigeras; Bėker-iškiai k. Trg : Bėkeras, Bėkeris; Belazār-iškiai k. U km : Belazãras; Bend-iškiai k. U km : Bendė; Bieliūn-iškiai k. Mrj : Bieliūnas; Biēlsk-iškiai k. Klm : Biēlskus; Blīnstrub-iškiai k. Rs : Blīnstrubas; Bōbin-iškiai k. Pn : Bòbinas; Bōk-iškiai k. Brž : Bōkas; Brig-iškiai k. Brž : Brigas; Cāp-iškiai k. Šll : Cãpas; Cink-iškiai k. Kn : Cinkus; Černel-iškiai vs. Švnč : Černėlis; Čimbār-iškiai k. Mlt : 193 Čimbãras; Čìuk-ìškiai k. Kdn : Čìukas; Čìurk-ìškiai k. Šr : *Čiùrka, *Čiùrkus, plg. Čùrkus; Dãpk-ìškiai k. Trg, Dapk-ìškiai k. Vlkv : Dãpkus; Dapkūn-ìškiai k. Mlt : Dapkūnas; Deik-ìškiai k. Brž : Deĩkas, Deĩkus; Dìktar-ìškiai k. Rd : Dìktaras; Dìmš-ìškiai k. Ukm : Dìmša; Dot-ìškiai k. Rd : Dótas, Dotỹs; Drób-ìškiai k. Jon, Mlt : Dróba; Gacẽn-ìškiai vs. Šr : *Gacenìs, plg. Gacevičius, Gaciónis; Gačk-ìškiai k. Mlt : *Gačka, plg. Gãckas; Gaidam-ìškiai k. An : *Gaidamas, plg. Gaidamãuskas, Gaidamãvičius; Gãls-ìškiai k. Kp : *Galsas, plg. Gãlskis; Gastỹn-ìškiai k. Šl : *Gastynas, plg. Gaščīūnas; Gelumb-ìškiai k. Mrj : *Gelumbė, plg. Gelumbáuskas, Gelumbickas; Gemb-ìškiai k. Jon : *Gemba, Gembickas, Gembėckas; Gérk-ìškiai k. ir vs. An, k. Brž : Gérkė, Gérkis; Gimž-ìškiai k. Ut : *Gimža, plg. Gimžãuskas; Gip-ìškiai k. Ps : Gìpas; Góg-ìškiai k. Šl : Gògas, Gògis; Gótyb-ìškiai k. Šk : Gótybas; Gròp-ìškiai k. Klp : Gròpas; Javen-ìškiai k. Brž : *Javenas, plg. Javiñskas; Jazdausk-ìškiai k. Pln : Jazdáuskas; Jūt-ìškiai k. Pn, Ps : Jutà, Jūtas; Kačiūn-ìškiai k. Mlt : Kačiūnas; Kanč-ìškiai k. An, Ukm : Kančas; Karčev-ìškiai k. Šlu : *Karcevas, plg. Karčevičius; Karkaz-ìškiai k. Mlt, Ut : *Kakažas, plg. Karkãžas; Katáršk-ìškiai k. Klm : *Katárška, plg. Katárskis; Kažen-ìškiai vs. Šr : *Kaženas, plg. Kaženiáuskas; Kėler-ìškiai k. Šlu, Keler-ìškiai k. Kdn : Kėleris; Kisin-ìškiai k. Vlkv : *Kisinas, plg. rus. Kisin; Kòmar-ìškiai k. Rd : Kòmaras; Končevič-ìškiai vs. An : Končevičius; Kun-ìškiai k. An : Kūnas; Kùn-ìškiai k. Jon : Kūnas; Mardoš-ìškiai k. Jon : *Mardošas, plg. Mardošas; Maslausk-ìškiai k. Rs : Masláuskas; Meln-ìškiai k. Prn : Mėlnis; Menčiūn-ìškiai vs. An : Menčiūnas; Mereš-ìškiai k. An : *Merešius, plg. Mereškevičius, Merečkas; Mìnder-ìškiai k. Ukm : Mìnderis, Mìnderỹs; Nagurk-ìškiai k. An : Nagùrka; Nãkroš-ìškiai k. Tl : Nãkrošas; Navar-ìškiai k. An : *Navaras, plg. Navaráckas, Navaráuskas; Nerod-ìškiai vs. Švnč : *Neroda, plg. Naradauskas; Nodiej-ìškiai k. Kp : *Nodiejus, *Nadiejus, plg. Nadzeikà; Nól-ìškiai k. Šl : Nòlius; Paužel-ìškiai k. Zr : *Pauželis, plg. Páuża; Paũž-ìškiai k. Mrj : Paužà; Pijòr-ìškiai vs. Ukm : Pijoras; Pìler-ìškiai k. Jnš : *Pìleris, plg. Pìlio-ras; Pìlot-ìškiai k. Vlkv : Pìlota, Pìlotas; Plat-ìškiai vs. Mlt : Plãtas; Rėder-ìškiai k. Mrj : Rėderis; Ridvòn-ìškiai k. Mlt : *Ridvonas, plg. Ridvãnskas; Rigmant-ìškiai k. Brž : *Rigmantas, plg. lat. Rigmaṅts⁷¹; Rūm-ìškiai k. Rk : Rūmė; Rūt-ìškiai k. Ukm : Rūtis, Rūtė; Sand-ìškiai k. Mlt : Sandas; Sapiēg-ìškiai k. Lzd : Sapiēgà; Sarāl-ìškiai vs. Mlt : *Sarala, plg. Sarelevičius; Sélmon-ìškiai k. Trg : Selmonas; Sikar-ìškiai 2 k. Mlt : *Sikara, plg. Sikora, Sikòrskas; Skauron-ìškiai k. Mlt : Skai̇ro-nas; Steìn-ìškiai k. Mrj : *Steinys, plg. Šteĩnyš; Stūr-ìškiai vs. Pkr, Rd, Stūr-ìškiai k. Mrj : Stūris, Stūrỹs; Šāb-ìškiai vs. Rd : Šābas; Šabūn-ìškiai k. Jon : Šabūnas; Šidl-ìškiai vs. Brž : Šìdlà; Šulik-ìškiai vs. Švnč : *Šulikas, plg. Šulikáuskas; Tūt-ìškiai k. Pn : Tutas; Vagar-ìškiai k. Jnš : Vagaras; Varān-ìškiai k. Kp : Varānius; Verbyl-ìškiai vs. Mlt : Verbylà, Verbìlis; Verbìl-ìškiai k. Šr : Verbìlis; Vesėlk-ìškiai k. Pkr : Vesėlka; Žab-ìškiai k. Brž : *Žabas *Žabys, plg. Zabėckas; Zablat-ìškiai k. Ut : 71 Žr. Сталтмане В. Э. Латышская антропонимия, 211. 194 Zabłackas; Zajanč-iškiai k. Pn : *Zajancas, plg. Zajánskas, Zajencáuskas; Zaliet-iškiai vs. Kp : Zalieckas; Zarink-iškiai k. Rk : *Zarinka, plg. Zarenkavičius, Zarinskas; Žas-iškiai k. Brž : Žasas; Ždón-iškiai k. Mlt, vs. Šr : Ždonys, Ždonius; Zimb-iškiai k. Pkr : Zimbà; Žėrk-iškiai k. An : Žėrka. -yškis. Zap-yškis mstl. Kn (< *Sapieg-iškis ) : Sapiéga72. -ka. Kašar-ka vs. Klm : *Kašara, plg. Kašaraũskas; Kazán-ka k. Klm : *Kazanas, plg. Kazanãuskas. Prie šios priesagos vedinių prijungtini ir derivatai iš slaviškų (dažniausiai rusų) asmenvardžių. Šių oikonimų daryba gali būti vertinama dvejopai: a) iš asmenvardžio šaknies su priesagomis -evka, -ovka, kurios, kaip ir priesaga -auka (žr.), slavų kalbose galėjo susiformuoti kaip atskiros savarankiškos vietovardžių priesagos73, b) iš asmenvardžių, turinčių kamiengalį -ev, -ov, -uv, su priesaga -ka: Abruč-iov-kà k. Kp : *Abručiovas, plg. Obručas; Ankudin-ov-ka vs. Zr : *Ankudinovas, plg. Ankudavičius; Astr-ov-kà k. Rk : *Astrovas, plg. Āstravas, Astraũskas; Bur-ov-kà vs. Švnč : Būrovas; Čern-ov-kà k. Kdn : Černòvas; Čiž-ov-kà k. Kp : *Čižovas, plg. Čižas, Čižáuskas; Galij-ev-kà k. Jon : *Galijevas, Galijaũskas; Galub-ov-kà k. Mlt : *Galubovas, plg. Galubiòvas; Kartaš-ov-kà vs. Zr : *Kartašovas, plg. Kartōšius; Kochan-ov-kà k. Švnč : *Kochanovas, plg. Kochanavičius; Obuch-ov-ka k. Kš : *Obuchovas, plg. Obuchas; Pakr-ov-kà k. Rd : *Pakrovas, plg. Pokrovskis; Pop-ov-kà k. Ign : Popòvas; Rag-ov-kà k. Švnč : *Ragovas, plg. Ragáuskas; Žuj-ev-ka k. Mlt : *Zujevas, plg. Zujévičius; Komisar-uv-kà k. Al : Komisãras. -uškės. Tréb-uškės k. Šlčn : *Treba, plg. Treba, Trebas. -(i)uškiai. Bun-iuškiai k. Rk : Bùnius; Des-iuškiai k. An : *Desys, plg. Dėsas. -uškos. Vesel-uškos k. Zr : *Vesela, plg. Veselaũskas. -uva. Gavált-uva k. Mrj : *Gavaltas, plg. Gauvaltas; Kuláut-uva74 mstl. Kn : *Kulautas, plg.? Kūlatas. Baigiant vedinių iš asmenvardžių ir priesagų, su kuriomis jie sudaromi, apžvalgą, atkreiptinas dėmesys į oikonimus su priesagomis -ieniai, -(i)ninkai, -uoliai, kurie taip pat yra asmenvardinės kilmės: -ieniai. Ašak-ieniai k. Kš : Āšaka. -ininkai. Baukšt-ininkai k. Rs : Baukštys; Ben-ininkai k. Šlu : Benys; Virkšt-ininkai k. Krtn : Virkštys; -ninkai. Alej-ninkai k. An, Zr : *Aleja, *Alejas, plg. Alejūnas, Alejevičius; Berėž-ninkai k. Mrj : Berežna; Drabuž-ninkai k. Trak : Drabužis, Drōbužas; Dvār-ninkai 72 Dėl tokio aiškinimo žr. V a n a g a s A. Jotyškiai, Rikyškiai, Vilkyškiai, Zapyškis. – Kalbos kultūra 12, 1967, 51–52. Dar žr. T o t o r a i t i s J. Sūduvos Suvalkijos istorija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos filosofijos fakulteto leidinys, 1938, 612. 73 Žr. 64 išnašą. 74 Dar žr. V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 1996, 122–126. 195 k. Rd (< *Dvarn-ninkai) : Dvarnis (< sl. dvārmas „dvarui priklausantis“); Launy-ninkai k. V (< *Launy-ninkai) : Laurynas; Sale-ninkai k. Jon (< *Salen-ninkai) : Salenis; Srėd-ninkai k. Trak (< ?*Sered-ninkai) : Sėreda, plg. Sredničkas; -uoliai. Rim-uōliai vs. Kdn : Rìmas. Dėl šių atvejų galima paabejoti: įmanoma tai, kad oikonimai su šiomis priesagomis ir nėra vediniai, o priesagėtų asmenvardžių lyčių (su visa priesaga) daugiskaitos lytys, perėjusios į oikonimus. Tačiau, antra vertus, kai kurių derivatų su šiomis priesagomis (ypač su -(i)ninkai) lokalizacija iš arealo, iš dalies sutampančio su reliktiniu jotvingių arealu75 bei pratęsiančio Mažosios Lietuvos (ypač Rytprūsių) šio tipo derivatų arealą, leidžia manyti, jog čia yra oikonimų darybos afiksai iš asmenvardžių. Apibendrinamosios pastabos Baigiant asmenvardinių derivatų aptarimą galima konstatuoti, jog vedinių gausumą lemia pamatinė leksema. Tad iš asmenvardžių, kurių daugelis išplitę po visą Lietuvą, vedinių su tokiomis pačiomis arba skirtingomis priesagomis gali būti įvairiose Lietuvos vietose ir gana daug. Iš viso Lietuvoje dabartiniu metu funkcionuoja apie 4800 asmenvardinių derivatų. Labiausiai paplitę derivatai su -išk- priesagomis (apie 3800 ved.), todėl -išk- pagrįstai laikytina būdingiausia oikonimų, sudarytų iš asmenvardžių, priesaga. Priesagos -išk- variantų -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai oikonimai paplitę tam tikrais arealais: vediniai su -iškė vyrauja rytų Dzūkuose, Pietų Lietuvoje iki Nemuno rytuose, Žemaičiuose; -iškės vediniai, kaip yra pastebėjęs ir J. Safarevičius76, paplitę daugiau Rytų ir Pietų Lietuvoje; nedidelė šios priesagos vedinių salelė susidaro ir vakarų aukštaičių bei žemaičių šiaurinėje dalyje (apie Telšius, Akmenę, Žagarę); -iškis derivatų matyti Rytų ir Vidurio Lietuvoje (iki Neries); vediniai su -iškiai paplitę kone visoje Lietuvoje, išskyrus pietinę Rytų Lietuvos teritorijos dalį, kuriai ši priesaga nėra būdinga. Iš kitų lietuviškų produktyvesnių asmenvardinių derivatų priesagų būtų -inė (apie 190 ved.). Tai vietos požymius, posesyvumą, priklausymą reiškianti priesaga. Oikonimai – derivatai su šia priesaga – paplitę nemažame Lietuvos 75 Plg. Vidugiris A. Iš pamąstymų dėl jotvingių rytinių ribų. Vakarų baltų kalbų ir kultūrų reliktai. Klaipėdos universiteto konferencijos pranešimo tezės, 1994, Klaipėda, 14; Razmukaitė M. Apie Prūsų Lietuvos oikonimų darybos formantus ir jų paplitimą. Vakarų baltų kalbų ir kultūrų reliktai. Klaipėdos universiteto konferencijos pranešimo tezės, 13–14; Razmukaitė M. Klaipėdos krašto oikonimija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 31, 1994, 156–157; Razmukaitė M. Kelios pastabos apie Prūsų Lietuvos priesaginės darybos ir priesaginę oikonimiją. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 1996, 79–80. 76 Plg. Safarewicz J. Litewskie nazwy miejscowe na -iszki. – Onomastica II 1, Wrocław–Warszawa etc., 1956, 55. 196 plotė, mažiau jie būdingi vakarų dzūkams bei pietinėms Trakų rajono apylinkėms. Kalbant apie -ušk- vedinius, reikia pabrėžti, jog tai specifinės darybos atvejai, paplitę nedideliame areale – daugiausia Rytų Lietuvoje. Nors šiaip jau lietuvių kalboje -ušk- priesagos laikomos atėjusios per slaviškus skolinius, tačiau vietų varduose šios priesagos galėtų būti ir kitokios kilmės – pamatinio žodžio kamiengalio -u- bei priesagos -šk- junginys; su jomis derivatai paprastai daromi iš asmenvardžių su galūniniu formantu -us77. Dalis aptartųjų derivatų turi šias slaviškos kilmės priesagas: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas ir -ka (su variantais -anka, -auka, -enka). Labiausiai paplitusios priesagos -ava (~270 vedinių), -avas (~120 vedinių). Jos yra aptartos ir A. Vanago78. Slavų kalbose šios priesagos – baltarusių -av, -ova, lenkų -ow, -owa – ir jų derivatai plačiai tyrinėti slavų onomastų (M. Kondratiuko, V. Lemciugovos, I. Halickos, U. Kensikovos, V. Taščykio ir kt.) darbuose ir straipsniuose. Baltarusijos rašytiniuose šaltiniuose oikonimai su priesagomis -ava ir -ova fiksuojami 15–17 a.; tai substantyviniai toponimai, paplitę Baltarusijos šiaurės ir šiaurės vakarų teritorijoje79. Lietuvoje šių priesagų derivatai iš asmenvardžių ėmė plisti pagal slavų oikonimų darybos modelį apie 16 a. pabaigą. Jų paplitimo vietos – daugiausia Vidurio ir Rytų Lietuva. Dvarų palikimas ar vėlesnio slavinimo rezultatas yra priesagos -čizna ir -ina, -inas. Šių priesagų vediniai tepaplitę ribotame Lietuvos teritorijos plote: su -čizna – apie Molėtus, Ukmergę, Kaišiadoris, su -ina, -inas – pietiniame ir rytiniame pakraštyje. Priesaga -čizna – tai lietuvių kalboje adaptuotas slavų kalbose populiarių oikonimų priesagų lenk. -szczyzna (-izna), brus. -ščyna, -ščyzna, plačiau aptartų lenkų lingvistės H. Safarevičiovos80, variantas. Priesagų -ka ir jos variantu -auka, -anka, -enka yra apslavintuose oikonimuose – daugiausia apie Kaišiadoris, Trakus, Ignaliną, Molėtus, Zarasus ir pan. Šių darinių asmenvardinės leksemos – daugiausia slavų (rusų, baltarusių) kilmės pavardės ir vardai – rodo ir kai kurias rusų sentikių nuo seno gyvenamas vietas Lietuvoje ir tai, kad šis darybos būdas į mūsų oikonimiją yra atėjęs ne tik iš paribinių (lenkų, gudų), bet ir žymiai į pietus gyvenančių slavų81. 77 Plg. S. Kardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 162. 78 Ванагас А. Ойконимы Литвы с суффиксами славянского происхождения -ava, -avas. – Bato-słowiańskie związki językowe, Wrocław...etc.: Zakład narodowy imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1990, 381–388. 79 Plg. Лемцюгова В. П. Беларуская айканімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1970, 111–114. 80 Safarewiczowa H. Nazwy miejscowe typu Mroczkowizna, Klimontowszczyzna, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1956. 81 Plg. Бірыла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -оўка / -ёўка / -ейка, 98–107; Никонов В. А. Славянский топонимический тип. – Географические названия, Москва: Государственное издательство географической литературы, 1962, 24. 197 Asmenvardinių vedinių atskirose grupėse taip pat įsivyravusi tam tikra priesagų panaudojimo tvarka: vediniams iš pirmosios grupės asmenvardžių (t. y. iš lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių) sudaryti panaudotos lietuviškos priesagos ir tik keliolika derivatų turi slaviškas priesagas -avas, -ava, -čizna (žr. lentelę); vedinių iš antrosios grupės asmenvardžių (vienkamienių, kilusių iš apeliatyvų ir pan.), kurių yra daugiausia (apie 2600), taip pat vyrauja lietuviškos darybos priesagos; su slaviškomis priesagomis -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -ka vedinių tesudaryta labai mažas procentas (∼4%) ir kiekis; vedinių iš trečiosios grupės asmenvardžių (kilusių iš krikščioniškų vardų), kurių yra apie 1400, nemaža dalis yra su slaviškomis priesagomis -ava, -avas, -čizna, -auka, -ka, -anka, -enka (∼25%); vedinių iš ketvirtosios grupės asmenvardžių (skolinių, svetimos kilmės), kurių yra apie 600, taip pat nemažą dalį (∼20%) sudaro oikonimai su slaviškomis priesagomis -auka, -ava, -avas, -čizna, -ka. Vedinių iš asmenvardžių priesagų produktyvumas išskirtose keturiose oikonimų grupėse parodytas žemiau teikiamoje priesagų lentelėje. 1 lentelė Priesagų vedinių iš asmenvardžių produktyvumas Priesagos | Derivatų skaičius atskirose grupėse | Iš viso vedinių Priesagos | Iš lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių | Iš apeliatyvinių (pravardinių) asmenvardžių bei apeliatyvinių asmenų pavadinimų | Iš krikščioniškų asmenvardžių | Iš kitų kalbų nekrikščioniškų asmenvardžių | Iš viso vedinių 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 -anka | | 3 | 1 | | 4 -auka | | 12 | 29 | 9 | 50 -aunė | | 2 | | | 2 -ava | 8 | 36 | 175 | 49 | 268 -avas | 1 | 14 | 92 | 10 | 117 -čizna | 1 | 6 | 10 | 23 | 40 -enka | | 1 | 1 | | 2 -yčia | | | 1 | | 1 -iena | | 1 | | | 1 -ieniai | | 1 | | | 1 -ija | | 6 | 4 | 2 | 12 -ina | 1 | | 19 | 1 | 21 -inas | 1 | | 2 | 2 | 5 -ynai | | | 1 | | 1 -ymas | | | 2 | 1 | 3 198 1 lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 -inė 2 135 40 13 190 -ynė 1 24 19 5 49 -inės 5 3 8 -ynės 2 1 3 -ininkai (-ninkai) 11 -inis 1 1 2 -iniai 1 25 1 3 30 -iškė 52 524 162 100 838 -iškės 50 670 263 125 1108 -iškis 44 340 209 76 669 -iškiai 58 728 271 145 1202 -yškis 1 1 -ka 12 39 19 70 -otas 1 1 -uoliai 1 1 -uolis 1 1 -uškė 5 3 8 -uškės 12 2 1 15 -uškis 2 5 7 -uškiai 10 3 2 15 -uškos 3 2 1 6 -utas 1 1 -uva 1 3 3 2 9 Iš viso: 221 2584 1366 591 4773 Straipsnyje aptarti aiškesni darybos iš asmenvardžių atvejai (atsiribojus nuo keliasdešimties probleminių, kai pamatinė leksema gali būti ir ne asmenvardis), reprezentuojantys šią derivatų klasę. Kaip matyti iš apžvelgtos medžiagos, asmenvardžio pobūdis (ar apeliatyvinis asmens pavadinimas) nenulemia priesagų pasirinkimo – visų pateiktų pogrupių oikonimų darybai panaudojamos tos pačios priesagos. Tačiau negalima nepastebėti (plg. „Priesagų vedinių iš asmenvardžių produktyvumo lentelė“), jog vediniams iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, iš dalies – ir iš apeliatyvinių (pravardinių) asmenvardžių, slaviškos kilmės priesagos panaudojamos žymiai rečiau, nei sudarant oikonimus iš krikščioniškų ir svetimos kilmės nekrikščioniškų asmenvardžių. Tai, matyt, nulemia tas faktas, jog dalis vedinių iš lietuvių senųjų dvikamienių vardų, jų trumpinių ar kitokių vienkamienių asmenvardžių yra senesni, t.y. susiformavę tada, kai lietuvių kalboje slaviškos priesagos nebuvo pažįstamos. 199 Jos atėjo ir paplito žymiai vėliau per slavų kalbas, per slavų darybos modelių įtaką. Tai susiję ir su krikščionybės įsigalėjimu, krikščioniškų bei kitokių vardų antplūdžiu į Lietuvą. Gauta 1999 03 01 SUTRUMPINIMAI avd. – asmenvardis brus. – baltarusių būdv. – būdvardis b. ž. – bendrinis žodis etn. – etnonimas gelež. st. – geležinkelio stotis germ. – germanizmas jotv. – jotvingių k. – kaimas kr. v. – krikščioniškas vardas lat. – latvių lenk. – lenk. mot. v. – moteriškas vardas mst. – miestas mstl. – miestelis plg. – palygink pr. – prūsų prk. – perkeltinė reikšmė pvd. – pavardė rus. – rusų sen. – senesnė lytis sl. – slavų, slaviškos kilmės tarm. – tarminė lytis v. – vardas ved. – vedinys vs. – viensėdis vv. – vietovardis žr. – žiūrėk VON ANTHROPONYMEN UND APPELLATIVISCHEN PERSONENBEZEICHNUNGEN ABGELEITETE SUFFIXALE OIKONYME Zusammenfassung Im Aufsatz werden die von Anthroponymen, abgeleitet suffixale Derivate, behandelt: Suffixe, mit denen die Oikonyme abgeleitet sind und Lexeme, von denen die Oikonyme abgeleitet werden. Für die Ableitung der Oikonyme von den Anthroponymen wurden 38 Suffixe verwendet (9 unter ihnen sind slawischer Herkunft). 200 Die Anthropony me, von denen die Oikonyme abgeleitet werden, können in einige Typen oder Gruppen eingeteilt werden: 1. alte litauische zweistämmige Personennamen. 2. Verschiedene einst ämmige litauische Personennamen, Beinamen, Spitznamen, appellativische Benennungen von Personen. 3. Christliche Namen. 4. Anthro pon yme fremder Herkunft (entlehnt bzw. übersetzt). Die meisten Derivate sind von den Anthroponymen der zweiten Gruppe, d. h. appellativischer Herkunft usw, abgeleitet. Von den anthroponymischen suffixalen Ableitungen sind die Derivate mit dem possessiven Suffix -išk- (-iškė, -iškės, -iškis, -iškiai) verbreitet. Die Ableitungen mit dem Suffix -išk- nehmen auch das größte Areal ein. Die Varianten mit unterschiedlichen Endungen -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai haben aber mehr oder weniger begrenzte Verbreitungsgebiete: 1) die meisten Oikonyme mit dem Suffix -iškė (mit diesem Suffix gebildete Derivate machen 22% aller -išk- Derivate aus) kommen am häufigsten in zwei Regionen Litauens vor: a) bei Žemaiten; im westlichen Teil Litauens – eine größere Konzentration ist zwischen den Flüßen Jūra und Dubysa festzustellen. Sie erstrecken sich nach dem Süden bis zum Territorium der Westaukštaiten (um Veliuona) und bis zum südwestlichen Winkel der westlichen Džūken; b) im Gebiet der östlichen Džūken (bis zum Fluß Neris), den kleinen südlichen Rand der Ostaukštaiten (Puntininkai) umfassend; 2) die Oikonyme mit dem Suffix -iškės (sie bilden 29% aller -išk- Ableitungen) sind am meisten in Ost- und Südlitauen verbreitet; eine kleine Verbreitungsinsel dieser Ableitungen bildet sich im nördlichen Teil der Westaukštaiten und Nordžemaiten (um Telšiai, Akmenė, Žagarė); 3) Ableitungen mit dem Suffix -iškis bilden 17% aller -išk- Derivate. Sie kommen bei den Ostaukštaiten und am nordöstlichen Rand der Ostdžūken vor. Sporadisch erscheinen sie auch im südlichen Teil der Westaukštaiten (am Fluß Nemunas, in Vordžūkija); 4) Besonders viele Oikonyme sind mit dem Suffix -iškiai gebildet (sie machen 32% aller -išk- Derivate aus). Sie sind fast überall in Litauen verbreitet, ausgenommen den südlichen Teil der Ostdžūken (die Umgebung von Vilnius) und überhaupt den ganzen südöstlichen Winkel des Territoriums (zwischen den Flüßen Neris und Nemunas); sie kommen sporadisch nur in den südlichsten Grenzregionen vor. Das zweite universale Suffix ist das Suffix -inė, das Ortsmerkmale, Possessivität, Zugehörigkeit ausdrückt. Oikonyme mit diesem Suffix sind in einem großen Teil Litauens verbreitet. Seltener kommen sie bei den Westdžūken und an der südlichen Peripherie des Kreises Trakai vor. Die Oikonyme mit diesem Suffix sind auch bei den Žemaiten, ausgenommen den südöstlichen Winkel der Dūnininkai, wenig beliebt, sowie in Westlitauen zwischen den Flüßen Venta und Mūša. Von den Suffixen slawischer Herkunft zeichnen sich durch Produktivität die Suffixe -ava, -avas aus. Die Derivate mit diesen possessiven Suffixen sind am meisten in Mittel- und Ostlitauen verbreitet und bilden ziemlich deutliche Areale. Diese Derivate fanden ihre Verbreitung in Litauen nach dem slawischen Oikon ymbildungsmodell am Ende des 16. Jahrhunderts. Damals wurden Güter, größere Wirtschaften, Höfe gegründet, und der Wohnort wurde nach dem Namen des Landbesitzers benannt. 201