Kalbos dabartiškumo nuorodos nelingvistiniuose tekstuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Kazimieras ŽUPERKA Siauliy universitetas KALBOS DABARTIŠKUMO NUORODOS NELINGVISTINIUOSE TEKSTUOSE 1. Įvadinės pastabos Straipsnyje, remiantis metakalbiniais komentarais (MK) bei metakalbiniais vienetais (MV)', parodoma, kuriuos naujus dabartinės lietuvių kalbos reiški- nius pastebi ir kaip juos vertina mūsų visuomenė. Kalbininkų darbuose gana įprasta nuomonė, kad visuomenė nepastebi kalbos kitimo. Viename naujausių lietuvių sociolingvistikos veikalų rašoma: „Ir be specialių sociologinių tyrimų aišku, kad kalbinė bendruomenė mano, jog ji šiandien šneka lygiai taip, kaip vakar, kad dabartinė karta kalba lygiai taip pat, kaip kalbėjo jos tėvai. [...] Taigi kalbos vartotojai nejaučia, kad jų kalba kinta“ (Karaliūnas 1997: 49, 50). MK analizė leidžia tokį požiūrį tikslinti. MV rinkti iš rašytinės ir sakytinės kalbos tekstų, daugiausia iš publicistikos (žiniasklaidos), taip pat iš buitinės kalbos, mokslo darbų ir grožinių kūrinių“. Surinkta apie 4 tūkstančius pavyzdžių, tarp jų rasta apie 400 MV, atspindinčių kalbos kitimo reiškinius: senoviškos, šiaip jau senesnės, dabartinės, skirtingų kartų (senimo, jaunimo) kalbos nuorodų. MK daugiausia rinkti iš pastarųjų de- šimtmečių kalbos, bet žiūrėta ir ankstesniųjų šaltinių, nes siekta aiškintis ben- dresnius mūsų visuomenės kalbinės sąmonės bruožus“, ne tik tai, kurias lietuvių kalbos naujoves vartotojai mato šiandien. Kalbos dabartiškumo MK, visai pa- našių į šiuolaikinius, esama ir senesniuose raštuose; tokie, pavyzdžiui, yra šie du MK iš 1900 m. išspausdintos J. Anusavičiaus poezijos ir 1919 m. J. Tumo- Vaižganto skaitytos paskaitos: ! Metakalbiniu komentaru vadinamas kalbos arba teksto kalbinės raiškos aptarimas: vertini- mas, vartojimo motyvavimas ir pan. (žr. Jifickova 1979: 149; Župerka 1987: 194-195; 1996: 65); MK su komentuojamaja teksto dalimi sudaro metakalbinj vienetą (Zr. Barabanscikova 1991: 1). 2 Suprantama, grožinių kūrinių pavyzdžiai vertintini kitaip negu vadinamųjų komunikacinių tekstų metakalbiniai komentarai, bet turint prieš akis šio straipsnio uždavinius šiuokart tas skir- tumas nėra reikšmingas. * Kaip kalbinės sąmonės atspindžio reiškinys tyrinėjama vadinamoji liaudies kalbotyra (žr. Čmejrkova 1992 ir ten nurodytą literatūrą). Į nelingvistinių teksty MK galėtume žiūrėti kaip į liaudies kalbotyros tęsinį naujaisiais laikais; čia gal tiktų neprofesinés kalbotyros terminas. 124 Kurgaspadinė (dabar tart reik: poni) | Gaspadorystėn nelabai maloni Anus 102; Lietuviai — tikri savo gamtos vaikai, savo užpečkio mylėtojai (dabar pasa- kytume: patriotai): kur radosi, ten glūdi Vaižg (Prg 1989 9 135). Būtina žinoti bent apytikrį pasakymo su MK pavartojimo laiką (kartais — ir kitas aplinkybes). Senesnių laikų naujovės, aišku, nebėra naujovės mūsų dieno- mis; naujumo atspalvį žodis, rodos, paprastai išlaiko apie 10-15 metų. 2. Istoriniam laikotarpiui ir kartai būdingos kalbos ryšys Surinktieji MV rodo, kad esama ryšio tarp kalbos istorinės (chronologinės) priešpriešos ir amžiaus grupių (karti) priešpriešos. Ypač glaudus ryšys matyti tarp grupės senoviškai sakant ir grupės kaip senieji sako MK: jų aptinkame prie panašaus pobūdžio pasakymų; kartais MK būna taip suformuluotas, kad sunku spręsti, kuriai grupei — istoriškumo ar kartų — jį skirti. Kiek kitoks santykis ma- tyti tarp grupės kaip dabar sakoma ir kaip jaunieji sako MK: dabartiškai kalba ne tik jauni, bet jauni paprastai kalba dabartiškai. Jų savita kalbėsena, dažnai ne- norminė bendrinės kalbos požiūriu, suvokiama kaip šiuolaikiška. Pvz.: Pasiuto pulti jį tos vapsvos, ir viena blatnesnė, kaip dabar jaunieji sa- ko, tik cvankt Bladžiui į pajalninką Lkn; Egzaminatorius Jablonskis buvo gana griežtas ir kietas, kaip dabar pasakytų studentai — „kirvis“ Prg 1987 3 158; sankryžoje matau du berniukus, žiūrinčius „multiplikacinius filmus“ (taip vadinamas svaiginimasis, kai veidas aprišamas chemikaluose sumirkytu rankš- luosčiu) KT 1988 07 30; Jeigu nenunešiu rytoj viršininkui ataskaitos, bus, kaip dabar mano dukra sako, šakės nugaroj šnek. 1997. 3. Kalbos senoviškumo / dabartiškumo stilistinis aspektas Kalbos vieneto ar kalbos priemonės, raiškos būdo istorinis (chronologinis) komentaras yra socialinis kalbos vertinimas, kartu tai yra tam tikra stilistinė charakteristika. Tarp žodžio stilistinio apibūdinimo pažymų mūsų žodynuose tradiciškai yra psn. — „pasenęs, nevartojamas ar retai vartojamas bendrinėje kalboje žodis ar jo reikšmė. Šia pažyma kartais žymimi ir žodžiai, reiškiantys pasenusias sąvokas ar reiškinius, išėjusius iš apyvokos daiktus“ (DLKŽ: XIV). LKŽ turi ir pažymą neol. — „neologizmas, naujai atsiradęs ir neprigijęs literatūrinėje kalboje žodis“ (LKŽ I XIII). Stilistikoje irgi skiriama dėmesio „archyvinio fondo“ žodžiams (žr. Pikči- lingis 1975: 149-155), o apie terminologinius naujadarus tik užsimenama — jie esa dalykinės kalbos reiškinys (ten pat, 156); daugiausia į kalbos ekspresyvu- mą orientuotai stilistikai jie nerūpi. Kas kita individualieji, vadinamieji stilis- tiniai, naujadarai — jie, ekspresyvios kalbos priemonė, išsamiai aptariami (ten pat, 156-169). 125 Iš kalbamųjų MV stilistikai vertingi ypač tie, kuriuose MK atkreipia dėmesį ne į kokį naują žodį, o į šiuolaikiškos kalbėsenos polinkius. 4. Kalbos bei kalbėsenos dabartiškumo komentarai Šiuolaikiškos kalbos bei kalbėsenos MK daugiausia eina įterpiniai, kuriuos sudaro kalbėjimo teminės grupės žodžiai (veiksmažodžių kalbėti, sakyti, šnekėti, tarti, vadinti formos, daiktavardžiai kalba, terminas, žodis ir pan.) su laiko ar būdo prieveiksmiais (dabar; nūnai, šiandien; dabartiškai, madingai, moderniai, naujai(p), naujoviškai, nūdieniškai, šiuolaikiškai) ar panašios reikšmės žodžių junginiais: dabarties (dabartiniai, madingi, modernūs, mūsų dienų, mūsų laikų, šiandienos, šių dienų, šių laikų) žodžiai (terminai), populiarus leksikonas, šių die- nų žargonas. Dažniausi įterpiniai yra esamojo laiko padalyvio konstrukcijos (nau- jai tariant, moderniai kalbant, šiuolaikiškai vadinant, šios dienos terminais sakant) ir trumpi tipo (kaip) dabar sakoma (vadinama), (kaip) šiandien įprasta (madinga, mėgstama) sakyti sakiniai. Stereotipinius MK lengviau pastebėti bei išgirsti. Lais- vesnės sandaros šiuolaikinės kalbėsenos MK (pvz.: iki šių metų nevartojome, jau kelinti metai girdžiu, prieš keletą metų vengéme) ne taip krinta į akis. Daugelis stereotipinių MK konkrečiau nerodo, ar aptariamas kalbėsenos, stiliaus šiuolaikiškumas, ar tik atkreipiamas dėmesys į kokį naują žodį. Šiuo atžvilgiu išsiskiria dvi MK grupelės: (a) MK su žodžiais naujas / naujai(p) pa- brėžia kalbos vieneto naujumą, (b) MK su žodžiais įprasta, mėgstama; madingas / madingai, modernus | moderniai, populiarus — žodžio ar frazės, pasakymo bu- dingumą, dažnumą kalbamuoju laikotarpiu, pvz.: (a) nukreipsime žvilgsnį į [...] literatūros mokslą, arba, naujaip tariant, literatūrologiją T 1978 125; Čia [Amerikoje] atsirado net naujas lietuviškas „keikimas“: kad pas tave atvažiuotų giminės iš Lietuvos! GKr 1989 52; Tarptau- tinis kompiuterių tinklas, naujai tariant, „Internetas“ — didelė paspirtis civili- zacijai MŽ 1997 10 21; (b) Prieinu prietemos,kaip dabar įprasta sakyti, diskusine tvarka GKr 1989 37; šiandien Seimo narys gauna apie tris tūkstančius litų popieriuje / kaip įprasta sakyti TV 1998 12 04; liko atmintyje, pasąmonėje, kaip dabar visi mėgsta sakyti LM 1987 01 24; Lietuvos gyventojų nuomonės, kaip dabar mėgstama sakyti, nevie- nareikšmės SŽ 1989 64; A. B., aišku, į rinkimus ateina su didesniu, kaip dabar pamėgta sakyti, įdirbiu LR 1993 01 26; kad poetas perdėtai nesidrasko ir nelaužo rankų, o visur kalba labai santūriai ir kukliai, dar nereiškia, kad jis,madingais terminais tariant, nejaučia viso būties tragizmo LM 1983 15; Na štai | pirmininke / kaip dabar madinga sakyti | iš karto pateikiame jums visą paketą problemų TV 1987 11 13; Gerb. kompozitoriaus pasipiktinimo renginiu viršūnė — šūksnis „Tautiečiai, atsipeikėkit!“ (Tiesa, šūksnis šis dabar madingas!) KV 1989 14; sulaikytasis pilietis N. 126 yra 22 metų simpatiškas vaikinas,nūnai madingai vadinamas komersan- tu LR 1990 207; UAB surengė iškilmingą parduotuvės atidarymą, europietiš- kiau ir madingiau vadinamą prezentacija ŠN 1993 05 20; jau paklausa /miasymoderniais žodžiais tariant | padidėjo šnek. 1970; mokyklos kiemelyje įvyko jaunimo, moderniai kalbant, reperių, šventė MŽ 1997 10 04; Problema- šiandien turbiitpatspopuliariausias žodis N 1987129; gausu įvairiausių programy, projektų, koncepcijų (populiariausias, mano ma- nymu, žodis šiuo metu) GKr 19891 15. Konkretesni bei laisvesnės sandaros MK, aišku, konkrečiau apibūdina ir ko- mentuojamuosius kalbos reiškinius: Žmonės jį atmena buvus patarėją nelaimėse, varguose ir daktarą, gydžiusį vais- tazolemir,kaip dabar moksliškai sakoma, sveiko gyvenimo būdo propa- ganda LM 1988 26; Jausmų „forsavimas“, kaip pasakysime šiandieni- niu literatūriniu skoniu remdamiesi, buvo nulemtas silpno, neryškaus ko- munikacinio kodo Sauk 143; šių dienų žargonu, jis [Putinas] nebūtų tas reklaminis „vyras, kuriam nereikia daug pastangų“ Mt 1998 2 147. 5. Komentuojamųjų kalbos dabartiškumo reiškinių pobūdis Kokius kalbos reiškinius lydi dabartiškumo MK? Daugiausia — (a) pasikeitu- sį (naują) vietos vardą, (b) naują žodį, terminą, atsiradusį šalia iki tol vartoto arba naujam gyvenimo reiškiniui pavadinti, (c) naują, neįprastą žodžio lytį. Pvz.: (a) Salos gyventojai išsikėlė į Drūkšių kaimą, dabar vadinamą Drisviatais“ KT 1989 4; specialistai buvo ruošiami Leningrade | dabar reikėtų sakyti Sankt-Peterburge Rdj 1998 02 09; Dabar Raudonojo dvaro švyturys vadina - mas Akluoju švyturiu SK 1999 45; (b) kultūros namuose surengs atsisveikinimo šokius, ak, atsiprašau, — šiais laikais tas reikalasvadinamas diskoteka LM 1987 06 27; mikrorajone, kuris dar tebestatomas, telefonų automatų, dabar vadinamų taksofonais, greičiau- siai nebus LR 1992 02 28; pasiėmė pinigus. Tiesa, dabar jiebuvo vadinami talonais, vagnorėliais arba tiesiog žvėreliais LM 1993 12 04; tokią muziką iš ploks- telės | arba kaip dabar mėgstama vadinti albumo / aš ir parinkau Rd] 1996 12 31; įsiklauso į spaudos | arba kaip dabar įprasta sakyti /Ziniask- laidos nuomonę Rdj 1998 03 08; dabar visi šneka irjaumūsų leksikone yra ligonių kasos Rdj 1998 04 22; (c) Esame įpratę sakyti „melžėja“, dabar jau ne naujiena ir „melžėjas“ T 1971 30. * Dab. Baltarusija; brus. Drysviaty. 127 Dabartiškumo MK dažni prie žodžių ir pasakymų, kurių atsiranda arba kurie išpopuliarėja ar imami vartoti kitoniškai keičiantis politikai, santvarkai, valdžiai. Antai komentarai pabrėžia būdingus Atgimimo meto žodžius, frazes: Viešumas, kritiškumas, persitvarkymas, laiko dvasia- dabar madingi žo- džiai KT 198706 06; ryžomės veikti be komandų iš „stipraus centro“ (taip šian- dien vadiname sąjunginius organus) GKr 1989 7; uzsiimsime, populiariu šiandienos leksikonu tariant, baltų dėmių užtušavimu KV 1989 14;pries keletą metų šio žodžio [streikas] dar vengtevengėme LPr 1989 04 26; Iki šių metų kasdienybėje nevartojome žodžio „atsistatydinimas“, nes neįprastas buvo ir jį reiškiantis veiksmas KT 1989 230; Tarybų valdžią mūsų krašte kūrė atskubėję į pagalbą Baltarusijos darbuotojai (dabar sakyčiau: represijų įbauginti ir išmankštinti Stalino kadrai) TS 1989 75. Ypač dažnai atkreipiamas dėmesys į tai, kad Atgimimo ir atkurtosios Nepri- klausomybės metais žodį liaudis bei jo junginius išstumia grįžtantis žodis tauta ar jo dariniai; tarpinę padėtį užimanti visuomenė: Labai lengvai ir greitai visi deputatai atsisakė senojo palikimo, jvardyto liau- dimi, pakeisto visuomene LR 1990 161; eina susitikti su liaudimi / 0 kal- bant dabartiniais terminais / su tauta TV 1994 01 11; reikia atsiklausti visuomenės /kaip dabar įprasta sakyti / tautos šnek. 1996 03 28; lietuvių liaudies menas | dabar dažniau vadinamas tautodaile TV 1997 10 24; veikia liaudies meistrų /arba dabar vadinamų tautodailininkų / paroda TV 1989 09 10. Kad kalba keičiasi, kalbos vartotojams ypač krinta į akis kalbant apie praeitį, senesnę ar netolimą. Tada neretai tenka pavartoti anų laikų žodžių, o su MK pateikiami dabartiniai jų atitikmenys: 1815 m. birželio 30-liepos 11 d. gimnazijoje [...] vyko vieši pasirodymai, mes sakytume, vieši egzaminai Merk 48; Be to, jis [T. Ivanauskas] pirmasis iškėlė ir skleidė gamtos globos, mūsų žodžiais tariant, gamtos apsaugos idėjas Iv 6; Ir dėstė šią discipliną mums gerai, dabartiniais terminais šnekant, su- stiprintai M 1982 11 10; Dabar, kai pasidarėm mokytesni, tai tokius žmones va - dinam socialiai remtinais, 0 tada [po Pirmojo karo] vadino tiesiog nukentėju- siais Rdj 1998 11 21. Kitais kartais, kalbant apie praeitį, pasakomi vien savojo meto pavadinimai: Mūsų laikų terminais kalbant, jis [V. Graičiūnas] buvo didelis darbo mokslinio organizavimo (DMO) entuziastas MG 1988 8 27; Gyveno, kaip da- bar sakytume, žinybiniame gaisrinės bute, nes senelis buvo savanoris ugniage- sys ŠN 1989 22. Pastebimas dabartinio kalbinio bendravimo knygiškėjimas, polinkis į sudė- tingesnę išraišką. Kalbėsenos dabartiškumo MK ypač būdingi prie knyginės — administracinės, publicistinės — kalbos šablonų: turi bazinį išsilavinimą /kaip dabar mėgstama sakyti šnek. 1980; Re- tai išgirsti tokius žodžius [...] apie nuo seno labai gerbiamą duonos augintojo dar- 128 bą, kurį šiandien vadiname žemės ūkio produktų gamyba KB 1988 4 56; teko deputatams priimti, kaip dabar įprasta sakyti, nepopuliarų sprendi- mą ŠN 1993 02 20. Didelė dalis visų surinktų šiuolaikiškos kalbėsenos MK pavartota prie tarp- tautinių žodžių, taigi matomas jų plitimas, įsigalėjimas mūsų laikais (daug tokių pavyzdžių jau pateikta, ypač 4 sk.). Drauge su kalbėsenos nūdieniškumo pastaba kartais pateikiamas neigiamas kalbos mokslinimo, įmantravimo vertinimas: Ir rašys paskui kritikai didžiausius straipsnius, kuriuose stumdysis struktūros su faktūrom, ekspresyvumai su intensyvumais, o po šita tarptautinių žodžių lavina darlabiau pasislėps žali sielos daigeliai, nepastebėti ir neįvardyti LM 1988 05 14; Žemaičių plentas... Ar pastebime, jog, nutiesus naują trasą, daug kur įrašius griozdišką žodį „automagistralė“, seno mūsų istoriškai ir etnografiškai nuo- taikingo Žemaičių plento vis mažiau begirdėti T 1990 02 18; apie tą dekagėbėzaciją (toksbaisus žodis sugalvotas) Lietuvoj, arba apie ieškojimą, kas dirbo KGB, kas nedirbo LM 1992 01 11; Buvusios namų ar butų valdybos dabar per- krikštytos įmantriai — namų ūkio eksploatacijos įmonėmis SN 1993 07 17. Ne vienam kalbos vartotojui į akis krinta mūsų dienų kalbésenos pilkejimas, vaizdingumo sumenkimas: „Didelė čia kupeta! Juk ir aš mokėčiau taip parašyti!“ — pasakė Žemaitė, per- skaičiusi „Varpe“ Bitės apsakymėlį [...]. „Didelis čia daiktas!“ — pasakys da- bartinis žmogus (sakyti „kupeta“ jam gal ir nebeišeis: per daug vaizdingas žodis) Prg 1988 2 166; [Leonidas Jacinevičius] užrašė dovanodamas savo pirmąją knygą [...]: „iškratysim, Sauliau, pasaulį iš suskretusių kelnių!“ Užrašė sod- riau nei mes dabar, visai kaip Donelaitis... LA 1995 08 16. Kita vertus, pastebimi ir nauji šiuolaikiniai ekspresyvūs pasakymai (metafo- ros, frazeologizmai), ypač tokie, kurių šaltinis yra buitinė šneka, neretai slengas: Kūrybos rankraščių, arba kūrybinės virtuvės,kaip dabar madinga sakyti, nėra išlikę (Iš Maironio minėjimo 1987); Įėjo į kabinetą toks keturkampis, kaip dabar sakoma, jaunuolis LA 1995 02 11; Išėjęs pirkti degtinės, na, kaip da- bar įprasta vadinti, kaukolinio Ak 1996 05 17; muštynes sukėlė viena se- niausios profesijos atstovių, naujoviškai kalbant, plaštakė Klp 1997 11 18; Nemėgstu užgesusio židinio, Dž. Butkutės dainų ir, kaip dabar sakoma, mė- miskos išvaizdos žmonių Pn 1997 10-11 32; Taip gėda pasidarė, kad, kaip mūsų amžiaus liaudis sako, —nors imkirslėpkis po pernykščiais lapais KG 1998 10 13. 6. Baigiamosios pastabos Palyginti nedidelis skaičius surinktų kalbos dabartiškumo MV neleidžia da- ryti tikslių apibendrinamųjų išvadų (reikėtų daugiau pavyzdžių, praverstų ir spe- cialūs sociolingvistiniai tyrimai), bet ir jie rodo, kuriuos naujus kalbos reiški- nius lietuvių kalbinė bendruomenė daugiausia pastebi. Kalbos vartotojams la- 129 biausiai krinta į akis išorinės, paviršinės naujovės, ypač leksika, atsirandanti su naujais gyvenimo reiškiniais. Pastebimos ir akivaizdžios stilistinės tendencijos, pavyzdžiui, kalbos intelektualinimas. Kalbotyros darbuose įprastas teiginys, kad visuomenė nepastebinti kalbos raidos, yra pernelyg bendras, reikalingas tikslinimo: nelygu apie kokią visuo- menę kalbama — mūsų dienų ar ankstesnę, Lietuvos ar kokios uždaros kalbinės bendruomenės. Kita vertus, žinoma, visuomenė pastebi ne tiek kalbos (siste- mos) raidą, kiek kalbėjimo (šnekos), kalbėsenos kitimą. Metakalbinių vienetų, metakalbinių įterpinių bei kitokių metakalbinių ko- mentarų, vartojamų ne lingvistikos tekstuose, tyrimas leidžia geriau pažinti vi- suomenės kalbinę sąmonę, kalbines nuostatas ir tuo pagrindu tikslingiau dirbti bendrinės kalbos tvarkomąjį darbą. Gauta 1999 03 05 SUTRUMPINIMAI Ak — „Akistata“ Anus — Anusavičius J. Viena pavasario diena. V., 1980. DLKZ - Dahbartinės lietuvių kalbos žodynas. V., 1993. GKr — „Gimtasis kraštas“ Iv — Ivanauskas T. Gamtininko užrašai. V., 1974. KB — „Kultūros barai“ KG — „Kėdainių garsas“ Klp — „Klaipėda“ KT — „Komjaunimo tiesa“ KV — „Kalba Vilnius“ LA — Lietuvos aidas“ Lkn — Luknės (Skuodo r.) LKZ 1 — Lietuvių kalbos žodynas. T. 1. V., 1968. LM — „Literatūra ir menas“ LPr — Lietuvos profsąjungos“ LR — „Lietuvos rytas“ M — „Moksleivis“ Merk — Merkys V. Simonas Daukantas. V., 1972. MG — | „Mokslas ir gyvenimas“ Mit — „Metai“ MŽ — „Mūsų žodis“ (Skuodo r.) N — „Nemunas“ Pn — „Panelė“ Prg — „Pergalė“ Rdj — radijas Sauk — Sauka D. Fausto amžiaus epilogas. V., 1998. SK — „Sodietės kalendorius 1999“ SZ. — „Sąjūdžio žinios“ ŠN — „Šiaulių naujienos“ šnek. — šnekamoji kalba 130 T — „Tiesa“ a TS — „Tėvynės šviesa“ TV — televizija Vaižg — Juozas Tumas-Vaižgantas LITERATŪRA Barabanščikova O. Ju. 1991: Sredstva realizaciji metalingvističeskoj funkciji v tekste: Av- toref. kand. dis., Kijev. Cmejrkova S. 1992: Jazykové vėdomi a jazykova kultura (zamyšleni nad tzv. lidovym jazy- kozpytem). — Slovo a Slovesnost 1, Praha, 56-64. Jifickova J. 1979: Metafecovy komentar. — Slovo a Slovesnost 2, Praha, 149-151. Karaliunas S. 1997: Kalba ir visuomenė (Psichosociologiniai ir komunikaciniai kalbos var- tojimo bruozai), Vilnius: Lietuviy kalbos institutas. Pikčilingis J. 1975: Lietuvių kalbos stilistika 2, Vilnius: Mokslas. Župerka K. 1987: Stilių normų atspindys metakalbiniuose komentaruose. — Lietuvių kalbos sandaros tyrinėjimai. Lietuvių kalbotyros klausimai 26, 194-198. Zuperka K. 1996: Realioji įvardytoji kalbos priemonių konkurencija. — Filologija ir metodika 3, Šiauliai, 65-72. METALINGUAL INDICES OF MODERNITY IN NON-LINGUISTIC TEXTS Summary The metalingual indices of modernity belong to the historical (chronological) opposition ‘it was said in ancient times, formerly, earlier’/ ‘it is said now, in our times, today’. The metacom- ments of this group in the Lithuanian language are the following: (kaip) dabar sakoma (sako, vadina, įprasta, madinga, mėgstama sakyti), dabartiniais (mūsų dienų, šių dienų, mūsų laikų) žo- žiais (terminais) kalbant, nūdieniškai (šiuolaikiškai) tariant, madingai (moderniai, naujoviškai, naujaip) tariant, dabarties žmogus pasakys, mes sakytume and so on. They are widely used in spoken (informal and public) language and publicistic writings; thus, they show that the lan- guage users take notice of some phenomena of language evolution. Language users turn their attention to the new words or expressions connected with the new phenomena of public life. The metalingual units reflect a tendency of modern Lithuanian to use intelectual language means (international words, bookish phrases) and the new expressive language means (particu- larly jargon and slang). 131