Šnekamosios kalbos ir emocinės-ekspresinės leksikos apibūdinimo problemos

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Violeta ČERNIUTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius ŠNEKAMOSIOS KALBOS IR EMOCINĖS-EKSPRESINĖS LEKSIKOS APIBŪDINIMO PROBLEMOS 1. Stilistiškai neutraliems, neteikiantiems jokios papildomos informacijos, vartojamiems visuose kalbos stiliuose žodžiams priešpriešą sudaro konotuotoji leksika. Ji yra skirstoma į funkcinę ir emocinę-ekspresinę leksiką, informatyvią teigiamų ar neigiamų emocijų atžvilgiu. Funkcinei leksikai, turinčiai konkrečią vartojimo sritį, skirtini šnekamosios kalbos ir knyginį atspalvį turintys žodžiai ar žodžių junginiai'. Svarbu pasakyti, kad žodynuose randamą stilistiškai konotuotos leksikos žymėjimo įvairumą lemia tai, kad labai griežtos stilistinės sistemos kalba nesudaro, be to, lietuvių kalbos stilistinė sistema mažai ištirta (Župerka 1977: 68). Šią problemą yra iškėlęs J. Pikčilingis (1975: 10—11) ir kiti kalbininkai. Šiame straipsnyje nagrinėjamas šnekamosios kalbos ir emocinėsekspresinės leksikos pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau — DZ), taip pat svarstoma, kaip ši leksika galėtų būti pateikiama rengiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau — BZ). Pastarojo žodyno rengimo pagrinduose ir principuose teigiama, kad šis leidinys atspindi dabar funkcionuojančią norminę bendrinės kalbos leksiką (Pagrindai 1998). 2. Pažyma šnek. žymima leksika, palyginti su emocine-ekspresine, DZ. sudaro gausiausią žodžių grupę. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kompiuterinį variantą (toliau — DZ (k)) šių žodžių buvo rasta 2527 Kadangi DZ, įvade sutrumpinimo šnek. apibūdinimas yra neinformatyvus — „šnekamosios kalbos žodis“ (DŽ;; XIV), todėl, kokie žodžiai laikomi šnekamosios kalbos leksika, galima matyti iš pateiktų pavyzdžių. Pažymą šnek. turi žodžiai, pvz., gleiza® šnek. „kas gleizoja, terlius“; glėizoti“ šnek. „terlenti, teplioti“ bei ta pačia reikšme jo priešdėliniai vediniai apgléizoti, isgléizoti, sugléizoti ir glėza, glėzoti, turintys analogiškas reikšmes, bet terlénti | Šio straipsnio autorė remiasi J. Pikčilingio stilistine žodyno diferenciacija. Knyginė leksika ir tarmybės straipsnyje neaptariamos. * Visų tam tikromis pažymomis žymimų žodžių skaičius straipsnyje yra pateikiamas pagal DZ(k). 3 Žodžių atrankos problema straipsnyje neaptariama, tačiau ji aktuali ir sprestina. * Kir¢iavimo variantai straipsnyje nepateikiami. 160 „terlioti, teršti, tepti“ bei ta pačia reikšme feflinti, terlioti, terlyti, termėnti ir šių žodžių vartojami priešdėliniai vediniai DŽ, laikomi stilistiškai neutraliais. Žodžiai grabaila šnek. „nevikrus žmogus“; grabūlius, -ė šnek. „kas grabalioja, nugrubnagis“ pateikiami su pažyma šnek., tačiau grabalinėti „grabinėti, čiupinėti“ ir analogiška reikšme grabaliėti; grabinėti, graboti bei ju vartojami priesdeliniai vediniai DZ, laikomi stilistiškai neutraliais. Snekamosios kalbos atzvilgiu konotuoti žodžiai klūika šnek. 1. „liesa, menka kumelė“; 2. „apykvailis žmogus, klaikšis“; kluikinti šnek. „be tikslo eiti, žioplinti“; klūikis, -ė šnek. „kluika, klaikšis“ bei ta pačia reikšme kluikšas, -ė; kluikšis, -ė, taip pat kluikti šnek. „kvaišti, klaikti“; kvanka šnek. „vėpla, žiopla“; kvankinti šnek. „kvanklinti“ bei adekvačia reikšme kvanklinėti; kvanklinti, tačiau kvaiša menk. „vėpla, žiopla“; kvaišys, -ė menk. „kvaiša, žioplys“ apibūdinami emociniu-ekspresiniu atžvilgiu. Šnekamosios kalbos žodžiais yra laikomi lepšėti šnek. „virsti lepšiu, tižti“ bei ta pačia reikšme vartojamas priešdėlio vedinys sulepšėti, taip pat lėpšis, -ė šnek. „sudribėlis, ištižėlis“ ir pan. Pažyma šnek. DZ, yra pažymėti žodžiai marmūkas šnek. 1. „greitos ir neaiškios kalbos žmogus“; 2. „plepus žmogus“; marmalas šnek. 1. „purvynė, dumblynė“; 2. „prastas valgis, gėralas; 3. „kas greitai, neaiškiai kalba“ ir 4. „plepys, tarškalas“; marmaliéné šnek. „prastai pagamintas viralas“; marmalyné šnek. 1. „purvynas“; 2. „klampynė, liūnas“; marmalyti šnek. 1. „kunkuliuojant virti“; 2. „nevykusiai maišyti", taip pat priešdėlėtieji primarmalyti šnek. 1. „daug privirti, prigaminti“; 2. „daug pripilti“; sumarmalyti šnek. ,,supilti, sumaišyti“ ir pan. Marmaliūoti reikšme „Sskęsti, garmėti“ (taip pat ir kitomis reikšmėmis) yra pateikiamas be pažymos, o primarmaliūoti skendimo, taip pat reikšme 2. „daug pripilti“ turi pažymą šnek. Nugrūbnagis, -ė šnek. „kas nugrubusiomis rankomis, negrabus žmogus, sugrubnagis“; sugrūbnagis, -ė šnek. „kas sugrubusiais, sustirusiais pirštais, nevikrus žmogus“ laikomi konotuotais šnekamosios kalbos atžvilgiu, tačiau atgrub(a)nagis, -ė menk. „kas atgrubusiais nagais, prastai ir negreitai dirba, dažnai išmeta ką iš rankų, sugrubnagis“, kaip matome, turi pažymą menk., taigi pastarasis žodis yra apibūdinamas emociniu-ekspresiniu atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į pastarųjų žodžių definicijų skirtingumus (rankos, pirštai, nagai). Nenaudėliui, piktadariui žmogui pavadinti vartojami žodžiai nelabasis, -0ji, nevidonas, -ė, vėlnias ir kt. laikomi šnekamosios kalbos žodžiais, gyvatė pateikiamas su pažyma niek., O bjaurybė laikomas nekonotatyviu. Tokių pavyzdžių būtų galima pateikti ir daugiau. 1-oje lentelėje galima palyginti, kaip DZ, LKZ ir SZ apibūdina žodžius, DZ, turinčius pažymą šnek. 161 1 lentelė DZ, laikomi šnekamosios Stilistinis apibūdinimas kalbos žodžiais DZ, LKZ SZ gleiza be pažymos be pazymos tarm. gléizoti šnek. be pažymos tarm. kvanka šnek. be pažymos tarm. lepsis, -ė menk. menk. be pažymos marmalas 2. „prastas menk. be pažymos 23 valgis, gėralas“; 5 i ai nk. be pažymos — 3. „kas greitai, me pazy neaiškiai kalba“; be pažymos be pažymos tarm. 4. „plepys, tarškalas“ sugrubnagis, -é be pažymos be pazymos menk. Pažyma šnek. DŽ, apibūdinami labai skirtingų stilistinių atspalvių žodžiai. Palyginkime šio straipsnio 1—2 psl. pateiktus šnekamosios kalbos pavyzdžius su žemiau išvardytais žodžiais, DŽ, taip pat turinčiais pažymą Snek., pvz.: adata 3. šnek. „injekcija, įtraiška, įšvirkštis“; arbatėlė 2. šnek. „Susiėjimas su vaišėmis, vaišės“; balsas 7. šnek. „balsavimo lapelis, biuletenis“; bėgis 4. šnek. „važiuojamosios priemonės pavara“; centimėtras 2. šnek. „centimetrais padalyta liniuotė ar juostelė“; centras 5. šnek. „centro puolėjas“; daktaras, -ė 2. šnek. „gydytojas“; daktarystė šnek. 1. „gydytojo profesija, gydyba“; 2. „buvimas mokslų daktaru ar gydytoju“; garai šnek. „smalkės“; greitūkas šnek. „greitasis traukinys, autobusas“; ketvirtūkas šnek. „ketvirtu maršruto numeriu paženklintas autobusas, troleibusas ir kt.“; komandiruotė 2. šnek. „komandiravimo raštas“; lašai šnek. „Jašinamieji vaistai“; liaudis 3. šnek. „Žmonės“; mada 2. šnek. „įpratimas, palinkimas“; > Šioje ir kitose lentelėse brūkšnys reiškia, jog žodis ar nurodyta reikšmė nėra pateikiami. 162 1 mėtras 3. šnek. „kubinis metras“; nėrvai 2. šnek. „psichinė būsena“; penkinė šnek. „penkių piniginių vienetų banknotas“; pirmėji šnek. „pirmas kartas, pirmiena“; popierius 2. šnek. „oficialus raštas, dokumentas“; procentai šnek. „palūkanos“; pūblika 2. šnek. „Žmonės, visuomenė“; sesėlė 2. šnek. „medicinos sesuo“; taškas 8. šnek. „laidinio radijo imtuvas“; vidurinė šnek. „vidurinė mokykla“; žolės šnek. „vaistažolės“ ir pan. Pateikti pavyzdžiai rodo: a) pažyma šnek. DŽ, yra pažymėti ir emocinį-ekspresinį atspalvį turintys zodžiai, pvz., sugrūbnagis, -ė, ir nei ekspresyvūs, nei vaizdingi žodžiai, pvz., bėgis; b) pasitaiko žodžių analogiškų reikšmių stilistinio vertinimo nevienodumų, pvz.: marmaliūoti reikšme „skęsti, garmėti“ laikomas nekonotatyviu, tačiau primarmaliūoti ta pačia reikšme turi pažymą šnek.; c) žodynas teikia neišsamų stilistinį žodžių apibūdinimą: daugeliu atvejų nėra nurodytas emocinis-ekspresinis atspalvis, pvz.: lepšėti, sulepšėti, lėpšis, -ė turi aiškų menkinamąjį atspalvį, tačiau DZ, apibūdinami tik funkciniu atžvilgiu ir pan. Norint išvengti stilistinio Žodžių apibūdinimo nenuoseklumy ir neperkrauti žodyno pazymomis, sutrumpinimu šnek. BŽ galėtų būti žymimi emocinio-ekspresinio atspalvio neturintys žodžiai ar jų reikšmės. Pvz.: numirėlis*, -ė šnek. „numiręs žmogus“; žėlės šnek. 1. „vaistažolės“; 2.“ „narkotikai“ ir kt. 2.1. Šnekamosios kalbos periferijai skirtini vaikų kalbos žodžiai, kuriuos kartais vartoja ir suaugusieji. Pvz.: ciūckis* „šuo (vaikų kalboje)“; dėdė 2. šnek. „kiekvienas senesnis vyras (ppr. vaikų kalboje)“; kūzė*, kūzis* „arklys (vaikų kalboje)“; teta 2. šnek. „kiekviena senesnė moteris kiekvienam vaikui“ ir kt. Norint išvengti akivaizdaus nesistemiškumo, gal reikėtų panašią leksiką BZ pateikti tik su pažyma šnek., nebetikrinant, kad tai vaikų kalboje vartojamas žodis. BŽ turėtų neignoruoti plačiai vartojamo atsisveikinimo žodžio „Aatia“, kurio neteikia net LKZ. 2.2. Snekamosios kalbos periferijai priklauso tautosakoje vartojami zodziai, DZ, pažymėti sutrumpinimais d. ir flk. Pastarųjų pažymų vartojimas lietuvių kalbos Jodynuose yra tradiciSkas, plg. DZ, DZ, LKŽ. Sutrumpinimu d. apibūdinamų antraštinių žodžių yra 16, pvz.: čiulbuonėlis, -ė d. „kas čiulba“; čiulbūtis, -ė d. „kas čiulba, čiulbuonėlis“; pūronėlis, -ė d. „apy- * Čia ir toliau žvaigždutė reiškia, jog žodis sutrumpinimu šnek. DZ, nepazymetas. y Trikampis reiškia, jog ši reikšmė DZ, nepateikiama. 163 nio ar aguonos prievardis“; 2 raitėlis d. „raitininkas“; raitojélis d. „raitas bernelis, raitélis“; raitūnėlis d. „raitojėlis“; raituonėlis d. „raitūnėlis“ ir kt. Be to, pažyma d. vartojama nurodant, kad sakinys priklauso liaudies dainai, pvz., laivas 2. fk. „valtis, eldija“: Dirbinsiu ~q, geltoną ~q (d.); 1 nékti 3. flk. „vysti“: ~o rūta, ~0 mėta, ~o lelijėlė (d.) ir pan. Sutrumpinimu flk. pažymėtų žodžių yra 26, pvz., baltas, -a 4. fi. „geras, mielas, brangus“; 2 bégiinas, -¢ 2. flk. „pasiuntinys“; eidininkas, -¢ 2. flk. „greitas zirgas, ristūnas“; lakūnas, -ė 2. flk. „kas lekia, skrenda, skraido“; pakloja 2. flk. ,,pasiklojimas, patalas“; ragūotasis flk. „velnias“; 1 raguétis 3. flk. „velnias“; 2 ithas, -a flk. „tolimas, lygus“; vagavarys flk. „artojas“ ir pan. Kyla klausimas, kodėl ragūotasis, 1 ragūotis nelaikomi eufemizmais. Liaudis sako: „Velniu velnio nevadink, bet raguočiū, kipšu ar dar kitaip“ (LKŽ XI: 42). Beje, velniui pavadinti vartojami žodžiai piktasis bei 1 skeltanagis DZ, jau yra skiriami eufeminei leksikai. Tautosaka, kuri skirstoma į dainuojamaja, pasakojamaja ir smulkiąją, yra folkloro dalis. Tačiau mįslės, patarlės ir kita žodinė liaudies kūryba DZ, atskirų sutrumpinimų neturi. BZ pažymos d. būtų galima atsisakyti, o liaudies dainų žodžius ar sakinius žymėti sutrumpinimu flk. 3. Emocinei-ekspresinei leksikai DŽ, žymėti vartojami sutrumpinimai euf., fam., iron., juok., malon., menk., mzb., niek., vulg. Pirmiausia aptarsime pastarąja pazyma apibūdinamus žodžius. 3.1. Pažyma vulg. yra pažymėti 5 žodžiai. Tai idiotas, -ė 2. vulg. „kvailys“; papas vulg. 1. „krūtis“; 2. „spenys“; 3. ,,zindukas®; rūpūžė 2. vulg. „nenaudėlis, bjaurybė“; rupūžynė 2. vulg. „bjaurus dalykas“ ir rupūžiūoti vulg. 1. „rupūže vadinti, keikti“; 2. „kėblinti (ppr. kur nereikia)“. Palyginkime, kaip šie žodžiai stilistiškai vertinami kituose šaltiniuose. 2 lentelė DZ; laikomi vulgarybėmis Stilistinis apibūdinimas DZ, LKZ SZ idiotas, -¢ 2. „kvailys“ be pazymos be pazymos be pazymos papas šnek. be pažymos > rūpūžė 2. „nenaudėlis, vulg. (keikiant) — bjaurybė“ rupūžynė 2. „bjaurus dalykas“ - niek. — rupūžiūoti šnek. niek. — 164 Vulgariaja leksika yra laikomi šiurkštūs, stačiokiški žodžiai ir posakiai, vartojami lyties organams bei fiziologiniams procesams ir pan. pavadinti. Plačiąja prasme vulgarizmams priskirtini šiurkštesni, niekinamosios reikšmės žodžiai, pvz., vietoj žodžio burna — žabtai, vietoj tuščiai kalbėti — pliauksti, pliurpti, taūkšti, taūzyti, zaūnyti ir pan. (LKE: 713). Nurodytomis reikšmėmis žodžiai pliaūkšti, pliurpti, taūkšti, taūzyti DZ, laikomi šnekamosios kalbos žodžiais, zainyti apibudinamas pažyma menk., O Žūbtai turi sutrumpinimą niek. DZ, sutrumpinimu vulg. pažymėti zodziai bei atitinkamos reikšmės, išskyrus žodį papas, priklauso plačiau suprantamos vulgariosios leksikos sluoksniui. Tačiau neaišku, kodėl nenaudėliui pavadinti vartojami, pavyzdžiui, gyvatė, šūnsnukis tame pačiame žodyne turi pažymą niek., vėlnias laikomas šnekamosios kalbos žodžiu, t. y. vulgariajai leksikai šie žodžiai nepriskiriami. VDU tekstyne, kuris atspindi autentišką rašytinę lietuvių kalbą, galime rasti nemažai žodžių, turinčių šaknis miž-, pap-, šik-, šūdir kt. BŽ turėtų apsispręsti: toliau ignoruoti šį leksikos sluoksnį ar (plg. Oxford'o, Petit Robert'o, Thėsaurus Larousse'o ir kt. žodynus) jį pateikti. 3.2. Keiksmams, keiksmų žodžiams nurodyti DŽ, yra pavartoti apibūdinimai’: | 1. „keiksmo žodis“, pvz., perkūnas 3.; 2. „keiksmas“, pvz., Kad tu ~stum! (keiksmas) (antraštinis žodis; toliau — až) — išpūsti 1.), O kad tu ~égtum! (keiksmas) (az — prasmegti), Kad tave kur ~ai! (keiksmas) (až — vilkas); 3. „toks keiksmas““, pvz., Kad tu ~tum! (toks keiksmas) (až — nusprogti 2.), Kad tu ~stum! (toks keiksmas) (az — pasiusti 2.), Kad tave p~! (toks keiksmas) (az — plynė 2.); 4. „keikiant“, pvz., cemerys 2. „kipšas, velnias (keikiant)®; 5. „ir keikiant®, pvz., žaltys 2. „gudrus, suktas žmogus (ir keikiant)"; 6. „keikiantis““, pvz., dieglys 2. „galas, velnias (keikiantis)®; 7. „švelnus keiksmas®, pvz., Galas Zino (švelnus keiksmas, sakomas abejojant, nežinant ko) (az — galas), Kad tave zuikiai subadyty! ( švelnus keiksmas) (az — zuikis, -ė 1.) ir kt. Pateikti pavyzdžiai rodo šios leksikos žymėjimo įvairovę. Nera aišku, kuo motyvuotinas vienų posakių laikymas keiksmais, plg. Galas žino (az — galas) ir pan., o kitų, plg., Eik po galais! (až — galas), nelaikymas ir pan. Keiksmams, keiksmo žodžiams nurodyti BŽ reikėtų sistemingai po žodžio ar jo reikšmės konkretaus pavyzdžio pateikti prierašą (keiksmas). 3.3. Kaip minėta, dalis emocinės-ekspresinės leksikos DŽ, yra žymima sutrumpinimu šnek., dalis pateikiama kaip stilistiškai neutrali. Nekonotatyviais lai- ® Išvardyti apibūdinimai nereiškia, jog DŽ, nėra vartojama ir kitokių keiksmų ar keiksmo žodžių pateikimo būdų. 165 komi blevyzga 1. „nepadori kalba, pliauškimas“; 2. „kas blevyzgoja“; blevyzgoti „nepadoriai kalbėti, taukšti, pliaukšti“; čiaūškalas 1. „tuščia kalba, plepalai, niekai“; 2. „kas daug šneka, plepa, čiauška“; čiauškalius, -ė „kas daug šneka, čiauškalas“: čirškėlė „kas čirškia, barasi“; dabišius, -ė „kas mėgsta puoštis, dabintis, grazintis, puošeiva“; galvažudys, -ė „Žmogaus užmušėjas, žudikas“; kėkšė „ištvirkusi moteris, paleistuvė“; lapė 2. „gudrus, suktas, mokantis pataikauti žmogus“; malkis, -ė „kvailys, žioplys, neišmanėlis“; paleist(a)burnis, -ė „kas negražiai šneka, blevyzgoja“; paleist(a)liežūvis, -¢ „kas niekus šneka, tauškia“; paleistūvis, -ė „pasileidėlis, ištvirkėlis“ ir pan. Nemaža dalis šios leksikos DZ, LKZ ir SZ taip pat laikoma stilistiškai neutralia. Reikia pasakyti, kad neretai tam tikros priesagos, galūnės, priešdėliai gali suteikti žodžiams neigiamą reikšmę. Apie 200 daiktavardžių, priesagos +-ėlis, -ė vedinių, Dž, yra laikomi stilistiškai neutraliais. Pvz.: apdribėlis, -ė „kas apdribęs, nevikrus“; apsigimėlis, -ė „kas iš prigimties yra su fizinėmis ar psichinėmis ydomis“; išdvėsėlis, -ė „išdvasa, dvasna, nuodvasa“; išglėbėlis, -ė „kas išglebęs, ištižęs“ ir kt. „Priesagos -ėlis, -ė veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai paprastai žymi asmenis ir turi menkinamąją reikšmę [...]“ (DLKG: 105). Keletas šios priesagos. darinių neigiamo atspalvio neturi, plg.: numirėlis, -ė „numiręs žmogus“, nusikaltėlis, -ė „kas nusikaltęs“, pabėgėlis, -ė „kas pabėgęs, palikęs savo vietą, kraštą“ ir kt. Didžioji dalis daiktavardžių, padarytų su priesagomis -alas, -alius, -eklis, -ena, -yné, -la, -lys, -na, -ūnas ir kt., žyminčių veiksmų pavadinimus ar asmenis, turi menkinamąją reikšmę (DLKG: 106-111). Pažiūrėkime, kaip šių priesagų vediniai apibūdinami DZ, Pvz.: giedalas „prastas giedojimas“; taiskalas šnek 1. „niekų kalba, plepalas®; 2. kas niekus tauškia, plepys“; karkalius, -e „kas karkia; kas kvėpuodamas karkia“; Zabalius, -ė „kas neprimato, aklys, spangys“; murmėklis, -ė 1. „kas murma, neaiškiai, greitai kalba“; 2. šnek. „kas reiškia nepasitenkinimą, kalba prieš“; stenėklis, -ė 1. „kas stena, dejuoja“; 2. šnek. „kas neaiškiai taria žodžius“; dūsena „kas turi dusulį, dusna“; čirškynė 2. „kas čirškia, rėkia, reksnys“ ir kt. Kaip matome, dalis šių vedinių laikomi nekonotatyviais, pvz.: čirškynė 2.: dūsena, kita dalis apibūdinami funkciniu atžvilgiu, pvz.: murmėklis, -¢ 2.; taūškalas, tačiau menkinamosios reikšmės nėra nurodytos. DLKG (112-113) teigiama, jog galūnių -a(-ia) ir kt. vediniai menkinamai žymi asmenis ir yra bendrosios giminės daiktavardžiai. Tačiau dilba 1. „kas žiūri padilbomis, iš paniūrų, paniurėlis“; 2. „didelis, nevikrus, nerangus žmogus“ Ir kt. galūnių vediniai DŽ, laikomi stilistiškai neutraliais. Tam tikrą stilistinį atspalvį žodžiui neretai gali suteikti priešdėliai, pvz., nukalbėti 1. „kvailai pasakyti“ (jokių stilistinių pažymų DZ, neturi) ir pan. 3.4. Sutrumpinimu nick. pažymėti 99 žodžiai. Pvz.: atėjūnas, -ė nick. „negeidziamas atsikélelis, atsibastelisTM (atsibastélis, -ė „kas atsibastes” — be pažymos); avigalvis, -ė niek. ,uzuomarsa, žioplys, pusgalvis“; iSgama niek. „išsigimėlis, degeneratas“; iSpera 2. nick. „niekam tikęs padaras“; kaitalyné 2. niek. ,kaitaliojima166 sis“; marmiizé niek. „veidas, burna“ (snūkis analogiška reikšme turi pažymą menk.); migis 3. niek. „suversta lova; sujauktas, nešvarus patalas“; padlaižiauti niek. „būti padlaižiu“; padlaižys, -ė niek. „pataikūnas“, tačiau palaižūnas, -ė „pataikūnas, šunuodegis“ turi pažymą menk. (žodžio padlaiZiinas, -ė DZ, nepateikia). Niekinamagja reikšme žymimi žodžiai pakalikas, -ė niek. „pataikūnas“ (pataikūnas, -ė „kas pataikauja, stengiasi įsiteikti“ laikomas stilistiškai neutraliu); plėrza niek. „sudribęs, nevikrus žmogus“, tačiau analogiška reikšme žodžiai dribšas, -ė, drimba apibūdinami sutrumpinimu menk., 0 sudribėlis, -ė laikomas nekonotatyviu. Akivaizdi painiava. Nejaugi marmūzė turi stipresnį neigiamą laipsnį palyginti su žodžiu snūkis? Kuo motyvuoti žodžių plėrza ir sudribėlis, -ė skirtingą žymėjimą? 3-ioje lentelėje galima palyginti, kaip DZ, niekinamai apibudinama leksika vertina kiti šaltiniai. 3 lentelė DF, žymimi pažyma niek. Stilistinis apibūdinimas DZ, LKZ SZ avigalvis, -¢ niek. niek. šnek. išgama be pažymos be pažymos be pažymos marmūzė niek. niek. niek. pakalikas, -ė menk. menk. niek. plėrza niek. menk. tarm., menk. 3.5. Įvairuojantį stilistinį vertinimą rodo ir menkinamai apibūdinami žodžiai, kurių yra 496. Pvz.: apūkėlis, -ė 2. menk. „kas nepastabus“ (tačiau 1. „kas neprimato“ — be pažymos); baltarankis, -ė 2. menk. „kas nedirba, vengia fizinio darbo“; bliauti 2. menk. „garsiai verkti“, 3. menk. „negražiai dainuoti“ (Zliumbti „balsu verkti“ turi pažymą šnek.); cypyné 2. menk. „kas cypauja, klykauja“, tačiau cyplys, -ė „kas vis cypia, verkia, spieglys“ laikomas stilistiškai neutraliu. Menkinamaja reikšme DZ, apibūdinami zodziai dribsas, -¢ menk. „kas sudribes, nerangus“; drimba ta pačia reikšme; gvéra menk. „kas iSgveres, vėpla“, tačiau gvérauti niek. 1. ,,zioplinéti, žiopsoti“ (ir kitos reikšmės); gvérinti nick. „eiti kaip gvérai, zioplinti“ turi sutrumpinimą niek., O isgverélis, -¢ 1. „kas išgveręs, iškleręs“; 2. „ištižėlis, apsileidėlis“ — be pažymos. Menkinamai apibūdinami žodžiai karštakošis, -ė menk. „karšto būdo žmogus, karštuolis“; kvaiša menk. „vėpla, žiopla“; kvaišys, -ė analogiška reikšme ir kt., tačiau kvaišas, -a „kvailas, žioplas“ DŽ, pateikiamas be pažymos. 167 Cholėrikas, -ė 2. menk. „karštakošis, pasiutėlis“; flegmatikas, -ė 2. menk. „nepaslinkšis, kelmas, mėmė, aušena“" žymimi sutrumpinimu menk., melancholikas, -ė 3. „viskam jautrus, lėtas ir liūdnas, prislėgtas, sielvartingas, rūškanas žmogus“ — be pažymos, o sangvinikas, -ė 2. šnek. „linksmuolis, šaunuolis, atlapaširdis“ laikomas šnekamosios kalbos žodžiu. Palyginkime menkinamosios leksikos stilistinį apibūdinimą kituose šaltiniuose. 4 lentelė . listinis apibūdini DŽ4 žymimi pažymaumtienk Stilistinis apibūdinimas DZ, LKZ SZ baltarankis, -ė 2. „kas nedirba, menk. menk. šnek. vengia fizinio darbo“ bliauti 2. „garsiai verkti“ niek. niek. niek. drimba menk. be pažymos menk. karštakošis, -ė menk. niek. niek. snūkis 3. „burna, veidas“ vulg. menk. niek. 3-10je ir 4-oje lentelėse pateikti pavyzdžiai rodo, kad menkinamojo ir niekinamojo atspalvių žymėjimas eklektiškas. Kyla klausimas, ar asmuo, pavadintas pašlemėku (DZ, turi pažymą menk.), turėtų įsižeisti mažiau, negu pavadintas gyvate (turi pažymą niek.)? Ar žodžiai gvėrauti, marmiizé, žymimi sutrumpinimu niek., yra didesnio niekinimo laipsnio negu žodžiai gvėra, snūkis, turintys pažymą menk. ir pan. Apie pažymų menk. ir niek. vartojimą be aiškesnių kriterijų yra rašę bei šių atspalvių tikslaus vertinimo sunkumus nurodę J. Paulauskas (1974: 46-47), K. Vosylytė (1995: 184) ir kt. Nenuoseklumų išvengti būtų galima atsisakant pažymos niek., 0 menkinamąjį bei niekinamajj atspalvį turinčius žodžius ir jų reikšmes zymėti universalesne pažyma menk. Žodžius, turinčius labai stiprų niekinimo laipsni, BZ būtų galima žymėti pažyma vulg., pvz., šliūndra vulę. „pasileidėlė, ištvirkėlė“ (DŽ, šis žodis žymimas niekinamaja reikšme). 3.6. Ironybės, kurių pateikiama 13, žymimos sutrumpinimu iron., pvz., aristokratas, -ė 2. iron. „kas šalinasi paprastų žmonių“; devyndarbis, -ė iron. „kas turi, dirba daug darbų“; galvėčius 2. iron. „neišmanėlis“; grietinėlė 2. iron. „rinktiniai žmonės“; mokslinčius 2. iron. „kas dedasi daug mokantis“; 2 nauda iron. „geras, " Reikšmes reikėtų aiškinti neutraliais žodžiais. 168 Paprastai maloniniai žodžiai yra tam tikrų priesagų vediniai. DŽ, malonine reikšme apibūdinami nepriesaginiai Žodžiai mama, pūtė, tėtė, tėtis bei ne deminutyvinės priesagos vedinys pumpuras. DZ, LKZ ir SZ tété ir tėtis laikomi familiariais, tačiau analogiška reikšme mama, sésé familiarios leksikos sluoksniui nepriskiriami. BZ minėti žodžiai, išskyrus pumpuras, galėtų turėti pažymą šnek. Beje, ar ne dažniau mažas vaikas yra vadinamas pipiru, tačiau pastarąja reikšme šio žodžio DZ, nepateikia. Vaikų kalbos žodžiai kūzė, kuzis (Zr. šio straipsnio 2.1. dalį) ir kt. sutrumpinimu malon. nepazymeti, tačiau pūtė jau apibūdinamas malonine reikšme. Žodis 2 mažutėlis, -ė turi pažymą malon., tačiau 2 mažylis, -e; 2 mažytis, -ė; 2 mažiūlis, -ė DZ, laikomi stilistiškai neutraliais, nors visu definicijos skamba vienodai ,,mazas vaikas“. Jeigu DZ, iSvardytieji zodziai pateikiami be pazymu, nes stilistinis apibudinimas yra parodytas reikšmės apibrėžime, tada nereikėtų sutrumpinimu malon. žymėti žodžio 2 mažutėlis, -¢. Mažam vaikui pavadinti vartojami minėti žodžiai turi ir malonumo, ir mažumo reikšmes. Beje, tai pasakytina ir apie žodį sesėlė 1. mžb. malon. sesė. Tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. BŽ apibūdinant deminutyvinius daiktavardžius, sutrumpinimų malon. ir mžb. būtų galima atsisakyti, 0 vietoj jų vartoti pažymą dem. 3.11. Svarstytinas vaizdingosios leksikos pateikimas. DŽ, jai žymėti kartais vartojama pažyma šnek., pvz., bindzinėti šnek. „vaikštinėti be darbo“; bindzinti šnek. „pamažu, tingiai eiti, timpinti“; 1 kirsti 8. šnek. „smarkiai ką daryti (eiti, valgyti, griežti, šokti, lyti ir kt.)“; mduti 4. šnek. „greitai bėgti, važiuoti“; šauti 3. šnek. „Smarkiai eiti, bėgti, skristi“ ir pan. Kartais vaizdingieji žodžiai laikomi stilistiškai neutraliais, pvz.: čiuožti 2. „eiti, važiuoti“; dūmti 6. „greitai eiti, bėgti, važiuoti“; rūkti 5. „greitai bėgti“ ir pan. Palyginkime vaizdingosios leksikos apibūdinimą kituose šaltiniuose. 12 lentelė Stilistinis apibūdinimas Vaizdingieji žodžiai DZ; LKZ SZ bindzinéti šnek. be pažymos šnek. biūdzinti šnek. be pažymos menk. čiuožti 2. „eiti, važiuoti“ be pažymos be pažymos — dumti 6. „greitai eiti, bėgti, be pažymos be pažymos šnek. važiuoti“ rūkti 5. „greitai bėgti“ be pažymos šnek. šnek. šauti 3. „smarkiai eiti, bėgti, be pažymos be pažymos šnek. skristi“ Akivaizdu, kad išvardytieji žodžiai yra konotatyvūs. Visi žodžiai ar jų reikšmės, nepriklausantys neutraliajam leksikos sluoksniui, turėtų būti apibūdinami tam tikromis stilistinėmis pažymomis (Paulauskas 1974: 46). Vaizdinės leksikos pateikimo LKŽ problemą yra iškėlusi K. Vosylytė (1995: 185). Sutrumpinimą vaizd. Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių žodynėlyje vartojo K. Pakalka (1995: 205-216). Pažyma šnek. vartojama funkcinei konotacijai žymėti. Vaizdingoji leksika yra emocinės-ekspresinės leksikos atmaina (Pikčilingis 1975: 53). Vadinasi, vaizdingieji žodžiai sutrumpinimu šnek. BŽ neturėtų būti žymimi. Vienas iš galimų šios leksikos pateikimo variantų būtų sutrumpinimo vaizd. vartojimas. Bet ar verta įvesti šią pažymą? 4. Nekartojant to, kas buvo kalbėta apie konkrečius leksikos sluoksnius, pasakytina: — BŽ turėtų sumažėti emocinės-ekspresinės, ypač menkinamosios, leksikos kiekis (ir pažymėtos tam tikrais sutrumpinimais, ir laikomos Dž: , nekonotatyvia); — daugelio žodžių, realiai turinčių ekspresinj atspalvį ir teiktinų BZ, stilistinis apibūdinimas, palyginti su DZ, turėtų keistis; — BŽ įvade stilistinės pažymos turėtų būti aiškinamos informatyviai, t. y. apibrėžiamos ne vienu žodžiu, taip pat galėtų būti pateikiama pavyzdžių: menk. — menkinamosios reikšmės žodžiai ar posakiai, vartojami norint žmogų, daiktą ar reiškinį sumenkinti, paniekinti, pvz., gremeézdas ir pan. — BŽ galėtų būti vartojamos šios stilistinės pažymos: šnek. — bendrinės šnekamosios kalbos žodis ar posakis, vartojamas buitinėje, neoficialioje kalboje, su adresatu bendraujant laisvai, nesivaržant. Šia pažyma apibūdintini žodžiai, kurie neturi emocinio-ekspresinio atspalvio. Pvz.: adata (1) 3. šnek. „injekcija, įtraiška, įšvirkštis“*; bėgis (2) 4. šnek. „važiuojamosios priemonės pavara“ ir pan.; Šnekamajai kalbai taip pat priklauso vaikų kalbos žodžiai, kuriuos kartais vartoja ir suaugusieji. Pvz.: atia jst. šnek. „viso gero“ (atsisveikinant); flk. — folkloras; šia pažyma žymėtini žodžiai bei posakiai, vartojami žodinėje liaudies kūryboje. Pvz.: 1 nékti (1) 3. flk. „vysti“; 2 svėčias, -ia (4) flk. „svetimas“ ir pan. Emocinei-ekspresinei leksikai apibūdinti: dem. — deminutyvai; šia pažyma apibūdintini žodžiai, žymintys tą patį ar tos pačios rūšies dalyką, kaip ir pamatiniai žodžiai, tik turintys dar mažumo ir malonumo reikšmes. Pvz.: mergėlė (2) 1. dem. „jauna netekėjusi moteris, mergina“; motulé (2) dem. „motina“ ir pan. * Definicijos pateikiamos iš DZ, bet tai nereiškia, kad BZ jos nesikeis. Beje, gali keistis reikšmių pateikimo tvarka ir pan. 176 euf. juok. iron. menk. BZ DZ(k) VDU az dem. dz. euf. fam. fik. iron. jst. juok. malon. menk. mžb. niek. prk. — eufemizmai; švelnesni, neutralesni žodžiai ar posakiai, vartojami vietoj šiurkščių ar nemalonių. Pvz.: nelabasis dkt. euf. „velnias“; akis užmerkti (euf. mirti) ir pan. — juokais, maloniai juokaujant sakomi nejzeidziantys zodziai ar posakiai, kurių tikslas adresatą pralinksminti. Pvz.: smegeninė (2) 2. juok. „galva“; Ne iš tos operos (juok. sakoma kalbančiam ne į temą) ir pan. — įroniški žodžiai ar posakiai, vartojami reikšme, neretai priešinga tikrajai, turintys kandumo, pajuokos, pašaipos atspalvį. Pvz.: grietinélé (2) 2.iron. „rinktiniai žmonės“; Gausi iš žąsino avižų (iron. nieko negausi) ir pan. — menkinamosios reikšmės žodžiai ar posakiai, vartojami norint Zmogu, daiktą ar reiškinį sumenkinti, paniekinti. Pvz.: gremėzdas (2) menk. 1. „kerėpliškas daiktas, griozdas, gramozdas“, 2. „nevikrus žmogus, griova“; lakti 2. menk. „gerti, maukti“ ir pan. — vulgarūs, t. y. šiurkštūs, nešvankūs žodžiai ar posakiai, kurie netinka vartoti kultūringoje aplinkoje; neretai lyties organų, fiziologinių procesų ir pan. tiesioginiai pavadinimai. Pvz.: papas (2) vulg. 1. „krūtis“; šūdas (1) vulg. „išmatos“ ir pan. — Keiksmams, keiksmo žodžiams nurodyti siūloma po konkretaus pavyzdžio pateikti prierašą (keiksmas). Pvz.: Kad tu išpustum! (keiksmas); Kad tu nusprogtum! (keiksmas) ir pan. Gauta 1999 05 12 SUTRUMPINIMAI — Bendrinės lietuvių kalbos žodynas — kompiuterinis DZ, variantas — Vytauto Didžiojo Universiteto tekstynas — antraštinis žodis — liaudies dainos žodis, posakis ar sakinys — deminutyvas — dzūkų — eufemizmas — familiarus — folkloras — įroniškas — jaustukas — juokais, juokaujant — maloninis — menkinamasis — mažybinis — niekinamasis — perkeltine reikšme 177 ryt. — rytų aukštaičių šnek. — šnekamosios kalbos žodis tarm. — tarminis vaik. — vaikų kalbos žodis vaizd. — vaizdingasis vak. — vakarų aukštaičių vulg. — vulgarus žem. — žemaičių LITERATŪRA IR ŠALTINIAI DLKG: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. DZ; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DŽ,: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DZ, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. KTŽ: Gaivenis K, Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990. LKE: Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. LKŽ I-XIX: Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 3-6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956-1962; 7-9: Mintis, 1966-1973; 10-15: Mokslas, 1976-1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995-1996; 18-19, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997—1999. Oxford Advanced Learner's Encyclopedic Dictionary, Oxford University Press, 1995. Pagrindai 1998: Bendrinės lietuvių kalbos žodyno pagrindai ir principai [rankraštis]. Pakalka K. 1995: Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių (Verba Dicendi) žodynėlis. — Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 205—217. Paulauskas J. 1974: Aktualios leksikos norminimo problemos ir žodynas. — Kalbos kultūra 27, 40-49. Pikčilingis J. 1975: Lietuvių kalbos stilistika 2, Vilnius: Mokslas. Robert P. Le petit Robert, Paris: Le Robert, 1990. SZ: Lyberis A. Sinonimų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980. Thésaurus Larousse, 2¢ édition, Larousse, Paris, 1992. Vosylytė K. 1995: Stilistinis žodžių apibūdinimas „Lietuvių kalbos žodyne“. — Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 180-186. Zuperka K. 1977: Praktinė stilistika, Vilnius, Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba. Župerka K. 1983: Lietuvių kalbos stilistika, Vilnius: Mokslas. PROBLEMS OF COLLOQUIAL AND EMOTIONAL-EXPRESSIVE LEXIS Summary The paper deals with the problems of stylistic description of the lexis in Dictionary of Modern Lithuanian (DML) (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Suggestions are also made as to the presentation of the lexis in the Dictionary of Standard Lithuanian (DSL) (Bendrinés lietuviy kalbos Zodynas). 178 In comparison to DML, in the DSL the number of items of the emotional and expressive lexis, especially those marked with the Label menk. (Eng derogatory), should decrease, a number of words with an expressive shade should have their stylistic description changed. There are several suggestions for the improvement of stylistic labelling, namely: in the DSL the Labels d. (daina; Eng song), fam. (familiarus — Eng familiar, informal), malon. (maloninis — Eng ameliorative), niek. (niekinamasis — Eng pejorative) should be abandoned; a new Label dem. (deminutyvas — Eng diminutive) should be introduced, the Label vulg. (vulgarus — Eng vulgar) should be used only for words referring to physiological processes, sex organs. 179