Vedinių pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ pamatinių žodžių straipsniuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Daiva MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius VEDINIŲ PATEIKIMAS „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO“ PAMATINIŲ ŽODŽIŲ STRAIPSNIUOSE DLKŽ Įvade (p. VIII) teigiama, kad taupant vietą kai kurie vediniai „dedami į vieną lizdą paprastai su pamatiniu žodžiu“. Tokiu būdu pateikiami veiksmažodžių abstraktai su priesaga -imas/-ymas, būdvardžių abstraktai su priesagomis -umas ir -ybė, veikėjų pavadinimai su priesagomis -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė, prieveiksmiai su priesagomis -(i)ai, -yn bei ištiktukų kilmės veiksmažodžiai su priesaga -telėti. 1. Statistiniai duomenys 1.1. Bendroji apžvalga Kompiuteriu iš DLKŽ išrinkus daiktavardžius su minėtomis priesagomis matyti, kad apie 45% visų Žodyno daiktavardžių yra pateikta pamatinių žodžių straipsniuose¹. Didžiąją jų dalį sudaro veiksmų pavadinimai, padaryti su priesaga -imas/-ymas. Apie 99% jų pateikta pamatinių veiksmažodžių straipsniuose, tik apie 1% yra antraštiniai straipsnių žodžiai². Atskirų straipsnių neturi apie 98% ypatybių pavadinimų su priesaga -umas ir apie 50% priesagos -ybė vedinių, pamatinių veiksmažodžių straipsniuose pateikta ir dauguma veikėjų pavadinimų, išvestų su priesagomis -tojas, -a (apie 98%), -ėjas, -a (apie 92%) ir -ikas, -ė (apie 75%). Žodyno Įvade taip pat nurodoma, kad „toks išvestinis daiktavardis, turintis dar ir naują, išskirtinę reikšmę, iškeliamas atskiru antraštiniu žodžiu“ (p. VIII). Tokių vedinių su minėtomis priesagomis DLKŽ yra mažiau nei neantraštinių veiksmažodžių ir būdvardžių abstraktų bei veikėjų pavadinimų, plg. su priesagomis -umas ir -tojas, -a – apie 2%, su -ėjas, -a – apie 8%, su -ikas, -ė – apie 25%. 1 Vienu kitu atveju antraštinis straipsnio žodis ir vedinys yra giminiški, bet tiesioginės darybos ryšiais nesusiję, pvz., priverstinai ir priverstinumas, arba straipsnyje pateikiami keli to paties afikso vediniai, kurie skiriasi morfologiškai, pvz., daiktavardžio čiuožikas, -ė „čiuožėjas“ straipsnyje pateikiamas moteriškosios giminės atitikmens neturintis zoologijos terminas čiuožikas „vandens paviršiuje šokinėjantis blakių būrio vabzdys (Gerris)“ arba graužikas, -ė „kas graužia, graužėjas“ straipsnyje – daugiskaitinis zoologijos terminas graužikai „žinduolių būrys su nuolat augančiais priekiniais dantimis (Rodentia)“. ² Daugiau apie tai žr. Murmulaitytė 1995: 56; 1997: 124–125. 141 Išimtį sudaro tik ypatybių pavadinimai su priesaga -ybė, kurių maždaug pusė yra pateikta atskirais straipsniais. Palyginus šio darbo afikso ir priesagos -umas vedinių duomenis, akivaizdu, kad ypatybes pavadinantys priesagos -ybė vediniai yra konkretesni, o priesagos -umas vediniais dažniau žymimi grynieji būdvardžių abstraktai. Tiesa, reikia turėti galvoje, kad pastarųjų DLKŽ yra gerokai daugiau: priesagos -ybė vedinių Žodyne yra 338 (4 iš jų pateikti po 2 kartus – pamatinių būdvardžių straipsniuose ir atskirai), o priesagos -umas vedinių – 1904, iš jų 1888 remiasi būdvardžiais ir dalyviai, kiti padaryti iš daiktavardžių, veiksmažodžių, įvardžių, skaitvardžių, prieveiksmių. 1.2. Vediniai, pateikti su vartosenos pavyzdžiais Apie 4,7% išvestinių daiktavardžių, įrašytų pamatinių žodžių straipsniuose, pateikiama su vartosenos pavyzdžiais (neatsižvelgiant į maždaug 16,5 tūkst. veiksmų pavadinimų su priesaga -imas/-ymas, kurie beveik visi pateikiami pamatinių veiksmažodžių straipsniuose, ir tik apie 3% jų tokiais atvejais iliustruojama, bendra neantraštinių iliustruotų vedinių dalis gerokai padidėja ir yra apie 13%). Su vartosenos pavyzdžiais pateikiami 283 priesagos -umas vediniai, tai sudaro apie 15% visų neantraštinių šios priesagos vedinių (pvz., aklumas: Spalvų aklumas (daltonizmas); dažnumas: Dažnumų žodynas (lingv.); laidumas: Elektrinis, šilumos, garso, šviesos laidumas. Molio laidumas vandeniui. ‖ prk. Gatvės laidumas; nuotakumas: Tie laukai neturi nuotakumo ir kt. Vedinių su kitais afiksais statistika šiuo požiūriu yra tokia: su pavyzdžiais pateikta 19, arba apie 11%, neantraštinių priesagos -ybė vedinių (pvz., neliečiamybė: Teritorinė neliečiamybė, taip pat reikšmybė: Reikiamybės dalyvis (gram.) ir kt.); 48, arba apie 8%, neantraštinių priesagos -tojas, -a vedinių (pvz., palaikytojas, -a: Sumanymo rėmėjas ir palaikytojas); 32, arba apie 14%, neantraštinių priesagos -ėjas, -a vedinių (pvz., užtarėjas, -a: Jis mano užtarėjas ir globėjas); 6, arba apie 5%, neantraštinių priesagos -ikas, -ė vedinių (pvz., degikas, -ė: Plytų degikai). 1.3. Vediniai, pateikti su definicijomis Keletas neantraštinių vedinių DLKŽ pateikta su definicijomis. Tai 7 priesagos -umas vediniai, pvz., induktyvumas fiz., „elektros grandinės galėjimas sukurti magnetinį srautą“, kanceliariškumas „raštinės darbo, jos tvarkos formalizavimas (dažnai perdėtas)“, 3 priesagos -tojas, -a vediniai, pvz., kalbėtojas, -a 1. „kas kalba, šneka“; 2. „kas sako viešą kalbą“, 1 priesagos -ėjas, -a vedinys – padėjėjas, -a „pagalbininkas“. Jie sudaro labai menką visų neantraštinių vedinių dalį – apie 0,05%. Neantraštiniai priesagos -imas/-ymas vediniai DLKŽ nėra apibrėžiami. 1.4. Vediniai, pateikti su terminų pažymomis Kai kurie aptariamųjų afiksų vediniai DLKŽ turi terminų pažymas. Apskritai jų yra labai nedaug – vos 0,4%, tačiau skirtingų priesagų vedinių statistika šiuo požiūriu gerokai skiriasi. Antai tik 20 priesagos -imas/-ymas vedinių (iš daugiau nei 16,5 tūkst., arba 0,12%) yra terminai, pvz., atgimimas 2. istor. „Renesansas“, įstatymas 2. teis. „aukščiausiosios valstybinės valdžios teisės normų 142 aktas“. O terminų, padarytų su priesaga -ikas, -ė, yra net 8,48% visų šios priesagos vedinių (14 iš 165 sememų³, pvz., ėjikas, -ė 2. sport. „ėjimo sportininkas“, švilpikas 1. zool. „didokas kailinis urvinis graužikas (Marmota)“ (nepamirština, kad apskritai šio afikso vedinių yra apie 100 kartų mažiau nei veiksmažodinių pavadinimų su priesaga -imas/-ymas). Vedinių su kitomis priesagomis statistiniai duomenys: terminų pažymas turi 6,73% priesagos -ybė vedinių (26 iš 408 sememų), pvz., aplinkybė 2. gram. „antrininė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką ir kt.“; 3. teis. „koks nors veiksnys, turintis poveikio nusikaltimo pobūdžiui“, lygybė 4. mat. „santykis, rodantis, kad jo nariai lygūs“; 1,88% (5 iš 266) priesagos -ėjas, -a vedinių, pvz., gynėjas, -a 3. sport. „gynybos žaidėjas“, pjovėjas zool. „straubliukų šeimos vabalas – augalų kenkėjas (Otiorrhychus)“; 0,78% (15 iš 1922) priesagos -umas vedinių, pvz., modalumas 1. lingv. „kalbėtojo požiūris į kalbos turinio santykį su tikrove“, pilnapadiškumas med. „kojų padų yda“; 1 priesagos -tojas, -a vedinys (iš 623, arba 0,16%) – liudytojas, -a 2. teis. „kas kito byloje duoda parodymus“. Pažymėtina, kad čia skaičiuoti tik DLKŽ atitinkamai apibūdinti terminai. Kai kurie vediniai tokių pažymų neturi, nors yra tam tikrų sričių terminai, pvz., sutrumpinimu tech. galėtų būti pažymėtas vedinys vilkikas 1. „traktorius ar šiaip mašina, kuri velka kitas mašinas“; 2. „laivas, kuris velka kitus laivus“ (plg. stūmikas tech. „laivas, kuris stumia baržas; prieš. vilkikas“), atitinkamai nepažymėti ir teisės terminai gynėjas, -a 2. „kas oficialiai gina kaltinamąjį teisme, advokatas“, teisėjas, -a 1. „pareigūnas, kuris sprendžia bylas teisme“, medicinos terminai nėštumas, sergamumas ir kt.⁴. Akivaizdu, kad beveik visi pažymėtieji terminai yra antraštiniai straipsnių žodžiai. Tiesa, vienas kitas pateikiamas ir pamatinių žodžių straipsniuose (ir tai prieštarauja cituotiems DLKŽ Įvado teiginiams, kad naujas, išskirtines reikšmes turintys išvestiniai daiktavardžiai iškeliami atskirais antraštiniais žodžiais), pvz., būdvardžio induktyvus, -i straipsnyje įrašytas induktyvumas fiz., daiktavardžio išverstakis, -ė straipsnyje – išverstakumas med., dalyvio esamas, -a straips- 3 Kalbant apie terminus, statistiniu vienetu laikoma semema, t. y. atskira vedinio reikšmė, nes kai kuriais atvejais tas pats keliareikšmis vedinys yra kelių sričių terminas (pvz., aprašymas 2. lit. „veikalas, kuriame kas aprašoma“; 3. teis. „turto sąrašo sudarymas“, valentingumas 1. chem. „atomo savybė prisijungti tam tikrą kiekį kitų atomų“; 2. lingv. „kalbos vieneto galėjimas jungtis su kitais, junglumas“) arba turi ir neterminologizuotų reikšmių (pvz., laitkinimas 1. istor. „seniausia žmonijos istorijos epocha, kurioje žmonės gyveno iš maisto rinkimo, medžioklės ir žvejybos“; 2. „papročių šiurkštumas, nekultūringumas“). 4 Beje, nagrinėjant priesagos -ybė vedinius, pastebėta, kad didžioji dalis žodžiu bei posakiu pavadinimų, su šia priesaga išvestų iš daiktavardžių ir žyminčių kalbos ar tarmės reiškinius, nėra pažymėti kaip kalbotyros terminai. Iš viso žodyne tokių vedinių yra 21, iš jų tik 5 (baltarusýbė, barbarýbė 3, lenkýbė, sovietýbė ir ukrainietýbė) turi pažymą lingv., kiti 16 (anglýbė, aukštaičiųbė, dzūkýbė, latvýbė, lietuvýbė 2, makaronýbė, prancūzýbė, rytietýbė, rusýbė, slavýbė, suvalkiečýbė, tarmýbė, vakarýbė, vokietýbė, žargonýbė ir žemaičiųbė) nėra atitinkamai pažymėti. 143 nyje – esamybė fil., daiktavardžio stūmikas, -ė straipsnyje – stūmikas tech. ir kt. Nereti atvejai, kai neantraštiniai vediniai, be paprastųjų, gali turėti ir terminų reikšmių, tačiau DLKŽ pastarųjų nepateikia (tiesa, kartais tai rodo vartosenos pavyzdžiai), pvz., išlaikymas: Fotografavimas su išlaikymu; rentabilumas: Įmonės rentabilumas; teisingumas: Teritorinis, dalykinis teisingumas. Bylos teisingumas; neliečiamybė: Teritorinė neliečiamybė ir kt. Matyt, tokie daiktavardžiai turėtų būti pateikiami atskirais straipsniais, kuriuose būtų skiriamos kelios leksinės jų reikšmės – viena, sutampanti su darybos reikšme, ir kitos – tam tikrų sričių terminai. 2. Vedinų daugi reikšmiškumas Kompiuterinis DLKŽ variantas (toliau – DLKŽ(k)) suteikia galimybę rūšiuoti žodžius pagal tai, kiek reikšmių – vieną ar daugiau – jie turi. Tačiau tokiu būdu negalima nustatyti tikrojo vienareikšmių ir daugiareikšmių žodžių santykio, kompiuterio pateikiami statistiniai duomenys yra gana sąlygiški, nes vienareikšmiais laikomi ir neantraštiniai vediniai, kurie pamatinių žodžių straipsniuose paprastai pateikiami be definicijų. Šiuo požiūriu patyrinėjus priesagų -imas/-ymas, -umas, -ybė, -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė vedinius atrodytų, kad apie 99% jų DLKŽ yra vienareikšmiai, o maždaug 1% turi 2–5 reikšmes (atsiribojant nuo priesagos -imas/-ymas vedinių, kurių daugiareikšmių tėra 0,5%, vienareikšmių ir daugiareikšmių vedinių santykis būtų maždaug 97% : 3%). Apie 70% (atmetus priesagos -imas/-ymas vedinius – apie 80%) vedinių turi dvi reikšmes, apie 20% – tris. Penkiareikšmis tėra vienas priesagos -imas daiktavardis sprendimas5. Akivaizdu, kad ši statistika neparodo tikrojo vienareikšmių ir daugiareikšmių vedinių santykio DLKŽ, nes didžiąją tiriamų daiktavardžių dalį sudaro minėti neantraštiniai vediniai, todėl vienareikšmių vedinių procentas DLKŽ(k) labai išauga. Kai vedinys pateikiamas daugiareikšmio pamatinio žodžio straipsnyje ir neturi nei definicijos, nei vartosenos pavyzdžio, natūralu manyti, kad ir jis yra daugiareikšmis, t. y. gali remtis bet kuria pamatinio žodžio reikšme ir tokiu būdu turėti tiek pat reikšmių, kiek ir jo pam pagrindinis žodis. Bet kuriuo atveju tai būtų transpozicinis vedinys, t. y. kiekvieną kartą vedinio leksinė ir darybos reikšmės sutaptų (kadangi jis nei apibrėžtas, paaiškintas, nei iliustruotas, apie kitas, specialesnes, vedinio reikšmes nieko negalima spręsti). Antai veiksmažodžio 5 Žinant, kad DLKŽ vengiama per didelio reikšmių smulkinimo ir kad kai kurios tipinės reikšmės ar reikšmių atspalviai net suglaudžiami į vieną vietą (žr. Įvado §25 1) ir 2), p. XI), iš dalies penkiareikšmiu galima būtų laikyti ir daiktavardį vežimas, jei antroji jo reikšmė „ppr. arklių traukiama važiuoklė, ratai; į ją telpantis kiekis“ (t. y. priemonės pavadinimas ir jo pagrindu susiformavusi perkeltinė metoniminė reikšmė) būtų suvokiama kaip dvi atskiros sememos. 144 gręžti 1. „kokių smailų daiktų (pvz. gražtų) sukant, daryti skylę“; 2. „sukant sunk­ti iš šlapio drabužio vandenį“; 3. „sukti, kreipti“ straipsnyje pateikti priesagų -ėjas, -a, -ikas, -ė, -imas bei -imasis vediniai, matyt, gali būti laikomi trireikšmiais, t. y. kiekvienas jų gali remtis visomis pamatinio veiksmažodžio reikšmėmis. Arba veiksmažodžio minėti 1. „sakyti vardą, kalbant vardinti“; 2. „atmintyje laikyti, neužmiršti“; 3. „renginiais ar kitaip pagerbti (metines, sukaktį)“ straipsnyje pateiktas jo abstraktas minėjimas gali būti motyvuotas visų trijų pamatinio žodžio reikšmių, todėl taip pat gali turėti tris reikšmes. Jei kuri nors pamatinio žodžio reikšmė yra terminologizuota, dažniausiai atitinkamai pažymėtas turėtų būti ir tos reikšmės motyvuotas vedinys, tačiau paprastai Žodyne tai neatsispindi, pvz., veiksmažodžio minkštėti 1. „darytis minkštam, minkštesniam“; 2. prk. „darytis meilesniam“; 3. lingv. „būti tariamam minkštai (apie priebalsius)“ straipsnyje pateiktas jo vedinys minkštėjimas nepažymėtas santrumpa lingv., kaip ir veiksmažodžio linksniuoti 1. gram. „kaityti linksniais“; 2. prk. „dažnai minėti kalbant“ straipsnyje pateiktas daiktavardis linksniavimas nepažymėtas gram. Beje, iš šių pavyzdžių matyti, kad toks vedinių pateikimas formaliai neparodo ir to, kad vedinys turi ir perkeltinę reikšmę, dar plg. straipsnį paslỹsti, ~sta, ~do 1. „pašliužti slidžia vieta“: Koja ~do, ir nuvirtau. 2. prk. „netekti doros“: ~dės jaunuolis. ~dimas. Tas pat pasakytina apie stilistines pažymas šnek., menk., niek. ir kt., pvz., baūbti, ~ia, ~ė 1. „storu balsu bliauti, mauroti“: Jautis ~ia. 2. menk. „storu balsu dainuoti, rėkti“. ~imas. Kartais vedinio daugiareikšmiškumą netiesiogiai rodo vartosenos pavyzdžiai. Pavyzdžiui, būdvardžio pažangus, -i 1. „kuris pažengęs, rūpinasi pažanga“: Pažangus žmogus, pažangus judėjimas, pažangi spauda; 2. „gerai besimokantis“: Pažangus mokinys straipsnyje pateiktas jo abstraktas pažangumas iliustruotas dviem pavyzdžiais – pažiūrų pažangumas ir mokinių pažangumas, iš kurių matyti, kad vedinys remiasi dviem pamatinio žodžio reikšmėmis, taigi taip pat kaip pastarasis turi dvi reikšmes. Tačiau su vartosenos pavyzdžiais DLKŽ pateikta tik nedidelė dalis neantraštinių vedinių. Be to, formaliai tas vedinių daugiareikšmiškumas nepažymėtas, neišskirtos 1-oji, 2-oji ir t. t. reikšmės (tai, kad pateikti keli vartosenos pavyzdžiai, dar nerodo žodžio daugiareikšmiškumo – jie gali iliustruoti vieną ir tą pačią reikšmę). Kompiuteris tokius žodžius laiko vienareikšmiais. Antra vertus, vedinys ne visuomet gali remtis visomis pamatinio žodžio reikšmėmis. Antai veiksmažodis laužti DLKŽ turi 5 reikšmes: 1. prž. lūžti 1; 2. „lamdyti mintuvais“; 3. „spausti, slėgti“; 4. „gelti, skaudėti“; 5. „keisti kryptį“. Jo straipsnio gale pateikiami veikėjų pavadinimai su priesagomis -ėjas, -a ir -ikas, -ė bei abstraktus daiktavardis, priesagos -imas vedinys. Pastarasis, matyt, taip pat gali remtis visomis pamatinio veiksmažodžio reikšmėmis. Tuo tarpu veikėjų pavadinimai nedaromi iš laužti 4. „gelti, skaudėti“: Menka sveikata – krūtinę skauda, nugarą laužia. Ši veiksmažodžio reikšmė skiriasi iš kitų sintaksi- 145 niu ir semantiniu valentingumu (Sližienė 1994: 377–388)6. LKŽ VII 196 laužikas, -ė turi tik dvi reikšmes: 1. „kas ką laužia, plėšia“: Tau gana girtuoklių, kasų laužikų iš.; 2. „linų mynėjas, laužėjas“, o pamatinio veiksmažodžio reikšmių nurodoma net 16 (LKŽ VII 201–202). Dègti straipsnyje pateiktas vedinys degikas, -ė iliustruotas pavyzdžiu Plytų degikai, taigi yra šiokia tokia nuoroda į 7-ąją pamatinio veiksmažodžio reikšmę „deginant stiprinti, kietinti“. Šis veikėjo pavadinimas gali remtis ir kitomis degti reikšmėmis, pvz., 2. „kurti ugnį, žiebti“; 8. „degimu gaminti“ (plg. LKŽ II 362 degikas, -ė 1. „kas degimu kietina“; 2. žr. p a d e g i k a s; 3. žr. d e g u č i u s 1). Tačiau degti reiškia ir savaiminį veiksmą arba būseną, pvz., 5. „vysti, džiūti nuo saulės“; 13. prk. „stipriai jausti (gėdą, pyktį ir pan.)“. Šios sememos nuo anksčiau išvardytųjų taip pat skiriasi sintaksiniu ir semantiniu valentingumu, pvz., nereikalauja galininko ir pan. (Sližienė 1994: 172–173), veikėjų pavadinimai iš jų nedaromi. Pateiktieji pavyzdžiai rodo, kad ne visada neantraštinis vedinys turi tiek reikšmių, kiek jo pamatinis žodis. Tai priklauso nuo pamatinio žodžio semantikos, sintaksinio valentingumo, taip pat nuo paties vedinio darybos kategorijos (darybos reikšmės) ir kt. Tarkim, veiksmų ir ypatybių pavadinimai, t. y. veiksmažodžių ir būdvardžių abstraktai, matyt, gali remtis visomis pamatinių veiksmažodžių ir būdvardžių reikšmėmis (bent jau teoriškai)7. Veikėjų pavadinimų daryba šiuo požiūriu yra labiau ribota, pvz., priesagų -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė vediniai paprastai daromi iš tranzityvinių veiksmažodžių (LKG I 318, 320, 321; DLKG 105, 106), o jų pamatiniai žodžiai gali turėti ir intranzityvių reikšmių. Tokiu atveju vedinys turi mažiau reikšmių nei pamatinis žodis. Kartais iliustracijos rodo tokią vedinio reikšmę, kuri negali būti išvedama iš pamatinio žodžio reikšmių, pateikiamų DLKŽ. Taip atsitinka todėl, kad Žodynas pateikia ne visas, o tik dažniau vartojamas reikšmes, arba jų definicijos yra kitaip formuluojamos. Antai veiksmažodis patarnáuti DLKŽ turi 3 reikšmes: 1. „padėti atlikti smulkius buitinius darbus“; 2. „kiek pabūti tarnyboje“; 3. „pastovėti ant užpakalinių kojų“, tačiau nė viena jų netiktų motyvuoti veikėjo pavadinimo patarnáutojas, -a reikšmės, iliustruojamos pavyzdžiu viešbučio patarnáutoja. 6 Beje, DLKŽ apie tai galima spręsti tik iš vartosenos pavyzdžių, tačiau ne kiekviena reikšmė žodyne iliustruojama. 7 Kitas dalykas, ar visos tokių abstraktų reikšmės pakankamai dažnai vartojamos bendrinėje kalboje, ar priklauso nuo konteksto, antruoju atveju jos vargu bau fiksuotinos bendrinės kalbos žodyne, pvz., ėjimas, išvestas iš eiti 20. „būti rodomam“: Šiandien teatre eina „Skirgaila“. LKŽ II 1109–1110 yra atskiras straipsnis ėjimas, dauguma šio daiktavardžio reikšmių jame pateikta ne aiškinant, aprašant, o tiesiog nurodant pamatinį veiksmažodį ir tą jo reikšmę, kuria konkrečiu atveju remiasi vedinys. Beje, tokį pateikimo būdą galima rasti ir DLKŽ, dažniausiai būdvardžių su priesagomis -inis, -ė bei -iškas, -a straipsniuose, pvz.: alkūninis, -ė 1. → a l k ū n ė 1; 2. → a l k ū n ė 5, meškiškas, -a → m e š k a 1, 2, šautinis, -ė → š a u t a s (šauti 1), dar plg. leidžiamas, -a → l e i s t i 1, baladótis 1. → b a l a d o t i 1. 146 LKŽ XV 880 pirmąją veiksmažodžio reikšmę formuluoja „atlikti darbus tenkinant kieno poreikius“. Abiejuose žodynuose pirmosios veiksmažodžio reikšmės iliustruojamos tais pačiais vartosenos pavyzdžiais: patarnauja prie stalo, kuo galiu tamstai patarnauti? ir kt., taigi kalbama apie tą patį veiksmą, tik jis skirtingai apibrėžiamas. Tačiau LKŽ pateikta formuluotė akivaizdžiau motyvuoja profesijos pavadinimą viešbučio patarnautojas, nes pabrėžia, kad šis veikėjas tenkina kieno nors poreikius, o ne šiaip padeda atlikti bet kokius smulkius buitinius darbus. Taigi negalima visų neantraštinių vedinių laikyti vienareikšmiais, taip pat negalima teigti, kad jie turi tiek pat reikšmių, kiek pamatinis žodis (juo labiau kad DLKŽ visų pamatinio žodžio reikšmių gali ir nepateikti). Vadinasi, iš tokio vedinių pateikimo – pamatinių žodžių straipsniuose, be definicijų, dažniausiai ir be vartosenos pavyzdžių – nieko negalima spręsti apie jų reikšmių skaičių, semantinę struktūrą, semantinį santykį su pamatiniu žodžiu ir pan. 3. Transpozicinių vedinių definicijos Pamatinių žodžių straipsniuose paprastai pateikiami transpoziciniai aptariamųjų afiksų vediniai, t. y. tie, kurių leksinė ir darybos reikšmės sutampa. Minėta, kad dažniausiai jie nėra kaip nors apibrėžiami, pavyzdžių su definicijomis pasitaiko labai retai. Kai vedinys pateikiamas atskiru straipsniu, šiame, be išskirtinių (specializuotų, terminais virtusių, tiesiog sukonkretėjusių ir pan.) leksinių reikšmių, dažnai yra ir ta, kuri sutampa su darybos reikšme. Pastarosios leksinės reikšmės DLKŽ pateikiamos gana įvairiai. Remiantis Žodyno Įvade (p. XII–XIII) aptartais žodžių reikšmių aiškinimo būdais, minėtus vedinius šiuo požiūriu galima būtų apytikriai suskirstyti į kelias grupes. I. Nuorodinis reikšmių aiškinimo būdas 1. Vartojant strėlės (→) ženklą: a) nurodomas tik pamatinis vedinio žodis, pvz.: teisingumas 1. → t e i - s i n g a s, kilnybė 1. → k i l n u s, mėgėjas, -a 1. → m ė g t i 1, ėjikas, -ė 1. → e i t i, rašytojas, -a 1. → r a š y t i. Šiuo būdu gali būti aiškinamos visų nagrinėtų afiksų vedinių, išskyrus veiksmų pavadinimus su priesaga -imas/-ymas, reikšmės; b) nurodomas pamatinis žodis ir darybos kategorija, pvz.: atradimas 1. → a t r a s t i (veiksmas), baisūmas 1. → b a i s u s (ypatybė), patarėjas 1. → p a t a r t i (veikėjas). Dažniausiai šitaip pateikiami veiksmų pavadinimai, kitų darybos kategorijų yra tik pavieniai pavyzdžiai. Pastaba. DLKŽ Įvade (§32, p. XIII) vardijant atvejus, kuriais vartojamas strėlės ženklas, apie ypatybių bei veikėjų pavadinimus nekalbama. Šiu darybos kategorijų vedinių, kurių reikšmės pateikiamos tokiu būdu, išties pasitaiko retai. 2. Vartojant sutrumpinimą žr. – nukreipiama į bendrinėje kalboje plačiau vartojamą darybos variantą (DLKŽ Įvado §29), pvz.: jaunýbė 2. žr. j a u n y s t ė, savūmas žr. s a v y b ė 1. 147 II. Apibrėžiamasis – aiškinamasis būdas 1. Definicijoje pateikiama vedinio darybos reikšmė, jos formuluotėje vartojamas pamatinis žodis, pvz.: bėgikas, -ė 1. „kas bėga“, puolėjas, -a 1. „kas puola“, žadėtojas, -a 1. „kas žada“, nešvarybė „kas nešvaru“. Būdingiausia veikėjų pavadinimams. 2. Definiciją sudaro pamatinis žodis ir darybos kategorijos pavadinimas, pvz.: išdykybė „išdykusio ypatybė“, neigiamybė „neigiama ypatybė“; plg. I. 1. b). 3. Definicijoje vartojami darybos sinonimai, kitų priesagų ir galūnių vediniai iš tų pačių pamatinių žodžių, pvz.: išdykimas „išdykybė“, aukštybė 1. „aukštumas“, geradarybė „geradarystė“, labdarybė „labdara“, nežinomybė „nežinojimas, nežinia“, tolybė „tolumas, tolis“; plg. I. 2. Būdinga ypatybių pavadinimams. 4. Apibrėžiama bendrašakniais vediniais iš kitų pamatinių žodžių, pvz.: dievybė 1. „dieviškumas“, paslaptýbė „palaptingumas“, savižudybė „nusižudymas“. Būdinga ypatybių pavadinimams. Žodžio reikšmė gali būti nusakoma ir derinant kelis apibrėžiamojo-aiškinamojo būdo variantus, pvz.: atradėjas, -a „kas ką atranda, padaro atradimą“ (II. 1 ir II. 3), galimybė „kas galima, galimumas“ (II. 1 ir II. 3), vertybė „vertė, vertingumas“ (II. 3 ir II. 4) ir pan. Nagrinėjamų vedinių semantika DLKŽ gali būti aiškinama ir kitaip. Antai pastebėta, kad apibrėžiant ypatybių pavadinimus, definicijose dažnai pasitaiko veiksmažodžių turėti ir būti abstraktai, pvz., suinteresuotumas „turėjimas intereso“, neštumas „buvimas nėščios, nėščios būklė“, dar plg. nevienodus sinonimiškų vedinių apibrėžimus – mažavertiškumas „turėjimas mažos vertės“ ir menkavertiškumas „vertės menkumas“ (LKŽ VIII 13 – „vertės menkumas; mažavertiškumas“), pilnateisiškumas „visateisiškumas“ ir visateisiškumas „turėjimas visų teisių“. Šioje trumpoje apžvalgoje nesiekta suregistruoti visus galimus nagrinėtų vedinių reikšmių apibrėžimo būdus ir pateikti tikslius statistinius duomenis. Ką nors tiksliau pasakyti šiuo klausimu ar ieškoti kokių nors dėsningumų (tarkim, kad vienų darybos kategorijų vediniams būdingesnis vienas, kitų – kitas reikšmių aiškinimo būdas) būtų sudėtinga, nes atskirų darybos kategorijų vedinių skaičius DLKŽ labai skiriasi (plg. priesagos -imas/-ymas vedinių – apie 16,5 tūkst., o priesagos -ikas, -ė – 152), kai kuriais atvejais sunku apibendrinti ir dėl duomenų stokos. Vis dėlto akivaizdu, kad kokios nors bendros sistemos pateikiant transpozicinių (antraštinių) vedinių reikšmes nėra, kurios nors vieno išvardytųjų būdų Žodyne nėra griežtai laikomasi. Siekiant tvarkos galbūt derėtų atsisakyti I. 1. a) ir II. 1 būdų ir vartoti tik I. 1. b). Taip pat nederėtų apibrėžti vienu žodžiu, nes pasitaiko, kad tokiu keliu einant nuo vieno žodžio prie kito, dažnai perskaitomi keli straipsniai ir galų gale grįžtama prie to, kurio reikšmę ir norėta išsiaiškinti, taigi Žodyne neišvengta tautologijos. 148 4. Specializuoti veikėjų pavadinimai Priesagų -tojas, -a ir -ėjas, -a vediniai žymi asmenis tiek pagal atsitiktinį jų darbą, trumpai trunkantį arba tik vieną kartą atliekamą veiksmą, tiek pagal nuolatinį darbą, verslą, profesiją (LKG I 317, 320). Priesagos -ikas, -ė vediniai tik retkarčiais asmenis pavadina pagal profesiją (LKG I 320). DLKŽ yra apie 100 žinomesnių, plačiau vartojamų profesijų pavadinimų su šiomis priesagomis – su -tojas, -a – 40, su -ėjas, -a – 36, su -ikas, -ė – 20. Tai sudaro apie 9,11% visų šios darybos vedinių – priesagos -tojas, -a vedinių – 6,42%, priesagų -ėjas, -a ir -ikas, -ė – atitinkamai 13,53% ir 12,12% vedinių8. Profesijų pavadinimai DLKŽ pateikiami trejopai: 1) atskirais straipsniais, t. y. su definicijomis ir (dažniausiai) vartosenos pavyzdžiais – apie 23%: priesagos -tojas, -a vedinių – apie 15% (pvz., gydytojas, -a „gydymo specialistas“: Gydytojas apžiūrėjo ligonį. Kreiptis į gydytoją), priesagos -ėjas, -a vedinių – apie 28% (pvz., siuvėjas, -a „siuvimo specialistas“: Baltinių siuvėja. Vyriškų drabužių siuvėjas. Mokytis siuvėjui), priesagos -ikas, -ė – apie 30% vedinių (pvz., bėgikas, -ė 2. „bėgimo rungčių sportininkas“); 2) pamatinių veiksmažodžių straipsniuose (be definicijų) – apie 77%: priesagos -tojas, -a vedinių – apie 85%, -ėjas, -a – apie 72%, -ikas, -ė – apie 70%: a) su vartosenos pavyzdžiais – apie 32% visų neantraštinių vedinių: priesagos -tojas, -a – apie 38% (pvz., išjodinėtojas, -a: Žirgų išjodinėtojas), -ėjas, -a – apie 35% (pvz., rišėjas, -a: Knygų rišėjas (knygrišys)), -ikas, -ė – apie 14% (pvz., kūrìkas, -ė: Krosnies kūrikas (kūrentojas)); b) be vartosenos pavyzdžių – apie 68% visų neantraštinių vedinių: priesagos -tojas, -a – apie 62% (pvz., programuotojas, -a), -ėjas, -a – apie 65% (pvz., virėjas, -a), -ikas, -ė – apie 86% (pvz., šerikas, -ė). Šie statistiniai duomenys rodo, kad dauguma nagrinėtų profesijų pavadinimų atskirų straipsnių neturi, jie paprastai neapibrėžiami, neaiškinami ir neilustruojami. Tačiau tokie vediniai yra nominaciniai, jų darybos ir leksinės reikšmės nesutampa, t. y. jie ne tiesiog įvardija veikėją pagal jo atliekamą veiksmą, o dar papildomai žymi, kad tai yra nuolatinis jo užsiėmimas. Antai gynėjas, -a 1. „kas gina“; 2. „kas oficialiai gina kaltinamąjį teisme, advokatas“; 3. sport. „gynybos žaidėjas“. Tik pirmąja reikšme tai yra transpozicinis vedinys, nespecializuotas veikėjo pavadinimas (tokie paprastai tiesiog įrašomi į pamatinių veiksmažodžių straipsnius). 2-oji ir 3-oji reikšmės jau turi papildomų semų, yra virtusios terminais (nors 2-oji ir nepažymėta teis.), todėl šis daiktavardis pagrįstai pateikiamas atskiru straipsniu. 8 Šie santykiniai duomenys gal šiek tiek prieštarauja LKG teiginiams – profesijų pavadinimų su priesaga -ikas, -ė procentas yra didesnis nei priesagos -tojas, -a vedinių (plg. 12,12% ir 6,42%), tačiau reikia turėti galvoje, kad priesagos -ikas, -ė vedinių DLKŽ yra beveik 4 kartus mažiau nei priesagos -tojas, -a vedinių, kurie, beje, beveik visi be definicijų pateikiami pamatinių žodžių straipsniuose. Priesagos -ikas, -ė vediniai dažniau turi specialesnių reikšmių, jų apie 1/4 pateikiama atskirais straipsniais. 149 Kitų kalbų žodynuose profesijų pavadinimais tapę vediniai taip pat iškeliami antraštiniais žodžiais (plg. LVV 7), o ne itin paplitę, „lengvai padaromi“, t. y. produktyvių ir reguliarių darybos tipų nespecializuoti vediniai apskritai nededami (Ожегов 1988: 9–10). Taigi akivaizdu, kad nemaža dalis vedinių, pateiktų pamatinių veiksmažodžių straipsniuose, taip pat turi specialesnių reikšmių, yra tam tikrų sričių terminai (pvz., dėstytojas, -a, gelbėtojas, -a, montuotojas, -a, programuotojas, -a, prižiūrėtojas, -a, vairuotojas, -a; drožėjas, -a, kepėjas, -a, kirpėjas, -a, pjovėjas, -a, šokėjas, -a, tiekėjas, -a, verpėjas, -a, vertėjas, -a, virėjas, -a; jojikas, -ė, krovikas, -ė, liejikas, -ė, nešikas, -ė, šėrikas, -ė ir daugelis kt.), tačiau DLKŽ tai neatsispindi. Tokių vedinių buvimą profesijų pavadinimais kartais parodo vartosenos pavyzdžiai (pvz., skutėjas, -a: Jis vertėsi skutėjo amatu, 2 braižytojas, -a: Jis dirba braižytoju) arba terminų pažymos (pvz., kilnotojas, -a: Sunkumų kilnotojas (sport.)). Vienu atveju neantraštinis profesijos pavadinimas netgi turi definiciją – suvirintojas, -a „metalų suvirinimo darbininkas ar specialistas“. Kartais profesijų pavadinimai (ar kitokias specialesnes reikšmes turintys vediniai), žymintys analogišką arba artimą veiklą užsiimančius asmenis, padaryti su tomis pačiomis priesagomis, DLKŽ pateikiami nevienodai (žr. lentelę): Eil. nr. | Antraštinis vedinys | Neantraštinis vedinys | iliustruotas | neiliustruotas | 1. | mokytojas, -a | dėstytojas, -a | 2. | rašytojas, -a | tapytojas, -a | 3. | siuntėjas, -a | gavėjas, -a | 4. | bėgikas, -ė | metikas, -ė | jojikas, -ė | čiuožikas, -ė | ėjikas, -ė 7. sport. | 2 plaukikas, -ė | 5. | siuvėjas, -a | verpėjas, -a | mezgėjas, -a | audėjas, -a | 1 sukirpėjas, -a Kai profesijų pavadinimai yra antraštiniai atskirų straipsnių žodžiai, jie pateikiami su definicijomis. Šios formuluojamos gana įvairiai – apibrėžiant vartojami žodžiai specialistas (žr. vedinių audėjas, -a, gydytojas, -a, siuvėjas, -a definicijas), darbininkas (suvirintojas, -a), pareigūnas (tardytojas, -a, tarnautojas, -a, teisėjas, -a 1.), sakoma, kad asmuo ta veikla verčiasi (skalbėjas, -a) ir pan. Kartais pirmoji tokio žodžio reikšmė DLKŽ tapatį darybos reikšmei, ji taip pat 150 pateikiama nevienodai, plg.: patarėjas, -a 1. → p a t a r t i (veikėjas), rašytojas, -a 1. → r a š y t i, puolėjas, -a 1. „kas puola“9. Kai kuriems profesijų pavadinimams DLKŽ trūksta terminų pažymų, pvz., gynėjas, -a 2, tardytojas, -a, tarėjas, -a (sudėtinis terminas Teismo tarėjas), teisėjas, -a nepažymėti sutrumpinimu teis.; 7-oji vedinio ėjikas, -ė reikšmė pažymėta sport., o bėgikas, -ė 2, čiuožikas, -ė 2, plaukikas, -ė 2 šios pažymos neturi (nekalbant jau apie neantraštinius buriuotojas, -a, irkluotojas, -a, jojikas, -ė, metikas, -ė ir kt.); vedinio pūtikas, -ė 2-oji reikšmė „kas griežia pučiamuoju instrumentu“ nepažymėta muz. ir t. t. 5. Terminai Apie įvairius DLKŽ esančių terminų pateikimo nenuoseklumus jau kalbėta ir rašyta (Žilinskienė 1995; 1997, Gudavičius 1997 ir kt.). Šiuokart norėta atkreipti dėmesį į kai kuriuos dar neaptartus klausimus ir pasvarstyti, kaip tokių nenuoseklumų išvengti naujame bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Iš karto primintina, kad DLKŽ ne visi terminai ir terminologizuotos reikšmės yra pažymėti atitinkamais sutrumpinimais. Tai pasakytina apie liaudinius terminus, vedinius, padarytus iš terminų, ir kitą plačiau už „grynuosius“ terminus vartojamą specialesnę leksiką. Kompiuteriniame DLKŽ variante ji papildomai pažymėta „nematomomis“ (skiriant nuo „matomų“, jau buvusių Žodyne) pažymomis. Jos reikalingos duomenų analizei, antraip kompiuteris negalėtų pateikti visų kurios nors srities terminų, pvz., žodžių gydymas, kraujavimas, paralyžiavimas, įtraiška, liga, sloga ir pan. jis neat rinktų kartu su kitais medicinos terminais, nes jų straipsniuose nėra sutrumpinimo med.; tokiu atveju medicinos terminų sąrašas būtų trūkstamas. 5.1. Šiuokart domėtasi kalbotyros terminais. Iš viso DLKŽ yra 294 straipsniai, turintys sutrumpinimus lingv. arba gram. Jais gali būti pažymėtas visas antraštinis žodis (vienareikšmis ar keliareikšmis), dalis jo reikšmių arba žodžių junginys, į kurį įeina antraštinis žodis. Dar 221 straipsnyje tos pažymos yra „nematomos“. Taigi galima manyti, kad DLKŽ pažymėta tik apie 57% visų jame esančių kalbotyros terminų ir kitos specialesnės šios srities leksikos. Šie terminai (iš viso 51510) palyginti su pateiktaisiais „Kalbotyros terminų žodyne“ (toliau – KTŽ). Apie 82% pažymėtų DLKŽ terminų rasta ir KTŽ. 9 Straipsnyje pardavėjas, -a „kas parduoda“: Daržovių, ledų pardavėja pateikta definicija reikėtų suformuluoti tiksliau (plg. LKŽ IX 409 – „kas parduoda pirkėjams“), vis dėlto pardavėju dažniausiai vadinamas ne kiekvienas, kartą sugalvojęs parduoti kokį sau nereikalingą daiktą, o tas, kuris iš to gyvena. 10 Tiek DLKŽ yra žodžių, turinčių bent vieną terminologizuotą reikšmę, arba kartu su kitais žodžiais sudarančių sudėtinius kalbotyros terminus. Kitaip sakant, šis skaičius rodo, kad Žodyne yra 515 straipsnių, kuriuose pateikiami kalbotyros terminai ir kita specialesnė šios srities leksika, (ne)pažymėta sutrumpinimais lingv. ir gram. Tais atvejais, kai minėtos pažymos pasitaiko iliustracijose, šiuosyk nesidomėta ir jie į statistiką neįtraukti. 151 Tų, kurių pažymos „nematomos“, KTŽ tėra apie 50%, su pažyma gram. – tik apie 40%. Tačiau reikia turėti galvoje, kad KTŽ pateikia anaiptol ne visus, o tik svarbesnius, dažniau vartojamus terminus, pavyzdžiui, jame nėra aiškinami veiksmažodžiai, nors asmenuoti, laipsniuoti, prieveiksmėti ir t. t. neabejotinai yra kalbotyros terminai. Nėra ir kalbininkų pavadinimų pagal atskirus mokslus ar mokslo šakas (pvz., baltistas, germanistas, dialektologas, etimologas, leksikologas, leksikografas, taip pat klasikas, sintaksininkas, žodynininkas ir pan.), nors pačių mokslų ir šakų pavadinimai pateikiami (baltistika, germanistika, dialektologija, etimologija, leksikologija, leksikografija ir t. t.). Rengiant bendrinės kalbos žodyną idealu būtų turėti visus terminų žodynus (tų sričių, kokius sutrumpinimus vartoja DLKŽ) ir patikrinti, ar į DLKŽ patekę terminai, terminologizuotos žodžių reikšmės bei žodžių junginiai yra atitinkamai pažymėti. Tačiau ne visų sričių terminų žodynai jau parašyti. Antra vertus, galbūt nėra prasmės DLKŽ ieškoti kiekvieno žodžio, kuris yra didelės apimties terminų žodynuose (pvz., fizikos, medicinos, politechnikos) arba tikrinti kiekvieną, tarkim, tekstilės terminų žodyne pateiktą žodį, jei DLKŽ iš tikrųjų šios srities terminų tėra 3 (Žilinskienė 1997: 46). Akivaizdu, kad nuosekliai šito padaryti nepavyks – bent jau kol kas, kol nėra kompiuterinio terminų banko, trūksta pačių terminų žodynų. Tuo tarpu galbūt galima būtų patikrinti bent mažesnės apimties žodynų (pvz., kalbotyros terminų ir pan.) terminus. Ateityje naudojantis kompiuteriniu terminų banku tokią patikrą galbūt reikėtų iš dalies patikėti kompiuteriui, kad šis sudarytų DLKŽ ir tam tikros srities terminų žodyne pasikartojančių žodžių registrą. Pastarasis padėtų tinkamai sutvarkyti DLKŽ esančius terminus, tinkamai pateikti juos naujajame bendrinės kalbos žodyne, išvengti įvairių nenuoseklumų. Tuo tarpu galima būtų pasinaudoti minėtomis „nematomomis“ terminų pažymomis, kurios leidžia iš DLKŽ išrinkti ir liaudinius terminus, iš terminų padarytus žodžius, šiaip nepažymėtus terminus ir pan. Turint žodžių sąrašą, kurį sudaro terminai ir žodžiai, atitinkamai nepažymėti, bet vis dėlto turintys specialesnes reikšmes, taip pat galima ištaisyti nemažai akivaizdžių DLKŽ pasitaikančių nenuoseklumų, kai kurias pažymas padaryti „matomas“. Kitais atvejais, jei žodžio nėra tam tikros srities terminų žodyne, bet jo reikšmė tikrai terminologizuota (tai rodo ir definicija, ir vartosenos pavyzdžiai), jis gali būti paliktas su „nematoma“ pažyma. Tarkim, tokie gal galėtų būti džūkuoti 1. „kalbėti kuria nors džūkų šnekta“; 2. „išlaikyti džūkybę, šnekant nedžūkiškai“, garsynas „kalbos garsų sistema“, priešdėletas, -a „turintis priešdėlį“, išversti 7. „tekstą ar kalbą pateikti kita kalba“ (o versti 11. „vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba“, vertėjas, vertimas, matyt, žymėtini „matomomis“ pažymomis, pastarąjį vedinį pateikia ir KTŽ). Bet kuriuo atveju paskutinį žodį šiuo klausimu turėtų tarti terminologai ir atitinkamų sričių specialistai. 5.2. Bendrinės kalbos žodyne reikėtų atsisakyti pasenusių, nebevartojamų arba retai vartojamų, itin specifinių terminų (pvz., garsamokslis lingv., psn. „fo- 152 netika“, galbūt ir kryptininkas gram. „einamasis vidaus vietininkas“) bei terminų reikšmes turinčių žodžių junginių (pvz., nebūvelis, -ė straipsnyje pateikto veiksnio vardininkas nebūvelis). Šių žodžių nepateikia KTŽ, žodžio kryptininkas nėra ir LKŽ. 5.3. DLKŽ Įvado §36 (p. XII) teigiama, kad „sudėtiniai terminai ar šiaip įvairūs sudėtiniai pavadinimai, kurių reikšmė nepriklauso arba tik iš dalies priklauso nuo juos sudarančių dėmenų reikšmės […] dedami po visų žodžio reikšmių už trikampio ženklo (△) ir skliausteliuose paaiškinami“. Natūralu būtų tikėtis, kad bent jau sudėtinių terminų atveju šios tvarkos laikomasi griežtai. Tačiau taip yra anaiptol ne visada. Antai žodžio jungtis „sujungimas, ryšys“ straipsnyje kai kurie žodžių junginiai pateikiami kartu su vartosenos pavyzdžiais, nurodant jų vartojimo sritis – kištukinė jungtis (tech.), kremzlinė, raumeninė jungtis (anat.), anglies atomų jungtys (chem.). O žodžių junginys sudurtinio tarinio jungtis pateikiamas už trikampio ženklo, pažymėtas sutrumpinimu gram. ir paaiškintas. Kiek nukrypstant nuo kalbotyros terminų pastebėtina, kad nevienodai pateikiami karinius laipsnius žymintys sudėtiniai terminai jaunesnysis leitenantas ir vyresnysis leitenantas. Abiem atvejais jie pateikti kartu su kitais, neterminologizuotais, žodžių junginiais ir sakiniais. Jaunesnysis leitenantas pateiktas straipsnyje, kurio antraštinis žodis yra nelyginamojo laipsnio būdvardis jaunas, -a. Nurodyta tik viena jo reikšmė – „nedaug amžiaus turintis; mažiau amžiaus turintis už kitus, prieš. s e n a s“. Išeitų, kad karinis laipsnis kažkokiu būdu susijęs su žmogaus amžiumi. Antrasis sudėtinis karybos terminas pateiktas straipsnyje, kurio antraštinis žodis vyresnis, -ė yra aukštesniojo laipsnio formos ir turi dvi reikšmes – 1. „turintis daugiau metų“; 2. „esantis aukščiau savo laipsniu, pareigomis“. Tačiau antrąją reikšmę iliustruojantis žodžių junginys vyresnysis leitenantas nepažymėtas sutrumpinimu kar., kurį turi jaunesnysis leitenantas. KTŽ (p. 124) yra du kalbotyros terminai su būdvardžiu minkštasis – minkštasis gomurys ir minkštasis priebalsis. DLKŽ pateikia tik antrąjį iš jų – kaip 8-osios (terminologizuotos, pažymėtos sutrumpinimu lingv.) būdvardžio minkštas, -a reikšmės iliustraciją. Šios reikšmės definicija „tariamas prieš priešakinius balsius“ rodo, kad jokiu kitu pavyzdžiu ji ir negalėtų būti iliustruota, taigi tai yra viso junginio, o ne vieno būdvardžio definicija. Beje, šio junginio būdvardis, kaip ir turi būti terminų atveju, yra įvardžiuotinis, t. y. aštuntąja reikšme vartojamas būdvardis minkštas, -a neturi paprastosios formos ir tuo skiriasi nuo kitų reikšmių. Dar plg. nosinis, -ė 2. lingv. „pro nosį tariamas“: -iai priebalsiai (m, n); 3. lingv. „pagal tradiciją rašomas su uodegėle apačioje: -ės balsės (raidės, turinčios išnykusio nosinumo pažymėjimą – ą, ę, į, ų). Pastaruoju atveju galima sakyti, kad nosinės balsės DLKŽ turi dvi definicijas; junginio pateikimas rodytų, kad tai paprasta terminologizuotos reikšmės iliustracija, o ne sudėtinis terminas, nes pastariesiems žymėti vartojamas specialus trikampio ženklas. 153 Siekiant nuoseklumo minkštasis priebalsis ir kiti minėti junginiai galėtų būti pateikti už trikampio ženklo straipsnio gale, kaip platusis balsis (lingv. „tariamas neįtemptu liežuviu, pavyzdžiui, a“) – būdvardžio platùs, -i straipsnyje, sklandėji priebalsiai (lingv. l ir r) – būdvardžio sklandùs, -i straipsnyje arba gramatikos terminas nežymimieji įvardžiai (gram. „kuriais tik bendrais bruožais nurodomas daiktas, skaičius ar ypatybė, pvz.: bet kas, kas nors, keliolika, šioks toks“), kuriam vienam skirtas visas antraštiniu žodžiu nežymimasis prasidedantis straipsnis. Taigi bendrinės kalbos žodyne terminų vartojimo sritys žymintys sutrumpinimai pateiktini tik prie paties vientisinio termino, terminologizuotos reikšmės ženklo arba sudėtinio termino, kuris visuomet turėtų būti išskirtas iš kitų junginių trikampio ženklu. Galbūt reikėtų atsisakyti vartojimo sričių žymėjimo iliustracijose. 5.4. Minėta, kad kai kurių priesagų (-imas/-ymas, -umas, -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė ir kt.) vediniai dažniausiai be definicijų ir vartosenos pavyzdžių pateikiami pamatinių žodžių straipsniuose. Jei toks vedinys yra virtęs terminu arba padarytas, remiantis terminologizuota pamatinio žodžio reikšme, jį reikėtų pateikti atskiru straipsniu, kuriame, be antraštinio žodžio, būtų ir jo definicija bei vartosenos pavyzdžių. Tuo atveju, jei vedinys yra transpozicinis (t. y. jo leksinė reikšmė, lyginant su pamatinio žodžio reikšme, neturi semantinio prieaugio, sutampa su darybos reikšme), nurodytinas pamatinis žodis, tiksliai pažymint tą reikšmę, kuri motyvuoja vedinį. Taigi atskirais straipsniais turėtų būti pateikti kalbotyros terminai asmenavimas, būdvardėjimas, daiktavardėjimas, kaitýmas, kirčiavimas, laipsniavimas, prieveiksmėjimas, transkribavimas ir pan. Kai kuriais atvejais išskirtinos kelios tokių terminų reikšmės, pvz., žodžio vertimas atveju reikėtų apibrėžti patį veiksmą ir jo rezultatą. Naudojantis kompiuterinės DLKŽ analizės programa ir neišleidžiant iš akių minėtų dalykų, terminus bendrinės kalbos žodyne galima būtų pateikti gerokai nuosekliau, nei tai padaryta DLKŽ. 6. Neantraštinio žodžių pateikimo būdo trūkumai 6.1. Dalį DLKŽ išvestinių žodžių pateikiant kitų (dažniausiai – pamatinių) žodžių straipsniuose, neišryškėja jų semantika – reikšmių skaičius ir hierarchija, semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais ir pan., nes beveik visi (apie 99%) tokių vedinių pateikiama be definicijų. Čia primintina, kad net apie 45% DLKŽ daiktavardžių yra neantraštiniai. 6.1.1. DLKŽ neatsispindi vedinio daugiareikšmiškumas. Dėl to negalima nustatyti ir tikrojo vienareikšmių ir daugiareikšmių žodžių santykio Žodyne. 6.1.2. DLKŽ yra daugiau terminų nei pažymėta ir negalima tiksliai žinoti, kokią Žodyno leksikos dalį jie sudaro. 6.1.3. Negalima nustatyti, kiek vedinių (ir apskritai DLKŽ pateiktų žodžių) vartojama perkeltinėmis reikšmėmis. 154 6.1.4. Žodynas neparodo visos stilistinės vedinių ir apskritai jame pateikiamų žodžių įvairovės. 6.1.5. Net ir tais retais atvejais, kai neantraštiniai vediniai iliustruojami, jų daugiareikšmiškumą Žodyno vartotojas gali suvokti tik gerokai pastudijavęs visą pamatinio žodžio straipsnį, nes formaliai tai nėra parodyta. 6.2. Neparodomi tokių vedinių sintaksiniai ryšiai, nes dažniausiai jie neiliustruojami – vartosenos pavyzdžių DLKŽ neturi apie 95% neantraštinių daiktavardžių. 6.3. Vartotojui, ypač silpniau mokančiam lietuvių kalbą, kartais gali būti keblu rasti reikalingą žodį, nes ne visi DLKŽ žodžiai pateikiami pagal abėcėlę. Tokia tvarka yra išdėstyti Žodyno straipsniai, o juose gali būti keli pusjuodžiu šriftu įrašyti žodžiai – antraštinis (-iai) ir vienas ar keli jo (jų) vediniai. Be to, neantraštinių vedinių dažniausiai pateikiamas tik baigmuo, t. y. toks žodis matomas ne ištisai, o suskaidytas, ir ne visada skaidoma morfemomis (nors tai būtų pageidautina, kai straipsnyje pateikiami bendrašakniai žodžiai), pvz.: drau-dimas, kei-tikas, kei-timas, kei-timasis, pabr-igzimas, paskl-idimas, paskl-aidymas, pliur-škimas ir kt. 6.4. Žodyne kai kurie vediniai pateikiami po du kartus – pamatinių žodžių straipsniuose ir atskirais straipsniais (kai yra įgiję specialesnių reikšmių). Tokių priesagos -imas/-ymas vedinių yra 35 (pvz.: akėjimas, apsiauvimas, maišymas, pasimãtymas ir kt., daugiau žr. Murmulaitytė 1997: 123, 125, 126), priesagos -umas – 1 (teisingumas), priesagos -ybė – 4 (bendrybė, gardybė, tolygybė, vertybė), prieveiksmių su priesaga -ai – 2 (apskritai, riestai). Šitą pasikartojimą sunku pastebėti dėl minėto vedinių išskaidymo ir kai kurių jų neabėcėlinio pateikimo. 6.5. Dėl minėtų priežasčių kai kurie vienodai rašomi žodžiai DLKŽ atsiduria toliau vienas nuo kito, ir tik skaitant kompiuteriu sudarytus žodžių sąrašus, kuriuose visi žodžiai pateikiami ištisai ir pagal abėcėlę, pastebima, kad Žodyne yra nepažymėtų homonimų ir homografų. Tokių priesagos -imas/-ymas vedinių yra apie 40 porų, pvz., saldimas (: saldūs, -i) ir saldimas (: salsti), uogavimas (: uogauti) ir uogavimas (: uoguoti) ir kt. (daugiau pavyzdžių ir smulkesnę jų klasifikaciją žr. Murmulaitytė 1997: 126–130), priesagos -umas vedinių – 4 poros: trūkumas (: trūkti) ir trūkumas (: trūkis, -i), dvišakumas (1. „dviejų šakų suaugimo vieta“; 2. „tarpkojis“) ir dvišakumas (būdvardžio dvišakas, -a abstraktas), taip pat glūdimas ir glūdimas, mažumas ir mažumas, prieveiksmių su priesaga -iai – 1 pora: stačiai (: status, -i) ir stačiai (: stačias, -ia). Peržiūrėjus priesagos -ikas, -ė veikėjų pavadinimus, matyti, kad kai kurie iš jų yra virtę zoologijos arba botanikos terminais ir neturi moteriškosios giminės atitikmenų, pvz., 1 plaukikas zool. „mažesnis už karvelį vandens paukštis ilgu, plonu snapu (Phalaropus lobatus)“, čiuožikas zool. „vandens paviršiuje šokinėjantis blakių būrio vabzdys (Gerris)“, kirpikas zool. „kinivarpų šeimos tamsiai rudas vabalas – pušų kenkėjas (Blastophagus)“, taip pat bėgikas, kopikas, 1 plėšikas, sėjikas, švilpikas, verpikas, graužikai, 1 plėšikai, sėjikai, verpikai, lipikas 155 bot. „raudinių šeimos kibus miškų ir laukų augalas, daržų piktžolė (Galium)“, smaugikas bot. „laukinis ir dekoratyvinis vijoklinis augalas, kuris apsivyniojęs nudžiovina medį (Celastrus)“. Šie terminai pateikiami nevienodai. DLKŽ yra 13 minėtos priesagos vedinių porų, kurių vienas narys turi ir moteriškosios giminės atitikmenį, kitas yra tik vyriškosios giminės. Dviem atvejais tokios poros turi homonimų ir homografų žymenis, 11 porų nėra atitinkamai pažymėta. Apskritai šiuo atveju galima skirti net keturis pateikimo variantus: 6.5.1. Terminas laikomas nespecializuoto veikėjo pavadinimo homografu, šie žodžiai pateikiami atskirais straipsniais, pvz., 1 plaukikas zool. ir 2 plaukikas, -ė, taip pat 1 plėšikas zool. ir 2 plėšikas, -ė. 6.5.2. Veikėjo pavadinimas ir neantraštinis zoologijos terminas pateikiamas viename straipsnyje, pvz., čiuožikas, -ė ir čiuožikas zool.11, taip pat bėgikas, -ė ir bėgikas zool. 6.5.3. Terminas pateikiamas atskiru straipsniu (lipikas bot.), o veikėjo pavadinimas – pamatinio veiksmažodžio straipsnyje (1 lipti, -a, -o – lipikas, -ė), dar plg. sėjikas, -ė ir sėjikas zool.12, taip pat kandikas, -ė ir kandikas, kaupikas, -ė ir kaupikas, skriejikas, -ė ir skriejikas tech., smaugikas, -ė ir smaugikas bot., švilpikas, -ė ir švilpikas 1. zool., 2. (kul.?), vilkikas, -ė ir vilkikas (tech.?); 6.5.4. DLKŽ yra atskiras terminui skirtas straipsnis, o veikėjo pavadinimo Žodynas apskritai nepateikia, pvz., kirpikas zool. Bendrinės kalbos žodyne tokius žodžius reikėtų pateikti vienodai, galbūt pasirenkant pirmąjį variantą. Antraip žodyne atsiranda nepažymėtų homografų, kuriuos ypač sunku pastebėti, kai jie įrašomi į pamatinių žodžių straipsnius, nes tokiais atvejais paprastai pateikiamas ne visas vedinys, o tik jo baigmuo. Visi daugiskaitiniai zoologijos terminai, padaryti su priesaga -ikas, šeimų ir būrio pavadinimai, yra neantraštiniai. 1 plėšikai, sėjikai ir verpikai pateikiami atitinkamų paukščių ir drugio pavadinimų straipsniuose, o graužikai – veikėjo pavadinimo graužikas, -ė straipsnyje (nes būtent iš veikėjo, o ne kokio nors konkretaus gyvūno pavadinimo šis žinduolių būrio pavadinimas yra kilęs). Tačiau kokios nors griežtos tvarkos, atrodo, ir daugiskaitinių terminų atvejais nėra laikomasi, plg. kitos priesagos vedinius – daugiskaitinis terminas buriuotojai zool. „stambiu puošniu drugiu, kurie, retai plasnodami, sklando, šeima (Papilionidae)“ pateikiamas atskiru straipsniu, o veikėjo pavadinimas buriuotojas, -a – pamatinio veiksmažodžio straipsnyje. 6.6. Kai keli bendrašakniai žodžiai pateikiami viename straipsnyje, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai suteikia šiokią tokią galimybę DLKŽ leksiką tyrinėti ir 11 LKŽ II 162 šie žodžiai pateikti pagal pirmąjį variantą: 1 čiuožikas sm. zool. „vandeninė blakė (Hydrometra)“ ir 2 čiuožikas, -ė smob. „kas čiuožia, čiužinėja“. 12 Šiame Žodyno straipsnyje yra ir daugiskaitinis neantraštinis zoologijos terminas sėjikai „stibynuočių būrio šeima, prie kurios priklauso sėjikas, pempė ir kt. (Charadriidae)“. 156 darbyškai. Tačiau galimybė yra labai menka, nes toks pateikimas anaiptol neparodo visų darybos ryšių: a) nors DLKŽ įvade, aiškinant žodžių pateikimo metodiką, Žodyno straipsniai vadinami lizdais, juose nėra visų tikrajam darybos lizdui priklausančių bendrašaknių žodžių; b) ne visi neantraštiniai vediniai pateikiami savo pamatinių žodžių straipsniuose, pvz., ypatybių pavadinimai primityvumas ir priverstinumas įrašyti prieveiksmių primitytinai ir priverstinai straipsniuose, baigiamybė, baigiamumas bei sprogstamumas – straipsniuose, kurių antraštiniai žodžiai yra įvardžiuotiniai sud būvardėję dalyviai baigiamasis, -oji bei sprogstamasis, -oji; c) pamatinių žodžių straipsniuose dažniausiai pateikiami reguliarių, produktyvių darybos tipų vediniai, pvz., veiksmažodiniai priesagos -imas/-ymas, būdvardiniai priesagos -umas abstraktai. Tačiau tikrasis šių tipų reguliarumas ir produktyvumas DLKŽ neišryškėja, statistiniai duomenys nebūtų tikslūs, nes Žodyne nėra visų galimų šių tipų vedinių. Antai veiksmų pavadinimų su priesaga -imas/-ymas praktiškai galima pasidaryti iš kiekvieno veiksmažodžio, bet jų Žodyne yra apie 16,5 tūkst., o veiksmažodžių bendrąčių – apie 19,2 tūkst. Antra vertus, į bendrinės kalbos žodyną, be abejonės, turėtų patekti tik dažniausiai vartojami žodžiai, taigi nereikėtų tikėtis kiekvieno veiksmažodžio straipsnyje rasti jo abstraktą su minėta priesaga. Vis dėlto DLKŽ yra bepročiavimas, garsiavimasis, pragudrėjimas, vadinėjimas ir kt., taip pat ypatybių pavadinimai prisiskaityliškumas, kraštutiniškumas (ar nepakaktų dažniau vartojamo kraštutinumas?), pašaipingumas, veikėjų pavadinimų išvykautojas, pašarautojas ir kt. Vargu bau šių gana neįprastų vedinių dažnio rodiklis dažnumų žodyne ar tekstyne būtų aukštas. Išvados Bendrinės kalbos žodyne minėtų priesagų išvestinius daiktavardžius reikėtų pateikti laikantis tam tikros tvarkos. 1. Galbūt reikėtų apskritai atsisakyti specialesnių reikšmių neturinčių vedinių, kurie pateikiami pamatinių veiksmažodžių straipsniuose. 2. Turinčius specialesnių reikšmių daiktavardžius reikėtų pateikti atskirais straipsniais. 3. Kai vedinys turi specialesnių reikšmių ir jam skiriamas atskiras žodyno straipsnis, atskirą sememą reikėtų pateikti ir transpozicinius, nespecializuotus vedinius, t. y. tuos, kurių leksinė ir darybos reikšmės sutampa (DLKŽ jie dažniausiai be definicijų ir vartosenos pavyzdžių pateikiami pamatinių žodžių straipsniuose). Tokias sememas formos požiūriu galima pateikti vienodai – nurodant pamatinį žodį ir darybos kategoriją. Jei daiktavardžiai gali remtis ne visomis pamatinių veiksmažodžių arba būdvardžių reikšmėmis, tai taip pat turėtų būti nurodyta – pažymint tas pamatinių žodžių reikšmes, kurios motyvuoja vedinį. 157 4. Atskirais straipsniais galėtų būti pateikti ir šiaip specialesnes reikšmes įgiję, bet ryškesnių semantinių grupių (tokių, kaip asmenų pavadinimai pagal profesijas ar pan.) nesudarantys vediniai – krikštytojas, išganytojas; baudėjas, rėmėjas, -a, steigėjas, -a, stebėtojas, -a, vartotojas, -a; smogikas ir kt. 5. Galbūt reikėtų nurodyti ir labiau paplitusias neteiktinas kai kurių vedinių reikšmes, pvz., bālìntojas „baliklis“, išjungėjas „jungiklis“, pakrovėjas „krautuvas“ ir pan. Pavyzdžiui, latvių kalboje tokie daiktavardžiai, taikomi tiek žmogui, tiek aparatui ar mašinai pavadinti, yra norminiai, todėl LVV pateikiami tame pačiame straipsnyje kaip atskiros daugiareikšmio vedinio reikšmės (kulējs, skaitītājs). Lietuvių bendrinės kalbos žodyne galima būtų pateikti taip pat, tik veiksmo priemonės reikšmė turėtų turėti pažymą ntk. 6. Visi tam tikrų sričių terminai žymėtini atitinkamais sutrumpinimais. 7. Jei motyvuojančios pamatinio žodžio reikšmės yra perkeltinės arba turi stilistines pažymas šnek., menk. ar pan., taip pat reikia pažymėti ir atitinkamas vedinių reikšmes. Tad išvestinio daiktavardžio, kuris, be kitų reikšmių, tarkim, gali žymėti asmenį pagal profesiją, straipsnis žodyne galėtų atrodyti maždaug taip: vertėjas, -a dkt. (1) 1. lingv. „kas verčia tekstą“; 2. → v e r s t i 1 (veikėjas); 3. → v e r s t i 7 (veikėjas); 4. → v e r s t i 8 (veikėjas); 5. → v e r s t i 15 (veikėjas); kiekviena reikšmė, be abejo, iliustruotina vartosenos pavyzdžiais, kurie gali paaiškinti vedinį, nevartant žodyno ir neieškant atitinkamos pamatinio žodžio reikšmės. Šiuo atveju nurodytos visos reikšmės, kurias pateikia LKŽ XVIII 877. Ar visos jos būtinos bendrinės kalbos žodyne, dar reikėtų svarstyti. Tačiau akivaizdu, kad vertėjas, -a turi gerokai mažiau reikšmių nei jo pamatinis veiksmažodis versti, ir šito negalima sužinoti iš DLKŽ, nes išvestinis daiktavardis šiame žodyne nei apibrėžiamas, nei iliustruojamas, o tiesiog įrašytas daugiareikšmio (17 reikšmių) pamatinio veiksmažodžio straipsnyje. Gauta 1999 02 03 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. DLKŽ(k) – kompiuterinis DLKŽ variantas. Gudavičius A. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas leksikos sistemiškumo požiūriu. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 33–39. KTŽ – Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽ I–XIX – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Mintis, 1966–1973; 10–15, Vilnius: Mokslas, 1976–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1996; 18–19, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997–1999. 158 LVV – Latviešu valodas vārdnīca, Riga: Avots, 1987. Murmulaitytė D. 1995: Priesagos -imas vedinių pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. – Lituanistica 2 (22), 55–67. Murmulaitytė D. 1997: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno veiksmažodinių daiktavardžių semantinė ir statistinė analizė (priesagos -imas/-ymas ir galūnės -a vediniai)“. Hum. mokslų daktaro laipsnio dis., Vilnius. Sližienė N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Žilinskienė V. 1995: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidimo terminai. – Leksikografijos problemos: semantika, etimologija, tarminių faktų pateikimas, žodynų sudarymo principai. Konferencijos pranešimų tezės. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 37–39. Žilinskienė V. 1997: Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 46–52. Ожегов С. И. 1988: Словарь русского языка, Москва: Русский язык. PRESENTATION OF DERIVATIVES IN THE ENTRIES OF THEIR UNDERLYING WORDS IN THE DICTIONARY OF MODERN LITHUANIAN (DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS) Summary The article focuses on the derivatives with the suffixes -imas/-ymas, -umas, -ybė, -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė, which are presented in the entries of their underlying words. In most cases they have neither definitions nor illustrations, so the user cannot get sufficient information about their semantics and usage. Besides, due to the chosen mode of their presentation, they appear in the Dictionary as unmarked homographs and homonyms. Thus, in the new Dictionary of Standard Lithuanian (Bendrinės lietuvių kalbos žodynas), it is more reasonable to present only part of these derivatives. Only the derivatives which have specialised meanings or are technical terms would be presented in separate entries. The others need not be presented in this Dictionary because of their regular derivation and closeness in their lexical and derivational meaning. 159