Nederinamosios žodžių grupės valstybės dokumentų kalboje

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Rasuolė VLADARSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas NEDERINAMOSIOS ŽODŽIŲ GRUPĖS VALSTYBĖS DOKUMENTŲ KALBOJE Sakinį dažnai praplečia (neretai labai) jo branduolį sudarančių sakinio dalių palydovai, papildantys ir patikslinantys žodžių, nuo kurių jie priklauso, reikš- mes. Jie vadinami sakinio dalių komponentais, modifikatoriais, o tradicinėje gramatikoje — pažyminiais. Pagal sintaksinį jų ryšį su žodžiu, kurį pažymi, ski- riami modifikatoriai (derinamieji pažyminiai) ir kvalifikatoriai (nederinamieji pažyminiai). Valstybės dokumentų kalbai būdingos ilgos, kelių pakopų vardažodžius pa- žyminčios nederinamosios žodžių grupės — kvalifikatoriai. Jų vartojimą lemia poreikis kuo detaliau apibūdinti kalbamus objektus ir reiškinius. Mat viena iš pagrindinių valstybės dokumentų kalbos ypatybių yra tikslumas, 0 jo siekiant ir tenka formuoti ilgas, sudėtingos struktūros žodžių grupes, kad sutelktai — vienu sakiniu — būtų perduota kuo išsamesnė informacija. Prie nederinamosios žodžių grupės centro — pagrindinio žodžio — valdymo būdu prijungiamas linksnis arba prišliejama bendratis, kurie savo ruožtu gali turėti nuo jų priklausomų žodžių. Pagal junglumo ypatybes reikėtų skirti pa- prastus daiktavardžius ir daiktavardžius, padarytus iš veiksmažodžių. Kvalifikatorių kilmininkų grandinė Valstybės dokumentų kalboje labai dažnai vartojamas kvalifikatorius kilmi- ninkas. To priežastis — kilmininko gebėjimas apibūdinti daiktą įvairiais požiū- riais. Todėl kilmininkas yra dažniausias linksnis įvairiuose institucijų, įstaigų, imoniy, organizacijų ir jų padalinių, pareigūnų, dokumentų pavadinimuose. Jie sudaromi su keliais įvairiai tarpusavyje susijusiais kilmininkais, pvz.: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministe- rijos apsaugos policija; Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos Būsto politikos skyrius. Tokias išplėstas vardažodines grupes sudaro kelių pako- pų (laipsnių, rangų) kilmininkai, kurie savo ruožtu dar gali turėti priklausomų kilmininkų, pvz.: Kultūros ministerijos (I laipsnio grupė, sudaryta iš dviejų kilmi- ninkų), Kultūros vertybių apsaugos departamentas (II laipsnio grupė — trys kilmi- ninkai). Tokios išplėstinės kilmininkų grandinės leidžia nurodyti kalbamo ob- jekto juridinį pavaldumą ir kitus jo skiriamuosius požymius. 114 Viena iš dažniausių kilmininko reikšmių pavadinimuose — juridinis pavaldu- mas: Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas; Užsienio reikalų ministe- rijos Konsulinės informacijos skyrius; Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento Oro uostų skyrius; Krašto apsaugos ministerijos Karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės tarnyba. Kita dažna kilmininko reikšmė pavadinimuose — veiklos sritis arba pobūdis: Statistikos departamentas; Ekonomikos ministerija; Valstybės saugumo departa- mentas; Konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba. Veiklos srities arba po- būdžio kilmininkai įeina į juridinio pavaldumo kilmininkų grupes, pvz.: Kultū- ros (veiklos sritis) ministerijos (visas junginys — I laipsnio grupė) Leidybos (veik- los sritis) skyrius (visas junginys — II laipsnio grupė). Neretai tokiuose pavadinimuose būna ir derinamųjų pažyminių ar kitokių (ne kilmininko) linksnių, pvz.: Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija; Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų apskrityse tar- nybos; Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas tarptautinių santykių klausimais; Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su Seimu atstovas; Lietuvos Respublikos Seimo atstovas spaudai. Viena iš priežasčių, lemiančių kilmininkų grandinių dažnumą valstybės do- kumentų kalboje, — reikalavimas oficialiojoje vartosenoje pateikti pilnus insti- tucijų pavadinimus, nurodant visas aukštesniąsias pavaldumo grandis, pvz.: Lie- tuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas; Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos Valstybinė elektros ryšių inspekcija; Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos Prekybos departamento Pre- kybos koordinavimo skyrius. Kai įvardijami dalykai susiję su institucija, kurios pavadinimą sudaro kelių laipsnių kilmininkų grupė, dar prisideda vieno laipsnio pažyminys. Tokie yra: pareigų pavadinimai, pvz.: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos štabo skyriaus viršininkas; Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kri- minalinės policijos paieškos valdybos Neteisėtos narkotikų gamybos ir apyvartos kontrolės poskyrio komisaras, dokumentų, reglamentuojančių institucijos veiklą, pavadinimai, pvz.: Vals- tybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pasienio kontrolės postų darbo taisyklės; Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybinės kontrolės ir sau- gaus plaukiojimo inspekcijos teikiamų paslaugų tarifai; Lietuvos Respublikos te- ritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių valstybinio registro nuo- statai. Ilgos kilmininkų grandinės gali susidaryti ir kitokių dokumentų pavadini- muose, kur nėra aiškios juridinio pavaldumo hierarchijos, ar kitų reikšmių daiktavardiniuose pasakymuose, pvz.: Lietuvos Respublikos žemės gelmių įsta- tymo projektas; Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įsta- tymo įgyvendinimo tvarka; Alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo ekonomi- nės priemonės; Programos projekto rengimo konkurso komiteto darbo reglamen- 115 tas; prekybos maklerio dienyno tvarkymo pažeidimas; muitinės tarpininko atsto- vo pažymėjimo galiojimo laikas. Ilgos kilmininkų grandinės apsunkina stilių, iš dalies ir teksto suvokimą, bet jos atsiranda dėl valstybės dokumentuose vartojamų pavadinimų specifi- kos. Veiksmažodinių daiktavardžių kvalifikatorius — kilmininkas Valstybės dokumentų kalboje kilmininkas dažnai vartojamas prie veiksma- žodinio abstrakto. Toks kilmininkas, be atributinės reikšmės, turi ir kitokių, gi- liau slypinčių reikšmių. „Lietuvių kalbos gramatikoje“ rašoma: „Šis kilminin- kas išlaiko tokias pat reikšmes, kaip su atitinkamu veiksmažodžiu santykiaujan- tis linksnis“ (LKG 1976: 417). A. Valeckienė tokio kilmininko reikšmes dife- rencijuoja pagal pamatinio veiksmažodžio tranzityvumą: „Kai veiksmo abstraktas sudarytas iš intranzityvinių veiksmažodžių, kilmininkas žymi veiksmo subjektą [...], o kai veiksmo abstraktas sudarytas iš tranzityvinių veiksmažodžių, kilmi- ninkas žymi veiksmo objektą“ (Valeckienė 1998: 152). Valstybės dokumentų kalboje yra abiejų reikšmių atvejų, pvz.: Keleivių skridimas be bilieto — užtraukia baudą iki vieno šimto litų (ATPK 1996: 91); Piliečių neatvykimas pagal šaukimą į tikrąją krašto ap- saugos tarnybą arba mokymus be pateisinamos priežasties iki dviejų parų — užtrau- kia penkių šimtų litų baudą (ATPK 1996: 157) — subjekto kilmininkai šalia iš intranzityvinių veiksmažodžių padarytų daiktavardžių; Tyčinis telefono auto- mato arjokabinos gadinimas — užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vie- no tūkstančio litų (ATPK 1996: 100); Tyčinis neteisėtas Lietuvos Respublikos vals- tybėssienos perėjimas —baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda (BK 1997: 78) — objekto kilmininkai šalia iš tranzityvinių veiksmažodžių pada- rytų daiktavardžių. Įprasta kilmininko vieta daiktavardiniame junginyje yra prieš daiktavardį (GenN), kurį jis pažymi. Tokia jo pozicija ir cituotuose sakiniuose, nesvarbu, kokią reikšmę, veiksmo objekto ar subjekto, jis turi. Valstybės dokumentų kal- boje daugiausia problemų kelia tie atvejai, kai veiksmažodžio abstraktas pada- rytas iš tranzityvinio veiksmažodžio, o kilmininkas žymi asmenį, kuris gali būti ir veiksmo subjektas, ir objektas ar turėti kitą reikšmę, pvz.: Neteisėtasdarbuotojo atleidimas iš darbo dėl asmeninių paskatų [...] — baudžiamas pataisos darbais [...] (BK 1997: 97); Krašto apsaugos prievolininkų ir šaukiamųjų tyčinis karinių liudijimų sugadinimas arnerūpestingas laiky - mas — baudžiamas [...] (ATPK 1996: 159). Tokios trafaretinės struktūros sakiniai vartojami kodeksuose (būtent Lietu- vos Respublikos baudžiamajame kodekse ir Lietuvos Respublikos administra- cinių teisės pažeidimų kodekse): pirma nurodomas veiksmas, kuris užtraukia baudą (baudžiamas), paskui bausmės rūšis ir dydis. Veiksmas apibūdinamas 116 daiktavardine grupe, jos pagrindinis žodis yra veiksmažodinis abstraktas, o jo skiriamąjį požymį apibrėžia kilmininkas. Dažnai tenka nurodyti ir veiksmo subjektą, ir objektą, o jų raiška ir vieta vardažodinėje grupėje yra ta pati, t. y. kilmininkas eina prieš pagrindinį žodį. Tačiau norint atskirti viename sakinyje esantį subjektą nuo objekto, į daikta- vardinį junginį perkeliama veiksmažodinio junginio žodžių tvarka (SVO), pvz.: pareigūnas atleido darbuotoją iš darbo — pareigūno atleidimas darbuotojo iš darbo. Toks pasakymas griozdiškas stiliaus požiūriu, bet valstybės dokumentuose jis neišvengiamas, kai daiktavardiniu junginiu reikia nurodyti ir veiksmo atlikėją, ir patientą — tą veiksmą patiriantį objektą. Kartais tokiuose daiktavardiniuose junginiuose tik žodžių tvarka padeda atskirti subjektą nuo objekto, pvz.: Nepilnamečio tėvų arbakitųasmenų nugirdymas nepilnamečio — užtraukia baudą [...] (ATPK 1996: 125); Motinos tyčinisnužudymas savo kūdikio gimdymo metu arba tuojau po gimdymo — baudžiamas laisvės atėmi- mu iki penkerių metų [...] (BK 1997: 82). Abiejų kilmininkų (subjekto ir objekto) rašyti prieš veiksmažodinį abstraktą negalima, nes tada susidarytų kitokios reikšmės junginys, plg. motinos nužudy- mas kūdikio ir motinos kūdikio nužudymas. Dėl kilmininko daugiareikšmišku- mo minėta žodžių tvarka — subjekto kilmininkas — veiksmažodinis abstraktas — objekto kilmininkas, išlieka ir tada, kai objektas yra ne asmuo ir jo negalima supainioti su subjektu, pvz.: Krašto apsaugos tarnybos prievolininko vengimas karinės įskaitos [...] — baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 1997: 110); Asmenų įgijimas, laikymas, perdavimas kitiems asmenims arba pardavimas lygiavamzdžio šautuvo ar arbaleto be policijos leidimo — užtraukia baudą [...] (ATPK 1996: 146). Tokių atvejų, kai daiktavardiniu junginiu žymimas ir veiksmo subjektas, ir objektas, o objektas — ne asmuo, yra žymiai daugiau negu tų, kai objektas — asmuo. Todėl galima teigti, kad objekto kilmininkas vartojamas po veiksmažo- dinio abstrakto ne vien norint atskirti subjektą nuo objekto, tuo siekiama iš- vengti galimų įvairių interpretacijų dėl kilmininko daugiareikšmiškumo. Kartais ir abiejų reikšmių kilmininkai pavartojami prieš pagrindinį žodį: pir- masis — subjekto, antrasis — objekto, bet jie turi būti atskirti kitų žodžių, daž- niausiai derinamojo pažyminio. Vis dėlto tokie pasakymai nėra pakankamai aiškūs, pvz.: Civilinės aviacijos direkcijos pareigiiny klaidingos informacijos per- davimas orlaivio įgulai [...] — užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūks- tančio litų (ATPK 1996: 72); Materialiai atsakingo asmens, taip pat asmens, kuriam patikėtas turto saugojimas, aplaidus valstybinio ar visuomeninio turto saugojimas, — užtraukia jspejimq/... | (ATPK 1996: 28). Kai daiktavardiniame junginyje yra tik vienas kilmininkas — kvalifikatorius, žodžių tvarkai įtakos gali turėti to kilmininko reikšmė. Subjekto kilmininkas 117 pažymi intranzityvinio veiksmo veikėją, objekto reikšti negali ir visuomet eina prieš pagrindinį žodį, pvz.: Vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tu- neliuose, ant tiltų, estakady, viadukų ir po jais [...] užtraukia baudą [...] (ATPK 1996: 79). Objekto kilmininko vieta gali būti ir įprastinė, t. y. prieš veiksmažodinį daik- tavardį, ir po jo. Jei objektas — asmuo, jį žymintis kilmininkas kodeksuose daž- niausiai eina po pagrindinio žodžio, pvz.: Įžeidimas policininko ar policijos rėmėjo ryšium su jiems pavestų viešosios tvarkos saugojimo pareigų ėjimu — baudžiamas laisvės atėmimu [... | (BK 1997: 105); Įtraukimas nepilnamečio į nusikalstamą veiklą [...] — bau- džiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 1997: 138); Pagrobimas sveti- mo vaiko arba sukeitimas vaiko savanaudišku tikslu ar dėl kitokių žemų paskatų — baudžiamas laisvės atėmimu [...] (BK 1997: 91). Šiais atvejais neįpras- ta žodžių tvarka padeda suvokti, ką reiškia kvalifikatorius kilmininkas, plg. polici- ninko įžeidimas ir įžeidimas policininko — pirmasis junginys gali būti interpretuoja- mas dvejopai, antrasis suprantamas tik vienaip. Taigi tokiuose daiktavardiniuo- se junginiuose žodžių tvarka gali atlikti subjekto ir objekto skiriamąją funkciją. Tai yra vienas iš tų atvejų, kai, kaip teigia V. Ambrazas, „Žodžių tvarka gali būti panaudota žodžių junginių reikšmėms diferencijuoti“ (Ambrazas 1986: 97). Tik retais atvejais asmenis reiškiantis objekto kilmininkas kodeksuose gali būti vartojamas prieš pagrindinį žodį, pvz.: Respublikos Prezidento įžeidimas arba šmeižimas masinės infor- macijos priemonėse — užtraukia įspėjimą [...] (ATPK 1996: 162); Keleivių ve- žimas keleiviniu automobilių transportu, kurio sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų — užtraukia baudą [...] (ATPK 1996: 93); Asmens bauginimas sprogdinimu, padegimu ar kitokiu pavojingu žmogaus gyvybei, svei- katai ar turtui būdu — baudžiamas laisvės atėmimu [...] (BK 1997: 120). Šiais atvejais iš konteksto aišku, kad kilmininku žymimas objektas. Kai objektas — ne asmuo, jį žymintis kilmininkas dažniausiai eina prieš pa- grindinį žodį (GenN), pvz.: Slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas — baudžiamas laisvės atėmi- mu iki ketverių metų [...] (BK 1997: 158); Šiukšlių irkitokių daiktų išme- timas pro traukinių vagonų langus [...] — užtraukia įspėjimą (ATPK 1996: 67); Svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia — baudžiamas patai- sos darbais [...] (BK 1997: 162). Neutrali žodžių tvarka GenN vartojama ir kituose valstybės dokumentuose, kai nėra pavojaus sumaišyti veiksmo subjektą su objektu, pvz.: Pajamos — tai banko turto padidėjimas arba banko įpareigojimų sumažėjimas perataskaitinį laikotarpį už suteiktas paslaugas (Žin. 1995, Nr. 33— 804); Pagrindiniai valstybės energetikos politikos tikslai yra: [...] gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietinius, atsinaujinančius ir antri- nius energijos išteklius (Zin. 1995, Nr. 32-743). 118 Tačiau objekto kilmininkas, žymintis ne asmenį, gali eiti ir po pagrindinio žodžio, nors jo vieta pagal lietuvių kalbos žodžių tvarkos dėsnius ir būtų prieš šį žodį, pvz.: Vengimas mobilizacinio šaukimo į Lietuvos Respublikos krašto apsau- gos tarnybą — baudžiamas laisvės atėmimu [...] (BK 1997: 77), plg. mobilizaci- nio šaukimo vengimas; Pasisavinimas rasto arba atsitiktinai patekusio sveti- mo didelės vertės turto — baudžiamas pataisos darbais [...] (BK 1997: 61), plg. didelės vertės turto pasisavinimas; Nesuteikimas būtinos ir aiškiai neatidė- liotinos pagalbos asmeniui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje [... | — bau- džiami pataisos darbais (BK 1997: 91), plg. būtinos pagalbos nesuteikimas. Į pir- mą vietą iškeltas veiksmo pavadinimas yra labiau pabrėžiamas, į jį atkreipia- mas adresato dėmesys. Tokios žodžių tvarkos yra ir kodekso straipsnių pavadi- nimuose, pvz.: 80 straipsnis. Vengimas mobilizacinio šaukimo (BK 1997: 77); 129 straipsnis. Nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos (BK 1997: 92). Kita (dažniausiai svarbiausia) priežastis, dėl kurios kilmininkas nukeliamas po pagrindinio žodžio — visos daiktavardinės žodžių grupės ilgis ir ypač joje esantys šalutiniai sakiniai, pvz.: Medžiojimas žvėrių arbapaukščių, kuriuos medžioti visiškai uždraus- ta [...] — baudžiamas laisvės atėmimu [...] (BK 1997: 194); Pažeidimas tai- syklių, nustatytų užkirsti kelius epideminėms ar kitoms užkrečiamosioms ligoms arba kovoti su jomis, jeigu tai sukėlė ar galėjo sukelti ligos išplitimą — baudžiamas laisvės atėmimu [...] (BK 1997: 136). Kad žodžių tvarkos pakeitimo priežastis yra ilga pažymimųjų žodžių grupė, patvirtina tie atvejai, kai sutrumpintame straipsnio pavadinime atitinkamas veiks- mas apibūdinamas neutralia žodžių tvarka (GenN), pvz.: 233 straipsnis. Neteisėtas nuodingųjų, sprogstamųjų, gailiųjų ar lengvai užside- gančių medžiagų siuntimas Neteisėtassiuntimas paštu ar bagažu nuodingųjų medžiagų, taip pat sprogs- tamųjų, gailiųjų arba lengvai užsidegančių medžiagų ar daiktų — baudžia- mas laisvės atėmimu [...] (BK 1997: 131); 106 straipsnis. Draudžiamų įvežti augalinės kilmės prekių bei augalinės kil- més prekių be karantininio patikrinimo ar atitinkamo apdorojimo įvežimas Įvežimas išužsienio arba išvežimas iš pasienio jūrų bei upių uostų (prie- plaukų), iš geležinkelio, autobusų stočių, iš aerouostų ir kitų pasienio punktų draudžiamų įvežti augalinės kilmės prekių, taip pat augalinės kilmės prekių be karantininio patikrinimo ir atitinkamo apdorojimo — užtraukia baudą [...] (ATPK 1996: 63). Neįprastos žodžių tvarkos junginiai dažnai yra negyvos dirbtinės konstrukci- jos, kur lietuvių kalba per jėgą lenkiama prie valstybės dokumentams būtino standartiškumo ir tikslumo. 119 Veiksmažodinių daiktavardžių kvalifikatorius — bendratis Bendratis dažniausiai šliejama prie veiksmažodinių priesagos -imas abstrak- tų, padarytų iš veiksmažodžių, kurie gali prisijungti bendratį, pvz.: priėmimas eksploatuoti, plg. priimti eksploatuoti; grasinimas nužudyti, plg. grasinti nužudyti, atsisakymas registruoti įstatus, pasiūlymas suteikti laipsnį, pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, siekimas paveikti liudytoją, perdavimas vairuoti automobilį, vengi- mas atlikti prievolę. Bendratis gali būti šliejama ir prie kitokių veiksmažodinės kilmės daiktavar- džių, pvz.: pagrindas skirti pašalpą, galimybė perduoti duomenis, įgaliojimai pasi- rašyti sutartį, prašymas grąžinti permoką, leidimas steigti terminalą, sprendimas at- leisti inspektorių, paraiška gauti lėšų. Bendratis kvalifikatorius valstybės dokumentų kalboje gana dažnai vartoja- ma, nes čia dažni veiksmažodiniai daiktavardžiai, o vartojimo srities specifika reikalauja veiksmą apibūdinti kaip sąvoką, nesiejamą su laiku, skaičiumi ar as- meniu. Dažniausiai valstybės dokumentuose su prišlieta bendratimi vartojamas daik- tavardis teisė. Šis žodis čia labai svarbus, nes vienas iš valstybės dokumentų uždavinių yra nustatyti piliečių, pareigūnų ir institucijų teises valstybėje. Tam norminamuosiuose dokumentuose skiriami atskiri straipsniai ar net skyriai. Su žodžiu teisė sudaroma ir kitokios struktūros žodžių grupių, pvz.: teisė į darbą, prigimtinė teisė, rinkimų teisė, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, tačiau dažniau- siai teisės turinys nusakomas prišlieta bendratimi ar jos junginiais. Viena ben- dratis vartojama retai, pvz.: Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti (LRK 1994: 19); Kredito unijos narys neturi tei- sės balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito uni- joje klausimą (Zin. 1995, Nr. 26-578); paprastai prie bendraties prisijungia nuo jos priklausomi žodžiai. Kai bendratis tranzityvinė, su daiktavardžiu feisė einanti žodžių grupė daž- niausiai sudaryta iš bendraties su galininku, pvz.: teisė gauti informaciją, tikrinti dokumentus, priimti sprendimą, skirti sankcijas, sudaryti komisiją, kritikuoti dar- bą, apskųsti sprendimus, teikti pasiūlymus, nurodyti trūkumus, teikti paslaugas, gydyti ligonius, gaminti monetas, kontroliuoti prekybą. Teisę apibūdinančių žodžių grupę ar jos pagrindą taip pat gali sudaryti: bendratis su kilmininku, pvz.: Valstybės kontrolierius turi teisę pasitelkti specialistų tikrinimams atlikti (Žin. 1995, Nr. 51-1243); Komitetai savo kom- petencijos klausimais turi teisę reikalauti iš savivaldybės administracijos, sa- vivaldybės įmonių, įstaigų pareigūnų ataskaitinių duomenų (Žin. 1995, Nr. 32— 755); bendratis su naudininku, pvz.: Privatizavimo agentiira turi teisę [...J atsto- vauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme dėl privatizavimo sandorių [...] (Zin. 1995, Nr. 61-1530); 120 bendratis su įnagininku, pvz.: Keleivis turi teisę važiuoti aukštesnės katego- rijos traukiniu (GTK 1996: 21); Auditoriai turi teisę [...] naudotis visa banko informacija bei dokumentais (Žin. 1995, Nr. 49-1214); bendratis su vietininku, pvz.: Bendrijos narys turi teis¢: 1) dalyvauti bendri- jos susirinkimuose [...];2)dirbti bendrijoje pagal darbo sutartį (Žin. 1995, Nr. 20-449); Valdininkai turi teisę [...] norminių aktų nustatyta tvarka sta - žuotis kitose institucijose, taip pat užsienyje (Zin. 1995, Nr. 33-759); bendratis su prielinksninėmis konstrukcijomis, pvz.: Administracinėn atsako- mybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (ATPK 1996: 220); Arbitražinis teismas [...] turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą [...] (Žin. 1996, Nr. 39-961); bendratis su padalyviu, pvz.: Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus (LRK 1994: 13); Ins- pekcijos darbuotojams [...] suteikiama teisė [...] dalyvauti tiriant avarijų bei mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų [... | aplinkybes ir priežastis (Žin. 1995, Nr. 26-594); dvi bendratys, pvz.: Privatizavimo agentūra turi teisę [... | siūlyti įmonės stei- géjui pakeisti privatizuojamos įmonės administracijos vadovą [...] (Žin. 1995, Nr. 61-1530); Inspekcijos darbuotojams [...] suteikiama teisė [...] reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų nedelsiant išjungti energetinius įrenginius [...] (Žin. 1995, Nr. 26-594). Neretai nusakomas ne vienos teisės turinys, o visas teisių kompleksas, t. y. teisės, kurias turi koks nors pareigūnas ar institucija. Teisių kompleksą apibūdi- na žodžių grupės, kurias sudaro vienarūšiai, dažniausiai išplėsti kvalifikatoriai — bendratys su įvairiais priklausomais žodžiais, pvz.: Statistikos departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, turi teisę: 1. tvirtinti metines Statistikos departamento, miestų ir rajonų statistikos skyrių darbų programas; 2. gauti nemokamai korespondencijos būdu iš visų nuosavybės formų įmonių [...] nustatytąja tvarka patvirtintas ataskaitas; 8. atlikti gyventojų surašymą, kitus statistikos tyrimus, pasitelkus gyventojus Lie- tuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 9. dalyvauti Finansų ministerijai rengiant ketvirčių ir metinių buhalterinių ba- lansų formas [...]; 13.naudotis leidybos teise ir skelbti statistikos duomenis (Žin. 1995, Nr. 27-612). Visose nagrinetose žodžių grupėse bendratis eina po žodžio, kurį pažymi, o ir pati vardažodinė grupė yra sakinio gale. Tokia yra jų įprastinė vieta. Kitokia žodžių tvarka galima, kai svarbu ne apibrėžti teisės turinį, o pažymėti, kas tą teisę turi. Galimi trys neįprastinės žodžių tvarkos variantai: 1. Vardažodinė grupė yra sakinio pradžioje, sakinį pradeda pagrindinis žo- dis, po jo eina kvalifikatorius — bendratis su priklausomais žodžiais, pvz.: 121 Teisę susipažinti su protokolu turi kiekvienas konkurso dalyvis (Žin. 1996, Nr. 133-2356); Teisę skirti chemoprofilaktiką turi tik asmens sveikatos prie- žiūros specialistai, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gavę licencijas medicinos praktikai (Žin. 1996, Nr. 104-2363); Teisę siūlyti Teisėjų senato pirmininkui Senate svarstytinus įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus turi Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai ir teisėjai [...] (Žin. 1995, Nr. 36-887). 2. Vardazodiné grupė suskaidoma, bendratis eina sakinio pradžioje, 0 ja nuo žodžio, kurį pažymi, skiria veiksmažodis. Šis neįprastas žodžių tvarkos varian- tas vartojamas, kai teisės turėtoją (beneficientą) reikia ypač pabrėžti, pvz.: Naudotis keliais turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vadovauda- miesi šiuo įstatymu [...] (Žin. 1995, Nr. 44-1076); Dalyvauti konkurse turi teisę tik asmenys, nustatyta tvarka užsiregistravę ir atvykę į nuomos konkurso komisijos posėdį (Zin. 1996, Nr. 103-2356); Kasose įsigyti be eilės bilietus suteikiama teisė keleiviams su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nėščioms mote- rims, invalidams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, savivaldybių deputatams (Zin. 1995, Nr. 47-1155). Tokia žodžių tvarka, matyt, atsirado pagal sakinius, kur tarinį sudaro moda- linis veiksmažodis ir bendratis, einanti sakinio pradžioje, o norimas pabrėžti veiksmo atlikėjas nukeliamas į sakinio galą, pvz.: Verstis medicinos praktika (pirmine ar specializuota) Lietuvos Respublikoje gali asmenys, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją (Žin. 1996, Nr. 102-2313); Medžioti su plėšriaisiais paukščiais gali tik me- džiotojai (Zin. 1995, Nr. 25-571). Cia bendratis yra tarinio dalis ir gali laisviau keisti savo vietą nei bendratis, prijungiamuoju ryšiu susijusi su daiktavardžiu ir ji pažyminti. Bet artimos semantikos reiškiniams ieškoma panašių raiškos bū- du. Junginys turi teisę prilyginamas modaliniams veiksmažodžiams gali, turi, pri- valo, valstybės dokumentų kalboje žymintiems įvairius įsakmumo laipsnius, ir, įtrauktas į šią sistemą, nusako kompetencijos ribas, t. y. įteisina galėjimą atlikti veiksmą, plg. naudotis keliais gali asmenys, naudotis keliais turi asmenys, naudotis keliais privalo asmenys ir naudotis keliais turi teisę asmenys. 3. Vardažodinė grupė yra sakinio pradžioje, sakinį pradeda bendraties jungi- nys, einantis prieš žodį, kurį pažymi, bet nuo jo atskirtas kito kvalifikatoriaus — kilmininko, pvz.: Įsigyti parduodamus likviduojamos nevalstybinės bibliotekos spaudinius ir kitus dokumentus pirmumo teisę turi valstybinės bibliotekos (Žin. 1995, Nr. 51— 1245); Įsigyti bilietą pirmumo teisę turi: invalidai, keleiviai su mažamečiais vaikais ir nėščios moterys (Žin. 1995, Nr. 60-1516). Su daiktavardžiu teisė einanti žodžių grupė, kurios pagrindą sudaro bendra- tis, dažnai yra labai išplėsta. Tokia sakinio dalies palydovo funkciją atliekanti žodžių grupė tampa informaciniu požiūriu reikšmingiausiu ir struktūriniu po- žiūriu ilgiausiu bei sudėtingiausiu sakinio elementu. Gauta 1999 05 27 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ambrazas V. 1986: Dabartinės lietuvių kalbos žodžių tvarkos modeliai. — Lietuvos TSR Moks- lų Akademijos darbai, A serija, 3(96), 92—101. ATPK 1996: Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas, Vilnius: Teisinės informacijos centras prie Teisingumo ministerijos. BK 1997: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Vilnius: Teisės aktai. GTK 1996: Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas, Vilnius: Teisinės informacijos centras prie Teisingumo ministerijos. LKG 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3, Vilnius: Mokslas. LRK 1994: Lietuvos Respublikos konstitucija, Vilnius: Teisinės informacijos centras prie Teisingumo ministerijos. Valeckienė A. 1998: Lietuvių kalbos funkcinė gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Žin. — Valstybės žinios (oficialus leidinys). NON-AGREEING GROUPS OF WORDS IN THE LANGUAGE OF STATE DOCUMENTS Summary The paper deals with a special type of adnominal modifiers the use of adjuncts (non-agre- eing attributes) in the language of state documents. 1. In the language of state documents long chains of genitive gualifiers are fairly freguent. Among the reasons of this phenomenon might be the ability of the genitive to define a thing from varions points of view (linguistic reason) and a requirement to give the names of institu- tions in the official use by pointing out all subordinate levels (extralinguistic reason). 2. A special case of the use of the genitive discussed, when the word group contains the verbal abstract as its head. Word order in such a sentence helps to differentiate the meanings: the genitive of the Subject precedes the noun, the genitive of the object follows it. Both genitives preceding the noun give the word-group the meaning of dependence. Sometimes the genitive is used after the head word due to the structural features of the whole noun group. 3. In the language of state documents word groups with the head-word teisė (Eng. right) are frequent. The word is often used with the infinitive and its dependants. The structure of the word-group is determined by the combinability of the infinitive. The word-group with the word teisė most frequently occurs at the end of the sentence. When the bearer of the right and not its object is to be emphasised, the word-group is shified to sentence-initial position. The use of the infinitive as a qualifier in sentence-initial position and separated from the reference word by the predicate is unusual. 123