XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Alma RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius XVII A. PIRMOSIOS PUSĖS | KAUNO MIESTIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ KILMĖ Lietuvos miestiečių asmenvardžiai tirti nedaug). Remiantis XVI a. Kauno vaito knygose užfiksuotais miestiečių įvardijimais buvo pradėti tirti kauniečių asmenvardžiai. Aptarti lietuviškos kilmės antroponimai, nagrinėtos jų slavinimo ir darybos problemos (plg. Ragauskaitė 1999: 145-158). Pastebėjus XVI a. kauniečių asmenvardžių kilmės, įvardijimo bei kt. specifinius dalykus, šia publikacija tęsiamas senojo Kauno miestiečių antroponimų tyrimas. Šio straipsnio tikslas — aptarti XVII a. pirmosios pusės kauniečių asmenvardžių kilmę, suklasifikuoti juos šiuo požiūriu ir nustatyti skirtingos kilmės antroponimų kiekybinį santyki. Antroponimija straipsniui rinkta iš XVII a. (1603-1629 m. magistrato ir vaito?, 1604-1610 m. magistrato“, 1606-1608 m. vaito“, 1608-1616 m. mišrios vaito, suolininkų ir magistrato“ bei 1610-1622 m.,* 1622-1640 m." suolininkų) Kauno miesto aktų knygų“. Šias savivaldos institucijų knygas rašė raštininkai lenkų ir lotynų kalbomis, tik 1610-1622 m. suolininkų knygoje dar pastebėti du nedideli įrašai vokiečių kalba". Knygas sudaro vaito, suolininkų ir magistrato teismuose nagrinėtų bylų įrašai". Didelė dalis minėtose knygose užrašytų asmenų yra lietuviai — tiek kauniečiai, tiek ir atvykėliai (plg. Kiaupa 1988: 28). ! Tyrimų apžvalgą žr.: Ragauskaitė 1999: 145-158. Be ten nurodytų darbų, dar plg.: Jonikas 1973: 201-216; Zinkevičius 1976: 125-131; 1977a: 93-101; 1977c: 151-156; Biržiška 1987. ? Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau — VUBRS). FE. 7. Nr. 13855. 3 Ten pat. E. 7. Nr. 13856. * Ten pat. E 7. Nr. 13859. “ Ten pat. E. 7. Nr. 13860. * Ten pat. E. 7. Nr. 13861. ' Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau — LVIA). E. SA. B. 13863. 5 Dar viena 1636-1646 m. Kauno magistrato aktų knyga saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje. EF. 356. Ap. 1. B. 19588. Nebuvo galimybės šia knyga pasinaudoti. ?* VUBRS. F 7. Nr. 13861. L. 257, 264-265. 1 Detaliai sudarytą šių šaltinių aprašą, kuriame nurodomos žinios apie dokumento saugojimo vietą, signatūrą, knygos būklę, įrašų kalbą, teisingą lapų eilę, publikacijas žr. Kiaupa 1973: 125-137; 1988: 40-45. 93 Visų pirma, svarbu išskirti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti, kokie istorijos dokumentuose užrašyti antroponimai priskirtini Kauno miestiečiams. Analizei pasirinkti tokie šaltiniai, kuriuose yra pažymėta, kad kalbamasis asmuo priklauso miestiečių luomui", pvz.: pan Stephan Dwilewic3 mieszczanin kowien(ski)“* (MV 248)“, Marcinowi Jurgiewic3owi mieszczaninu kowien(skiemu) (naud.; MV 208)", S3ymona Macieiowicz3a mieszczanina kowien(skiego) (kilm.; MV 413), Joannes Mikiewic3 civis caunen(sis) (MV 307), honestus Stephanus Romeyko civis et textor caunen(sis) (MV 271), Jana Stankuna mieszczanina i szewca kowien(skiego) (kilm.; MV 155), uczciwy“ Maciey S3awlewic3 mieszczanin kowienski (VSM 341)* ir kt. Su miestiečių identifikavimo problema, tirdamas vilniečių asmenvardžius, susidūrė Z. Zinkevičius (plg. Zinkevičius 1977b: 46). Kauno miestiečių įvardijimas šaltiniuose įvairuoja. Daugeliu atvejų jie užrašomi dviem asmenvardžiais, pvz.: Georgy Biwilewic3 (VSM 25), Francys3ka Bonis3ka (kilm.; MV 228), Adama Dominikiewic3a (kilm.; MV 210), Mikotaia Janowicia (kilm.; MV 91), Jakuba Jawgiela (kilm.; MV 59), Piotrowi Kriczonowiczowi (naud.; MV 378), Jana Macieiowicza (kilm.; MV 186), Jacobus Weckowics (MV 75) ir t. t. Pasitaiko ivardijimy ir trimis asmenvardziais, pvz.: Petrus Macieiowics Bepirs3tys (S, 127), Pawel Stanistawowic3 Bublis (VSM 129), Gaspar Jakubowics Dawiota (S, 218), Joanni Stephanowicz Kropas (S,219), Stanislaus Sczesnowics Marmukna 11 Plačiau apie tai žr. Ragauskaitė 1999: 146. 12 Istorijos dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Prierašas pateikiamas skliaustuose. 13 1603-1629 m. magistrato ir vaito knyga žymima MV, 1604-1610 m. magistrato knyga žymima M, 1606-1608 m. vaito knyga žymima V, 1608-1616 m. vaito, suolininkų ir magistrato knyga žymima VSM bei 1610-1622 m., 1622-1640 m. suolininkų knygos žymimos S,, S, Visi pateikiami antroponimai yra metrikuoti. Prie kiekvieno jų skliaustuose nurodomas šaltinis ir po kablelio puslapio (ar lapo) numeris. Pateikiant asmenvardžius stengiamasi išlaikyti autentiškas, istorijos dokumentuose fiksuotas lytis. Paprastumo sumetimais pakeisti tik keli specifiniai rašmenys, t. y. 8— d, fH—-h, os. 14 Straipsnyje dažniau vartojami linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilm. — kilmininkas, naud. — naudininkas, įnag. — įnagininkas. Kiti pasitaiko rečiau. Tai: dgs. — daugiskaita, liet. — lietuvių, plg. — palygink. D Čia laikomasi K. Lepszy'o, A. Wolffo nuomonės, kad miestiečių titulai ir kt. panašaus pobūdžio informacija teiktina pagal taisykles moderniais rašmenimis (plg. Instrukeja wydawnicza dla zrédet historycznych od XVI do potowy XIX wieku 1953: 30; Wolff 1957: 155-181). 16 Kaip matyti, kai kuriais atvejais asmenis jvardijanéius antroponimus aiškiai galima atskirti nuo papildomų duomenų apie miestiečių pareigas, užsiėmimą, profesiją. Taip iš dalies išsprendžiama komplikuota XVII a. pradžios antroponimijos kontekste apeliatyvinių prievardžių ir asmenvardžių skyrimo problema, aktuali ir šiame straipsnyje (plg. Zinkevičius 1977b: 59; Maciejauskienė 1991: 31). Juolab kad kai kurie specifiniai asmenų įvardijimai taip pat leidžia skirti šias dvi kategorijas, nes nurodo amato pavadinimą virtus asmenvardžiu, pvz.: Maciey Hayduk Styrnik (V 228), Bartlomiey Haidukonis s3wiec (VSM 239) ir kt. 94 (VSM 200), Mathias S3ymkiewic3 Milkosientis (S, 731), Jacobus Augustynowic3 Os3kopaltys (S, 132), Piotra Juriewic3a Piec3zugi (kilm.; M 99), Joani Hrehorowicz Raczkiewicz (S,237) bei kt. Kauno miesto aktų knygas rašė raštininkai, kurių gimtoji kalba dažniausiai, matyt, buvo nelietuvių. Todėl miestiečių asmenvardžiai pateikti labai nevienodai. Kai kurie antroponimai užrašyti palyginti taisyklingai, pvz.: Burba (VSM 278), Janeikis (M 58), Kabaldis (VSM 244), Kulnius (S, 183), Surwilis (S, 804) ir kt. Dalis kalbamųjų antroponimų yra suslavinti. Tai būdinga ir kitų istorijos Saltinių asmenvardziams (dar plg. Būga 1958: 232-233; Falk 1963: 87—95; 1966: 3— 8; Otrębski 1963: 267-286; Zinkevičius 1977b: 98-104; Ramonienė 1987: 5-8; Maciejauskienė 1990: 265; 1991: 172—178; 1993: 80; 1994: 16-53). Cia bus aptariami pastebėti dažnesni fonetinės substitucijos atvejai bei antroponimy morfologijos slavinimas (galūnių neraSymas, lietuviškų patroniminiy priesagų keitimas slaviSkomis). Aktų knygose pastebėti Sie dažniausi garsų substitucijos atvejai: a keičiama io, pvz.: * Burbažentis — Burbojigcia (kilm.; MV 358), *Krumadantis — Krumodancia (kilm.; V 238), *Margužis — Morgujia (kilm.; V 118), * Mazgeikūnas — Mojsgieykuna (kilm.; V 135), * Mateišiūnas — Mateysunos (MV 413), * Mulka — Mutko (V 66), *Spalis, *Spalys — Spolis (VSM 219), *Steigvila — Steigvito (M 258), *Simkiinas — Ssymkunos (MV 54), *Trumpaila — Trumpaylo (MV 386), *Vilkadaravicius — Wilkodurowicy (MV 100), *Virbalitinas — Vierbalunos (MV 189) ir kt. ai keičiama į oi (oy), pvz.: *GaiZevskis — Goyzew/ki (S, 132), * Ragaišis —Rogoi[3a (kilm.; V 228), *Smailis, *Smailys — Smoilis (S, 9), *Tarvainis — Tarwoin (S,28), *Zemaitis — Zemoytis (S,80) bei kt. au keičiama iow, pvz.: * Daugirdas — Dowgird (M 181), * Gedgaudas — Gedgowd (M 120), *ŽovautavičiusZastowtowic3a (kilm.; M 194) ir pan. o keičiama į a, pvz.: * Beinoravičius — Beynarowic3 (MV 352), *Jogėlavičius — Jagietowic3 (V 302), *Norkevicius — Narkiewic3 3 (MV 91, 329; S, 143)" ir kt. uo dažniausiai keičiama į o, pvz.: *Juodis, *Juodys — Jodis 3 (S, 324; V 42; VSM 399), * Keliuotis — Kielotis (VSM 558), *Plaukuotis — Plawkoc (S, 733) ir kt. š keičiama į s, pvz.: *Pagaikštis — Pagaik/tis (S, 350), *Šeškelis — fefkielowi (naud.; MV 101), *Siaudakiilis, *Siaudakiilys — Saudokula (kilm.; MV 334), *Šikšnis, *Šikšnys — Sikfnis (MV 184), *Šiukšta — Siukfta (MV 94), *Slubelis — flubella (kilm.; MV 217) ir t.t. Minėtus garsų keitimo kitais, dvibalsių monoftongizavimo atvejus, tirdamas Vilniaus šv. Jono bažnyčios 1602-1615 m. santuokų bei 1611-1616 m. krikšto registracijos knygų antroponimus, išsamiai aptarė Z. Zinkevičius (plg. Zinkevičius 1977b: 98-101). 17 Po asmenvardžio esantis numeris rodo asmenų, fiksuotų nurodytuose puslapiuose, skaičių. 95 Visose tiriamose XVII a. pirmosios pusės Kauno aktų knygose antroponimai yra rašomi ir su galūnėmis, ir be ju, pvz.: Dawiotys (MV 349), Digris (S, 212), Dirda (VSM 386), Gniaujdsius (S,9), Gniaujzius (MV 196), Kieyda (MV 106), Kielis (M 41), Laukis (VSM 368), Maldzius (MV 416), Mulkus (MV 102), Palepis (S, 203), Peluksstis (VSM 393), Pempe (VSM 260), Placiakis (VSM 324), Podeygis (MV 384), Posera (MV 376), Puikis (MV 68), Raudis (V220), Rymda (VSM 152), Ryms3a (V 95), Rudis (S,26), Stacikis (MV 186), S3awlis (M 156), S3ukis (MV 202) ir Ginbutt (MV 252), Jaugiell (S, 731), Maniuk (S, 155), Niuk (S,191), Sidor (M 247), Staciak (VSM), Tarwoin (VSM 213), Wiuk (S,221) ir kt. "Taip elgiamasi ir užrašant tuos pačius asmenvardžius: Valentini D3iugas (S, 126) — Valentini D3iug (S, 131), Symon Stankunos (MV 78) — S3ymon Stankun (MV 136), Lucas Wierbalunis (S, 186) — Luce Wirbalun (S,7), Grigier Wejselis (V 172) — Grigier Wezel (V 172) bei kt. i Be galūnių paprastai rašomi asmenvardžiai su slaviSkomis patroniminémis priesagomis -evič, -ovi¢, pvz.: Dwilewic3 3 (S, 523; S,249; VSM 72), Lukaszewics 5(M 521; MV 126, 262, 394; S, 55), Markiewics (MV 160), Mikolaiewics (S, 150); Jodkowic3 (M 42), Lenartowici 2 (MV 168; S,110), Michalowics 2 (S,531: S, 18), Wieckowics (V 183) ir kt.; su slaviSkomis -sktipo priesagomis, pvz.: Juchnowski (MV 81), Romanow[ki 3 (M 53; MV 408; S, 85), Ssymanowski (VSM 252), Wortow[ki 4 (MV 228; S 669; S, 104; V 101) ir pan. Asmenvardziai su lietuviškomis patroniminémis priesagomis -aitis, -onis, -ūnas pastebimai dažniau užrašomi su galūnėmis, pvz.: Kukaitis (S, 522), Macaytis (S, 694), Plikaitis (VSM 120); Burnionis (MV 325), Masonis (S, 666), Narbutonis (MV 180), Simonis 3 (M 29; S 28; S 222); Paciunas (M 244), Waytkunas (VSM 160), Werkunas (MV 132) ir kt. Pastebėta tik keliolika asmenvardžių su šiomis priesagomis, kurie užrašyti be galūnių: Braidziun (VSM 401), Girdziun (VSM 201), Jankun (S, 133), Jafoic (S, 450), Koiatun (M 525), Perkun (S, 25), Pirciun (S,144), S3imkun 2 (M 192; V 262), S3ymon (MV 338), Tomkun (S,142), Wakarynayc (S, 137), Wirbalon (S, 694), Wirbalun (S,7). Kaip sąmoningo miestiečių asmenvardžių slavinimo paliudijimą, matyt, reikėtų vertinti tokius atvejus, kai šalia bepriesaginio antroponimo užfiksuotas ir jo atitikmuo su slaviška priesaga. Aktų knygų kontekstas leidžia teigti, kad dažniausiai tai tuos pačius asmenis įvardijantys antroponimai, pvz.: Valentinus Biwilis (S, 495) — Valentinus Biwilewic3 (S, 401), Franciscus Boniszko (M 51) — Franciscus Bonis3kowic3 (M 104), Georgius Budris (M 497) — Jerzy Budrewic3 (M 391), Jan Burnif3ko (VSM 65) — Jan Burnifzkiewic3 (VSM 265), Tomas3a Dulki (kilm.; MV 414) — Tomas3 Dulkiewic3 (MV 72), Frąc Gniauzius (MV 196) — Frąca Gniaujziewicia (kilm.; MV 394), Jacobi Jaugiel (S, 731) — Jacobi Jawgietowicz (S, 737), Jana Jodsia (kilm.; MV 246) — Joannes Jodziewics (MV 96 451), Stanistaw Kieloc (VSM 363) — Stanislawa Kielociewic3a (kilm.; VSM 297), Jersego Ludwika (kilm.; V 48) — Jersego Ludwikowic3a (kilm.; V 114), Adami Maniuk (M 133) — Adami Maniukiewic3 (M 133), Nicolai Ragel — Nicolai Ragetowic3 (S, 639), Jurgia Stegwila (kilm.; MV 219) — Jersemu Stegwitowiczowi (naud.; MV 182), Petri Steygwit (S, 188) — Piotrowi Steygwitowiczowi (naud.; S,4) ir kt. - Dažniausiai, matyt, su slavinimu susiję ir ty pačių asmenvardžių lyčių su lietuviškomis ir su slaviškomis priesagomis užrašymai, pvz.: Marcin Balciunaytys (MV 217) — Marcinowi Balciewic3owi (naud.; MV 48), Bartholomeum Grys3kaytis (S, 119) — Bartholomeum Gryskiewic3 (S, 318), Joannes Koiatun (M 525) — Joannes Koiatowic3 (M 27), Piotra Maciulonia (kilm.; VSM 489) — Piotru Maciulewic3u (naud.; VSM 489) — Piotr Maciulowic3 (VSM 489), Jana Stankuna (kilm.; MV 155) — Jana Stankiewicza (kilm.; MV 331), Michaeli Ssymkun (S, 128) — Michaeli S3ymkiewic3 (S, 686) bei kt. Pateikti duomenys liudija, jog XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžiai buvo įvairiai slavinami. Lyginant su XVI a. antrosios pusės situacija“ galima pastebėti, kad kalbamuoju laikotarpiu asmenvardžių slavinimas yra žymiai intensyvesnis. Iš tiriamų XVII a. pirmosios pusės Kauno aktų knygų išrašyta 1463 skirtingu asmenų — Kauno miestiečių — dvinariai įvardijimai“. Pirmieji tokio įvardijimo nariai yra krikščioniški vardai. Antrieji — pavardės ar jas pavaduojantys asmenvardžiai. Kaip tik antrieji dvinario įvardijimo asmenvardžiai yra tyrimo objektas. Jų yra 1463. Kilmės požiūriu išskirtos šios grupės: lietuviškos kilmės asmenvardžiaiirnelietuviškos kilmės asmenvardžiai. Skirstant laikytasi V. Maciejauskienės nuomonės, kad lietuviškos kilmės asmenvardžiai yra tik tie, kurie kilę „iš genetiškai savų lietuvių kalbos žodžių“ (Maciejauskienė 1997a: 109). Ne visuomet tiriamus antroponimus įmanoma priskirti vienai ar kitai minėtai grupei. Todėl buvo papildomai išskirta dar viena asmenvardžių grupe — kiti asmenvardžiai. Apie šių asmenvardžių kilmę dėl autentiškos lyties nustatymo sunkumų, ekstralingvistinių faktorių ar kitokių priežasčių nieko aiškaus negalima pasakyti. Šiai grupei priskirti ir tokie antroponimai, kurių kilmę galima interpretuoti keleriopai, o galimos etimologijos kai kada yra beveik lygiavertės. Vertinant asmenvardžių kilmę čia daugiausia remtasi „Lietuvių pavardžių žodynu“, M. Gottschaldo, K. Brechenmacherio, E. Fraenkelio, M. Birylos, Šš Plačiau apie tai žr. Ragauskaitė 1999: 146-147. Kai kurios Kauno vaito teismo bylos būdavo perduodamos kitos institucijos teismui (plg. Kiaupa 1988: 28). Ne visais atvejais įmanoma tai tiksliai pasekti. Tad turėtina omenyje tam tikra skaičiavimo paklaida. 97 H. Bahlowo, Z. Zinkevičiaus, K. Kuzavinio ir B. Savukyno, B. Unbegauno bei kt. darbais*". Straipsnyje pateikiami XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžiai nerekonstruojami. Tai kompaktiškesnis pateikimo būdas. Atstatant visų asmenvardžių lytis į bendrinę kalbą labai išsiplėstų straipsnio apimtis. Lietuviškos kilmės asmenvardžiai Tarp tiriamų XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių 1463 antroponimų aktų knygose užfiksuoti 400 yra lietuviškos kilmės. Tai sudaro 27% visų aptariamų antroponimų. Jie dar detaliau suklasifikuoti į tris pogrupius: lietuvių senuosius dvikamienius asmenvardžius ir iš jų sudarytus patronimus, dvikamienių antroponimų trumpinius bei pastarųjų priesaginius vedinius ir pravardinės kilmės asmenvardžius. Tarp aptariamų lietuviškos kilmės antroponimų 43 yra tokie, kuriuos galima priskirti lietuvių seniesiems dvikamieniams asmenvardžiams bei iš jų sudarytiems patronimams. Tai sudaro apie 1196 visų lietuviškos kilmės antroponimų: Beynarowic3 (MV 352), Biwil (S, 172), Biwilewic3 3 (MV 61; S, 137; S, 218), Biwilewic3a 2 (kilm.; V 103; VSM 194), Biwilowi (naud.; MV 168), Dawiotys (MV 349), Dowgird (M 181), Eygird (S,169), Gey/torowi (naud.; V 103), Giedgowd (M 120), Ginbutt (MV 177), Jagietowic3 (V 302), Jaugita (kilm.; V 191), Jawgiela (kilm.; MV 59), Jawgieltowic3 (S, 737),Josudowic3owi (naud.; MV 377), Jowa[zaytis (V 13), Narbutonis (MV 180), Norgetowicza (kilm.; MV 352), Radwitaytis (VSM 20 Plg. Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985; 2, Vilnius: Mokslas, 1989; Gottschald M. Deutsche Namenkunde. Unsere Familiennamen nach ihrer Entstehung und Bedeutung, Berlin: Verlag Walter de Gruyter u. Co, 1954; Brechenmacher K.J. Etymologisches Worterbuch der Deutschen Familiennamen 1, Limburg a. d. Lahn.: C. A. Starke Verlag, 1960; 2, Limburga. d. Lahn.: C. A. Starke Verlag 1963; Fraenkel E. Litauisches etymologisches Wérterbuch 1, Heidelberg-Gottingen: Carl Winter, Universititsverlag, 1962; 2, Heidelberg-Gottingen: Carl Winter, Universititsverlag, 1965; Bipsina M. B. beaapyckas anmpananimis, Minck: HaByka i toxuuka, 1966; Bahlow H. Deutsches Namenlexikon, Miinchen: Keysersche Verlagsbuchhandlung, 1967; Rospond S. Stownik nazwisk slgskich 1, Wroctaw-Warszawa-Krakow: Zaklad Narodowy im. Ossolinskich-Wydawnictwo, 1967; Bip sia M. b. beaapyckas anmpananimis, MiHCK: Hasyka i raxnuxa, 1969; Rospond S. Stownik nazwisk slgskich 2, Wroclaw-Warszawa-Krakow: Zaklad Narodowy im. Ossolinskich-Wydawnictwo, 1973; Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas, 1977; Cranrmane B. D. JJamonuckas anmpononumus. Pamuauu, Mocksa: Hayka, 1981; Biprsrmua M. b. beaapyckas anmpananimiz, Minck: HaByka i Toxunka, 1982; Salys A. Mūsų lietuviškieji vardai. — Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983, 267-284; Kuzavinis K, Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, Va6erayn O. b. Pycckue pamuauu, Mocksa: Ilporpecc, 1989; Stownik nazwisk wspolczesnie w Polsce užywanych 1-10, Krakéw: Polska Akademia Nauk, Instytut Jezyka Polskiego, 1992-1994; Stownik imion wspdlczesnie w Polsce uzywanych, Krakéw: Polska Akademia Nauk, Instytut Jezyka Polskiego, 1995. 98 301), Radwilowic3 (MV 101), Radwilowic3a (kilm.; V 258), Radwifowic3owi (naud.; V 145), Skirmant 2 (MV 385; S, 341), Stegwit (S, 32), Stegwitowic3owi (naud.; MV 182), Steigwit (S, 188), Steigwito (M 154), Surwilis (S, 804), Tarwoin 5 (MV 10; S, 614; S,28; V 292; VSM 213), Wimbaraiciowi (naud.; V 58), Wisgirda (kilm; VSM 15), Woy3butonis (MV 64), Zastowtowicja (kilm.; M 194). Šaltiniuose surasti tik 30 (~8% visų lietuviškos kilmės asmenvardžių) Kauno miestiečių antroponimai, kuriuos galima sieti su lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpiniais ir jų priesaginiais vediniais“*: Darguja (kilm.; MV 61), Gierdziunowics (MV 38), Gird3iuna (kilm.; V 8), Maniuk 4 (M 133; S, 198, 351; S, 155), Maniuka (kilm.; MV 350), Maniukiewic3 (S, 433), Maniukiewic3a 2 (kilm.; MV 65; V 101), Narkiewic3 3 (MV 91, 329; S, 143), Narkun 2 (S, 615; S, 77), Narkuna 2 (kilm.; V 172; VSM 425), Narkunowi (naud.; MV 353), Narkunowic3owi (naud.; MV 101), Naruszayciowi (naud.; MV 427), Narus3ewic3a (kilm.; V 151), Rymda 2 (M 391; VSM 152), Rymkowi (naud.; V 27), Rymkowic3 (VSM 243), Romeyko 2 (MV 271, 273), Romeykowic3 (MV 349). Tarp tiriamų lietuviškos kilmės Kauno miestiečių asmenvardžių daugiausia yra pravardinės kilmės antroponimų. Jie sietini su konkrečiais lietuvių kalbos daiktavardžiais, būdvardžiais bei veiksmažodžiais. Jų yra 327, tai sudaro 8196 lietuviškos kilmės asmenvardžių: Balciewic3 (S, 177), Balciunaytys (MV 217), Berankis3ka 2 (kilm.; V 220; VSM 153), Berankiszkis (VSM 438), Berankowic3 (M 561), Braidziewic3 2 (V 39; VSM 74), Braidziun (VSM 401), Bryzga (kilm.; MV 432), Brijgia (kilm.; V 140), Bublin[kiego (kilm.; VSM 261), Budris (M 497), Burba 3 (MV 19; S, 731; S, 108), Burbela (kilm.; V 17), Burbety 3 (kilm.; V 28, 70; VSM 424), Burboni (kilm.; S, 661), Burbowic3 (MV 364), Burbosigcia 2 (kilm.; MV 42, 358), Burbulis 2 (MV 69; S, 142), Burnionis (MV 325), Burnifka (kilm.; VSM 507), Burniszka (kilm.; V 167), Burnis3kiewic3 2 (V 207; VSM 265), Burnisiko 3 (MV 155,212; S, 215), Burnisskowi (naud.; VSM 217), Burni[5kowic3a (kilm.; V 92), Dagiel (MV 308), Dagielis (S, 684), Daukfiewics (V 145), Dawxia (kilm.; MV 171)%, Dydonia (kilm.; MV 254), Dregniowicja (kilm.; V 122), Dregniu (naud.; V 122), Dryzna (S, 242), Dryzniewicz (S, 249), Dulki (kilm.; MV 414), Dwilewicz 2 (S, 523; VSM 72), Dwilewicza 3 (kilm.; MV 147,350; V 112), Dwilonis (MV 132), Dwilowic3 (MV 307), Dwitowicsowie 4 (dgs. V 247; VSM 79), Dwilsencia (kilm.; VSM 145), D3iuga (kilm.; MV 160), D3iugas (S,126), D3iuteta (VSM 52), Dsiutety 2 (kilm.; S,52, 62), Djiutetowicza (kilm.; MV 49), Gaidelis (V 272), Gayzewski 3 (MV 128; S, 402; S, 132), Girulowi (naud.; V 266), Gniauzdsius (S,9), Gniaujiewicza (kilm.; MV 394), Gniauzius (VSM 137), *! Dėl šių asmenvardžių kiekio ir vietos lietuvių vardyne žr. Ragauskaitė 1999: 150-151. ?2 V. Mažiulis mano, kad asmenvardis Daukša yra priesagos -§a (-$as) darinys, bet jis atsirado ne kaip vedinys iš liet. daūg, o kaip priesaginis trumpinys dvikamienių asmenvardžių iš jų sando daug-, plg. Daūg-vydas ir pan. (Mažiulis 1998: 154; 1999: 30). 99 Gras3tela (kilm.; V 301), Greyciuna (kilm.; MV 231), Grykpelis (VSM 279), Grykpell (S, 674), Grykpells (MV 185), Gudaytys (MV 87), Gulbina (kilm.; MV 125), Gulbiniewic3a (kilm.; V 158), Gulbinowicz 2 (S, 270; V 278), Jedko (V 304), Jodykloniowi (naud.; V 221), Jodiklonis (V 126), Jodis 3 (S, 324; V 42; VSM 399), Jodka (MV 112), Jodkiewic3 (V 30), Jodkiewic3a (kilm.; V 110), Jodkowic3 (M 42), Jodoklonis (S,67), Jod3ia 2 (kilm.; MV 246, 337), Jod3iewic3 2 (V 174; VSM 120), Jodziewicza (kilm.; V 247), Kabaldis (VSM 244), Kieyda 3 (MV 102; S, 495; V 191), Kiela (kilm.; M 63), Kielewic; (MV 448), Kietmutys (MV 355), Kieloc 2 (M 118; S, 116), Kielocia (kilm.; V 274), Kielociewicja (kilm.; VSM 297), Kielotis (VSM 558), Kieluciewics (VSM 257), Kiernowics (VSM 493), Kiernowski (M 566), Kierotis (M 5), Kierutis (V 236), Kinka (kilm.; MV 109), Kiszkieliencia (kilm.; VSM 393), Koiata (S, 267), Koiato 2 (M 576; V 217), Koiallowicz 2 (MV 179; S, 116), Koiatowi (naud.; VSM 200), Koiatun (M 525), Koyrewics (V 10), Krauielis (V 185), Krumadantis (M 507), Krumodancia (kilm.; V 238), Krumodenc (S, 18), Krutynaytys (MV 312), Krutynionis (MV 224), Kukaitis (S,522), Kulnius (S, 183), Kumpaycia (kilm.; V 3), Latwionis (MV 430), Laudan/ki 3 (MV 46; V 30; VSM 236), Lauka (kilm.; VSM 368), Lenkiewics (MV 282), Makjztela (S, 215), Maldsius 2 (MV 416; V 259), Marguzis 2 (M 43; VSM 60), Masgieyka (MV 332), Majsgieyko (VSM 451), Mergabernia (kilm.; MV 74), Mielkozecia (kilm.; V 136), Milcsunowic3 (MV 401), Morguzia (kilm.; V 118), Mojgieykuna (kilm.; V 135), Mutka (MV 154), Mulko 2 (V 66; VSM 294), Mulkus (MV 102), Munius (S, 223), Nagieliewics (MV 243), Niuk 2 (S, 511; S, 191), Norjencia (kilm.; VSM 256), Ozelis (V 8), Pagayk/cia (kilm.; S, 62), Pagayk/c3ia (kilm.; V 16), Pagaykltis (S, 350), Pagaiksstis (M 39), Palepis (S,203), Pafus3ewic3 (S, 729), Pelukscia (kilm.; S, 73), Peluksstis (VSM 393), Pempe (VSM 260), Perdonis (S,137), Perkun (S, 25), Perkunelis (MV 216), Perkunowic3 (MV 62), Pierdaytis (S, 365), Pierdonia (kilm.; MV 311), Pilwelowic3 (MV 348), Pirciun (S, 144), Placiakis (VSM 324), Plakaytis (S, 52), Plaukocia 2 (kilm.; S, 125; V 168), Plaukoc3 2 (MV 12; S, 340), Plawkoc 2 (VSM 193; S, 565), Plikaitis (VSM 120), Plikiem (inag.; V 289), Pliko3entis (V 426), Polukftys (MV 108), Prypirktinis (VSM 212), Probul (S, 75), Probula (kilm.; VSM 131), Puykaycia (kilm.; MV 238), Puikis (MV 68), Pukieniewic3 (V 248), Pukienowic3 (V 233), Pumpuc (VSM 159), Pumpucia (kilm.; V 64), Pumpuciewic3 (V 175), Pumpuc3 (S, 174), Purela (kilm.; MV 184), Puslewic3 (V 247), Pufplika (kilm.; MV 298), Pus3le (kilm.; V 304), Ragelewic3 (MV 58), Ragella (kilm.; MV 313), Ragetowic3 (S, 639), Ragiel (S, 189), Raudonia (kilm.; V 253), Raudosz (VSM 544), Raudoszentis (V 268), Raupsia (kilm.; V 34), Rawdonkaklowam 2 (dgs. naud.; M 39), Rawdo3 (M 105), Rajel 3 (MV 206; V 108; VSM 222), Razelewic3 (MV 72), Razelowi (naud.; MV 258), Razelowics (MV 67), Ryms3a 2 (V 91, 95), Ryms3y (kilm.; S,52), Rogoif3a (kilm.; V 228), Rudenaytys (MV 231), Rudys 4 (MV 65, 419; S, 62; S,26), Rugena (kilm.; MV 216), Rukieniewic3 (V 239), Rusteika (V 282), Saldziuna (kilm.; V 266), Saudokula (kilm.; MV 334), Sautela (kilm.; V 62), Sawodonia (kilm.; V 167), 100 Septinptaukiowi (naud.; VSM 114), Sefkielowi (naud.; MV 101), Sik/nis (MV 184), Sileykis (MV 183), Siukfta (MV 94), Skilandziuna (kilm.; MV 201), Slubella (kilm.; MV 217), Slubellowics 2 (MV 290, 325), Smoilewic3 (VSM 358), Smoilewicsu (naud.; V 197), Smoilinis (V 190), Smoilis (S, 9), Smoilowics (MV 35), Spalewicz (V 29), Spolis (S, 219), Srogaitis (VSM 382), Srogowics (V 69), Staciakia (kilm.; VSM 43), Stacikis (MV 186), Stangielewics (MV 57), Steybutowics (MV 388), Strebeyko (MV 181), Szawla (kilm.; V 69), S3awlewic3 4 (MV 170, 217; S,78; V 31), Szawlis (M 143), Sztubel (VSM 266), S3lubetis (V 176), Szmoilis (S, 797), Sznukielewicy (S, 144), Szukaitis (M 23), Szukia (kilm.; MV 202), S3ukiewic3 (MV 238), Szukiewic3a (kilm.; MV 251), S3ukis 5 (MV 66, 78, 202; S, 166; V 104), Sswairaitis (VSM 262), Szweplunis (M 510), Trytapaytys (VSM 354), Trytupem (inag.; V 169), Trumpaylo (MV 386), Wakarynayc (S, 137), Wakarinaytis 3 (M 524; V 177, 225), Wakarnaytis (V 153), Webrela (kilm.; VSM 219), Wergelowicz (M 497), Werkowics (MV 62), Werkunas (MV 132), Werf[zetaytys (MV 32), Wezeta 2 (kilm.; MV 104; VSM 382), Wejzelis (V 172), Wierbassewiczow 3 (dgs. kilm.; V 9), Wilkodurowic3 3 (MV 100; V 162; VSM 111), Wirbalewics (MV 433), Wirbalon 2 (S, 694; S, 138), Wirbalun (S,7), Wiuk (S, 221), Wizbotowicza (kilm.; S, 287), Wortow[ki 4 (MV 228; S, 669; S, 104; V 101), Wortowlkiego (kilm.; V 274), Zebrela (kilm.; V 49), Zebris (VSM 155), Zeimelis (V 293), Zemaicia (kilm.; V 287), Zemaitela 2 (kilm.; V 255; VSM 90), Zemaitelowego (kilm.; V 34), Zemoytaycia (kilm.; MV 433), Zemoytel (S,129), Zernelis (MV 392), Zytaytys (MV 149), Zymela (kilm.; MV 235). Šis gausus kauniečių pravardinės kilmės asmenvardžių sluoksnis vertintinas kaip universali XVII a. pirmosios pusės miestiečių ir kitų luomų istorinės antroponimijos konteksto ypatybė (plg. Maciejauskienė 1991: 243). Kalbamojo laikotarpio pradžioje vilniečiai taip pat turėjo daug tokios rūšies asmenvardžių (plg. Zinkevičius 1977b: 231). Nelietuviškos kilmės asmenvardžiai Tiriamose Kauno aktų knygose užfiksuoti 948 (6596 visų aptariamų) nelietuviškos kilmės kauniečių antroponimai. Jie suskirstyti į tris pogrupius: asmenvardžiai, kilę iš krikščioniškų vardų, slaviški apeliatyvinės kilmės antroponimai ir germaniškos kilmės asmenvardžiai. Tarp nelietuviškos kilmės kauniečių asmenvardžių daugiausia kilusių iš krikščioniškų vardų. Jų yra 523. Tai sudaro 5596 visų nelietuviškos kilmės antroponių*, pvz.: Adamowic3 2 (MV 123, 182), Alechnaytys (S, 117), Aleknowic3 (V 24), Alexandrowic3 3 (MV 229; S, 191; VSM 25), Alexandrowic3a (kilm.; MV 2 Trumpumo sumetimais čia pateikiami ne visi, o tik didžioji dalis kalbamosios grupės asmenvardžių. 101 Biržiška V,Biržiška M. 1987: Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV-XVIII amžiais, Čikaga: Lituanistikos instituto leidykla. Brechenmacher J. 1960: Etymologisches Worterbuch der deutschen Familiennamen 1, Limburg a. d. Lahn: C. A. Starke Verlag. Brechenmacher J. 1963: Etymologisches Worterbuch der deutschen Familiennamen 2, Limburg a. d. Lahn: C. A. Starke Verlag. Būga K. 1958: Apie lietuvių asmens vardus. — Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 201—269. Falk K. O. 1963: Ze studiėw nad slawizacją litewskich nazw miejscowych i osobowych. — Scando-Slavica 9, 87—103. Falk K. O. 1966: O metodach slawizacji litewskich nazv osobowych i miejscowych. — Sprakliga Bidrag 5(22), 1-16. Fraenkel E. 1962: Litauisches etymologisches Worterbuch1, Heidelberg-Gėttingen: Carl Winter, Universitatsverlag. Fraenkel E. 1965: Litauisches etymologisches Worterbuch 2, Heidelberg-Gėttingen: Carl Winter, Universitiitsverlag. Gottschald M. 1954: Deutsche Namenkunde. Unsere Familiennamen nach ihrer Entstehung und Bedeutung, Berlin: Verlag Walter de Gruyter u. Co. Instrukcja wydawnicza dla zrédet historycznych od XVI do potowy XIX wieku, Wroclaw: Zaklad imienia Ossolinskich — wydawnictwo, 1953. Jonikas P. 1973: Lietuvos studentų pavardės XV-XVIII a. Europos universitetuose. — Lituanistikos darbai 3, 201—216. Kiaupa Z. 1973: Kauno miesto senojo archyvo likimas. — Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Ser A, 2(43), 125-140. Kiaupa Z. 1977: Kovos tarp liuteronų ir katalikų Kaune iki XVIII a. vidurio. — Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje 4, 13—26, Vilnius: Mintis. Kiaupa Z. 1988: Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI-XVII a. pirmojoje pusėje. — Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius: Mokslas, 25-46. Kiaupa Z. 2000: Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. — Kultūrų sankirtos, Vilnius: Diemedžio leidykla, 66-92. Kuzavinis K,Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987. Lietuvių pavardžių žodynas 1-2, Vilnius: Mokslas, 1985-1989. Maciejauskienė V.1990: Manesycke He B. Binauue A3bKa HCTOYUHHKOB Ha BapHaHTHOCTH JIKMTOBCKHX (baMnruH B XVIII Beke. — Batto-stowiariskie zwiqzki jezykowe. Prace Slawistyczne 81, Wroclaw i in.: Wydawnictwo polskie] akademii nauk, 263-273. Maciejauskieneé V.1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII-XVIII a. asmenvardžiai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 32: Baltų onomastikos tyrinėjimai, 34—99. Maciejauskienė V. 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė (habilitacinis darbas), Vilnius. Maciejauskienė V.1997a: Dėl lietuvių pavardžių (asmenvardžių) klasifikavimo. — Baltistica, 32(1), 101-109. Mažiulis V. 1998: Dėl pavardės Daukša. — Baltistica 33(2), 154. Mažiulis V. 1999: Dėl lie. Daukša kilmės. — Tarptautinė konferencija: Mikalojus Daukša ir jo laiko kultūros kontekstas. Konferencijos tezės. Vilnius, 1999 m. spalio 21-22 d., Vilnius: Vilniaus universitetas, 30. Otrebski J. 1963: Slawizacja litewskich nazw wodnych i miejscowych. — Z polskich studiow slawistycznych. Seria 2: Językoznawstwo, 267-268. Ragauskaitė A. 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145-158. Ramonienė M.1987:PaMonrenre M. Jumosckue ghamuauu xonųa XVIII e. ABropedepar muc. [...] kana. ¢pumon. Hayk, BuasHioc. 108 Rospond S. 1967: Stownik nazwisk šląskich 1, Wroclaw-Warszawa-Krakow: Zaklad Narodowy im. Ossolinskich-Wydawnictwo. Rospond S. 1973: Stownik nazwisk šląskich 2, Wroclaw-Warszawa-Krakow-Gdansk: Zaklad Narodowy im. Ossolifiskich-Wydawnictwo. Salys A. 1983: Mūsų lietuviškieji vardai. — Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 267-284. Stownik imion wspdlczesnie w Polsce uzywanych, Krakow: Polska Akademia Nauk, Instytut Jezyka Polskiego, 1995. Stownik nazwisk wspélczesnie w Polsce uzywanych 1-10, Krakow: Polska Akademia Nauk, Instytut Jezyka Polskiego, 1992-1994. Staltmane V.1981:CrTajr TM are B. D. Jambuuckas aumpononumus. Pamuauu, Mocksa: Hayka. Taluntyté N. 1998: Istoriniai Fredos vietovardžiai. — Kauno istorijos metraštis 1: Vytauto Didžiojo universitetas, 157-165. TMOI - Teopus u memoduka onomacmuueckux uccredosanuii, Mocksa: Hayka, 1986. Unbegaun 0.1989: Vu 6eraynmn O. B. Pycckue pamuruu, Mockasa: Ilporpecc. Wolff A. 1957: Projekt instrukcji wydawniczej dla pisanych zrédel historycznych do polowy XVI wieku. — Studia zrédtoznawcze 1, 155-181. Zinkevičius Z. 1976: W sprawie kontaktow jezykowych litewsko-polskich w Wilnie w XVII wieku. — Acta Baltico-Slavica 9, 125-131. Zinkevičius Z.1977a: Iš lituanizmy Vilniaus XVII a. pradžios lenkiSkuose rankraščiuose. — Žmonės ir kalba, Vilnius: Mintis, 93-101. Zinkevičius Z. 1977b: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Z. 1977c: Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. — Baltistica. II priedas, 151-156. Zinkevičius Z. 1997: XVII a. dvarų inventoriai — Rytų Lietuvos antroponimikos ir demografijos šaltinis. — Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 63-80. ON THE ORIGIN OF PROPER NAMES BORNE BY RESIDENTS OF KAUNAS IN THE FIRST HALF OF THE 17" CENTURY Summary For this paper, the names of 1463 townsmen, entered into official documents of the town of Kaunas in the first half of the 17th century, were examined with regard to their origin. Only the second components of bipartite anthroponyms were taken into consideration. Three groups were singled out: names of Lithuanian origin, names of non-Lithuanian origin and names whose origin is unclear or allows of more than one interpretation. Among the names singled out for examination, 400 (27%) were of Lithuanian origin. They comprised archaic Lithuanian compound names and patronymics derived from them (43 = 11%), shortened forms and suffixal derivatives of such compound names (30 = 8%), and second names that originated as nicknames. 948 names proved to be of non-Lithuanian origin (65% of those examined). Among them were 523 names associated with the Christian tradition (55%), 270 names derived from Slavic appellatives (29%) and 155 names of Germanic origin (16%). The third group, consisting of 115 names, made up 8% of the total number of anthroponyms singled out for investigation. Among them, 80 (= 70%) were unclear as to their origin, and 35 (= 30%) were susceptible of several interpretations. 109 By way of comparison, the proper names entered in the same period into the birth and marriage registers of the parish of Kriaunai were also examined with regard to their origin. In the Kaunas documents, names of non-Lithuanian origin make up some 65% of the total number, whereas in the church books of Kriaunai they amount to a mere 32%. This shows that townsfolk had distinctive features of their own as far as the origin of their proper names are concerned. Alma RAGAUSKAITE Gauta 2000 02 24 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva 110