Technikos terminai „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Vida ŽILINSKIENĖ Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius TECHNIKOS TERMINAI „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ZODYNO“ III LEIDIME Anksčiau atspausdintame straipsnyje* buvo mėginta apžvelgti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidimo terminus, naudojantis kompiuterinės analizės sistema, nes tik tokiu būdu galima aprėpti tūkstančius žodžių su jų reikšmėmis bei bandyti juos palyginti. Kaip matyti iš ten pateiktos lentelės, žodyne daug žodžių ar jų reikšmių (592) turi pažymą tech. (technikos srities terminas). Tai gana įvairūs žodžiai ar atskiros jų reikšmės, įvardijančios įvairiausius mechanizmus, mašinas, įrankius, įtaisus, įrenginius, prietaisus, aparatus, matuoklius arba tik atskiras jų dalis, reiškinius, veiksmus, kartais net ir tam tikras medžiagas, patalpas, atramas, angas, ertmes ir pan. Kompiuteriu lyginant žodyno straipsnius, atrodo, kad technikos terminais galėtų būti laikomi ir kiti tam tikri žodžiai, neturintys minėtosios pažymos, o kai kuriuos gal net netikslinga žymėti. Žinome, kad žodžiai, įvardijantys įvairių dydžių matavimo prietaisus, dažniausiai turi dėmenis -metras ir -matis. Pažiūrėkime, kaip tokie žodžiai pateikti žodyne: aukščiūmatis tech., bangomatis tech., dazniamatis tech., dinamomėtras tech., garomatis tech., jautriūmatis tech., jėgomatis tech., kampamatis tech., kietmatis tech., kreivematis tech., krumpliamatis tech., lygmatis tech., mikromėtras 1. tech., parametras 2. fiz. tech., polinkiūmatis tech., skylmatis tech., slankmatis tech., spidomėtras tech. sriėgmatis tech., stormatis tech, tankiūmatis tech., tarpamatis tech., tolimatis tech., traukomatis tech., triukšmamatis tech., vagomatis tech., vidmatis tech., voltamėtras tech., bet aritmomėtras, baromėtras, chronomėtras, dozimetras, drégmematis, druskomatis, dujomatis, gylmatis, greitmatis, kalorimetras, kampmatis, kolorimeétras, lietmatis, sekundmatis, spalvomatis, spirométras, taksomeétras, termomeétras, vandénmatis, véjamatis, voltmétras, Zingsniamatis ir aukStimatis žr. aukščiamatis, giliamatis žr. gylmatis, greiciomatis žr. greitmatis, higrométras Zr. drégmeématis, tarpumatis zr. tarpamatis, véjomatis žr. véejamatis. ! Žilinskienė V. Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 1997, 46-52. 176 Iš šių pateiktų žodžių tik parametro antroji reikšmė nusako ne matavimo prietaisą, o dydį, „kuriuo apibūdinama proceso, reiškinio ar mašinos ypatybė“. Visi kiti žodžiai įvardija matavimo prietaisus, todėl tikriausiai juos reikėtų ir žymėti vienodai?. Įvairūs įrankiai, prietaisai dažniausiai nusakomi žodžiais, turinčiais priesagas -uvas, -iklis. Pažiūrėkime, kaip tokie žodžiai atrodo kartu: atmuštūvas tech., atskyriklis tech., atsuktūvas tech., bandiklis tech., barstytūvas tech, daugintūvas tech., daužiklis tech. daviklis tech. degiklis tech, drėkstūvas tech., duslintūvas tech., gaudiklis tech. gaudytūvas tech., glemžtūvas tech., gniaužiklis tech., grandiklis tech., greitiklis tech., greitintūvas tech, griebtūvas 2. tech, 3. tech, ieškiklis tech, įkroviklis tech, ilgintūvas tech, imtūvas tech, iškrautūvas tech, iškroviklis tech, išleidiklis tech. isleistivas tech, įžemiklis tech. jungiklis tech, jungtivas 3. tech, keitiklis tech, keéliklis tech, keltuvas 1. tech, 2., 3., kibirksuklis tech, klostytūvas tech. klotūvas tech. kniedytūvas tech., kreipiklis tech., laikiklis tech., lašintūvas tech., leidiklis tech. lenkiklis tech., lenktuvai tech. létiklis tech., lėtintūvas tech. liestivas tech, lygintūvas 2. tech., liptivas tech. maisiklis tech. mazgiklis tech., nuimtivas tech., nuleistuvas tech., nusodintūvas tech., pakuotuvas ir pakuotūvas tech. paleidiklis tech. perjungiklis tech, pérkroviklis tech. pértraukiklis tech. pjaustytivas tech, pjoviklis tech, platintuvas tech., pléstuvas tech, plikytuvas ir plikytuvas tech., plotuvas tech., puréntuvas ir purentūvas tech, pūstūvas tech., rautūvas tech, ravetuvas ir ravėtūvas tech., ribétuvas ir ribotūvas tech. rinkiklis tech, rinktūvas tech, sandariklis tech, seiketuvas ir seikėtūvas tech. siurbtūvas tech, skaidrintivas tech., skyriklis tech., skirstytuvas tech., skirtūvas tech. skystintiivas tech., sklaidytuvas ir sklaidytuvas tech, slankiklis tech. slopintūvas tech, smulkintuvas tech., sodintuvas tech. spaudiklis tech., spaustūvai tech. spindulitiotuvas ir spinduliuotūvas tech., spraustuiwai tech., sprogdiklis tech, sriegiklis tech., sriegtuvas tech, stabdiklis tech, stiprintūvas tech, stūmiklis tech., stumtūvas tech, sugėriklis 2. tech., chem., surinktūvas tech, svaidytūvas tech, sliauziklis tech, Svaistiklis tech, tarpiklis tech, temdytivas tech., temptivas tech. tiekiklis tech., tiektuvas tech., tikrintiwvas tech. tirstiklis tech, tirštintūvas tech. trintivas tech., troskintuvas tech, tvirtiklis tech., valiklis 1. tech. variklis 1. tech, vagotuvas ir vagotuvas tech. varytuvas ir varytuvas tech, verstuvas tech, verztuvas 1. tech, vilktūvas 5. tech., vyniotuvas ir vyniotuvas tech., voZtuvas 2. tech, Zertuvas tech., bet ausintuvas, blizgintuvas, braiZytuvas ir braiZytuvas, bréztuvas, daigintivas, degtūvas, draskytuvas ir draskytivas, drébiklis, drékintuvas 2., droziklis, drožtūvas, dujintūvas, dulkiklis, dulkintivas, džiovintūvas, garintivas 1., garsintūvas, gaubtivas 3., gélintuvas, genétuvas ir genétuvas, gesiklis, gesintit- ? Suprantama, kad žodžiai, po kurių parašyta pažyma Zr. (= žiūrėk), siuncianti į bendrinėje kalboje plačiau vartojamus ar labiau vartotinus žodžius, yra be pažymos tech., tačiau ši pažyma turėtų būti tame straipsnyje, į kurį siunčiama. 177 vas, gilintūvas, gniaužtūvas, gniužiklis, graižtūvas, gręžtūvas, grotūvas, grūstūvas 2., išmuštūvas, kaitintūvas, kaltūvas, karšiklis 1., kauptūvas, kilpiklis, kirstūvas, kirtiklis 1., klausiklis, kratiklis, kratytuvas ir kratytūvas, krautūvas, kreiptūvas, kupetūotuvas ir kupetuotūvas, laikytūvas, laistytūvas 2., lėktūvas, lenktūvas 1., lukštentuvas ir lukštentūvas, maišytuvas ir maišytūvas, megztūvai, melžtūvas, muštūvas 3., 4., nupiltūvas, paisiklis, perėtuvas ir perėtūvas, pjaustiklis, plautūvas 1., 2., plūktūvas, pramuštūvas, purkštūvas, purškiklis, raikytuvas ir raikytūvas, raižiklis, raižytuvas ir raižytūvas, rakintūvas, retintūvas, rėžiklis, rėžtūvas, riestūvas, rištūvas, rodiklis 1., 2., rūšiūotuvas ir rūšiuotūvas, saugiklis, semtūvas 2., sijétuvas ir sijotūvas, siųstūvas, skaičiūotuvas ir skaičiuotūvas, skaitiklis 2., skaldytūvas, skardiklis, skėliklis, skeltūvas, skėstūvas, skėtiklis, skintūvas, skirstiklis, sklaidiklis, skobiklis, slėgtūvai, spaustūvas, suktūvas, sunktūvas, svertūvas, šaldytūvas, šalintūvas, šaukiklis, šildytūvas, šviestūvas, švitintūvas, traiškytūvas, trauktūvas, tręštūvas, trukdytūvas, trupintūvas, užsuktūvas, valytuvas ir valytūvas, vartytuvas ir vartytūvas, vėdintūvas 2., verptūvas, veržiklis, veržtūvai, vesintuvas, vėtytūvas, viriklis, ženklintūvas, žiebtūvas, žiestūvas ir purintūvas žr. purentuvas, sklandiklis žr. slankiklis tech., sprogdintūvas žr. sprogdiklis, uždegiklis žr. degiklis, varžiklis žr. veržiklis. Iš šių žodžių apibrėžimų matyti, kad tai daugiausia prietaisų, įrenginių, įrengimų, mechanizmų pavadinimai, o, kaip matome, beveik pusė iš jų neturi pažymos fech. Visiems įprastas žodis atsuktūvas pateiktas su šia pažyma, kitų, kai kurių ir gerokai sudėtingesių, įrankių pavadinimai, pvz., akméngrqztis, akmenpjūklis, grąžtas, oblius, plokščiareplės, rėplės, svertūvas ir pan., pažymos neturi. Tik trys iš šios gausybės žodžių (greitiklis, lėtiklis, tirštiklis) ir antroji žodžių tvirtiklis, sugėriklis reikšmė nusako tam tikrą medžiagą“. Nemažai yra prietaisų, įtaisų, įrenginių pavadinimų, turinčių baigmeni -orius, kurie pateikiami irgi nevienodai: akseleratorius tech., amortizatorius tech., generatorius tech. granuliūtorius tech. komprėsorius tech., kondensatorius tech., lokatorius tech., manipuliatorius tech., perforatorius tech., procėsorius tech., redūktorius tech., stabilizatorius 2. tech., transformatorius tech., vibratorius 2. tech., 3. tech., bet dozatorius, eskalatorius, inhaliatorius, kalkuliatorius, karbiuratorius, kolėktorius 1., monitorius, pelengatorius, projėktorius, prožėktorius, pulverizatorius, reflėktorius 1., refraktorius, refrižerūtorius 1., 3 Be jy dar antifrizas, baltodé (išdirbta šuns oda), blizgis 2. karbidas 2,kiečius, kietlydinis, koksas, lydalas, lydmetalis, lukštas 3., parafinas, pigmentas 2., plastbetonis, politiira, potasas, priesgaris, aliuminio pudra, putmetalis, putplastis, putstiklis, raudonvaris, salietra, spiritas, stearinas irgi turi pažymą tech. ir taip pat įvardija įvairias medžiagas. Antroji sugėriklio ir stearino rekšmė dar turi ir pažymą chem. Taip pat pažymą tech. dar turi deginiai (degalų degimo produktai), intarpas 4. (ko nors tarpinis sluoksnis), juosta 2. (įvairios paskirties ir medžiagos ilgas, siauras gabalas), kamšalas (kuo kemšama), 2 šlakas 1. (sukietėjusios lydalo atmatos). Jeigu šią pažymą turi įvairios technikoje naudojamos medžiagos, tai kodėl jos neturi, pvz., 1. alyva 3., degalai, nafta, plienas, plienbetonis, vazelinas ir pan. 178 1 registratorius, reguliatorius, retransliatorius, separūtorius, sterilizatorius, stimulidtorius, sumatorius, tabuliatorius 2., tranzistorius, ventiliatorius, vulkanizatorius. Pazyma tech. turi ir žodžiai ar jy reikšmės, jvardijancios tam tikras prietaisų ar įrenginių dalis bei detales, pvz., alkiné 3., antbriaunis, antSova, apkala, ūptakas, apvalkalas 3., ašigalis 1., bandazas 2. diafragma 2., dygis, diskas 2., 1 ekscentrikas, gaudyklė 2., guolis 4., įmova 2., jungtitkas 2., kaistis 1., kamštis 2., kreipratis, krumpliaratis, lėkštė 2., membrana 2., niiosklemba, pirštas 3., posparnis 2., pusasis, pusverzle, sekladeze, seklavamzdis, skridinys 4., skriejikas, net tirptukas, uzkaisa, vamzdelis 1., o , rodos, gana analogiški pavadinimai šios pažymos neturi, pvz., ašis, dantratis, kaušas 3., lankstas 2., muštūvas 3., 4., paisiklis, stūmoklis (pažyma tech. tik iliustracijoje), purkštas, rodyklė 1., rodiklis 1., 2., sparnas 3., 4., 5. ir pan. Smulkių detalių pavadinimai pažymėti tech. bégviné, kniede, médsraigtis, mėdvinė, poverzlé, smeigė 1., sraigtas 1., sraigtavaržtis, varztas 1., net sriėgis (sraigto, varžto, veržlės įvijos vagutė), tuo tarpu visai analogiški antverzle, mėdvaržtis, veržlė, vinis jokios pažymos neturi. Žodyne yra veiksmų ir reiškinių pavadinimų, turinčių kalbamąją pažymą: amortizūcija 2., apšiltinimas, atskaita 2., atsvara, 1 detonacija, diagnostika 2. erozija 2., holografija, įrąža, komprėsija, kontaktas 2., korozija, moduliūcija 2. fiz., montaZas 1., niiovargis 2., pastūmė, priesslégis, priesslydis, redikcija 4., regeneracija 2., savirieda, savistabda, selékcija 2., Sviesorastis 1., 1 taktas 2., televaldymas, transformacija 2., vulkanizacija 1., tačiau gana artimi pavadinimai, pvz., amortizavimas, eksploatacija 3., i§siurbimas (viena reikšmė), įžėminimas, komprėsija, kondensūcija 3., motorizūcija, operūcija 5., 6., pagrūdinimas, 2 priliejimas, prilitavimas, primontavimas, profiliavimas, pumpavimas, radiofikacija, radiofikavimas, reguliavimas (viena reikSme), retransliacija, retransliavimas, telefikacija, telefikavimas, telefonizavimas, termofikacija, termofikavimas, transliacija 1., transliavimas Sia pažyma nežymėti. Daugybės mašinų (tiek savaeigių, tiek traukiamųjų), padargų pavadinimų, pvz., akmenskaldė, akmeéntrupe, amfibija, benzinveZis, betonvezis, bulviakaseé, bulviasodé, dujovezis, gelmélaivis, javapjové, kelmarove, kuliamdji, miskavezis, naftovezis, sėjamoji, tanklaivis, vilkikas, Zémkasé ir kt., pažymos tech. neturi, tačiau yra ir išimčių, t. y. po kai kurių tos rūšies žodžių duodama pažyma fech., pvz.: barstomoji, batiskafas, dūirpsemė, greideris, grūdvežis, kombdinas, kūjis 2., limuzinas, lysviadarė, motorvežis, Orvežis, pédarisé, pikapas, poliakalė, poliakale, purvasemė, ravėtūvas, skrėperis, srūtvežis, stūmikas, terkšlė 3., žėmsemė, žėmsiurbė. Palyginkime pačius bendriausius pavadinimus, kurių pateikimas taip pat skiriasi: aparatas 1. tech. automatas 1. tech., detalė 1. tech, prietaisas tech., įranga tech, įtaisas tech. masina 1. tech, matuoklė tech., bet įrengimai, įrenginys, matuoklis, mechanizmas 1., priemonė 1. pažymos tech. neturi. 179 Žodyne yra žodžių, įvardijančių angą, ertmę, indą, patalpą, aikštę ir pažymėtų tech., pvz., aparatinė, iškala, gaudytūvė, griovėlis 2., kamera 2., kolonėlė, laka 3., mirkykla 2., Ortakis, poligonas 2., prošvaisa, trąšadėžė, tūta 3., vamzdis, vamzdėlis, o kiti panašūs, pvz., aukštakrosnė, cistėrna, gerklė 4., lydkrosnė, magistrūlė, martėnas, rezonatorius, vamzdynas nepažymėti. Taip pat yra žodžių, nusakančių atramą, laikančiąją ar sutvirtinančiąją konstrukciją, pagrindą: atmušas tech., bazė 3. tech., damba tech. (bet bangolaužis, molas), gembė 2. tech., gulstė tech., klotai tech, mozaika 3. tech, prieslenkstis 2. tech., stovas 1. tech. (bet rėmas 3.), šliaūžtas tech. Žodyne įvairių dydžių matavimo vienetai (tiek sisteminiai, tiek nesisteminiai) turi pažymą fiz., todėl ir būrelis, bitas, centimėtras, centneris, colis, decibėlas, decimėtras, jūrmilė, kilogrūmas, kilohėrcas, kilomėtras, kilovatas, kilovatvalandė tech, litras 1., miligramas, mililitras, milimėtras, minūtė 1., rentgenas 2. ūncija galėtų turėti tą pačią pažymą ar visi kokią kitą, skirtą būtent matavimo vienetams, nes matavimo vienetų yra gana daug. Nors šiaip jau veiksmažodžiai lyg ir nelaikomi terminais, tačiau pasitaiko vienas kitas veiksmažodis ar jo reikšmė su pažyma tech.: atkaiščiuoti, įsodrinti, modulitioti 2., suvirinti 2., užkaitūoti, bet gana panašūs žodžiai yra be pažymos: fikstioti 3., kondenstioti 1., 3., (pa)grūdinti, 2. (pri)liéti, (pri)montioti, profilitioti, radiofikiioti, regenertioti, regulitioti 2., retranslitioti, rezonuoti, (su)kniédyt, 2. sulydyti, telefoniziioti, translivioti, (uz)litiioti, valctioti 2., varitoti 1., vulkanizuoti. Tą patį galima pasakyti ir apie būdvardžius: garasrovis tech., keturtaktis 2. tech., dvitūktis (tech. iliustracijoje), lėtaeigis tech., bet alkūninis 2. belaidis, bemotoris, daugiašaudyklis, diferencialinis 2., dvimotoris, kardaninis, kondensacinis, krumpliaratinis, krumplinis, kumstélinis, lankinis, lazerinis, lémpinis, linginis, marténinis, maZzalitrazis, mechaninis, membraninis 1., motorinis 1., pistolétinis, pontoninis, radiolokdcinis, raketinis, reaktyvinis, relinis, reminis 1., 2., réplinis, revolverinis, rotorinis, savikrovis, 2 savirasis, savistabdis, savitepis, 2 savivartis., sklandinis, sparninis 2., srdiginis ir sraigtinis, sriéginis, sriegiviotas, staklinis, stendinis 1., strypinis, stimoklinis, svirtinis 2., svyruoklinis 2., Serdinis 2., švirkštinis, tiglinis, trumpabangis, veleninis. Kažin ar tech. pažymos neturėtų turėti tokie žodžiai ar tokios žodžių reiksmés: aerostūtas, antena 1., apkrova 1., ausinės 2., būferis, centrifiiga, diaskopas, dyzelis 1., dokas 1., dulkeégaudis, diumpleés, epidiaskopas, estakada, 1 garsiakalbis, gramofonas, hidrdntas, hidromazgas, kaitrélaidis, kanalas 4., katapulta 2, komposteris, laivasraigtis, lydyklé, magnetofonas, magnetola, mikrofonas, mikroskopas, motoras, naftotiekis, nivelyras, pastoté 3., patefonas, periskopas, 2 pompa, présas, projéktorius, propéleris, radiatorius 2., radijas, radiola, radiotelegrafas 1., reaktorius 2., refrizeratorius 1., refitgenas 1., respiratorius, rotaprintas, rotatorius, ruporas 1., semaforas 1., skaiciuoklis, skląstis 1., smegtis, spaudyklė, spaudyné, stratostatas, stūmoklis 1., sumatorius, svarstyklės, Sablonas 2., 180 Sapirografas, šliūzas, šviesoforas, švyturys 2., tėkėlas, telefaksas, teleskopas, teletaipas, televizorius, teodolitas, terminūlas, turbina, vairas 1., valcai, vamzdynas, vandėnsiurblis, vandėntiekis, vartyklė, vėjarodis, vėlyklė, vynspaudė, 2 vyris 2., 1 zirzėklis, žaibolaidis? Iš visų mokslų ar jų šakų pavadinimų tik balistika turi pažymą tech., o, pvz., automatika 1., energėtika, kibernėtika, mechanika, metalūrgija 1. ir daugelis kitų, šios pažymos neturi, tuo tarpu įšalotyra ir knygotyra pažymėta spec. Gal iš tiesų visų mokslų ir jų šakų pavadinimai galėtų būti pažymėti spec. Nesistemišką pateikimą rodo kartu surinkti visi kiti žodžiai ar jų reikšmės, turinčios santrumpą spec.: apmokestinti, apmuitinti, apnasa, apsėklinti, ašis 2., auglys 2., būsena 2*., dažnis, deformacija, deklarūcija 2., dvitaškis 1., efėktas 3*., eilė 5*., epocha 1*., era 1*., fantastika 2., fantomas ?., figūra 3*., filtras 2., fonas 3*., formulė 2*., frakcija 3., galvomatis, gardėlė 2., gyslinėti, glitimas, gruntas 1., grupé 3*., įdarbinti, informūcija 2*., išeiga 4., išgyslinėti, iškaulinėti, įšvaita, jaūtris, kablėlis 2., kaulinėti, kilnybė 2., mainai, malūnas 2., 2 mūzgas, mėdiumas 2., mėlynė 3., 2 miélinti, monopėlis 1., nuokrypis, nuotekis 2., nuskaityti 5., periodas 1*., 3*., piktograma 2., poslinkis* 1., rastas 8., seneti 2., siekis 2., Ozono skydas, Ozono skylė, slenkstis 7*., slioksna 2., smulkiaburZuazinis, sotis 2., substratas 4., taskas 2., 5*., 7., tėrpė 1*., turbogeneratorius, turbogrgztas, turbokompresorius, vandéntalpa, vesti 6*., žingsnis 4., žvalgyba 3. Skaitant šių žodžių ar reikšmių apibrėžimus, galima manyti, kad šią pažymą gavo arba tie žodžiai, kuriems netiko jokios kitos terminų pažymos, arba šia santrumpa bandyta žymėti bendrąsias moksliniuose tekstuose vartojamas sąvokas (pažymėtos žvaigždutėmis). Jei būtų priimtina pirmoji nuomonė, tai gal dar reikėtų pažymėti ir tokius žodžius: apšvitinti, asimėtrija, baltika, bareljėfas, beicas, biosfera, degazūcija, degenerūcija, dekadansas, dezaktyvūcija, giliūspaudė, instaliūcja, kataklizmas, klaviatūrė ir pan, o jei antroji, tada — tokius: anomalija, arealas, balas, bandymas, bandinys, ciklas, dėsnis, diagrama, doktrina, eksperimentas, ekspertizė, ekvivalenitas, genėzė, hipotėzė, išvada, kanonas, katalogas, klasė 1., lygmuo, metodas ir pan. Visiškai aišku, kad rankiniu būdu rengiant trečiąjį DLKZ leidimą nebuvo imanoma aprėpti tiek terminų vienu kartu. Tik kompiuterinė analizė leidžia iš žodyno visumos atsirinkti reikalingus straipsnius, Žodžius, jų reikšmes ar žodžių grupes ir viską vertinti sistemiškai. Kitų DLKŽ leidimų bei „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno" rengėjai galėtų pasinaudoti kompiuterine analize, susirūšiuoti žodžius ar žodyno straipsnius pagal jiems rūpimas atitinkamas pažymas, juos lyginti ir redaguoti. Be to, tvarkant terminų apibrėžimus, reikėtų pasinaudoti pastaraisiais metais parengtais atskirų sričių terminų žodynais, terminų ir apibrėžimų Lietuvos standartais, kuriuos rengė atitinkamos srities specialistai kartu su terminologais ir kuriuose terminų apibrėžimai yra tikslūs. 181 LITERATŪRA Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 3 leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Žilinskienė V. 1997: Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, Vilnius, 46—52. TECHNICAL TERMS IN THE THIRD EDITION OF THE „DICTIONARY OF CONTEMPORARY LITHUANIAN” Summary The present article deals with the technical terms in the third edition of the „Dictionary of Contemporary Lithuanian“. A system of computerised analysis is used for the analysis of terms. Only this system allows to include and to compare with each other hundreds of words and their meanings. The technical terms with the components -metras, -matis, the suffixes -uvas, -iklis, -orius, as well as the names of various machinery and instruments are discussed. An attempt is also made to compare these words and their meanings with those labelled spec. Vida ZILINSKIENE Gauta 1999 02 10 Akademijos g. 4, LT-2055, Vilnius, Lietuva el. paštas [email protected] 182