Dialect, standard and tradition in Latgallian hand-written literature

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Anna STAFECKA Latvijas Universitates Latviešu valodas institūts, Riga IZLOKSNE, NORMA UN TRADICIJA LATGALES ROKRAKSTA LITERATŪRA 19. gadsimta otraja pusé péc polu dumpja apspiešanas Latgalė (tapat ka Lietuva) veselus četrdesmit gadus ilgst drukas aizliegums. Ja lietuvieši grama- tas var drukat Mazaja Lietuva, uz kuru šis aizliegums neattiecas, un slepeni tas ievest paréja Lietuva, tad Latgales latviesi ir daudz sarezgitaka situacija. Kaut ari paréjos Latvijas novadus (Kurzemi un Vidzemi) drukas aizliegums neskar, latgalieSu gramatas tur drukatas netiek, jo Latgales jeb — ka toreiz sauca — Vitebskas gubernas un parėjo novadu latvieSus Skir ne tikai administrativa ro- beza, bet ari visai atskirigie dialekti, uz kuru pamata izveidojusas divas rakstibas tradicijas (vidusdialekts ka lejaslatvieSu rakstu valodas pamats un augSzemnie- ku jeb augslatviesu dialekts — latgalieSu rakstu valodas pamata), atSkiriga rakstiba (gotu burti lejaslatvieSu rakstiba un latinu burti augslatvieSu rakstiba) un, pro- tams, piederiba pie dazadam konfesijam (katoli Latgal€ un luterani par¢ja Lat- vija). Dazas latgalieSu gramatas tiek iespiestas arzemés (Holandė, Vacija, Zvied- rija, Somija) un kontrabandas cela ievestas Latgalė'. Tas ir loti dargas, un tikko no dzimtbusanas atbrivotajam zemniekam? to iegadei trukst lidzeklu. Bet lug- Sanu un dziesmu gramatas ir butiski nepiecieSamas, bez tam zemnieku gariga dzive nav iedomajama. Tadėl rupigi tiek glabatas vecas pirms drukas aizliegu- ma laika iespiestas gramatas, ar roku parrakstitas atseviSkas nodilusas lapas, pamazam ari veselas gramatas. Visbiezak tas ir lugSanu gramatas, vėlak ari prak- tiski padomi zemniekiem un folkloras materiali, retak paSu autoru originalsa- ceréjumi. Rodas arvien vairak un vairak ar roku parrakstitu un iesietu gramatu. Ta rezultata Sodien varam runat par veselu periodu latgalieSu rakstu valodas un literatūras vésturé — rokraksta literaturu drukas aizlieguma laika®, ko radijusi Latgales latviešu zemnieki, parasti paši būdami bez skolas izglitibas. ! Latgališu gromotu izstodes materiali. M. Apela un S. Seila sakortojuma. — Rėzekne, 1936, 24. * Latgalė dzimtbūšana tika atcelta tikai 1861. gada (tapat ka Krievija), parėjos Latvijas novados ta bija atcelta jau agrak: Kurzemė — 1817. gada, Vidzemė — 1819. gada. * Plašak par to: Rupains O. Tautas rakstniki un gromotu porraksteitoji drukas aizliguma laika. — Rokstu krojums latgalu drukas aizliguma atcelšonas 40 godu atcerei, Daugavpils, 1944, 190— 204. 128 Pašlaik zinami apmėram 15 gramatu parrakstitaju vardi“, taču vinu skaits ir bijis daudz lielaks, ari mūsdienas vél joprojam atrodamas saglabatas ar roku rakstitas gramatas“. Rokraksta literatūra, ka konstatėjis gramatniecibas vėsturnieks Aleksejs Apinis, uzplaukst galvenokart Latgales vidienė — Rėzeknes un Ludzas aprinku dala (Barkavas, Varaklanu, Gaigalavas, Nautranu, Makašanu novada). Intere- santi, ka tieši tajos pagastos, kur darbojas gramatu parrakstitaji, ap 1900. gadu (35 gadus péc drukas aizlieguma ieviešanas) konstatėta visai augsta lasitpras- me. Latgales latviešu zemnieku vidū — 76,5%, bet turpat blakus esošajos pagas- tos, kur rokraksta literatūra nebija izplatita, tikai 39,2% lasitpratėju“. Aplukojot vairakas rokraksta gramatas, nevar nepamanit, ka tajas ir licla lidziba valodas izteiksmes un ari rakstibas tradicijas zina. Tas ir likumsakarigi, jo rokraksta gramatas nerodas tuksa vieta —jau kopš 18. gadsimta sakuma pastav augslatvieSu jeb latgaliešu rakstibas tradicija, kas veidojusies uz Dienvidlatga- les izlokSnu pamata un ir ar visai spécigu lejaslatvieSu rakstu valodas un citu valodu (it ipasi polu) ietekmi, ka ari ar jau zinama mėra nostabiliz€jusos rakstibu un morfologisko formu lietojumu, kam raksturigas stihiski izveidojusas nor- mas. Vienlaikus svarigi apzinat ari gramatu parrakstitaju un autoru dzimtas izloksnes ietekmi, jo rokraksta literatūras raditaji ir pasi latviešu zemnieki (atSkiriba no iespiesto gramatu autoriem, kuri galvenokart ir bijusi cittautiesi), kuru dzives vieta parasti netiek mainita, tadeél rokraksta literatūras avotos ne- reti ir fiksétas liecibas par atsevišku izloksni. Ta ka autora dzimtas izloksnes, normas un tradicijas saskarsme vislabak atklajas laiciga satura darbos (gariga satura teksti parasti ir parrakstijumi no agrak iespiestajam latgalieSu lūgšanu un dziesmu gramatam vai ari tulkoti no polu valodas), aplukosim to ievéro- jamaka Latgales rokraksta gramatniecibas parstavja Zalmuizas jeb Nautranu pagasta zemnieka ANDRA JūRDŽA darbos’, kuros visai liels ipatsvars ir laiciga rakstura tekstiem. Andrivs Jurdzs (1845-1925) skola nebija macijies, lasit vinu bija iemacijusi mate. A. Jurdzs paSmacibas cela bija iemacijies rakstit un apguvis krievu, polu, lictuviesu, nedaudz ari latinu 4 Apinis A.,Klekere I.,Limane L. Rakstitajs no Nautrėniem. Andriva Jūrdža dzive un veikums, Riga, 1989, 13. 3 Nesen apzinatas vėl divas ar roku rakstitas lūgšanu un dziesmu gramatas, kuram, spriežot péc rokrakstu atškiribam, ir bijuši vairaki parrakstitaji, skat.: Cirša L. Drukas aizlieguma laika originalmateriali BFPC fondos. — Integracijas problėmas mūsdienas. Starptautiskas zinatniskas konferences materiali, Rézekne, 1999, 4—6. 6 Apinis A. Neprasot atlauju. Latviešu rokraksta literatūra 18. un 19. gadsimta, Riga, 1987, 162. 7 A. Jūrdža devums gramatnieciba un literatūra vairakkart izvértéts visai plasas publikacijas, atlauju. Latviešu rokraksta literatūra 18. un 19. gadsimta, Riga, 1987,156-179.; Apinis A, Kle- kere I,Limane L. Rakstitajs no Nautréniem, Riga, 1989, 136. 129 valodu, pratis ari gotu burtus un lasijis lejzemnieku izdevumus. Andrivs Jūrdžs ir sarakstijis vairak neka 20 biezu sėjumu, dazu pat ap 1000 lappušu, ka ari planakas burtnicas un atse- viskas lapinas®. Diemžėl lielaka dala no ta gajusi boja ugunsgréka. Saglabajusas gramatas atrodas Latvijas Nacionalas bibliotékas Reto gramatu un rokrakstu zinatniskaja nodala un Latvijas Akadémiskas bibliotékas Rokrakstu un reto gramatu nodala. Andriva Jurdza devumam literatūra un gramatniecibas vésturé musdienas galvenokart ir kultarvésturiska nozime, taču drukas aizlieguma laika tam ir bijusi liela loma novada literaraja dzivé. Musdienas A. Jurdza atstatie rokraks- ti, kaut ari nebiit nav vértéjami nekritiski, nozimigi tieši no valodas viedokla. Tajos visai uzskatami atspogulots, cik liela méra pastavosas rakstu valodas jeb iespiesto gramatu valodas tradicija un stihiski izveidojusas normas ietekmėju- Sas rokraksta gramatu valodu, ka tekstu autors un parrakstitajs respektéjis tas rakstu valodas paradibas, kas nav raksturigas vina dzimtajai izloksnei. Vienlai- kus svarigi apzinat ari izloksnes ietekmi uz rokrakstu valodu, it ipasi, ja nem véra to, ka A. Jurdza dzimta izloksne visai krasi atSkiras no Dienvidlatgales izloksném, uz kuru pamata veidojusies latgalieSu rakstu valoda. Lai izsekotu izloksnes un rakstu valodas normas un tradicijas saskarsmel A. Jurdza darbos, aplukosim tris nozimigakos darbus, kuri tapusi dazados lai- ka posmos (A. Jurdzs rakstijis ari péc drukas aizlieguma atcelSanas). Tas ir laicigo saceréjumu krajums, kas uzrakstits ap 1870. gadu’, „Parunu woceley- te“, uzrakstita ap 1910. gadu', divi kalendari ar nosaukumu ,,Myuzeygays ka- linders“ — 1907. gada' un 1916. gada'. Japiezimé, ka loti daudzi teksti (it ipasi parunas, sakamvardi) atkartojas. Kaut gan Andriva Jurdza rakstu valoda saknojas lidz drukas aizliegumam pastavoSaja augSlatvieSu jeb latgalieSu rakstu valoda, tomér nevar nepamanit, ka rakstiba balstita galvenokart uz 19. gadsimta sakuma latgalieSu gramatu rakstibu, nevis uz gadsimta vidus rakstu avotiem, ka tas būtu gaidams. Varbut tas ir veco lūgšanu gramatu ietekmé, kuras diezgan konsekventi ievérota gad- simta sakuma rakstibas tradicija. Kaut ari rakstiba ir visai nekonsekventa, tomér A. Jurdza rokraksta gramatas paradas visai precizs patskanu garuma apziméjums ar jumtinu ( 7) virs patskana burta (it seviSki lokativa galotn€, pieméram, rukd, pūrs, walsteybd). Jumtin$ parasti likts ari virs burta o, ja tas apzimé divskani [uo], pieméram, mate, kézas, un virs e, ja tas apzimė divskani ie, pieméram, wéju, pérts. Retak patskanu garums vai divskanis apziméts ar akutu (") virs pat- 8 Sikak par to: Apinis A. Latviešu gramatnieciba, Riga, 1977, 221. Y Glabajas Latvijas Akadémiskas bibliotékas Rokrakstu un reto gramatu nodala (nod. Jūrdžs A. I). 10 Atrodas Latvijas Nacionalas bibliotėkas Reto gramatu un rokrakstu zinatniskaja nodala, Sifrs R. 2, 1, 6. 1 Turpat, šifrs R. 2, 1, 7. 12 Turpat, šifrs R. 2, 1, 4. 130 skana burta, piemėram, bérzenia, utré. A. Jūrdža rokrakstos divskanu [ai], [ei] un [oi] otrais komponents ir tikai y (nevis j, ka tas ir 19. gadsimta vidus darbos, piemėram, G. Manteifela kalendaros) — mayze, sweteybu, batynoy. Dažkart sas- topams fonétiskais rakstibas princips ka, piemėram, auksts ‘augsts’, sotc [-ts] “'auksts', actoy ‘atstaj’. Lidzskani A. Jūrdža rokrakstos apzimėti pėc polu rakstibas parauga. Lieto- ti t.s. Cupu burti cz un sz lidzskanu [č] un [š] apzimėšanai, lidzskanis [ž] apzimėts ar z, taču 1916. gada uzrakstitaja kalendara konsekventi lietoti lidzskanu burti ¢ un §, ka ari Z. Par to var parliecinaties, salidzinot 1907. un 1916. gada ka- lendarus, kuros ir visai daudz satura zina pilnigi identu tekstu. Dazi pieméri: 1907. gada kalendara: 1916. gada kalendara: puczias ‘pukes’ pucias zaczi ‘zaki’ zaci szudi ‘Sodien’ Sudin celsz “celš' cels meza meza zygli žygli Japiebilst, ka Sads lidzskanu apzimėjums proponéts 1908. gada iznakušaja O. Skrindas gramatika, kas ir pirma normativa latgaliešu gramatika un atspo- gulo 20. gadsimta sakuma izveidotas latgaliešu ortografijas komisijas pirmo sėžu lemumus’. Tas liecina, ka A. Jūrdžs ir sekojis ari sava laika rakstibas normėša- nai un pienemtas normas respektėjis. Toties skanas [1] un [1] A. Jūrdža rokraks- tos konsekventi turpinatas apzimėt ar ? un /, varbūt ari tapéc, ka normativaja gramatika tas netiek škirtas — gan [|], gan [|] apzimėtas tikai ar /. Izloksnes un pastavošas rakstibas tradicijas saskarsme uzskatami paradas morfologisko formu lietojuma, ka ari vardu krajuma. Visai spéciga lejaslatvieSu rakstibas ietekme, kas raksturiga latgalieSu rakstu valodas senakajam posmam, vérojama ari A. Jurdza rokrakstos. It seviski tas jutams parrakstitajos tekstos gan no latgalieSu rakstu avotiem (galvenokart lūg- Sanu gramatam), gan ari no lejaslatvieSu izdevumiem (tautas dziesmas, parunas). Tadėjadi rokraksta gramatas sastapsim, pieméram, Latgales izloksném neraks- turigo izskanu -enis, -ene, pieméram, draudzene; mird ar sowu likteni; sie- viešu dzimtes nomenu vienskaitla genitiva un daudzskaitla nominativa un aku- zativa galotnes -as, -es ka dinas, saknes, 3. personas vietniekvardus vins, vina, ikviens, ikviena, pieméram, strodoy winia wasareniu; del ikwina; ikkotru din. Nereti atrodamas ari Latgales izloksném neraksturigas leks€mas, pieméram, nikod weytuld naaug kirsu (izloksné visnu) ugas; meytas grob (izloksné kas) sinu; atnocie (izloksné€ atguoja) mums sweycynotu; nocit (izloksné eite), barni, skota! BSkrinda O. Latvisu woludas gramatika, Piterburga, 1908, 6. 131 Tomėr A. Jūrdža rakstu valoda nozimiga tieši ar to lokalo valodas paradibu atspogulojumu, kuras nav raksturigas lidz drukas aizliegumam izdotajam lat- galiešu gramatam. Ipaša uzmaniba veltijama morfologisko paradibu varian- tiem, kuru lietojums izlosnės ir visai stabils. Te būtu izdalamas vairakas gru- pas. 1. Morfologiskas paradibas, kuras Latgales izloksnės sastopamas plaša areala (ari Dienvidlatgales izloksnės), bet nav kluvušas par rakstu valodas normu. Vispirms minamas sieviešu dzimtes nomenu vienskaitla nominativa un daudz- skaitla nominativa un akuzativa galotnes -is, -ys, kuras A. Jūrdža rokrakstos sastopamas visai bieži lidzas izloksnėm neraksturigajam galotnėm -as, -es, pie- mėram, saula saknis balynoy; dzidit, meytas, upis motd; gudreyba mialis gold; pakryta pi zemis; nawajag mayzis est;tay motkys pityktu; diel eyksys dzieywes. Andriva Jūrdža rokrakstos visai bieži lietots supins, kas nav raksturigs latgaliešu iespiesto gramatu valodai, kaut gan joprojam tiek lietots izloksnės plaša areala, piemėram, igoja krugd porgutdtu; nuskrin patia wartus; kolna képu es dzidotu; idama sina kostu. Taču viena no pirmajam rokraksta gramatam atrodams autora labojums — goja gutatu ar nosvitrotu pėdėjo u burtu, acimredzot apzinoties, ka tas isti neatbilst rakstibas tradicijai. Vėlakajas A. Jūrdža rokraksta gramatas supina lietojums klūst biežaks. 2. Morfologiskas paradibas, kuras nav raksturigas Dienvidlatgales izloksnėm un tadéjadi nav kluvušas par latgaliešu rakstu valodas tradiciju. Ta ir virkne Latgales centralajam un austrumu izloksném raksturigo ipatnibu, kuras sporadis- ki sastopamas ari iespiestajas latgalieSu gramatas. Te vispirms būtu minams ar priedékliem atvasinato verbu atgriezeniskais formants -sa- (-za-). Kaut gan biezi A. Jurdza rokrakstos sastopams gan latgalieSu iespiestajam gramatam raks- turigais -sa- (-za-) lietojuma variants, kas raksturigs Latgales dienvidu izloksném, gan ari lūgšanu gramatas visai biezi sastopamais -si- (apsizaloy, atsidud u. tml.), tomėr vélakajos darbos (it ipasi 1916. gada kalendara) jau dominė Latgales centralajam (tai skaita ari A. Jurdza dzimtajai izloksnei) un austrumu izloksném raksturigais -sa- (-za-) lietojums, pieméram, nazadzen, nazawer, pazacatusia, apsawytkusia. Ari darbibas vardu tagadnes 3. personas formas, kas musdienas tiek visai plasi lietotas izloksnés, bet iespiestajas gramatas sastopamas retumis, A. Jurdza rokrakstos lietotas biezi, pieméram, atskria Zubia; puces niwinasnaradzia snigd turid gayli dzido taktenia. A. Jurdza rokrakstos (it ipaši vina paša saceréjumos) sastopami izloksnei raksturigie priedékli pra (pro-) un roz-, pieméram, por itu progojusu godu, nu miga prozamudusia; roztrence wuszku munu pulceniu; adbals ptasi rozaskrin. Taču pat viena teikuma konstatéts izloksnei raksturigais priedeklis pra- un rakstu valodai atbilstoSais par (por-): Atmine nu porgojusom būdu dinom, atmine nu progojusom taymes dinom. 132 Bieži rokrakstos sastopami ari ipasibas vardi ar slavisko piedėkli -ink-, piemėram, mozinks pulcens meytu dzid; tikjauninka meytinia; dreyza un wiglinka; dorba daudz jaunim un wacinkim, kuri izplatiti ari mūsdienu izloksnės. Konstatéti ari noteiktie adjektivi (tapat skaitla vardi un vietniekvardi) ar Latgales centralajam, austrumu un ziemelu izloksném raksturigo galotni -is, pieméram, kudis ‘liesais’ mirs ird toboks nekay Zymo ‘trekna’ nataysneyba; ari kuris, utris. Tacu vairuma gadijumu, acimredzot pastavosas rakstu tradicijas ietekmé, kalendara lictota galotne -ais, pieméram, wacays gods, skaytieytoys ‘lasitajs’ mitays; sokamais words; jaunays orojens. Vėl varétu minét A. Jurdza dzimtajai un apkartnes izloksném raksturigo personu vietniekvardu locijumu formu lietojumu ka, pieméram, pimini myusus wyssod, Diws myusim pagriž por sweteybu, kad Diwa pi myusu nawa, kas kopuma nav raksturigs iespiestajam latgalieSu gramatam. Rokrakstos konstatéti ari izloksném raksturigie nakotnes divdabji ar -k- iespraudumu ka duszkys artobu; pajimszkys tu naudu, ka ari nelokamais divdabis ar -it (-eit): reibums naredzeit’ it gotwa, kas tikai sporadiski fikseti iespiestajas gramatas. 3. Morfologiskas paradibas, kuras A. Jurdza dzimtaja izloksné (ari tuvakajas apkartnes izloksnés) misdienas ir zūdoša vai zudusi paradiba, bet rokraksta gramatas plasi izplatitas. Ta, pieméram, musdienu Nautranu izloksne tikai vis- vecakas paaudzes runa retumis konstatétas verbu tagadnes formas, kam galotnes priekša ir lidzskanis [|], pieméram, smukays kucensz zidla; gulbieyts gulla azard; kur laudim natryukstla mayzias; stowla, rukas satvkdama. Lidziga situacija ir ar darbibas vardu vėlėjuma izteiksmes formam ar -m- un atSkirigam galotném katrai personai, pieméram, pisyuteytum dzismiu un stostu; kad wysas tos būdas un nataymies saraustumem; uz kolna myuzeybas izkoptumem; kab posi nabyutumiat tisoti; kab tu piecok nabyutumi apsmits; abgodotum ikSan sirdies. Tapat tikai sporadiski visvecakas paaudzes runa musdienu Nautranu izloksné izdevies konstatét verbu pagatnes -ava- celmus, kas rokrakstos sastopami visai biezi, pieméram, nu jo naudas dabowis; raudowu dinas, naktes;, kotpowi Diwam; naesim damoksowuszy, naesmu sarekinowis. Tomér sastopamas ari péc ši modela kludaini veidotas pagatnes divdabja formas ka nu moju beja izgowis, bez tam blakus lietotas ari pagatnes formas ar -Gj- (-uoj-), pieméram, izwaycoja; daudzi pastrodoja. Tas liek Saubities par pagatnes -ava- celmu plasaku un stabilu lietojumu Nautranu izloksné ari pirms simt gadiem. Savukart atematiska verbu ieit un duot tagadnes 3. persona iem (im), duom (ditm), kas musdienas Nautranu izloksné vispar nav fikséta, A. Jurdza rokrakstos atrodama itin biezi, pieméram, lepnieyba im pa priszku, tutayk kauns im paka- la; tupi tay im gonus; graks smidamis ijim, bet raudodams izim; tets cela gobols joim; izdum pi weyra. 133 Par zudušiem mūsdienu Nautranu izloksnė uzlūkojami A. Jūrdža rokrakstos visai bieži sastopamie vietniekvardi sevkurs ‘katrs, ikviens’ un kažns ‘katrs’, pieméram, Diws pasorgoy sewkuru kristieytu cybwaku; na siawkuru dinu to motia lieynikus ‘pankiikas’ cap; nawajag pec sewkura uda sist; nu inaydnika un nu skaudeybas sewkuram ir jocis; sewkuram cytwakam ir sows guds; nowie ar iskapti pi sewkura steydzas; kažnu stundi, kažnu din; kozas, delen, Sugod byus kaZinejam puikenam. Vėčl būtu ipaši minamas A. Jurdza rokrakstos sporadiski fiksétas Sauri lokalas fonétiskas ipatnibas, péc kuram ari musdienas viegli atpazit Nautranu izloksnes runatajus. Tas, pirmkart, ir ai > ei vardos kei ‘ka’ un keids ‘kads’. Ari A. Jurdza rokrakstos lasam: kei mosa nu manis acidalejos; as kiey radzu, byus gotodni ‘izsalkusi’ patykusi; stopins ‘slapes’ naskeyts winiu jamia. Otra Nautranu novada valodas ipatniba ir divskana wo > oi ka, pieméram, foboik, runoit. Ari rokraksta sporadiski fikséts vards kamandawoit. Tomer plašaka lietojuma tam rokraksta gramatas nav acimredzot ari tadél, ka divskanis [uo] ka iespiestajas, ta ari rokraksta gramatas parasti apziméts ar o vai 6. Konstatéta ari [a] parskana, kas varda apse dziva ari musdienas: kay epsis fopa. Visas minėtas fonėtiskas paradibas sastopamas A. Jurdza sakotn€jos darbos (parasti pasakas tiesaja runa) vai ari véstulés. Vélakajos darbos autors acimredzot no tam ir apzinati vairijies, sekodams rakstibas tradicijai. Izsekojot izloksnes un rakstu valodas normu saskarsmei Andriva Jurdza rokraksta gramatas, varam secinat, ka pakapeniski autoram izveidojusies sava individuala rakstibas tradicija, kura arvien lielaku ipatsvaru guvis dzimtas iz- loksnes valodas paradibu atspogulojums. Vélreiz jaatgadina, ka drukas aizlie- guma laika rokraksta literaturu radija pasi Latgales latviešu zemnieki, ta nod- roSinot latgalieSu rakstibas un literatūras procesa nepartrauktibu un latviskas identitates saglabasanu drukas aizlieguma laika. TARME, NORMA IR TRADICIJA LATGALOS RANKRASTINEJE LITERATUROJE Santrauka Praėjusio amžiaus antroje pusėje Latgaloje, kaip ir Lietuvoje, galiojo spaudos draudimas. Kadangi nedaugelis užsienyje išleistų ir kontrabandos keliu į Latgalą įvežtų knygų valstiečių poreikių patenkinti negalėjo, tarp valstiečių atsirado knygų perrašinėtojų, kurie pradžioje perra- šinėjo maldaknyges bei giesmynus. Palaipsniui knygų perrašinėjimo funkcijos plėtėsi — ranka buvo perrašinėjami ir pasaulietinio pobūdžio raštai, patarimai valstiečiams, tautosakos medžiaga, sudaromi rankraštiniai kalendoriai. Todėl galima kalbėti apie ištisą periodą latgalių raštų kalbos istorijoje — rankraštinių knygų periodą. Straipsnyje Latgalos rankraštinė literatūra nagrinėjama lingvistiniu aspektu, kalbama apie žymiausio Latgalos knygų perrašinėtojo Andrivo Jūrdžio (1845-1925) kūrybą. Nagrinėjama iki spaudos draudimo laikotarpio susidariusios latgalių raštų kalbos tradicija, stichiškai susiforma- vusios tos kalbos normų bei gimtosios tarmės santykiai. Nagrinėjama medžiaga leidžia daryti išvadą, jog Andrivui Jūrdžiui būdinga sava individuali rašyba, tradicija, kurioje pastebima didelė 134 gimtosios tarmės įtaka. Reikia priminti, kad iki spaudos draudimo išleistų latgalių knygų autoriai daugiausia buvo kitataučiai, o rankraštinę literatūrą sukūrė patys Latgalos latviai valstiečiai, taip užtikrinę latgalių rašybos bei literatūros proceso nenutrūkstamumą. DIALECT, STANDARD AND TRADITION IN LATGALLIAN HAND-WRITTEN LITERATURE Summary By the end of the 19th century Latvians of Latgale (as well as Lithuanians) suffered from the suppression of the Latin alphabet. Some Latgallian books were printed outside this region and then came to Latgale as smuggled goods. Those books were very expensive and could not fill the need completely. Soon there appeared some people, simple Latgallian peasants, who copied prayer-books, catechisms, practical advice by hand. Even hand-written calendars have been com- piled. Thus we can speak about a whole period in the history of Latgallian written language — the hand-written literature. The present article deals with hand-written literature from a linguistic point of view by analyzing the works of one of the famous hand-writers, Andrivs Jurdzs (1845-1925). The inter- action of the Latgallian Written Language formed before the prohibition of printing, its sponta- neous standardization tendencies and the influence of the writer’s native dialect have been examined thoroughly. The analyzed material allows to draw the conclusion that Andrivs Jūrdžs has created his own individual writing tradition — more close to the native dialect. It should be mentioned that the authors of Latgallian books issued before the prohibition were not Latvians, but a tradition of hand written literature was cultivated by Latvian peasants, who thus assured the continuity of the native literary tradition. Anna STAFECKA Gauta 1999 06 01 Latvijas Universitates Latviešu valodas instituts Akadémijas lauk. 1 LV-1050, Riga, Latvia El. pastas [email protected] 135