XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Alma RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius XVI A. II PUSĖS KAUNO MIESTIEČIŲ LIETUVIŠKOS KILMĖS ASMENVARDŽIAI Lietuvos miestiečių asmenvardžiai jau yra tirti. Pirmiausia minėtina Z. Zinkevičiaus monografija „Lietuvių antroponimika“, kurioje analizuojami Vilniaus šv. Jono bažnyčios 1602-1615 m. santuokų bei 1611-1616 m. krikšto registracijos knygų antroponimai, ir keletas jo straipsnių (Zinkevičius 1973: 17-19; 1974a: 136-143; 1974b: 78-85; 1977; 1980: 151-156). Autorius išsamiai aptarė vilniečių asmenvardžių kilmę, darybą, analizavo kai kurias pavardžių formavimosi problemas. Turint omenyje miestiečių asmenvardžių kilmės, darybos, raidos ir kt. savitumus, šių antroponimų tyrimas yra aktualus ir tęstinas. Šio straipsnio tikslas — aptarti XVI a. Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžius, palyginti juos su dabartiniais lietuvių vardais bei pavardėmis. Svarbu buvo nustatyti, kiek ir kokių asmenvardžių, vartotų XVI a., neatėjo iki mūsų dienų, t.y. šiandien nefunkcionuoja lietuvių vardyne. Be to, atrodė tikslinga pateikti šių antroponimų darybinę analizę, aptarti būdingesnius slavinimo reiškinius. Antroponimija straipsniui rinkta iš XVI a. (1561-1565 m.!, 1564-1569 m.*, 1587-1591 m.*) Kauno vaito knygų. Tai unikalūs istorijos šaltiniai, išlikę nuo XVI a. pirmosios pusės. Šias Kauno vaito knygas rašė raštininkai lenkų ir lotynų kalbomis. Knygas sudaro vaito teisme nagrinėtų bylų įrašai“. Dauguma jose užrašytų asmenų yra lietuviai — tiek kauniečiai, tiek atvykėliai (Kiaupa 1988: 28). Kauno miestiečiai kalbamuosiuose šaltiniuose įvardyti nevienodai. Dažniausiai jie užrašomi dviem asmenvardžiais, pvz.: Woiciech Kis35kielzentis mie[czanin ! Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau — VUBRS). E 7. Nr. 13846. * Ten pat. E 7. Nr. 13844. 3 Ten pat. E 7. Nr. 13851. * Detaliai sudarytą šių šaltinių aprašą, kuriame nurodomos žinios apie dokumento saugojimo vietą, signatūrą, knygos būklę, įrašų kalbą, teisingą lapų eilę, publikacijas žr. Kiaupa 1988: 40-45. 145 Kowien[kj (V, 206), Mikolai Pempe miefc3anin Kowien/kj (V, 206), Grigaf Rac3 uf; miefc3anina Kowien(skiego)® (V, 168), Macjiei jalis miefcsanin Kowienfkj (V, 167) ir kt. Pasitaiko jvardijimy ir trimis asmenvardziais, pvz.: Sczepan Pawlowics Dowgierdowic3 Mie[csanin Kowien(ski) (V, 99); Vihcziwy Jakubelis Janowic3 [uxtulis miefczanin Kowienfkj (V, 49) ir kt. Svarbu aiškiai apibrėžti, kokie istorijos dokumentuose užrašyti antroponimai priskirtini Kauno miestiečiams. Analizei pasirinkti tokie šaltiniai, kuriuose pažymėta, kad kalbamasis asmuo yra miestietis. Mat dažnai bažnyčių metrikų knygose miestiečių specialia nuoroda nežymėdavo. Su šia problema, tirdamas vilniečių asmenvardžius, susidūrė Z. Zinkevičius (plg. Zinkevičius 1977: 46). Kauno vaito knygose miestiečiai vadinami civis, mieszczanin, pvz.: Macjiei Poiodelif micfezanin Kowienski (V, 281), Jakuba Sawodonya miefczanina Kowienskiego (kilm.”; V, 324), Mac3iei Odega ciwis Kowien(ski) (V, 85) ir kt. Šitaip pažymėtus asmenis 7. Kiaupa vadina tikraisiais miesto piliečiais (Kiaupa 1989: 31). Jie būdavo prisiekę miestui ir galėjo dalyvauti jo valdyme. Identifikuojant miestiečius, svarbūs aktų kalbos elementai yra garbės vardai. Kai kurie jų nurodo priklausomybę miestiečių luomui, pvz.: spectabilis, godny, zacny, honoratus, famatus, stawetny, circumspectus, providus, opatrzny, honestus, uczciwy“. Kauno miesto vaito knygas rašė raštininkai, kurių gimtoji kalba, matyt, buvo nelietuvių. Todėl, fiksuodami lietuviškos kilmės amenvardžius, tam tikras jų lytis jie pateikė labai nevienodai. Kai kurie antroponimai užrašyti palyginti taisyklingai, pvz.: Dwilis (V, 186)°, Kapkasionis (V, 185), Krutinonis (V, 39) ir kt. Tačiau daugelis kalbamųjų antroponimų įvairiai pakeisti. Tai iš dalies lėmė lingvistinės priežastys, ypač lietuvių-lenkų kalbų sąveika (plg. Antonovič 1961: 120-140). Dėl nedidelės medžiagos apimties (219 lietuviškos kilmės antroponimų) čia apsiribojama tik būdingesnių slavinimo atvejų pateikimu. 3 1561-1565 m. Kauno vaito knyga žymima V,, 1564-1569 m. — V,, 1587-1591 m. — V,. Visi pateikiami asmenvardžiai yra metrikuoti. Prie kiekvieno jų skliaustuose nurodytas šaltinis, šaltinio lapo numeris. Pateikiant asmenvardžius stengiamasi išlaikyti autentiškas, istorijos dokumentuose fiksuotas lytis. Paprastumo sumetimais pakeisti tik keli specifiniai rašmenys, t.y. 0 — d, 5-h,w-3. ® Istorijos dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Prierašas pateikiamas skliaustuose. 7 Straipsnyje vartojami šie linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilm. — kilmininkas, naud. — naudininkas, įnag. — įnagininkas. 8 Šiems tikslams renkant medžiagą naudotasi miestiečių amatą, užsiėmimą, titulų hierarchiją atspindinčia lenkiškų-lotyniškų terminų sistema (Prinke 1992: 109-120). * Trumpumo sumetimais čia pateikiami tik antrieji asmenvardžiai. 146 Dažniausi garsų substitucijos atvejai: a keičiama į 0, pvz.: *Sausagrobis — faufograbya (kilm.; V, 165; V, 254), *Sausakojis — faufokaifs (V, 24), *Savaduonis — Sowodonya (kilm.; V, 122), * Sedeika (*Sėdeika?) — [edeyko (V, 215) ir kt. o keičiama į a, pvz.: *Arvydavičius — Orwidowicza (kilm.; V, 139). au keičiama į ow, pvz.: *Daugirdavičius — Dowgierdowic3 (V, 99) bei kt. s keičiama į š, pvz.:*Kairys — Kayrifp (V, 132), *Kimeklis — Kimeklifį (V, 144), *Plikis — Plikif (V, 156), * Skersys — SkierGif (V, 55), *Spalis — S3pal (V, 18)i ir kt. Asmenvardžiai dažniausiai rašomi su galūnėmis, išskyrus tik pavienius atvejus, pvz.: Gotarth (V, 63), Įkirmont (V, 118), Skolond3 (V,77), Gpal (V,18). Ir su galūne, ir be jos rastas tik vienas atvejis: Lankielis (V. 175) ir Lankyel (V, 222). Asmenvardžiai, sudaryti su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis, paprastai rašomi su galūnėmis. Tik vienas asmenvardis, turintis lietuvišką patroniminę priesagą -ūnas, yra užrašytas be galūnės: Swiencjiun (V, 245). Be galunių rašomi slaviškų patroniminių priesagų -evič, -ovič vediniai, pvz.: biwjliowic3 (V, 210), Dwiliewic3 (V, 154), Eythwylowic3 (V, 10) ir t.t. Tiriamuose istorijos šaltiniuose užfiksuota 900 skirtingų asmenų" — Kauno miestiečių — dvinarių įvardijimų. Įvertinus kilmės požiūriu jų antruosius narius, buvo išskirtos dvi asmenvardžių grupės: lietuviškos ir nelietuviškos kilmės (plg. Maciejauskienė 1997b: 108). Pirmoji grupė yra žymiai mažesnė. Joje 219 (2496) antroponimų, o antrojoje 681 (76%). Pastarojoje yra 410 (~61%) antroponimų, kilusių iš krikščioniškų vardų, 206 (3096) asmenvardžiai, kilę iš įvairių slaviškų apeliatyvų, 35 (596) — germaniškos kilmės, 30 (496) — neaiškios kilmės. Straipsnyje, kaip jau buvo minėta, tiriami tik pirmosios grupės, t.y. liet uviškos kilmės, antroponimai — besiformuojančios pavardės ar jas atstojantys asmenvardžiai. Čia laikomasi V. Maciejauskienės nuomonės, kad lietuviškos kilmės asmenvardžiai yra tik tie, kurie kilę „iš genetiškai savų lietuvių kalbos žodžių“ (Maciejauskienė 1997b: 109). Pavyzdžiui, tokie yra straipsnyje pateikti atvejai: *Balčius — Balcziuf; (V, 1), plg. liet. baltas, -a „šviesus, kone sniego, pieno spalvos ir kt.“ (LKŽ II 609-610); *Smilgius — [milgus (V, 225), plg. liet. smilgius ,,kieno žemėje auga vien smilgos“ (LKŽ XIII 173); *Sprindis, * Sprindys — [prindsia (kilm.; V, 85), plg. liet. sprindis, sprindys „matas, lygus atstumui tarp nykščio ir kurio kito piršto, išskėstų į šalis“ (LKŽ XIII 515); *Stulgis, *Stulgys — /tulgif (V, 174), plg. liet. stulgys „brastinis tilvikas (Tringa ochropus); rėksnys“ (LKŽ XIII 1022), stulgūs „pailgai apvalainas, ovalus; išdidus, išpuikęs“ (ten pat, 1022-1023) ir kt. 10 Kauno vaito knygose esama atvejų, kai tas pats asmuo užrašytas keletą kartų. Todėl kai kada tą patį asmenį įvardijantis antrasis dvinario įvardijimo narys gali turėti variantų, plg. p. 149. Tad turėtina omenyje tam tikra skaičiavimo paklaida. 147 Tiriamų 219 asmenvardžių daryba įvairi. Pagal ją išskirtinos dvi didesnės jugrupés:patronimai’ir nepatronimines kilmės asmenvardžiai. Pastaroji grupė žymiai gausesnė. Joje 109 (49,7%) antroponimai, pvz.: Pawla Belzgy (kilm.; V, 159), Piotrowi Bridziu (naud.; V, 159), Jana Burny (kilm.; V, 190), pawla Jedy (kilm.; V, 229), Mikolai Trumpof; (V, 60) ir kt. Pirmojoje grupėje 67 (30,6%) patronim ai. Dalis jų turi lietuviškas patronimines priesagas -aitis, -(i)onis, -(i)ūnas, pvz.: Mikolaia Burbaic3a (kilm.; V, 150), Macjiei Manukaicsis (V, 16), Bernot Narufaicjif (V, 301); Janowi Jagminonis (naud.; V, 157), Jurgia Jagwilanis (kilm.; V, 77), Pawel Jafwilanif (V, 102); Pawlowy Gniew3unowi (naud.; V, 189), Gregier Sedeikun (V, 275) ir kt. Kiti šios grupės asmenvardžiai užrašyti su slaviškomis patroniminėmis priesagomis -evič, -ovi¢, pvz.: Macjieia Balffiewic3a (kilm.; V, 53),Thomas S;5paliewic3 (V, 146), Crifitoph Zagarewic3 (V, 213); Bartholomeus Meylowic3 (V, 129), Jana Narkowyc3a (kilm.; V, 67), Janka Putphilophic3a (kilm.; V, 136), Jana Radwilowic3a (kilm.; V, 107), ftaniflawowi Wilbutowic3owi (naud.; V, 137) ir pan. Dalis, t.y. 43 (19,7%) tiriamų lietuviškos kilmės antroponimų — deminutyvinių priesagų -elis (-elė), -ėlis(-ėlė), -ikas, -ikis, -ulis, -utis vediniai, pvz.: Mikas Karwielis (V, 216), Janelis Kuprelis (V, 110), Jakubelia Pilvelia (kilm.; V, 120), Pawel Wergelify (V, 203); Janufį Kiermielis (V, 224), Jan Wawerela (V, 82); Tomafa Kruxdsika (kilm.; V, 293), Jakub Winxnikos (V, 174); Jan Winxnikis3 (V, 174); Jan Skorulis (V, 125, 292; V, 106); Jakub Pumpucsis (V, 86) ir kt. Kai kuriais atvejais šios priesagos gali turėti ir patroniminę reikšmę (Zinkevičius 1977: 238; Maciejauskienė 1991: 229; 1994: 42). Aptariami lietuviškos kilmės miestiečių asmenvardžiai rekonstruojami iš patronimų ir iš nepatroniminės kilmės antroponimų. Atstatytosios jų lytys pažymėtos žvaigždute ir abėcėlės tvarka rašomos lietuviškai. Po to pateikiami istorijos šaltiniuose užfiksuoti asmenvardžiai, kuriais remiantis buvo atstatyta antroponimo lytis. Rekonstruotos lytys lyginamos su „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ (LVKŽ) bei „Lietuvių pavardžių žodyne“ (LPŽ) esančiais dabartiniais vardais bei pavardėmis. Kai kuriais atvejais palikti keli teoriškai galimi variantai. Neradus tikslių atitikmenų šių dienų vardyne, pateikiama keletas būdingesnių atitinkamos šaknies (arba kamieno) asmenvardžių. Iš šaltiniuose užfiksuotų asmenvardžių yra rekonstruojamos lytys be patroniminių priesagų. Mat apslavintose antroponimų lytyse rašomos slaviškos patroniminės priesagos -evič ir -ovič, bet manoma, jog lietuviai gyvojoje kalboje ne vienu atveju galėjo vartoti lietuviškas patronimines priesagas (-aitis, -ėnas, -onis, -ūnas ir kt.) (plg. Maciejauskienė 1994: 25-31). Kitaip elgėsi Z. Zinkevičius !! Patronimas apibrėžiamas taip: „asmenvardis, su specialiomis priesagomis sudarytas iš tėvo bet kurio įvardijimo nario.“ (Maciejauskienė 1991: 16). 148 XVII a. pradžios vilniečių patronimus, turinčius priesagas -evič, -ovič, rekonstruodamas į asmenvardžius su priesaga -aitis (plg. Zinkevičius 1977: 118). Rekonstruotos lytys be patroniminių priesagų parankesnės ir todėl, kad dažnai tas pats asmuo tiriamuose šaltiniuose (kartais net tame pačiame puslapyje) gali būti įvardijamas nevienodai — vartojamos įvairios antrojo asmenvardžio lytys, pvz.: piotr powirpanis (V, 102), piotra powirpowic3a (kilm.; V, 189, 262, 289, 302; V, 6, 9), piotr Powirpos (V, 50); Tomaf; fermuxnianis (V, 168, 229), Tomafju Jfermuxniu (naud.; V, 261; V, 97, 146), Tomasa fermuxniewic3a (kilm.; V, 305), Tomasu fermuxniewic su (naud.; V, 134), Tomas Jermuxnianif (V. 177, 235), Tomas fermuxnif (V, 224), Tomaf; fermuxniewic3 (V, 261) ir t.t. Atstatant rekonstruotų dvikamienių asmenvardžių galūnes, laikomasi K. Būgos nuomonės, kad „dvikamienės pavardės lygiomis teisėmis gali turėti galūnėmis vienaskaitos vardininke ir -as arba -a, ir -is“ (Būga 1958: 224). Straipsnyje vartojami antroponimikos terminai, apibrėžti bei aptarti monografijoje „Lietuvių pavardžių susidarymas“**, Aptariami lietuviškos kilmės asmenvardžiai suskirstyti į lietuvių senuosius dvikamienius asmenvardžius, jų trumpinius bei pastarųjų priesaginius vedinius ir pravardinius asmenvardžius (pravardes). Tokia tvarka jie ir pateikiami. Lietuvių senieji dvikamieniai asmenvardžiai Tarp aptariamų XVI a. Kauno miestiečių lietuviškos kilmės antroponimų 29 yra tokie, iš kurių galima rekonstruoti senuosius dvikamienius asmenvardžius. Toliau pateikiama 15 tokių rekonstrukcijų (tai sudaro 1996 visų atstatytų asmenvardžių). *Ar-vyd-as: Orwidowic3a (kilm.; V, 139). Plg. db. v. Arvydas (LVKZ 80). *By-vil-is: Biwilys (V, 7), Biwilewics (V, 45, 210), Biwyljewic3owy (naud.; V, 196). Plg. db. pvd. Bivilis, Bivylis, Byvilis (LPZ I 269). *Dau-gint-as, *Dau-gint-is: Daugintowic3a (kilm.; V, 240). Plg. db. v. Daugintas (LVKZ 118), pvd. Dadgintas, Daugintis (LPZ 469). *Dau-gird-a, * Dau-gird-as: Dowgierdowics (V, 22). Plg. db. v. Daūgirdas (LVKZ 118), pvd. Daiigirda, Datigirdas (LPZ 1 469). *Dau-nor-a, *Dau-nor-as: Dawnaranis (V, 247). Plg. db. v. Daūnoras (LVKZ 122), pvd. Dainora, Daūnora, Daunora, Daunoras, Daunéras (LPZ 1 473-474). *Eid-vil-as: Eydwilowics (V, 10, 54, 86, 94), Eydwilowic3a (kilm.; V, 107). Plg. db. v. Eidvilas (LVKZ 136). *Go-tart-as: Gotarth (V, 23). Plg. db. v. Gotartas (LVKZ 185). *Jag-min-as, *Jog-min-as: Jegminonis (V, 157). Plg. db. v. Jogminas (LVKZ 206), pvd. Jagminas, Jagminas, Jogminas, Jogminas (LPZ I 783-784, 838). 12 Jy apžvalgą zr. p. 12-19. 149 *Jog-vil-as: Jagwilanis (V, 77), Jagwilowic3u (naud.; V, 24, 87, 135), Jagwilanif (V, 129, 156), Jagwilonia (kilm.; V, 209). Plg. db. v. Jėgvilas (LVKŽ 207). *Mant-vil-a, *Mant-vil-as: Mantwilania (kilm.; V, 77). Plg. db. v. Mantvilas (LVKZ 261), pvd. Manila, Manitvilas, Mantvilas, Mofitvila (LPZ II 155-156, 269). *Rad-vil-a, *Rad-vil-as: Radwilowic3a (kilm.; V, 107). Plg. db. v. Radvilas (LVKŽ 306), pvd. Radvila, Radvila, Radvyla, Radvilas (LPŽ II 554). *Skir-mant-as: Skirmont (V, 188). Plg. db. v. Skirmantas (LVKZ 333), pvd. Skirmantas, Skirmantas, Skirmontas, Skirmontas (LPZ II 742-743). *Taut-vil-as: Tauthwilanis (V, 254). Plg. db. v. Taūtvilas (LVKZ 345). *Vil-but-as: Wilbutowicsowi (naud.; V, 137). Plg. db. v. Vilbutas (LVKZ 372), pvd. Vilbutas, Vilbutas (LPZ II 1210). *Zos-taut-as: Jaftawtaf (V, 201), Zaf/tawtowic3 (V, 245). Plg. db. v. Zéstautas (LVKŽ 390), pvd. Zastautas, Žėstautas (LPZ II 1276, 1345). Kaip matyti, pateikti senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai sudaryti bent iš poros dešimčių kamienų: ar-, by-, but-, dau-, eid-, gint-, gird-, go-, jog-, mant-, min-, nor, rad-, skir-, tart-, taut-, vyd-, vil-, žos-. Asmenvardžių, sudarytų su tokiais ar panašiais kamienais, esama ir kituose XVI a. istorijos šaltiniuose. Pastebėta, kad XVII-XVIII a. Kauno savivaldos institucijų dokumentuose“ dvikamienių asmenvardžių palaipsniui mažėja. Lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpiniai bei jų priesaginiai vediniai Šaltiniuose surasti tik 6 (7%) Kauno miestiečių antroponimai, kuriuos bent jau teoriškai būtų galima sieti su dvikamienių asmenvardžių trumpiniais ir jų priesaginiais vediniais. Jie rekonstruoti iš 10 šaltiniuose užfiksuotų asmenvardžių. Šių antroponimų kiekis, vieta lietuvių vardyne traktuojama nevienareikšmiškai. Z. Zinkevičius įsitikinęs, kad dvikamienių asmenvardžių trumpinių bei jų priesaginių vedinių istorinės antroponimijos kontekste funkcionavo labai daug 13 Magistrato ir vaito knyga. 1603-1629 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13855. Magistrato knyga. 1604-1610 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13856. Vaito knyga. 1606-1608 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13859. Vaito, suolininkų, magistrato knyga. 1608-1616 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13860. Suolininky knyga. 1610-1622 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13861. Acta cora honorato judicio scabinali civitatis Cavnensis ... ab anno domini ~ 1662 ad annvm 1673. [Kauno suolininkų knyga]. — VUBRS. F 7. Nr. 13865. Magistrato ir suolininkų knyga. 1683-1773 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13868. Aktų įrašų knyga. 1738-1749 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13868, 2. Aktų įrašų knyga. 1743-1748 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13868, 3. Aktų įrašų knyga. 1749-1753 m. — VUBRS. F 7. Nr. 13868, 4. 150 (plg. Zinkevičius 1988: 100). V. Maciejauskienė mano, kad didesnio svorio XVIXVII a. antroponimijoje šie asmenvardžiai iš tiesų neturėjo (plg. Maciejauskienė 1991: 245-248; 1997a: 130). Kalbamųjų antroponimų kilmė ir daryba tyrinėtojams nekelia jokių abejonių. A. Salys teigia, kad šie asmenvardžiai yra sutrumpėję iš lietuvių senųjų dvikamienių antroponimų, „pasilikdami dažniausiai pirmojo vardo sando kamieną, arba jau iš senų senovės yra buvę vienkamieniai“ (Salys 1983: 270). P. Skardžius nurodo du šio tipo antroponimų sudarymo būdus: 1) vartotas vienas dvikamienio asmenvardžio sandas, pvz.: Noras : Nor-butas; 2) prie vieno kamieno pridedama ir dalis antrojo, pvz.: Knystas : Knys-tautas ir pan. (Skardžius 1943: 440-441). Z. Zinkevičius konstatuoja, kad iš senųjų dvikamieniy asmenvardžių trumpinių buvo sudaromi įvairūs priesaginiai vediniai, pvz.: Ginelis šalia Ginas (: Gin-tautas), Darulis šalia Daras (: Dargaila) ir kt. (plg. Zinkevičius 1977: 230, 237). Toliau pateikiami antroponimai priskirtini lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpiniams bei pastarųjų priesaginiams vediniams. *Girdžius: Gird3iunos (V, 24, 90), Gyrdzyuna (kilm.; V, 238). Galėtų būti dvikamienio antroponimo su sandu girdtrumpinys. Dėl jo plg. db. v. Gird-mantas, Gird-vainas, Gird-vydas; Al-girdas, By -girdas, Daū-girdas (LVKZ 181-182; 69, 98, 118) ir kt. Dar plg. db. pvd. GirdZius (LPZ I 674). *Maniukas: Maniukaicjify (V, 16). Priesagos -ukas vedinys iš senojo dvikamienio asmenvardžio, turinčio kamieną man-, trumpinio *Manys ar pan. Dėl jo plg. db. v. Masi-dravas, Mari-gailas, Mari-gaudas; Al-mantas, Ei-mantas (LVKZ 257-258; 71, 140) ir pan. Dar plg. db. pvd. Maniūkas (LPZ II 154). *Norka, *Norkys, *Norkus: Narkowicja (kilm.; V, 243; V, 123). Galėtų būti senojo dvikamienio avd. *Norkantas ar pan. trumpinys. Del nor. plg. db. v. Nor- -budas, Nor-gailas, Nor-gélas; Bei-noras, Daū-noras, Ei-noras (LVKŽ 289-290; 94,122, 141) ir kt. Dėl kantplg. db. v. Kant-minas, Kant-rimas, Kant-vainas; Bu- -kantas, Daii-kantas, Géd-mantas (LVKZ 219-220; 103, 121) ir kt. Dar plg. db. pvd. Norka, Norkys, Norkus, Norkus, Norkus (LPZ 11 333-334). *Norusas, *Norusis, *Norusys: Narufaicif; (V, 301), Narufowicz (V, 209). Priesagos -ušvedinys iš senojo dvikamienio asmenvardžio, turinčio sanda nor-, trumpinio *Norius ar pan. (LVKŽ 289). Dėl jo plg. *Norka (žr.). Dar plg. db. pvd. Narušas, Narūšis, Norušas, Norūšis, Norušys (LPŽ II 301, 335). *Rimka, * Rimkus: Rimkowic3 (V, 222). Galėtų būti dvikamienio avd. Rimkantas ar pan. trumpinys. Dėl rimplg. db. v. Rim-butas, Rim-daugas, Rim-gailas; Aū-rimas, Būt-rimas, Ei-rimas (LVKZ 313-314; 87, 106, 141). Dar plg. db. pvd. Rimka, Rimkus, Rimkus, Rymkus (LPŽ II 609-610). *Rimušis: Rymuffewic3 (V, 135). Priesagos -ušvedinys iš senojo dvikamienio asmenvardžio, turinčio sanda rim-, trumpinio Rimas ar pan. Dėl rimplg. *Rimka (žr.). 151 Pravardiniai asmenvardžiai (pravardės) Tarp tiriamų lietuviškos kilmės Kauno miestiečių antroponimų daugiausia yra pravardinių asmenvardžių. Jie sietini su konkrečiais lietuvių kalbos daiktavardžiais, būdvardžiais bei veiksmažodžiais. Toliau pateikiami 63 (7496) kalbamosios grupės antroponimai, atstatyti iš 180 šaltiniuose užfiksuotų asmenvardžių. *Balčius: Balcziuf (V, 301), Balczia (kilm.; V, 1). Plg. db. pvd. Balčius (LPZ 1 170). *Balsys: Bolfia (kilm.; V, 295), Bolfia (kilm.; V, 215), Balffiewicsa (kilm.; V, 53). Plg. db. pvd. Balsis, Balsys (LPZ 1176). *Belzga: Belzga (V, 138, 159). Galbūt sietina su liet. bélzginti „niekus taukšti“ (LKŽ I 742). *Braidys: Broydfiu (naud.; V, 184); Broydsifs (V,213). Iš liet. braidyti „bristi; mindyti brendant“ (LKZ I 184) ar pan. *BridZius: Bridsiu (naud.; V, 220). Plg. db. pvd. Bridzius (LPZ I 308). *Burba: Burba (V, 53), Burbaiczia (kilm.; V, 150). Plg. db. pvd. Burba (LPŽ I 353). *Burbazentis: Burbogziecsis (V, 107), Burbosetifs (V, 126, 190, 236, 248), Burbojentis (V, 32,157, 181, 187). Sudurtinis antroponimas: *Burb-a-Zentis. Pirmasis sandas iš avd. *Burba ar pan., plg. db. pvd. Burba (LPZ I 353), antrasis — iš liet. Zéntas „dukters vyras; uzkurys“ (DLKZ 954)“. *Burna: Burny (kilm.; V, 190). Dėl burnplg. db. pvd. Bumnaditis, Burnalis, Burneika, Burnčika, Burneikis, Burnekaitis, Burnelaitis, Burnélis, Burnialis, Burnys ir kt. (LPZ I 358-359). *Dvylys: Dwilis (V, 112, 186; V, 450), Dwilifs (V, 58). Plg. db. pvd. Dvilys, Dwylis, Dvylys (LPZ I 549). *Gniauzius: Gniawjiuf; (V, 159), Gniewjunowi (naud.; V, 113, 184). Plg. avd.*Gniauzis (Zinkevičius 1977: 144). | *Juodis, *Juodys: Jedy (kilm.; V, 229), Jodif (V, 146; V, 201). Plg. db. pvd. Jūodis, Juodys (LPZ 1 858). *Kabaldis: Kobaldif; (V, 21). Iš liet. kabalda „kas eina iš lėto Slubuodamas, kabalduodamas; šlubis, netikėlis“ (LKŽ V 4-5). *Kairis, *Kairys: Kayris (V, 112, 163), Kairis (V, 265), KayryfG (V, 315), Kayrif; (V, 132). Plg. db. pvd. Kairis, Kairys (LPŽ I 888). *Kapkasys: kapkasionis (V, 185). Iš liet. kapakasis, -ė „kas kapuose duobę kasa; duobkasys“ (LKŽ V 222). *Karvelis: Karwielis (V, 216). Plg. db. pvd. Karvėlis (LPŽ I 936). *Keida: Kieidy (kilm.; V, 67, 90). Plg. avd. *Keida (Zinkevičius 1977: 153). 14 Dėl sudurtinių asmenvardžių su sandu žentdar žr. Maciejauskienė 1973: 177-181; 1991: 30. 152 *Keliuotis: Kielioc3ia (kilm.; V, 127). Plg. db. pvd. Keliotis, Keliuotis (LPŽ I 968-969). *Kimeklis: Kimeklif (V, 144), Kimeklis (V, 229), Kymeklya (kilm.; V, 12). Plg. db. pvd. Kimėklis (LPZ I 995). *Kirmėlis: Kiermielia (kilm.; V, 154; V, 195), Kiermielis (V, 224). Plg. db. pvd. Kirmela, Kirmelaitis, Kirmėlė, Kirmelėvičius, Kirminas (LPŽ I 1001). Dar plg. Kirmėliai k. Juostininkai An (LATSŽ II 135). *Kiškelžentis: Kis3kielzentis (V, 52), Kifkielzentis (V, 231). Sudurtinis asmenvardis: *Kiškel-žentis. Pirmasis sandas iš avd.*Kiškelis ar pan., plg. db. pvd. Kiškėlis (LPZ I 1006), antrasis — iš liet. Zéntas „dukters vyras; uzkurys® (DLKZ 954). *Kojelé: Kaiela (V, 72), Kayela (V, 73, 205, 248). Plg. db. pvd. Kojéle (LPZ 1 1039). *KriugZdikas, *Krugidikas: Kruxdjika (kilm.; V, 293). Del kriugzd-, krugzdplg. db. pvd. Kriugzda, Krugzda, Krūgždas (LPZ I 1083, 1089). *Kuprelis: Kuprelis (V, 110). Plg. db. pvd. Kuprelis (LPZ 11128). *Lankelis: Lankielis (V, 175), Lankyel (V, 222). Plg. db. pvd. Lankėlis, Lankialis (LPZ II 21). *Lauželis: Law3elis (V, 132). Dėl laužplg. *Lauzius (žr.). *Laužius: Lawjus (V, 78). Plg. db. pvd. Laūžius (LPŽ II 37). *Meilius, * Meilus: meylowic3 (V, 4, 129, 135, 143, 154; V, 3), Meylowic3a (kilm.; V, 4), Mieilowic3a (kilm.; V, 154), Meiliowic3u (naud.; V, 143), Meilu (naud.; V, 4), Mieitowicj3u (naud.; V. 217). Plg. db. pvd. Meilius, Meilus (LPŽ II 199-200). *OZelis: O3elif (V, 275), Azelis (V, 5), Oselis (V, 60). Plg. db pvd. Ožėlis (LPZ II 356). Dar plg. *Ozys (zr.). *Ožys: A3yfG (V, 151), Osis (V, 110). Plg. db. pvd. OZys (LPZ II 357). * Pajuodélis: Poyodelis (V, 85, 149), Poiodelifs (V, 136, 217, 218). Iš liet. pajiiodelis „tamsiaveidis, tamsiaplaukis; pajuodes, juodokas, nevala, suskretelis* (LKZ IX 133). Dar plg. db. pvd. Pajiiodis (LPZ II 369). *Parselis: porffela (kilm.; V, 58), Parfzelis (V, 137, 147), porfelify (V, 308), Porfelia (kilm.; V, 26, 50, 63, 81, 198), Porfelis (V, 84; V, 109). Plg. db. pvd. Paršėlis (LPZ 11 397). *Pavirpas: powirpanis (V, 102), powirpowic3a (kilm.; V, 189, 262, 289, 302; V, 6, 9), Powirpos (V, 50). Galėtų būti iš liet. pavirpis, -é „laidininkas, butelninkas“, pavirpas „vargšas, nuskurdėlis“, pavirpa „erzintojas“ (LKŽ IX 698) ar pan. *Pempė: Pempe (V, 206). Plg. db. pvd. Pėmpė (LPZ II 427). *Pilvelis: pylwelya (kilm.; V, 65, 187), pilwelia (kilm.; V, 149). Plg. db. pvd. Pilvélis (LPZ II 458). *PlikaZentis: Plikozentis (V, 59, 139, 252), plikozentis (V, 201). Sudurtinis asmenvardis: *Plik-a-Zentis. Pirmasis sandas iš avd. * Plikis ar pan., plg. db. pvd. Plikis, Plikys (LPZ II 476), antrasis — iš liet. Zéntas „dukters vyras, uzkurys“ (DLKZ 954). 153