Vedinių pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ pamatinių žodžių straipsniuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL11 (2000) Daiva MURMULAITYTE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius VEDINIU PATEIKIMAS - „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO“ PAMATINIŲ ŽODŽIŲ STRAIPSNIUOSE DLKŽ Įvade (p. VIII) teigiama, kad taupant vietą kai kurie vediniai „dedami į vieną lizdą paprastai su pamatiniu žodžiu“. Tokiu būdu pateikiami veiksmažodžių abstraktai su priesaga -imas/-ymas, būdvardžių abstraktai su priesagomis -umas ir -ybė, veikėjų pavadinimai su priesagomis -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė, prieveiksmiai su priesagomis -(i)ai, -yn bei ištiktukų kilmės veiksmažodžiai su priesaga -feléti. 1. Statistiniai duomenys 1.1. Bendroji apžvalga Kompiuteriu iš DLKŽ išrinkus daiktavardžius su minėtomis priesagomis matyti, kad apie 45% visų Žodyno daiktavardžių yra pateikta pamatinių žodžių straipsniuose!. Didžiąją ju dalį sudaro veiksmų pavadinimai, padaryti su priesaga -imas/-ymas. Apie 9996 jų pateikta pamatinių veiksmažodžių straipsniuose, tik apie 196 yra antraštiniai straipsnių žodžiai“. Atskirų straipsnių neturi apie 98% ypatybių pavadinimų su priesaga -umas ir apie 5096 priesagos -ybė vedinių, pamatinių veiksmažodžių straipsniuose pateikta ir dauguma veikėjų pavadinimų, išvestų su priesagomis -tojas, -a (apie 98%), -ėjas, -a (apie 92%) ir -ikas, -ė (apie 7590). Žodyno Įvade taip pat nurodoma, kad „toks išvestinis daiktavardis, turintis dar ir naują, išskirtinę reikšmę, iškeliamas atskiru antraštiniu žodžiu“ (p. VIII). Tokių vedinių su minėtomis priesagomis DLKŽ yra mažiau nei neantraštinių veiksmažodžių ir būdvardžių abstraktų bei veikėjų pavadinimų, plg. su priesagomis -umas ir -tojas, -a — apie 2%, su -ėjas, -a — apie 8%, su -ikas, -¢ — apie 25%. ! Vienu kitu atveju antraštinis straipsnio žodis ir vedinys yra giminiški, bet tiesioginės darybos ryšiais nesusiję, pvz., priverstinai ir priverstinūmas, arba straipsnyje pateikiami keli to paties afikso vediniai, kurie skiriasi morfologiškai, pvz., daiktavardžio čiuožikas, -ė „čiuožėjas“ straipsnyje pateikiamas moteriškosios giminės atitikmens neturintis zoologijos terminas čiuožikas „vandens paviršiuje šokinėjantis blakių būrio vabzdys (Gerris)“ arba graužikas, -ė „kas graužia, graužėjas“ straipsnyje — daugiskaitinis zoologijos terminas graužikai „žinduolių būrys su nuolat augančiais priekiniais dantimis (Rodentia)“. * Daugiau apie tai žr. Murmulaitytė 1995: 56; 1997: 124-125. 141 Išimtį sudaro tik ypatybių pavadinimai su priesaga -ybė, kurių maždaug pusė yra pateikta atskirais straipsniais. Palyginus šio darybos afikso ir priesagos -umas vedinių duomenis, akivaizdu, kad ypatybes pavadinantys priesagos -ybė vediniai yra konkretesni, o priesagos -umas vediniais dažniau žymimi grynieji būdvardžių abstraktai. Tiesa, reikia turėti galvoje, kad pastarųjų DLKŽ yra gerokai daugiau: priesagos -ybė vedinių Žodyne yra 338 (4 iš jų pateikti po 2 kartus — pamatinių būdvardžių straipsniuose ir atskirai), o priesagos -umas vedinių — 1904, iš jų 1888 remiasi būdvardžiais ir dalyviais, kiti padaryti iš daiktavardžių, veiksmažodžių, įvardžių, skaitvardžių, prieveiksmių. 1.2. Vediniai, pateikti su vartosenos pavyzdžiais Apie 4,796 išvestinių daiktavardžių, įrašytų pamatinių žodžių straipsniuose, pateikiama su vartosenos pavyzdžiais (neatsižvelgiant į maždaug 16,5 tūkst. veiksmų pavadinimų su priesaga -imas/-ymas, kurie beveik visi pateikiami pamatinių veiksmažodžių straipsniuose, ir tik apie 396 jų tokiais atvejais iliustruojama, bendra neantraštinių iliustruotų vedinių dalis gerokai padidėja ir yra apie 1396). Su vartosenos pavyzdžiais pateikiami 283 priesagos -umas vediniai, tai sudaro apie 15% visų neantraštinių šios priesagos vedinių (pvz.,aklūmas: Spalvų aklūmas (daltonizmas); daznumas: Daznumy žodynas (lingv.); laidūmas: Elektrinis, šilumos, garso, šviesos laidumas. Molio laidūmas vandeniui. || prk. Gatvės laidūmas, nuotakūmas: Tie laukai neturi nuotakūmo ir kt. Vedinių su kitais afiksais statistika šiuo požiūriu yra tokia: su pavyzdžiais pateikta 19, arba apie 1196, neantraštinių priesagos -ybė vedinių (pvz., neliečiamybė: Teritorinė neliečiamybė, taip pat reikiamybė: Reikiamybės dalyvis (gram.) ir kt.); 48, arba apie 896, neantraštinių priesagos -tojas, -a vedinių (pvz., palaikytojas, -a: Sumanymo rėmėjas ir palaikytojas); 32, arba apie 1496, neantraštinių priesagos -ėjas, -a vedinių (pvz., užtarėjas, -a: Jis mano užtarėjas ir globėjas); 6, arba apie 596, neantraštinių priesagos -ikas, -ė vedinių (pvz., degikas, -ė: Plytų degikai). 1.3. Vediniai, pateikti su definicijomis Keletas neantraštinių vedinių DLKŽ pateikta su definicijomis. Tai 7 priesagos -umas vediniai, pvz., induktyvūmas fiz. „elektros grandinės galėjimas sukurti magnetinį srautą“, kanceliariškūmas „raštinės darbo, jos tvarkos formalizavimas (dažnai perdėtas)“, 3 priesagos -tojas, -a vediniai, pvz., kalbėtojas, -a 1. „kas kalba, šneka“; 2. „kas sako viešą kalbą“, 1 priesagos -ėjas, -a vedinys — padėjėjas, -a „pagalbininkas“. Jie sudaro labai menką visų neantraštinių vedinių dalį — apie 0,05%. Neantraštiniai priesagos -imas/-ymas vediniai DLKŽ nėra apibrėžiami. 1.4. Vediniai, pateikti su terminų pažymomis Kai kurie aptariamųjų afiksų vediniai DLKŽ turi terminų pažymas. Apskritai jų yra labai nedaug — vos 0,4%, tačiau skirtingų priesagu vedinių statistika šiuo požiūriu gerokai skiriasi. Antai tik 20 priesagos -imas/-ymas vedinių (iš daugiau nei 16,5 tūkst., arba 0,12%) yra terminai, pvz., atgimimas ?2. istor. „Renesansas“, jstatymas 2. teis. „aukščiausiosios valstybinės valdžios teisės normų 142 aktas“. O terminų, padarytų su priesaga -ikas, -ė, yra net 8,48% visų šios priesagos vedinių (14 iš 165 sememu’, pvz., ėjikas, -ė 2. sport. „ėjimo sportininkas“, švilpikas 1. zool. „didokas kailinis urvinis graužikas (Marmota)“ (nepamirština, kad apskritai šio afikso vedinių yra apie 100 kartų mažiau nei veiksmų pavadinimų su priesaga -imas/-ymas). Vedinių su kitomis priesagomis statistiniai duomenys: terminų pažymas turi 6,73% priesagos -ybė vedinių (26 iš 408 sememų), pvz., aplinkybė 2. gram. „antrininkė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką ir kt.“; 3. teis. „koks nors veiksnys, turintis poveikio nusikaltimo pobūdžiui“, lygybė 4. mat. „santykis, rodantis, kad jo nariai lygūs“; 1,88% (5 iš 266) priesagos -ėjas, -a vedinių, pvz., gynėjas, -a 3. sport. „gynybos žaidėjas“, pjovėjas zool. „straubliukų šeimos vabalas — augalų kenkėjas (Otiorrhychus)“; 0,78% (15 iš 1922) priesagos -umas vedinių, pvz., modalūmas 1. lingv. „kalbėtojo požiūris į kalbos turinio santykį su tikrove“, pilnapadiškūmas med. „kojų padų yda“; 1 priesagos -tojas, -a vedinys (iš 623, arba 0,16%) — liūdytojas, -a 2. teis. „kas kito byloje duoda parodymus“. Pažymėtina, kad čia skaičiuoti tik DLKŽ atitinkamai apibūdinti terminai. Kai kurie vediniai tokių pažymų neturi, nors yra tam tikrų sričių terminai, pvz., sutrumpinimu tech. galėtų būti pažymėtas vedinys vilkikas 1. „traktorius ar šiaip mašina, kuri velka kitas mašinas“; 2. „laivas, kuris velka kitus laivus“ (plg. stūmikas tech. „laivas, kuris stumia baržas; prš. vilkikas“), atitinkamai nepažymėti ir teisės terminai gynėjas, -a 2. „kas oficialiai gina kaltinamąjį teisme, advokatas“, teisėjas, -a 1. „pareigūnas, kuris sprendžia bylas teisme“, medicinos terminai nėštūmas, sergamūmas ir kt.*. Akivaizdu, kad beveik visi pažymėtieji terminai yra antraštiniai straipsnių žodžiai. Tiesa, vienas kitas pateikiamas ir pamatinių žodžių straipsniuose (ir tai prieštarauja cituotiems DLKŽ Įvado teiginiams, kad naujas, išskirtines reikšmes turintys išvestiniai daiktavardžiai iškeliami atskirais antraštiniais žodžiais), pvz., būdvardžio induktyvūs, -i straipsnyje įrašytas induktyvūmas fiz., daiktavardžio išverstūkis, -ė straipsnyje — išverstakūmas med., dalyvio ésamas, -a straips3 Kalbant apie terminus, statistiniu vienetu laikoma semema, t. y. atskira vedinio reikšmė, nes kai kuriais atvejais tas pats keliareikšmis vedinys yra kelių sričių terminas (pvz., aprūšymas 2. lit. „veikalas, kuriame kas aprašoma“; 3. teis. „turto sąrašo sudarymas“, valentingūmas 1. chem. „atomo savybė prisijungti tam tikrą kiekį kitų atomų“; 2. lingv. „kalbos vieneto galėjimas jungtis su kitais, junglumas“) arba turi ir neterminologizuotų reikšmių (pvz., laukinūmas 1. istor. „seniausia žmonijos istorijos epocha, kurioje žmonės gyveno iš maisto rinkimo, medžioklės ir žvejybos“; 2. „papročių šiurkštumas, nekultūringumas“). * Beje, nagrinėjant priesagos -ybė vedinius, pastebėta, kad didžioji dalis žodžių bei posakių pavadinimų, su šia priesaga išvestų iš daiktavardžių ir žyminčių kalbos ar tarmės reiškinius, nėra pažymėti kaip kalbotyros terminai. Iš viso žodyne tokių vedinių yra 21, iš jų tik 5 (baltarusybe, barbarybė 3, lenkybė, sovietybė ir ukrainietybé) turi pažymą lingv., kiti 16 (anglybė, aukštaitybė, zūkybė,latvybė, lietuvybė 2, makaronybé, pranciizybé, rytietybė, rusybė, slavybė, suvalkietybė, tarmybė, vakarietybė, vokietybė, žargonybė ir žemaitybė) nėra atitinkamai pažymėti. 143 nyje — esamybė fil., daiktavardžio stūmikas, -ė straipsnyje — stūmikas tech. ir kt. Nereti atvejai, kai neantraštiniai vediniai, be paprastųjų, gali turėti ir terminų reikšmių, tačiau DLKŽ pastarųjų nepateikia (tiesa, kartais tai rodo vartosenos pavyzdžiai), pvz., išlaikymas: Fotografavimas su išlaikymu; rentabilūmas: Įmonės rentabilūmas; teismingūmas: Teritorinis, dalykinis teismingūmas. Bylos teismingūmas; neliečiamybė: Teritorinė neliečiamybė ir kt. Matyt, tokie daiktavardžiai turėtų būti pateikiami atskirais straipsniais, kuriuose būtų skiriamos kelios leksinės jų reikšmės — viena, sutampanti su darybos reikšme, ir kitos — tam tikrų sričių terminai. 2. Vedinių daugiareikšmiškumas Kompiuterinis DLKZ variantas (toliau — DLKŽ(k)) suteikia galimybę rūšiuoti žodžius pagal tai, kiek reikšmių — vieną ar daugiau — jie turi. Tačiau tokiu būdu negalima nustatyti tikrojo vienareikšmių ir daugiareikšmių žodžių santykio, kompiuterio pateikiami statistiniai duomenys yra gana salygiški, nes vienareikšmiais laikomi ir neantraštiniai vediniai, kurie pamatinių žodžių straipsniuose paprastai pateikiami be definicijų. Šiuo požiūriu patyrinėjus priesagų -imas/-ymas, -umas, -ybė, -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė vedinius atrodytų, kad apie 99% jų DLKŽ yra vienareikšmiai, 0 maždaug 196 turi 2-5 reikšmes (atsiribojant nuo priesagos -imas/-ymas vedinių, kurių daugiareikšmių tėra 0,5%, vienareikšmių ir daugiareikšmių vedinių santykis būtų maždaug 9796 : 396). Apie 70% (atmetus priesagos -imas/-ymas vedinius — apie 80%) vedinių turi dvi reiksmes, apie 20% — tris. Penkiareikšmis tėra vienas priesagos -imas daiktavardis sprendimas“. Akivaizdu, kad ši statistika neparodo tikrojo vienareikšmių ir daugiareikšmių vedinių santykio DLKŽ, nes didžiąją tiriamų daiktavardžių dalį sudaro minėti neantraštiniai vediniai, todėl vienareikšmių vedinių procentas DLKŽ(k) labai išauga. Kai vedinys pateikiamas daugiareikšmio pamatinio žodžio straipsnyje ir neturi nei definicijos, nei vartosenos pavyzdžių, natūralu manyti, kad ir jis yra daugiareikšmis, t. y. gali remtis bet kuria pamatinio žodžio reikšme ir tokiu būdu turėti tiek pat reikšmių, kiek ir jo pamatinis žodis. Bet kuriuo atveju tai būtų transpozicinis vedinys, t. y. kiekvieną kartą vedinio leksinė ir darybos reikšmės sutaptų (kadangi jis nei apibrėžtas, paaiškintas, nei iliustruotas, apie kitas, specialesnes, vedinio reikšmes nieko negalima spręsti). Antai veiksmažodžio > Žinant, kad DLKŽ vengiama per didelio reikšmių smulkinimo ir kad kai kurios tipinės reikšmės ar reikšmių atspalviai net suglaudžiami į vieną vietą (žr. Įvado $25 1) ir 2), p. XI), iš dalies penkiareikšmiu galima būtų laikyti ir daiktavardį vežimas, jei antroji jo reikšmė „ppr. arklių traukiama važiuoklė, ratai; į ją telpantis kiekis“ (t. y. priemonės pavadinimas ir jo pagrindu susiformavusi perkeltinė metoniminė reikšmė) būtų suvokiama kaip dvi atskiros sememos. 144 gręžti 1. „kokiu smailu daiktu (ppr. grąžtu) sukant, daryti skylę“; 2. „sukant sunkti iš šlapio drabužio vandenį“; 3. „sukti, kreipti“ straipsnyje pateikti priesagu -ėjas, -a, -ikas, -ė, -imas bei -imasis vediniai, matyt, gali būti laikomi trireikšmiais, t. y. kiekvienas jų gali remtis visomis pamatinio veiksmažodžio reikšmėmis. Arba veiksmažodžio minėti 1. „sakyti vardą, kalbant vardinti“; 2. „atmintyje laikyti, neužmiršti“; 3. „renginiais ar kitaip pagerbti (metines, sukaktį)“ straipsnyje pateiktas jo abstraktas minėjimas gali būti motyvuotas visų trijų pamatinio žodžio reikšmių, todėl taip pat gali turėti tris reikšmes. Jei kuri nors pamatinio žodžio reikšmė yra terminologizuota, dažniausiai atitinkamai pažymėtas turėtų būti ir tos reikšmės motyvuotas vedinys, tačiau paprastai Žodyne tai neatsispindi, pvz., veiksmažodžio minkštėti 1. „darytis minkštam, minkštesniam“; 2. prk. „darytis meilesniam“; 3. lingv. „būti tariamam minkštai (apie priebalsius)“ straipsnyje pateiktas jo vedinys minkštėjimas nepažymėtas santrumpa lingv., kaip ir veiksmažodžio linksnitoti 1. gram. „kaityti linksniais“; 2. prk. „dažnai minėti kalbant“ straipsnyje pateiktas daiktavardis linksniūvimas nepažymėtas gram. Beje, iš šių pavyzdžių matyti, kad toks vedinių pateikimas formaliai neparodo ir to, kad vedinys turi ir perkeltinę reikšme, dar plg. straipsnį pasly | sti, ~sta, ~do 1. „pašliaužti slidžia vieta“: Koja ~do, ir nuvirtau. 2. prk. „netekti doros“: ~des jaunuolis. ~dimas. Tas pat pasakytina apie stilistines pažymas šnek., menk., niek. ir kt., pvz., baūbti, ~ia, +ė 1. „storu balsu bliauti, mauroti“: Jautis ~ia. 2. menk. „storu balsu dainuoti, rėkti“. ~imas. Kartais vedinio daugiareikšmiškumą netiesiogiai rodo vartosenos pavyzdžiai. Pavyzdžiui, būdvardžio pažangūs, -i 1. „kuris pažengęs, rūpinasi pažanga“: Pažangūs žmogus, pažangūs judėjimas, pažangi spauda; 2. „gerai besimokantis“: Pažangūs mokinys straipsnyje pateiktas jo abstraktas pažangūmas iliustruotas dviem pavyzdžiais — pažiūrų pažangūmas ir mokinių pazangiimas, iš kurių matyti, kad vedinys remiasi dviem pamatinio žodžio reikšmėmis, taigi taip pat kaip pastarasis turi dvi reikšmes. Tačiau su vartosenos pavyzdžiais DLKŽ pateikta tik nedidelė dalis neantraštinių vedinių. Be to, formaliai tas vedinių daugiareikšmiškumas nepažymėtas, neišskirtos 1-oji, 2-oji ir t. t. reikšmės (tai, kad pateikti keli vartosenos pavyzdžiai, dar nerodo žodžio daugiareikšmiškumo — jie gali iliustruoti vieną ir tą pačią reikšmę). Kompiuteris tokius žodžius laiko vienareikšmiais. Antra vertus, vedinys ne visuomet gali remtis visomis pamatinio žodžio reikšmėmis. Antai veiksmažodis lduzti DLKZ turi 5 reikšmes: 1. prž. luzti 1; 2. „lamdyti mintuvais®; 3. „spausti, slegti“; 4. „gelti, skaudėti“; 5. „keisti krypti“. Jo straipsnio gale pateikiami veikėjų pavadinimai su priesagomis -éjas, -a ir -tkas, -ė bei abstraktus daiktavardis, priesagos -imas vedinys. Pastarasis, matyt, taip pat gali remtis visomis pamatinio veiksmažodžio reikšmėmis. Tuo tarpu veikėjų pavadinimai nedaromi iš lduzti 4. „gelti, skaudėti“: Menka sveikata — krūtinę skauda, nugarą laužia. Ši veiksmažodžio reikšmė skiriasi iš kitų sintaksi145 niu ir semantiniu valentingumu (Sližienė 1994: 377—388)*. LKŽ VII 196 lauzikas, -ėturi tik dvi reikšmes: 1. „kas ką laužia, plėšia“: Tau gana girtuoklių, kasų laužikų rš.; 2. „linų mynėjas, laužėjas“, o pamatinio veiksmažodžio reikšmių nurodoma net 16 (LKZ VII 201-202). Dégti straipsnyje pateiktas vedinys degikas, -ė iliustruotas pavyzdžiu Plytų degikai, taigi yra šiokia tokia nuoroda į 7-ąją pamatinio veiksmažodžio reikšmę „deginant stiprinti, kietinti“. Šis veikėjo pavadinimas gali remtis ir kitomis dėgti reikšmėmis, pvz., 2. „kurti ugnį, žiebti“; 8. „degimu gaminti“ (plg. LKŽ II 362 degikas, -ė 1. „kas degimu kietina“; 2. žr. padegikas; 3. žr. degučius 1). Tačiau dėgti reiškia ir savaiminį veiksmą arba būseną, pvz., 5. „vysti, džiūti nuo saulės“; 13. prk. „stipriai jausti (gėdą, pyktį ir pan.)“. Šios sememos nuo anksčiau išvardytųjų taip pat skiriasi sintaksiniu ir semantiniu valentingumu, pvz., nereikalauja galininko ir pan. (Sližienė 1994: 172-173), veikėjų pavadinimai iš jų nedaromi. Pateiktieji pavyzdžiai rodo, kad ne visada neantraštinis vedinys turi tiek reikšmių, kiek jo pamatinis žodis. Tai priklauso nuo pamatinio žodžio semantikos, sintaksinio valentingumo, taip pat nuo paties vedinio darybos kategorijos (darybos reikšmės) ir kt. Tarkim, veiksmų ir ypatybių pavadinimai, t. y. veiksmažodžių ir būdvardžių abstraktai, matyt, gali remtis visomis pamatinių veiksmažodžių ir būdvardžių reikšmėmis (bent jau teoriškai)". Veikėjų pavadinimų daryba šiuo požiūriu yra labiau ribota, pvz., priesagų -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -¢ vediniai paprastai daromi iš tranzityvinių veiksmažodžių (LKG I 318, 320, 321; DLKG 105, 106), o jų pamatiniai žodžiai gali turėti ir intranzityvių reikšmių. Tokiu atveju vedinys turi mažiau reikšmių nei pamatinis Žodis. Kartais iliustracijos rodo tokią vedinio reikšmę, kuri negali būti išvedama iš pamatinio žodžio reikšmių, pateikiamų DLKŽ. Taip atsitinka todėl, kad Žodynas pateikia ne visas, o tik dažniau vartojamas reikšmes, arba jų definicijos yra kitaip formuluojamos. Antai veiksmažodis patarnduti DLKŽ turi 3 reikšmes: 1. „padėti atlikti smulkius buitinius darbus“; 2. „kiek pabūti tarnyboje“; 3. „pastovėti ant užpakalinių kojų“, tačiau nė viena jų netiktų motyvuoti veikėjo pavadinimo patarndutojas, -a reikšmės, iliustruojamos pavyzdžiu viešbučio patarndutoja. * Beje, DLKŽ apie tai galima spręsti tik iš vartosenos pavyzdžių, tačiau ne kiekviena reikšmė žodyne iliustruojama. 7 Kitas dalykas, ar visos tokių abstrakty reikšmės pakankamai dažnai vartojamos bendrinėje kalboje, ar priklauso nuo konteksto, antruoju atveju jos vargu bau fiksuotinos bendrinės kalbos žodyne, pvz., ėjimas, išvestas iš eiti 20. „būti rodomam“: Šiandien teatre eina , „Skirgaila“. LKZ II 1109-1110 yra atskiras straipsnis ėjimas, dauguma šio daiktavardžio reikšmių jame pateikta ne aiškinant, aprašant, o tiesiog nurodant pamatinį veiksmažodį ir ta jo reikšmę, kuria konkrečiu atveju remiasi vedinys. Beje, tokį pateikimo būdą galima rasti ir DLKŽ, dažniausiai būdvardžių su priesagomis -inis, -ė bei -iškas, -a straipsniuose, pvz.: alkūninis, -ė 1. > alkūnė 1; 2. — alkūnė 5, méskiskas, -a > meška 1,2, Sautinis, -¢ — Sautas (šauti 1), dar plg. Sn -a = leisti 1, baladétis 1. — baladoti 1. 146 LKŽ XV 880 pirmąją veiksmažodžio reikšmę formuluoja „atlikti darbus tenkinant kieno poreikius“. Abiejuose žodynuose pirmosios veiksmažodžio reikšmės iliustruojamos tais pačiais vartosenos pavyzdžiais: patarnduja prie stalo, kuo galiu tamstai patarnduti? ir kt., taigi kalbama apie tą patį veiksmą, tik jis skirtingai apibrėžiamas. Tačiau LKŽ pateikta formuluotė akivaizdžiau motyvuoja profesijos pavadinimą viešbučio patarndutojas, nes pabrėžia, kad šis veikėjas tenkina kieno nors poreikius, 0 ne šiaip padeda atlikti bet kokius smulkius buitinius darbus. Taigi negalima visų neantraštinių vedinių laikyti vienareikšmiais, taip pat negalima teigti, kad jie turi tiek pat reikšmių, kiek pamatinis žodis (juo labiau kad DLKŽ visų pamatinio žodžio reikšmių gali ir nepateikti). Vadinasi, iš tokio vedinių pateikimo — pamatinių žodžių straipsniuose, be definicijų, dažniausiai ir be vartosenos pavyzdžių — nieko negalima spręsti apie jų reikšmių skaičių, semantinę struktūrą, semantinį santykį su pamatiniu žodžiu ir pan. 3. Transpozicinių vedinių definicijos Pamatinių žodžių straipsniuose paprastai pateikiami transpoziciniai aptariamųjų afiksų vediniai, t. y. tie, kurių leksinė ir darybos reikšmės sutampa. Minėta, kad dažniausiai jie nėra kaip nors apibrėžiami, pavyzdžių su definicijomis pasitaiko labai retai. Kai vedinys pateikiamas atskiru straipsniu, šiame, be išskirtinių (specializuotų, terminais virtusių, tiesiog sukonkretėjusių ir pan.) leksinių reikšmių, dažnai yra ir ta, kuri sutampa su darybos reikšme. Pastarosios leksinės reikšmės DLKŽ pateikiamos gana įvairiai. Remiantis Žodyno Įvade (p. XII-XIII) aptartais žodžių reikšmių aiškinimo būdais, minėtus vedinius šiuo požiūriu galima būtų apytikriai suskirstyti į kelias grupes. I. Nuorodinis reikšmių aiškinimo būdas 1. Vartojant strėlės (—) ženklą: a) nurodomas tik pamatinis vedinio žodis, pvz.: teisingūmas 1. > teisingas, kilnybé 1. > kilnus, mėgėjas, -a 1. > mėgti 1, ėjikas, -ė 1. — eiti, rašytojas, -a 1. > rašyti. Šiuo būdu gali būti aiškinamos visų nagrinėtų afiksų vedinių, išskyrus veiksmų pavadinimus su priesaga -imas/-ymas, reikšmės; b) nurodomas pamatinis žodis ir darybos kategorija, pvz.: atradimas 1. > atrasti (veiksmas), baisūmas 1. — baisus (ypatybė), patarėjas 1. — patarti (veikėjas). Dažniausiai šitaip pateikiami veiksmų pavadinimai, kitų darybos kategorijų yra tik pavieniai pavyzdžiai. Pastaba. DLKŽ Įvade (§32, p. XIII) vardijant atvejus, kuriais vartojamas strėlės ženklas, apie ypatybių bei veikėjų pavadinimus nekalbama. Šių darybos kategorijų vedinių, kurių reikšmės pateikiamos tokiu būdu, išties pasitaiko retai. 2. Vartojant sutrumpinimą žr. — nukreipiama į bendrinėje kalboje plačiau vartojamą darybos variantą (DLKŽ Įvado §29), pvz.: jaunybė 2. žr.jaunystė, savūmas žr. savybė 1. 147 II. Apibrėžiamasis — aiškinamasis būdas 1. Definicijoje pateikiama vedinio darybos reikšmė, jos formuluotėje vartojamas pamatinis žodis, pvz.: bėgikas, -ė 1. „kas bėga“, puolėjas, -a 1. „kas puola“, žadėtojas, -a 1. „kas žada“, nešvarybė „kas nešvaru“. Būdingiausia veikėjų pavadinimams. 2. Definiciją sudaro pamatinis žodis ir darybos kategorijos pavadinimas, pvz.: išdykybė „išdykusio ypatybė“, neigiamybė „neigiama ypatybė“; plg. I. 1. b). 3. Definicijoje vartojami darybos sinonimai, kitų priesagų ir galūnių vediniai iš tų pačių pamatinių žodžių, pvz.: išdykūmas „išdykybė“, aukštybė 1. „aukštumas“, geradarybė „geradarystė“, labdarybė „labdara“, nežinomybė „nežinojimas, nežinia“, tolybė „tolumas, tolis“; plg. I. 2. Būdinga ypatybių pavadinimams. 4. Apibrėžiama bendrašakniais vediniais iš kitų pamatinių žodžių, pvz.: dievybė 1. „dieviškumas“, paslaptybé „palaptingumas“, savižudybė „nusižudymas“. Būdinga ypatybių pavadinimams. Žodžio reikšmė gali būti nusakoma ir derinant kelis apibrėžiamojo-aiškinamojo būdo variantus, pvz.: atradėjas, -a „kas ką atranda, padaro atradimą“ (II. 1 ir II. 3), galimybė „kas galima, galimumas“ (II. 1 ir II. 3), vertybė „vertė, vertingumas“ (II. 3 ir II. 4) ir pan. Nagrinėjamų vedinių semantika DLKŽ gali būti aiškinama ir kitaip. Antai pastebėta, kad apibrėžiant ypatybių pavadinimus, definicijose dažnai pasitaiko veiksmažodžių turėti ir būti abstraktai, pvz., suinteresuotūmas „turėjimas intereso“, nėštūmas „buvimas nėščios, nėščios būklė“, dar plg. nevienodus sinonimiškų vedinių apibrėžimus — mažavertiškūmas „turėjimas mažos vertės“ ir menkavertiškūmas „vertės menkumas“ (LKŽ VIII 13 — „vertės menkumas; mazavertiškumas“), pilnateisiškūmas „visateisiškumas“ ir visateisiškūmas „turėjimas visų teisių“. Šioje trumpoje apžvalgoje nesiekta suregistruoti visus galimus nagrinėtų vedinių reikšmių apibrėžimo būdus ir pateikti tikslius statistinius duomenis. Ką nors tiksliau pasakyti šiuo klausimu ar ieškoti kokių nors dėsningumų (tarkim, kad vienų darybos kategorijų vediniams būdingesnis vienas, kitų — kitas reikšmių aiškinimo būdas) būtų sudėtinga, nes atskirų darybos kategorijų vedinių skaičius DLKŽ labai skiriasi (plg. priesagos -imas/-ymas vedinių — apie 16,5 tūkst., o priesagos -ikas, -ė — 152), kai kuriais atvejais sunku apibendrinti ir dėl duomenų stokos. Vis dėlto akivaizdu, kad kokios nors bendros sistemos pateikiant transpozicinių (antraštinių) vedinių reikšmes nėra, kurio nors vieno išvardytųjų būdų Žodyne nėra griežtai laikomasi. Siekiant tvarkos galbūt derėtų atsisakyti I. 1. a) ir II. 1 būdų ir vartoti tik I. 1. b). Taip pat nederėtų apibrėžti vienu žodžiu, nes pasitaiko, kad tokiu keliu einant nuo vieno žodžio prie kito, dažnai perskaitomi keli straipsniai ir galų gale grįžtama prie to, kurio reikšmė ir norėta išsiaiškinti, taigi Žodyne neišvengta tautologijos. 148 4. Specializuoti veikėjų pavadinimai Priesagų -tojas, -a ir -ėjas, -a vediniai žymi asmenis tiek pagal atsitiktinį jų darbą, trumpai trunkantį arba tik vieną kartą atliekamą veiksmą, tiek pagal nuolatinį darbą, verslą, profesiją (LKG I 317, 320). Priesagos -ikas, -ė vediniai tik retkarčiais asmenis pavadina pagal profesiją (LKG I 320). DLKŽ yra apie 100 žinomesnių, plačiau vartojamų profesijų pavadinimų su šiomis priesagomis —su -tojas, -a — 40, su -éjas, -a — 36, su -ikas, -ė — 20. Tai sudaro apie 9,11% visų šios darybos vedinių — priesagos -tojas, -a vedinių — 6,42%, priesagų -ėjas, -a ir -ikas, -ė — atitinkamai 13,53% ir 12,12% vedinių“. Profesijų pavadinimai DLKŽ pateikiami trejopai: 1) atskirais straipsniais, t. y. su definicijomis ir (dažniausiai) vartosenos pavyzdžiais — apie 2396 : priesagos -tojas, -a vedinių — apie 1596 (pvz., gydytojas, -a „gydymo specialistas“: Gydytojas apžiūrėjo ligonį. Kreiptis į gydytoją), priesagos -ėjas, -a vedinių — apie 28% (pvz., siuvėjas, -a „siuvimo specialistas“: Baltiniy siuvėja. Vyriškų drabužių siuvėjas. Mokytis siuvėju), priesagos -ikas, -ė — apie 3096 vedinių (pvz., bėgikas, -ė 2. „bėgimo rungčių sportininkas“); 2) pamatinių veiksmažodžių straipsniuose (be definicijų) — apie 7796: priesagos -tojas, -a vedinių — apie 85%, -ėjas, -a — apie 72%, -ikas, -ė — apie 70%: a) su vartosenos pavyzdžiais — apie 3296 visų neantraštinių vedinių: priesagos -tojas, -a — apie 3896 (pvz., išjodinėtojas, -a: Žirgų išjodinėtojas), -ėjas, -a — apie 35% (pvz., rišėjas, -a: Knygų rišėjas (knygrišys)), -ikas, -ė — apie 14% (pvz., kūrikas, -ė: Krosnies kūrikas (kūrentojas)); b) be vartosenos pavyzdžių — apie 6896 visų neantraštinių vedinių: priesagos -tojas, -a — apie 6296 (pvz., programūotojas, -a), -ėjas, -a — apie 65% (pvz., virėjas, -a), -ikas, -ė — apie 86% (pvz., šėrikas, -ė). Šie statistiniai duomenys rodo, kad dauguma nagrinėtų profesijų pavadinimų atskirų straipsnių neturi, jie paprastai neapibrėžiami, neaiškinami ir neiliustruojami. Tačiau tokie vediniai yra nominaciniai, jų darybos ir leksinės reikšmės nesutampa, t. y. jie ne tiesiog įvardija veikėją pagal jo atliekamą veiksmą, o dar papildomai žymi, kad tai yra nuolatinis jo užsiėmimas. Antai gynėjas, -a 1. „kas gina“; 2. „kas oficialiai gina kaltinamąjį teisme, advokatas“; 3. sport. „gynybos žaidėjas“. Tik pirmąja reikšme tai yra transpozicinis vedinys, nespecializuotas veikėjo pavadinimas (tokie paprastai tiesiog įrašomi į pamatinių veiksmažodžių straipsnius). 2-oji ir 3-oji reikšmės jau turi papildomų semų, yra virtusios terminais (nors 2-oji ir nepažymėta teis.), todėl šis daiktavardis pagrįstai pateikiamas atskiru straipsniu. Š Šie santykiniai duomenys gal šiek tiek prieštarauja LKG teiginiams — profesijų pavadinimų su priesaga -ikas, -ė procentas yra didesnis nei priesagos -tojas, -a vedinių (plg. 12,12% ir 6,42%), tačiau reikia turėti galvoje, kad priesagos -ikas, -ė vedinių DLKŽ yra beveik 4 kartus mažiau nei priesagos -tojas, -a vedinių, kurie, beje, beveik visi be definicijų pateikiami pamatinių žodžių straipsniuose. Priesagos -ikas, -ė vediniai dažniau turi specialesnių reikšmių, jų apie 1/4 pateikiama atskirais straipsniais. 149 bot. „raudinių šeimos kibus miškų ir laukų augalas, daržų piktžolė (Galium)“, smaugikas bot. „laukinis ir dekoratyvinis vijoklinis augalas, kuris apsivyniojęs nudžiovina medį (Celastrus)“. Šie terminai pateikiami nevienodai. DLKŽ yra 13 minėtos priesagos vedinių porų, kurių vienas narys turi ir moteriškosios giminės atitikmenį, kitas yra tik vyriškosios giminės. Dviem atvejais tokios poros turi homonimų ir homografų žymenis, 11 porų nėra atitinkamai pažymėta. Apskritai šiuo atveju galima skirti net keturis pateikimo variantus: 6.5.1. Terminas laikomas nespecializuoto veikėjo pavadinimo homografu, šie žodžiai pateikiami atskirais straipsniais, pvz., 1 plaukikas zool. ir 2 plaukikas, -ė, taip pat 1 plešikas zool. ir 2 plėšikas, -ė. 6.5.2. Veikėjo pavadinimas ir neantraštinis zoologijos terminas pateikiamas viename straipsnyje, pvz., čiuožikas, -ė ir čiuožikas zool.", taip pat bėgikas, -ė ir bėgikas zool. 6.5.3. Terminas pateikiamas atskiru straipsniu (lipikas bot.), o veikėjo pavadinimas — pamatinio veiksmažodžio straipsnyje (1 lipti, -a, -o — lipikas, -ė), dar plg. séjikas, -ė ir sėjikas zool. **, taip pat kandikas, -ė ir kandikas, kaupikas, -ė ir kaupikas, skriejikas, -ė ir skriejikas tech.,smaugikas, -ė ir smaugikas bot., švilpikas, -ė ir švilpikas 1. zool., 2. (kul.?), vilkikas, -ė ir vilkikas (tech.?); 6.5.4. DLKŽ yra atskiras terminui skirtas straipsnis, o veikėjo pavadinimo Žodynas apskritai nepateikia, pvz., kirpikas zool. Bendrinės kalbos žodyne tokius žodžius reikėtų pateikti vienodai, galbūt pasirenkant pirmąjį variantą. Antraip žodyne atsiranda nepažymėtų homografų, kuriuos ypač sunku pastebėti, kai jie įrašomi į pamatinių žodžių straipsnius, nes tokiais atvejais paprastai pateikiamas ne visas vedinys, o tik jo baigmuo. Visi daugiskaitiniai zoologijos terminai, padaryti su priesaga -ikas, šeimų ir būrio pavadinimai, yra neantraštiniai. 1 plėšikai, sėjikai ir verpikai pateikiami atitinkamų paukščių ir drugio pavadinimų straipsniuose, o graužikai — veikėjo pavadinimo graužikas, -ė straipsnyje (nes būtent iš veikėjo, o ne kokio nors konkretaus gyvūno pavadinimo šis žinduolių būrio pavadinimas yra kilęs). Tačiau kokios nors griežtos tvarkos, atrodo, ir daugiskaitinių terminų atvejais nėra laikomasi, plg. kitos priesagos vedinius — daugiskaitinis terminas buritiotojai zool. „stambių puošnių drugių, kurie, retai plasnodami, sklando, šeima (Papilionidae)” pateikiamas atskiru straipsniu, o veikėjo pavadinimas buritiotojas, -a — pamatinio veiksmažodžio straipsnyje. 6.6. Kai keli bendrašakniai žodžiai pateikiami viename straipsnyje, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai suteikia šiokią tokią galimybę DLKŽ leksiką tyrinėti ir I LKŽ II 162 šie žodžiai pateikti pagal pirmąjį variantą: 1 čiuožikas sm. zool. „vandeninė blakė (Hydrometra)“ ir 2 čiuožikas, -ė smob. „kas čiuožia, čiužinėja“. 12 Šiame Žodyno straipsnyje yra ir daugiskaitinis neantraštinis zoologijos terminas sėjikai „stibynuočių būrio šeima, prie kurios priklauso sėjikas, pempė ir kt. (Charadriidae)“. 156 darybiškai. Tačiau galimybė yra labai menka, nes toks pateikimas anaiptol neparodo visų darybos ryšių: a) nors DLKŽ Įvade, aiškinant žodžių pateikimo metodiką, Žodyno straipsniai vadinami lizdais, juose nėra visų tikrajam darybos lizdui priklausančių bendrašaknių žodžių; b) ne visi neantraštiniai vediniai pateikiami savo pamatinių žodžių straipsniuose, pvz., ypatybių pavadinimai primygtinūmas ir priverstiniūmas įrašyti prieveiksmių primygtinai ir priverstinai straipsniuose, baigiamybė, baigiamūmas bei sprogstamimas — straipsniuose, kurių antraštiniai žodžiai yra jvardziuotiniai subūdvardėję dalyviai baigiamasis, -6ji bei sprogstamasis, -0ji; c) pamatinių žodžių straipsniuose dažniausiai pateikiami reguliarių, produktyvių darybos tipų vediniai, pvz., veiksmažodiniai priesagos -imas/-ymas, būdvardiniai priesagos -umas abstraktai. Tačiau tikrasis šių tipų reguliarumas ir produktyvumas DLKŽ neišryškėja, statistiniai duomenys nebūtų tikslūs, nes Žodyne nėra visų galimų šių tipų vedinių. Antai veiksmų pavadinimų su priesaga -imas/-ymas praktiškai galima pasidaryti iš kiekvieno veiksmažodžio, bet ju Žodyne yra apie 16,5 tūkst., o veiksmažodžių bendračių — apie 19,2 tūkst. Antra vertus, į bendrinės kalbos žodyną, be abejonės, turėtų patekti tik dažniausiai vartojami žodžiai, taigi nereikėtų tikėtis kiekvieno veiksmažodžio straipsnyje rasti jo abtraktą su minėta priesaga. Vis dėlto DLKŽ yra bepročiūvimas, garsiavimasis, pragudrėjimas, vadinėjimas ir kt., taip pat ypatybių pavadinimai prisiskaitėliškūmas, kraštutiniškūmas (ar nepakaktų dažniau vartojamo krastutinumas?), pašaipingūmas, veikėjų pavadinimų išvykautojas, pašarautojas ir kt. Vargu bau šių gana neįprastų vedinių dažnio rodiklis dažnumų žodyne ar tekstyne būtų aukštas. Išvados Bendrinės kalbos žodyne minėtų priesagų išvestinius daiktavardžius reikėtų pateikti laikantis tam tikros tvarkos. 1. Galbūt reikėtų apskritai atsisakyti specialesnių reikšmių neturinčių vedinių, kurie pateikiami pamatinių veiksmažodžių straipsniuose. 2. Turinčius specialesnių reikšmių daiktavardžius reikėtų pateikti atskirais straipsniais. 3. Kai vedinys turi specialesnių reikšmių ir jam skiriamas atskiras žodyno straipsnis, atskira semema reikėtų pateikti ir transpozicinius, nespecializuotus vedinius, t. y. tuos, kurių leksinė ir darybos reikšmės sutampa (DLKŽ jie dažniausiai be definicijų ir vartosenos pavyzdžių pateikiami pamatinių žodžių straipsniuose). Tokias sememas formos požiūriu galima pateikti vienodai — nurodant pamatinį žodį ir darybos kategoriją. Jei daiktavardžiai gali remtis ne visomis pamatinių veiksmažodžių arba būdvardžių reikšmėmis, tai taip pat turėtų būti nurodyta — pažymint tas pamatinių žodžių reikšmes, kurios motyvuoja vedinį. 157 4. Atskirais straipsniais galėtų būti pateikti ir šiaip specialesnes reikšmes įgiję, bet ryškesnių semantinių grupių (tokių, kaip asmenų pavadinimai pagal profesijas ar pan.) nesudarantys vediniai — krikštytojas, išganytojas; baudėjas, rėmėjas, -a, steigėjas, -a, stebėtojas, -a, vartotojas, -a; smogikas ir kt. 5. Galbūt reikėtų nurodyti ir labiau paplitusias neteiktinas kai kurių vedinių reikšmes, pvz., balintojas „baliklis“, išjungėjas „jungiklis“, pakrovėjas „krautuvas“ ir pan. Pavyzdžiui, latvių kalboje tokie daiktavardžiai, taikomi tiek žmogui, tiek aparatui ar mašinai pavadinti, yra norminiai, todėl LVV pateikiami tame pačiame straipsnyje kaip atskiros daugiareikšmio vedinio reikšmės (kūlėjs, skaititūjs). Lietuvių bendrinės kalbos žodyne galima būtų pateikti taip pat, tik veiksmo priemonės reikšmė turėtų turėti pažymą ntk. 6. Visi tam tikrų sričių terminai žymėtini atitinkamais sutrumpinimais. 7. Jei motyvuojančios pamatinio žodžio reikšmės yra perkeltinės arba turi stilistines pažymas šnek., menk. ar pan., taip pat reikia pažymėti ir atitinkamas vedinių reikšmes. Tad išvestinio daiktavardžio, kuris, be kitų reikšmių, tarkim, gali žymėti asmenį pagal profesiją, straipsnis žodyne galėtų atrodyti maždaug taip: vertėjas, -a dkt. (1) 1. lingv. „kas verčia tekstą“; 2. versti 1 (veikėjas); 3. versti 7 (veikėjas); 4. — versti 8 (veikėjas); 5. —- versti 15 (veikėjas); kiekviena reikšmė, be abejo, iliustruotina vartosenos pavyzdžiais, kurie gali paaiškinti vedinį, nevartant žodyno ir neieškant atitinkamos pamatinio žodžio reikšmės. Šiuo atveju nurodytos visos reikšmės, kurias pateikia LKŽ XVIII 877. Ar visos jos būtinos bendrinės kalbos žodyne, dar reikėtų svarstyti. Tačiau akivaizdu, kad vertėjas, -a turi gerokai mažiau reikšmių nei jo pamatinis veiksmažodis versti, ir šito negalima sužinoti iš DLKŽ, nes išvestinis daiktavardis šiame žodyne nei apibrėžiamas, nei iliustruojamas, o tiesiog įrašytas daugiareikšmio (17 reiksmių) pamatinio veiksmažodžio straipsnyje. Gauta 1999 02 03 LITERATURA IR SALTINIAI DLKG — Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. DLKŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. DLKŽ(k) — kompiuterinis DLKŽ variantas. Gudavičius A. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas leksikos sistemiškumo požiūriu. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 33-39. KTŽGaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990. LKG +- Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽ I-XIX — Lietuvių kalbos žodynas 1—2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 3-6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956-1962; 7-9, Vilnius: Mintis, 1966— 1973; 10-15, Vilnius: Mokslas, 1976-1991; 16-17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995-1996; 18-19, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997-1999, 158 LVV — Latviešu valodas vardnica, Riga: Avots, 1987. Murmulaitytė D. 1995: Priesagos -imas vedinių pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. — Lituanistica 2 (22), 55-67. Murmulaitytė D. 1997: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ veiksmažodinių daiktavardžių semantinė ir statistinė analizė (priesagos -imas/-ymas ir galūnės -a vediniai). Hum. mokslų daktaro laipsnio dis., Vilnius. Sližienė N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Žilinskienė V. 1995: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidimo terminai. — Leksikografijos problemos: semantika, etimologija, tarminių faktų pateikimas, žodynų sudarymo principai. Konferencijos pranešimų tezės. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 37-39. Žilinskienė V. 1997: Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 46-52. OxeroB C. H. 1988: Crosaps pycckoeo a3bixa, Mocksa: Pycckuii A3bIK. PRESENTATION OF DERIVATIVES IN THE ENTRIES OF THEIR UNDERLYING WORDS IN THE DICTIONARY OF MODERN LITHUANIAN (DABARTINES LIETUVIŲ KALBOS ZODYNAS) Summary The article focuses on the derivatives with the suffixes -imas/-ymas, -umas, -ybė, -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė, which are presented in the entries of their underlying words. In most cases they have neither definitions nor illustrations, so the user cannot get sufficient information about their semantics and usage. Besides, due to the chosen mode of their presentation, they appear in the Dictionary as unmarked homographs and homonyms. Thus, in the new Dictionary of Standard Lithuanian (Bendrinės lietuvių kalbos žodynas), it is more reasonable to present only part of these derivatives. Only the derivatives which have specialised meanings or are technical terms would be presented in separate entries. The others need not be presented in this Dictionary because of their regular derivation and closeness in their lexical and derivational meaning. 159