Lietuvių kalbos instituto kronika. 1999

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO KRONIKA 1999 Struktūra Institute veikė 7 skyriai: Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ (vadovas – doc. habil. dr. Vytautas Vitkauskas), Bendrinės kalbos žodynų (vadovė – dr. Gertrūda Naktinienė), Vardyno (vadovė – habil. dr. Vitalija Maciejauskienė), Gramatikos (vadovas – prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas), Kalbos kultūros (vadovas – dr. Pranas Kniūkšta), Terminologijos (vadovas – dr. Kazimieras Gaivenis), Kalbos istorijos ir dialektologijos (vadovas – dr. Kazys Morkūnas); leidykla (vadovė – Audronė Stanislovaitienė). Instituto direktorius – prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Direktoriaus pavaduotojai – dr. Kazys Morkūnas (mokslo reikalams), Kęstutis Jurkūnas (bendriesiems reikalams). Mokslinė sekretorė – Irena Andriukaitienė. 1999 m. pabaigoje Institute dirbo 140 darbuotojų, iš jų 93 mokslo darbuotojai (39 mokslininkai: 3 habilituoti daktarai profesoriai, 1 habilituotas daktaras docentas, 6 habilituoti daktarai, 4 daktarai docentai, 25 daktarai). Nuo spalio 1 d. į Instituto finansuojamą jungtinę Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių kalbos instituto humanitarinių mokslų srities filologijos krypties doktorantūrą priimtos Audronė Gužauskaitė ir Ilona Norvilaitė (iš viso mokėsi 22 doktorantai). Pagrindinės veiklos kryptys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 07 02 nutarimu Nr. 825 „Dėl valstybinių mokslo institutų svarbiausiųjų veiklos krypčių“ nustatytos tokios pagrindinės Instituto veiklos kryptys: 1) lietuvių kalbos leksikologijos, leksikografijos ir gramatinės sandaros tyrimai; 2) lietuvių kalbos istorijos, tarmių ir kalbų ryšių tyrimai; 3) lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje ir terminologijos tyrimai. Svarbiausi Instituto tarybos sprendimai Tarybos pirmininkas – prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, pirmininko pavaduotoja – habil. dr. Nijolė Slizienė, sekretorė – dr. Gertrūda Naktinienė. Iš viso įvyko 6 Tarybos posėdžiai. Sausio 29 d. posėdyje nutarta: pritarti išorinės kalbotyros darbų publikavimui atskiru leidiniu; pasiūlyti leidinio vyriausiajam redaktoriui dr. Giedriui Subačiui suderinti su Instituto direkcija finansavimo dalykus; patvirtinti Instituto mokslinės veiklos 1998 m. ataskaitą ir 1999 m. darbo planą; patvirtinti spausdinti šiuos leidinius: Lietuvių kalbos žodynas 19 (vyr. red. Vytautas Vitkauskas); 227 Jonas Paulauskas: bibliografija (sudarė Adelė Judeikienė, redagavo Zita Šimėnaitė); atestuoti dr. doc. Gintautą Akelaitį, dr. Mariją Razmukaitę vyresniaisiais moksliniais bendradarbiais penkeriems metams; peratestuoti prof. habil. dr. Vytautą Ambrazą, prof. habil. dr. Algirdą Sabaliauską, habil. dr. Nijolę Slėzienę vyriausiaisiais moksliniais bendradarbiais penkeriems metams; peratestuoti dr. Kazimierą Gaivenį, dr. Joną Klimavičių, dr. Kazį Morkūną, dr. Eleną Valiulytę, dr. Aloyzą Vidugirį vyresniaisiais moksliniais bendradarbiais penkeriems metams; patvirtinti terminuotas darbo sutartis su dr. Elena Grinaveckiene ir habil. dr. Adele Valeckiene. Kovo 31 d. posėdyje nutarta: patvirtinti 1999 m. Instituto atestacijos komisiją (dr. Angele Kaulakiene, dr. Pranas Kniūkšta, dr. Danutė Liutkevičienė, dr. Marija Razmukaitė, habil. dr. Nijolė Slėzienė, dr. Aloyzas Vidugiris); Lietuvos mokslo tarybos ekspertų komisijos nariu siūlyti prof. habil. dr. Vytautą Ambrazą; remiantis jungtinės LKI ir LLTI habilitacijos komisijos siūlymu ir atsižvelgiant į tai, kad nuo habilitacijos komiteto patvirtinimo praėjo daugiau negu trys mėnesiai, pakartotinai patvirtinti doc. dr. Vytauto Vitkausko tos pačios sudėties habilitacijos komitetą; patvirtinti spausdinti habil. dr. Sauliaus Ambrazo monografiją Daiktavardžių darybos raida II. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai. Balandžio 19 d. posėdyje nutarta: remiantis jungtinės LKI ir LLTI habilitacijos komisijos siūlymu patvirtinti dr. Giedriaus Subačiaus habilitacijos komitetą; peratestuoti dr. Ireną Erm antytę ir dr. Ritutę Petrokienę vyresniosiomis mokslinėmis bendradarbėmis penkeriems metams; kandidatais į Lietuvos mokslo premijų komiteto (humanitarinių ir socialinių mokslų sekcija) narius siūlyti prof. habil. dr. Algirdą Sabaliauską ir prof. habil. dr. Zigmą Zinkevičių; pritarti Lietuvos vietovardžių žodyno rengimo principams, išdėstytiems prospekte ir instrukcijoje; tikslinant instrukciją ir rengiant žodyno tekstą ypač daug dėmesio kreipti į tarminių formų transponavimą, aiškiai skirti transponuotas (tarmines) ir oficialiąsias vietovardžių formas; įpareigoti žodyno rengėjus iki 1999 m. gruodžio 31 d. pateikti Instituto tarybai siūlymus dėl numatomos žodyno apimties ir rengimo terminų. Birželio 18 d. posėdyje nutarta: patvirtinti spausdinti šiuos Instituto leidinius: Kazys Ulvydas. Lietuvių kalbos prieveiksmiai (sudarė Elena Valiulytė); Lietuvių kalbotyros klausimai 41; Archivum Lithuanicum 1; Kalbos patarimų informacinis biuletenis 7; Kazys Morkūnas: bibliografija (sudarė Irena Andriukaitienė); Kazys Pakalka: bibliografija (sudarė Zita Šimėnaitė); papildyti Lietuvių kalbotyros klausimų pavadinimą lotyniška pirmąja antrašte Acta linguistica Lithuanica, išlaikant tomų numeraciją; patvirtinti Atestacijos komisijos sprendimus dėl Dalios Blažinskaitės, dr. Jolantos Gelumbeckaitės, Rasos Mielkuvienės atestavimo; patvirtinti 1999 m. doktorantų priėmimo komisiją (habil. dr. Simas Karaliūnas, dr. Kazys Morkūnas, dr. Gertrūda Naktinienė, prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas, doc. dr. Vytautas Vitkauskas, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius). Rugsėjo 21 d. posėdyje nutarta: patvirtinti Atestacijos komisijos sprendimus dėl doc. habil. dr. Vytauto Vitkausko, habil. dr. Axelio Holvoeto, dr. Onos Alek- 228 navičienės, asistენčių Vilijos Rutkauskienės ir Vilmos Vaivadaitės atestavimo; priimti į LKI ir VDU humanitarinių mokslų (filologijos) doktorantūrą Audronę Gužauskaitę ir Iloną Norvilaitę; pratęsti doktorantūros laiką iki 2000 03 15 doktorantams Edmundui Trumpai ir Albinai Auksoriūtei; teikti Lietuvos mokslo premijų konkursui teorinės gramatikos darbų ciklą: Grammatika litovskogo jazyka (Vilnius: Mokslas, 1985), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994; Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 1996, 1997), Lithuanian Grammar (Vilnius: Baltos lankos, 1997), siūlyti apdovanoti šiuos pagrindinius autorius: prof. habil. dr. Vytautą Ambrazą, prof. habil. dr. Aleksą Girdenį, habil. dr. Nijolę Sližienę, prof. habil. dr. Vincą Urbutį, habil. dr. Adelę Valeckienę, dr. Eleną Valiulytę; teikti habil. dr. Giedriaus Subačiaus mokslinę monografiją Žemaičių bendrinės kalbos idėjos: XIX amžiaus pradžia (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 1998) Kazimiero Būgos (kalbotyra) premijos konkursui; teikti dr. Laimučio Bilkio kandidatūrą 2000 m. jaunųjų mokslininkų valstybės stipendijai; teikti dr. Jolantos Gelumbeckaitės mokslo darbą Linksnių ir prielinksnių konstrukcijų vartosena Jono Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime Jaunųjų mokslininkų mokslo darbų konkursui; siūlyti doktorantės Daivos Atkočaitytės kandidatūrą Evelinos Kolupailaitės Masiokienės stipendijai; patvirtinti spausdinti: Kalbos kultūra 72, Normų kaita ir vartosena (Jono Jablonskio konferencijos pranešimų tezės). Spalio 19 d. posėdyje nutarta: siūlyti prof. habil. dr. Zigmą Zinkevičių kandidatu į Lietuvos mokslo tarybos narius; patvirtinti doktorančių Audronės Gužauskaitės ir Ilonos Norvilaitės doktorantūros komitetus. Leidyba Acta linguistica Lithuanica: Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 41: Aleksandro Vanago atminimui / red. kolegija: Kazys Morkūnas (ats. red.), Vytautas Ambrazas (ats. red. pav.), Aina Blinkena, Vincentas Drotvinas, Vitalija Maciejauskienė, Guido Michelini, Danguolė Mikulėnienė, Gertrūda Naktinienė, William R. Schmalstieg, Wojciech Smoczyński, Bonifacas Stundžia, Zigmas Zinkevičius; sudarė: Laimutis Bilkis, Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė. – Vilnius: Lietuvių k. inst. 1-kla, 1999. – 268 p. – 500 egz. Aleknavičienė, Ona. Jono Bretkūno Postilės perikopių šaltiniai: Dak­taro disertacijos santrauka. Humanitariniai mokslai, filologija, 04 H. – Kaunas: Vytauto Didžiojo univ., [Vilnius: Lietuvių k. inst.], 1999. – 28 p. – 70 egz. Aleksandras Vanagas: bibliografija. Atspaudas iš Acta linguistica Lithuanica. Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 41 / sudarė: Laimutis Bilkis, Vitalija Maciejauskienė, Alma Ragauskaitė. – Vilnius: Lietuvių k. inst., 1999. – 53 p. – 50 egz. Archivum Lithuanicum 1 / Klaipėdos univ., Lietuvių k. inst., Šiaulių univ., Vilniaus univ., Vytauto Didžiojo univ.; red. kolegija: Giedrius Subačius (vyr. red.), Ona Aleknavičienė, Saulius Ambrazas, Roma Bončkute, Pietro U. Dini, 229 Jolanta Gelumbeckaite, Birute Kabašinskaitė, Rūta Marcinkevičienė, Jochen D. Range, Christiane Schiller, William R. Schmalstieg, Skirmantas Valentas. – Vilnius: Lietuvių k. inst., 1999. – 274 p. – 600 egz. Gelumbeckaite, Jolanta. Die Verwendungen von Kasus- und Präpositional-konstruktionen in Jonas Bretkūnas’ Übersetzung des Lukasevangeliums: Zusammenfassung der Doktordissertation. Geisteswissenschaften, Philologie, 04 H. – Kaunas: Vytauto Didžiojo univ., [Vilnius: Lietuvių k. inst.], 1999. – 24 p. – 70 egz. Jonas Paulauskas: bibliografija / sudarė Adelė Judeikienė, redagavo Zita Šimenaitė. – Vilnius: Lietuvių k. inst. l-kla, 1999. – 31 p. – 200 egz. Jono Jablonskio konferencija: Normų kaita ir vartosena (Pranešimų tezės), Vilnius, 1999 m. spalio 7 d. / red. Pranas Kniūkšta, sp. rengė Dana Vainauskienė. – Vilnius: Lietuvių k. inst., 1999. – 24[1] p. – 100 egz. Kalbos kultūra / red. kolegija: Vytautas Ambrazas, Kazimieras Gaivenis, Pranas Kniūkšta (ats. red.), Vitas Labutis, Vitalija Maciejauskienė, Rita Miliūnaitė, Gertrūda Naktinienė; sudarė ir sp. rengė Albina Bataitytė. – Vilnius: Lietuvių k. inst. l-kla, 1999. – Sąs. 72. – 132 p. – 1000 egz. Kalbos patarimų informacinis biuletenis 7: 1998 m. sausis – birželis / redagavo Rita Miliūnaitė, sp. rengė Janina Vileikienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 1999. – 41 p. – 500 egz. Kazys Morkūnas: bibliografija / sudarė Irena Andriukaitienė, redagavo Rūta Pleskačiauskienė. – Vilnius: Lietuvių k. inst. l-kla, 1999. – 46 p. – 200 egz. Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas; Lietuvių k. inst.; parengė Kazys Morkūnas; redagavo Vytautas Ambrazas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 1999. – 457 p.: iliustr., žml. – 3000 egz. – (Kalbos ugdymo programa). Lietuvių kalbos žodynas. [T.] 19: Veša – zvumterėti / vyr. red. Vytautas Vitkauskas; red. kol.: Irena Erm anytė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 1999. – 1120 p. – 3000 egz. – (Kalbos ugdymo programa). Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Mokslinės konferencijos, skirtos Lituanistikos instituto įsteigimo 60-mečiui paminėti, pranešimai. 1999 m. kovo 9 d. Vilnius / Lietuvių k. inst., Lietuvių literatūros ir tautosakos inst., Lietuvos istorijos inst. / red. kolegija: Algis Kalėda, Zig mantas Kiaupa, Kazys Morkūnas. – Vilnius: Lietuvos istorijos inst. l-kla, 1999. – 147 p. – 450 egz. Sofija Kėzytė: bibliografija / sudarė Zita Šimenaitė, redagavo Kazys Morkūnas. – Vilnius: Lietuvių k. inst. l-kla, 1999. – 19 p. – 200 egz. Subačius, Giedrius. Ideas about Standard Lowland Lithuanian: Beginning of Nineteenth Century: Summary of the monograph presented for habilitation. Humanities: philology (04 H). – Vilnius: Lietuvių k. inst., 1999. – 47 p. – 60 egz. 230 Subačius, Giedrius. Žemaičių bendrinės kalbos idėjos: XIX amžiaus pradžia: Habilitacijai teikiamos monografijos santrauka. Humanitariniai mokslai, filologija (04 H). – Vilnius: Lietuvių k. inst., 1999. – 39 p. – 60 egz. Vitkauskas, Vytautas. Lietuvių kalbos tar mių morfoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas: Habilitacinis darbas. Humanitariniai mokslai, filologija (04 H). – Vilnius: Lietuvių k. inst., 1999. – 159 p. – 50 egz. Vitkauskas, Vytautas. Morphophonematische Erscheinungen und ihre Variationen in den litauischen Mundarten: Zusammenfassung der Habilitationsschrift. Geisteswissenschaften, Philologie (04 H). – Vilnius: Lietuvių k. inst., 1999. – 23 p. – 100 egz. Vladarskienė, Rasuolė. Sintaksinių priemonių ypatybės valstybės dokumentų kalboje: Daktaro disertacijos santrauka. Humanitariniai mokslai, filologija (04 H). – Kaunas: Vytauto Didžiojo univ., [Vilnius: Lietuvių k. inst.], 1999. – 22 p. – 50 egz. Leidy bai lėšų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą. Kompiuterinės knygos: Kanceliarinės kalbos patarimai. Kompiuterinis variantas, diskelis/ Lietuvių k. inst.; parengė Dana Vainauskienė, 1999. Tiražas 500 egz. Projekto vykdytojai: Pranas Kniūkšta, Dana Vainauskienė, Rūta Glemžienė. Darbą finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą. Kiti Instituto darbuotojų parengti leidiniai: Anglų–lietuvių kalbų pradinukų žodynas / Gražvydas Kirvaitis, Jonas Paulauskas. – Kaunas: Šviesa, 1999. – 216 p. – 5000 egz. Keinys, Stasys. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. – Šiauliai: Šiaulių univ. l-kla, 1999. – 118 p. – 3000 egz. Socialinės apsaugos terminų žodynas / rengė: S. Angele, A. Dobrovolskas, St. Keinys, L. Murauskienė, R. Sakalaitė, H.-D. Steinmeyer. – Vilnius: Sveikatos ekonomikos centras, 1999. – 157 p. – 1000 egz. Mokom asis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas / sudarė Pranas Kniūkšta, Antanas Lyberis. – 7-asis leid. – Kaunas: Šviesa, 1999. – 368 p. – 10 000 egz. Pradinukų žodynas / Gražvydas Kirvaitis, Jonas Paulauskas. – 3-asis leid. – Kaunas: Šviesa, 1999. – 216 p. – 5000 egz. Skelbiniai spaudoje Paskelbti 58 moksliniai (8 užsienio leidiniuose) ir apie 90 mokslo populiarinimo straipsnių. Išspausdintos mokslinių konferencijų 29 pranešimų tezės. 231 Disertacijų gynimas Gegužės 4 d. doktorantė Jolanta Gelumbeckaitė viešame jungtinės LKI ir VDU doktorantūros komiteto posėdyje apgynė daktaro (humanitariniai mokslai, filologija, 04 H) disertaciją Linksnių ir prielinksnių konstrukcijų vartosena Jono Bretkūno „Evangelijos pagal Luką“ vertime. Doktorantūros komitetas: pirmininkas ir darbo vadovas – prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H); nariai: prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Guido Michelini (Parmos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Jonas Palionis (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius (VDU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H). Oponentai: prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), dr. Giedrius Subačius (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H). Gegužės 5 d. viešame habilitacijos komiteto posėdyje doc. dr. Vytautas Vitkauskas apgynė humanitarinių mokslų filologijos krypties (04 H) habilitacinį darbą Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas. Habilitacijos komitetas: pirmininkas – prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H); nariai: prof. habil. dr. Aleksas Girdenis (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Evalda Jakaitienė (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), habil. dr. Simas Karaliūnas (VDU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), habil. dr. Vitalija Maciejauskienė (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), habil. dr. Vytautas Vanagas (LLTI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H). Birželio 22 d. doktorantė Ona Aleknavičienė viešame jungtinės LKI ir VDU doktorantūros komiteto posėdyje apgynė daktaro (humanitariniai mokslai, filologija, 04 H) disertaciją Jono Bretkūno Postilės perikopių šaltiniai. Doktorantūros komitetas: pirmininkas – prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius (VDU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H); nariai: prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), habil. dr. Saulius Ambrazas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), dr. Kazys Morkūnas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Antanas Tyla (LII, humanitariniai mokslai, istorija, 05 H). Oponentai: habil. dr. Vytautas Vanagas (LLTI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), dr. Giedrius Subačius (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H). Liepos 7 d. viešame habilitacijos komiteto posėdyje dr. Giedrius Subačius apgynė mokslinę monografiją Žemaičių bendrinės kalbos idėjos (XIX amžiaus pradžia) dėl habilituoto daktaro mokslo laipsnio. Habilitacijos komitetas: pirmininkas – prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H); nariai: habil. dr. Saulius Ambrazas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), habil. dr. Saulius Ambrazas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), 232 lai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Aleksas Girdenis (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Jonas Palionis (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Vincas Urbutis (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), habil. dr. Vytautas Vanagas (LLTI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H). Lapkričio 22 d. doktorantė Rasuolė Vladarskienė viešame jungtinės LKI ir VDU doktorantūros komiteto posėdyje apgynė daktaro (humanitariniai mokslai, filologija, 04 H) disertaciją Sintaksinių priemonių ypatybės valstybės dokumentų kalboje. Doktorantūros komitetas: pirmininkas – dr. Pranas Kniūkšta (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H); nariai: prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas (LKI, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Simas Karaliūnas (VDU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), doc. dr. Irina Mikalk evičienė (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), prof. habil. dr. Aldona Paulauskienė (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H). Oponentai: prof. habil. dr. Kazimieras Župerka (Šiaulių universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H), doc. dr. Albertas Ruzė (VU, humanitariniai mokslai, filologija, 04 H). Mokslinės ekspedicijos Kovo 15–20 d. Berno universiteto profesorius Janas Peteris Locheris, jo pagalbininkai Markus Roduneris, Tobias Privitellis, doktorantas Edmundas Trumpa rinko kalbos duomenis Lukštų, Marcinkonių, Nemunėlio Radviliškio, Zarasų, Žeimelio apylinkėse. Apklausta 12 informantų, įrašyta 7,5 valandos rišlių tekstų. Gegužės 11–14 d. šveicarų mokslininkai Janas Peteris Locheris, Markus Roduneris, Simonas Christenas, doktorantas Edmundas Trumpa rinko kalbos duomenis Dūkšto, Leipalingio, Reškutėnų, Veisiejų apylinkėse. Apklausta 11 informantų, įrašyta 6 valandos rišlių tekstų. Birželio 25 – liepos 5 d. dialektologinėje ekspedicijoje Seirijų apylinkėse (Lazdijų r.) dalyvavo Asta Leskauskaitė (vadovė), Ona Aleknavičienė, Rima Bacevičiūtė, RiČardas Petkevičius. Kartu vyko Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, atliekantys dialektologinę praktiką. Liepos 19–30 d. dialektologinėje ekspedicijoje Grybenų apylinkėse (Ignalinos r.) dalyvavo doc. dr. Laima Grumadienė (vadovė) su grupe Vilniaus pedagoginio universiteto studentų. Įvairius kalbos duomenys Instituto darbuotojų rinkti ir pavieniui: Daiva Atkočaitytė (Kražiai, Kelmės r.), Aurelia Genelytė (Vaškai, Pasvalio r.), Adelė Judeikienė (Šilutės, Klaipėdos r.), Vilija Lazauskaitė (Lazdijų, Ignalinos r.), Gertrūda Naktinienė (Biržų r.), Zita Šimėnaitė (Alanta, Molėtų r.), Jolita Urbanavičienė (Adutiškis, Švenčionių r.), Vytautas Vitkauskas (Kuršėnų apyl.), Asta Žukaitė (Raseinių, Varėnos r.). 233 Kartotekos, duomenų bazės ir bankai Unikalios ir neįkainojamos kartotekos: Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ – apie 4,48 mln. vnt. (1999 m. papildyta 40,5 tūkst. vnt.); Vardyno – apie 1,8 mln. vnt. (papildyta 27 180 vnt.); Dialektologijos – 1,42 mln. vnt. (papildyta 7000 vnt.); Dialektologijos fonoteka – 1400 valandų tarmių tekstų (įrašyta 50 val.). Kalbos tvarkybos informacinė bazė: 1) Kalbos rekomendacijų kartoteka (apie 15 000 kalbos rekomendacijų iš pastarųjų dešimtmečių periodinės ir specialiosios lingvistinės spaudos); 2) Teminė kartoteka (bibliografiniai duomenys apie straipsnius įvairiais kalbos praktikos ir lingvistinio švietimo klausimais maždaug nuo 1968 m.). Naujųjų skolinių ir jų atitikmenų kartoteka (duomenys iš periodinės spaudos, reklaminių lankstinukų, viešųjų užrašų; sukaupta apie 1600 antraštinių žodžių, kurie kartu su vartosenos pavyzdžiais apima apie 220 kompiuterinių puslapių). Kalbos konsultacijų kompiuterinis bankas (sukauptos ir susistemintos telefonu teikiamos konsultacijos; banko pagrindą sudaro Kalbos kultūros skyriaus konsultacijos, į jį taip pat įtraukti Gramatikos ir Terminologijos skyrių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno ir Šiaulių kalbos konsultacijų punktų duomenys; banke yra apie 4000 pagal programą sutvarkytų klausimų su atsakymais į juos). Senųjų raštų kompiuterinis bankas (toliau kuriamas pagrindas istoriniam lietuvių kalbos žodynui; plačiau apie tai LKK 39,192–210). Bendrinės lietuvių kalbos leksikografinė duomenų bazė (pradėta kurti). Įvairių kalbos duomenų rinkimą, jų kompiuterizavimą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą. Konferencijos, seminarai Vasario 24–28 d. Oldenburgo universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Kasusvariation in Nominalgruppen in Sprachen verschiedenen Typs habil. dr. Axelis Holvoet'as skaitė pranešimą Zur Variation des possessiven Dativs mit dem abnominabalen Genitiv im Baltishen. Kovo 2–3 d. Sankt Peterburgo valstybiniame universitete vyko 28-oji aukštųjų mokyklų dėstytojų ir aspirantų mokslinė ir metodinė konferencija Baltų kalbų fonetikos ir akcentologijos problemos. Pranešimus skaitė Instituto doktorantai: Daiva Atkočaitytė (Nekirčiuotų skiemenų trumpėjimas pietų žemaičių raseiniškių tarmėje), Vilija Lazauskaitė (Dėl o-kamienių daiktavardžių oksitonezės rytų aukštaičių vilniškių ir pietų aukštaičių tarmėse), Asta Leskauskaitė (Pietvakari- 234 nių pietų aukštaičių žodžio galo vokalizmas), Edmundas Trumpa (Balsių kokybė po alveolinių priebalsių Pelesos šnekoje). Kovo 9 d. mokslinė konferencija Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos paminėtas Lituanistikos instituto įkūrimo 60-metis. Trijų institutų – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos – organizuotoje konferencijoje pranešimus skaitė: prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas (Šeši lietuvių kalbotyros dešimtmečiai), doc. dr. Danguolė Mikulėnienė (Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programa ir jos reikšmė lituanistikai), dr. Giedrius Subačius (Lituanistika JAV). Diskusijose dalyvavo prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, dr. Pranas Kniūkšta. Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Benediktas Juodka, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Antanas Kaminskas, Kultūros ir meno instituto direktorius prof. habil. dr. Algimantas Matulionis. Konferenciją rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Veikė mokslo leidinių paroda. Trijų institucijų konferencijos organizaciniame komitete dirbo Irena Andriukaitienė, dr. Kazys Morkūnas. Moksliniai pranešimai išleisti atskiru leidiniu. Kovo 25 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo organizuotame seminare Pranas Skardžius – bendrinės kalbos teoretikas ir ugdytojas pranešimus skaitė: doc. dr. Stasys Keinys (Prano Skardžiaus terminologijos darbai ir mintys), doc. dr. Danguolė Mikulėnienė (Tarptautinių žodžių lietuviškų atitikmenų atrankos kriterijai), dr. Pranas Kniūkšta (Prano Skardžiaus požiūris į priesagos -inis būdvardžius ir dabartinę vartoseną). Balandžio 17 d. Lietuvių kalbos draugijos tarybos organizuotame seminare pranešimus skaitė dr. Jonas Klimavičius (Frazeologijos rusiškėjimas nepriklausomoje Lietuvoje), doc. dr. Danguolė Mikulėnienė (Svetimybės vietos spaudoje). Balandžio 23 d. Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Dialektologijos centre vykusiame moksliniame seminare Tarmės: jaunųjų kalbininkų darbai pranešimus skaitė Vilija Lazauskaitė (Dėl kirčiavimo variantų pateikimo tarmių žodynuose), Asta Leskauskaitė (Porą pastabų dėl pietų aukštaičių vietininkų). Balandžio 28 d. Kaune įvykusioje mokslinėje konferencijoje Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvos visuomenės ir mokslo kaitoje 1989–1999 habil. dr. Simas Karaliūnas skaitė pranešimą Onomastikos ir lietuvių etnogenezės tyrimai. Balandžio 29 d. Vytauto Didžiojo universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje kalbininko Alfredo Senno 100-osioms gimimo metinėms, prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas perskaitė pranešimą Mokslininkas, kuris mylėjo Lietuvą. Gegužės 14 d. Klaipėdos universitete surengtoje mokslinėje konferencijoje Vakarų baltų kalbos ir kultūros reliktai (3) habil. dr. Saulius Ambrazas skaitė pranešimą Keletas lietuvių ir prūsų kalbų izoglosų. Gegužės 20 d. Šiaulių pedagoginio universiteto mokslinėje konferencijoje Kalbos kultūros darbas: patirtis ir problemos doc. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitė pranešimą Elitinė kalba – bendrinės kalbos ugdymo kryptis. 235 Gegužės 25 d. Vilniaus mokytojų namuose įvairių institucijų darbuotojams skirtą seminarą raštvedybos ir kanceliarinės bei kalbos kultūros klausimais vedė dr. Pranas Kniūkšta. Seminaro klausytojai buvo supažindinti su reikalų raštais ir kanceliarinės kalbos kultūros bendraisiais dalykais, kanceliarinės kalbos naujovėmis, norminiais dokumentais raštvedybos klausimais. Taip pat aptarti dokumentų blankai, laiškų raštvedybos įforminimas. Spalio 7 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykusioje Jono Jablonskio konferencijoje Normų kaita ir vartosena pranešimus skaitė: doc. dr. Danguolė Mikulėnienė (Viešoji kalba: norma ir vartosena), dr. Gertrūda Naktinienė („Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ ir kalbos norminimo problemos), dr. Daiva Murmులaitytė („Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ kompiuterizavimas), Asta Ryklienė (Elektroninė lietuvių kalba: normos ir nenormos), dr. Rita Miliūnaitė (Kalbos reiškinių vertinimo laipsniai „Kalbos patarėjuje“(1939)), dr. Pranas Kniūkšta (Neįprasti būsenos nusakymo atvejai), Ramunė Vaskelaitė (Vietininko vartojimas su daiktavardžiais: norma ir vartosenos polinkiai), Jurga Girčienė (Naujų svetimžodžių adaptacijos problemos). Konferencijos tezės išleistos atskiru leidiniu. Spalio 9 d. Instituto darbuotojai dalyvavo Lietuvos mokslininkų kongrese Lietuvos mokslas tūkstantmečių sandūroje. Pranešimai ir diskusijos vyko tema Lietuvos mokslo būklė šiandien – problemos ir perspektyvos. Spalio 16 d. Kauno medicinos universiteto mokslinėje konferencijoje dr. Angelė Kaulakienė skaitė pranešimą Profesinės kalbos mokymo galimybės ir realybė aukštojoje technikos mokykloje. Spalio 16–20 d. Vilniaus universiteto Skandinavistikos katedros organizuotame Norvegijos – Pabaltijo simpoziume doktorantė Sigita Rackevičienė skaitė pranešimą Kauzacijos raiška Baltijos šiaurės regiono kalbose. Spalio 20 d. Kauno technologijos universiteto mokslinėje konferencijoje Leksika – socialinės raidos atspindys pranešimus skaitė: dr. Angelė Kaulakienė (Statistinis terminų trumpumo vertinimas; pranešimas parengtas kartu su E. Makariūniene), doc. dr. Stasys Keinys (Terminologijos vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime), doc. dr. Danguolė Mikulėnienė (Tarptautinių žodžių lietuviškų atitikmenų paieškos ir atrankos principai), doktorantė Jolanta Gaivenytė (Lietuviški dvizodžiai fizikos terminijos veiksnių pavadinimai ir jų angliški atitikmenys). Spalio 21–22 d. Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Mikalojus Daukša ir jo laiko kultūros kontekstas pranešimus skaitė: doc. dr. Juozas Karaciejus (Mikalojaus Daukšos „Postilė“ XVI a. pabaigos DLK kultūriniame kontekste), doc. dr. Danguolė Mikulėnienė (Dėl priesaginių daiktavardžių kirčiavimo raidos), Vilija Lazauskaitė (Mikalojaus Daukšos kirčiavimas: korektūros klaidos ar kirčiavimo variantai?), Jūratė Pajėdienė, dr. Artūras Judžentis (Sudėtiniai sakiniai su įdant ir jog Mikalojaus Daukšos katekizme), Audra Ivanauskienė (Daiktavardžio linksniavimo tipų kaitimo tendencijos, remiantis Mikalojaus Daukšos „Postile“). 236 Spalio 21–22 d. Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto konferencijoje Mokslas ir technologijos Vakarų Lietuvoje. Elektros inžinerijos dabartis ir perspektyvos pranešimą skaitė dr. Jonas Klimavičius (Elektrotechnikos terminų žodynas: terminologijos ir norminimo klausimai; pranešimas parengtas kartu su R. Mukuliu, S. Žebrausku, A. Smilgevičiumi). Lapkričio 9 d. Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Informacinė visuomenė Lietuvoje: padėtis ir perspektyvos doc. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitė pranešimą Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje. Lapkričio 25 d. Liepojos pedagoginės akademijos konferencijoje Vārds un tā petīšanas aspekti pranešimus skaitė: Rima Bacevičiūtė (Kai kurie pietinių vakarų aukštaičių vokalizmo ypatumai), Asta Leskauskaitė (Kučiūnų šnektos izoliuoti balsiai), Ričiardas Petkevičius (Priebalsinio kamieno daiktavardžiai Naujojo Testamento 1685 m. leidime), Edmundas Trumpa (i-tipo balsių kokybė pietų aukštaičių tarmės Pelesos šnektoje). Kiti renginiai Sausio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės Didžiojoje salėje visuomenė supažindinta su Kanceliarinės kalbos patarimų pataisytu ir papildytu leidimu. Renginio iniciatorė – kalbos tvarkytoja Albina Šiupienienė. Apie naująją knygą, kanceliarinės kalbos aktualijas kalbėjo leidinio rengėjas dr. Pranas Kniūkšta, Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Danguolė Mikulėnienė, Kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, habil. dr. Nijolė Sližienė. Su Kanceliarinės kalbos patarimų kompiuteriniu variantu supažindino Dana Vainauskienė. Kovo 23 d. Lietuvos mokslų akademija ir Mokslininkų rūmai organizavo renginį, skirtą kalbininko Prano Skardžiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas išsamiai aptarė kalbotyros padėtį iki Prano Skardžiaus Lietuvoje ir Vilniaus universitete. Platų pranešimą apie mokslinę ir visuomeninę žymaus kalbininko veiklą perskaitė prof. habil. dr. Albertas Rosinas. Prisiminimų apie Praną Skardžių papasakojo akademikas Zigmas Zinkevičius. Kovo 24 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto salėje pristatyti Instituto 1998 m. leidiniai. Apie parengtus darbus kalbėjo habil. dr. Nijolė Sližienė, doc. dr. Laima Grumadienė, dr. Vida Žilinskienė, dr. Pranas Kniūkšta, dr. Rita Miliūnaitė, dr. Kazimieras Gaivenis, dr. Kazys Morkūnas. Renginį organizavo Irena Andriukaitienė, vedė prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Kovo 26 d. Subačiaus miestelyje paminėtos Prano Skardžiaus gimimo 100-osios metinės. Renginiuose dalyvavo mokslininkai Zigmas Zinkevičius, Albertas Rosinas, Aloyzas Vidugiris. Konferencijoje Gyva kalba – gyva tauta dr. Aloyzas Vidugiris perskaitė pranešimą Lietuvių kalba ir Subačius. Vidurinėje mokykloje mokslininkai bendravo su lietuvių kalbos mokytojais, bibliotekoje – su visuomene. Balandžio 30 d. Instituto direktorius prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo dešimtmečio iškilmėse. 237 Gegužės 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai Žemynos gimnazijoje surengė mokslo dieną Žvilgsnis į XXI amžių. Mokslininkų susitikime su moksleiviais ir mokytojais dalyvavo dr. Kazys Morkūnas. Birželio 12 d. doc. dr. Juozas Karaciejus Troškūnuose vykusioje metodinėje konferencijoje skaitė paskaitą apie K. Lukausko Pamokslų kalbos ypatybes. Birželio 16 d. Mokslų akademijos Mažojoje salėje įvyko lietuvių liaudies dainų rinkėjo, vestuvių apeigų užrašytojo Antano Juškos gimimo 180-ties metų sukakties minėjimas. Prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas apžvelgė Antano Juškos leksikografinę veiklą. Rugpjūčio 12 d. Nacionalinėje paveikslų galerijoje visuomenei pristatytas naujas leidinys – Archivum Lithuanicum 1. Vyriausiasis redaktorius habil. dr. Giedrius Subačius apžvelgė pirmąjį metinio mokslo žurnalo numerį, simboliškai siedamas jį su artėjančiu Lietuvos vardo tūkstantmečiu. Naująjį kalbotyros leidinį, jo vietą tarp kitų prestižinių humanitarinio profilio mokslo leidinių aptarė prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė, habil. dr. Egidijus Aleksandravičius ir kt. Renginį vedė dr. Jolanta Gelumbeckaitė. Rugsėjo 7 d. Instituto direktorius prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas dalyvavo Latvijos Respublikos ambasados organizuotuose renginiuose su pirmąkart į Lietuvą oficialaus vizito atvykusia Latvijos Prezidente Vaira Vyke-Freiberga. Rugsėjo 16 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto salėje vyko leidinio Lietuvių kalbos enciklopedija aptarimas. Renginį organizavo Irena Andriukaitienė, vedė prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas. Autorių vardu kalbėjo prof. habil. dr. Aleksas Girdenis, prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Mintimis apie naująją knygą pasidalijo JAV lietuvių kalbininkas dr. Antanas Klimas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė doc. dr. Danguolė Mikulėnienė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto redaktorius dr. Antanas Balašaitis, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius. Rugsėjo 29 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje aptartos vasaros dialektologinės ekspedicijos, vykusios Grybėnų, Kražių, Seirijų apylinkėse. Simono Daukanto vidurinės mokyklos moksleiviai papasakojo apie savo mokomąją ekspediciją Barkuškės kaime (Ignalinos r.). Spalio 18 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje paminėtas kritiko, literatūros tyrinėtojo, poeto, vertėjo Kosto Korsako 90-metis. Jubiliejinėje popietėje dalyvavo prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Lapkričio 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame seminare Broliai Grim ai – gyvenimas ir kūryba prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas skaitė pranešimą Jakobas Grimas – lyginamosios kalbotyros kūrėjas. Veikė paroda iš Kaselio Brolių Grimų muziejaus. Lapkričio 12 d. paminėtos lietuvių kalbininko Kazimiero Būgos 120-osios gimimo metinės. Jubiliejiniai renginiai vyko mokslininko gimtinėje Pažiegėje ir Zarasų krašto muziejuje. Iškilmėse dalyvavo daug žymių Lietuvos kalbininkų. Institutui atstovavo dr. Kazys Morkūnas, prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. 238 Susitikime su visuomene apie Kazimiero Būgos asmenybę ir mokslo darbus kalbėjo prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas. Gruodžio 15–17 d. Lietuvių kalbos instituto leidykla su savo naujausiais leidiniais dalyvavo tradicinėje knygų mugėje, vykusioje Lietuvos technikos bibliotekoje. Gruodžio 17 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto salėje vyko Lietuvos mokslo tarybos narių rinkimų konferencija. Humanitarinių mokslų srityje šešerių metų kadencijai buvo iškelti septyni kandidatai. Konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo prof. habil. dr. Simas Karaliūnas (VDU), habil. dr. Nijolė Laurinienė (LLTI). Renginiui vadovavo Tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas. Stažuotės, komandiruotės Rugpjūčio 15–21 d. doktorantai Asta Leskauskaitė ir Edmundas Trumpa dalyvavo Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto organizuotoje vasaros stovykloje. Dialektologų seminare jie skaitė pranešimus rašomų disertacijų tema. Rugsėjo 1 – gruodžio 31 d. dr. Jolanta Gelumbeckaitė su paskirta Marian-Syrocki stipendija pagal programą Stifterverband für die deutsche Wissenschaft stažavosi Wolfenbüttelio Herzogo Augusto bibliotekoje. Spalio 22 – lapkričio 1 d. dr. Ona Aleknavičienė dirbo Greifswaldo universiteto Baltistikos institute. Instituto svečiai Kovo 9 d. Gramatikos skyriuje viešėjo Konstanzo universiteto mokslinis darbuotojas dr. Björnac Wiemeris. Svečias domėjosi lietuvių ir slavų kalbų interferencija periferinėse tarmėse. Su mokslininku bendravo prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, habil. dr. Nijolė Sl采žienė, habil. dr. Adelė Valeckienė. Kovo 25 d. su Instituto direkcija susitiko Berno universiteto profesorius Janas Peteris Locheris ir jo kolegos Markus Roduneris, Tobias Privitellis. Balandžio 13 d. Institute lankėsi grupė Vilniaus Simono Daukanto vid. mokyklos moksleivių. Su jais bendravo dr. Kazys Morkūnas, doktorantas Edmundas Trumpa. Balandžio 15 d. Institute lankėsi Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai dr. Kęstutis Juškevičius ir Evaldas Ožeraitis. Su jais konsultuotasi dėl mokslinių tyrimų aparatūros atnaujinimo. Gegužės 6 d. Institute lankėsi viešnia iš Maskvos dr. Marija Zavjalova. Gegužės 10 d. Institute lankėsi šveicarų mokslininkas Janas Peteris Locheris ir jo asistentai Markus Roduneris, Simonas Christenas. Su svečiais bendravo prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas, dr. Kazys Morkūnas, prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas. 239 Birželio 2 d. Naujosios Vilnios mokytojų seminarijos lituanistai susipažino su Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“, Vardyno, Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrių moksline veikla ir darbais. Pažintinę ekskursiją po šiuos Instituto padalinius vedė doc. habil. dr. Vytautas Vitkauskas, dr. Laimutis Bilkis, dr. Aloyzas Vidugiris. Birželio 3 d. Gramatikos skyriuje viešėjo Ryversido universiteto mokslinis darbuotojas Jules Levinas. Lietuvių kalbos morfologijos klausimais svečią konsultavo prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas. Birželio 9 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje lankėsi viešnia iš Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto dr. Christiane Shiller. Ji domėjosi tarmių tekstais, užrašytais iš Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Viešniai padėjo habil. dr. Saulius Ambrazas, dr. Giedrius Subačius, dr. Aloyzas Vidugiris. Birželio 17 d. Institute lankėsi Ukrainos MA A. Potebnios kalbotyros instituto skyriaus vadovas profesorius Anatolijus Nepokupnas. Domėtasi kalbininkų darbais, moksline veikla. Svečiui padovanota naujausių leidinių. Rugsėjo 16 d. JAV lietuvių kalbininkas dr. Antanas Klimas lankėsi Instituto direkcijoje, taip pat dalyvavo aptariant neseniai pasirodžiusį leidinį Lietuvių kalbos enciklopedija. Svečias pabrėžė, jog būtina šią svarbią ir reikšmingą knygą išleisti anglų kalba, žadėjo savo pagalbą ir paramą. Spalio 20 d. Institute lankėsi lenkų kalbininkas prof. Wojciechas Smoczyńskis. Lapkričio 11 d. Institute lankėsi Kaišiadorių vidurinės mokyklos 9–12 klasių moksleiviai. Pažintinę ekskursiją jiems vedė dr. Kazys Morkūnas, dr. Laimutis Bilkis, doktorantas Edmundas Trumpa, asistentas Vidmantas Kuprevičius. Lapkričio 16 d. Instituto direkcijoje lankėsi Varšuvos Slavistikos instituto mokslininkai Romanas Roszko ir Danuta Roszko. Apsikeista naujausiais mokslo leidiniais. Žmonės ir datos Kovo 1 d. žymų tautosakininką prof. habil. dr. Kazį Grigą 75-erių metų sukakties proga pasveikino Instituto vadovai prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas, dr. Kazys Morkūnas. Kovo 4 d. direktoriaus pavaduotojui mokslo reikalams dr. Kažiui Morkūnui sukako 70 metų. Jubiliatą sveikino kolegos, draugai ir bičiuliai. Birželio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto senatas habil. dr. Simui Karaliūnui suteikė profesoriaus vardą. Birželio 18 d. kalbininką Joną Palionį 75-mečio proga Instituto vardu pasveikino prof. habil. dr. Algirdas Sabaliauskas, dr. Kazys Morkūnas. Liepos 26 d. Instituto direktoriui prof. habil. dr. Algirdui Sabaliauskui sukako 70 metų. Garbinga sukaktis paminėta rugsėjo 16 d. 240 Rugsėjo 5 d. latvių kalbininkei habil. dr. Ainai Blinkenai sukako 70 metų. Instituto direkcija, prisimindama draugystę, siejančią mokslininkę su Lietuvos kalbininkais, nusiuntė jai nuoširdų sveikinimą. Gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu Nr. 586 dr. Laimučiui Bilkui paskirta 2000 m. jaunųjų mokslininkų valstybės stipendija. Netektys. Atminimas Sausio 9 d. mirė norvegų baltistas, nuoširdus lietuvių kalbininkų bičiulis profesorius Terje Mathiassenas. Balandžio 11 d. minint Aleksandro Vanago (1934 08 12–1995 04 13) ketvirtąsias mirties metines, šv. Mikalojaus bažnyčioje laikytos šv. Mišios. 65-ojo gimtadienio išvakarėse ant jo kapo pastatytas paminklas. Rugsėjo 29 d. mirė Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė dr. Elena Grinaveckienė. Palaidota gimtajame Jurbarke. *** Naujas Lietuvių kalbos instituto svetainės adresas internete: http://www.lki.lt Irena Andriukaitienė 241