Naujųjų skolinių atitikmenys – naujadarai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAT XLII (2000) Jurga GIRCIENE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius NAUJUJU SKOLINIU ATITIKMENYS — NAUJADARAI Pastaraji deSimtmeti i lietuviy kalba patenka itin daug skoliniu. Ne visi jie vertinami vienodai. Vieni, paprastai turintys klasikiniu kalbu pagrinda, tradiciskai isileidziami, pvz., auditas, graferis'. Tokiu skoliniy vartojimas ribojamas tik tuo atveju, jei jie iS vieSosios vartosenos ima stumti ta pati dalyka ivardijan¢ius lietuviskus zodzius (pvz., ekskliuzyvinj sitloma keisti isskirtiniu, distributoriy —platintoju ir pan.). Nekei¢iami ir nauji kity kraSty realijy (pvz., tautybiu, specifiniy kultiiros reiskiniy, nacionaliniy valgiu, atograzy vaisiu, prieskoniy ir pan.) pavadinimai. Tai gali buti gana placiai vartojami skoliniai (pvz., avokada, karis, spageciai) ir labai reti, vadinamieji egzotizmai (pvz., Ciunio, hadzi: Zurnalisty apsilankymo diengq boliviecio ir lietuvés Seima pietums valgé tradicinj Bolivijos patiekala is suSalusiy ir sudziovinty bulviy — éiunio LR 97 05 03. Musulmonai gerbia aplankiusius pranaso miestq Mekg ir vadina juos hadzi R 96 01 06). Prie nekei¢iamu skoliniy, matyt, reikety priskirti ir moderniosios kultiros reiSkinius, ypaé — Siuolaikines muzikos, meno kryptis, stilius ivardijan¢cius skolinius, pvz.: hepeningas, reivas, repas. Kitiems skoliniams méginama ieSkoti lietuvisky atitikmenu. Tie skoliniai, kuriuos manoma esant keistinus, paprastai vadinami naujosiomis svetimybemis. Tai néra labai tikslus terminas’, bet jis, matyt, vartojamas norint bent salygiSkai atskirti jsileidziamus skolinius nuo vengtinu, keistinu. ReiSkini, kuris ivardijamas zodziy junginiu naujosios svetimybeés, galima laikyti dvipusiu, apimanciu skolinimasi ir naujy dariniy radimasi*. Skolinimasis ir daryba yra pagrindiniai naujazodziy (arba kitaip neologizmu) radimosi kalboje budai (Urbutis 1978: 28-29). Vadinamosios svetimybés (dél jau minéto Sio pavadinimo netikslumo Siame straipsnyje bus vartojamas terminas skoliniai) ir ju lietuviSki atitikmenys — tu budu konkurencijos apraiska. ' Graferio keigiama tik angliska priesaga: teikiama vartoti forma grafitininkas. ? Vienuose kalbos norminamuosiuose leidiniuose svetimybe vadinamas tiesiog svetimos kilmés Zodis (be iSankstinio vertinimo), o kituose ji laikoma lietuviSku barbarizmo atitikmeniu, sinonimu. Laikantis pastarosios nuostatos, svetimybémis nelabai tikslu vadinti ne uZdraustus, o tik vengtinus skolinius, kuriems sitiloma atitikmeny (pvz.: distributorius, topas ir pan.). > Dél kalby kontakty atsirandantys skoliniy atitikmenys taip pat gali biti traktuojami kaip tam tikros riigies skoliniai (Haugenas 1972: 352-354, 365-372; Paziisis 1975: 33). 33 Kaip jau buvo mineta, naujuju skoliniy atitikmenys yra tam tikri nauji dariniai. Tai gali buti tikrieji darybiniai naujadarai (vediniai, diriniai), semantiniai neologizmai*, nominatyviniai Zodziy junginiai. Naujus dalykus galima pavadinti jau esamy zZodziy junginiais, ta¢iau daugiazodziai pavadinimai ne visada patogiis ir kalba vien jais nei8siver¢ia. Kalboje taip pat pastebimas polinkis vengti homonimy ir neribotos polisemijos. Taigi zodziy darybai tenka svarbiausias lietuvisko zodyno turtinimo vaidmuo (Urbutis 1978: 27-29). Regis, zodziy daryba turétu biti ir pagrindinis skoliniy atitikmenu Saltinis. Mat daZniausiai teigiama, kad naujieji skoliniai ateina kaip naujus dalykus (modernias technologijas, nauja technika, inagius ir pan.) jvardijantys zodziai. Atrodytu, kad jiems pakeisti sitlomi lietuviSki atitikmenys taip pat turétu biti nauji zodziai — naujadarai. Taciau yra ne visai taip. Tai paaiskeja patyrinéjus visuomenei teikiamus naujuju skoliniy atitikmenis. Siame straipsnyje remiamasi dviem Saltiniais: 1) Valstybinés lietuviu kalbos komisijos patvirtintu oficialiu dokumentu ,,Nevartotinos naujosios svetimybes* (LKKN 130-132); 2) rekomendacinio pobidzZio sarasu ,,Sitlomi naujuju svetimybiy atitikmenys“ (KK 71, 84-95). Sie Saltiniai neapima visu naujiesiems skoliniams sitJomy atitikmenuy, bet tai saraSai, peréje tam tikra kalbine ir visuomenine atranka (plg. individualius teikinius), todél juos galima laikyti tam tikru visu rekomenduojamy atitikmeny modeliu. Pirmojo saraSo (toliau — NS saraSas) naujadarai sudaro tik apie ketvirtadali visu skoliniy atitikmenu, antrojo (toliau — SA saraSas) — mazZdaug apie treédali (visa nagrinéjamy naujadary sarasq Zr. straipsnio pabaigoje). Kodel naujieji skoliniai gana retai kei¢iami naujais lietuviskais ZodZiais? ‘Toki santyki lemia kelios priezastys (vienos i8 ju lingvistinés, kitos — ekstralingvistines). 1. Ne visuomet nauju skoliniu ivardijamas dalykas yra iSties naujas, todél jam pavadinti neprireikia naujo lietuvisko Zodzio. Pvz.: Jopas = parduotuveé, krautuvé; vykendas = savaitgalis; tyneidzeris = paauglys; presa = spauda; hotelis = viesbutis; polismenas = policininkas ir pan. 2. Kartais skolinys kei¢iamas esamais lietuviy kalbos Zodziais, turinéiais Siek tiek kitokj reikSmés atspalvi nei kei¢iamasis (pvz.: pabas = aliné, aludé, smukleé: imidzas = jvaizdis), bet vargu ar tokius atitikmenis bitu galima laikyti net ir semantiniais neologizmais. 3. Kita priezastis — dazni daugiazodZiai (sudétiniai) atitikmenys, kurie beveik visi yra keleto iprasty zodziy ar jy formy junginiai, pvz.: rankos lenkimas; kukuriizy dribsniai, dribsniai su priedais; nakvynés namai; alternatyvioji muzika, kulttira; perkamiausias albumas, graibstoma knyga; standinamasis kremas ir pan. * Semantiniais neologizmais laikomos naujos zodziy reikSmés (Jakaitiené 1986: 102). 34 Nominatyvinius Zodziy junginius, ivardijancius nauja realija ar savoka, galima laikyti tam tikrais naujadarais (Gaivenis 1980: 31), taciau ju sudedamaisiais démenimis labai retai kada eina nauji zodziai — darybiniai naujadarai, kurie kaip tik ir yra Sio tyrimo objektas. 4. Yra ir tokiy atitikmenu, kuriu grafine raiska sutampa su esanciu zodynuose zodziy (daznai istorizmu, archaizmy arba dialektizmy) raiSka, bet leksiné reikSmé yra nutolusi arba visai kita. IS minétojo NS saraSo tokiais galima laikyti siirainj, glaustinj, (dokumenty) naikikli, (kokteiliu) plaktuve, déstq, tampres, timpes, dékle, suvozZtinj, smige, i8 SA sara&So — gruzdes, ieskq (vyr. &.), ausinukq, Sveitala. Kai kurie (gal net daugumas) i§ ju gali buti naujai padaryti zodziai’. Pavyzdziui, ¢yzburgerio atitikmuo siirainis (,,tam tikras sumuStinis su suriu“) primena archaizma sirainis (,,sUrus jiros vanduo; surus (apie juros vandenj)* (LKZ XIV 207), bet i8 tikrujy yra naujai pasidarytas sistemiskas priesagos -ainis vedinys (plg. mésainis, Zuvainis). Kad tai du atskiri zodziai, rodo ir nevienodas darybos pamatas. Vienas yra budvardzio siirus, kitas — daiktavardzio stiris vedinys. Sinchroninés darybos poZiuriu Siuos zodZius sieja tik darybos formantas — priesaga -ainis. Turint galvoje, kad daug atitikmeny pasiilo ne kalbininkai, zodziu paieskos zodynuose tikimybe yra nedidele. Tokie atvejai, kai naujai padarytas Zodis pasirodo jau gyvaves kalboje, nera naujiena (kad ir J. Jablonskio naujadarai, véliau aptikti tarmése). Tai, kad beveik visu itariamu naujadaru (iSskyrus jau minéta aisku darybini homonima sirainis) daryba tarsi atkartoja gyvosios kalbos zodziu daryba, reikety vertinti kaip teigiama dalyka: gyva, tradiciSka. II. Apzvelgus bendraji atitikmeny vaizda, tikslinga sustoti prie idomiausiu — naujadaru. Nustatyti, ar atitikmuo yra naujadaras, gana keblu. Be jau iSvardyty aplinkybiy (kai atitikmuo turi tokia pacia fonetine raiska, bet kitokia leksine reikSme nei Zodis, pateiktas LKZ), svarbiis ir kiti dalykai — paieSkos Saltiniai, laiko riba. > Su panaiia problema nagrinédami dabartinés kalbos terminy daryba susiduria terminologai (Keinys 1975: 8). ® Jei lietuviskas skolinio atitikmuo vartosenoje uzZfiksuotas anks¢iau nei buvo itrauktas i viena ar kita nauja Zodyna, jis, be abejo, laikomas naujadaru (pvz., vaizdajuosté, vartojama vietoj videojuostos, itraukta i LKZ XVII toma (LKZ XVII 971). Kai skolinys kei¢iamas anks¢iau sukurtu Zodziu, pastarasis nelaikomas naujadaru (pvz., riedlentininku (DZ, 658) keigiamas skolinys skeiteris (LKKN 132). Deja, ne visada jmanoma nustatyti, ar skolinys kei¢iamas specialiai tam reikalui sugalvotu zodziu, ar pastarasis jau funkcionavo kalboje iki atsirandant skoliniui ir tik véliau buvo pasirinktas jam pakeisti. Taigi riba tarp naujadaro ir ne naujadaro netgi darybos pozilriu (nekalbant apie semantinj) néra labai aiski, bet, norint aptarti darybos polinkius, toks formalus poZitiris (ypaé pradiniame etape) yra bitinas. 35 Tokiu sunkumy kyla ir kitiems naujadaruy tyrejams (plg. Urbutis 1961: 66; Kézyté 1973: 37-38; Keinys 1975: 8). Naujadarai paprastai atrenkami remiantis zodynais. Taip nagrinéjami ivairts Siuolaikinés terminijos darybos modeliai (Keinys 1975: 7-56; 1979: 155-183; 1983: 70-123). Siuo poZitriu tirta bendriné leksika, pvz., sudurtiniai daiktavardZiai (Urbutis 1961: 65-121). Pradedamos tirti ir didesnés naujadaru imtys: remiantis tekstynais ir kompiuterizuotu DZ,, registruojami naujazodziai, kurie pagal kilme dar skiriami i du pogrupius — skolinius i ir naujadarus (Mikelioniené 1998: 11). Sio straipsnio autoré rémési I-XIX LKZ tomais, visais DZ ir TZ leidimais, ivairiais terminy zodynais (kompiuterinis terminy bankas dar tik kuriamas, todel galima paklaida). Taciau, net ir turint visu zodynu kompiuterini duomeny banka, negalima buty absoliuciai garantuoti viena ar kita zodi esant naujadara. Kaip teigia K. Gaivenis, zodziai gali pasimesti ir nepatekti i Zodynus (Gaivenis 1987: 41-51). Ypaé tai pasakytina apie potencinius naujadarus: tyréjas negali tiksliai pasakyti, kuriuos i8 ju laikyti naujais dariniais, o kuriy — ne (Gaivenis 1987: 33-34; Urbutis 1978: 269). Siame straipsnyje naujadarais laikomi skoliniui pakeisti specialiai sudaryti zodziai — iki to laiko zodynuose neuZfiksuoti dariniai. Atsiribojama nuo nominatyviniy Zodziy junginiy (kuriuos, kaip jau buvo minéta, taip pat galima laikyti savitais naujadarais) ir galimu semantiniy naujadaru. Naujadarai gali buti tiriami ivairiais poZitriais — semantiniu, stilistinés konotacijos, darybiniu. Cia nagrinéjama jy daryba: méginama i8siaiSkinti, ar naujadarai yra tipiSkos darybos, bandoma nustatyti ju darybos polinkius (lyginama su bk, Siuo pozilriu gerai iStirta terminija’). Tiriama, ar lietuviy kalbos daryba nepatiria neigiamos kity kalby itakos, ar, ivardijant tikrovés objektus, reiskinius, aklai jomis nesekama*. ,,Vertinant bet kurj naujadara, reikia i8siaiSkinti ne tik jo darybine tipologija, bet ir kitus dalykus“, pavyzdziui, ,,ar turi jis kity lietuvi8ku arba tarptautiniy pakaitu ir kokie ju tarpusavio semantiniai rySiai* (Gaivenis 1974: 30). Taigi netikslu bity nagrinéti skoliniy atitikmenis atsictail nuo jy atsiradimo prieZasties — paciu skoliniy: bitina aptarti ne tik lietuviy kalbos leksika papildan¢ius naujadarus — atitikmenis, bet ir ju santy7 Vadinamuosiuose naujuyjy svetimybiy sarasuose pateikiama nemazZai terminy ar terminologizuoty atitikmeny (vadinamyjy nomenklatiriniy zodziy), bidingy vieSajai vartosenai (pvz.. kompiuterijos terminai valdytuvas, spausdintuvas ir pan.), todél toks gretinimas yra tikslingas. * Daugiausia naujujy skoliniy ateina i§ angly kalbos ar per angly kalba, kurios darybos sistema i§ esmés skiriasi nuo lietuviy kalbos (plg. rusy kalba, per kuria j lietuviy kalba anksciau patekdavo daugelis savoky: abiejy kalby Zodziy daryba turi nemazai bendry bruozy (Kaulakiené 1974: 32)), todel skolinio ir jo atitikmens darybos gretinimas gali atrodyti ganétinai formalus (i8skyrus dirinius), bet, matyt, pradiniame etape vis délto tikslingas, ypaé — semantiniu aspektu. Perspektyviausias, matyt, biity skolinio ir jo atitikmens darybinés reikSmés tyrimas (PaZiisis 1989: 58-71), bet tai — ne Sio straipsnio tikslas. Cia apsiribojama trumpu skolinio ir jo atitikmens darybos motyvacijos ir darybos bido palyginimu. 36 kius su kei¢iamais skoliniais (aptariamuoju momentu dar negalima tiksliai pasakyti, kurie i§ jy — skolinti ar savi zodziai — i8 tiesy prigis, isitvirtins realiojoje vartosenoje). Kiek imanoma, méginama bent fragmentiSkai apZvelgti ir atitikmeny vartosena’. Tai tikslinga ir netgi biitina, nes daryba laikytina pradiniu (tai tradicinis poziiris, jo laikési jau J. Jablonskis), o vartosena — galutiniu atitikmeny atrankos kriterijumi"’. Taigi naudinga pasvarstyti ju tarpusavio ryS}. Ill. Beveik visi i NS ir SA saraSus pateke naujai padaryti skoliniy atitikmenys (i8skyrus budvardzius Zingsnine ir ritininé, jeinan¢ius j sudetinj atitikmenj) yra daiktavardzZiai. Ju darybai panaudoti trys i$ keturiu pagrindiniy lietuviy kalbos zodziu darybos bidu: sufiksacija (priesagu vediniai), fleksine derivacija (galuniy vediniai), kompozicija, arba diiryba (diriniai). Naujadaru pasiskirstymas pagal darybos buda (%) J Priesagu vediniai Duriniai Galuniy vediniai * Remiamasi Naujujy skoliniy ir jy atitikmeny kartoteka (sudarytoja — Sio straipsnio autoré). '0 pastarasis kriterijus néra konkre¢iai ivardytas, bet apie reikala atsiZvelgti i visuomenés nuomong, vartosena uzsimenama jau kurj laika (pvz., Skardzius 1997,: 77, 79; Knitiksta 1979: 90; Simonaityté 1979: 102), ypaé tai pabréziama kalbant apie naujujy svetimybiu atitikmenis (D. Mikuléniené, J. Klimavicius ir kt. (zr. Gir¢iené 1997: 111-117). Ir tai negin¢ytina: realiai nevartojami net ir labai vyke naujadarai liks tik negyvi kalbos faktai. 37 Priesagu vediniai Priesagu vediniai i§ visu naujadary populiariausi. Minétame NS saraSe ju yra keturiolika, SA — vienuolika, taigi su priesagomis iS viso sudaryta dvideSimt penki naujadarai. Pagal darybos pamata Sie naujadarai skirstomi j veiksmazodinius ir vardazodinius vedinius, kurie dar grupuojami pagal darybos reikSme. Toks skirstymas kelia problemy, nes ,,griezty riby tarp atskiry darybos kategoriju, beje, paprastai néra, todél daznai gin¢cijamasi dé] platesnio ar siauresnio darybos kategorijos supratimo ir dél paties vienos ar kitos realumo“ (LKE 142). Cia remiamasi LKG, DLKG pateikiama klasifikacija. 1. VeiksmazZodiniai vediniai Dvylika priesaginiy naujadary i8vesta iS veiksmazodziu. I§ ju daugiausia — irankiu pavadinimu. Trankiy pavadinimai -tuvas. Tai pati dariausia Sios kategorijos priesaga (LKG I 381). Su ja padaryti ir du nauji atitikmenys: skrudintuvas ‘prietaisas duonos riekéms skrudinti’ ir valdytuvas ‘funkcinis itaisas, aptarnaujantis (valdantis) vietinio kompiuteriy tinklo mazgus’. Jais sitlomi keisti skoliniai tosteris!! (angl. toaster < toast ‘skrudinti, gruzdinti karStyje’) ir serveris (angl. server < serve ‘(ap)tarnauti, valdyti’). Siu skoliniu ir jy atitikmeny darybos motyvacijos panasumai gana akivaizdis: priesagos -er vediniai keiCiami priesagos -fuvas vediniais; pamatiniai Zodziai pasirinkti remiantis tokiais paciais ar panaSiais pozymiais. Priesaginés darybos pasirinkimas yra visai suprantamas, nes lietuviu kalboje dauguma irankiy pavadinimy padaroma su priesagomis (pavyzdziui, tokiu terminy yra penkis kartus daugiau nei su galiinémis iSvesty ir sudurtiniy irankiu pavadinimy (Keinys 1983: 107)). Konkrecios priesagos -tuvas pasirinkima, be abejo, léme tik lietuviu kalbos darybos sistema. Anglu kalbos priesagos -er vediniais ivardijami ne tik jvairis irankiai ir kt. objektai, bet ir subjektai (Beard 1990: 123— 129), o lietuviy kalba jie gali biti vadinami skirtingu priesagy vediniais. Plg. skoliniy ir jy atitikmeny poras: Srederis — (dokumenty) naikiklis, Seikeris — (kokteiliy) plaktuve, burgeris — suvoztinis, bestseleris — graibstinys, blisteris — (vaisty) lakstelis, plejeris — ausinukas, dileris — atstovas, referis — teiséjas, kileris — Zudikas, menederis — vadybininkas ir pan. Kiek kebliau su semantiniu pamatavimu. Bet turbit svar- ' Skoliniy reiksmés nustatytos remiantis Siais Zodynais: ALZ 1997, ED 1995, CID 1995, PLZ 1997, VLZ 1997. 38 biau ne tai, ar skolinys turéjo itakos atitikmens darybai, o tai, kokia ta jtaka. Nedaug naujuy realijy ar savoky susiformuoja grynai lietuviSkoje dirvoje (Gaivenis 1980: 31), todél natiiralu, kad daugelis jas ivardijanciy lietuvisky naujadary ,savo forma yra visai musi8ki [...], bet savo reikSme, savo savokiniu turiniu yra pritaikinti bendroms, tarptautinéms savokoms zyméti*. Tik reikia Ziuréti, kad jie .savo darysena ir turiniu nebity atsijg nuo misu kalbinio galvojimo, [...] kad bity organiskai ipinti i musy vartosena* (Skardzius 1997,: 280-281). Aptariamieji naujadarai, be jokios abejones, yra sistemi8ki, tipiski darios priesagos semantiskai ,,skaidriis“ vediniai (priesagos -tuvas vediniai gali buti daromi i§ ivairios sandaros tranzityviniy veiksmazodziy (LKG I 381; DLKG 129). Ju pamatiné forma, kaip ir iprasta tokiems vediniams, yra bendratis). -iklis. Sios, antrosios pagal daruma (LKG I 383), priesagos vediniai — trys irankiy pavadinimai: segiklis ‘jrankis popieriaus lapams susegti’, (pranesimy) gaviklis ‘prietaisas praneSimams gauti’, spalviklis ‘spalvotas raSiklis norimai teksto vietai pazymeti’. Jais kei¢iami skoliniai steipleris (angl. stapler < staple ‘(su)kabinti’), peidzeris (angl. pager < page ‘isSaukti, iSkviesti ka’), markeris (angl. marker < mark ‘(pa)zyméti’). Sios, kaip ir aptartosios, grupés skoliniai ir jy atitikmenys yra priesagu vediniai, tik Siuo atveju atitikmeny semantiné motyvacija jau daug originalesné nei pirmosios. Kiek panaSesné motyvacija tik steiplerio ir segiklio (irankis sukabinti / susegti; Siam skoliniui keisti buvo sitlyta ir veiksmazodzio sukabinti vediniu, pvz.: sankabe, sukabukas). Markeris ir spalviklis i8 esmeés skiriasi nuo kity Sios grupés poru. Spalviklis tera viena i§ markerio reikSmiu, kitomis, bendresnémis reikSmemis sitlomi panaSiai motyvuoti atitikmenys zymiklis, Zymeklis. Priesagos -iklis vediniai daromi tiek i§ pirminiu, tiek i$ kity veiksmazodziu. Paprastai remiamasi bitojo kartinio laiko kamienais (LKG I 383; DLKG 129), tai pasakytina ir apie aptariamuosius atitikmenis (plg. formas gaufi, gauna, gavo). Palyginus priesagos -tuwvas ir -iklis vedinius, kuriais keiGiami anglu kalbos priesagos -er vediniai, galima izvelgti konkre¢ios priesagos pasirinkimo motyvus. Priesagos -tuvas vediniais ivardijami didesni prietaisai, -iklis — mazesni prietaisai ar inagiai. Toks skyrimas néra atsitiktinis. Nors tarp Siu priesagu didesniu skirtumy néra, vis delto su priesaga -tuvas dabar labiau linkstama daryti sudetingesniu prietaisu, irenginiy pavadinimus, o su -iklis — paprastesniu prietaisu ar ju daliu ir inagiu, reciau — jrenginiu pavadinimus (Keinys 1975: 20-21). -tuvé. [rankiu pavadinimy kategorijai priskirtinas Sios priesagos vedinys gruzdintuvé ‘prietaisas, kuriame apsemti riebalu kepami kulinarijos gaminiai — bulves, Spurgos, Zuvis ir pan.’ Jis, remiantis nusistatytais formaliais kriterijais, taip pat laikytinas naujadaru™. Siuo vediniu sitiloma keisti hibrida fritidriné (pranc. 12 Sis Zodis vartosenoje aptinkamas jau 1987 m. (Pvz.: Fritiiiriné (gruzdintuvé) — specialus indas <...> kepti karstuose riebaluose — frititire (NUE 118), bet j Zodynus nepateko. Ji, nepaisant atsiradimo laiko, tikslinga priskirti prie naujadary, nes, kaip matyti iS pateiktojo pavyzdzio, sugalvotas specialiai skoliniui pakeisti. friture ‘kepimas; riebalai kepimui’). Gruzdintuvés darybiné motyvacija yra neabejotinai autentiska (zr. Klimavicius 1997: 12-14). Kaip ir aprasytieji priesagos -tuvas vediniai, gruzdintuve ivardija didesnj prietaisa nei atitikmenys su priesaga -iklis. Paprastai priesagos -tuvé vediniai Zymi inagius, nesudétingus prietaisus arba indus (LKG I 386; DLKG 130). Siuo pofZitiriu gruzdintuveé Sick tiek skiriasi: vis délto tai yra pakankamai sudétingas prietaisas (plg. trintuvé, grtistuvé), jo negalima laikyti ir indu, nors tokiy asociacijy gali kilti (plg. gruzdintuve ir keptuve). Abiejuose ,,daiktuose“ galima gaminti tokius pacius patiekalus ir gauti panasy rezultata (pvz., bulvés fri daznai net ir vadinamos keptomis bulvémis). Tokia analogija galéjo paskatinti pasirinkti priesaga -tuvé. Be abejo, itakos galejo turéti ir kiti dalykai. Pazymétina, kad moteriskosios giminés hibridas" keiCiamas moteriskosios giminés atitikmeniu. Tai idomus faktas, nes daugumas jrankiy pavadinimy yra vyriskosios giminés. Priesaga -twvas yra labiausiai paplites jrankiy pavadinimy darybos afiksas, 0 priesagos -tuvé vediniy gerokai maziau (Keinys 1975: 20; Ambrazas 1993: 180). Stai DZ, pateikiama apie du su puse Simto priesagos -fuvas ir tik apie pusSimti priesagos -tuvé vediniu (ALKZ 103; 415-418). Nemazai pastarosios priesagos vediniu jau nebevartojami arba nevartojami nurodytomis reiksmémis, pvz., minétasis skolinio Seikeris atitikmuo (kokteiliy) plaktuvé ‘pliktuvé; rantuota lentelé siaudams sulyginti dengiant stoga; kultuvé’ (DZ, 562). Pateikti faktai leisty daryti priclaida, kad kei¢iamojo hibrido giminé galéjo turéti itakos parenkant atitikmens gimine™. Priesagos -fuvé vediniai paprastai daromi i8 pirminiu veiksmazodZiu, bet pasitaiko ir kitokiy atveju, pvz., minkytuvé, brandintuvé, perplautuvé (LKG I 386; DLKG 130; Keinys 1975: 24), taigi gruzdintuve néra netipiskas vedinys. Daugiausia irankiy pavadinimy padaryta su priesagomis -tuvas ir -iklis. J u vediniy gausa atitinka bendraji pastebima darybos polinki: abi jos yra dariausios Sios kategorijos priesagos (LKG I 381; DLKG 129; Keinys 1975: 20-21). Vartosena. [rankius jvardijanciy atitikmeny vartosena patogiausia aptarti kartu. IS priesagos -iklis vediniy dazniausiai vartojamas (pranesimy) gaviklis. 18 vieSosios vartosenos jis visiskai i8stimé skolini peidzeris. Valdytuvas yra naujesnis teikinys (itrauktas j kai kuriuos naujausius kompiuterijos zodynus, pvz., KTZ 198), turintis mazZesne vartojimo tradicija (dar tebevartojamas anks¢iau pasiilytas sudetinis to paties skolinio atitikmuo valdantysis kompiuteris). Atitikmenys skrudintuvas ir gruzdintuvé taip pat baigia i§ vieSosios vartosenos iSstumti jais 3 TZ (p. 169) pateikiama vyriskosios giminés skolinio forma fritifiras. Salia reikSmiu ,,riebalai kepimui; kepimas“ duodama ir reik’mé ,,aparatas kepti riebaluose“. Kaip atsirado skolinio forma frititiriné, straipsnio autorei nezinoma, bet priezastis galéjo biti ta, kad pranciizu kalbos daiktavardis friture yra moteriskosios giminés. 4 Sunku pasakyti, ar skolinio giminés kategorija biitu svarbus veiksnys teikiant atitikmenis, nes angly kalboje, iS kurios (per kuriq) dabar daugiausia skolinamasi, giminés kategorija morfologiskai nereiSkiama. 40 keigiamus skolinius. Spalviklis yra daugiau Snekamosios kalbos dalykas, populiarus tarp ji Zinandiy, bet neaptinkamas vieSojoje vartosenoje. Mat, kaip jau buvo minéta, tai tik vienas iS markerio atitikmenu. Apibendrintai apie Siuos atitikmenis galima pasakyti, kad jie, budami tipiski dariu priesagy vediniai, lengvai prigyja. Tai visai nestebina: juos galima laikyti potenciniais naujadarais, kurie i8 visy naujadary vartotojy priimami lengviausiai. Jie atrodo tarsi iprasti ZodZiai, nesukelia psichologinio pasiprieSinimo. Veiksmy ir veiksmo rezultato pavadinimat -ioné. Gana netikétas priesagos -(i)oné vedinys délioné ‘zaidimas, kai i$ kibiy daliu reikia sudélioti paveiksla’. Sios priesagos vediniy tradiciskai néra daug. Jie paprastai daromi i$ veiksmazodZiy su priesaga -(i)oti (LKG I 297, DLKG 97), Siuo atveju délioti. TradiciSkai (formaliai) Si vedini tegalima priskirti veiksmy pavadinimy (veiksmazodiniy abstrakty) kategorijai, bet aiSkiai juntama, kad naujadaras ivardija ir veiksmo rezultata (sudéliotas paveikslas) bei objekta (sudéliotinas paveikslas). Tai néra atsitiktinis dalykas. Daugelis veiksmu pavadinimu, ypa¢ padarytuy i8 tranzityviniy veiksmazodziu, zymi ne tik veiksma, bet ir jo rezultata bei objekta (LKG I 317; Ambrazas 1993: 108). Idomi Sio naujadaro kilmée. Tai vaiky pasiilytas ir ju paciy iSrinktas kaip vienas i8 populiariausiu skolinio puzlis (angl. puzile ‘galvosukis’) atitikmeny. Deélioneés darybiné motyvacija autentiska (plg. atitikmens ir skolinio reik8me bei forma). Vaiku naujadaras (kiti rekomenduojami Sio skolinio atitikmenys — déstas, destinis, galvositkis) émé sparCiai plisti vieSojoje vartosenoje, pvz.: mégstantys Zaisti délione (,,Puzzle“) LR 96 09 06; konkursy nugalétojams padovanos délioniy LR 98 02 21; vaikams patinka délioné (puzlis) TV 98 12; jvairiis Sios délionés kibukai — vandenyno sroves, véjai ir lititys — sukimba tarpusavyje V 98 01 29. Tokie pavyzdziai, kai net keletas leidiniy pasirenka ta pati atitikmeni, net vartoja ji perkeltine reik’me, rodo Sio naujadaro gyvybinguma, tikimybe prigyti kalboje. Kas galéjo lemti délionés populiaruma? Priesagos -ioné vediniu néra daug (DZ, pateikiami tik 38 - ALKZ 87-88). IS ju priesagoje kirGiuojamy (taigi panasiai skamban¢iu, ypa¢é vaikams) populiaresniy labai nedaug. Tai kelione, svajoné, abejoné, vakaroné, i8 stilisti8kai zymétu — teplioné, keverzonée, terlioné (pastarasis gali asocijuotis su aptariamuoju Zaidimu, kur reikia ilgai ,,terliotis™). Vienas i§ paaiskinimu galétu biti tinkama motyvacija. Kad Sis Zaidimas siejamas bitent su veiksmazodziu délioti, rodo vartosenos pavyzdziai: Sventé ,,Sudéliok savo svajoniy, ,,Puzzle* LR 96 09 06; bus labai sunku sudélioti savo nutapytq Puzzle“; vaikai mégsta ir vadinamasias ,,piizles“ (toks Zaislelis, kai i§ daugybes mazuciy paveiksleéliu reikia sudélioti didelj paveikslq) D 95 01 06. Priesaga -(t)one dazniausiai reiSkiamas ilgokai trunkantis veiksmas, taigi Siuo atveju ji labai tinkama: sudélioti délione — ilgas ir kruopStus darbas, kartais trunkantis net menesius (nelygu délionés sudedamuju daliy skaicius). 41 vindserfingas'® atitikmuo (angl. windsurfing ‘burlenciu sportas’ < wind ‘véjas’ + surf ‘bangu muSa, bangavimas’), garsajuosté ‘magnetiné juosta garsui irasyti ir atgaminti’, kuria keiGiama audiokaseteé (lot. audio ‘girdziu’ + pranc. cassette ‘dézute’), dantisiiiliai ‘specialis sitlai dantims valyti’, siilomi vietoj skolinio flosai (angl. floss ‘Zaliavinis Silkas’) ir vaizdajuosté ‘magnetiné juosta vaizdui ir garsui iraSyti ir atgaminti’, kuria keiciamas skolinys videokaseté (lot. video ‘matau’ + pranc. cassette “dézute’). Trys minétieji diriniai siilomi sudurtiniams skoliniams pakeisti (banglente, garsajuosté, vaizdajuosté). Vieno i8 sandy darybinés motyvacijos panaSumai sietu dvi skoliniy ir atitikmeny poras vaizdajuoste ir videokasete (plg. kita vartojama atitikmen| vaizdo kaseté), garsajuoste ir audiokasete (plg. sudétini atitikmeni garso kaseté). Visus Siuos sudurtinius daiktavardzius galima laikyti determinatyviniais — pirmasis jy sandas apibréZia, susiaurina antrojo sando reik’me. Tokio tipo daiktavardiniai duriniai budingiausi bk (Urbutis 1961: 68). Jie visi padaryti i8 daiktavardziu, neturinciy priesagy ar prieSdeéliu. Tai taip pat atitinka sudurtiniu daiktavardziy su abiem daiktavardiniais sandais darybos polinkius (Urbutis 1961: 75). ‘Trys duriniai turi jungiamajj balsi, du — neturi. Tai atitinka bk polinkius (Zr. Urbutis 1961: 77). Jungiamieji balsiai a iri, kaip ir jprasta tokiems duriniams, sutampa su pirmojo sando pamatiniy Zodziy kamiengalio balsiais (garsas, vaizdas, dantis). Keturi naujadarai sudaryti i$ bidvardZio ir daiktavardZio. Tai atitikmuo sauskelnés ‘neperslampamos vienkartinés kidikiy kelnaités’, kuriuo kei¢iamas skolinys pampersai (angl. pampers < pamper ‘lepinti, paikinti’), didkepsnis ‘didelis mesos gabalas kepti arba kepsnys’, sitilomas vietoj skolinio steikas (angl. steak ‘didelis mésos (Zuvies) gabalas kepti; toks kepsnys’), didmaisis ‘didelis kroviniams deti maisas’, skolinio bigbegas atitikmuo (angl. big ‘didelis’, bag ‘maisas, krepsys, rankiné’), greitmaistis ‘iS anksto paruoStas ir labai greitai tam tikrose uzkandinese patiekiamas maistas’, siilomas vietoj anglisko ZodzZiy junginio fastfood (fast ‘greitas’, food ‘maistas’). IS minetyjy duriniy du sitlomi skoliniams i8 dviejy sandy pakeisti (didmaiSis, greitmaistis). Siy atitikmeny ir jais keiciamy skoliniu poras sieja akivaizdis darybinés motyvacijos panaSumai. Semantinés motyvacijos panaSumy galima izvelgti ir tarp didkepsnio bei steiko. Sie naujadarai taip pat laikytini determinatyviniais. Ju darybiné reiksmé mazdaug sutampa su leksine. Visi Sie, kaip ir pirmosios grupés, diriniai sudaryti is pamatiniy Zodziu, kuriy kamienai yra lygiis Saknims (didkepsnis ir didmaisis bity aiskinami kaip “didelis maiSas’, ‘kepsnys’, bet darybiSkai skaidomi didis (r. ‘didelis’ DZ, 120) + ‘maisas’, ‘kepsnys’, plg. didstinté, didmiestis ir pan.). 'S Anglu kalbos Zodziu windsurfing ivardijamas burlenciy sportas, bet NS sarase kaip skolinio vindserfingas atitikmuo duodamas ne tik burlenéiy sportas, bet ir burlenteé. 48 Né vienas i§ Sios grupés duriniy neturi jungiamojo balsio. Toks polinkis bidingas lietuviy kalbai, kur daugiau kaip puseé tokio tipo duriniy niekada neturi jungiamojo balsio arba dazniau vartojami be jo (Urbutis 1961: 87). Du naujadarai padaryti i$ veiksmazodZio ir daiktavardzio. Tai autentiSkos semantinés motyvacijos sinonimai gruzdataukiai ir gruzdintaukiai ‘riebalai kepti gruzdintuveje’, sitlomi vietoj skolinio fritiiiras (pranc. friture ‘kepimo budas, kai patiekalas apsemtas riebaly’). Sie diriniai taip pat laikytini determinatyviniais. Abieju pirmieji sandai greiciausiai sietini su pamatiniu veiksmazodziu esamojo laiko forma, nors darybos pamatu galéejo buti paimta ir kita pagrindine forma (su dalyviais nesusijusiu pirmujy veiksmazodiniy sandy forma daznai neparodo, su kuriuo iS trijy pamatiniy veiksmazodziy kamieny tokie sandai labiau sietini (Urbutis 1961: 100). Tokie diriniai, kuriy pirmasis sandas santykiauja apskritai su veiksmazodziu ar tik su viena kuria jo pamatine forma, yra kiek retesni nei tie, kurie siejasi su bitojo laiko dalyviais (Urbutis 1961: 96). Kaip ir budinga tokio tipo duriniams, pirmuoju atitikmeny sandu eina kamienai be prieSdéliu, o antrasis sandas remiasi daiktavardziu, kurio kamienas lygus Sakniai. NetradiciSka yra tik tai, kad durinio gruzdiniaukiai pamatinis veiksmazodis nera pirminis. Gruzdataukiai turi jungiamaji balsj a. Tai nera labai bidinga lietuviu kalbai, nes didZioji dalis dariniy su pirmuoju veiksmazZodiniu ir antruoju daiktavardiniu sandu visada ar bent jau dazniau yra vartojami be jungiamojo balsio, bet — pateisinama, nes kiti tokio tipo dariniai turi bitent toki jungiamaji balsi (Urbutis 1961: 100). Duriniy pasiskirstymo pagal pirmaji sanda negalima pavadinti visai tradiciniu. Bk duriniai su abiem daiktavardiniais sandais sudaro didesne dali (tris ketvirtadalius) visu daiktavardziy, turinciu antra daiktavardinj sanda (terminai — apytiksliai 60 %), o atitikmenys — Siek tick maZiau negu puse. Diriniai su pirmuoju biidvardiniu sandu bk sudaro daugiau kaip penktadali tokio tipo daiktavardziy (terminai — apytiksliai 22 %), atitikmenys — Siek tiek daugiau negu tre¢- dalj. Duriniai, turintys pirma veiksmazodinj sanda (po skaitvardinio) bk yra reti (terminijoje — 3,4 %), o atitikmenys sudaro beveik penktadali (DLKG 151; Urbutis 1961: 68; Keinys 1983: 75). Diriniai su antruoju veiksmazodiniu sandu Likusiy trijy duriniy antrasis sandas yra veiksmazodinis, 0 pirmasis — daiktavardinis. Tai dazasvydis ‘ginkluota kova imituojantis zaidimas, kuri zaidziant naudojami daZais uZtaisomi Sautuvat’, juo kei¢iamas skolinys peintbolas’ (angl. paintball < paint ‘dazai’ + ball ‘kamuolys’), rinkodara ‘produkto pardavimo organizavimas, apimantis kainos nustatyma, paklausos tyrima, reklamos rengima’, kuris '° Peintbolas, kitaip dazasvaidis (STZ 1996: 381). 49 sitlomas vietoj skolinio marketingas (angl. marketing < market ‘rinka’) ir odasveitis ‘kremas, paSalinantis surageéjusias odos daleles’, vienas i§ skolinio pilingas atitikmeny (angl. peeling < peel ‘luptis (apie oda)’). IS visu trijy skoliniy ir ju atitikmeny pory darybinés motyvacijos panaSumai siety tik dazasvydj ir peintbolg (ir tik — vieno iS sandu). Rinkodaros, odasveicio ir dazasvydzio pirmuoju daiktavardiniu sandu pasakomas veiksmazodziu reiSkiamo veiksmo objektas (toks santykis bidingas didziajai daliai tokio tipo dariniy (Urbutis 1961: 106): rinkq daryti, odq Sveisti, dazus sviesti. Veiksmazodiniai vediniai su Saknies balsiu kaita nedazni, bet ie : ¥ kaita yra populiari (Urbutis 1961: 109-110). Su antruoju sandu -svydis yra keletas sporto terminu, pvz., vandensvydis, orasvydis. Visi Sie duriniai turi jungiamaji balsi (bk beveik puse, o terminijoje treédalis vartojama be jo, zr. Urbutis 1961: 110; Keinys 1983: 111): du a, vienas o. Bk Sio tipo diriniai dazniausiai turi jungiamaji balsi a, kuriuo paprastai jungiami tik a (kaip ir Siuo atveju) iro kamienu daiktavardziai, o jungiamasis balsis o yra daug retesnis, ir paprastai vartojamas tada, kai pirmuoju sandu eina o kamieno daiktavardis (Urbutis 1961: 110). Taigi rinkodara buty netipiskas, bet tikrai ne vieniSas tokio tipo darinys: kaip teigia Urbutis (1961: 110), i a-kamienius daiktavardzius (dazniausiai neologizmus) su kokiais kitais jungiamaisiais balsiais (i8 ju kiek dazniau pasitaiko tiktai -o-) reikia zitireéti kaip j iSimtis. Pvz.: dujotiekis, naftotiekis, kainodara, kraStotyra, miskotvarka ir pan. Pateiktieji daznai vartojami diriniai ir naujai kuriamos niekam neuzkliuvusios, visuomenei priimtinos ,,iSimtys“ galbut leistu daryti prielaida, kad jungiamasis balsis 0 tokio tipo diriniuose nebelaikytinas dideliu nukrypimu. Toks polinkis pastebimas ir kuriant terminus, ypa¢ su antruoju sandu -tyra, -skyra ir -dara (Keinys 1983: 111). Kaip jau buvo mineéta, duriniy su antruoju daiktavardiniu sandu yra vienuolika, 0 su antruoju veiksmazodiniu — tik trys. Tai, kad pirmuju beveik tris kartus daugiau nei antryjy, nera netikéta: pirmojo tipo duriniai sudaro beveik tris ketvirtadalius visu dabartines lietuviu kalbos sudurtiniy daiktavardziy (LKG I 437; DLKG 151). Sudurtiniai naujadarai populiariis. Jy iSties nemazai pasitloma skoliniams keisti, pvz., garsaspyné, telefonspyné, akmenstimis, dribvaisiai, griidvaisiai, vaisgritdziai, didzprekiai, kritribe, didzturgis, komplauzys, tampkelnés, vaizdaskiautés ir pan. Diriniy populiaruma, priimtinuma liudija ir vartosena. Stai Ziniasklaida labai greitai iSstumé neadaptuota pasakyma mass-media (nepateko i minétus saraSus, nes vieSojoje raSytineje kalboje retas) ir pagre¢iui su nelietuviSku pasakymu vartotus daugiazodzius atitikmenis (masinés) visuomenes informavimo (bendravimo, komunikacijos) priemonés. Leidiniy puslapiuose, reklamoje nebeliko pampersy, kuriuos pakeite sauskelnés, vis dazniau vietoj marketingo rimtesniuose spaudiniuose renkamasi rinkodara. Vaizdajuoste ir garsajuosté s¢kmingai konkuruoja su ilgq vartosenos tradicija turejusiais skoliniais videoir audiokaseté, o del sporto terminy banglenté ir burlenté tinkamumo vartotojams visai nekyla abejoniu (pagal ta pati modelj lengvai daromi ir prigydomi jau kiti naujadarai, 50 pvz., orlenté). Kiti sudurtiniai atitikmenys yra pakankamai nauji teikiniai, dar negaleje labai paplisti (turima tik po keleta didmaisio, odaSveicio vartosenos pavyzdziy), dauguma i§ ju turi konkurentyu. Gruzdataukiams, gruzdintaukiams plisti, matyt, trukdo anks¢iau pradeéti vartoti fritifiro atitikmenys kepamasis aliejus, gruzdinamasis aliejus, riebalai gruzdintuvéms. Dantisiiiliai ir greitmaistis taip pat turi konkurenty — sudeétiniy tas pacias Saknis turinciu Zodziy atitikmenu, pavyzdziui, vartojama: danty siiilai, greitas maistas. Kurie i8 ju isitvirtins kalboje, dar neaisku. Diriniai galbut vilioja aigkia daryba ir reik8me. Taciau béda — daZnai jie ilgi, nepatogus. Duriniy ir priesagy vediniy santykis (14 : 25) néra tipiskas. Kaip teigiama LKG (I 253), DLKG (86), bk priesagu vediniy vieny yra daugiau negu visu kity dariniu, o tokiy atitikmeny tik keleta karty (beveik du) daugiau nei vienu i dariniy — diriniy. Taigi diriniy tarp aptariamy naujy atitikmenuy yra daugiau nei iprasta gyvojoje kalboje. 4. Galiiniu vediniai MazZai teiSnaudojamas darybos biidas — galiiniy vediniai. NS saraSe — tik vienas aiskus toks naujadaras smigis (aptartojo smiginio sinonimas: Zr. p. 42). SA saraSe yra du zodynuose neuZfiksuoti galtinés vediniai: ieSka ‘radijo ieSkos sistema’, kuriuo keiciamas skolinio peidzingas (angl. paging < page ‘Saukti ka’) ir striksé ‘mergina, Sokanti per sporto varzyby pertraukéles ir palaikanti komanda’, siiloma vietoj neadaptuoto zodzio cheerleader (angl. cheer ‘dziaugsmingai sveikinti, pritarti, drasinti’ + leader ‘vadovas, lyderis’)”’. Galunés vediniu kei¢iamas priesagos vedinys (ieska / paging) ir sudurtinis Zodis (striksé / cheerleader). Smigis ir darts(as) darybos pozitiriu bitu artimesni. Atitikmenu pamatas pasirinktas remiantis kitais semantiniais pozymiais nei skoliniu. Visi Sie atitikmenys yra veiksmazodziu vediniai. Tai atitinka dabartinés lietuviy kalbos polinkius: apie keturis penktadalius galiinés vediniu yra padaryti i8 veiksmazodziu (Urbutis 1961: 57), dar daugiau ju yra terminijoje — 90,8 procento (Keinys 1979: 155). Ieska ir smigis laikytini veikmazodziy abstraktais. Pirmasis yra pa¢ios dariausios galtinés vedinys, kuris savo reikSme, kaip ir dauguma tokiu vediniu, mazai kuo skiriasi nuo abstrakto su priesaga -imas (plg. LKG I 303). DidZioji dalis galunés -a abstraktyu yra padaryta i§ pirminiy prieSdéliniy veiksmazZodziy, taciau nereti ir tokie vediniai, kurie darybi8kai santykiauja su kitokiais (ir neprieSdéliniais) veiksmazodziais, nors dazZniausiai ir neturi pastariesiems 9 Prie ju dar galima priskirti minétus galimus naujadarus smigé, ieSkas, tamprés, timpés, gruzdeés. Sf badingu priesagu, pvz.: ryma (LKG 1 304; DLKG 99). Toks yra ir aptariamasis naujadaras ieska. Smigis suvokiamas ne tik kaip veiksmo, bet ir kaip objekto pavadinimas. Tokia darybos reik8mé bidinga daliai veiksmazodiniy abstrakty (Keinys 1979: 157). Sios galiinés vediniai kalboje taip pat labai dazni. IS kitu galiiniy vediniy jie issiskiria tuo, kad dazZniau linke zyméti vienkartinj trumpai trunkant] veiksma (LKG I 304-305; DLKG 99-100). Formaliai iSskyrus smigio veiksmo reiksme, tai taip pat akivaizdZiai matyti: strélytés smigis trunka tik akimirka. Taigi $i naujadara galima laikyti tipisku galtinés -is vediniu. Dar vienas galtinés vedinys striksé ivardija veikeéja. Naujadaras gana netikétas, nes tikrieji veikéju galtininés darybos pavadinimai yra retoki (juos paprastai linkstama darytis su priesagomis) ir dazniausiai turi menkinamaja reiksme (Keinys 1979: 176). Matyt, jauciamas ir striksés menkinamasis reik’mes atspalvis, nes Sis naujadaras, nors ir jtrauktas j STZ (p. 533), vartosenoje neplinta. Veréiamasi apraSomuoju bidu arba bendros reikSmés ZodZiu. Pvz.: per minuciy pertraukéles Zavéjosi Sokéjy lankstumu R 96 02 03; salése pasirodé savy komandy ,,palaikymo grupiu“ — Sokéjy. Pacios dalyvés nori, kad jas vadinty ,,profesionaliy Sokéjy trupe“ LR 95 01 06. Kaip rodytu pateikti pavyzdziai, strikses darybos reikSmé ,,ta, kuri striksi* neperteikia pavadinamo objekto esmes. Teikiant atitikmenis svarbu paisyti ne tik funkcionalumo (Siuo atveju trumpas, patogus Zodis), bet ir darybos reikSmés, ypa¢ — pamatinio Zodzio semantikos”’. Kiek kitokia galtinés vedinio — smigio — istorija. Jo vartotojai neatmete: tik pasitilytas smigis pradéjo plisti vieSojoje vartosenoje (pvz., televizijoje: neliesk smigio lentos LNK 97 02 24), bet j STZ kaip terminas jtrauktas priesagos vedinys smiginis (p. 496) smigj iSsttme. Bet tai, kad galtinés vedinys buvo is tiesy patrauklus, priimtinas, rodyty juo pavadintas oficialus Sios sporto Sakos klubas: Vilniuje yra vienas oficialus smiginio sporto klubas ,,Smigis* LR 98 05 05. Kaip matyti i$ pateikty duomenu, vartotojai palankiai priima tinkamai motyvuotus galunes vedinius. Jie tikrai parankus ir kalbai — ypaé ekonomijos pozitriu. Galtniy vediniai yra trumpi, aiskis, tiksliis (Keinys 1979: 157). >! Kad motyvacija yra itin svarbus veiksnys, rodyty pasitilyty dvieju galtinés vediniy iesko (peidzeris) ir aptariamosios (radijo) ieskos (peidzingas), sudaran¢iy darnia sistema, likimas. Pastarasis teikinys prigijo, o peidzeris stichiSkai pradétas vadinti pranesimy gavikliu (0 ne sistemiskai — ieSku). Tokia vartosenos atranka, matyt, lemé visuomenei nepriimtina semantiné atitikmenu motyvacija. Peidzingas yra radijo ieSkos sistema: norintis perduoti informacija turinciam pranesimy gavikli (peidzerj) skambina j radijo ieskos centra ir perduoda Zinute operatorei, 0 Si ja persiunéia abonentui. Taigi per radijo rysi ieskoma abonento. O peidzeris yra prietaisas, priimantis radijo ieSka siunciamus signalus (Zinutes) — gaunantis pranesimus. Nors abu keiciami skoliniai turi ta pacia Sakni (peidzingas ir peidzeris), vartosenoje isigaléjo jy atitikmenys, turintys skirtingas Saknis. Tokie pavyzdziai dar karta patvirtina, kad skoliniai beveik neturi itakos jiems pakeisti siilomy atitikmeny darybos bidui, tipui, motyvacijai. 52 Galiniu vediniai uzima antrq vieta po priesagu vediniu (LKG I 251; DLKG 86). Pastaryjy atitikmeny ir duriniy santykis minétuose saraSuose (3 : 14) rodyty polinkj, prieStaraujanti tradiciniam dariniy (daiktavardziuy) pasiskirstymui kalboje: galiniy vediniy yra gal truputi daugiau negu sudurtiniy daiktavardziu (DLKG 86) arba beveik tiek pat (Urbutis 1961: 65). O saraSuose sudurtiniy naujadary beveik penkis kartus daugiau nei galiinés vediniu. Toki santykj i$ dalies galéjo lemti vienas iS nusistatytyu formaliy naujadaru skyrimo kriterijy: Zodis, nors ir kitokia reik’me pateiktas LKZ, naujadaru nelaikomas (kaip jau buvo minéta, kai kurie i8 jy gali biti ir naujai padaryti, ne tik nauja reikSme atgaivinti lietuviy kalbos ZodZiai). Bet, net ir pridéjus tokius galimus naujadarus, duriniy ir galiinés vediniy santykis neatitikty tokiy dariniu santykio bk. Galima bity itarti duriniy pertekliu atsiradus dél kity kalbu itakos. Bet vargu ar toki jtarima galima pagristi. Stai sudurtiniy atitikmenu yra kéturiolika, 0 jais keiCiamy sudurtiniy skoliniy — tik SeSi. Taigi ir nesudurtinis skolinys gali buti keiciamas sudurtiniu atitikmeniu, o tai gana netiketa: lietuviy kalboje diryba menkiau iSplétota, todel didesné tikimybé, kad konvergencinéje daryboje anglu kalbos durinys bus atliepiamas vediniu (PaZiisis 1989: 65). Ir atvirkS¢iai: devyniems sudurtiniams skoliniams sitiloma su priesagomis padarytu atitikmenu, galuniy vediniy. Tai rodyty, kad tiesioginio rySio tarp keiGiamojo skolinio ir jam siulomo lietuvisko atitikmens darybos bido veikiausiai néra. Is tiesy tokia duriniy gausa galbut né nereikéty stebétis, nes viena iS pastebety naujadaru darybos tendencijy — sudurtiniy zodziy (palyginti su priesagu ir galuniy vediniais) santykinis pagauséjimas (Gaivenis 1980: 31). Kad galunés vediniy ir diriniy santykis pastaryjy desimtmeciy kalboje linkes kisti duriniy naudai, rodyty ir terminy tyrimai: diryba Gia uzima antra vieta po priesagy vediniy (Keinys 1979: 155; 1983: 70). Bet taip pat teigiama, kad galuniy vediniai visu pajé¢gumu dar nepanaudojami, ir kuriant jvairiu sriciy terminija jais buty galima ir net patartina daugiau remtis (ten pat, 1979). Matyt, reiketu i tai atsizvelgti ir teikiant atitikmenis. ISvados 1. IS visy NS ir SA saraSuose naujosioms svetimybéms sitilomu atitikmenu naujadarai sudaro apie tre¢dali su puse. Toki santyki lémé kelios priezastys: 1) ne visada naujaja svetimybe jvardijamas naujas dalykas, todél ji kei¢iama jau turetu lietuvisku Zodziu; 2) dazni daugiazodziai (sudétiniai) atitikmenys, kuriu demenimis paprastai eina seni lietuviski ZodZiai ar ju formos; 3) atitikmenys, kuriy grafiné raiska sutampa su Zodynuose esanéiy lietuviu kalbos zodziu, o leksiné reikSmé nutolusi ar visai kita, remiantis formaliu kriterijumi (Zodyne uzfiksuotas darinys), darybos poZiiiriu (i8skyrus darybinj homonima) nelaikomi naujadarais. 2. Beveik visi naujadarai (iSskyrus keleta bidvardZiu, jeinanciy j sudétinj atitikmenj) yra daiktavardZiai. Atitikmeny darybai panaudoti trys iS keturiy pagrindiniu lietuviy kalbos Zodziy darybos bidy: daugiausia priesagy vediniy (25), beveik per puse maZiau — diriniy (14), labai nedaug galunes vediniy (3). Visai nepanaudota prie&déliné daryba. Tradiciskai prieSdeliy vediniai iS visy dariniy (daiktavardziy) yra reCiausi, todeél, matyt, ir cia tokia tendencija neturéty labai stebinti. Toks dariniy santykis prieStarauja tradiciniam ju pasiskirstymui kalboje. Tradicine galima laikyti tik priesagu vediniu gausa: ju yra 1,3 karto daugiau negu visu kity dariniu. Didelis diriniy procentas néra visai netikétas, nes pastarojo deSimtmecio tyrinéjimai atskleidé duriniy gauséjimo polinkj. Sio proceso, matyt, nereikéty sieti vien su iSoriniais veiksniais: germany kalbu, kuriose duriniai itin populiarus, poveikiu. Skoliniy ir ju atitikmeny darybos tyrimas rodytu, kad tiesioginio rysio tarp keiciamojo skolinio ir jam sitilomo lietuviSko atitikmens darybos bido veikiausiai nera. 3. Daugumos naujadary darybos motyvacija autenti8ka. Yra skoliniy ir atitikmeny poru, kuriu semantiné motyvacija panagi, bet skiriasi darybos budas. Poru, kuriy darybos motyvacijos panaSumai akivaizdis, labai nedaug (pastarieji atitikmenys yra sistemiSki, tipiSki, semantiSkai ,,skaidrus* dariniai). 4. Bitina tirti skoliniy ir jy atitikmenu vartosena, ir, remiantis tais tyrimais, teikti visuomenei priimtinus, turincius daugiau galimybiy prigyti tinkamai motyvuotus naujadarus. Gauta 1999 05 28 Nagrinéjamu naujadaru saraSas autostopininkas (hitch-hiker) SA gruzdataukiai (frititiras) SA banglenté (serfingas) NS burlenté (vindserfingas) NS dantisiiliai (flosai) SA dazasvydis (peintbolas) NS deSrainis (hotdogas) NS délioné (puzlis, piizle) NS déstinis (puzlis, piizlé) NS didkepsnis (steikas) NS didmaisis (bigbegas) SA garsajuosté (audiokaseté) SA gaviklis (peidzeris) SA glaustinuké (bodis) NS graibstinys (bestseleris) SA greitmaistis (fast-food) SA 54 gruzdintaukiai (fritifiras) SA gruzdintuvé (frititiriné) SA ieSka (peidzingas) SA javainiai (miusliai) NS kégliné (kégelbanas) SA kibuéiai (puzlis, piizlé) NS maistalas (junk-food) SA mésainis (hamburgeris) NS odaSveitis (pilingas) SA riedutininkas (skeiteris) NS rinkodara (menedzmentas) SA sauskelnés (pampersai) NS segiklis (steipleris) NS skiautinys (kviltas) SA skrudintuvas (tosteris) SA uzkandukas (snekas) NS smiginis (dartas, dartsas) NS uzraSiné (organaizeris) NS smigis (dartas, dartsas) NS vadybininkas (menedZeris) SA spalviklis (markeris) SA vaizdajuosté (videokaseté) SA striksé (cheerleader) SA valdytuvas (serveris) SA surainis (cyzburgeris) NS zuvainis (fisburgeris) NS SUTRUMPINIMAI ALKZ ALZ CID DLKG DZ, ED GK KK KTZ LKE LKGI LKKN LKZ I-XIX Atgalinis dabartinés lietuviy kalbos Zodynas / sud. V.Zilinskiené, Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 1995. Angly-lietuviy kalby Zodynas, Vilnius: Zodynas, 1997. Cambridge International Dictionary of English, Cambridge: Cambridge University Press, 1995. dienrastis ,,Diena “. Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1994. Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1993. English Dictionary, London: HarperCollins Publishers, 1995. Gimtoji kalba. Kalbos kultiira. Aiskinamasis angly-lietwviy kalby kompiuterijos terminy Zodynas, Kaunas: Smaltija, 1997. Lietuviy kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 1999. Lietuviy kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965. Lietuviy kalbos komisijos nutarimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla, 1998. Lietuviy kalbos zodynas 1—2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 3-6, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla, 1956-1962; 7-9, Vilnius: Mintis, 1966-1973; 10-15, Vilnius: Mokslas, 1976-1991; 16-17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1995-1996; 18-19, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 1997-1999. Laisvas nepriklausomas kanalas (TV). dienrastis ,, Lietuvos rytas“. Namy tikio enciklopedija, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijy redakcija, 1987. Pranciizy-lietuviy kalby Zodynas, Vilnius: Margi ra8tai, 1997. dienrastis ,, Respublika“. Sporto terminy Zodynas, Kaunas: Lietuvos kino kultiros institutas, 1996. zurnalas ,, Tavo vaikas “. Tarptautiniy Zodziy Zodynas, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijy redakcija, 1985. savaitinis Zurnalas ,, Veidas“. Vokieciy-lietuviy, lietuviy—vokieciy kalby Zodynas, Vilnius: TEV, 1997. 55 LITERATURA Ambrazas S. 1993: Daiktavardziy darybos raida. Lietuviy kalbos veiksmazodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. Beard R. 1990: The Nature and Origins of Derivational polysemy. — Lingua 81, 101-140. Gaivenis K. 1974: Naujadaras naujadarui nelygu. — Kalbos kultiira 27, 27-30. Gaivenis K. 1980: Naujadarai ir naujazodZiai. - Mokslas ir gyvenimas 2, 31. Gaivenis K. 1987: Margas zodziy pasaulis, Vilnius: Mokslas. Giréiené J. 1997: Seminaras svetimybiy tema. — Kalbos kultira 69, 111-117. Haugenas E. 1972: Xayren 9. IIpouecc 3aumcrBosanna. — Hoeoe 6 auneeucmuxe 6, Mocksa: TIporpece, 344-382. Jakaitiené E. 1986: Dél semantinés motyvacijos, kaip kodifikavimo kriterijaus. — Kalbotyra 37 (1). Kaulakiené A. 1974: Darybiniai vertiniai tiksliyjy moksly terminijoje. — Kalbos kultiira 27, 30-32. Keinys S. 1975: Priesaginé lietuvisky terminy daryba. — Lietuviy kalbotyros klausimai 16, 7-56. Keinys S. 1979: Galiininé terminy daryba. — Lietuviy kalbotyros klausimai 19, 155-183. Keinys S. 1983: Lietuvisky sudurtiniy terminy daryba. — Lietuviy kalbotyros klausimai 22, 70123. Kézyté S. 1973: ,,Parduoty vasary* nauji Zodziai. — Kalbos kultiira 24, 37-43. Klimavicius J. 1997: Frititriné — gruzdintuvé, frititiras — keptaukiai. — Gimtoji kalba 2, 12-14. Kniikésta P. 1979: Lingvistinis ir socialinis kodifikacijos santykis su norma. — Lietuviy kalbotyros klausimai 19, 85-91. Mikelioniené J. 1998: Naujazodziai Vytauto DidZiojo universiteto kompiuteriniame tekstyne. —Jono Jablonskio konferencija ,,.Nauji kalbos reiskiniai ir jy vertinimas“. Pranesimy tezés. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 11-12. Paziisis L. 1975: Vadinamieji tarptautiniai zodziai Siaurés Amerikos lietuviy kalboje. — Masy kalba 2, 33-39. Pazisis L. 1989: Konvergenciné zodziy daryba. — Kalbotyra 40(1), 58-73. Simonaityté V. 1979: Socialiniai veiksniai ir Zodziy daryba. — Lietuviy kalbotyros klausimai 19, 101-109. Skardzius P. 1996: Rinktiniai rastai 1. Lietuviy kalbos zodziy daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. SkardZius P1997: Bendrieji sumetimai. 7. Tarmybés, naujadarai ir svetimybes. — Rinktiniai raStai 2, 76-85, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. SkardZius P. 1997,: Verstiniai ir reikSminiai skoliniai. — Rinktiniai raStai 2, 277-281, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. Urbutis V. 1961: Dabartinés lietuviy kalbos sudurtiniy daiktavardziy daryba. — Dabartiné lietuviy kalba, Vilnius: Valstybinés politinés ir mokslinés literatiiros leidykla, 65-121. Urbutis V. 1978: Zodziy darybos teorija, Vilnius: Mokslas. NEOLOGISMS AS EQUIVALENTS OF NEW BORROWINGS Summary New borrowings and their Lithuanian equivalents are a two-fold phenomenon covering the process of borrowings and the evolution of new derivatives. It may include semantic neologisms, nominal word-groups and true derivative neologisms. After having investigated the lists of new borrowings and their equivalents submitted to the society, it has turned out that the latter comprise about one third of all equivalents. 56 Almost all newly-made equivalents are nouns. They have been produced on the basis of three out of four modes of derivation of the Lithuanian language; the majority of them are suffixation derivatives (25), about half as many are compounds (14) and just a few inflexional derivatives (3). Prefixation has not been employed at all. The proportion of inflexional derivatives to compounds (3 : 14) would testify to a tendency that is contrary to the traditional distribution of derivatives in a language where compounds are nearly as numerous as inflexional derivatives. However, the proportion is not completely unexpected. One of the tendencies of the evolution of neologisms is a relative increase of compounds (as compared to prefixation and inflexional derivatives). It is only the high number of suffixation derivatives that can be attributed to the traditional modes of derivation — there are 1.3 times as many suffixation derivatives as there are other derivatives. Traditionally, the prefixation derivatives are the least productive, therefore the tendency is not surprising. Most borrowings are systemic and belong to the neologisms of typical derivation. No negative influence of other languages has been observed. 57