Mikalojaus Daukšos „Postilės“ daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija (pagal „oksitoninių“ daiktavardžių paradigmas)

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Audra ZAVADZKAITĖ-IVANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius MIKALOJAUS DAUKŠOS POSTILĖS DAIKTAVARDZIO LINKSNIAVIMO TIPU HIERARCHIJA (pagal „oksitoninių“ daiktavardžių paradigmas) 1977 m. Aleksas Girdenis ir Albertas Rosinas atkreipė dėmesį į tai, kad tradi- cinių lietuvių kalbos linksniuočių tvarka „yra visai nemotyvuota ir sąlyginė, nes neatsižvelgia nei į daiktavardžių gimines, nei į formų panašumą“ (Girdenis, Rosi- nas 1977: 338). Taigi tirti daiktavardžio linksniavimą pagal linksniuotes neparan- ku tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu požiūriu: neatskleidžiama skirtingų ka- mienų sąveika, natūrali linksniavimo tipų klasifikacija. Lietuvių kalbos gramati- koje daiktavardžio linksniavimas aprašomas tradiciškai, t.y. sąlygine penkių links- niuočių tvarka (LKG 1965: 210-230). Naujausiuose leidiniuose, pavyzdžiui, Da- bartinės lietuvių kalbos gramatikoje ('DLKG, DLKG, *DLKG), lietuvių kalbos gramatikoje anglų kalba (Lithuanian Grammar 1997: 107-125), linksniuotės va- dinamos kamienų pavadinimais, atsižvelgiama į jų tarpusavio ryšius bei pa- siskirstymą giminėmis. Tris linksniavimo tipus pagal daiktavardžių kamienus ir galūnių sistemų panašumą skiria Adelė Valeckienė (Valeckienė 1998: 319-327). Vadinasi, daiktavardžio linksniavimo sistemos negalima tirti neatsižvelgiant į paradigmų tarpusavio santykius, o šie tiksliai nustatomi taikant hierarchinio grupavimo metodiką. Minimo tyrimo būdo patikimumą įrodė A. Girdenis ir A. Rosinas, nustatę bendrinės kalbos, žemaičių tarmės (Tirkšlių ir Šaukėnų šnektų) daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchiją (Girdenis, Rosinas 1977: 338-348); A. Rosinas tuo pačiu būdu ištyrė Simono Stanevičiaus teksty daikta- vardzio linksniavimą (Rosinas 1994: 112-117). Todėl pagal hierarchinio grupa- vimo metodiką tirtos ir Mikalojaus Daukšos Postilės daiktavardžio paradigmos. Tyrimo medžiaga rinkta iš Daukšos Postilės indekso-žodyno (Kudzinowski 1977), tikslinta ir lyginta su Postilės tekstu. Išrinktos ir suskaičiuotos visos Postilėje vartojamų bendrinių ir tikrinių daiktavardžių formos, bet šiame straipsnyje ap- siribojama vadinamųjų „Ooksitoninių“ daiktavardžių paradigmų lyginimu’, išsky- ! Nekirčiuotos daiktavardžių galūnės, ypač tarmėse (žr. Girdenis, Rosinas 1977: 342; Rosinas 1994: 114), gali būti sutrumpėjusios ir turėti kitos kokybės vokalizmą negu kirčiuotos. Šios prie- žastys lemia įvairius morfologinius procesus, dėl kurių susipina tam tikrų kamienų „baritoninių“ daiktavardžių paradigmos. Todėl pirmiausiai aptariamos „oksitoninių“ daiktavardžių paradig- mos, 0 „baritoniniai“ Postilės daiktavardžiai — jau kito tyrimo objektas. 11 rus tuos atvejus, kai reikiamų „Ooksitoninių“ formų tekste neužfiksuota. Be to, atskiriamos vyriškosios giminės ir moteriškosios giminės daiktavardžių para- digmos. „Oksitoniniai“ M. Daukšos Postilės daiktavardžiai linksniuojami šitaip*: o kamienas io kamienas V. diėwas namai kėles keléi K. diéwo namų kėlo kelų N. diėwui namamus krauiui kelamus G. diéwa namus kéla kelus In. Diewt namais kelū kelčis Vt. Diewė namūlė kelé krauiūlė iio kamienas a kamienas V. [opulis [opulei diena diėnos K. [6pulio [opuly dienos dienų N. wed3iui [opulamus dienai dienomus G. [opulj [6pulus diéna dienas In. [6pulu geiduléis diena dienomis Vt. [opuliié [opultfe dienoié dienosé ia kamienas ¢ kamienas V. *marti®, wieBpati kdnc3ios garbé garbes K. marc3iés kanc3ig garbės gie[miy N. kanc3zei kanc3iomus garbei giminėmus G. marc3ia kanczias garbę garbės In. kancžia kąnc3iomis garbė garbemis Vt. kancžioiė kąncziolė garbeié gie[melia i kamienas i. kamienas V. wagis wagis akis akįs K. wagies wagių akiės akių N. krikBc3i6ni wagimus aki akimūs G. wagį wagis akj akis In. wagimi krikBc3ionimis akimi akimis Vt. debeliié krikBc3ionilia akiié akile * Pavyzdžiai pateikiami M. Daukšos Postilés rašyba. 3 Žvaigždute žymimos tekste neužfiksuotos, bet pagal Postilės linksniavimo sistema rekonst- ruotos linksnių formos. 12 u kamienas iu kamienas V. Tunūs [Gnus wailiūs wailigs K. [unaus sina wailiaus wailių N. [nui funūmus karalui karalumus G. [Gnu [Gnus wailiy wailiūs In. funūmi [Gnumis waifiumi karalumis Vt. [Gnuie [ynulé¢ waifiuia wailiūsč C_ kamienas C, kamienas V. piemū piėmenes duktė dūktęręs K. piemenės piemenų dukterés duktęrų N. piėmęni piėmenimus dūktėri duktęrimus G. piėmenį piėmenis dūkterį dūkteris In. piemenimi piemenimis dukterimi [¢[lerimis Vt. piemeniie wandenile *dukteriie moterile Natūrali linksniavimo tipų klasifikacija bei ju tarpusavio hierarchija nusta- toma, atsižvelgus ne tik į daiktavardžių gimines, bet ir į linksniavimo tipų pana- šumą. Šiuo atveju patikimiausias kriterijus — sutampančių galūnių gretinamose paradigmose dažnumas. Tiriant M. Daukšos Postilės daiktavardžio paradigmas, tapačiomis laikytos tiek visai vienodos galūnės, tiek besiskiriančios fonologine kaita a : €, a : ė bei dėl sisteminio trumpėjimo turinčios fonetinių variantų galū- nės, pavyzdžiui, Postilės (i)o, iio, (i)a, i. kamienų daugiskaitos naudininkas: namdmus ir alkinimams, dūPiomus ir dufioms', gentimus ir deBimtims ir kt. Galūnės nebuvo skaidomos į kamiengali ir „tikrąją“ galūnę. Pavyzdžiui, daikta- vardžių diend ir garbė paradigmose sutampa 5 linksniai, vadinasi, šių paradig- mų panašumo indikatorius (m) būtų lygus 5. Suskaičiuoti sutampančias galūnes gretinamose Postiles daiktavardžio para- digmose ir gautus skaičius laikyti linksniavimo tipų panašumo indeksais pasiro- dė netikslu: pirma, daugiskaitos kilmininko galūnė yra bendra visoms gretina- moms paradigmoms, antra, Postilės vienaskaitos šauksmininkas įvairuoja, pri- klauso nuo konkrečių žodžių, daugiskaitos šauksmininko forma sutampa su vardininku. Dėl šių priežasčių šauksmininko ir daugiskaitos kilmininko formos nebuvo skaičiuojamos. Atkreiptinas dėmesys į linksnių dažnio skirtumus: suskaičiavus visus M. Dauk- šos Postilėje vartojamų daiktavardžių linksnių atvejus, paaiškėjo, kad dažniausi yra vienaskaitos kilmininkas (29,8%), vienaskaitos vardininkas (18,9%), vie- naskaitos galininkas (17,6%), o rečiausi — daugiskaitos naudininkas (1,3%) ir daugiskaitos vietininkas (1,4%). Vadinasi, linksniai nelygiaverčiai dėl vartoji- mo dažnio (ir svorio sistemoje) skirtumų. Todėl, nustatant linksniavimo tipų panašumą, buvo įvesta kiekvieno linksnio pataisa (p.). Vienaskaitos linksnių 13 pataisa — trupmena, apytikriai lygi dvigubam atitinkamų linksnių santykiniam dažnumui M. Daukšos Postilėje. Daugiskaitos linksnių pataisa lygi pusei atitin- kamos vienaskaitos linksnių pataisos (žr. 1 lentelę). Linksnių dažnumo duome- nys suapvalinti. 1 lentelė M. Daukšos Postilės linksniavimo tipų panašumo indeksų pataisos Vienaskaita Daugiskaita V. 0,50 0,25 K. 0,70 — N. 0,10 0,05 G. 040 0,20 In. 0,20 0,10 Vt. 0,10 0,05 Pataisos pridedamos prie indekso, rodančio, kad lyginamų skirtingų kamie- nų kurio nors linksnio galūnė yra tapati. Taigi M. Daukšos Postilės daiktavar- džio linksniavimo tipų panašumo indeksai buvo apskaičiuojami pagal formulę m I=m+ 2p, m — sutampanciy linksnių galūnių skaičius, p, — konkretaus linksnio pataisa. Skirtingu linksniavimo tipu buvo laikoma kiekviena paradigma, kuri nuo kitų skyrėsi bent vieno linksnio galūne. Binariškai palyginus Postilės daiktavardžio paradigmas, gauti rezultatai (žr. 2 lentelę) parodė, kad skirtini tokie linksniavimo tipai: (i)o (diéwas, kéles), iio (fopulis), a (diena), ia (*marti), ė (garbe), i (wagis, akis), u (funūs), iu (wailiūs), C, (piemū) ir C, (dukté). Pagal panašumą jie surikiuojami šitaip: u, iu, (i)o, iio, Cs Ci é, ja a. 2 lentelė M. Daukšos Postilės daiktavardžio linksniavimo tipų panašumo indeksai Tipai | (1)o 1i0 a ia € i u iu Cm Ci (1)o = 9,6 1.4 14 0 0 2.3 33 0 0 ijo — 0 0 0 2,5 2,3 3.3 2.5 2.5 a 12,1 4.9 0 0 0 0 0 ia - 4,9 0 0 0 0 0 6 = 1,5 0 0 0 0 i — 0 0 9,2 9,2 u = 12,6 0 0 iu - 0 0 Cm — 12,1 Cr — — > Tikslesnius linksniavimo tipų tarpusavio santykius atskleidžia hierarchinis grupavimas. Grupavimo procedūros buvo atliekamos pagal maksimumų meto- dą, t. y., sujungus panašiausius tipus, naujos klasės buvo sudaromos pagal di- džiausią iš ankstesnių indeksų. Tokiu būdu sudaryta M. Daukšos Postilės daik- tavardžio linksniavimo tipų hierarchinė klasifikacija (žr. 1 paveikslą) aiškiai rodo buvus tris pagrindines klases: 1) wu, iu,(i)o, iio kamienų daiktavardžiai, 2) priebalsinių (C,,, C,) beii kamienų daiktavardžiai, 3) ė ir ia, 4 kamienų daik- tavardžiai. Visi pirmosios klasės žodžiai yra vyriškosios giminės, antrosios — vyriškosios ir moteriškosios giminės, trečiosios — beveik visi moteriškosios gi- minės, išskyrus tokias išimtis, kaip Seneka, wargeta, /ūdjia ir pan. į DP T L135 2 + | 25 3 == «3.3 a1" 4,9 5 ers 6 ie yf 8 _. oo 9,6 9,2 10 — 11 —— 12 (126 12,1 p 12,1 a | 1 i ai Wu iu (io io C, CC 1 € ja a 1 pav. M. Daukšos Postilés daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchinio grupavimo „medis“ Vadinasi, M. Daukšos Postilės daiktavardžiai yra trijų pagrindinių linksnia- vimo tipų: vyriškojo, mišriojo ir moteriškojo. Pirmajame ryški u, iu (funūus, wailius) ir (i)o, iio (diewas, kéles, fopulis) kamienų opozicija, antrajame — prie- balsinių (piemti, duktė) ir i (wagis, akis) kamienų opozicija, trečiajame —ė (garbė) ir a, ia (diena, *marti) kamienų opozicija. Minėtina tai, kad Postilės daiktavardžio o ir io kamienai opozicijos nesudaro — nėra linksnių, kurie juos atskirtų. Dabartinėje lietuvių kalboje skiriasi šių ka- mienų vienaskaitos vietininko galūnės, pavyzdžiui, name, bet kelyje, o Postilėje ir šio linksnio formos sutampa, pavyzdžiui, diewé ir kele. Taigi Postilės o ir io kamienų daiktavardžiai sudaro vieną linksniavimo paradigmą. Tik daugiskaitos vietininkas skiria u ir iu kamienų linksniavimo paradigmas, plg. /unufė (senoji u kamieno forma) ir waifliūsė (galūnė sutampa su (i)o para- digmos daiktavardžių daugiskaitos vietininko, pavyzdžiui, namiifle, krauiūlė). Postilėje vartojamas daiktavardžio wiefpati vienaskaitos vardininkas bei kiti linksniai, vienaskaitos kilmininkas marc3ios ir vienaskaitos galininkas marc3jigą, todėl buvo rekonstruotas pastarojo daiktavardžio vienaskaitos vardininkas *mar- ti. Šio linksnio forma, kaip ir dabartinėje bendrinėje kalboje, teskiria M. Dauk- šos Postilės ia kamieno paradigmą nuo @ kamieno paradigmos. Palyginus su dabartinės bendrinės lietuvių kalbos atitinkamu „medžiu“, su- darytu A. Girdenio ir A. Rosino (Girdenis, Rosinas 1977: 341), M. Daukšos Postilės daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchinio grupavimo „medis“ yra šiek tiek žemesnis. Postilės linksniavimo tipai griežčiau diferencijuoti pagal ka- mienus, 0 ne pagal gimines. Tą rodo mišriojo linksniavimo tipas: priebalsinių kamienų vyriškosios giminės daiktavardžius, pavyzdžiui, piemti, nuo moteris- kosios giminės daiktavardžių, pavyzdžiui, duktė (bet feftt), skiria tik vienaskai- tos vardininkas, o i kamieno vyriškosios giminės, pavyzdžiui, wagis, ir moteriš- kosios giminės, pavyzdžiui, akis, daiktavardžių linksniavimas visiškai sutampa. Dabartinėje bendrinėje kalboje yra kitaip, t. y. atskiriami ir priebalsinių kamie- nų, ir i kamieno daiktavardžių vyriškasis ir moteriškasis linksniavimo tipai. Va- dinasi, linksniavimo tipų diferenciacija pagal gimines yra palyginti naujas reiš- kinys. LITERATŪRA '"DLKG - Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 68-81. *DLKG — Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, 68-81. *"DLKG - Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 68-81. Girdenis A., Rosinas A. 1977: Lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija ir pagrindinės jos kitimo tendencijos (bendrinės kalbos ir žemaičių tarmės duomenimis). — Baltistica 13 (2), 338-348. Kudzinowski Cz 1977: Indeks — stownik do „Daukšos Postilė“ 1-2, Poznan: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Lithuanian Grammar 1997, Vilnius: Baltos lankos, 107-125. LKG I- Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 210-230. Rosinas A. 1994: Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija.— Lietuvių kalbotyros klausimai 34,112—117. Valeckienė A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir encikopedijų leidybos institutas, 319-327. THE HIERARCHY OF SUBSTANTIVAL DECLENSION TYPES IN MIKALOJUS DAUKSA'S POSTILE (the oxytonic paradigms) Summary The substantival declensional paradigms in Daukša's Postilė are here classified according to the principle of hierarchical grouping. The paper focuses on the oxytonic substantival para- digms, of which a comparative analysis is given. 16 The declension types having been exhaustively classified according to the hierarchical princi- ple, the existence of three fundamental types of substantives could be established for the lan- guage of the Postilė: (1) masculine nouns, with a clearly marked opposition between u-, iu- stems on the one hand and (i)o-, iio-stems on the other; (2) masculine and feminine nouns, with a clearly marked opposition between consonantal stems and i-stems; and (3) feminine nouns, with a clearly marked opposition between é-stems on the one hand and ia-, @-stems on the other. The substan- tives in Daukša's Postilė can thus belong to a masculine, a mixed-gender or a feminine declension type. In the Postilė, o- and io-stems are not clearly opposed to each other, as there is no case form that would differentiate them. For u- and ju-stems such a differentiating case form is the locative plural, for a- and ia-stems it is the nominative singular. If we compare the substantival declension types attested in Mikalojus Dauksa’s Postilė with those of the modern standard language, we see that they are still clearly differentiated according to their stems, not according to gender: this is shown by the existence of mixed-gender declen- sion types. The differentiation of declension types according to gender is thus shown to be a relatively recent phenomenon. Audra ZAVADZKAITE-IVANAUSKIENE Gauta 1998 12 18 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva 17